1. 

Conseil d’État (Belgija) prašo priimti prejudicinį sprendimą dėl Bendrijos viešųjų pirkimų teisės taikymo srities. Klausiama, ar viešųjų pirkimų teisė taikytina tuo atveju, kai vietos valdžios subjektas, šiuo atveju komuna, perduoda savo kabelinės televizijos tinklo valdymo teisę subjektui, grindžiamam tikruoju kooperatiniu komunų bendradarbiavimu ( 2 ), kurį vykdant dalyvauja ir minėta komuna, visai neįsileisdama privataus kapitalo. Nagrinėjamu atveju komunos bendradarbiauja kooperatinėje bendrovėje, o prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai susiję su pirmuoju iš dviejų vadinamųjų Teckal kriterijų – „kontrolė, analogiška savo tarnybų kontrolei“.

2. 

Pagrindinėje byloje nagrinėjamame ginče Belgijos kabelinės televizijos bendrovė S. A. Coditel Brabant (toliau – Coditel) pateikė ieškinį trims atsakovams: Uccle komunai (toliau – taip pat komuna), kooperatinei bendrovei Société Intercommunale pour la Diffusion de la Télévision (toliau – Brutélé) ir Briuselio sostinės regionui, kuriam atstovauja jo vyriausybė.

3.

EB 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Šios Sutarties taikymo srityje, nepažeidžiant joje esančių specialių nuostatų, draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės.“

4.

EB 43 straipsnyje nustatyta:

„Vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis vienos valstybės narės nacionalinių subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai uždraudžiami. <…>

Įsisteigimo laisvė apima ir teisę imtis savarankiškai dirbančių asmenų veiklos bei ja verstis, taip pat steigti ir valdyti įmones, būtent bendroves ar firmas, apibūdintas 48 straipsnio antrojoje pastraipoje, tomis pačiomis sąlygomis, kurios įsisteigimo šalies teisės aktuose yra nustatytos jos pačios subjektams, ir laikantis kapitalui skirto skyriaus nuostatų.“

5.

EB 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Pagal toliau išdėstytas nuostatas Bendrijoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje Bendrijos valstybėje negu valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos.“

6.

Pagal Belgijos konstitucijos 162 straipsnį komunos turi teisę jungtis į asociacijas.

7.

Išsamiau kooperatinį komunų bendradarbiavimą reglamentuoja 1986 m. gruodžio 22 d. Įstatymas dėl komunų asociacijų (loi relative aux intercommunales). Pagal šio įstatymo 1 straipsnį, laikydamosi įstatyme numatytų sąlygų kelios komunos gali steigti asociacijas, siekiančias konkrečių komunos intereso tikslų. Šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad komunų asociacijos yra viešosios teisės reglamentuojami juridiniai asmenys, kurie, neatsižvelgiant į jų teisinę formą ir tikslą, nevykdo komercinės veiklos. Šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena komunų asociacija turi visuotinį susirinkimą, valdytojų tarybą ir komisarų kolegiją. Pagal šio įstatymo 12 straipsnį visuotinio susirinkimo narius skiria kiekvienos komunos taryba iš komunos tarybos narių, burmistro ir jo pavaduotojų kolegijos. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad visuotiniame susirinkime kiekvienos komunos balsų skaičius atitinka jos turimą akcijų skaičių.

8.

Pagal sutartis, sudarytas 1969–1999 m., Belgijos Uccle komunos kabelinės televizijos tinklą eksploatavo kabelinės televizijos bendrovė Coditel. 1999 m. gruodžio 31 d. pasibaigus sutarties galiojimo terminui, komuna pasinaudojo sutarties jai suteikta teise išpirkti iš Coditel jos teritorijoje esantį kabelinės televizijos tinklą.

9.

1999 m. spalio mėn. Uccle komunos taryba nusprendė, pirma, paskelbti konkursą dėl koncesijos eksploatuoti ir atnaujinti komunos kabelinės televizijos tinklą laikotarpiu nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2009 m. birželio 30 dienos. Antra, ji parengė papildomą sutartį su Coditel dėl viešųjų kabelinės televizijos paslaugų teikimo užtikrinimo, kol bus pasirinktas naujas koncesininkas, ir patvirtino šį projektą. Galiausiai šia papildoma sutartimi Coditel buvo pavesta eksploatuoti televizijos tinklą iki 2001 m. gruodžio 31 dienos.

10.

1999 m. pabaigoje Coditel pateikė paraišką konkursui dėl Uccle komunos kabelinės televizijos tinklo eksploatavimo koncesijos. Be to, atsakydama į komunos paklausimą, 2000 m. balandžio mėn. Coditel pateikė ir pasiūlymą pirkti kabelinės televizijos tinklą ( 3 ), tą patį padarė ir kitos paraiškas dalyvauti konkurse pateikusios bendrovės.

11.

2000 m. gegužės mėn. Uccle komunos taryba nusprendė nesudaryti televizijos tinklo koncesijos sutarties ir šį tinklą parduoti. Paskelbus atitinkamą konkursą, 2000 m. spalio mėn. Coditel pateikė pirkimo pasiūlymą. Konkursui pasiūlytos kainos siekė nuo 750 milijonų iki 1 milijardo BEF; vieninteliame konkurso sąlygas atitinkančiame ir priimtiname pasiūlyme, būtent pateiktame Coditel, buvo nurodyta mažiausia kaina.

12.

Į kvietimą pateikti pasiūlymus atsiliepė ir Brutélé, tačiau jos pasiūlymas buvo ne dėl pirkimo – ji kvietė tapti jos nare.

13.

Kadangi Uccle komunai pasiūlytos kainos buvo gerokai mažesnės nei iš pradžių nurodytos tikėtinos kainos ( 4 ), 2000 m. lapkričio 23 d. komunos tarybos sprendimu ji atsisakė parduoti komunos kabelinės televizijos tinklą (pirmasis pagrindinėje byloje skundžiamas sprendimas).

14.

Tą pačią 2000 m. lapkričio 23 dieną komunos taryba nusprendė, kad komuna įstos į Brutélé (antrasis pagrindinėje byloje skundžiamas sprendimas). Šiame sprendime, be kita ko, sakoma, kad Brutélé pasiūlė Uccle komunai tapti jos nare, o komunos kabelinės televizijos tinklas bus įnašas natūra, įsigyjant jos akcijų bei mokant metinį mokestį ( 5 ), taip pat pateikė pasiūlymą, jei bus nuspręsta prisijungti, jai vienai įkurti eksploatavimo pasektorį ir suteikti savarankiškumą priimant sprendimus ( 6 ). Be to, šiame sprendime komunos taryba teigia, kad narystė Brutélé Uccle komunai teikia daug privalumų: savarankiškumą priimant sprendimus, nemažas pajamas, taip pat išsaugoma televizijos tinklo nuosavybė ir numatoma galimybė nesudėtingai ir greitai nutraukti narystę, jei bus gautas geras pirkėjo pasiūlymas.

15.

2000 m. lapkričio 30 d.Coditel Briuselio sostinės regiono vyriausybės ministrui pirmininkui pateikė pagrįstą skundą, prašydama panaikinti lapkričio 23 d. Uccle komunos sprendimą įstoti į Brutélé.

16.

