1.

Šią bylą 2006 m. vasario 7 d. pagal EB 228 straipsnį iškėlė Komisija. Ji teigia, kad Portugalijos Respublika nesiėmė priemonių, būtinų 2004 m. spalio 14 d. Sprendimui Komisija prieš Portugaliją ( 2 ) įvykdyti, ir reikalauja šiai valstybei paskirti periodinę baudą. Minėtame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad nepanaikinusi 1967 m. lapkričio 21 d. Dekreto-įstatymo Nr. 48 051, kuriuo numatomas nuostolių atlyginimas dėl Bendrijos viešųjų pirkimų teisės ar ją perkeliančių nacionalinių teisės nuostatų pažeidimo nukentėjusiems asmenims tik įrodžius kaltę ar apgaulę, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo ( 3 ) 1 straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio 1 dalies c punktą.

2.

Iš dalies pakeistos Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „(valstybės) narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad sutarčių sudarymo procedūrų, kurioms taikomos direktyvos 71/305/EEB, 77/62/EEB ir 92/50/EEB, atžvilgiu perkančiosios organizacijos priimti sprendimai galėtų būti veiksmingai ir, svarbiausia, kuo greičiau apsvarstyti iš naujo <…>“.

3.

Direktyvos 89/665 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „(valstybės) narės užtikrina, kad dėl 1 straipsnyje nurodytos peržiūros procedūros vykdomos priemonės apimtų nuostatas dėl įgaliojimų:

<…>

4.

1971 m. liepos 26 d. Tarybos direktyva 71/305/EEB dėl viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo ( 4 ) buvo panaikinta 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/37/EEB dėl viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo ( 5 ), kuri savo ruožtu nuo 2006 m. sausio 31 d. buvo panaikinta 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo ( 6 ).

5.

Direktyvos 2004/18 81 straipsnyje nustatyta, kad „(remiantis) <…> Direktyva 89/665/EEB <…> valstybės narės užtikrina šios direktyvos įgyvendinimą veiksmingomis, prieinamomis ir skaidriomis priemonėmis“.

6.

Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalyje esanti nuoroda į Direktyvą 71/305 laikoma nuoroda į Direktyvą 2004/18 ( 7 ).

7.

2004 m. lapkričio 4 d. laišku Komisija atkreipė Portugalijos valdžios institucijų dėmesį į 2004 m. spalio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Portugaliją formuluotes ir tai, kad pagal EB 228 straipsnį iš Portugalijos reikalaujama imtis priemonių, būtinų šiam sprendimui įvykdyti. Komisija pareikalavo, kad Portugalijos valdžios institucijos iki 2005 m. sausio 15 dienos praneštų jai apie priemones, kurių imtasi.

8.

2004 m. lapkričio 19 d. Portugalijos valdžios institucijos persiuntė Komisijai siūlomo naujo Įstatymo dėl valstybės ir kitų viešųjų subjektų deliktinės atsakomybės projekto kopiją. Šios institucijos paprašė Komisijos nurodyti, ar, jos nuomone, šis įstatymo projektas užtikrintų teisingą ir visišką Direktyvos 89/665 perkėlimą. Be to, 2005 m. sausio 12 d. laišku Portugalijos valdžios institucijos paprašė, kad Komisija nesiimtų veiksmų pagal EB 228 straipsnį, kol, pasibaigus 2005 m. vasario 20 d. rinkimams, nepradės veikti naujasis įstatymų leidėjas, kad per 2005 m. pirmąjį pusmetį galima būtų įvykdyti Įstatymo dėl valstybės deliktinės atsakomybės priėmimo procedūrą.

9.

2005 m. kovo 21 d. Komisija Portugalijos valdžios institucijoms išsiuntė oficialų pranešimą, kuriame informavo, kad Portugalijos Parlamento (Assembleia da República Portuguesa) paleidimas ir rengiami rinkimai nepateisina Direktyvoje 89/665 nustatytų pareigų ir terminų nesilaikymo. Komisija taip pat nurodė, kad bet kuriuo atveju pateiktas įstatymo projektas neatitinka Direktyvos 89/665. Komisija informavo Portugalijos valdžios institucijas, kad, atsižvelgdama į tai, jog negavo jokios informacijos apie priemones, kurių buvo imtasi 2004 m. spalio 14 d. Sprendimui Komisija prieš Portugaliją įvykdyti, mano, kad Portugalija neįvykdė savo įsipareigojimų pagal EB 228 straipsnio 1 dalį. Komisija paragino Portugaliją per du mėnesius pateikti savo pastabas šiuo klausimu. Ji taip pat atkreipė Portugalijos valdžios institucijų dėmesį, kad Teisingumo Teismas pagal EB 228 straipsnio 2 dalį gali paskirti pinigines sankcijas. Komisija nurodė, kad tikslų vienkartinės sumos arba periodinės baudos, kurią, jos nuomone, šiomis aplinkybėmis turi sumokėti Portugalija, dydį ji pateiks Teisingumo Teismui.

