—

Lämmerzahl GmbH, atstovaujamos Rechtsanwalt A. Kus,

—

Laisvojo Hanzos miesto, atstovaujamo Rechtsanwälte W. Dierks ir J. van Dyk,

—

Lietuvos Respublikos, atstovaujamos D. Kriaučiūno,

—

Austrijos Respublikos, atstovaujamos M. Fruhmann,

—

Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos X. Lewis ir B. Schima,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, p. 33), iš dalies pakeistos 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 209, p. 1; toliau – Direktyva 89/665), išaiškinimu.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp įmonės Lämmerzahl GmbH (toliau – Lämmerzahl) ir Freie Hansestadt Bremen (Laisvasis Hanzos miestas Brėmenas, toliau – Brėmeno miestas) dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros.

3

Direktyvos 89/665 1 straipsnyje numatyta:

„1.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad sutarčių sudarymo procedūrų, kurioms taikomos Direktyvos 71/305/EEB ir 77/62/EEB, atžvilgiu perkančiosios organizacijos priimti sprendimai galėtų būti veiksmingai ir, svarbiausia, kaip galima greičiau apsvarstyti iš naujo pagal tolesniuose straipsniuose ir ypač 2 straipsnio 7 dalyje nurodytas sąlygas todėl, kad tokie sprendimai pažeidė Bendrijos teisę dėl viešųjų pirkimų arba nacionalines tą teisę įgyvendinančias taisykles.

<…>

3.   Valstybės narės užtikrina, kad remiantis išsamiomis taisyklėmis, kurias gali nustatyti valstybės narės, būtų įmanoma taikyti peržiūros procedūras bent jau kiekvienam suinteresuotajam asmeniui, kuris nori arba norėjo, kad su juo būtų sudaryta tam tikra viešojo prekių pirkimo arba viešojo darbų pirkimo sutartis ir kuris dėl tariamo pažeidimo rizikavo ar rizikuoja patirti žalą. Visų pirma valstybės narės gali reikalauti, kad peržiūros siekiantis asmuo iš anksto informuotų perkančiąją organizaciją apie tariamą pažeidimą ir apie savo ketinimą reikalauti peržiūros.“

4

Pagal 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 93/36/EEB dėl viešojo prekių pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 199, p. 1), iš dalies pakeistos 2001 m. rugsėjo 13 d. Komisijos direktyva 2001/78/EB (OL L 285, p. 1, toliau – Direktyva 93/36), 5 straipsnio 1 dalį:

<…>“

5

Direktyvos 93/36 III dalies 9 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje numatyta:

„Pranešimai yra parengiami pagal IV priede pateiktus pavyzdžius, juose nurodoma reikalaujama informacija.“

6

Direktyvos 93/36 IV priede pateiktame pranešimo apie sutartį pavyzdyje nurodyta:

<…>

<…>

7

Direktyvos 93/36 10 straipsnio 1 ir 1a dalyse numatyta:

„1.   Vykdant atvirą konkursą, pasiūlymų konkursui pateikimo terminas, kurį nustato perkančiosios organizacijos, turi būti ne trumpesnis kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo dienos.

1a.   1 dalyje nustatytą terminą teikti pasiūlymus galima pakeisti laikotarpiu, pakankamai ilgu tinkamai pateikti pasiūlymus, kuris paprastai negali būti trumpesnis nei 36 dienos ir jokiu būdu ne trumpesnis nei 22 dienos nuo pranešimo apie konkursą išsiuntimo dienos, jeigu perkančiosios organizacijos išsiuntė 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą informacinį pranešimą, parengtą pagal IV A priede (Išankstinė informacija) pateiktą pavyzdį, Europos Bendrijų oficialiajam leidiniui per laikotarpį, ne trumpesnį kaip 52 dienos ir ne ilgesnį kaip 12 mėnesių iki dienos, kurią Europos Bendrijų oficialiajam leidiniui buvo išsiųstas 9 straipsnio 2 dalyje numatytas pranešimas apie konkursą dėl sutarties sudarymo, jeigu informaciniame pranešime, be to, buvo bent tiek IV B priede (Atviras konkursas) pateiktame pavyzdiniame pranešime nurodytos informacijos, kiek jos buvo turima pranešimo skelbimo metu.“