Per 2000 m. gruodžio 7 d. neeilinį visuotinį susirinkimą Brutélé pritarė Uccle komunos priėmimui (trečiasis pagrindinėje byloje skundžiamas sprendimas).

17.

2000 m. gruodžio 19 d. Briuselio sostinės regiono vyriausybės ministras pirmininkas pranešė Uccle komunai, kad jos stojimui į Brutélé su tam tikromis sąlygomis ( 7 ) nėra jokių kliūčių (ketvirtasis pagrindinėje byloje skundžiamas sprendimas). 2001 m. sausio 2 d. Briuselio sostinės regiono vyriausybės ministras pirmininkas pranešė Coditel, kad jis neprieštaravo Uccle komunos stojimui į Brutélé.

18.

2001 m. sausio 22 d.Coditel pareiškė ieškinį dėl šių keturių sprendimų panaikinimo.

19.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi Conseil d’État (Belgija) pagrindinėje byloje jau atmetė su dviem iš šių sprendimų (trečiasis ir ketvirtasis ginčijami sprendimai) susijusias ieškinio dalis kaip nepriimtinas. Dėl, jos nuomone, priimtinų ieškinio dalių ypač svarbu įvertinti sprendimą, kuriuo Uccle komunos taryba nutarė stoti į Brutélé.

20.

2007 m. liepos 3 d. Nutartimi Conseil d’État pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

21.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad Uccle komunos stojimas į Brutélé patenka ne į viešojo paslaugų pirkimo, o viešųjų paslaugų koncesijos sritį. Atsižvelgiant į tai, Bendrijos direktyvos dėl viešųjų pirkimų netaikytinos, tačiau taikytinos bendrosios pirminės Bendrijos teisės normos ir būtent draudimas diskriminuoti dėl pilietybės, iš kurio išplaukia ir skaidrumo pareiga.

22.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad Uccle komuna neturėjo teisės tiesiogiai ir iš karto pasinaudoti galimybe įstoti į Brutélé, prieš tai nepaskelbusi konkurso ar neatlikusi lyginamosios pateiktų pasiūlymų analizės. Konkrečiai kalbant, siekdama nepažeisti Bendrijos teisės reikalavimų, komuna privalėjo pakartotinai skelbti konkursą, kuris leistų nustatyti, ar, užuot pasirinkus šį variantą, nebūtų naudingiau sudaryti kabelinės televizijos tinklo koncesijos sutarties su Coditel ar kitu ūkio subjektu.

23.

Tačiau, prašymą pateikusio teismo manymu, galutinai įvertinti nurodytas aplinkybes jis galės tik tuomet, jei jam bus išsamiau išaiškinti iš sprendimo Teckal ( 8 ) išplaukiantys kriterijai, ypač susiję su koncesiją suteikiančio subjekto vykdomos koncesininko kontrolės pobūdžiu. Pagal minėtą Teisingumo Teismo praktiką Bendrijos teisėje įtvirtinti skaidrumo reikalavimai netaikomi tik tuomet, jeigu tenkinamos dvi kumuliacinės siaurai aiškinamos sąlygos, tai yra, pirma, koncesiją suteikianti institucija turi kontroliuoti koncesininką analogiškai kaip savo tarnybas ir, antra, šis koncesininkas didžiąją dalį savo veiklos turi vykdyti kartu su institucija, kuriai jis priklauso.

24.

Šiuo požiūriu Brutélé tvirtina, kad ji yra „tikroji komunų asociacija“, kurios veikla skirta tik jos narėms komunoms, ir kad jos įstatai leidžia Uccle komunai įkurti eksploatavimo pasektorį, kuris savarankiškai priimtų sprendimus, ir taip šiame pasektoryje nedelsiant ir tiksliai kontroliuoti Brutélé veiklą, o ši kontrolė prilygsta jos vidaus tarnybų kontrolei. Brutélé valdytojų taryboje Uccle komunai atstovauja vienas valdytojas, o Briuselio eksploatavimo sektoriaus taryboje – trys valdytojai, taip pat ji turi revizorių ir komunos ekspertą. Be to, Uccle komuna gali bet kada išstoti iš šios asociacijos, o tai dar kartą įrodo, kad ji pati valdo savo kabelinės televizijos tinklą.

25.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad iš Brutélé įstatų matyti, jog kooperatinės bendrovės nariai yra komunos bei komunų asociacija, kuriai taip pat priklauso tik komunos. Privatūs subjektai negali būti šios bendrovės nariai. Valdytojų tarybą sudaro komunų atstovai – daugiausia trys iš kiekvienos komunos – paskirti iš komunų atstovų sudaryto visuotinio susirinkimo. Valdytojų taryba naudojasi didžiausiais įgaliojimais. Komunos suskirstytos į du sektorius, kurių vienas jungia Briuselio regiono komunas; šiuos sektorius galima suskirstyti į pasektorius. Kiekviename sektoriuje sudaroma sektoriaus taryba, kurią sudaro visuotinio susirinkimo, posėdžiaujančio atskirose grupėse, atstovaujančiose kiekvieno sektoriaus akcijų savininkams, komunos siūlymu paskirti valdytojai. Valdytojų taryba sektorių tarybai gali perduoti savo įgaliojimus, kiek tai susiję su pasektorio problemomis, pavyzdžiui, tarifų taikymo tvarka, darbų ir investicijų programa, jų finansavimu, reklamos kampanija, taip pat kiek tai susiję su bendromis įvairiems eksploatavimo sektorių sudarantiems pasektoriams būdingomis problemomis. Kiti Brutélé organai pagal įstatus yra visuotinis susirinkimas, kurio sprendimai privalomi visiems asociacijos nariams, generalinis direktorius, ekspertų kolegija, kurią sudaro komunų tarnautojai, ir komisarų revizorių kolegija. Generalinį direktorių, ekspertus ir komisarus kiekvienu konkrečiu atveju skiria arba valdytojų taryba, arba visuotinis susirinkimas.

26.

Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas padarė išvadą, kad Uccle komunos savarankiškumas priimant sprendimus nėra toks didelis, kaip tvirtina Brutélé. Pavyzdžiui, jis nurodo, kad didžiausius įgaliojimus turi valdytojų taryba, kurioje komunai atstovauja (tik) vienas narys. Nors visus sprendimus priima bendrovės organai, sudaryti išimtinai iš jos narių komunų ir komunų asociacijų atstovų, tai neužtikrina, kad kiekvienas šių narių turėtų tokią pat įtaką bendrovės sprendimams kaip vykdydamas savo veiklą atskirai ir savarankiškai.

27.

Kalbėdamas apie antrąją iš sprendimo Teckal ( 9 ) išplaukiančią sąlygą, t. y. „jei, be to, šis subjektas didžiąją dalį savo veiklos vykdo kartu su institucija, kuriai jis priklauso“, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad nekyla abejonių, jog bendrovė didžiąją dalį savo veiklos vykdo kartu su savo narėmis. Prejudicinio klausimo dėl šios sąlygos minėtas teismas nepateikė.

28.

Coditel, Uccle komuna, Brutélé, Belgijos, Vokietijos, Nyderlandų vyriausybės ir Europos Bendrijų Komisija pateikė rašytines pastabas pagal Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnį. Žodinius argumentus šalys, išskyrus Uccle komuną, kuriai niekas neatstovavo, pateikė 2008 m. balandžio 9 d. posėdyje.

