2006 m. vasario 17 d. pareikštas ieškinys byloje Airija prieš Komisiją

(Byla T-50/06)

(2006/C 86/79)

Bylos kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Airija, atstovaujama D. O'Hagan, barrister P. McGarry

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1970 metais Aughinish steigėjams buvo duotas įsipareigojimas, susijęs su mineralinių alyvų, kurios bus naudojamos kaip kuras aliuminio oksido gamybai tada steigtoje gamykloje Šenone, Airijoje, atleidimu nuo muito mokesčių. 1983 m. gamykla Aughinish pradėjo veikti ir Airija pranešė Komisijai, kad ji ketina įgyvendinti duotus įsipareigojimus, atleisdama nuo akcizų. Ieškovė teigia, kad atleidimas nuo akcizų buvo leistas ir vėlesniais Tarybos sprendimais (1). 2000 metais Komisija iškėlė valstybės pagalbos klausimą, kuris lėmė tai, kad buvo pradėtas formalus tyrimas ir galiausiai lėmė ginčijamo sprendimo priėmimą.

Paremdama savo ieškinį, ieškovė teigia, kad Komisija padarė klaidą, konstatuodama, kad ginčijama pagalba yra nauja pagalba, o ne jau egzistuojanti pagalba.

Ieškovės teigimu, net jeigu pagalba laikytina nauja ir apie ją turėjo būti pranešta nuo jos įgyvendinimo pradžios 1983 metais, Komisija pripažįsta, kad apie pagalbą buvo pranešta tuo metu. Tai, kad Komisija jos pačios nustatytu laikotarpiu nesiėmė jokių veiksmų, padarė ginčijamą pagalbą egzistuojančia pagalba. Papildomai Komisija visada laikė ginčijamą pagalbą egzistuojančia pagalba ir jos 1992 metų nedviprasmiškas pranešimas tai patvirtina.

Be to, pagal Reglamento Nr. 659/1999 (2) 15 straipsnį kartu su 1 straipsnio b dalies iv punktu Komisijos pradėtos procedūros, susijusios su pagalbos peržiūrėjimu, yra neteisėtos, kadangi pagalba egzistavo daugiau nei dešimt metų ir Reglamente nustatytas senaties terminas pasibaigė, o pagalba tapo egzistuojančia pagalba.

Palaikydama savo pirmą reikalavimą, ieškovė taip pat teigia, kad pagalba buvo sudėtinė dalis teisiškai privalomų įsipareigojimų, prisiimtų Airijos valdžios prieš įstojimą 1973 metais. Ieškovės teigimu, jau vien dėl šio fakto ginčijama pagalba turėjo būti laikoma egzistuojančia pagalba.

Papildomu argumentu ieškovė taip pat teigia, kad ginčijamas sprendimas pažeidė teisinio tikrumo principą, kiek jis prieštarauja Komisijos pasiūlytam ir vienbalsiai priimtam Tarybos sprendimui. Sprendimas taip pat tiesiogiai prieštarauja Direktyvos Nr. 92/81/EEB dėl akcizo už mineralines alyvas struktūrų derinimo (3) 8 straipsnio 5 daliai, kuri įpareigojo Komisiją pateikti projektą dėl konkurencijos iškraipymo ar neatitikimo vidaus rinkai vieningam Tarybos patvirtinimui.

Be to, Komisija tariamai pažeidė teisėtų lūkesčių principą bent jau kiek tai susiję su pagalbos gavėju, kadangi Taryba aiškiai leido šią išimtį iki 2006 m. gruodžio 31 d.

Galiausiai, ieškovė teigia, kad Komisija savo elgesiu, įskaitant tai, kad ji delsė priimti ginčijamą sprendimą, nors jai apie pagalbą buvo pranešta 1983 metais, pažeidė svarbų teisės principą ir piktnaudžiavo savo galiomis. Be to, Komisija ignoravo Direktyvoje Nr. 92/81/EEB įtvirtintas procedūras ir darė viešus pranešimus apie ginčijamą valstybės pagalbos schemą. Todėl, atsižvelgiant į Komisijos elgesį, ji bet kuriuo atveju neturi teisės išieškoti ginčijamą pagalbą.

(1)  1992 m. spalio 19 d. Tarybos sprendimas Nr. 92/510/EEB, suteikiantis valstybėms narėms teisę toliau taikyti sumažintus akcizų tarifus ar atleisti nuo akcizų tam tikras mineralines alyvas, kai jos naudojamos pagal specialią paskirtį, pagal Direktyvos Nr. 92/81/EEB (OL L 316, p. 16) 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą procedūrą ir kiti vėlesni sprendimai.

(2)  1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999 nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1)

(3)  1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva Nr. 92/81/EEB dėl akcizo už mineralines alyvas struktūrų derinimo (OL L 316, p. 12)