—

G. Möllendorf ir C. Möllendorf-Niehuus, atstovaujamų notaro K. Alich,

—

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos C. Schulze-Bahr bei M. Lumma ir A. Dittrich,

—

Italijos vyriausybės, atstovaujamos I. M. Braguglia, padedamo avvocato dello Stato G. Aiello,

—

Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos F. Hoffmeister ir A. Manville,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra susijęs su 2002 m. gegužės 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 881/2002, nustatančio tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu, ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 467/2001, uždraudžiantį tam tikrų prekių ir paslaugų eksportą į Afganistaną, sustiprinantį skrydžių uždraudimą ir pratęsiantį Afganistano Talibano lėšų ir kitų finansinių išteklių įšaldymą (OL L 139, p. 9), iš dalies pakeisto 2003 m. kovo 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 561/2003 (OL L 82, p. 1, toliau – Tarybos reglamentas Nr. 881/2002), 2 straipsnio 3 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies išaiškinimu.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant G. Möllendorf ir C. Möllendorf-Niehuus (toliau – pardavėjos) paduotą ieškinį dėl Nekilnojamojo turto registro tarnybos (Grundbuchamt) sprendimo, atmetančio prašymą įregistruoti nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo turto perleidimą pagal notaro patvirtintą pardavimo sandorį.

3

2002 m. sausio 16 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (toliau – Saugumo Taryba) priėmė Rezoliuciją 1390 (2002), nustatančią priemones, kurias valstybės narės turi taikyti Usamos bin Ladeno, Al-Qaida organizacijos ir Talibano narių bei kitų su jais susijusių asmenų, grupių, susivienijimų ar subjektų, įrašytų į pagal šios Saugumo Tarybos Rezoliucijas 1267 (1999) ir 1333 (2000) parengtą sąrašą, atžvilgiu.

4

Pagal Rezoliucijos 1390 (2002) 2 pastraipos a punktą:

Saugumo Taryba „nusprendžia, kad visos valstybės turi imtis toliau nurodytų priemonių Usamos bin Ladeno, Al-Qaida organizacijos ir Talibano narių bei kitų su jais susijusių asmenų, grupių, susivienijimų ar subjektų, įrašytų į pagal Rezoliucijas 1267 (1999) ir 1333 (2000) parengtą sąrašą, kurį periodiškai turi atnaujinti pagal Rezoliucijos 1267 (1999) 6 pastraipą įsteigtas komitetas (toliau – Sankcijų komitetas), atžvilgiu:

5

2002 m. gruodžio 20 d. Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1452 (2002), kuria siekiama palengvinti įsipareigojimų kovos su terorizmu srityje laikymąsi. Šios rezoliucijos 1 pastraipa numato tam tikras leidžiančias nukrypti nuostatas ir išimtis, taikomas pagal Rezoliucijas 1267 (1999), 1333 (2000) ir 1390 (2002) nustatytam lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymui, kurias valstybės gali suteikti humanitariniais tikslais, pritarus Sankcijų komitetui.

6

Rezoliucijos 1452 (2002) 2 pastraipoje nustatyta:

Saugumo Taryba „nusprendžia, kad visos valstybės gali leisti prie sąskaitų, kurioms taikomi Rezoliucijos 1267 (1999) 4 pastraipos b punktas ir Rezoliucijos 1390 (2000) 1 pastraipos a punktas, pridėti:

su sąlyga, kad šioms palūkanoms, sumoms ir mokėjimams ir toliau taikomos šios nuostatos.“

7

2006 m. liepos 6 d. Sankcijų komitetas į konsoliduotą asmenų ir organizacijų, kurių lėšos turėtų būti įšaldomos pagal Rezoliucijas 1267 (1999) ir 1333 (2000), sąrašą įtraukė Aqeel Abdulaziz Al-Aqil vardą.

8

Siekdama įgyvendinti Rezoliuciją 1390 (2002), 2002 m. gegužės 27 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2002/402/BUSP dėl ribojančių priemonių prieš Usamą bin Ladeną, Al-Qaida organizacijos ir Talibano narius bei su jais susijusius kitus asmenis, grupes, susivienijimus ir subjektus, panaikinančią Bendrąsias pozicijas 96/746/BUSP, 1999/727/BUSP, 2001/154/BUSP ir 2001/771/BUSP (OL L 139, p. 4).