29.

Iš esmės visos šalys, nagrinėdamos susidariusią situaciją, sutaria, kad kalbama apie viešųjų paslaugų koncesiją, kuriai direktyvos dėl viešųjų pirkimų netaikomos, tačiau taikomas bendrasis skaidrumo reikalavimas ( 10 ).

30.

Išskyrus Coditel, visos šalys sutinka, kad, remiantis prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateiktais duomenimis, antrasis Teckal kriterijus yra tenkinamas.

31.

Dėl pirmojo Teckal kriterijaus nuomonės nesutampa.

32.

Coditel ir Komisijos manymu, šis kriterijus nėra tenkinamas; jos teigia, kad tiesioginis Uccle komunos įstojimas į Brutélé bendrovę prieštarauja skaidrumo reikalavimui.

33.

Coditel pabrėžia, kad prieš stodama į Brutélé Uccle komuna nebuvo niekaip su ja susijusi, taigi Teisingumo Teismo praktika, susijusi su sprendimu Teckal, šiuo atveju apskritai netaikytina. Be to, jos nuomone, Uccle komunai priklauso tik 8,26 % Brutélé akcijų (76 iš visų 920 akcijų). Negana to, tokias paslaugas kaip kabelinė televizija, telefono ir interneto ryšys, Brutélé teikia komerciniu pagrindu, konkuruodama su kitais, privačiais, paslaugų teikėjais. Brutélé vidaus struktūra iš esmės panaši į privačios įmonės vidaus struktūrą. Ji teigia, kad Uccle komuna negali kontroliuoti Brutélé ir kad abejotina, ar dėl didelio bendrovės narių skaičiaus ir galimų interesų skirtumo tikra kolektyvinė kontrolė apskritai įmanoma. Coditel nuomone, remiantis sprendimu Carbotermo ( 11 ), tai, kad Brutélé kapitalą 100 % valdo komunos ir komunų asociacijos, nėra lemiamas veiksnys. Jei tiksliau, šia prasme nepakanka to, kad Uccle komunai pavesta valdyti eksploatavimo pasektorį.

34.

Pateikdama savo nuomonę, Komisija taip pat nagrinėja Brutélé vidaus sprendimų priėmimo mechanizmus ir teigia šiuo požiūriu nematanti, kaip viena tokia komuna kaip Uccle galėtų daryti jiems lemiamą įtaką ( 12 ). Brutélé valdytojų tarybai priskirta plati kompetencija, ji nustato ir tarifus. Ji tvirtina, kad bet kuriuo atveju Uccle komunos įtaka yra tik „dalinė“ ir ji negali laisvai įgyvendinti savo valios, o tai yra būtina sąlyga pagal pirmąjį Teckal kriterijų.

35.

Uccle komuna ir Brutélé, kurios, atvirkščiai, tvirtina, kad pirmasis Teckal kriterijus yra tenkinamas, pabrėžia kitą aspektą, būtent tikrąjį kooperatinės bendrovės komunalinį pobūdį – ir pagal jos įstatus, ir pagal Belgijos įstatymus.

36.

Uccle komuna pažymi, kad, įstodama į Brutélé, komunos kabelinės televizijos tinklo valdymo srityje ji išlaikė „panašią kontrolę“ sprendimo Teckal prasme. Ji pabrėžia, kad Teisingumo Teismas kalba ne apie „identišką“, o apie „panašią“ kontrolę. Jos nuomone, reikalauti, kad komuna visiškai ir nepriklausomai kontroliuotų kooperatinę komunų bendrovę, reikštų pripažinti neįmanoma tokią bendradarbiavimo formą, kuri jau pagal apibrėžimą egzistuoja sąveikaujant daugeliui subjektų.

37.

Brutélé apie pirmąjį Teckal kriterijų kalba tik papildomai, o būtent remdamasi sprendimo Asociación Nacional de Empresas Forestales (Asemfo) 57 ir paskesniais punktais. Pirmiausia, šiuo požiūriu Brutélé tvirtina, jog EB 43 ir 49 straipsnius bei lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principus reikia aiškinti taip, kad iš principo jie neprieštarauja komunos stojimui į tikrąją kooperatinę komunų bendrovę prieš tai nepaskelbus konkurso ir visiškai neįtraukiant privataus kapitalo, ypač kai tuo siekiama įgyvendinti gerai apgalvotus komunos ir viešojo intereso tikslus. Jos manymu, iš sprendimo Stadt Halle ir RPL Lochau 48 punkto galima išvesti, kad komunos turi teisę pačios įgyvendinti su viešuoju interesu susijusias užduotis. Tačiau taikyti Bendrijos viešųjų pirkimų teisės normas kooperatinėms komunų bendrovėms reikštų versti komunas perkelti savo užduočių vykdymą į išorę, pasitelkiant rinkos dalyvius. Brutélé teigia, kad Belgijos teisėje aiškiai numatyta kooperatinio komunų bendradarbiavimo galimybė ( 13 ). Uccle komunos ir Brutélé bendrovės santykis yra apibrėžtas ne sutartimi, o stojimu, kuris reglamentuojamas įstatymuose ir Brutélé įstatuose. Brutélé veikla pagrįsta tikruoju kooperatiniu komunų bendradarbiavimu ir pagal įstatus nėra atvira privačiam kapitalui, o vykdo savo veiklą vadovaudamasi komunų interesais. Šio bendradarbiavimo tikslas geriausiomis sąlygomis pasiūlyti vartotojams kuo didesnį televizijos programų pasirinkimą, o tam tikrais atvejais ir papildomų paslaugų, susijusių su radiju bei kitomis komunikacijos priemonėmis. Galiausiai, trečia, kalbėdama dėl šioje byloje nagrinėjamos kontrolės, Brutélé teigia, kad Uccle komuna ypač dėl vidaus sprendimų priėmimo mechanizmo bei savarankiško pasektorio kontroliuoja bendrovę panašiai kaip savo tarnybas.

38.

Belgijos vyriausybės nuomone, į pirmąjį prejudicinį klausimą reikia atsakyti teigiamai. Komuna gali be konkurso įstoti į kooperatinę bendrovę, kurios nariai yra tik kitos komunos ir komunų asociacijos, siekdama jai perduoti savo kabelinės televizijos tinklo valdymo teisę, jei bendrovė pagrindinę veiklą vykdo tik kartu su savo nariais bei jų naudai ir jei su tuo susijusius sprendimus priima valdytojų taryba ir sektorių tarybos, kurios yra įstatuose numatyti organai, sudaryti iš viešosios valdžios subjektų atstovų, priimančių savo sprendimus balsų dauguma ir neviršydami jiems suteiktų įgaliojimų.

39.

Ji teigia, kad Brutélé, kurioje privatus kapitalas dalyvauti negali, Uccle komunos atžvilgiu negali būti laikoma trečiąja šalimi. Taigi kabelinės televizijos tinklo koncesijos sutartis nebuvo sudaryta su „išoriniu“ subjektu – ji liko vidaus pobūdžio.

40.

