1. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos pareiga įrodyti pažeidimą ir jo trukmę – Įrodinėjimo naštos apimtis
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
2. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Įmonė, kuri darant pažeidimą buvo kelis kartus perleista – Kelių patronuojančių bendrovių pasikeitimas per tam tikrą laiką
(Tarybos reglamentas Nr. 1/2003; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)
3. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Vertinimas – Atsižvelgimas į ekonominę padėtį, buvusią darant pažeidimą
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)
4. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Lengvinančios aplinkybės – Pasyvus ar prisitaikėliškas prie lyderio įmonės elgesys – Vertinimo kriterijai
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnis; Komisijos pranešimo 98/C 9/03 3 punkto pirma įtrauka)
5. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Komisijos diskrecija – Pareiga užtikrinti baudų ir bendro atitinkamos prekės rinkos dydžio proporcingumą – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis)
6. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Maksimalus dydis – Skaičiavimas – Apyvarta, į kurią reikia atsižvelgti – Atitinkamos prekės metinę apyvartą viršijanti bauda – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
7. Konkurencija – Baudos – Solidarioji atsakomybė sumokėti – Baudos, kurią turi sumokėti solidariai atsakinga įmonė, nustatymas – Įmonė, kuri darant pažeidimą buvo kelis kartus perleista – Kelių patronuojančių bendrovių pasikeitimas per tam tikrą laikotarpį
(Tarybos reglamentas Nr. 1/2003; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)
1. Komisija turi įrodyti ne tik kartelio buvimą, bet ir jo trukmę. Šiuo klausimu svarbu, kad, nesant įrodymų, tiesiogiai pagrindžiančių pažeidimo trukmę, Komisija remtųsi bent faktinių aplinkybių, pakankamai artimų laiko atžvilgiu, įrodymais, dėl kurių būtų galima pagrįstai manyti, kad šis pažeidimas nepertraukiamai buvo daromas tarp dviejų konkrečių datų.
Tuo atveju, kai įrodyta, kad įmonė, dalyvaudama kai kuriuose antikonkurenciniuose susitikimuose ir viešai neatsiribodama nuo jų turinio, dalyvavo darant pažeidimą tiek iki tam tikro laikotarpio, tiek po jo, galima daryti išvadą, kad pažeidimas buvo daromas nepertraukiamai, jei įmonei buvo pasiūlyta dalyvauti per šį laikotarpį vykusiuose antikonkurenciniuose susitikimuose ir ji kelis kartus atsiprašė dėl savo nedalyvavimo.
(žr. 41–42, 46–48 punktus)
2. Apskaičiuojant už konkurencijos taisyklių pažeidimą skirtų baudų dydį Komisijos pritaikytas metodas, kai patronuojančiai bendrovei skiriama tokio pat pradinio dydžio bauda kaip ir tiesiogiai darant pažeidimą dalyvavusiai dukterinei bendrovei ir kai šis dydis nėra dalijamas tuo atveju, jei per tam tikrą laikotarpį pasikeitė kelios patronuojančios bendrovės, savaime negali būti laikomas netinkamu. Iš tiesų tikslas, kurio Komisija siekia taikydama šį apskaičiavimo metodą, būtent, kad patronuojančiai bendrovei, kuri pripažinta kalta dėl pažeidimo kaip atsakinga už dukterinę bendrovę, būtų skirta tokio pat pradinio dydžio bauda, kuri jai būtų buvusi skirta tuo atveju, jei ji pati būtų dalyvavusi kartelyje. Taigi tai atitinka konkurencijos politikos ir konkrečiai šios politikos priemonės – baudų – tikslą paveikti įmonių elgesį taip, kad jos laikytųsi konkurencijos taisyklių.
