Santrauka
Pareigūnai – Pensijos – Korekcinis koeficientas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 82 straipsnis)
Nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka, kaip ji suprantama pagal anksčiau galiojusių Pareigūnų tarnybos nuostatų 82 straipsnį, kuris numatė korekcinio koeficiento, nustatyto valstybei, kurioje pensijos gavėjas įrodo turįs nuolatinę gyvenamąją vietą, taikymą pensijoms, reiškia vietą, kurioje buvęs tarnautojas iš tikrųjų įsteigė savo pagrindinių interesų centrą, t. y. vietą, kurioje suinteresuotasis asmuo įkūrė nuolatinį arba įprastą savo interesų centrą, siekdamas stabilumo, ir kur jis tariamai patiria išlaidas. Be to, nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka, nepaisant kiekybinių duomenų apie tai, kiek laiko asmuo praleidžia vienos ar kitos valstybės teritorijoje, be realaus buvimo konkrečioje vietoje fakto, suponuoja ketinimą suteikti šiam faktui tęstinumą, kylantį iš įprasto gyvenimo ir normalių socialinių santykių. Ši nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka priskirtina tik Bendrijos viešajai tarnybai ir nebūtinai sutampa su nacionaliniu šios sąvokos supratimu.
(žr. 69 ir 86 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. birželio 4 d. Sprendimo Del Vaglio prieš Komisiją , T‑124/01 ir T‑320/01, Rink. VT p. I‑A‑157 ir II‑767, 70, 71 punktai ir juose nurodyta teismų praktika bei 72 punktas; 2005 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Dionyssopoulou prieš Tarybą , T‑320/04, neskelbiamo Rinkinyje, 39 punktas; 2006 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Kontouli prieš Tarybą , T‑416/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑181 ir II‑A‑2‑897, 71 punktas.