Belgijos vyriausybė teigia, kad kiti prejudiciniai klausimai kyla vien dėl to, jog kooperatinė komunų bendrovė yra tokia bendradarbiavimo forma, kuri pagal savo pobūdį jungia bendradarbiaujančias komunas. Todėl, jos nuomone, reikia pabrėžti, kad siekdamos efektyvesnio valdymo decentralizuotos administracijos turi teisę pasirinkti bendradarbiavimo būdą. Be kita ko, tai reiškia mažų ir didesnių teritorinių administracinių vienetų bendradarbiavimo galimybę. Mažesni vienetai dažnai turi spręsti bendras užduotis kartu, pasitelkdami bendrus stambesnius mechanizmus. Koks turi būti tokių vietos valdžios subjektų bendradarbiavimo formų vidaus darbo organizavimas ir kaip jie turi būti kontroliuojami, yra taikytinos teisės dalykas ir kompetentingų atitinkamos valstybės narės institucijų reikalas. Vidaus darbo organizavimo ir kontrolės modelių yra daug. Belgijos vyriausybės nuomone, negalima tvirtinti, kad kooperatinėje bendrovėje, kurioje kontrolės apimtis priklauso nuo bendradarbiaujančių institucijų dydžio, nėra kontrolės, panašios į savo tarnybų kontrolę. Be to, kooperatinės komunų bendrovės pobūdis lemia, kad joje sprendimus priima ne viena komuna, o jų dauguma, atsižvelgdama į bendrą tikslą. Belgijos vyriausybė mano, kad daugumos sprendimu užtikrinamą kontrolę reikia laikyti „panašia kontrole“ Teisingumo Teismo praktikos prasme. Dėl Uccle komunos, turinčios savo atstovų Brutélé vadovybėje, ji teigia, kad galiausiai reikia pripažinti, jog ji kontroliuoja Brutélé panašiai kaip savo pačios tarnybas.

41.

Vokietijos vyriausybės nuomone, tokiais atvejais, koks nagrinėjamas šioje byloje, viešųjų pirkimų principai ir taisyklės netaikomi savaime, nes tenkinami abu Teckal kriterijai. Esant ne vienam viešosios valdžios subjektui šiuos kriterijus reikia suprasti taip, kad tuo atveju, jei perkančioji organizacija asmenį, su kuriuo sudaryta sutartis, valdo nuosavybės teise kartu su kitais viešosios teisės reglamentuojamais asmenimis, toks skirtingų viešosios valdžios subjektų bendrai vykdomas valdymas nereiškia, jog kontrolė sumažėja. Pavyzdžiui, keli teritoriniai administraciniai vienetai galėtų kartu įsteigti vienodos struktūros tarnybas ir kartu jas „valdyti“, tokiu atveju nekiltų mintis tvirtinti, kad dėl to atskiri teritoriniai administraciniai vienetai per mažai ar visiškai jų nekontroliuoja. Vokietijos teisėje, reguliuojančioje administracines institucijas, yra daug tokių pavyzdžių, kaip antai finansų tarnybos (Oberfinanzdirektionen), pavaldžios ir federacijai, ir žemei. Kai kuriose Vokietijos žemėse veikia apygardos administracijos įstaigos, kurios yra ir apygardos, ir žemutinės pakopos federalinės žemės tarnybos. Be to, kai kurios žemės, pavyzdžiui, Brandenburgas ir Berlynas, kartu administruoja bendrą Aukščiausiąjį administracinį teismą (Oberverwaltungsgericht). Būtų visiškai nelogiška tvirtinti, kad teritoriniai administraciniai vienetai nepakankamai kontroliuoja tokias įstaigas, kurias kartu valdo keli teritoriniai administraciniai vienetai, ar visiškai jų nekontroliuoja. Vokietijos vyriausybė teigia, kad lygiai taip pat „kartu vykdoma“ ir dėl to ne mažiau efektyvi kontrolė asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, kai jį valdo keli viešosios teisės subjektai. Jos manymu, taip yra Brutélé atveju, nes jos narės yra vien komunos, kurios kartu įgyvendina kontrolę, analogišką (bendrų) tarnybų kontrolei.

42.

Jei tais atvejais, kai perkančioji organizacija asmenį, su kuriuo sudaryta sutartis, turi kontroliuoti kartu su kitais valdžios subjektais, būtų laikoma, kad kontrolė „nepakankama“ ir reikia taikyti viešųjų pirkimų teisę, tai labai apribotų būtiną kooperatinių komunų bendrovių diskreciją. Tokią komunų bendradarbiavimo formą būtų galima pasirinkti tik atlikus viešojo pirkimo procedūrą. Tokiu atveju taptų sunku įgyvendinti kooperatinį komunų bendradarbiavimą kaip valstybės užduočių įgyvendinimo formą, alternatyvią individualiam užduočių vykdymui, kai viešųjų pirkimų teisė niekada netaikoma. Dėl viešųjų pirkimų teisės komunoms būtų daromas sveikam protui prieštaraujantis spaudimas esant galimybei vengti jungtis į kooperatines bendroves su kitomis komunomis. Tačiau to viešųjų pirkimų teisėje niekada nebuvo siekiama. Atvirkščiai, viešųjų pirkimų teisė taikoma tik tuomet, kai komuna savo užduotims įgyvendinti nori pasitelkti rinkos dalyvius.

43.

Galiausiai Vokietijos vyriausybė pažymi, kad komunų savivaldos teisę Europos lygiu gina Europos vietos savivaldos chartija ( 14 ). Ši teisė apima komunų teisę įgyvendinti savo užduotis individualiai ir stoti į kooperatines komunų bendroves prieš tai neskelbiant konkurso.

44.

Nyderlandų vyriausybė siūlo teigiamai atsakyti į pirmąjį prejudicinį klausimą. Jos nuomone, dėl antrojo prejudicinio klausimo, remiantis pirmuoju iš dviejų Teckal kriterijų ir susijusia Teisingumo Teismo praktika bei prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateiktais duomenimis, reikia pažymėti, kad Brutélé atveju jos narės komunos ir komunų asociacijos gali daryti lemiamą įtaką. Tą liudija jau tai, kad jos kartu valdo visą kapitalą, o privataus kapitalo bendrovėje nėra. Nyderlandų vyriausybės manymu, išvadą dėl lemiamos įtakos patvirtina ir tai, kad komunos ir komunų asociacijos visiškai kontroliuoja sprendimus priimančius Brutélé organus, nes šiuos sudaro jų atstovai. Ji teigia, kad tokiu atveju komunos ir komunų asociacijos gali daryti lemiamą įtaką ir nustatant strateginius tikslus, ir priimant svarbius sprendimus, pavyzdžiui, tarifų nustatymas. Brutélé niekaip negali veikti savarankiškai ir todėl negali būti laikoma trečiąja šalimi komunų ir komunų asociacijų atžvilgiu. Dėl trečiojo klausimo Nyderlandų vyriausybė nori atkreipti dėmesį, kad galima kalbėti apie „kontrolę, panašią į savo tarnybų kontrolę“, jei nagrinėjamos komunos ir komunų asociacijos vykdo ją kartu.

45.

Kadangi pateiki klausimai susiję su skirtingais vieno klausimo aspektais, nagrinėsiu visus juos iš karto.

46.