8

Įstatymo dėl konkurencijos apribojimų panaikinimo (Gesetz gegen Wettbewerbsbeschränkungen; toliau – GWB) 100 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Ši (GWB) dalis taikoma tik sutartims, kurių vertė siekia ar viršija 127 straipsnyje numatytuose reglamentuose nustatytas sumas (ribines vertes).“

9

GWB 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Prašymas nepriimtinas, jei pareiškėjas procedūros metu jau žinojo apie tariamą viešojo pirkimo sutarčių sudarymo normų pažeidimą ir apie jas iš karto nepranešė perkančiajai organizacijai. Prašymas nepriimamas, jei apie viešojo pirkimo sutarčių sudarymo normų pažeidimus, pastebėtus skelbime apie pirkimą, perkančiajai organizacijai nepranešama iki skelbime apie pirkimą nurodyto pasiūlymų arba paraiškų dalyvauti sutarties sudarymo procedūroje pateikimo termino pabaigos.“

10

GWB 127 straipsnio 1 punkte numatyta:

„Federalinė vyriausybė, pritarus Bundesrat, reglamentu gali priimti nuostatas <…>, į Vokietijos teisę perkeliančias Europos Bendrijų direktyvose dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo numatytas ribines vertes.“

11

Reglamento dėl viešojo pirkimo sutarčių (Vergabeverordnung) redakcijos, galiojusios tuo metu, kai buvo sudaryta pagrindinėje byloje nagrinėjama sutartis, 2 straipsnio 3 punktas numato:

„Ribinė vertė yra:

<…>

200000 eurų bet kokiai kitai prekių ar paslaugų pirkimo sutarčiai.“

12

2005 m. kovo mėn. Brėmeno miestas paskelbė nacionalinį skelbimą apie konkursą dėl standartinės programinės įrangos, skirtos kompiuterizuotam dokumentų tvarkymui suaugusiųjų socialinės paramos ir ekonominės pagalbos srityse.

13

Terminas pateikti skelbime apie pirkimą nurodytus pasiūlymus pasibaigė 2005 m. balandžio 12 d. 15 valandą.

14

Šio konkurso skelbime apie pirkimą nebuvo jokios informacijos apie numatomą sutarties vertę, nei apie jos kiekį ar apimtį.

15

Šiame skelbime apie pirkimą informuojama, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos sutarties sąlygas galima atsisiųsti iš Brėmeno tinklalapio, kurio adresas nurodytas pranešime. Šiose sutarties sąlygose prie pavadinimo „Kiekis“ parašyta:

„Finansinės paramos srityje dirba apie 200 decentralizuotai paskirstytų darbuotojų, suaugusiųjų socialinės paramos srityje – 45 darbuotojai, 6 socialiniuose centruose ir apie 65 – centrinėse tarnybose.“

16

Tačiau formuliare, kuriame Brėmeno miestas prašo konkurso dalyvius nurodyti savo kainas, nėra įtrauktas bendras norimų įsigyti licencijų skaičius, o tik reikalaujama nurodyti atskiros licencijos kainą.

17

Lämmerzahl pateikus pirmąjį prašymą, Brėmeno miestas 2005 m. kovo 24 d. laišku pateikė jai tam tikrą informaciją, nenurodydamas norimų įsigyti licencijų skaičiaus.

18

Nauju prašymu Lämmerzahl paprašė Brėmeno miesto jai nurodyti, ar perkančioji organizacija nori įsigyti iš viso 310 licencijų, kurių skaičius nustatytas remiantis sutarties sąlygose pateiktais duomenimis, sudėjus 200, 45 ir 65, ir ar reikia pateikti pasiūlymą su skaičiais, atsižvelgiant į visas pasiūlytas licencijas. 2005 m. balandžio 6 d. laišku Brėmeno miestas atsakė Lämmerzahl, kad reikia įrašyti „bendrą kainą, tai yra bendrą licencijų kainą (įsigijimo išlaidas), priežiūros ir paslaugų (apmokymo) išlaidas“.

19

2005 m. balandžio 8 d.Lämmerzahl pateikė pasiūlymą, kuriame nurodyta 691940 eurų bruto suma arba 603500 eurų neto suma.

20

2005 m. liepos 6 d. laišku Brėmeno miestas informavo Lämmerzahl, kad jos pasiūlymas nėra priimtinas, nes įvertinus pateiktus pasiūlymus matyti, jog ekonominiu požiūriu jis nėra pats patraukliausias.

