Byla C-435/06

Procedūroje

C

(Korkein hallinto-oikeus prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose — Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas — Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 — Materialinė ir ratione temporis taikymo sritys — „Civilinių bylų“ sąvoka — Sprendimas dėl vaikų paėmimo ir įkurdinimo ne jų šeimoje — Viešosios teisės reglamentuojamos vaikų apsaugos priemonės“

Generalinės advokatės J. Kokott išvada, pateikta 2007 m. rugsėjo 20 d.   I - 10144

2007 m. lapkričio 27 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas   I - 10169

Sprendimo santrauka

1. Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas Nr. 2201/2003

   (Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 7 punktas)

2. Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas Nr. 2201/2003

   (1994 m. Stojimo akto Bendra deklaracija Nr. 28; Tarybos reglamentas Nr. 2201/2003)

1.  Reglamento Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 2116/2004, 1 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad „civilinių bylų“ sąvoka šios nuostatos prasme apima vientisą sprendimą, kuriuo nurodoma nedelsiant paimti ir įkurdinti vaiką kitoje nei jo kilmės priimančiojoje šeimoje, kai šis sprendimas buvo priimtas pagal vaikų apsaugą reglamentuojančias viešosios teisės normas.

   Sąvoka „civilinės bylos“ šios nuostatos prasme iš tikrųjų turi būti aiškinama autonomiškai. Tik vienodas Reglamento Nr. 2201/2003 taikymas valstybėse narėse, reikalaujantis, kad šio reglamento taikymo sritį apibrėžtų Bendrijos, o ne nacionalinė teisė, gali užtikrinti šio reglamento tikslų, tarp jų vienodo požiūrio į visus atitinkamus vaikus, pasiekimą. Pagal minėto reglamento 5 konstatuojamąją dalį šis tikslas užtikrinamas, tik jei visi sprendimai dėl tėvų pareigų patenka į šio reglamento taikymo sritį. Šios pareigos šio reglamento 2 straipsnio 7 punkte apibrėžiamos plačiai, kaip apimančios visas su vaiko asmeniu ar turtu susijusias teises ir pareigas, fiziniam ar juridiniam asmeniui suteikiamas teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu. Šiuo atžvilgiu nėra svarbu, ar tėvų pareigos paveiktos valstybės apsaugos priemone arba vieno ar kelių iš globėjų iniciatyva priimtu sprendimu.

   (žr. 46–50, 53 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Reglamentą Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą Nr. 1347/2000, su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 2116/2004, reikia aiškinti taip, kad suderinti nacionalinės teisės aktai, susiję su administracinių sprendimų paimti ir įkurdinti asmenis pripažinimu ir vykdymu, priimti bendradarbiaujant Šiaurės valstybėms, negali būti taikomi į šio reglamento taikymo sritį patenkančiam sprendimui paimti vaiką.

   Iš tiesų, Šiaurės valstybių bendradarbiavimas administracinių sprendimų paimti ir įkurdinti asmenis pripažinimo ir vykdymo srityje nenurodytas prie išimčių, išsamiai išvardytų Reglamente Nr. 2201/2003.

   Be to, šio aiškinimo nepaneigia prie Akto dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų pridedama Bendra deklaracija Nr. 28 dėl Šiaurės valstybių bendradarbiavimo. Šioje deklaracijoje iš tiesų nurodoma, kad tarpusavyje bendradarbiaujančios Šiaurės valstybės, kaip Sąjungos narės, įsipareigoja tęsti šį bendradarbiavimą laikydamosi Bendrijos teisės. Iš to išplaukia, kad taip bendradarbiaujant turi būti paisoma Bendrijos teisės sistemos principų. Taigi nacionalinis teismas, kuriam pagal jo jurisdikciją pavesta taikyti Bendrijos teisės normas, privalo užtikrinti visišką šių normų veiksmingumą, jei būtina, savo iniciatyva netaikydamas jokios joms prieštaraujančios nacionalinės teisės nuostatos.

   (žr. 57, 61, 63–66 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)