Aplinkybė, kad viena kitą pakeitusioms patronuojančioms bendrovėms skirtų baudų dydžių suma viršija jų dukterinei bendrovei skirtą baudos dydį, savaime neleidžia daryti išvados, kad šis apskaičiavimo metodas yra akivaizdžiai klaidingas. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėse išdėstyto metodo bei bausmių ir sankcijų individualizavimo principo taikymą, Komisija turėjo teisę, nustačiusi darant pažeidimą dalyvavusį ūkio subjektą, vienam iš juridinių asmenų, priklausančių arba priklausiusių šiam ūkio subjektui, nesvarbu, ar tai yra patronuojanti, ar dukterinė bendrovė, nustatyti atsakomybę už didesnės sumos nei nustatytoji kitam (‑iems) juridiniam (‑iams) asmeniui (‑ims), kuris (‑ie) sudaro arba sudarė šį ūkio subjektą, sumokėjimą. Darytina išvada, kad tuo atveju, jei pažeidimą padarė dukterinė bendrovė, pažeidimo metu priklausiusi paeiliui keliems ūkio subjektams, a priori negali būti laikoma netinkama, kad patronuojančioms bendrovėms skirtų baudų dydžių suma būtų didesnė nei šiai dukterinei bendrovei skirtos baudos dydis arba dydžių suma.
(žr. 74, 76 punktus)
3. Kai apskaičiuojamas už konkurencijos taisyklių pažeidimą skirtų baudų dydis, vertinant pažeidimo sunkumą turi būti remiamasi ekonomine padėtimi, buvusia darant pažeidimą. Šiuo atžvilgiu svarbūs veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra, be kita ko, kiekvienos įmonės dydis ir ekonominis pajėgumas, taip pat kiekvienos iš jų padaryto pažeidimo mastas. Vertinant šiuos veiksnius neišvengiamai reikia remtis nagrinėjamo laikotarpio apyvarta.
Referenciniai metai nebūtinai turi būti paskutiniai visi metai, kuriais dar buvo daromas pažeidimas.
Jei apskaičiuodama baudas Komisija taiko individualizuotą požiūrį, pagal kurį sprendimo adresatės, pripažintos kaltos tik kaip patronuojančios bendrovės, vertinamos kaip tiesioginės pažeidimo dalyvės, referenciniais metais, jei nėra kitų svarbių duomenų, negali būti laikomi metai, kuriais iš patronuojančios ir dukterinės bendrovių sudaryto ūkio subjekto dar nebuvo.
(žr. 91, 93, 95 punktus)
4. Įmonės „išimtinai pasyvus arba prisitaikėliškas prie lyderio elgesys darant pažeidimą, jeigu jis yra įrodytas, pagal Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairių 3 punkto pirmą įtrauką yra lengvinanti aplinkybė. Pasyvus vaidmuo reiškia, kad įmonė „elgiasi kukliai“, t. y. rengiant vieną ar daugiau antikonkurencinių susitarimų aktyviai nedalyvauja.
Aplinkybe, patvirtinančia pasyvų įmonės vaidmenį kartelyje, gali būti laikomas daug retesnis nei įprastų kartelio narių dalyvavimas susitikimuose, taip pat pavėluotas jos įėjimas į pažeidimo dalyku esančią rinką, nepaisant dalyvavimo darant šį pažeidimą trukmės, arba aiškių pareiškimų, kuriuos šiuo klausimu padarė trečiųjų įmonių, dalyvavusių darant pažeidimą, atstovai, buvimas.
Be to, aplinkybė, kad kitos įmonės, dalyvavusios tame pačiame kartelyje, galėjo būti aktyvesnės nei tam tikras dalyvis, dar nereiškia, kad šio vaidmuo buvo išimtinai pasyvus ar prisitaikėliškas. Iš esmės kaip į lengvinančią aplinkybę gali būti atsižvelgta tik į visišką pasyvumą, ir jį turi įrodyti juo besiremianti šalis.
(žr. 106–108 punktus)
5. Nustatydama už konkurencijos taisyklių pažeidimą skirtos baudos dydį Komisija turi diskreciją ir neprivalo taikyti konkrečios matematinės formulės. Pagal Reglamento Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 23 straipsnio 3 dalį nustatant baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir trukmę. Taip pat minėtas dydis yra Komisijos apskaičiavimų, atliktų remiantis Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėmis, rezultatas. Šio dydžio nustatymas visų pirma priklauso nuo įvairių aplinkybių, susijusių su individualiu atitinkamos įmonės elgesiu, pavyzdžiui, sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.
