|
20.6.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 141/14 |
2009 m. balandžio 2 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas (Korkein hallinto-oikeus (Suomija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) byloje, pradėtoje A
(Byla C-523/07) (1)
(Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose - Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas - Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 - Materialinė taikymo sritis - „Civilinių bylų“ sąvoka - Sprendimas dėl vaikų paėmimo priežiūrai ir apgyvendinimo ne jų šeimoje - Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta - Apsaugos priemonės - Jurisdikcija)
2009/C 141/22
Proceso kalba: suomių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Korkein hallinto-oikeus
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: A
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Korkein hallinto-oikeus — 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 243), 1 straipsnio 2 dalies d punkto, 8 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies išaiškinimas — Vienintelio sprendimo dėl vaiko paėmimo priežiūrai nedelsiant ir jo apgyvendinimo ne jo paties šeimoje, priimto įgyvendinant su vaiko apsauga susijusias viešosios teisės priemones, vykdymas — Vaiko, turinčio nuolatinę gyvenamąją vietą vienoje valstybėje narėje, bet viešinčio kitoje valstybėje narėje ir joje keliaujančio iš vienos vietos į kitą, situacija
Rezoliucinė dalis
|
1. |
2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 1 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, jog „civilinių bylų“ sąvoka šios nuostatos prasme apima sprendimą, kuriuo nurodoma nedelsiant paimti priežiūrai ir apgyvendinti vaiką ne jo paties šeimoje, kai šis sprendimas buvo priimtas pagal vaikų apsaugą reglamentuojančias viešosios teisės normas. |
|
2. |
„Nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoka Reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsnio 1 dalies prasme turi būti aiškinama taip, kad ši gyvenamoji vieta atitinka vietą, kur vaikas tam tikra dalimi integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką. Šiuo tikslu, be kita ko, turi būti atsižvelgta į gyvenimo valstybės narės teritorijoje ir šeimos persikėlimo į šią valstybę trukmę, teisėtumą, sąlygas ir priežastis, vaiko pilietybę, mokyklos lankymo vietą ir sąlygas, kalbos žinias ir šeiminius bei socialinius vaiko ryšius toje valstybėje. Nustatyti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą turi nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas kiekvienam konkrečiam atvejui būdingas faktines aplinkybes. |
|
3. |
Nuspręsti taikyti apsaugos priemonę, kaip antai vaikų paėmimas priežiūrai, nacionalinis teismas gali pagal Reglamento 20 straipsnį, jeigu įvykdomos šios sąlygos:
Tokios priemonės skyrimas ir privalomas pobūdis nustatomas nacionalinėje teisėje. Skyrus apsaugos priemonę nacionalinis teismas neprivalo bylos perduoti jurisdikciją turinčiam kitos valstybės narės teismui. Tačiau, jeigu to reikalauja siekis labiausiai apsaugoti vaiko interesus, nacionalinis teismas, kuris skyrė laikinas ar apsaugos priemones, privalo apie tai tiesiogiai ar per centrinę instituciją, paskirtą pagal Reglamento 53 straipsnį, pranešti jurisdikciją turinčiam kitos valstybės narės teismui. |
|
4. |
Tuo atveju, kai valstybės narės teismas apskritai neturi jurisdikcijos, jis privalo ex officio pareikšti, kad jos neturi, tačiau neprivalo perduoti bylos kitam teismui. Vis dėlto, jeigu to reikalauja siekis labiausiai apsaugoti vaiko interesus, nacionalinis teismas, kuris ex officio pareiškė neturįs jurisdikcijos, privalo apie tai tiesiogiai ar per centrinę instituciją, paskirtą pagal Reglamento Nr. 2201/2003 53 straipsnį, pranešti jurisdikciją turinčiam kitos valstybės narės teismui. |