9

Kaip tai visų pirma matyti iš Reglamento Nr. 881/2002 ketvirtosios konstatuojamosios dalies, jis buvo priimtas siekiant įgyvendinti visų pirma minėtą Rezoliuciją 1390 (2002).

10

Šio reglamento 1 straipsnyje nustatyta:

„Šiame reglamente vartojami šie apibrėžimai:

<…>

<…>

11

Pagal Tarybos reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnį:

„1.   Visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, priklausantys, valdomi ar laikomi fizinių ar juridinių asmenų, grupių ar organizacijų, nurodytų Sankcijų komiteto ir išvardytų I priede, yra įšaldomi.

2.   Jokios lėšos negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suteiktos Sankcijų komiteto nurodytiems ir I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, grupėms ar organizacijoms nei naudojamos jų naudai.

3.   Jokie ekonominiai ištekliai negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suteikiami Sankcijų komiteto nurodytiems ir I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, grupėms ar organizacijoms nei naudojami jų naudai, kad šie asmenys, grupės ar organizacijos negalėtų įsigyti lėšų, prekių ar gauti paslaugų.“

(Pataisytas vertimas)

12

Šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Sąmoningas ir apgalvotas dalyvavimas veikloje, kurios tikslas ar poveikis yra, tiesiogiai ar netiesiogiai, apeiti 2 straipsnį ar skatinti 3 straipsnyje nurodytas operacijas, yra draudžiamas.“

13

Pagal Tarybos reglamento Nr. 881/2002 7 straipsnio 1 dalį Europos Komisija įgaliojama „iš dalies keisti ar papildyti I priedą, remiantis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos arba Sankcijų komiteto nutarimu <…>.“

14

Šio reglamento 9 straipsnyje nustatyta:

„Šis reglamentas taikomas nepaisant visų teisių ar įpareigojimų, suteiktų ar paskirtų tarptautiniais susitarimais, sutartimis, licencijomis ar leidimais, pasirašytais, sudarytomis ar suteiktais prieš įsigaliojant šiam reglamentui.“

15

Tarybos reglamento Nr. 881/2002 I priede nustatytas 2 straipsnyje minimas asmenų, grupių ir organizacijų sąrašas.

16

Manydama, kad Bendrijos veiksmai yra būtini siekiant įgyvendinti Rezoliuciją 452 (2002), 2003 m. vasario 27 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2003/140/BUSP dėl Bendrąja pozicija 2002/402/BUSP nustatytų ribojančių priemonių taikymo išimčių (OL L 53, p. 62).

17

Reglamento Nr. 561/2003 ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje patikslinama, kad atsižvelgiant į Rezoliuciją Nr. 1452 (2002) reikia suderinti Bendrijos numatytas priemones.

18

Tarybos reglamento Nr. 881/2002 2a straipsnio 4 dalyje, kuria jis buvo papildytas Reglamentu Nr. 561/2003, nustatyta:

”Tarybos reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 2 dalis netaikoma iš įšaldytų sąskaitų gaunamoms papildomoms pajamoms iš:

Tokiu pat būdu kaip ir sąskaita, į kurią tai yra pervedama, tokios palūkanos, kitos pajamos ir mokėjimai taip pat yra įšaldomi.“

19

2004 m. liepos 12 d. Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1277/2004, trisdešimt septintą kartą iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą Nr. 881/2002 (OL L 241, p. 12).

20

Pagal Reglamento Nr. 1277/2004 1 straipsnio ir priedo 2 punkto sąlygas Reglamento Nr. 881/2002 I priedas iš dalies keičiamas taip, kad įrašas „Aqeel Abulaziz Al-Aqil. Gimimo data: 1949 m. balandžio 29 d.“ buvo įtrauktas į rubriką „Fiziniai asmenys“.

21

Pagal Reglamento Nr. 1277/2004 2 straipsnį jis įsigaliojo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną, t. y. 2004 m. liepos 13 dieną.