10.

2005 m. gegužės 25 d. laišku Portugalijos valdžios institucijos pateikė atsakymą į Komisijos oficialų pranešimą. Kadangi šis atsakymas Komisijos netenkino, 2005 m. liepos 13 d. ji išsiuntė pagrįstą nuomonę, kurioje konstatavo, kad Portugalija nesiėmė būtinų priemonių 2004 m. spalio 14 d. Sprendimui Komisija prieš Portugaliją įvykdyti ir neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 228 straipsnio 1 dalį. Ji nustatė Portugalijos Respublikai dviejų mėnesių laikotarpį, kad būtų įgyvendintos priemonės, būtinos 2004 m. spalio 14 d. Sprendimui Komisija prieš Portugaliją įvykdyti. Komisija taip pat atkreipė Portugalijos dėmesį, kad jei byla būtų perduota Teisingumo Teismui, jis galėtų paskirti pinigines sankcijas, ir kad pati Komisija pasiūlytų skirti vienkartinę sumą arba periodinę baudą.

11.

Savo 2005 m. gruodžio 12 d. atsakyme į pagrįstą nuomonę Portugalijos valdžios institucijos nurodė, kad siūlomas įstatymas dėl valstybės deliktinės atsakomybės, kuriuo, inter alia, panaikinamas Dekretas-įstatymas Nr. 48 051, jau pateiktas Portugalijos Parlamentui galutiniam tvirtinimui. Manydama, kad Portugalijos Respublika neįvykdė 2004 m. spalio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Portugaliją, Komisija nusprendė pateikti šį ieškinį.

12.

Šiuo ieškiniu Komisija Teisingumo Teismo prašo:

13.

Portugalijos Respublika tvirtina, kad Teisingumo Teismas turėtų:

14.

Komisija teigia, kad Portugalija nesiėmė būtinų priemonių 2004 m. spalio 14 d. Sprendimui Komisija prieš Portugaliją įvykdyti, nes nepanaikino Dekreto-įstatymo Nr. 48 051. Komisija nurodo, kad Įstatymo dėl valstybės ir kitų viešųjų subjektų deliktinės atsakomybės projektas, kurį Portugalijos vyriausybė pateikė Portugalijos Parlamentui, neužtikrina šio sprendimo įvykdymo. Be to, kadangi Komisijai daugiau nebuvo pranešta apie jokias kitas priemones, ji mano, kad Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 228 straipsnio 1 dalį.

15.

Portugalija mano, kad Įstatymo projektas Nr. 56/X dėl valstybės ir kitų viešųjų subjektų deliktinės atsakomybės, kurį 2006 m. balandžio 6 d. vieningai priėmė Portugalijos Parlamentas ir kuris netrukus įsigalios, teisingai perkelia Direktyvą 89/665. Portugalija taip pat mano, kad įsigaliojus šiame įstatyme nustatytam teisiniam režimui Direktyva 89/665 bus perkelta tinkamai ir taip bus užtikrintas visiškas 2004 m. spalio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Portugaliją įvykdymas. Portugalija nurodo, kad šiuo metu Portugalijos Respublikos Konstitucijos (PRK) 22 ir 271 straipsniai, taip pat naujasis Administracinių teismų proceso kodeksas (ATPK) užtikrina pakankamą 2004 m. spalio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Portugaliją įvykdymą. Be to, ji teigia, kad nusistovėjusioje Portugalijos teismų praktikoje pripažįstama kaltės prezumpcija neteisėtų administracijos veiksmų atžvilgiu.

16.

Procese pagal EB 228 straipsnį Komisija turi pateikti Teisingumo Teismui būtinų įrodymų, leidžiančių nustatyti, kiek valstybė narė įvykdė sprendimą dėl įsipareigojimų neįvykdymo. Be to, kai Komisija pateikia pakankamai duomenų, kuriais galima įrodyti pažeidimo tęstinumą, atitinkama valstybė narė turi iš esmės ir detaliai ginčyti pateiktus duomenis ir jų pasekmes ( 8 ).

17.

2004 m. spalio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Portugaliją rezoliucinėje dalyje Teisingumo Teismas nusprendė, kad nepanaikinusi Dekreto-įstatymo Nr. 48 051, kuriame numatytas nuostolių atlyginimas dėl Bendrijos viešųjų pirkimų teisės ar ją perkeliančių nacionalinių teisės nuostatų pažeidimo nukentėjusiems asmenims tik įrodžius kaltę ar apgaulę, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio 1 dalies c punktą.