Remiantis šiuo teisiniu pagrindu negali būti daroma išvada, kad Komisija turi užtikrinti bendro taip priskaičiuotų ir skirtų baudų dydžio ir atitinkamo produkto rinkos dydžio konkrečiais pažeidimo metais proporcingumą, net jei atitinkamas pažeidimas truko daugiau nei dvidešimt metų ir baudų dydžiai priklauso ir nuo kitų aplinkybių, susijusių su individualiu atitinkamų įmonių elgesiu.
(žr. 141–142 punktus)
6. Reglamento Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 23 straipsnio 2 dalimi siekiama išvengti neproporcingų baudų. Tuo atveju, jei galutinis baudos dydis neviršija 10 % apyvartos ribos, jis negali būti laikomas neproporcingu dėl tos priežasties, kad bendras baudų dydis viršija bendrą atitinkamos rinkos dydį, nei dėl to, kad bauda viršija metinę įmonės atitinkamos prekės apyvartą. Taikant 10 % apyvartos ribą nėra būtina atsižvelgti į tam tikros įmonės konkretų vaidmenį kartelyje.
Kalbant apie įmonių, sprendimo, kuriuo skiriamos baudos, adresačių, palyginimą, pažymėtina, kad skirtingas požiūris gali būti tiesioginė Reglamentu Nr. 1/2003 nustatytos maksimalios baudos ribos, kuri akivaizdžiai yra taikoma tik tuo atveju, jei numatytos baudos dydis viršija 10 % atitinkamos įmonės apyvartos, pasekmė. Dėl tokio skirtingo požiūrio nepažeidžiamas vienodo požiūrio principas.
(žr. 144, 147 punktus)
7. Teisinio saugumo principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, pagal kurį visų pirma reikalaujama, kad kiekvienas Sąjungos institucijų aktas, ypač tas, kuriuo skiriama sankcija ar leidžiama ją skirti, būtų aiškus ir konkretus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų vienareikšmiškai suvokti iš jo kylančias teises ir pareigas ir imtis atitinkamų priemonių.
Kai patronuojanti bendrovė ir dukterinė bendrovė sudaro arba sudarė ūkio subjektą, dalyvavusį kartelyje, Komisija gali pripažinti jas solidariai atsakingomis už konkurencijos taisyklių pažeidimą.
Tuo atveju, kai dukterinė bendrovė vienai po kitos priklausė kelioms patronuojančioms bendrovėms, nėra jokių kliūčių, kad Komisija laikytų įvairias patronuojančias bendroves solidariai atsakingomis už jų dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą. Atvirkščiai, dėl sprendimo, kuriuo Komisijai suteikiama visiška laisvė reikalauti, kad baudą sumokėtų kuris nors iš susijusių juridinių asmenų, ir kurį taikydama Komisija gali nuspręsti pareikalauti, kad visą baudą arba dalį baudos sumokėtų dukterinė bendrovė arba viena patronuojanti bendrovė ar visos jos, kol bus visiškai patenkinti jos reikalavimai, vienos patronuojančios bendrovės faktiškai sumokėtai sumai turės įtakos iš kitų patronuojančių bendrovių išieškotos sumos, ir šiuo atveju kitam sprendimui pateisinti negalima remtis baudų atgrasomuoju pobūdžiu. Tačiau jei šios viena po kitos buvusios patronuojančios bendrovės niekada kartu nesudarė bendro ūkio subjekto, jos negali būti susijusios solidariąja atsakomybe. Pagal bausmių ir sankcijų individualumo principą reikalaujama, kad vienos iš patronuojančių bendrovių realiai sumokėta suma neviršytų jos solidariosios atsakomybės dalies. Jeigu sprendime nepatikslinama patronuojančioms bendrovėms tenkanti dalis, o Komisijai paliekama visiška laisvė, kiek tai susiję su viena po kitos buvusių patronuojančių bendrovių, kurios tarpusavyje niekada nesudarė ūkio subjekto, solidariosios atsakomybės įgyvendinimu, jis yra nesuderinamas su Komisijos pareiga pagal teisinio saugumo principą tiksliai nurodyti šioms bendrovėms, kokio dydžio baudą jos turi sumokėti už laikotarpį, kurio atžvilgiu buvo pripažintos solidariai atsakingomis su dukterine bendrove. Tokiu sprendimu pažeidžiamas tiek teisinio saugumo, tiek bausmių ir sankcijų individualumo principas.
(žr. 161, 163–167, 169–170 punktus)