Klausimu siekiama sužinoti, ar tokios vienos komunos kaip Uccle įstojimą į tokią kooperatinę tik komunų bendrovę kaip Brutélé ir su tuo susijusį komunos kabelinės televizijos tinklo valdymo perdavimą šiai bendrovei reikia laikyti koncesijos sutarties sudarymu, kuriam taikomi Bendrijos viešųjų pirkimų teisės principai, ar vis dėlto šiuo atveju tai yra užduoties vykdymas quasi-in-house ir todėl konkurso skelbti nereikia. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą dominantys šios problemos aspektai yra susiję su vidaus sprendimų priėmimo mechanizmais, tai yra, pirma, įstatuose numatytų organų, kaip antai valdytojų taryba ir sektorių tarybos, sprendimai ir, antra, iš esmės ne individualūs, o daugumos priimti sprendimai. Ar gali tokie sprendimų priėmimo mechanizmai atitikti Teisingumo Teismo praktikoje nustatytą „kontrolės, analogiškos savo tarnybų kontrolei“ kriterijų?

47.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad bendrovę ir jos sprendimus per įstatuose numatytus organus kartu kontroliuoja vietos valdžios subjektai ir todėl bendrovė turi tam tikrą autonomiją savo narių atžvilgiu. Tokiu atveju „kontrolės, analogiškos savo tarnybų kontrolei“ nėra, todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas linkęs manyti, kad pirmasis ieškinio pagrindas yra pagrįstas.

48.

Kalbant apie klausimų pobūdį, reikia pradėti nuo to, kad, kaip teisingai pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pagal Teisingumo Teismo praktiką nė viena Bendrijos viešųjų pirkimų direktyva ( 15 ) netaikoma sudarant viešųjų paslaugų koncesijos sutartis ( 16 ), ( 17 ). Kad pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija patenka į paslaugų koncesijos, o ne paslaugų pirkimo sritį, matyti iš to, jog vietos valdžios subjektas ne moka už suteiktas paslaugas, o kaip atlygį suteikia teisę eksploatuoti savo paties paslaugą ( 18 ), kuri reiškia ir tai, kad prisiimama valdymo rizika ( 19 ).

49.

Kadangi tuo metu, kai vyko pagrindinėje byloje nagrinėjami įvykiai, nebuvo direktyvos, reglamentuojančios paslaugų koncesijos sutarčių sudarymo viešosiose įstaigose procedūrą ( 20 ), Bendrijos teisės poveikį tokių koncesijos sutarčių sudarymui reikia nagrinėti kaip ir anksčiau, remiantis vien pirmine teise, o ypač EB sutartyje įtvirtintomis pagrindinėmis laisvėmis ( 21 ).

50.

Atsižvelgiant į tai, keliami vienodo požiūrio ir skaidrumo viešųjų paslaugų koncesijos sutarčių sudarymo reikalavimai ( 22 ), ypač susiję su EB 12, 43 ir 49 straipsniuose įtvirtintu netiesioginio diskriminavimo dėl pilietybės draudimu ( 23 ), dėl kurių paprastai būtina skelbti konkursą.

51.

Pagal Teisingumo Teismo praktiką, kuri buvo pradėta minėtuoju sprendimu Teckal ( 24 ), o vėliau išplėtota ( 25 ) ir imta taikyti visoms Bendrijos teisės nuostatoms dėl viešųjų paslaugų pirkimo ir viešųjų paslaugų koncesijos ( 26 ), išimtis taikoma užduoties vykdymui quasi-in-house ( 27 ), jei atliekama procedūra dėl savo pobūdžio kartu yra ir vidinė administracinė priemonė ( 28 ). Todėl pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką skelbti konkursą nėra privaloma, net kai subrangovas yra nuo perkančiosios organizacijos teisiškai atskiras subjektas, jei įvykdytos dvi sąlygos. Pirma, viešosios valdžios institucija, kuri yra perkančioji organizacija, atitinkamą atskirą subjektą turi kontroliuoti panašiai kaip savo tarnybas ir, antra, pagrindinę savo veiklos dalį šis subjektas turi vykdyti su viena ar daugiau valdžios institucijų, kurioms jis priklauso ( 29 ).

52.

Taigi reikia išnagrinėti pirmąją sąlygą, tai yra „kontrolę, panašią į savo tarnybų kontrolę“.

53.

Nusistovėjusioje Teisingumo Teismo praktikoje nuo sprendimo Stadt Halle ir RPL Lochau ( 30 ) aiškiai pasakyta, kad ekonominiu požiūriu mišrių įmonių jokiu būdu negalima laikyti įstaigomis, kurios yra kontroliuojamos panašiai kaip savo tarnybos, nesvarbu, kokia nedidelė yra jose dalyvaujančio privataus kapitalo dalis ( 31 ). Kita vertus, pakanka leidimo privatiems asmenims dalyvauti bendrovės kapitale, net jei iš tikrųjų jie (dar) jame nedalyvauja ( 32 ). Vertinant taip pat reikia atsižvelgti į tai, ar netrukus po sutarties sudarymo nebuvo perleista akcijų privatiems asmenims ( 33 ).

54.

Pagrindinėje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis atsakymas į klausimą dėl privataus kapitalo aspekto neabejotinai yra neigiamas. Privataus kapitalo bendrovėje visiškai nėra, be to, Brutélé nėra numatyta tokia galimybė.

55.

Tačiau kaip matyti iš Teisingumo Teismo praktikos, nustačius, kad privatus kapitalas bendrovėje nedalyvauja ir negali dalyvauti, dar negalima visais atvejais teigti, jog pakankamai tenkinamas Teckal kriterijus dėl „kontrolės, panašios į savo pačios tarnybų kontrolę“ ( 34 ). Ko gero, tą ir reikia turėti omenyje svarstant prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo klausimus.

56.

Iš kai kurių sprendimų, kuriuose nagrinėjami abu Teckal kriterijai, išplaukia, kad reikia „atsižvelgti į teisės aktų nuostatų ir atitinkamų aplinkybių visumą“ ( 35 ). „Iš šio vertinimo turi išplaukti, kad suinteresuotosios organizacijos, veikiančios koncesijos pagrindu, yra nuolat kontroliuojamos koncesiją suteikiančiųjų valstybės valdžios institucijų siekiant daryti įtaką šios organizacijos priimamiems sprendimams. Turi būti kalbama apie galimybę daryti lemiamą įtaką strateginiams tikslams bei svarbiems sprendimams“ ( 36 ).

57.

Būtent iš sprendimo Parking-Brixen galima spręsti, kokie kriterijai gali būti svarbūs šiuo klausimu; šiame sprendime Teisingumo Teismas, remdamasis visuma aplinkybių, kaip antai: pertvarkymas į akcinę bendrovę, bendrovės veiklos tikslo išplėtimas, privalomas bendrovės atvėrimas kitoms investicijoms trumpam laikotarpiui, bendrovės veiklos srities teritorijos išplėtimas dideliu mastu ir valdybai paskirti svarbūs įgaliojimai, nusprendė, jog minėta bendrovė tapo orientuota į rinką ir įgijo tiek savarankiškumo, kad yra atmestina, jog koncesiją suteikiantis subjektas kontroliuoja koncesininką analogiškai kaip savo tarnybas ( 37 ).

58.