21

2005 m. liepos 14 d.Lämmerzahl nusiuntė perkančiajai organizacijai laišką, kuriame ji nurodė, kad nebuvo jokio skelbimo apie Bendrijos konkursą ir kad nebuvo tinkamai atlikti jos pasiūlytos programinės įrangos bandymai.

22

2005 m. liepos 21 d.Lämmerzahl pateikė skundą viešųjų pirkimų tarnybai (Vergabekammer der Freien Hansestadt Bremen), kuriame nurodė, kad turėjo būti rengiamas Bendrijos konkursas, nes buvo viršyta 200000 eurų ribinė vertė. Ji nurodė, kad tokią išvadą ji padarė tik 2005 m. liepos 14 d. gavusi teisinę išvadą ir kad dėl šios priežasties reikėjo laikyti, jog jos paraiška buvo pateikta laiku. Dėl esmės ji nurodo, kad perkančioji organizacija neteisingai vykdė bandymus.

23

2005 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimu Vergabekammer der Freien Hansestadt Bremen atmetė šį skundą kaip nepriimtiną. Ji nusprendė, kad net jei viršyta referencinė ribinė vertė, skundas yra nepriimtinas pagal GWB 107 straipsnio 3 dalies antrąjį sakinį, nes Lämmerzahl skelbime apie pirkimą galėjo pastebėti pažeidimą, kurį ji nurodė savo skunde. Vergabekammer der Freien Hansestadt Bremen taip pat pažymėjo, kad dėl naikinamojo termino praleidimo Lämmerzahl neteko teisės pateikti skundą viešųjų pirkimų srityje kompetentingoms institucijoms.

24

Lämmerzahl apskundė šį sprendimą Brėmeno apeliaciniam teismui (Hanseatisches Oberlandesgericht in Bremen). Grįsdama šį apeliacinį skundą ji nurodė, kad, kitaip nei mano Vergabekammer der Freien Hansestadt Bremen, iš skelbimo apie konkursą negalima nustatyti, kad pasirinkta procedūra prieštarauja teisei viešojo prekių pirkimo srityje. Brėmeno miestas atsakė, kad atsižvelgiant į Lämmerzahl patirtį ji turėjo suprasti, jog buvo viršyta ribinė vertė. Lämmerzahl dar kartą pakartojo savo nepakankamais bandymais pagrįstus kaltinimus ir nurodė, kad pasirinktame pasiūlyme pateikti neteisėti kompensaciniai apskaičiavimai, dėl kurių šis pasiūlymas turėjo būti atmestas. Brėmeno miestas ginčijo šių dviejų kaltinimų pagrįstumą.

25

Lämmerzahl paprašė, kad apeliacinio skundo suspenduojantis poveikis būtų pratęstas, kol bus priimtas sprendimas dėl esmės. 2005 m. lapkričio 7 d. Sprendimu Hanseatisches Oberlandesgericht in Bremen atmetė šį prašymą kaip nepagrįstą. Šiame sprendime teismas sutiko su Vergabekammer der Freien Hansestadt Bremen pozicija, jog taikant GWB 107 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje numatytą normą dėl naikinamojo praleidimo Lämmerzahl turėjo būti vertinama taip, lyg aptariamos sutarties vertė nesiektų 200000 eurų ribinės vertės, Lämmerzahl netenkant galimybės pateikti skundą.

26

Todėl Brėmeno miestas perdavė sutartį įmonei Prosoz Herten GmbH, su kuria jis 2006 m. kovo 6 ir 9 dienomis sudarė sutartį.

27

Sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Hanseatisches Oberlandesgericht in Bremen nenurodo sutarties, sudarytos tarp Brėmeno miesto ir Prosoz Herten GmbH, vertės ir teigia, kad „visi konkurso dalyvių pasiūlymai pirmam variantui viršijo 200000 eurų (tarp 232452,80 ir 887300 eurų ir (arba) 3218000 eurų), o antram variantui tik vieno iš keturių konkurso dalyvių 134050 eurų pasiūlymas neviršijo ribinės vertės (neįskaičiuojant licencijos išlaidų), o kiti pasiūlymai siekė nuo 210252,80 euro ir 907300 eurų ir (arba) 2774800 euro <…>“

28

Lämmerzahl tvirtino Hanseatisches Oberlandesgericht in Bremen, kad šio teismo pozicija, išdėstyta jo 2005 m. lapkričio 7 d. sprendime, komplikuoja ieškinio pateikimą, o tai neproporcinga ir prieštarauja Direktyvai 89/665.