22

2000 m. gruodžio 19 d. notaro patvirtintu aktu pardavėjos, veikdamos kaip civilinės teisės reglamentuojamos bendrijos narės, ir M. Salem-Abdul Ghani El-Rafei, Kamal Rafehi ir Ageel A. Al-Ageel (toliau – pirkėjai), taip pat veikdami kaip civilinės teisės reglamentuojamos bendrijos nariai, sudarė pirkimo–pardavimo sutartį.

23

Šia sutartimi pardavėjos sutiko pirkėjams parduoti jiems priklausančią žemę ir pastatus, esančius Berlyne, už 2375000 DEM.

24

Pirkimo–pardavimo sutartyje taip pat numatoma, kad šalys sutinka, jog nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą būtų perleista pirkėjams ir šis perleidimas įrašytas į nekilnojamojo turto registrą (toliau – Grundbuch).

25

Šioje sutartyje, be to, nustatyta, kad pirkimo suma turi būti pervesta į specialios paskirties sandorį tvirtinančio notaro (toliau – notaro) sąskaitą, o vėliau, kai nuosavybės perleidimas bus laikinai įrašytas į nekilnojamojo turto registrą prieš įrašant galutinai, pervesta pardavėjoms.

26

2001 m. kovo 8 d. nuosavybės perleidimas pirkėjams buvo laikinai įrašytas į nekilnojamojo turto registrą.

27

2003 m. spalio 29 d.Grundbuchamt prie Amtsgericht Lichtenberg atmetė 2003 m. sausio 22 d. notaro pateiktą prašymą dėl galutinio turto perleidimo įrašymo į nekilnojamojo turto registrą dėl to, kad nebuvo laiku pateikti tam tikri 2003 m. kovo 28 d. laišku pareikalauti dokumentai.

28

2004 m. vasario 9 d. notaras iš naujo paprašė 2000 m. gruodžio 19 d. notaro patvirtinto akto pagrindu į nekilnojamojo turto registrą galutinai įrašyti nuosavybės perleidimą pirkėjams.

29

2005 m. balandžio 21 d. Sprendimu Grundbuchamt, nustačiusi, kad vieno iš pirkėjų vardas yra įrašytas į Reglamento Nr. 881/2002 I priedą, atsisakė patenkinti prašymą įrašyti tai motyvuodama šio Reglamento 2 straipsnio 3 dalimi ir 4 straipsnio 1 dalimi.

30

2005 m. gegužės 3 d. notaras dėl šio sprendimo pareiškė skundą Grundbuchamt, kuri 2005 m. gegužės 11 d. Sprendimu šį skundą ex officio perdavė Landgericht Berlin, pastarasis 2005 m. rugsėjo 27 d. Nutartimi jį atmetė.

31

2005 m. spalio 7 d. notaras dėl šios nutarties padavė apeliacinį skundą Kammergericht Berlin.

32

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad pardavėjos teigia, jog Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje, ir būtent pirmoje iš šių nuostatų vartojamos frazės „negali būti suteikiami“ ir „naudojami jų naudai“ turi būti aiškinamos taip, kad jos taikomos tik sandoriams, kuriuose nėra ekonominio balanso tarp sandorio objekto ir už jį mokamo atlyginimo. Tačiau šiuo atveju šalių suderėta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo kaina yra didelė suma, kuri, be to, buvo pervesta pardavėjoms.

33

Pardavėjos Kammergericht Berlin nurodė antrą argumentą, kad panaikinus pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjai turėtų teisę atgauti iš pardavėjų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo kainą, tai reiškia, kad pirkėjams būtų pervesta tokia suma. Tačiau tai prieštarautų Tarybos reglamento Nr. 881/2002 septintajai konstatuojamajai daliai ir 2 straipsnio 1 daliai.

34

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad, pagal Vokietijos teisę, norint perduoti nuosavybės teisę nepakanka sudaryti notaro patvirtintą pardavimo sutartį tarp pardavėjo ir pirkėjo, bet, kad ji įsigaliotų, be to, reikia, jog abi šalys sudarytų susitarimą dėl nuosavybės perleidimo pagal Vokietijos civilinio kodekso 925 straipsnį (Bürgerliches Gesetzbuch, toliau – BGB), o taip pat kad šis perleidimas būtų įrašytas į nekilnojamojo turto registrą pagal BGB 873 straipsnį.