18.

Mano nuomone, atsižvelgiant į 2004 m. spalio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Portugaliją rezoliucinės dalies formuluotę, nagrinėjamoje byloje, kuri yra susijusi su įsipareigojimų pagal EB 228 straipsnio 1 dalį neįvykdymu, būtina nustatyti, ar Portugalijos Respublika įvykdė šį sprendimą, būtent ar ji panaikino Dekretą-įstatymą Nr. 48 051.

19.

Vertinant, ar įsipareigojimai pagal EB 228 straipsnio 1 dalį buvo neįvykdyti, atskaitos taškas yra diena, kurią baigėsi pagrįstoje nuomonėje, pateiktoje pagal minėtą nuostatą, nurodytas laikotarpis. Be to, kadangi Komisija siekia, kad Portugalijos Respublikai būtų paskirta periodinė bauda, taip pat reikia nustatyti, ar tariamas įsipareigojimų neįvykdymas tęsėsi iki pat Teisingumo Teismo posėdžio šioje byloje.

20.

Remiantis Komisijos ir pačios Portugalijos pateiktais rašytiniais dokumentais, atrodo, kad nors įstatymo projektas, kuriuo siūloma panaikinti Dekretą-įstatymą Nr. 48 051, šiuo metu yra pateiktas Portugalijos Parlamentui, vis dėlto šis įstatymas dar nėra galutinai priimtas. Savo rašytiniuose dokumentuose Portugalijos vyriausybė pati pripažino, kad Įstatymo projektas Nr. 56/X bus priimtas ir įsigalios tik, inter alia, kai jį pasirašys Presidente da República (Respublikos Prezidentas) ir kai jis bus paskelbtas Diário da República (Portugalijos oficialiajame leidinyje). Pasibaigus pagrįstoje nuomonėje nurodytam laikotarpiui, t. y. 2005 m. liepos 13 d., Portugalijos Respublika dar nebuvo atlikusi šių būtinų teisės aktų leidybos procedūrų.

21.

Be to, posėdyje, kuris buvo surengtas 2007 m. liepos 5 d., tiesiogiai paklaustas, ar Dekretas-įstatymas Nr. 48 051 vis dar galioja posėdžio dieną, Portugalijos Respublikos atstovas atsakė, kad Portugalijos Respublika ketina pakeisti esamą tvarką priimdama Įstatymo projektą Nr. 56/X. Todėl akivaizdu, kad 2007 m. liepos 5 d. Portugalijos Respublika nebuvo panaikinusi Dekreto-įstatymo Nr. 48 051. Be to, šią dieną vis dar nebuvo įvykdytas Portugalijos įsipareigojimas perkelti Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio 1 dalies c punktą ( 9 ).

22.

Portugalijos vyriausybės pareiškimai, pagrįsti PRK 22 ir 271 straipsniais, ATPK ir Portugalijos teismų praktika, kuria pripažįstama kaltės prezumpciją ( 10 ), mano nuomone, nagrinėjamoje byloje yra teisiškai nereikšmingi ir netinkami. Mano supratimu, šie pareiškimai reiškia Portugalijos Respublikos pastangas atnaujinti procesą byloje C-275/03 ir siekti iš naujo nagrinėti klausimus, dėl kurių šalys jau diskutavo ir kuriuos Teisingumo Teismas apsvarstė priimdamas savo galutinį sprendimą minėtoje byloje.

23.

Atsižvelgiant į visas prieš tai išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Portugalijos Respublika nesiėmė būtinų priemonių, kad įvykdytų 2004 m. spalio 14 d. Sprendimą Komisija prieš Portugaliją, kiek tai susiję su Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 1 dalies c punkto perkėlimu, ir tokiu būdu neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 228 straipsnio 1 dalį.

24.

Kadangi buvo įrodyta, kad Teisingumo Teismo posėdžio nagrinėjant šią bylą dieną Portugalijos Respublika vis dar buvo neįvykdžiusi savo įsipareigojimų, dabar reikia išnagrinėti Komisijos siūlymą paskirti periodinę baudą.

25.