29

Šis teismas sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodo, jog pagrindinė byla yra tuo specifiška, kad kalbant apie viešųjų pirkimų teisės pažeidimus, kurie tiesiogiai susiję su sutarties kaina, taigi ir su referencine ribine verte, dėl pagal GWB 107 straipsnio 3 dalies antrą sakinį taikomo naikinamojo termino, remiantis Kammergericht praktika, kurią perėmė ir išplėtė Hanseatisches Oberlandesgericht in Bremen savo 2005 m. lapkričio 7 d. Sprendime, bendrai netenkama teisės pareikšti ieškinį.

30

Hanseatisches Oberlandesgericht in Bremen nuomone, darytina išvada, kad jeigu nuo pat pradžių neteisėtai yra nustatyta per maža sutarties vertė, asmuo, kurio atžvilgiu taikomas naikinamasis terminas, praranda ne tik teisę ginčyti taikomos procedūros pasirinkimą ar sutarties vertės nustatymą, bet ir teisę ginčyti visus kitus pažeidimus, kurių atžvilgiu, juos vertinant atskirai, neturėtų būti taikomas naikinamasis terminas ir kuriuos galima peržiūrėti, jeigu perkančioji organizacija laikėsi teisės aktų.

31

Hanseatisches Oberlandesgericht in Bremen klausia, ar toks nacionalinių normų dėl naikinamojo termino taikymas nekelia grėsmės praktiniam Direktyvos 89/665 veiksmingumui ir ar jis yra suderinamas su šios direktyvos 1 straipsniu.

32

Šiomis aplinkybėmis Hanseatisches Oberlandesgericht in Bremen nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

33

Antruoju klausimu, kurį reikia išnagrinėti pirmiausia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, kokie yra Bendrijos teisėje nustatyti reikalavimai, pirma, dėl informacijos, susijusios su numatoma sutarties verte, kuri turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą, ir, antra, dėl teisinių gynybos priemonių, nepateikus tokios informacijos.

34

Lämmerzahl konkrečiai nenurodo informacijos, susijusios su sutarties verte, kuri turi būti pateikta skelbime apie pirkimą, tačiau ji tvirtina, kad taikant naikinamąjį terminą, negalima panaudoti prieš suinteresuotąją šalį informacijos, kurios perkančioji organizacija nepateikė skelbime apie pirkimą.

35

Lietuvos vyriausybė mano, kad perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą turi pateikti visą informaciją, susijusią su sutarties apimtimi, leidžiančią konkurso dalyviams objektyviai nustatyti, ar sutarties vertė siekia Bendrijos direktyvose viešųjų pirkimų srityje numatytą ribinę vertę.

36

Laikydamasi panašios pozicijos, Europos Bendrijų Komisija tvirtina, jog išankstines naikinamojo termino pradžios sąlygas, kurios pagal nacionalinės teisės aktą taikomos skelbimui apie pirkimą, nacionalinis teismas turi taip taikyti, kad suinteresuotajam asmeniui nebūtų neįmanoma ar nepagrįstai sunku pasinaudoti jam Direktyva 89/665 suteiktomis teisėmis.

37

Atsakydami į šį teiginį, Brėmeno miestas ir Austrijos vyriausybė mano, kad Bendrijos direktyvos nereikalauja skelbime apie pirkimą nurodyti sutarties numatomos vertės, nes tokia informacija nėra reikalinga užtikrinant veiksmingą konkurenciją.

38

Remiantis bylos medžiagoje pateikta informacija, atrodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama sutartis yra, jei ne prekių pirkimo sutartis, tai bent mišri prekių pirkimo ir paslaugų pirkimo sutartis, kurioje svarbesnė yra prekių pirkimo vertė. Tokiu atveju taikytinos Bendrijos direktyvų nuostatos viešojo prekių pirkimo, o ne paslaugų pirkimo srityje.

39

Kalbant apie viešojo prekių pirkimo sutartis, kurios patenka į Direktyvos 93/36 taikymo sritį, skelbimo apie pirkimą turinys faktinių pagrindinės bylos aplinkybių metu buvo rengiamas remiantis Direktyvos 93/36 9 straipsnio 4 dalies pirmu sakiniu ir IV priedu, kurie vėliau buvo pakeisti 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114) 36 straipsnio 1 dalimi ir VII A priedu, ir 2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1564/2005, nustatančio standartines formas, naudojamas skelbiant su viešųjų pirkimų procedūromis susijusius pranešimus, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 257, p. 1), II priedu.