Matyti, kad sprendžiant analogišką klausimą byloje Parking Brixen lemiami taip pat buvo du kriterijai: ir koncesininko orientavimosi į rinką, ir jo savarankiškumo mastas ( 38 ). Tokiais pačiais kriterijais buvo remtasi sprendime Teckal, kurio 51 punkte taip pat įvardijama, kad svarbu, ar atitinkama įstaiga turi savarankišką sprendimų priėmimo galią vienos ar kelių viešosios valdžios institucijų atžvilgiu ( 39 ).

59.

Tačiau iki šiol savo praktikoje, susijusioje su Teckal kriterijais, Teisingumo Teismas vos kelis kartus atkreipė dėmesį į tokias papildomas aplinkybes. Abiem minėtais atvejais, t. y. bylose Parking Brixen ir Carbotermo, buvo daug tokių aplinkybių, iš kurių kiekvienu atveju tik viena buvo plačios kompetencijos ar svarbių įgaliojimų perdavimas valdytojų tarybai.

60.

Sprendime Parking Brixen Teisingumo Teismas teigė, kad Stadtwerke Brixen AG tapo tiek orientuota į rinką, kad komunai pasidarė sudėtinga ją kontroliuoti, ir nurodė penkias kompleksines priežastis ( 40 ), tarp jų privalomą bendrovės atvėrimą kitoms investicijoms trumpam laikotarpiui ir bendrovės veiklos srities teritorijos išplėtimą visos Italijos mastu ir į užsienį ( 41 ).

61.

Sprendime Carbotermo svarbi buvo ta aplinkybė, kad tariama tenykštės Italijos komunos Busto Arsizio įtaka bendrovės AGESP SpA, teikiančios paslaugas įvairiausiose srityse, sprendimams daroma per kontroliuojančiąją bendrovę ( 42 ). Kalbėdamas apie tai, Teisingumo Teismas teigė, kad atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes tokio tarpininko buvimas gali susilpninti tariamą akcinės bendrovės kontrolę, kurią perkančioji organizacija gali vykdyti tik turėdama jos kapitalo ( 43 ).

62.

Taigi reikia pažymėti, kad minėtais atvejais būta kelių ypatingų aplinkybių vienu metu, todėl jos buvo vertinamos bendrai ( 44 ).

63.

Vis dėlto galima teigti, kad sprendimuose Parking Brixen ir Carbotermo nagrinėtos situacijos yra pavieniai atvejai, kai, Teisingumo Teismo nuomone, riba buvo peržengta, o tuo atveju, jei svarbius visuomeninius interesus tenkinančias užduotis pavedama vykdyti tikrajai valdžios subjektų kooperatinei bendrovei, kurioje visiškai nedalyvauja privatus kapitalas, iš principo, nors ir ne savaime ( 45 ), viešųjų pirkimų tvarka neturėtų būti taikoma.

64.

Minėtame sprendime Carbotermo, kuriame dėl papildomų aplinkybių buvo nuspręsta, kad nagrinėjamoje situacijoje negalima netaikyti viešųjų pirkimų tvarkos, randame tokią formuluotę: „Aplinkybė, kad perkančiajai organizacijai, vienai ar kartu su kitomis viešosios valdžios institucijomis, priklauso visas bendrovės, su kuria sudaryta sutartis, kapitalas, parodo tikimybę, tačiau neužtikrina, kad ši perkančioji organizacija kontroliuoja šią bendrovę analogiškai kaip savo tarnybas minėto sprendimo Teckal 50 punkto prasme“ ( 46 ).

65.

Iš paskesnių sprendimo Carbotermo punktų aiškėja, kad darant išlygą „tačiau neužtikrina“ turimos omenyje minėtos kitos aplinkybės, būtent: kontrolės susilpnėjimas tarpininkaujant kontroliuojančiajai bendrovei, net jei 99,98 % jos kapitalo priklauso atitinkamai vietos valdžios institucijai, taip pat per dideli valdytojų tarybų įgaliojimai tiek bendrovėje, tiek jos įsteigtoje akcinėje bendrovėje, su kuria nagrinėjamomis aplinkybėmis buvo ketinama sudaryti sutartį ( 47 ). Teisingumo Teismo nuomone, įstatai nesuteikia atitinkamai komunai jokios teisės kontroliuoti ar išimtinės balso teisės apribojant šioms valdytojų taryboms suteiktą veiksmų laisvę. Komunos vykdoma šių dviejų bendrovių kontrolė iš esmės reiškia bendrovių teisėje įtvirtintą akcininkų daugumos veikimo laisvę, o tai kur kas labiau apriboja jos galimybę daryti įtaką šių bendrovių sprendimams ( 48 ).

66.

Kita vertus, iš vėlesnio sprendimo Asociación Nacional de Empresas Forestales (Asemfo) matyti, kad tikrųjų kooperatinių komunų bendrovių atveju paprastai suponuojama, jog pirmasis Teckal kriterijus – „kontroliuoti panašiai kaip savo pačios tarnybas“ – yra tenkinamas, taigi toliau gilintis į vidinius sprendimų priėmimo mechanizmus ir balsų daugumos struktūrą nebereikia. Pirmiau cituota sprendimo Carbotermo ištrauka ( 49 ) vėliau buvo pakartota sprendimo Asociación Nacional de Empresas Forestales (Asemfo) 57 punkte, tačiau čia ji buvo truputį pakoreguota. Sprendime Carbotermo vartotą „tačiau neužtikrina“ sprendime Asemfo pakeitė „iš principo“. Taip vietoje „<…> parodo tikimybę, tačiau neužtikrina <…>“ atsirado „<…> iš principo gali reikšti <…>“.

67.

Taigi yra pagrindo teigti, kad jei perkančiajai organizacijai ar koncesiją suteikiančiai institucijai vienai arba kartu su kitomis institucijomis ( 50 ) priklauso visas įmonės, su kuria sudaroma sutartis, ar koncesininko kapitalas, paprastai tai reiškia, kad ji kontroliuoja šią įmonę analogiškai kaip savo pačios tarnybas sprendimo Teckal 50 punkto prasme. Ši taisyklė gali turėti išimčių ( 51 ), tačiau, kaip matyti iš pirmiau pateiktų argumentų ( 52 ), tik esant ypatingoms aplinkybėms.

68.

Kalbant apie šiai bylai taikytiną Teisingumo Teismo praktiką, nagrinėjančią atskirų vietos valdžios subjektų galią kontroliuoti tikrąją kooperatinę tokių subjektų bendrovę, galima padaryti tokias išvadas.

69.

Jau byloje Teckal buvo nagrinėjamas komunų bendradarbiavimas kooperatinėje bendrovėje ( 53 ) ir sprendžiant kontrolės klausimą buvo remiamasi turimu akcijų kiekiu: konkrečiai tai buvo 45 komunų iš Reggio Emilia provincijos konsorciumas, o nagrinėjamai Viano komunai priklausė 0,9 % akcijų. Kalbėdamas apie tai, generalinis advokatas G. Cosmas teigė, kad „nėra pagrindo manyti, jog Viano komuna kontroliuoja konsorciumą taip, kaip įstaiga kontroliuoja savo vidaus padalinį“ ( 54 ). Pačiame sprendime apie tai nekalbama; 50 punkte ( 55 ), kuriame formuluojamas kontrolės kriterijus, šis aspektas konkrečiai neminimas. Tačiau reikia pažymėti, kad šiame sprendime Teisingumo Teismas į klausimą dėl palyginti nedaug akcijų ir balsų turinčios komunos kontrolės galios vis dėlto neatsakė neigiamai ir taip paliko prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui galimybę laikyti, kad kontrolės kriterijus pagrindinės bylos situacijoje yra tenkinamas.