35

Šis teismas, be kita ko, nurodo, kad, pagal Vokietijos teisę, jei egzistuoja apribojimas disponuoti turtu – taip, kaip yra pagrindinėje byloje dėl pareigos įšaldyti vieno iš pirkėjų lėšas, ir jei šis apribojimas atsiranda jau sudarius notaro patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį ir susitarimą dėl nuosavybės perleidimo, bet prieš prašymą šį perleidimą įrašyti į nekilnojamojo turto registrą, Grundbuchamt iš principo turi į jį atsižvelgti.

36

Kammergericht Berlin priduria, kad teisinė kliūtis įregistruoti nuosavybės perleidimą nekilnojamojo turto registre užkerta kelią pirkimo–pardavimo sutarties įgyvendinimui, nes pardavėjos pagal BGB 275 ir 323 straipsnius yra įpareigotos atlyginti pirkimo–pardavimo kainą pirkėjams.

37

Todėl kyla klausimas, ar toks atlyginimas atitinka Tarybos reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą.

38

2006 m. vasario 23 d. papildomoje nutartyje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad iš minėto reglamento 2 straipsnio 1–3 dalių ir 4 straipsnio 1 dalies matyti, jog pardavėjui gali būti nurodyta sudaryti depozitą, lygų aptariamo turto pardavimo kainai, jei šis pardavėjas nežinojo apie pirkėjui taikomas sankcijas, sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį arba gaudamas sandoryje sutartą sumą.

39

Šioje nutartyje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad taip pat yra abejonių, ar, esant pirkėjų daugetui ar, kaip pagrindinėje byloje, pirkėjams veikiant kaip civilinės teisės reglamentuojamai bendrijai, teisė į pirkimo–pardavimo kainos grąžinimą taip pat turi būti visiškai įšaldyta, ar turi būti įšaldyta tik jos dalis, tenkanti asmeniui, kuriam taikomi apribojimai.

40

Šiomis aplinkybėmis Kammergericht Berlin, manydamas, kad bylos, kuri jame iškelta, sprendimas priklauso nuo šių Tarybos reglamento Nr. 881/2002 nuostatų išaiškinimo, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

41

Dviem klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Tarybos reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 3 dalį ir 4 straipsnio 1 dalį iš esmės reikia aiškinti taip, kad tokiu atveju, kai ir nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, ir susitarimas dėl nuosavybės teisės į šį turtą perleidimo buvo sudaryti prieš įrašant įgijėją į šio Reglamento I priede esantį sąrašą, o taip pat pardavimo kaina buvo sumokėta iki šios datos, šios nuostatos draudžia po šios datos, vykdant minėtą sutartį, galutinai įrašyti nuosavybės teisės perleidimą į nekilnojamojo turto registrą.

42

Visų pirma reikia pažymėti, kad šiuos klausimus reikia nagrinėti atsižvelgiant tik į Tarybos reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 3 dalį.

43

Iš tiesų, kaip nurodo savo išvados 62 punkte generalinis advokatas, sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nėra jokių nuorodų, iš kurių būtų galima suprasti, kodėl šio Reglamento 4 straipsnio 1 dalis, kurioje kalbama apie prielaidą, kad bus bandoma apeiti jo 2 straipsnį, galėtų būti taikoma tokiai situacijai, kuri yra nagrinėjama pagrindinėje byloje.

44

Kaip šiuo klausimu nurodė Komisija, o jos argumentas nebuvo ginčytas, aplinkybė, kad pardavėjos šią pirkimo–pardavimo sutartį sudarė kaip civilinės teisės reglamentuojamos bendrijos nariai, nėra susijusi su apėjimo rizika, nes jei nekilnojamojo turto registre būtų įrašytas galutinis nuosavybės perleidimas, visų bendrijos narių vardai būtų ten įrašyti, įskaitant ir to asmens, kuris yra įrašytas į Reglamento Nr. 881/2002 I priedo sąrašą.