40

Direktyvos 93/36 9 straipsnio 4 dalies pirmas sakinys reikalauja, kad pranešimai būtų rengiami pagal IV priede pateiktus pavyzdžius ir juose būtų nurodoma reikalaujama informacija.

41

Šiame IV priede pateiktame skelbimo apie pirkimą pavyzdyje nurodyta bendra apimtis arba bendras kiekis (įskaitant visas dalis ir opcijas, jei yra).

42

Darytina išvada, kad pagal Direktyvą 93/36 skelbime apie pirkimą, susijusiame su prekių pirkimo sutartimi, kuri patenka į jos taikymo sritį, turi būti nurodytas bendras tos sutarties kiekis ar bendra apimtis.

43

Konkrečiu atveju šio įpareigojimo neįvykdymas yra Bendrijos teisės viešųjų pirkimų srityje pažeidimas Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies prasme, dėl kurio galima pareikšti ieškinį pagal šią nuostatą.

44

Taigi į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad pagal Direktyvos 93/36 9 straipsnio 4 dalį ir IV priedą skelbime apie pirkimą dėl prekių pirkimo sutarties, kuri patenka į šios direktyvos taikymo sritį, turi būti nurodytas bendras šios sutarties kiekis ar bendra apimtis. Nepateikus tokios informacijos, galima pareikšti ieškinį pagal Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalį.

45

Pirmuoju kausimu nacionalinis teismas iš esmės siekia išspręsti dvi problemas. Pirma, jis klausia, kokiomis sąlygomis Bendrijos teisė leidžia nacionalinei teisei taikyti naikinamąjį terminą ieškiniams dėl viešojo pirkimo sutarties procedūros pasirinkimo ar dėl sutarties vertės nustatymo, arba dėl aktų, priimamų per pirmuosius sutarties sudarymo etapus. Antra, tuo atveju, jei leidžiama taikyti šią normą dėl naikinamojo termino, teismas klausia, ar tuomet pagal Bendrijos teisę ją galima bendrai taikyti ieškiniams dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, įskaitant priimtuosius vėlesniuose sutarties sudarymo procedūros etapuose.

46

Lämmerzahl tvirtina, kad GWB 107 straipsnio 3 dalis nustato naikinamąjį terminą tik pažeidimams, kuriuos „galima pastebėti skelbime apie pirkimą“. Ši sąvoka, jos manymu, turi būti aiškinama griežtai. Ji tvirtina, jog pagrindinėje byloje buvo neįmanoma iš skelbime apie pirkimą esančios informacijos nustatyti, kad numatoma sutarties vertė viršijo Bendrijos direktyvose nustatytą ribinę vertę ir kad buvo klaidingai pasirinkta nacionalinė sutarties sudarymo procedūra. Todėl, kad jos atžvilgiu buvo taikomas naikinamasis terminas, nors iš perkančiosios organizacijos pateiktos informacijos ji negalėjo sužinoti apie Bendrijos normų pažeidimą, ji negalėjo pasinaudoti veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis, o tai pažeidžia Direktyvą 89/665.

47

Lietuvos vyriausybė taip pat pažymi, kad pagal šią direktyvą suinteresuotiesiems asmenims turi būti užtikrinta veiksmingo apskundimo teisė. Jei tokie asmenys negavo objektyvios ir išsamios informacijos apie aptariamos sutarties apimtį, naikinamasis terminas gali būti pradedamas skaičiuoti tik nuo to momento, kai jie sužinojo ar galėjo sužinoti apie tai, kad buvo pasirinkta netinkama procedūra. Direktyva 89/665 turėtų būti taikoma, jei kyla abejonių, ar buvo pasiekta riba Bendrijos direktyvoms taikyti.

48

Austrijos vyriausybė mano, kad tokios pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės normos atitinka Direktyvą 89/665, jeigu joms taikomos tam tikros sąlygos. Austrijos vyriausybė mano, kad šios normos atitinka direktyvą tik tuomet, jei jose nustatytas naikinamasis terminas yra protingas ir dėl perkančiosios organizacijos elgesio nėra neįmanoma ar labai sunku pasinaudoti teise pareikšti ieškinį. Komisija savo ruožtu tvirtina, kad tokios nacionalinės normos atitinka Bendrijos teisę, jeigu konkurso dalyvis turi teisę į veiksmingą ieškinį, suteikiantį galimybę imtis teisinių veiksmų dėl iš EB sutarties išplaukiančių pagrindinių normų pažeidimo.