70.

Tačiau vėliau, 2005 metais, sprendime Coname šis aspektas buvo įvertintas priešingai, nes 0,97 % įstatinio kapitalo turėjimas buvo pripažintas nepakankamu ( 56 ).

71.

Tačiau priėmus sprendimą Asociación Nacional de Empresas Forestales (Asemfo) tapo aišku, kad atskiros valdžios institucijos turimų valdžios institucijų kooperatinės bendrovės akcijų kiekis (jau) nėra galimybės kontroliuoti rodiklis. Teisingumo Teismas aiškiai konstatavo, kad net labai nedidelis akcijų kiekis, pavyzdžiui, 0,25 % tokios kooperatinės bendrovės akcijų (keturioms autonominėms sritims, turinčioms po vieną akciją, priklausė 1 % šių akcijų), nėra kliūtis teigti, kad visos bendrovei priklausančios vietos valdžios institucijos kartu vykdo užduotį „quasi-in-house“ ( 57 ).

72.

Be to, dėl bylos Asociación Nacional de Empresas Forestales (Asemfo) aplinkybių reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad įgaliojimus kontroliuoti įstaigą, kuriai pavesta atlikti nagrinėjamus darbus, akivaizdžiai turi centrinė viešoji administracija, kuri yra ir pagrindinė akcininkė, o ne tos keturios autonominės sritys, kurioms kartu priklauso 1 % akcijų ( 58 ). Nepaisydamas šios aplinkybės Teisingumo Teismas aiškiai pripažino, kad pirmasis Teckal kriterijus tenkinamas ne tik Ispanijos valstybės, bet ir akcijų turinčių autonominių sričių atveju ( 59 ). Dėl autonominių sričių kontrolės iš šio sprendimo neaišku, ar juo nustatoma nauja Teisingumo Teismo praktika, ar vis dėlto lemiamos buvo ypatingos konkretaus atvejo aplinkybės, o tai labiau panašu į tiesą ( 60 ). Bet kuriuo atveju aišku, kad kalbant apie tikrąsias kooperatines bendroves, kurių narės yra valdžios institucijos, nereikia pernelyg sureikšminti vidaus kontrolės ir sprendimo galios klausimo.

73.

Remiantis Teisingumo Teismo praktika, susijusia su turimų akcijų kiekiu, galima sisteminiu būdu ( 61 ) ir net atsižvelgiant į gramatinę daugiskaitos formą antrojo Teckal kriterijaus formuluotėje, t. y. „jeigu šis subjektas didžiąją dalį savo veiklos vykdo kartu su vietos valdžios institucija ar institucijomis, kurioms jis priklauso“ ( 62 ), padaryti išvadą, kad atitinkamai valdžios institucijai nebūtina turėti visiškai individualią kontrolės galią, o pakanka kolektyvinės daugumos principu vykdomos kontrolės ( 63 ).

74.

Svarbiausia turėtų būti tai, ar bendradarbiaujančios valdžios institucijos nagrinėjamą subjektą, šiuo atveju Brutélé bendrovę, kontroliuoja visos kartu, ar ši bendrovė veikia nepriklausomai nuo tokios kolektyvinės kontrolės.

75.

Teisinis vertinimas aiškiai parodė, kad paprastai tikrojo komunų bendradarbiavimo atveju viešųjų pirkimų tvarkos galima netaikyti, jei nėra papildomų ypatingų aplinkybių, iš kurių matyti, kad komunų bendrovė tapo tokia orientuota į rinką ir įgijo tiek savarankiškumo, jog peržengė ribą, kai jau nebėra laikoma svarbaus visuomeninio intereso užduotis vykdančia kooperatine komunų bendrove, kuriai viešųjų pirkimų vykdyti nereikia.

76.

Net jei iki šiol nėra teisinio saugumo ( 64 ) dėl aiškios takoskyros nustatant tokius kriterijus kaip „orientavimosi į rinką mastas“ ir „savarankiškumo mastas“, taigi nėra aišku, kur būtent yra riba, iki kurios svarbaus visuomeninio intereso užduotis vykdančios kooperatinės komunų bendrovės gali nevykdyti viešųjų pirkimų, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad bendradarbiavimas Brutélé bendrovėje šią ribą peržengia.

77.

Nacionaliniai teismai, šiuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, turi įvertinti šias aplinkybes konkrečiu atveju. Atlikus tokį vertinimą šioje byloje, neturėtų būti konstatuota, kad buvo peržengta kuri nors iš minėtų ribų. Vidinis Brutélé sprendimų priėmimo mechanizmas pasižymi kolektyvine dalyvaujančių vietos valdžios institucijų įtaka priimant sprendimus balsų dauguma. Jos daro įtaką ne tik visuotiniame susirinkime, bet ir valdytojų taryboje, kurią sudaro komunų atstovai. Vien jau tai pakankamai ir teigiamai atsako į klausimą dėl kontrolės galios. Be to, galima sakyti, kad pasektoriuose individualių komunų sprendimų svarba yra dar didesnė. Brutélé orientavimasis į rinką susijęs su svarbaus visuomeninio intereso užduotimis, kaip antai: kabeline televizija, telefonu bei internetu, ir nėra požymių, kad, nežiūrint neapibrėžtų kriterijų, buvo pasiektas toks mastas, kai nebegalima netaikyti viešųjų pirkimų teisės.

78.

Taigi, iš visko sprendžiant, tokiais atvejais, kaip nagrinėjamas šioje byloje, viešųjų įstaigų kooperatinėms bendrovėms viešųjų pirkimų reikalavimai nekeliami.

79.

Priešingai nei tvirtina Coditel, šiuo atžvilgiu nėra svarbu, kad Brutélé savo paslaugas vartotojams siūlo komerciniu pagrindu ir todėl savaime konkuruoja ( 65 ) su kitais, privačiais, paslaugų teikėjais.

80.

Nors man atrodo, kad į pateiktus klausimus jau pakankamai atsakyta, norėčiau dar kartą trumpai akcentuoti išvadą ir kartu atsakyti į Coditel ir Komisijos kontrargumentus.

81.

Viešųjų pirkimų teisė yra ir išlieka vienas iš galingiausių valstybių narių ir ES institucijų politikos instrumentų Europos integracijos procese ( 66 ). Tačiau negalima naudotis šiuo potencialu nepagrįstai, reikia siekti, kad jo tikslas atitiktų kitų politikos sričių vertybes.

82.

Jei būtų reikalaujama, kad atitinkama komuna, kaip siūlo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Coditel ir Komisija, turėtų „daug savarankiškumo priimdama sprendimus“, ir būtent tuo požiūriu, kad ši komuna „valdytų“ atitinkamą komunų kooperatinį bendradarbiavimą (šioje išvadoje – valdytų kooperatinę komunų bendrovę), kooperatinis komunų bendradarbiavimas ateityje taptų praktiškai neįmanomas. Vienas svarbių tikrosios kooperatinės bendrovės požymių yra tai, kad sprendimai joje priimami pariteto pagrindu ir valdymo teisės negali turėti tik vienas iš partnerių bendrovės narių. Atsižvelgiant į Coditel ir Komisijos pastabas, pateiktas vykstant procesui ir per posėdį, galima teigti, kad šios dvi šalys siūlo vadovautis tokiais kriterijais, kurie iš esmės reikalauja, jog atskira vietos valdžios institucija galėtų kontroliuoti kooperatinę bendrovę taip, tarsi kontroliuotų ją viena. Akivaizdu, kad tokia situacija iš tikrųjų negali būti vadinama kooperavimusi ar bendradarbiavimu.

83.

Šitaip, kaip jau minėta, net tikrasis kooperatinis komunų bendradarbiavimas taptų praktiškai neįmanomas. Tokiu atveju komunų bendrovei priklausantys vietos valdžios subjektai turėtų būti nusiteikę, kad kiekvieną kartą gali tekti pavesti vykdyti savo užduotis geresnį pasiūlymą pateikusiems tretiesiems asmenims, o tai prilygtų viešųjų pirkimų teisės priemonėmis pasiektam priverstiniam svarbaus visuomeninio intereso užduočių privatizavimui ( 67 ).

84.

Toks siauras pirmojo Teckal kriterijaus aiškinimas reikštų, kad pernelyg sureikšminami konkurencijos teisės tikslai ir neleistinai įsikišama į komunų savivaldą, o kartu ir į valstybių narių kompetencijos sritį ( 68 ).

85.

Tą teisingai pabrėžia ir procese Teisingumo Teisme dalyvaujančios vyriausybės. Komunų savivaldos teisė yra įtvirtinta ne tik valstybių narių teisės nuostatose, bet, kaip teisingai pažymėjo Vokietijos vyriausybė, ir Europos vietos savivaldos chartijoje ( 69 ), kurią Europos Taryboje pasirašė visos ES valstybės narės, o dauguma jų ir ratifikavo. EB 263 straipsnyje numatytas Regionų komitetas, susidedantis iš regionų ir vietos valdžios atstovų. Šia nuostata, kurioje numatytas institucinis mechanizmas pareikšti regionų ir vietos administracinių vienetų pozicijas, tam tikra prasme taip pat pripažįstama tam tikra savivaldos teisė. Galiausiai Lisabonos sutartis ( 70 ) pabrėžia regioninės ir vietos savivaldos reikšmę atitinkamos šalies nacionaliniam tapatumui, kurį reikia saugoti.

86.

Komunos pačios nusprendžia, ar įgyvendins su viešuoju interesu susijusias užduotis savo pačių administracinėmis, techninėmis ir kitomis priemonėmis, ir tokiu atveju jos neprivalo kreiptis į kitas įmones, nesusijusias su jų tarnybomis ( 71 ), ar vis dėlto įgyvendins šias užduotis dalyvaujant įmonei, kuri yra atskiras teisinis subjektas, nesusijęs su jomis kaip perkančiosiomis ar koncesiją suteikiančiomis organizacijomis. Pasirinkusios antrąjį variantą, jos gali rinktis, ar įgyvendinti šias iš esmės savo ( 72 ) užduotis vykdant „kaip savo pačių tarnybų“ kontrolę vienoms, ar per „tikrąją“ kooperatinę bendrovę kartu su kitomis valdžios institucijomis ir praktiškai netaikant pagalbos teisės ir viešųjų pirkimų teisės ( 73 ), ar įtraukiant privatų kapitalą ( 74 ) ir (arba) labiau orientuojantis į rinką bei pačioms dalyvaujant konkurencinėje kovoje, o tai reikštų privilegijų praradimą ( 75 ). Galiausiai jos gali rinktis ir tipinio pirkimo iš išorės tiekėjų ar privatizavimo variantus, kurie vis tiek nesuteikia privilegijų konkurencijos teisės požiūriu.

87.

Komunoms – ir vietos valdžios subjektams apskritai – nėra paprasta įgyvendinti daugybę tradicinių ( 76 ) ir naujų ( 77 ) užduočių, o ypač tuomet, kai mažinamas jų biudžetas, ypač mažesnėms ( 78 ) iš jų. Be to, nemažai užduočių, ypač aplinkos ir transporto srityse, nėra vien komunų reikalas ( 79 ). Kita vertus, dėl sinergijos poveikio kooperatinis komunų bendradarbiavimas neįtraukiant privataus kapitalo yra daugelyje valstybių narių dažnai naudojamas būdas, kad efektyviai ir taupiai būtų įgyvendintos viešosios užduotis ( 80 ).

88.

Šioje byloje nėra reikalo nagrinėti antrosios sąlygos – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad šiuo požiūriu klausimų nekyla ( 81 ).

89.

Remdamasi šiais motyvais, siūlau Teisingumo Teismui į tris Conseil d’État pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:

EB 12, 43 ir 49 straipsniai bei vienodo požiūrio, nediskriminavimo ir skaidrumo principai nedraudžia komunai iš anksto nepaskelbus konkurso įstoti į kooperatinę bendrovę, perduodant jai savo kabelinės televizijos tinklo valdymą, jei ji kontroliuoja šią bendrovę panašiai kaip savo pačios tarnybas, o bendrovė didžiąją dalį savo veiklos vykdo kartu su savo nariais. Jei bendrovę sudaro išimtinai komunos ir komunų asociacijos (ar viešosios valdžios subjektai), visai nedalyvaujant privačiam kapitalui, tai iš principo reiškia, kad panašios į savo tarnybų kontrolės sąlyga yra tenkinama. Šioje byloje nurodytomis aplinkybėmis kontrolė, vykdoma bendrovės įstatuose numatytų organų, kuriuos sudaro komunų ir komunų asociacijų atstovai, kai sprendimai priimami balsų dauguma, turi būti laikoma kontrole, analogiška savo tarnybų kontrolei.

a)

fiksuotas 10 % mokestis nuo bazinių kabelinės televizijos abonentų įmokų (apskaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kad yra 31000 abonentų, o metinis abonento mokestis yra 3400 BEF (be PVM ir autorių teisių mokesčių): 10540000 BEF/per metus);

b)

5 % mokestis nuo Canal + ir kanalų paketo apyvartos;

c)

visas pelnas, gautas už visas teikiamas paslaugas.

—

platinamų programų pasirinkimu,

—

abonemento ir prijungimo tarifais,

—

investicijų ir darbų politika,

—

nuolaidų ir lengvatų suteikimu tam tikroms asmenų kategorijoms,

—

kitų per tinklą perduodamų paslaugų pobūdžiu ir tvarka, galimybe patikėti komunų bendrovei vykdyti vadovaujantis komunos interesais darbus, suderinamus su jos nuostatuose apibrėžtu tikslu, kaip antai sukurti komunos intranetą, internetinę svetainę ir šiuo tikslu surengti mokymus personalui.

—

Brutélé parengtų rezultatų suvestinę ir Uccle tinklo veiksmų planą,

—

Brutélé valdytojų taryboje Uccle atstovautų vienas valdytojas ir trys valdytojai Briuselio eksploatavimo sektoriaus taryboje, taip pat ji turėtų vieną revizorių ir komunos ekspertą.