45

Šiuo atveju pagrindinis klausimas yra toks: ar tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, galutinis nuosavybės perleidimo įrašymas į nekilnojamojo turto registrą reiškia, kad tiesiogiai ar netiesiogiai ekonominiai ištekliai yra suteikiami Sankcijų komiteto nurodytiems ir Reglamento Nr. 881/2002 I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, grupėms ar organizacijoms, sudarant jiems galimybę įsigyti lėšų, prekių ar gauti paslaugų šio Reglamento 2 straipsnio 3 dalies prasme?

46

Šiuo atžvilgiu visų pirma reikia pastebėti, kad pagrindinėje byloje aptariamas turtas, pastatas, yra ekonominis išteklius Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 3 dalies prasme, todėl toks turtas aiškiai patenka į šio reglamento 1 straipsnio 2 dalies sąvoką „ekonominiai ištekliai“, nes toks nekilnojamasis materialus turtas nėra lėšos, bet gali būti panaudotas įsigyti lėšų, prekių ar gauti paslaugų.

47

Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą aišku, kad vienas iš trijų pirkėjų yra fizinis asmuo, įrašytas į Sankcijų komiteto ir Reglamento Nr. 881/2002 I priedo sąrašą.

48

Todėl toliau reikia išnagrinėti tik vieną klausimą: ar galutinis aptariamo pastato nuosavybės teisės perleidimo įrašymas į nekilnojamojo turto registrą yra aktas, kurį reikia kvalifikuoti kaip „tiesioginį ar netiesioginį ekonominių išteklių suteikimą“ į šiuos sąrašus įrašytam fiziniam asmeniui sudarant jam sąlygas „įsigyti lėšų, prekių ar gauti paslaugų“ Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 3 dalies prasme?

49

Tačiau iš šios nuostatos teksto jokiu būdu negalima daryti prielaidos, kad, kaip teigia pardavėjos, ji yra netaikoma įsigyjant ekonominių išteklių tam tikromis sąlygomis, tokiomis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju, t. y. sandoriui, kuriame yra ekonominis balansas tarp sandorio objekto ir už jį mokamo atlyginimo.

50

Priešingai, 2 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas yra suformuluotas labai plačiai, tai galima spręsti iš žodžių „tiesiogiai ar netiesiogiai“ vartojimo.

51

Taip pat žodis „suteikimas“ yra plati sąvoka, nereiškianti tam tikros konkrečios teisinės kategorijos, o apimanti visus aktus, kuriuos reikia pagal taikomą nacionalinę teisę atlikti tam, kad asmuo įgytų realią teisę visiškai disponuoti atitinkamu turtu.

52

Reikia konstatuoti, kad galutinis nuosavybės teisės į turtą perleidimo įrašymas į nekilnojamojo turto registrą yra toks aktas, nes aišku, kad pagal Vokietijos teisę tik po šio akto pirkėjas įgyja teisę ne tik jį įkeisti, bet, svarbiausia, perleisti šį nekilnojamąjį turtą, į kurį jam buvo perleista nuosavybės teisė.

53

Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 3 dalimi siekiama uždrausti būtent tokius aktus, nes jie sudaro galimybę į šio reglamento I priede esantį sąrašą įrašytiems asmenims įsigyti lėšų, prekių ar gauti paslaugų.

54

Svarbu pridurti, kad aiškinant Reglamentą Nr. 881/2002 taip pat reikia atsižvelgti į Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1390 (2002), kurią šiuo reglamentu, kaip tai nurodyta jo ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje, siekiama įgyvendinti, tekstą ir tikslą (šiuo klausimu žr. 1996 m. liepos 30 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bosphorus, C-84/95, Rink. p. I-3953, 13 ir 14 punktus, o taip pat 2006 m. kovo 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Aulinger, C-371/03, Rink. p. I-2207, 30 punktą).

55

Pagal Rezoliucijos Nr. 1390 (2002) 2 pastraipos a punktą valstybės privalo „užtikrinti, kad nei nagrinėjamos, nei visos kitos lėšos (priklausančios asmenims, grupėms, susivienijimams ar subjektams, įrašytiems į pagal Rezoliucijas 1267 (1999) ir 1333 (2000) parengtą sąrašą) ar finansiniai ištekliai nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai jų piliečių ar bet kurių jų teritorijoje esančių asmenų naudojami jų siekiamiems tikslams įgyvendinti“.