49

Brėmeno miestas mano, kad Direktyva 89/665, kaip ją aiškina Teisingumo Teismas, leidžia valstybėms narėms nustatyti naikinamuosius terminus, taikomus ginčams dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų. GWB 107 straipsnio 3 dalis atitinka šią direktyvą, net jeigu perkančioji organizacija pateikė klaidingą informaciją dėl sutarties vertės nustatymo. Brėmeno miesto manymu, jei konkurso dalyvis, remdamasis skelbime apie pirkimą pateikta informacija ar netgi todėl, kad nėra atitinkamos informacijos, gali nustatyti didesnę sutarties vertę ir nepateikia ieškinio, tai nebūtinai reiškia, kad jis netenka teisės pareikšti ieškinį.

50

Dėl pirmosios šio klausimo dalies reikia priminti, jog Direktyva 89/665 nedraudžia nacionalinės teisės aktų, kurie numato, kad bet koks ieškinys dėl perkančiosios organizacijos turi būti pateiktas per numatytą terminą ir kad šiam ieškiniui pagrįsti nurodytam sutarties sudarymo procedūros pažeidimui turi būti taikomas toks pats terminas, kuris yra naikinamasis ir kurį praleidus nebegalima ginčyti tokio sprendimo ar nurodyti tokio pažeidimo, jeigu terminas yra protingas (2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. p. I-11617, 79 punktas ir 2003 m. vasario 27 d. Sprendimo Santex, C-327/00, Rink. p. I-1877, 50 punktas).

51

Tokia pozicija pagrįsta argumentu, kad visiškam Direktyva 89/665 siekiamo tikslo įgyvendinimui kiltų pavojus, jei kandidatams ir konkurso dalyviams būtų leidžiama bet kuriuo sutarties sudarymo metu nurodyti sutarčių sudarymo taisyklių pažeidimus, taip perkančiąją organizaciją įpareigojant iš naujo pakartoti visą procedūrą ir pašalinti šiuos pažeidimus (minėto sprendimo Universale-Bau ir kt. 75 punktas).

52

Tačiau vien tik dėl nacionalinių naikinamųjų terminų, įskaitant jų taikymo tvarką, neturėtų pasidaryti praktiškai neįmanoma ar labai sunku pasinaudoti teisėmis, kurias suinteresuotasis asmuo turi pagal Bendrijos teisę (minėto sprendimo Santex 55 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. minėto sprendimo Universale-Bau ir kt. 73 punktą).

53

Taigi reikia nustatyti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamos normos dėl naikinamojo termino taikymas gali būti laikomas pagrįstu ar, atvirkščiai, jis yra toks, dėl kurio praktiškai neįmanoma ar nepagrįstai sunku pasinaudoti teisėmis, kurias suinteresuotasis asmuo turi pagal Bendrijos teisę.

54

Iš bylos medžiagos matyti, kad savo pačios iniciatyva pakartotinėmis užklausomis Lämmerzahl siekė patvirtinti remiantis pranešimo apie sutartį dokumentais padarytą išvadą, dėl kurios ji nebuvo visiškai tikra, kad sutartis apėmė 310 licencijų ir mokymų. Vis dėlto netgi paskutinis 2005 m. balandžio 6 d. perkančiosios organizacijos laiškas šiuo klausimu buvo neaiškus, dviprasmiškas ir jame buvo išsisukinėjama.

55

Turi būti laikoma, kad skelbime apie pirkimą nepateikus jokios informacijos apie numatomą pirkimo vertę dėl perkančiosios organizacijos išsisukinėjimų tokiam kaip pagrindinėje byloje aptariamam potencialiam konkurso dalyviui pateikus klausimus, suinteresuotajam konkurso dalyviui pasidaro pernelyg sunku naudotis Bendrijos teisės jam suteiktomis teisėmis, atsižvelgiant į nustatytą naikinamąjį terminą (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Santex 61 punktą).

56

Iš to išplaukia, kad net jei nacionalinė norma dėl naikinamojo termino, nustatyta GWB 107 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje, iš principo gali būti laikoma atitinkančia Bendrijos teisę, jos taikymas konkurso dalyviui tokiomis aplinkybėmis kaip šioje byloje neatitinka iš Direktyvos 89/665 kylančio veiksmingumo principo.