Komisija, remdamasi skaičiavimo metodu, nustatytu jos 1996 m. rugpjūčio 21 d. Pranešime 96/C 242/07 dėl EB (228) straipsnio įgyvendinimo ( 11 ) ir 1997 m. vasario 28 d. Pranešime 97/C 63/02 dėl EB (228) straipsnyje numatytos periodinės baudos apskaičiavimo ( 12 ), Teisingumo Teismui siūlo Portugalijos Respublikai kaip sankciją už 2004 m. spalio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Portugaliją neįvykdymą paskirti 21450 eurų periodinę baudą už kiekvieną uždelstą minėto sprendimo įvykdymo dieną. Mokėjimas turėtų būti paskirtas nuo sprendimo nagrinėjamoje byloje paskelbimo dienos iki dienos, kol bus įvykdytas 2004 m. spalio 14 d. Sprendimas Komisija prieš Portugaliją.

26.

Komisija mano, kad periodinis bauda yra tinkamiausia priemonė, siekiant kuo greičiau nutraukti nustatytą pažeidimą. 21450 eurų bauda už kiekvieną uždelstą dieną, atsižvelgiant į veiksmingos sankcijos poreikį, atitinka pažeidimo sunkumą ir trukmę. Komisijos nuomone, ši suma turėtų būti apskaičiuojama 500 eurų bazinę sumą padauginus iš pažeidimo sunkumo koeficiento 11 (skalė nuo 1 iki 20), iš pažeidimo trukmės koeficiento 1 ir iš Portugalijos Respublikos mokumo koeficiento 3,9 (pagrįsto Portugalijos bendruoju vidaus produktu (BVP) ir balsų skaičiumi Taryboje).

27.

Dėl pažeidimo trukmės Komisija teigia, kad 2005 m. spalio 12 d., kai ji nusprendė pateikti šį ieškinį, buvo praėję 11 mėnesių nuo 2004 m. spalio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Portugaliją priėmimo. Remdamasi 2001 m. kovo mėnesio gairėmis, Komisija pradeda skaičiuoti pažeidimo pagal EB 228 straipsnio trukmę nuo septinto mėnesio, pradedant sprendimo, kuriame nustatytas Bendrijos teisės pažeidimas, diena. Nagrinėjamoje byloje padauginus „koeficientą 0.1 iš 5 mėnesių (2004 m. lapkritis–2005 m. gegužė), gaunama 0.5“. Todėl trukmės koeficientas turėtų būti 1 arba, kitaip tariant, mažiausias koeficientas.

28.

Dėl pažeidimo sunkumo, Komisijos manymu, nustatant piniginės baudos dydį, reikia atsižvelgti į du veiksnius, t. y. pažeistų Bendrijos taisyklių svarbą ir pažeidimo poveikį bendriesiems bei specialiems interesams. Pagal Direktyvos 89/665 preambulės trečią konstatuojamąją dalį „<…> Bendrijos konkurencijai skverbiantis į viešųjų pirkimų sritį būtina gerokai padidinti skaidrumo ir nediskriminavimo garantijas <…>“. Tam, kad „(vykstant šiam skverbimuisi) būtų pasiekta apčiuopiamų rezultatų, reikalingos veiksmingos ir neatidėliotinos teisių gynimo priemonės, taikytinos Bendrijos teisės viešųjų pirkimų srityje arba nacionalinių šią teisę įgyvendinančių taisyklių pažeidimo atveju“. Komisija mano, kad pažeistos taisyklės yra labai svarbios ir kad pažeidimo poveikis bendriesiems ir specialiems interesams gali būti reikšmingas. Šiuo atžvilgiu 2002 metais viešųjų pirkimų sektorius sudarė 13,2 % Portugalijos BVP ( 13 ). Nepažeisdama to, kas nurodyta, ir atsižvelgdama į tai, kad, pirma, 2004 m. spalio 14 d. Sprendime Komisija prieš Portugaliją Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs dėl to, ar nacionalinės taisyklės, kuriose numatytas nuostolių atlyginimas dėl Bendrijos viešųjų pirkimų teisės ar ją perkeliančių nacionalinių teisės nuostatų pažeidimo nukentėjusiems asmenims tik įrodžius kaltę ar apgaulę, atitinka Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio 1 dalies c punktą, ir, antra, kad pažeidimas, dėl kurio buvo priimtas 2004 m. spalio 14 d. Sprendimas Komisija prieš Portugaliją, yra pavienis neteisingo Bendrijos direktyvos viešojo pirkimo srityje perkėlimo atvejis Portugalijoje, Komisija mano, kad šioje byloje reikėtų taikyti sunkumo koeficientą 11.

29.

Dublike Komisija nurodė, kad, priešingai Portugalijos argumentams ( 14 ), 2005 m. Komisijos pranešimo „EB sutarties 228 straipsnio įgyvendinimas“ ( 15 ) (toliau – 2005 m. pranešimas) 13.3 punktas, kuriame numatoma galimybė pritaikyti atskaitos laikotarpį, kuriuo remiamasi, vertinant valstybės narės pažeidimą, besitęsiantį po sprendimo pagal EB 228 straipsnį paskelbimo, neturėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje. Komisija taip pat mano, kad bylos Komisija prieš Ispaniją, C-278/01 ( 16 ), kurioje Teisingumo Teismas nusprendė, jog pažeidimo nutraukimas šioje byloje gali būti nustatomas tik skaičiuojant metais, aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, kuri yra susijusi su priemonių, kuriomis teisingai į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 89/665, priėmimu, aplinkybių.

30.

Be to, ir vėl priešingai nei teigia Portugalija ( 17 ), Komisija mano, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokios būtinybės sustabdyti mokėjimo taikymą pagal 2005 m. pranešimo 13.4 punktą. 2005 m. pranešimo 13.4 punkte numatyta galimybė sustabdyti baudos taikymą, jeigu, pavyzdžiui, reikalingas laikotarpis, kad būtų patikrinta, ar buvo imtasi visų būtinų priemonių sprendimui įvykdyti. Nagrinėjamoji byla yra susijusi su direktyvos perkėlimu, todėl Komisija gali nedelsdama atkreipti dėmesį į nacionalines direktyvą perkeliančias priemones, kai tik apie jas šiai yra pranešama.

31.

Portugalija mano, kad, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, Komisijos pasiūlytas periodinės baudos dydis, o ypač pažeidimo sunkumo koeficientas 11, yra akivaizdžiai neproporcingas ir pernelyg didelis. Portugalijos vyriausybės nuomone, deliktinės atsakomybės nustatymas administracijai pagal Direktyvą 89/665 būtų politikos viešųjų pirkimų srityje instrumentas. Vis dėlto jo nereikėtų vertinti kaip šios politikos pirmaeilės svarbos instrumento. Politikos viešųjų pirkimų srityje tikslas – visų pirma užtikrinti viešojo sutarčių sudarymo procedūrų teisėtumą. Galimybė nustatyti administracijos atsakomybę turi būti vertinama kaip antraeilis instrumentas, skirtas nukentėjusiųjų interesams užtikrinti. Be to, Portugalijos nuomone, abejotina, ar pažeidimas turėjo kokį nors poveikį bendriesiems ir individualiems interesams, nes Portugalijos teismai savo nusistovėjusioje praktikoje yra pripažinę kaltės prezumpciją neteisėtų administracijos veiksmų atžvilgiu ir taip palengvinę nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims, o tai kuo puikiausiai atitinka Direktyvos 89/665 reikalavimus.

32.

Portugalija teigia, kad nagrinėjama byla yra nepanaši į kitas bylas, kurias Teisingumo Teismas sprendė pagal EB 228 straipsnį, nes ši byla susijusi ne su neteisingu Bendrijos teisės taikymu, o su tariamai neteisingu direktyvos perkėlimu. Portugalija mano, kad tai turi būti pripažįstama švelninančia aplinkybe. Be to, skirtingai nei kitos Teisingumo Teismo nagrinėtos bylos, kuriose Komisija siūlė mažesnius pažeidimo sunkumo koeficientus, ši byla nėra susijusi su tokiais svarbiais interesais kaip visuomenės sveikata ar žmogaus kūno vientisumas. Be to, nagrinėjamoji byla nėra susijusi su tais jautriais klausimais, priklausančiais išimtinei Bendrijos kompetencijai, dėl kurių buvo priimta daugybė teisės aktų ir kurie buvo išsamiai nagrinėti Bendrijos teismų praktikoje. Dėl to Portugaliją stebina, kad byloje, susijusioje su iš dalies neperkelta Direktyva 89/665, Komisija siūlo pažeidimo sunkumo koeficientą 11. Todėl Portugalija mano, kad šioje byloje pažeidimo sunkumo koeficientas turėtų neviršyti 4.

33.

Be to, Portugalija mano, kad pagal 2005 m. pranešimo, kuriuo pakeisti Pranešimai 96/C 242/07 ir 97/C 63/02, 13.3 punktą atskaitos laikotarpis, kuriuo reikia remtis nagrinėjamoje byloje vertinant nacionalinės teisės aktų atitiktį Direktyvai 89/665, turėtų būti apskaičiuojamas metais, o ne, kaip siūlo Komisija, dienomis.

34.

Be to, Portugalija mano, kad pagal 2005 m. pranešimo 13.4 punktą sankcijos taikymas nagrinėjamoje byloje turėtų būti sustabdytas. Priėmusi įstatymo projektą Nr. 56/X Portugalija užtikrino, kad buvo imtasi visų būtinų priemonių 2004 m. spalio 14 d. Sprendimui Komisija prieš Portugaliją įvykdyti. Taigi reikia tik kad praeitų šiek tiek laiko, ir šis įstatymas įsigalios.