56

Šios nuostatos plati ir nedviprasmiška formuluotė patvirtina, kad Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 3 dalis taikoma bet kokiam ekonominių išteklių suteikimui, taigi ir pagrindinėje byloje nagrinėjamam aktui, kuriuo vykdoma dvišalė sutartis, sudaryta susitarus dėl ekonominio atlyginimo sumokėjimo.

57

Galiausiai pagrindinėje byloje neginčijama, kad Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 3 dalyje išdėstyto draudimo taikymas, tiek, kiek jis taikomas asmeniui, laikomam susijusiu su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu, kuris prisideda prie teroro aktų finansavimo ar net juos organizuoja, padeda juos rengti, rengia, vykdo ar juos remia, atitinka Rezoliucija Nr. 1390 (2002) nustatytų sankcijų tikslą, nurodytą trečioje ir devintoje jos preambulės įtraukose, o taip pat jos 4 pastraipoje – kovoti ir sunaikinti tarptautinį terorizmą visų pirma sunaikinant tarptautinius terorizmo tinklus ir jų finansavimo šaltinius.

58

Be to, kaip teisingai nurodo Vokietijos vyriausybė, jei būtų patvirtintas pardavėjų teiginys, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų nustatyti, ar yra realus ekonominis balansas tarp sutarties objekto ir atlyginimo už jį, o dėl to kiltų reali šio draudimo apėjimo rizika ir sukeltų valstybėms narėms įgyvendinimo problemų.

59

Taip pat, kaip teigia ši vyriausybė, net jei pagrindinėje byloje būtų nustatytas toks ekonominis balansas, negalima būtų atmesti galimybės, kad Reglamento Nr. 881/2002 I priede įrašyto asmens įgyto turto vertė gali padidėti dėl padidėjusio konvertabilumo arba, kaip nurodė generalinis advokatas savo išvados 72 punkte, kad vėlesniu juo disponavimo aktu galima gauti didesnę sumą nei ta, už kurią jis įsigytas.

60

Iš to, kas pasakyta, reikia daryti išvadą, kad tokia operacija kaip galutinis nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimo įrašymas į nekilnojamojo turto registrą yra draudžiamas Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 3 dalies prasme, nes, jei būtų leista, ji reikštų teisės disponuoti ekonominiu ištekliu suteikimą asmeniui, kuris yra įrašytas į šio reglamento I priedo sąrašą, ir tai jam sudarytų galimybes įsigyti lėšų, prekių ar gauti paslaugų.

61

Šios išvados negali paneigti ta pagrindinės bylos aplinkybė, kad, visų pirma, daug pagal taikomą Vokietijos teisę privalomų nekilnojamojo turto perleidimo sandorio veiksmų, kuriuos reikia atlikti norint perleisti nuosavybės teisę į šį turtą, o konkrečiai pirkimo–pardavimo sutarties, susitarimo dėl nuosavybės teisės perleidimo sudarymas, pardavimo kainos sumokėjimas, jau buvo atlikti prieš tai, kai draudimas buvo pradėtas taikyti vienam iš pirkėjų jį įrašius į minėtą sąrašą.

62

Iš tiesų Reglamento Nr. 881/2002 9 straipsnis turi būti suprantamas taip, kad jo nustatytos priemonės, tarp kurių yra ir ekonominių išteklių įšaldymas, taip pat draudžia vykdyti prieš įsigaliojant šiam reglamentui sudarytas sutartis, pavyzdžiui, į nekilnojamojo turto registrą galutinai įrašyti nuosavybės teisės perleidimą.

63

Kaip tai pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 78 punkte, šių priemonių nedelsiamas taikymas atitinka Reglamentu Nr. 881/2002 siekiamą tikslą nedelsiant neleisti asmenims, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Taliban, disponuoti bet kokiais finansiniais ir ekonominiais ištekliais, siekiant sukliudyti teroristinės veiklos finansavimą, o šis tikslas nebūtų taip veiksmingai pasiektas, jie šiems asmenims būtų leidžiama iki galo įgyvendinti sandorius, kuriuos jie sudarė prieš būdami įrašyti į šio reglamento I priede esantį sąrašą.