57

Darytina išvada, kad Direktyva 89/665, ypač jos 1 straipsnio 1 ir 3 dalys, draudžia nacionalinėje teisėje nustatytą normą dėl naikinamojo termino taikyti taip, kad konkurso dalyvis negalėtų pareikšti ieškinio dėl pasirinktos viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros ar šios sutarties vertės nustatymo, jei perkančioji organizacija aiškiai suinteresuotajam asmeniui nenurodė šios sutarties kiekio ir apimties.

58

Dėl pirmojo klausimo antros dalies reikia pažymėti, kad GWB 107 straipsnio 3 dalies antras sakinys numato, jog naikinamasis terminas baigiasi pasibaigus dalyvių paraiškų ar pasiūlymų pateikimo terminui. Todėl ši nuostata turi būti taikoma tik pažeidimams, kurie gali būti nustatyti prieš pasibaigiant šiems terminams. Tokie pažeidimai gali būti netikslus sutarties vertės nustatymas ar klaidingas sutarties sudarymo procedūros pasirinkimas. Tačiau jie negali būti susiję su situacijomis, kurios hipotetiškai gali atsirasti vėlesniuose sutarties sudarymo procedūros etapuose.

59

Pagrindinėje byloje ieškovė, be to, kad nebuvo pateikta informacija apie sutarties vertę ir kad buvo klaidingai pasirinkta sutarties sudarymo procedūra, nurodo pažeidimus, susijusius su konkurso laimėtojo finansiniu pristatymu bei su atliktais pasiūlytos programinės įrangos bandymais. Pasiūlymo finansiniame pristatyme esantį pažeidimą galima konstatuoti tik atplėšius voką, kuriame yra pasiūlymai. Tas pats pasakytina apie siūlomos kompiuterinės technikos bandymus. Tokie pažeidimai gali būti nustatyti tik pasibaigus pagrindinėje byloje nagrinėjamoje normoje nustatytam naikinamajam terminui.

60

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad savo 2005 m. lapkričio 7 d. Sprendime Hanseatisches Oberlandesgericht in Bremen pagrindinėje byloje aptariamą normą dėl naikinamojo termino taikė taip, kad ji apimtų visus sprendimus, kuriuos gali priimti perkančioji organizacija per visą viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūrą.

61

Dėl tokio šios normos dėl naikinamojo termino taikymo praktiškai neįmanoma naudotis teisėmis, kurias suinteresuotajam asmeniui suteikia Bendrijos teisė, kiek tai susiję su pažeidimais, kurie gali būti padaryti tik pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Todėl ji prieštarauja Direktyvai 89/665, ypač jos 1 straipsnio 1 ir 3 dalims.

62

Taikydamas nacionalinę teisę nacionalinis teismas turi ją aiškinti taip, kad aiškinimas kuo labiau atitiktų Direktyvos 89/665 tikslą (žr. šiuo klausimu minėto sprendimo Santex 62 ir 63 punktus).

63

Jeigu toks Direktyvos 89/665 tikslą atitinkantis aiškinimas neįmanomas, nacionalinis teismas turi netaikyti nacionalinių nuostatų, prieštaraujančių šiai direktyvai (1978 m. kovo 9 d. Sprendimo Simmenthal, 106/77, Rink. p. 629, 24 punktas ir minėto sprendimo Santex 64 punktas). Iš tiesų Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalis yra besąlyginė ir pakankamai aiški, kad ja būtų galima remtis perkančiosios organizacijos atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 2 d. Sprendimo Koppensteiner, C-15/04, Rink. p. I-4855, 38 punktą).

64

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyva 89/665 ir ypač jos 1 straipsnio 1 ir 3 dalys draudžia nacionalinėje teisėje įtvirtintą normą dėl naikinamojo termino taikyti taip, kad konkurso dalyvis negalėtų pateikti ieškinio dėl viešosios pirkimo sutarties sudarymo procedūros pasirinkimo ar dėl šios sutarties vertės nustatymo, jei perkančioji organizacija suinteresuotajam asmeniui aiškiai nenurodė šios sutarties kiekio ar apimties. Tos pačios šios direktyvos nuostatos taip pat draudžia šią normą bendrai taikyti ieškiniams dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, įskaitant ir tuos, kurie priimti vėlesniuose sutarties sudarymo procedūros etapuose nei šia norma dėl naikinamojo termino nustatytas terminas.

65

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia: