Sujungtos bylos C-5/06 ir C-23/06–C-36/06

Zuckerfabrik Jülich AG, buvusi Jülich AG,

prieš

Hauptzollamt Aachen

ir

Saint Louis Sucre SNC ir kt.

prieš

Directeur général des douanes et droits indirects

ir

Receveur principal des douanes et droits indirects de Gennevilliers

(Finanzgericht Düsseldorf ir Tribunal de grande instance de Nanterre prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Cukrus — Gamybos mokesčiai — Kvotų sistemos taikymo taisyklės — Eksportuotino perviršio nustatymas — Vidutinio nuostolio nustatymas“

Generalinės advokatės E. Sharpston išvada, pateikta 2007 m. birželio 14 d.   I - 3234

2008 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas   I - 3264

Sprendimo santrauka

1. Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Cukrus

   (Tarybos reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio 1 dalies b ir c punktai)

2. Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Cukrus

   (Tarybos reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio 1 dalies d punktas; Komisijos reglamentai Nr. 1837/2002, Nr. 1762/2003 ir Nr. 1775/2004)

1.  Remiantis 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamento Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo 15 straipsnio 1 dalies c punktu, apskaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą eksportuotiną perviršį iš vartojimo reikia išskaičiuoti visą eksportuotų produktų kiekį, neatsižvelgiant į tai, ar už jį faktiškai buvo mokamos grąžinamosios išmokos, ar ne.

   Kadangi eksportuotiną perviršį sudaro Bendrijos gamybos pagal A ir B kvotas ir vidaus vartojimo skirtumas, į vidaus vartojimą neturėtų būti įtraukiamas eksportuotų produktų kiekis, neatsižvelgiant į tai, ar už jį buvo išmokėtos grąžinamosios išmokos, ar ne. Remiantis Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio 1 dalies b punktu, eksportuotų produktų kiekis iš tiesų neturėtų būti laikomas realizuotu Bendrijos vidaus vartojimui.

   Iš tikrųjų į eksportuotiną perviršį įskaičiuojami produktų kiekiai, kuriems realizuoti yra numatytos Bendrijos paramos priemonės.

   Be to, jeigu be grąžinamųjų išmokų eksportuotas kiekis būtų įskaitytas į vidaus vartojimą, pastarasis būtų pervertintas. Dėl tos pačios priežasties eksportuotinas perviršis būtų nuvertintas. Taip pat gali būti nepasiektas perviršio realizavimo išlaidų finansavimosi sistemos tikslas, kuriuo siekiama teisingai, bet veiksmingai užtikrinti, kad gamintojai patys finansuotų visas šias išlaidas.

   (žr. 37–39, 44, 45, 68 punktus ir rezoliucinę dalį)

2.  Reglamento Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo 15 straipsnio 1 dalies d punktą reikia aiškinti taip, jog nustatant vidutinį numatomą nuostolį už toną produkto turi būti atsižvelgiama į visą eksportuotą šiame straipsnyje nurodytų produktų kiekį, nesvarbu, ar faktiškai buvo išmokėtos grąžinamosios išmokos, ar ne.

   Iš tiesų bendras numatomas nuostolis, apskaičiuojamas dauginant eksportuotiną perviršį iš vidutinio nuostolio, būtų pervertintas, jei produktas galėtų būti laikomas eksportuotu apskaičiuojant eksportuotiną perviršį ir jei atitinkamai į jį nebūtų atsižvelgiama apskaičiuojant vidutinį nuostolį, kurio vardiklį sudaro bendras eksporto įsipareigojimų, kurie turi būti įvykdyti einamaisiais prekybos metais, tonažas. Taigi, atmetus labai teorinę prielaidą, kad grąžinamosios išmokos buvo išmokėtos už visą eksportuotą kiekį, Komisijos įgyvendinta priemonė, pagal kurią į įsipareigojimus eksportuoti neįskaičiuojamas be grąžinamųjų išmokų eksportuotas kiekis, tiek, kiek praktiškai ją taikant nustatoma a priori už išlaidas grąžinamosioms išmokoms didesnė bendro nuostolio suma, viršija tai, kas būtina Reglamente Nr. 1260/2001 nurodytam tikslui pasiekti, o būtent teisingą Bendrijos gamybos perviršio realizavimo išlaidų finansavimą pagal finansavimosi principą.

   Taigi vidutinių nuostolių tonai cukraus apskaičiavimo metodas, kai atsižvelgiama tik į eksportuotų produktų, už kuriuos tikrai buvo išmokėtos grąžinamosios išmokos, kiekį, neatitinka Reglamento Nr. 1260/2001 15 straipsnio. Todėl reglamentai Nr. 1762/2003 ir Nr. 1775/2004, 2002–2003 ir 2003–2004 prekybos metams nustatantys gamybos mokesčių sumą cukraus sektoriuje taikant minėtą metodą, negalioja. Tačiau išnagrinėjus Reglamentą Nr. 1837/2002, kuris susijęs su 2001–2002 prekybos metais, nenustatyta priežasčių, dėl kurių jis galėtų negalioti, nes vidutinis nuostolis buvo apskaičiuotas remiantis visu perdirbtų produktų pavidalu eksportuoto cukraus kiekiu, neatsižvelgiant į tai, ar už jį faktiškai buvo mokamos grąžinamosios išmokos, ar ne.

   (žr. 53, 54, 60, 61, 63–66, 68 punktus ir rezoliucinę dalį)