64

Reglamento Nr. 881/2002 nuostatų nedelsiamą taikymą taip pat patvirtina tai, kad Bendrijos teisės aktai nenumato išimčių, leidžiančių jiems įsigaliojus įgyvendinti tokį prieš tai sudarytos sutarties vykdymo aktą, koks pagrindinės bylos atveju yra galutinis nuosavybės teisės perleidimo įrašymas į nekilnojamojo turto registrą, ir kuris, kaip jau buvo minėta, reiškia teisės disponuoti šiuo turtu suteikimą to paties reglamento 2 straipsnio 3 dalies prasme.

65

Šiuo klausimu pažymėtina, kad Tarybos reglamento Nr. 881/2002 2a straipsnio 4 dalies b punktą, pažodžiui atkartojantį 2002 m. sausio 16 d. Rezoliucijos 1452 (2002) 2 dalį, to paties reglamento 2 straipsnio 2 dalyje numato draudimo išimtį, kiek tai susiję su į įšaldytas sąskaitas pervedamais mokėjimais pagal sutartis, susitarimus ir įsipareigojimus, atsiradusius iki datos, kurią šioms sąskaitoms pradėtos taikyti Saugumo Tarybos rezoliucijų nuostatos, be kita ko, ir šiuo reglamentu, tokie mokėjimai taip pat turi būti įšaldyti kaip ir sąskaitos, į kurias jie buvo pervesti.

66

Tačiau tokios išimties Bendrijos teisės aktai nenustato Tarybos reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 3 dalyje nustatytam draudimui suteikti ekonominius išteklius, kaip antai nagrinėjamus pagrindinėje byloje. Tokios išimties taip pat nėra atitinkamose Saugumo Tarybos rezoliucijose.

67

Išvados dėl Tarybos reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 3 dalyje numatyto draudimo taikymo tokiu atveju, koks yra nagrinėjamas pagrindinėje byloje, negali paneigti tie sunkumai, kurie, anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, kiltų dėl negalėjimo galutinai įrašyti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimo į nekilnojamojo turto registrą.

68

Kaip tai pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pagal taikomą nacionalinę teisę, kadangi neatlikus tokio įrašymo negalima įvykdyti pirkimo–pardavimo sutarties, pardavėjos privalo sugrąžinti pirkėjams jų įsigyto nekilnojamojo turto kainą. Tačiau kyla klausimas dėl tokio sugrąžinimo atitikties Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 2 dalyje numatytam draudimui.

69

Šiuo klausimu svarbu nurodyti, jog jei tokių sunkumų kiltų dėl to, kad nacionalinę teisę paveiktų Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 3 dalies taikymas, jie negalėtų turėti įtakos atsakymui į klausimą, ar pagal Bendrijos teisę draudimas, kuris numatomas šioje nuostatoje, taikomas tokiu atveju, koks yra nagrinėjamas pagrindinėje byloje.

70

Bet kuriuo atveju pagal nacionalinę teisę numatytas pirkimo–pardavimo sumos sugrąžinimas, atrodo, leidžiamas pagal Reglamento Nr. 881/2002 2a straipsnio 4 dalies b punktą. Ši nuostata numato šio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo išimtį, jei yra įvykdomos šios išimties taikymo sąlygos, tarp kurių yra ir reikalavimas įšaldyti sugrąžintas lėšas.

71

Kita vertus, nagrinėjant klausimą, ar tuo atveju, kai yra pirkėjų dauguma, ir ypač tuo atveju, kai jie sudaro civilinės teisės reglamentuojamą bendriją, turi būti įšaldyta visa sugrąžinama pirkimo–pardavimo suma, ar tik jos dalis, atitinkanti pirkėjo, kuriam taikomos apribojančios priemonės, dalį, reikia konstatuoti, kad čia taip pat kalbama apie Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo įgyvendinimą nacionalinėje teisėje.

72

Kaip jau buvo nuspręsta šio sprendimo 69 punkte, toks klausimas, susijęs su nacionalinės teisės normų, susijusių su šio draudimo taikymo pasekmėmis, taikymo sritimi, neturi įtakos Teisingumo Teismui aiškinant šią 2 straipsnio 3 dalį.

73

Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal Reglamento Nr. 881/2002 8 straipsnį Komisija ir valstybės narės nedelsdamos praneša vienos kitoms, be kita ko, apie įgyvendinant šį reglamentą iškilusius sunkumus.