35.

Jei Teisingumo Teismas nustatytų, kad Portugalijos Respublika neįvykdė jo 2004 m. spalio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Portugaliją, pagal EB 228 straipsnio 2 dalies trečiąją pastraipą jis galėtų paskirti šiai valstybei narei už tai sumokėti vienkartinę sumą ir (arba) periodinę baudą ( 18 ).

36.

Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką kiekvienoje byloje taikytinas pinigines sankcijas šis teismas įvertina pagal bylos aplinkybes ( 19 ). Taigi sankcijos nustatymas pagal EB 228 straipsnį priklauso išimtinei Teisingumo Teismo kompetencijai. Naudodamasis savo diskrecija šis teismas gali paskirti vienkartinę sumą ir (arba) periodinę baudą, kuri būtų tinkama, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ir proporcinga tiek nustatytam pažeidimui, tiek atitinkamos valstybės narės mokumui. Šiuo atžvilgiu Komisijos pasiūlymai dėl piniginių sankcijų Teisingumo Teismo neįpareigoja ir yra tik naudingos gairės ( 20 ). Be to, Teisingumo Teismui nėra privalomi Komisijos pranešimai dėl EB 228 straipsnio, tačiau jie taikomi siekiant užtikrinti šios institucijos veiksmų skaidrumą, nuspėjamumą ir teisinį tikrumą ( 21 ).

37.

Nagrinėjamoje byloje Komisija savo ieškinyje siūlymą paskirti Portugalijai pinigines sankcijas pagrindė, inter alia, savo Pranešimais 96/C 242/07 ir 97/C 63/02. Reikia pažymėti, kad 2006 m. vasario 7 d., t. y. dieną, kai Teisingumo Teismui buvo pateiktas ieškinys šioje byloje, minėti pranešimai jau nebegaliojo – nuo 2006 m. sausio 1 d. jie pakeisti 2005 m. pranešimu ( 22 ).

38.

Mano nuomone, norėdamas nustatyti, ar šioje byloje turi būti paskirta piniginė sankcija, ir, jeigu taip, kokio dydžio, Teisingumo Teismas kaip naudingu atskaitos tašku turėtų pasinaudoti, inter alia, vėlesniu 2005 m. pranešimu bei šalių argumentais. Darydamas šią išvadą vis dėlto manau, kad tai, jog Komisija rėmėsi savo ankstesniais pranešimais, nesukliudė Portugalijai nagrinėjamoje byloje ginti savo interesų ir kad buvo laikytasi skaidrumo, nuspėjamumo ir teisinio tikrumo principų. Portugalija pati savo rašytiniuose dokumentuose pabrėžė, kad ankstesnius Komisijos pranešimus pakeitė 2005 m. pranešimas, ir, kaip galima matyti iš Portugalijos procesinių dokumentų, iš tiesų ši valstybė narė konkrečiai rėmėsi 2005 m. pranešimo 13.3 ir 13.4 punktais. Mano nuomone, Portugalija buvo labai gerai susipažinusi su 2005 m. pranešimo turiniu ir tuo, kad, Teisingumo Teismui priimant sprendimą dėl piniginių sankcijų, šis pranešimas gali būti atskaitos taškas.

39.

Manau, kad, norint EB 228 straipsnyje numatytą priverstinio vykdymo procedūrą taikyti nuosekliai, reikia šią procedūrą suprasti kaip įrankį, skirtą EB 226 straipsnio procedūros tikslui – nutraukti Bendrijos teisės pažeidimus – visiškai realizuoti, ir kartu – kaip priemonę, atgrasančią valstybes nares nuo Teisingumo Teismo sprendimų, kuriuose pagal EB 226 straipsnį konstatuojamas Bendrijos teisės pažeidimas, nevykdymo.

40.

Kalbant konkrečiai, EB 228 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros tikslas yra paskatinti prasižengusią valstybę narę įvykdyti sprendimą dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir taip užtikrinti, kad ši valstybė narė faktiškai taikytų Bendrijos teisę. Šio tikslo siekiama abiem šiame straipsnyje nurodytomis priemonėmis, t. y. vienkartine suma ir periodine bauda. Įpareigojimo sumokėti periodinę baudą ir (arba) vienkartinę sumą tikslas yra sukelti valstybei narei ekonominį spaudimą, kuris ją paskatintų nutraukti nustatytą įsipareigojimų nevykdymą. Todėl skirtinos piniginės sankcijos turi būti nustatomos pagal atitinkamos valstybės narės elgesiui pakeisti būtino įtikinimo laipsnį ( 23 ).

