Byla C-374/06

BATIG Gesellschaft für Beteiligungen mbH

prieš

Hauptzollamt Bielefeld

(Finanzgericht Düsseldorf prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Mokesčių nuostatos — Teisės aktų suderinimas — Direktyva 92/12/EEB — Akcizu apmokestinami produktai — Fiskaliniai ženklai — Neteisėtas išgabenimas nustojant taikyti laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimą — Vagystė — Išleidimas vartoti valstybėje narėje, kurioje įvykdyta vagystė — Už kitos valstybės narės fiskalinius ženklus, jau pritvirtintus prie pavogtų produktų, sumokėtos sumos negrąžinimas“

2007 m. gruodžio 13 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas   I - 11274

Sprendimo santrauka

1. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Akcizai – Direktyva 92/12

   (Tarybos direktyvos 92/12 6 straipsnio 1 dalies a punktas ir 20 straipsnio 1 dalis)

2. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Akcizai – Direktyva 92/12

   (Tarybos direktyva 92/12)

1.  Tabako produktų, kurie gabenami taikant laikiną akcizo mokėjimo atidėjimą, vagystė yra neteisėtas išgabenimas nustojant taikyti laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimą Direktyvos 92/12 dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole, 6 straipsnio 1 dalies a punkto prasme, todėl akcizas tampa mokėtinas valstybėje narėje, kurioje įvykdyta vagystė pagal tos pačios direktyvos 20 straipsnio 1 dalį.

   (žr. 29 punktą)

2.  Direktyva 92/12 dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole, iš dalies pakeista Reglamentu Nr. 807/2003, nedraudžia valstybės narės teisės aktų, kurie neleidžia grąžinti sumų, sumokėtų už šios valstybės narės išduotus fiskalinius ženklus, jei šiais ženklais tabako produktai buvo pažymėti iki išleidžiant juos vartoti šioje valstybėje narėje ir šie produktai buvo pavogti kitoje valstybėje narėje, o dėl to šioje kitoje valstybėje narėje turėjo būti sumokėtas akcizo mokestis, ir jei įrodymai, jog pavogti produktai nebus parduoti minėtų fiskalinių ženklų išdavimo valstybėje narėje, nebuvo pateikti.

   Galimybė susigrąžinti už fiskalinius ženklus sumokėtas sumas paprasčiausia tvirtinant, kad produktai, kuriais jie buvo pažymėti, dingo, gali paskatinti piktnaudžiauti ir sukčiauti. Minėtuose teisės aktuose numatytu atveju iš tiesų egzistuoja nemaža rizika, kad pavogti produktai pateks į fiskalinius ženklus išleidusią valstybę narę. Kadangi šie produktai pažymėti šios valstybės fiskaliniais ženklais, jie gali nesunkiai patekti į minėtos valstybės teisėtą tabako produktų rinką, taip atimant iš šios valstybės narės mokestines pajamas, į kurias ji turi teisę. Net jei prekes turintis ūkio subjektas nesukčiauja, aplinkybė, jog akcizas buvo sumokėtas kitoje valstybėje narėje, neturi įtakos šiai rizikai.

   Pagal Direktyvos 92/12 22 straipsnio 1 ir 2 dalis, jei pirmoje valstybėje narėje vartoti išleisti produktai, šiuo tikslu pažymėti šios valstybės fiskaliniais ženklais, skirti suvartoti kitoje valstybėje narėje, į kurią jie išsiųsti, yra būtina, kad pirmosios valstybės narės mokesčių institucijos konstatuotų fiskalinių ženklų sunaikinimą šioje valstybėje narėje. Šia nuostata Bendrijos teisės aktų leidėjas piktnaudžiavimo ir sukčiavimo prevenciją iškėlė aukščiau nei apmokestinimo tik vienoje valstybėje narėje principą. Būtų paradoksalu, jei būtų leidžiama susigrąžinti fiskalinius ženklus, pritvirtintus prie akcizais apmokestinamų produktų tokiu atveju, koks numatytas nagrinėjamuose teisės aktuose, kai negalima patikrinti pavogtų produktų paskirties vietos, nes Direktyvos 92/12 22 straipsnio 2 dalies d punktas leidžia grąžinti akcizą, tik jei konstatuojamas jo sumokėjimą patvirtinančių ženklų sunaikinimas, t. y. aplinkybėmis, kai yra mažesnė piktnaudžiavimo ir sukčiavimo rizika.

   (žr. 46, 47, 49, 56, 57, 59 punktus ir rezoliucinę dalį)