74

Galiausiai pardavėjos ir notaras vykstant posėdžiui teigė, kad byloje, kurią nagrinėja prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, taikant Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 3 dalyje numatytą draudimą būtų pažeista pagrindinė savininkų teisė disponuoti savo turtu.

75

Šiuo požiūriu reikia pažymėti, kad šiuo atveju nėra tariamai neproporcingo asmens, įrašyto į Reglamento Nr. 881/2002 I priede esantį sąrašą, teisės į nuosavybę pažeidimo dėl šiuo reglamentu jam nustatytų ribojančių priemonių.

76

Tariamas teisės į nuosavybę pažeidimas yra susijęs su netiesioginėmis pasekmėmis į šį sąrašą neįrašytų asmenų teisei į nuosavybę, kurios atsiranda tam tikrais atvejais dėl iš taikytinos nacionalinės teisės išplaukiančios pareigos sugrąžinti atitinkamą sumą, kuri atsiranda dėl to, kad pagal Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 3 dalį negalima galutinai įrašyti nuosavybės teisės perleidimo į nekilnojamojo turto registrą.

77

Todėl klausimas, ar atsižvelgiant į pagrindinės bylos aplinkybes tokia pareiga sugrąžinti yra tariamai neproporcingas teisės į nuosavybę pažeidimas, neturi įtakos sprendžiant klausimą, ar Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 3 dalis taikoma tokiai situacijai, kokia susiklostė pagrindinėje byloje. Taigi reikia daryti išvadą, kad šis klausimas yra susijęs su nacionaline teise ir jo nereikia nagrinėti atsakant į šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą.

78

Tačiau, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 881/2002 taikymu, primintina, kad, kaip matyti iš nusistovėjusios teismo praktikos, reikalavimai, kylantys iš pagrindinių teisių Bendrijos teisinėje sistemoje apsaugos, taip pat taikomi valstybėms narėms, kai jos įgyvendina Bendrijos teisės aktus, ir todėl jos turi šiuos teisės aktus taikyti, kiek įmanoma, taip, kad nepažeistų minėtų reikalavimų (žr. 2003 m. liepos 10 d. Sprendimo Booker Aquaculture ir Hydro Seafood, C-20/00 ir C-64/00, Rink. p. I-7411, 88 punktą ir jame nurodomą teismo praktiką).

79

Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į pagrindinės bylos aplinkybes, galimas pardavėjų gautų sumų sugrąžinimas būtų neproporcingas jų teisės į nuosavybę pažeidimas, ir, jei taip, taikyti nagrinėjamą nacionalinę teisę, kiek tai įmanoma, taip, kad nebūtų pažeisti šie iš Bendrijos teisės kylantys reikalavimai.

80

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus prejudicinius klausimus reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad tokiu atveju, kai ir nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, ir susitarimas dėl nuosavybės teisės į šį turtą perkėlimo buvo sudaryti prieš įrašant įgijėją į šio reglamento I priede esantį sąrašą ir pirkimo–pardavimo kaina taip pat buvo sumokėta iki šios datos, ši nuostata draudžia po šios datos, vykdant minėtą sutartį, galutinai įrašyti nuosavybės teisės perleidimą į nekilnojamojo turto registrą.

81

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamose bylose, išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurių patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

2002 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 881/2002, nustatančio tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu, ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 467/2001, uždraudžiantį tam tikrų prekių ir paslaugų eksportą į Afganistaną, sustiprinantį skrydžių uždraudimą ir pratęsiantį Afganistano Talibano lėšų ir kitų finansinių išteklių įšaldymą, ir pakeisto 2003 m. kovo 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 561/2003, 2 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad tokiu atveju, kai ir nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, ir susitarimas dėl nuosavybės teisės į šį turtą perleidimo buvo sudaryti prieš įrašant įgijėją į Reglamento Nr. 881/2002, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 561/2003, I priede esantį sąrašą ir pirkimo–pardavimo kaina taip pat buvo sumokėta iki šios datos, ši nuostata draudžia po šios datos, vykdant minėtą sutartį, galutinai įrašyti nuosavybės teisės perleidimą į nekilnojamojo turto registrą.