41.

2005 m. liepos 12 d. Sprendime Komisija prieš Prancūziją Teisingumo Teismas konstatavo, kad periodinės baudos skyrimas atrodo ypač tinkamas paskatinti valstybę narę kuo greičiau nutraukti įsipareigojimų nevykdymą, kuris, nesant tokios priemonės, būtų tęsiamas, o vienkartinės sumos skyrimas labiau grindžiamas atitinkamos valstybės narės pareigų nevykdymo pasekmėmis privatiems ir viešiesiems interesams, pavyzdžiui, kai įsipareigojimai buvo nevykdomi ilgą laiką nuo pirmo sprendimo ( 24 ), kuriuo įsipareigojimų nevykdymas buvo konstatuotas.

42.

Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes manau, kad periodinė bauda yra tinkama priemonė paskatinti ar įtikinti Portugaliją pakeisti savo elgesį ir įvykdyti savo įsipareigojimus pagal Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio 1 dalies c punktą. Mano nuomone, nagrinėjamoje byloje pakanka duomenų, rodančių, kad yra realus pavojus, jog Portugalijai nepaskyrus periodinės baudos atitinkamas pažeidimas bus tęsiamas. Šiuo atžvilgiu 2007 m. liepos 5 d. posėdyje buvo akivaizdu, kad Portugalijos Respublika nesiėmė būtinų veiksmų 2004 m. spalio 14 d. Sprendimui Komisija prieš Portugaliją įvykdyti, nepaisant jos daug kartų padarytų pareiškimų, kad šių veiksmų bus imtasi nedelsiant.

43.

Kalbant apie periodinės baudos dydį, pagrindiniai kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant užtikrinti, kad tokie mokėjimai turėtų priverstinį pobūdį, o Bendrijos teisė būtų taikoma vienodai ir veiksmingai, iš principo yra pažeidimo trukmė, jo sunkumas ir atitinkamos valstybės narės mokumas. Taikant šiuos kriterijus, pirmiausia reikia atsižvelgti į nevykdymo pasekmes privatiems ir viešiesiems interesams bei atitinkamos valstybės narės pareigų vykdymo skubumą ( 25 ).

44.

Komisija teigia, kad pažeidimo trukmės koeficientas nagrinėjamoje byloje turėtų būti lygus 1. Kaip matyti iš Komisijos procesinių dokumentų, šis koeficientas buvo apskaičiuotas, atsižvelgiant į, inter alia, datą, kurią Komisija nusprendė pateikti nagrinėjamą ieškinį, t. y. 2005 m. spalio 12 dieną. Mano nuomone, Komisijos pasiūlymas dėl trukmės yra klaidingas. Neatsižvelgiant į tai, kad Komisija ieškinį nagrinėjamoje byloje faktiškai pateikė tik 2006 m. vasario 7 d., Teisingumo Teismas 2006 m. kovo 14 d. Sprendime Komisija prieš Prancūziją konstatavo, kad pažeidimo trukmę pagal EB 228 straipsnį būtina įvertinti atsižvelgiant į momentą, kada Teisingumo Teismas imasi vertinti faktines aplinkybes, o ne kada Komisija kreipiasi į jį ( 26 ).

45.

Nagrinėjamoje byloje 2004 m. spalio 14 d. Sprendimui Komisija prieš Portugaliją įvykdyti Portugalija turi tik priimti Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio 1 dalies c punktą į nacionalinę teisę perkeliančias priemones ir ypač panaikinti Dekretą-įstatymą Nr. 48 051. Akivaizdu, kad jau labai ilgai Portugalija niekaip nepriima teisės aktų, būtinų 2004 m. spalio 14 d. priimtam sprendimui Komisija prieš Portugaliją įvykdyti. Tuo metu, kai vyko posėdis dėl šios bylos, jau buvo praėję beveik treji metai nuo sprendimo byloje C-275/03 ( 27 ) priėmimo.

46.

Šiomis aplinkybėmis manau, kad koeficientas 2 yra tinkamas pažeidimo trukmei įvertinti.

47.

Nemanau, kad Komisijos pasiūlytas pažeidimo sunkumo koeficientas 11 (skalė nuo 1 iki 20) būtų teisingas. Mano nuomone, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir ankstesnę Teisingumo Teismo praktiką, šis koeficientas yra akivaizdžiai per didelis.

48.

Mano manymu, atsižvelgdama į šią Teismo praktiką, Portugalijos Respublika teisingai pažymėjo, kad Teisingumo Teismas taikė mažesnį pažeidimo sunkumo koeficientą bylose, kurios buvo susijusios su, pavyzdžiui, grėsme visuomenės sveikatai, žala aplinkai ir žuvų išteklių išeikvojimu ( 28 ). Todėl manau, kad Portugalijos vyriausybės pasiūlytas koeficientas 4 nagrinėjamoje byloje būtų tinkamesnis.

