Byla C-390/06

Nuova Agricast Srl

prieš

Ministero delle Attività Produttive

(Tribunale ordinario di Roma prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Valstybės pagalba — Nustatytam laikotarpiui patvirtinta pagalbos schema — Pranešimas apie pakeistą pagalbos schemą naujam laikotarpiui — Pereinamojo laikotarpio tarp dviejų viena po kitos galiojusių schemų priemonės — Komisijos sprendimas nepateikti prieštaravimų — Informacija, kurią galėjo turėti Komisija — Komisijos sprendimo galiojimas — Vienodas vertinimas — Motyvavimas“

Generalinio advokato J. Mazák išvada, pateikta 2007 m. lapkričio 27 d.   I - 2580

2008 m. balandžio 15 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas   I - 2600

Sprendimo santrauka

1. Prejudiciniai klausimai – Galiojimo vertinimas – Klausimas dėl Komisijos sprendimo, kuris, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, yra žalos atsiradimo priežastis, galiojimo – Priimtinumas

   (EB 234 straipsnis)

2. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Pagalbos suderinamumas su bendrąja rinka – Pagalbos, kuria pažeidžiami bendrieji Bendrijos teisės principai, kaip antai vienodo vertinimo principas, nesuderinamumas

   (EB 88 straipsnis)

3. Valstybių teikiama pagalba – Ketinimas suteikti pagalbą – Komisijos tyrimas – Komisijos sprendimo, priimto pasibaigus pirminei tyrimo stadijai atsižvelgiant į priimant sprendimą turimą informaciją, galiojimo vertinimas

   (EB 88 straipsnio 2 ir 3 dalys; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 4 ir 5 straipsniai)

4. Valstybių teikiama pagalba – Pagalbos suderinamumas su bendrąja rinka – Pagalba, kuri pagerina ją gavusios įmonės finansinę padėtį ir yra nebūtina EB 87 straipsnio 3 dalyje numatytiems tikslams pasiekti – Nebuvimas

   (EB 87 straipsnio 3 dalis)

5. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis

   (EB 253 straipsnis)

1.  Prejudicinis klausimas dėl Komisijos sprendimo yra priimtinas, jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad šis sprendimas yra įmonių patirtos žalos priežastis ir yra susijęs su nacionalinės valdžios institucijos faktiniu elgesiu, dėl kurio ją kaltina ši įmonė, ir jos nurodyta žala.

   (žr. 47, 48 punktus)

2.  Valstybės pagalbos, kurios tam tikromis įgyvendinimo taisyklėmis pažeidžiami bendrieji Bendrijos teisės principai, kaip antai vienodo vertinimo principas, Komisija negali pripažinti suderinama su bendrąja rinka.

   (žr. 51 punktą)

3.  EB 88 straipsnio 3 dalyje numatytos ir Reglamento Nr. 659/1999 4 ir 5 straipsniuose reglamentuojamos pirminės pagalbos tyrimo stadijos tikslas – tik leisti Komisijai susidaryti pirmą nuomonę apie dalinį ar visišką pagalbos ar pagalbos schemos suderinamumą su bendrąja rinka. Komisijos sprendimo nepateikti prieštaravimų dėl pagalbos arba pagalbos schemos galiojimo klausimas negali būti vertinamas atsižvelgiant į aplinkybes, apie kurias Komisija pasibaigus pirminei stadijai negalėjo žinoti. Kitaip ji būtų skatinama nuolat pradėti EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą tyrimo procedūrą ir įpareigoti suinteresuotuosius asmenis pateikti savo pastabas, kad išvengtų, jog dėl aplinkybių, apie kurias ji negalėjo žinoti, jos sprendimas patvirtinti minėtą pagalbą arba minėtą pagalbos schemą būtų panaikintas.

   (žr. 57 ir 60 punktus)

4.  Valstybės pagalba, kuri pagerina ją gavusios įmonės finansinę padėtį ir yra nebūtina EB 87 straipsnio 3 dalyje numatytiems tikslams pasiekti, negali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka. Išvada, jog nėra būtina gauti pagalbą, gali būti daroma dėl to, kad suinteresuotoji įmonė jau pradėjo, net baigė vykdyti darbus pagal projektą, kuriam buvo skirta pagalba, iki paraiškos pagalbai gauti pateikimo kompetentingoms valdžios institucijoms, o tai pašalina galimybę, kad atitinkama pagalba gali turėti skatinamąją reikšmę.

   (žr. 68, 69 punktus)

5.  EB 253 straipsnyje numatyta pareiga motyvuoti iš principo apima tik priežastis, dėl kurių tam tikrai ūkio subjektų kategorijai taikoma atitinkama priemonė, bet nereiškia, kad reikia pateisinti jos netaikymą visiems kitiems ūkio subjektams, kurie nėra panašioje padėtyje. Iš tiesų, kadangi kategorijų, kurioms priemonė netaikoma, skaičius potencialiai neapribotas, negalima iš Bendrijos institucijų reikalauti kiekvienos jų atžvilgiu pateikti specifinę motyvaciją. Atvirkščiai, kai asmenys, kuriems skirtas aktas, ir kiti ūkio subjektai, kuriems jis netaikomas, yra panašioje padėtyje, aktą priėmusi Bendrijos institucija, pateikdama specifinę motyvaciją, turi paaiškinti, kokiomis objektyviomis priežastimis pateisinamas toks skirtingas vertinimas.

   (žr. 81, 82 punktus)