49.

Mano supratimu, nors Direktyvos 89/665 pažeidimas yra tik dalinis, nes nagrinėjama byla ir 2004 m. spalio 14 d. Sprendimas Komisija prieš Portugaliją yra susiję ne su visa direktyva, o tik su jos 1 straipsnio 1 dalimi ir 2 straipsnio 1 dalies c punktu, pažeidimo sunkumo koeficientas 4 yra pagrįstas, atsižvelgiant į nagrinėjamų nuostatų, numatančių pareigą priimti priemones, užtikrinančias nuostolių atlyginimą dėl viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimo nukentėjusiems asmenims, svarbą ( 29 ).

50.

Darydamas šią išvadą norėčiau pabrėžti, kad nesutinku su Portugalijos pareiškimais, kuriais norima parodyti, jog Europos Bendrijos politika viešųjų pirkimų srityje neturi didelės reikšmės. Mano nuomone, politika viešųjų pirkimų srityje yra lemiama užtikrinant, kad nebūtų iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje ( 30 ). Be to, priešingai Portugalijos argumentams ( 31 ), manau, kad privačių subjektų galimybė prašyti peržiūrėti perkančiųjų organizacijų sprendimus, o nukentėjus dėl viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimo gauti nuostolių atlyginimą, lemia tinkamą tokių taisyklių veikimą. Tokios procedūros ne tik apsaugo atitinkamų šalių interesus, bet ir garantuoja Bendrijos politikos viešųjų pirkimų srityje visapusišką veiksmingumą.

51.

Panašu, kad Portugalijai nepanaikinant Dekreto-įstatymo Nr. 48 051 ( 32 ) apsunkinamas ieškinių teismams šioje srityje pateikimas ir šie ieškiniai tampa brangesni. Mano nuomone, tokia padėtis atgraso privačias šalis nuo tokių ieškinių pateikimo ir taip gali susilpninti visapusišką Bendrijos politikos viešųjų pirkimų srityje veiksmingumą.

52.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad nagrinėjamoje byloje skirtina periodinis bauda turi būti apskaičiuojama bazinę 600 eurų sumą padauginus iš šių koeficientų: 4,04 (valstybės mokumo koeficientas) ( 33 ), 4 (pažeidimo sunkumo koeficientas) ir 2 (pažeidimo trukmės koeficientas). Taip gaunama 19392 eurų suma už kiekvieną uždelstą dieną.

53.

Paskirta periodinė bauda nagrinėjamoje byloje, susijusioje su Teisingumo Teismo sprendimu, įpareigojančiu paprasčiausiai priimti teisės akto pakeitimą ir taip perkelti į nacionalinę teisę direktyvos dalį, turi būti skaičiuojama dienomis ( 34 ). Todėl reikia atmesti 2005 m. pranešimo 13.3 punktu pagrįstus Portugalijos vyriausybės argumentus.

54.

Be to, manau, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokios būtinybės sustabdyti periodinės baudos taikymą. Komisija gali nedelsdama įvertinti būtinų teisės aktų pakeitimų priėmimą, taigi ir 2004 m. spalio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Portugaliją įvykdymą, kai tik apie tokius pakeitimus Komisijai yra pranešama. Todėl taip pat reikia atmesti 2005 m. pranešimo 13.4 punktu pagrįstus Portugalijos vyriausybės argumentus.

55.

Dėl galimybės, kad Teisingumo Teismas paskirtų vienkartinę sumą, nemanau, jog tokia sankcija yra tinkama nagrinėjamoje byloje, neatsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 1 dalies c punktas neperkeliami jau beveik treji metai nuo 2004 m. spalio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Portugaliją priėmimo, ir į viešųjų bei privačių interesų, kuriems daromas poveikis šiuo pažeidimu, svarbą.

56.

Šią nuomonę patvirtina Teisingumo Teismo praktika, ypač sprendimas Komisija prieš Prancūziją, ir ypatingos aplinkybės, kurios leido Teisingumo Teismui be periodinės baudos paskirti dar ir vienkartinę sumą ( 35 ). Iš tiesų pačioje EB 228 straipsnio 2 dalies formuluotėje nurodomas tik vienos iš šių dviejų galimų sankcijų paskyrimas. Be to, Teisingumo Teismas yra tos nuomonės, kad kiekvienos iš šių sankcijų funkcija yra savarankiška ( 36 ).

57.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismui siūlau: