Byla T‑70/05

Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE

prieš

Europos jūrų saugumo agnetūrą (EMSA)

„Viešasis paslaugų pirkimas – EMSA konkurso procedūros – Informacinių technologijų paslaugų teikimas – Pasiūlymo atmetimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Bendrojo Teismo kompetencija – Pasiūlymo neatitikimas – Vienodas požiūris – Specifikacijose ar skelbime apie sutartį nustatytų sutarties sudarymo kriterijų laikymasis – Sutarties sudarymo kriterijų suskaidymas į subkriterijus – Akivaizdi vertinimo klaida – Pareiga motyvuoti“

Sprendimo santrauka

1.      Bendrijos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę apsaugą

(EB 230 straipsnis; SESV  263 straipsnio pirma pastraipa)

2.      Europos Bendrijų viešieji pirkimai – Viešojo pirkimo konkurso procedūra – Pareiga laikytis vienodo dalyvių vertinimo principo

(Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 89 straipsnio 1 dalis ir 98 straipsnio 1 dalis; Komisijos reglamento Nr. 2342/2002 143 straipsnio 2 dalis)

3.      Europos Bendrijų viešieji pirkimai – Viešojo pirkimo konkurso procedūra – Sutarčių sudarymas – Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas – Sutarties sudarymo kriterijai

(Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 97 straipsnio 1 ir 2 dalys; Komisijos reglamento Nr. 2342/2002 138 straipsnio 2 ir 3 dalys)

4.      Europos Bendrijų viešieji pirkimai – Viešojo pirkimo konkurso procedūra – Sutarčių sudarymas – Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas – Sutarties sudarymo kriterijai

(Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 89 straipsnio 1 dalis ir 97 straipsnis; Komisijos reglamento Nr. 2342/2002 138 straipsnio 3 dalis)

5.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Per viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūrą priimtas sprendimas atmesti pasiūlymą

(EB 253 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 100 straipsnio 2 dalis; Komisijos reglamento Nr. 2342/2002 149 straipsnis)

6.      Europos Bendrijų viešieji pirkimai – Sutarties sudarymas konkurso būdu – Sutarčių sudarymas

(Komisijos reglamento Nr. 2342/2002 146 straipsnio 1 dalis ir 147 straipsnio 3 dalis)

1.      Europos bendrija yra teisinė bendrija ir Sutartimi nustatyta išsami teisių gynimo priemonių ir procedūrų sistema tam, kad Teisingumo Teismas vykdytų institucijų teisės aktų teisėtumo kontrolę. Pagal Sutarties sistemą leidžiama pareikšti tiesioginį ieškinį dėl visų nuostatų, kurias priėmė institucijos ir kuriomis siekiama sukurti teisinių pasekmių.

Todėl turi egzistuoti galimybė vykdyti kiekvieno tokios įstaigos, kokia yra Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), priimto akto, kuriuo siekiama sukurti teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, teisminę kontrolę.

Iš tiesų EMSA nėra viena iš EB 230 straipsnyje minimų institucijų. Vis dėlto tokioms įstaigoms suteikta teisė priimti aktus, kuriais siekiama sukurti teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, – ir nėra jokios abejonės, kad taip yra, kai per viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūrą šios įstaigos priima sprendimus, kuriais atmetamas konkurso dalyvio pasiūlymas ir sutartis sudaroma su kitu konkurso dalyviu. Todėl teisinėje bendrijoje negalima toleruoti, kad tokie aktai išvengtų teisminės kontrolės.

Iš to darytina išvada, kad EMSA per viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūras priimti sprendimai, kuriais siekiama sukurti teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, yra aktai, kuriuos galima ginčyti. Šiuo atveju tokią išvadą patvirtina SESV 263 straipsnio pirma pastraipa, pagal kurią Europos Sąjungos Teisingumo Teismas prižiūri Sąjungos institucijų ar įstaigų aktų, kuriais siekiama sukurti teisinių pasekmių trečiosioms šalims, teisėtumą.

(žr. 64–67, 75 punktus)

2.      Perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad visuose viešojo pirkimo procedūros etapuose būtų laikomasi vienodo požiūrio principo ir kad visiems dalyviams būtų sudarytos vienodos galimybės. Tokia neiškraipytos konkurencijos sistema, kokia numatyta Sutartyje, gali būti užtikrinta tik jei atitinkamiems ūkio subjektams bus sudarytos vienodos galimybės. Atsižvelgiant į šį principą paštu pateikto konkurso dalyvio pasiūlymo, kurį perkančioji organizacija gavo pasibaigus nustatytam terminui, be pašto antspaudo ir įrodymo, jog jis išsiųstas registruotu laišku, pagal skelbime apie konkursą nustatytus reikalavimus perkančioji organizacija neturi nei atplėšti, nei priimti, nes, atsižvelgiant į tai, kad nėra pašto antspaudo ir įrodymo, jog jis išsiųstas registruotu laišku, toks pasiūlymas turi būti laikomas perkančiajai organizacijai pateiktu jo gavimo dieną.

Dėl procedūrinio pažeidimo gali būti panaikintas visas sprendimas ar jo dalis tik tuo atveju, jei nustatyta, kad nesant šio pažeidimo administracinės procedūros rezultatas galėjo būti kitoks, todėl ir ginčijamo sprendimo turinys galėjo būti kitoks. Jeigu pirmiau nurodytomis aplinkybėmis pateiktą pasiūlymą perkančioji organizacija galiausiai priėmė, administracinės procedūros rezultatas būtų buvęs kitoks, nes vertinimo komitetas nebūtų vertinęs to pasiūlymo, o sprendimo sudaryti sutartį turinys tikrai būtų buvęs kitoks.

Be to, jeigu po viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros lieka tik vienas pasiūlymas, nebegalėdama palyginti atskirų pasiūlymų kainų ar kitų charakteristikų, kad sudarytų sutartį su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu asmeniu, perkančioji organizacija neprivalo sudaryti sutarties su vieninteliu dalyviu, kuris vertinamas kaip tinkamas jame dalyvauti, ir gali anuliuoti tokį pirkimą bei paskelbti naują konkursą.

(žr. 85, 90, 92, 96, 99, 102–105 punktus)

3.      Kai konkurso laimėtojas nustatomas pagal ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, perkančioji organizacija specifikacijose turi apibrėžti ir nustatyti sutarties sudarymo kriterijus, leidžiančius įvertinti pasiūlymų turinį. Be to, pagal Reglamento Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, 138 straipsnio 2 dalį šie kriterijai turi būti pateisinami sutarties objektu. Pagal 138 straipsnio 3 dalį skelbime apie pirkimą arba specifikacijose perkančioji organizacija turi nurodyti, kokius svorius kiekvienam iš šių kriterijų ji taikys nustatydama ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti vienodo požiūrio ir skaidrumo principų laikymąsi pasiūlymų vertinimo etape siekiant sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

Šiomis nuostatomis siekiama, kad visi tinkamai informuoti ir rūpestingi konkurso dalyviai laimėtojo nustatymo kriterijus aiškintų vienodai ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymo sąlygas.

Tačiau nors kriterijai, kuriuos perkančiosios organizacijos gali taikyti, nėra išsamiai išvardyti Įgyvendinimo taisyklių 138 punkto 2 dalyje, todėl pagal šią nuostatą perkančioji organizacija gali pasirinkti sutarties sudarymo kriterijus, kuriuos ketina taikyti, vis dėlto jos gali pasirinkti tik tuos kriterijus, kurie leidžia nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

Be to, perkančiosios organizacijos pasirinkti kriterijai ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti nebūtinai turi būti kiekybiniai ar susiję tik su kainomis. Net jei į specifikacijas įtraukti laimėtojo nustatymo kriterijai, neišreikšti kiekybinėmis sąlygomis, jie gali būti objektyviai ir vienodai taikomi pasiūlymams palyginti ir yra aiškiai svarbūs nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

(žr. 129–132 punktus)

4.      Pagal Reglamento Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 97 straipsnį ir pagal Reglamento Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, 138 straipsnio 3 dalį skelbime apie konkursą arba specifikacijose perkančioji organizacija turi nurodyti taikomus sutarties sudarymo kriterijus ir jų svorį nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

Šiomis nuostatomis, aiškinamomis atsižvelgiant į vienodo ūkio subjektų vertinimo ir skaidrumo principus, įtvirtintus Finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalyje, reikalaujama, kad visus elementus, į kuriuos perkančioji organizacija atsižvelgia siekdama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, ir jų santykinę svarbą galimi pasiūlymus teiksiantys asmenys žinotų dar rengdami savo pasiūlymus.

Iš to matyti, kad perkančioji organizacija negali taikyti pagrindinių laimėtojo nustatymo kriterijų subkriterijų, su kuriais ji iš anksto nesupažindino konkurso dalyvių.

Vis dėlto pasibaigus nustatytam pasiūlymų pateikimo terminui perkančioji organizacija gali nustatyti iš anksto nustatytų lyginamojo svorio kriterijų subkriterijų lyginamojo svorio koeficientus, jeigu įvykdytos trys sąlygos, t. y. toks ex post nustatymas, pirma, nekeičia specifikacijose ar skelbime apie konkursą apibrėžtų sutarties sudarymo kriterijų, antra, neapima informacijos, kuri, jei apie ją būtų žinoma rengiant pasiūlymus, būtų galėjusi daryti įtaką šiam rengimui, ir, trečia, dėl jo nebuvo nuspręsta atsižvelgiant į informaciją, galinčią daryti diskriminacinį poveikį vienam iš konkurso dalyvių.

(žr. 145–148 punktus)

5.      Vykdydama savo pareigą motyvuoti sprendimą atmesti pasiūlymą perkančioji organizacija neprivalo rengti dalyvio pateikto pasiūlymo privalumų, palyginti su atrinktu pasiūlymu, aptarimo.

Iš Reglamento Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalies ir Reglamento Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, 149 straipsnio matyti, jog viešųjų pirkimų srityje perkančioji organizacija įvykdo savo pareigą motyvuoti, jeigu, visų pirma, nedelsdama išsiunčia kiekvienam konkurso dalyviui, kurio pasiūlymas atmestas, motyvus, dėl kurių jo pasiūlymas atmestas, o paskui priimtinus pasiūlymus pateikusiems konkurso dalyviams, kurie to aiškiai prašo, per penkiolika kalendorinių dienų nuo prašymo raštu gavimo dienos pateikia atrinkto pasiūlymo charakteristikas ir santykinius privalumus bei konkurso laimėtojo pavadinimą.

Toks veikimo būdas atitinka EB 253 straipsnyje įtvirtintos pareigos motyvuoti tikslą, t. y. aiškiai ir nedviprasmiškai atspindėti teisės akto rengėjo argumentus ir taip leisti suinteresuotiesiems asmenims sužinoti priemonės priėmimo priežastis, kad jie galėtų ginti savo teises, taip pat suteikti teismui galimybę vykdyti priežiūrą.

Pareigos motyvuoti vykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į informaciją, kurią ieškovė turi ieškinio pareiškimo metu. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį bei į suinteresuotumą gauti paaiškinimus, kurį asmenys, jeigu šis aktas jiems skirtas, arba kiti asmenys, su kuriais šis aktas tiesiogiai bei konkrečiai susijęs, gali turėti.

(žr. 166–171 punktus)

6.      Perkančioji organizacija galutinį sprendimą sudaryti viešojo pirkimo sutartį priima pagal Reglamento Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Reglamento Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, 147 straipsnio 3 dalį.

Sprendimas dėl atsakingojo leidimus duodančio pareigūno paskirto vertinimo komiteto pagal Įgyvendinimo taisyklių 146 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą pateiktos patariamosios nuomonės dėl būsimo rangovo siūlymo ir šio parinkimo pateisinimo gali būti tik kolektyvinis, nes kiekvieno komiteto nario vertinimas atskirai neatsispindi galutinėje ataskaitoje. Todėl kiekvienas argumentas, kuriuo siekiama įrodyti, kad padaryta akivaizdi vertinimo klaida, prireikus gali būti nukreiptas tik prieš vertinimo komiteto priimtą vertinimo ataskaitą ir tik tuo atveju, jei perkančiosios organizacijos galutinis sprendimas iš tikrųjų ja grindžiamas.

(žr. 204–206 punktus)

BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. kovo 2 d.(*)

„Viešasis paslaugų pirkimas – EMSA konkurso procedūros – Informacinių technologijų paslaugų teikimas – Pasiūlymo atmetimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Bendrojo Teismo kompetencija – Pasiūlymo neatitikimas – Vienodas požiūris – Specifikacijose ar skelbime apie sutartį nustatytų sutarties sudarymo kriterijų laikymasis – Sutarties sudarymo kriterijų suskaidymas į subkriterijus – Akivaizdi vertinimo klaida – Pareiga motyvuoti“

Byloje T‑70/05

Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE, įsteigta Atėnuose (Graikija), atstovaujama advokato N. Korogiannakis,

ieškovė,

prieš

Agence européenne pour la sécurité maritime (EMSA), atstovaujamą W. de Ruiter ir J. Menze, padedamų advokato J. Stuyck,

atsakovę,

dėl prašymo panaikinti EMSA sprendimus atmesti ieškovės pateiktus pasiūlymus konkurse EMSA C‑1/01/04, susijusiame su sutartimi „SafeSeaNet programos patvirtinimas ir tolesnis vystymas“, ir konkurse EMSA C‑2/06/04, susijusiame su sutartimi „Nelaimių jūroje duomenų bazės, tinklo ir valdymo sistemos specifikacijos ir vystymas“, bei šias sutartis sudaryti su kitais konkursų dalyviais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas J. Azizi, teisėjai E. Cremona (pranešėja) ir S. Frimodt Nielsen,

posėdžio sekretorė C. Kantza, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2009 m. sausio 20 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Teisinis pagrindas

1        Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) buvo įsteigta 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 (OL L 208, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 7 t., p. 3). Jos užduotis – užtikrinti aukštą, vienodą ir veiksmingą jūrų saugumo ir taršos iš laivų prevencijos lygį Bendrijoje.

2        Pagal šio reglamento 5 straipsnio 1 dalį EMSA yra Bendrijos įstaiga, turinti juridinio asmens teisinį statusą.

3        Reglamento Nr. 1406/2002 8 straipsnyje nustatyta:

„1. [EMSA] sutartinę atsakomybę lemia teisė, taikoma atitinkamai sutarčiai.

2. Teisingumo Teismas turi jurisdikciją pareikšti nuomonę sutinkamai su kiekviena arbitražine išlyga, esančia [EMSA] sudarytoje sutartyje.

3. Nesutartinės atsakomybės atveju, [EMSA], pagal valstybių narių teisei būdingus bendruosius principus, atlygina visą žalą, kurią, atlikdami savo pareigas, padaro jos tarnautojai ar valdybos.

4. Teisingumo Teismas turi jurisdikciją sprendžiant ginčus dėl žalos, nurodytos 3 straipsnyje [dalyje], atlyginimo.

5. Asmeninę tarnautojų atsakomybę [EMSA] lemia nuostatos, išdėstytos jiems taikomuose personalo nuostatuose ir įdarbinimo sąlygose.“

4        2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, 2002 9 16, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74 ir klaidų ištaisymas OL L 99, 2007 4 14, p. 18, toliau – Finansinis reglamentas) 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad:

„Komisija priima pamatinį finansinį reglamentą, taikomą Bendrijų įsteigtoms įstaigoms, turinčioms juridinio asmens statusą, kurios faktiškai gauna iš biudžeto mokamas dotacijas. Šių įstaigų finansinės taisyklės negali nukrypti nuo pamatinio finansinio reglamento, išskyrus atvejus, kai to reikalauja jų specifiniai veiklos poreikiai, ir gavus Komisijos išankstinį sutikimą.“

5        2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms <...> finansinio reglamento 185 straipsnyje (OL L 357, p. 72; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 216), 74 straipsnyje nustatyta:

„Viešiesiems pirkimams taikomos bendrojo finansinio reglamento atitinkamos nuostatos ir išsamios to reglamento įgyvendinimo taisyklės.“

6        Ši nuostata pakartota 2003 m. liepos 3 d. EMSA Finansinio reglamento, priimto EMSA administracinės valdybos 2003 m. liepos 3 d., 74 straipsnyje.

7        Todėl Finansinio reglamento 185 straipsnyje nurodytų įstaigų vykdomiems viešiesiems paslaugų pirkimams taikomos Finansinio reglamento pirmosios dalies V antraštinės dalies nuostatos ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, p. 1, toliau – Įgyvendinimo taisyklės). Šios nuostatos grindžiamos šią sritį reglamentuojančiomis direktyvomis, o visų pirma, kiek tai susiję su paslaugų pirkimu, – iš dalies pakeista 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 209, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 322).

8        Pagal Finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalį:

„Visi viešieji pirkimai, visiškai ar iš dalies finansuojami iš biudžeto, sudaromi laikantis skaidrumo, proporcingumo, vienodų sąlygų ir nediskriminavimo principų.“

9        Faktinių aplinkybių metu galiojusios redakcijos 97 straipsnyje nustatyta:

„1. Kandidatų arba konkurso dalyvių galimybių vertinimo kriterijai ir paraiškų turinio konkurso laimėtojui nustatyti vertinimo kriterijai turi būti nustatomi iš anksto ir pateikiami konkurso skelbime.

2. Konkurso nugalėtojas gali būti nustatomas taikant automatinę nugalėtojo nustatymo procedūrą arba taikant geriausio ekonominio pasiūlymo procedūrą.“

10      Šiuo klausimu faktinių aplinkybių metu galiojusios redakcijos Įgyvendinimo taisyklių 138 straipsnyje nurodyta:

„<...>

2. Geriausio ekonominio pasiūlymo paraiška – tai paraiška, kurioje nurodytas geriausias kainos ir kokybės santykis, atsižvelgiant į sutarties objektu pateisinamus kriterijus, tokius kaip pasiūlyta kaina, techninis privalumas, estetinės ir funkcinės ypatybės, aplinkosauginiai privalumai, veiklos sąnaudos, pelningumas, užbaigimo ar pristatymo laikas, tolesnis aptarnavimas ir techninė pagalba.

3. Sutarties skelbime arba specifikacijose susitariančioji institucija nurodo, kokius svorius kiekvienam iš šių kriterijų ji taikys, nustatydama geriausią ekonominį pasiūlymą.

Kainai taikomų svorių santykis su kitais kriterijais neturi visai panaikinti kainos reikšmės, parenkant rangovą.

Jei išimtiniais atvejais svorių techniškai negalima taikyti, visų pirma dėl sutarties objekto, susitariančioji institucija nurodo tik taikomus kriterijus mažėjančia svarbos tvarka.“

11      Finansinio reglamento 98 straipsnyje nustatyta:

„1. Paraiškų padavimo tvarka turi užtikrinti realią konkurenciją ir paraiškų turinio išlaikymą paslaptyje tol, kol vienu metu bus atplėštos visos paraiškos.

<...>

3. Išskyrus nedidelės vertės sutartis <...>, pasiūlymus ir paraiškas atidaro tam tikslui paskirta paraiškų atplėšimo komisija. Bet kuri paraiška ar konkurso pasiūla, kuri komisijos pripažįstama kaip neatitinkanti nustatytų sąlygų, atmetama.

4. Visus pasiūlymus ir paraiškas, kurie paraiškų atplėšimo komisijos pripažįstami atitinkančiais nustatytas sąlygas, įvertina tam tikslui paskirtas komitetas, remdamasis atrankos ir konkurso laimėtojo išrinkimo kriterijais, nustatytais konkurso skelbimo dokumentuose, ir pasiūlo, kas turėtų būti pripažintas konkurso nugalėtoju.“

12      Faktinių aplinkybių metu galiojusios redakcijos Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Konkurso dalyviai gali pateikti paraiškas:

paštu; tokiu tikslu konkurso skelbimo dokumentuose turi būti nurodyta, kad atitinkama data laikoma registruoto laiško išsiuntimo data, įrodoma pašto antspaudu; arba

asmeniškai; jas gali įteikti konkurso dalyvis arba jo atstovas, įskaitant greitojo pašto pasiuntinių tarnybą, institucijos patalpose; tuo tikslu konkurso skelbimo dokumentuose be informacijos, nurodytos 130 straipsnio 2 dalies a punkte, turi būti nurodytas skyrius, kuriam turi būti pristatytos paraiškos, ir kuris išduoda ir pasirašo jų gavimo kvitą.“

13      Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalyje nurodyta:

„Susitariančioji institucija visiems kandidatams arba konkurso dalyviams, kurių pasiūlymai arba paraiškos buvo atmestos, praneša motyvus, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas, ir visiems konkurso dalyviams, kurių paraiškos yra priimtinos ir kurie raštu prašo tokios informacijos, praneša apie laimėjusios paraiškos charakteristikas ir santykinius pranašumus bei konkurso dalyvio, kuris laimėjo konkursą, pavadinimą.

Tačiau tam tikros informacijos negalima atskleisti, jei toks atskleidimas trukdytų taikyti teisės aktus, prieštarautų viešiesiems interesams arba kenktų teisėtiems valstybinių ar privačių įmonių verslo interesams, arba iškraipytų tarp jų sąžiningą konkurenciją“.

14      Šiuo klausimu faktinių aplinkybių metu galiojusios redakcijos Įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnyje nustatyta:

„1. Susitariančiosios institucijos kuo greičiau praneša kandidatams ir konkurso dalyviams apie priimtus sprendimus dėl konkurso laimėtojo, įskaitant sprendimo nesudaryti sutarties, kuriai įvyko konkursas, arba sprendimo pakartoti procedūrą motyvus.

2. Ne vėliau kaip per penkiolika kalendorinių dienų nuo raštiško prašymo gavimo dienos susitariančioji institucija praneša informaciją, numatytą finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalyje.“

 Ginčo aplinkybės

15      Ieškovė, Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE, yra pagal Graikijos teisę įsteigta bendrovė, veikianti informacinių ir komunikacijos technologijų srityje.

16      Ši byla susijusi su dviem konkursais, atitinkamai dėl „SafeSeaNet programos patvirtinimo ir tolesnio vystymo“, EMSA C‑1/01/04‑2004 (toliau – konkursas C‑1/01/04), bei dėl „Nelaimių jūroje duomenų bazės, tinklo ir valdymo sistemos specifikacijos ir vystymo (nelaimių jūroje informacinė platforma)“, EMSA C‑2/06/04 (toliau – konkursas C‑2/06/04).

1.     Konkurso EMSA C‑1/01/04 procedūra

17      2004 m. liepos 1 d. Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priede (OL S 126, 2004) paskelbtame skelbime apie pirkimą EMSA paskelbė apie konkursą C‑1/01/04. Terminas pasiūlymams pateikti buvo nustatytas iki 2004 m. rugpjūčio 9 dienos.

18      Specifikacijų 13 punkte „Sutarties sudarymo kriterijai“ nurodyta:

„Sutartis sudaroma su konkurso dalyviu, pateikusiu ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, kuris vertinamas remiantis tokiais kriterijais:

a) Techninio vertinimo kriterijai pagal svarbą, vertinami procentais:

1. Siūloma projekto metodika, apimanti išsamius pasiūlymus, susijusius su projekto įgyvendinimo būdu bei pagrindiniais etapais ir teiktinomis paslaugomis (kaip apibūdinta [specifikacijų] 3 punkte) (40 %).

2. Specifikacijų reikalavimų supratimas ir šį supratimą patvirtinantis trumpas pristatymas (20 %).

3. Teikiamų paslaugų kokybė (Helpdesk) (10 %).

b)       Visa kaina (30 %).

Sudarant sutartį bus atsižvelgta tik į pasiūlymus, kurių minimalus galutinis rezultatas yra 70 %, o minimalus rezultatas kiekvieno kriterijaus atveju – 60 %.

19      Dėl pirmojo iš šių trijų sutarties sudarymo kriterijų specifikacijų 3 punkte „Ataskaitos ir dokumentai, kuriuos reikia pateikti“ numatyta, kad pasiūlyme turi būti pateikta išsami informacija apie projekto įgyvendinimo planą (project implementation structure), aiškiai apibrėžta kiekviena darbo dalis (work package) ir kad šiame projekto įgyvendinimo plane turi būti (bent jau) tokia informacija: horizontali veikla (3.1 punktas), projekto valdymo grupės ir pareigų aprašymas (3.2 punktas), kokybės kontrolė (3.3 punktas), su projekto valdymu susijusios paslaugos (deliverables on project management level) (3.4 punktas), darbo dalių aprašymas bei jų santykis (work package description and relations) (3.5 punktas) bei kita reikalinga informacija apie ataskaitų pateikimą (3.6 punktas).

20      2004 m. liepos 1 d. ieškovei buvo atsiųsti kvietimas teikti pasiūlymą ir specifikacijos.

21      Ieškovė teigia, kad agentūrai EMSA 2004 m. liepos 31 d. faksu išsiuntė prašymą pateikti papildomą informaciją. Šį prašymą ji pakartotinai išsiuntė 2004 m. rugpjūčio 1 d. faksu.

22      2004 m. rugpjūčio 2 d. elektroniniu laišku EMSA ieškovę informavo, kad 2004 m. rugpjūčio 1 d. faksu gautas prašymas pateikti papildomą informaciją buvo neišsamus, ir paprašė savo klausimus atsiųsti elektroniniu paštu, ir tai ieškovė padarė tą pačią dieną. Šiame elektroniniame laiške ieškovė tvirtino, jog minėtą faksą mėgino išsiųsti 2004 m. liepos 31 d. ir 2004 m. rugpjūčio 1 d., tačiau tikriausiai iškilo fakso ryšio problemų. Ieškovė prašė išnagrinėti jos prašymą, nes paskutinė jo pateikimo diena, t. y. 2004 m. liepos 31 d., šeštadienis, buvo nedarbo diena.

23      2004 m. rugpjūčio 3 d. elektroniniu laišku EMSA ieškovę informavo, kad ji neatsakys į ieškovės klausimus, nes jie pateikti pavėluotai atsižvelgiant į kvietimo teikti pasiūlymus 8 punktą. Tos pačios dienos elektroniniame laiške ieškovė dar kartą pabrėžė, kad ji nesėkmingai mėgino minėtą prašymą pateikti informaciją atsiųsti nurodytomis dienomis ir kad bet kuriuo atveju atsižvelgiant į tai, kad terminas klausimams pateikti baigėsi šeštadienį, t. y. 2004 m. liepos 31 d., jis turėjo būti pratęstas iki pirmosios darbo dienos, t. y. pirmadienio, 2004 m. rugpjūčio 2 dienos.

24      2004 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė pateikė konkurso pasiūlymą.

25      2004 m. gruodžio 6 d. laišku EMSA ją informavo, kad jos pasiūlymas neatrinktas dėl to, kad kokybės ir kainos santykis buvo mažesnis už atrinkto dalyvio pasiūlymo.

26      2004 m. gruodžio 7 d. faksu ieškovė paprašė EMSA atsiųsti atrinkto konkurso dalyvio pavadinimą, charakteristikas ir santykinius privalumus, ieškovės pasiūlymui skirtus balus bei atrinkto dalyvio pasiūlymui skirtus balus už kiekvieną sutarties sudarymo kriterijų, vertinimo komiteto ataskaitos kopiją bei ieškovės ir atrinkto dalyvio finansinio pasiūlymo palyginimą.

27      2004 m. gruodžio 16 d. laiške, kurį ieškovė tvirtina gavusi tik 2005 m. sausio 7 d., EMSA ieškovei atsiuntė balus, gautus už kiekvieną jos pasiūlymo sutarties sudarymo kriterijų bei atrinkto pasiūlymo galutinį įvertinimą. Dėl atrinkto pasiūlymo charakteristikų EMSA nurodė:

„Metodikos atžvilgiu aiškus požiūris, kurio reikia laikytis valdant visą projektą. Realistinis užduočių aprašymas (papildytas lentelėmis, kuriose nurodytos pastangos ir skiriami ištekliai, Ganto diagrama ir užduočių paskirstymas); siūlomas žmonių skaičius dienai yra pakankamas, teiktinos paslaugos apibrėžtos pagal kiekvieną užduoties rūšį (deliverables have been assigned per type of task), geras projekto supratimas ir geras valdymo planas, siūlomas susitarimas dėl paslaugų lygio (Service Level Agreement) atitinka projekto reikalavimus.“

28      2005 m. sausio 5 d. ieškovė EMSA išsiuntė faksą, kuriame pažymėjo, kad ji nebuvo informuota apie dviejų konkursų laimėtojų atrankos rezultatus per Finansiniame reglamente nustatytą terminą. Taip pat ieškovė skundėsi tuo, kad EMSA su laimėjusiais dalyviais pasirašė sutartis ir šią informaciją paskelbė Oficialiajame leidinyje.

29      EMSA atsakė 2005 m. sausio 7 d. laišku ir faksu bei pridėjo 2004 m. gruodžio 16 d. savo laiško kopiją.

30      2005 m. sausio 18 d. fakse ieškovė pabrėžė, kad 2004 m. gruodžio 16 d. EMSA laišką ji gavo pavėluotai. Be to, ji kaltino EMSA Finansinio reglamento pažeidimu, nes ši neatsakė į jos prašymą pateikti informaciją per nustatytą terminą, neatsiuntė laimėjusio dalyvio pavadinimo, jo finansinio pasiūlymo kainos bei jo techninio įvertinimo, palyginti su ieškovės, ir nusprendė pasirašyti sutartį. Be to, ieškovė pažymėjo, kad 2004 m. gruodžio 16 d. laiške EMSA nurodytas jos pasiūlymui už kiekvieną sutarties sudarymo kriterijų vertinimo komiteto skirtas įvertinimas nebuvo išsamiai paaiškintas ir nebuvo nurodyti sprendimo motyvai. Galiausiai ji prašė tam tikrų paaiškinimų, susijusių su vertinimo komiteto vertinimu.

31      2005 m. vasario 9 d. faksu EMSA ieškovei atsakė ir išsiuntė atrinkto dalyvio pavadinimą bei pabrėžė, jog ieškovė jau gavo savo pasiūlymo vertinimo rezultatus ir kad išsamesnė informacija, kaip antai su laimėjusiu dalyviu susijusi finansinė ir komercinė informacija, pakenktų šio teisėtiems interesams ir todėl negali būti atskleista.

2.     Konkurso EMSA C‑2/06/04 procedūra

32      2004 m. liepos 3 d. Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priede (OL S 128, 2004) paskelbtame skelbime apie pirkimą EMSA pradėjo konkursą C‑2/06/04. Terminas pasiūlymams pateikti buvo nustatytas iki 2004 m. rugpjūčio 9 dienos.

33      Specifikacijų 13 punkte „Sutarties sudarymo kriterijai“ nurodyta:

„Sutartis sudaroma su konkurso dalyviu, pateikusiu ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, kuris vertinamas remiantis tokiais kriterijais, vertinamais procentais:

a)      Techninio vertinimo kriterijai: iš viso 70 %

Techninio vertinimo kriterijai pagal svarbą:

– siūloma metodika: ji turi apimti išsamius pasiūlymus, susijusius su visų užduočių įgyvendinimo būdu bei atsakingais asmenimis (nurodyti asmenys), įskaitant pagrindinius etapus ir teiktinas paslaugas (40 %),

– specifikacijų reikalavimų supratimas ir šį supratimą patvirtinantis trumpas pristatymas bei ankstesnė panašaus darbo patirtis (20 %),

– siūlomų priemonių, programų ir modulių kokybė (10 %).

b)      Visa kaina: (30 %)

Sudarant sutartį bus atsižvelgta tik į pasiūlymus, kurių minimalus galutinis rezultatas 70 %, o minimalus rezultatas kiekvieno kriterijaus atveju – 60 %.“

34      2004 m. liepos 9 d. ieškovei buvo atsiųsti kvietimas teikti pasiūlymą ir specifikacijos.

35      2004 m. liepos 26 d. elektroniniu laišku visoms susidomėjimą konkursu pareiškusioms įmonėms už projektą atsakingas EMSA asmuo pateikė tam tikrą papildomą informaciją, susijusią su nagrinėjamu konkursu.

36      Kaip minėta ankstesniame 20 punkte, ieškovė teigia, kad 2004 m. liepos 31 d. faksu ji taip pat išsiuntė prašymą pateikti papildomą informaciją, susijusią su šiuo konkursu. Šį prašymą ji pakartojo 2004 m. rugpjūčio 1 dieną.

37      2004 m. rugpjūčio 2 d. EMSA gavo minėtą prašymą pateikti informaciją elektroniniu paštu. Šiame elektroniniame laiške ieškovė tvirtina mėginusi išsiųsti priede pateiktus dokumentus 2004 m. liepos 31 d. ir 2004 m. rugpjūčio 1 d., tačiau iškilo fakso ryšio problemų. Ieškovė prašė nagrinėti priede pateiktus prašymus, nes paskutinė diena jiems pateikti, t. y. 2004 m. liepos 31 d., šeštadienis, buvo nedarbo diena.

38      2004 m. rugpjūčio 3 d. elektroniniame laiške atsakydama į prašymus pateikti specifikacijų tam tikrų punktų paaiškinimus EMSA ieškovei ir kitoms suinteresuotosioms įmonėms išsiuntė papildomą informaciją, susijusią su konkursu C‑2/06/04.

39      2004 m. rugpjūčio 5 d. EMSA informavo ieškovę, kad neatsakys į jos klausimus, nes jie pateikti pavėluotai atsižvelgiant į kvietimo teikti pasiūlymą 8 punktą.

40      2004 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė pateikė pasiūlymą konkurse C‑2/06/04.

41      2004 m. rugpjūčio 25 d. vokų su pasiūlymais atplėšimo komisija, sudaryta iš keturių asmenų ir EMSA paskirta 2004 m. liepos 16 d., atplėšė pasiūlymus ir visų pirma nustatė, kad atsižvelgiant į tai, jog SSPA Sweden AB (toliau – SSPA) pateiktam pasiūlymui, gautam 2004 m. rugpjūčio 10 d., t. y. kitą dieną po to, kai pasibaigė nustatyto terminas pasiūlymams pateikti, reikėjo patvirtinimo raštu apie išsiuntimą, nes ant voko, kuriame buvo pasiūlymas, nebuvo pašto antspaudo.

42      2004 m. rugpjūčio 26 d. vokų su pasiūlymais atplėšimo komisijos pirmininkas SSPA parašė laišką prašydamas pateikti įrodymą, kad pasiūlymas buvo išsiųstas laikantis nustatyto termino bei kvietime teikti pasiūlymus nurodytos tvarkos.

43      2004 m. rugsėjo 21 d., išnagrinėjusi SSPA pateiktus dokumentus, vokų su pasiūlymais atplėšimo komisija nusprendė priimti jos pateiktą pasiūlymą.

44      2004 m. lapkričio 30 d. laišku, kurį ieškovė tvirtina gavusi tik 2004 m. gruodžio 13 d., EMSA ją informavo, jog jos pasiūlymas atmestas dėl to, kad kokybės ir kainos santykis buvo mažesnis už atrinkto dalyvio pasiūlymo.

45      2004 m. gruodžio 7 d. ieškovė EMSA išsiuntė faksą dėl konkurso C‑1/01/04, kuriame ji, be kita ko, prašė informuoti apie jos pasiūlymo konkurse C‑2/06/04 priėmimą ar atmetimą ir atsiųsti tokią pačią informaciją, kurios ji prašė dėl pirmojo konkurso.

46      2005 m. sausio 5 d. faksu ieškovė agentūrai EMSA nurodė, jog ji negavo informacijos, susijusios su abiejų konkursų rezultatais per Finansiniame reglamente nustatytą terminą. Be to, ieškovė skundėsi tuo, kad EMSA pasirašė sutartis su atrinktais dalyviais ir šią informaciją paskelbė Oficialiajame leidinyje.

47      EMSA atsakė 2005 m. sausio 6 d. laišku, kuris išsiųstas ir 2005 m. sausio 7 d. faksu, ir atsiuntė ieškovės pasiūlymui skirtus balus bei atrinko pasiūlymo galutinį įvertinimą, taip pat Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbto pranešimo apie sutarties sudarymą kopiją, kuriame nurodytas atrinkto dalyvio pavadinimas. Dėl atrinkto dalyvio pasiūlymo charakteristikų EMSA pažymėjo:

„Atrinkto dalyvio pasiūlymas patvirtina reikiamą įsigilinimą ir buvo pateiktas kaip gerai apgalvotas pasiūlymas. Projekto vadovo užduotys ir vaidmuo tinkamai aprašyti. Grupės vadovas vadovautų grupei, turinčiai didelę patirtį, įgytą ankstesniuose projektuose, visiškai atitinkančiuose projektą, dėl kurio paskelbtas konkursas. Įrodytas labai geras projekto supratimas. Siūlomos priemonės jau buvo sėkmingai naudojamos ir yra suderinamos su EMSA informacinėmis technologijomis.“

48      Atsakydama į minėtą laišką, 2005 m. sausio 18 d. ieškovė EMSA atsiuntė faksą, kuriame ją kaltino Finansinio reglamento pažeidimu, nes ši neatsakė į jos prašymą pateikti informaciją per nustatytą terminą, neatsiuntė atrinkto dalyvio pavadinimo, jo finansinio pasiūlymo kainos bei jo techninio įvertinimo, palyginti su ieškovės, ir nusprendė pasirašyti sutartį. Galiausiai ji prašė tam tikrų paaiškinimų, susijusių su vertinimo komiteto vertinimu.

49      2005 m. vasario 9 d. laiške EMSA ieškovei atsakė nurodžiusi, jog ieškovė jau turi atitinkamą informaciją ir kad išsamesnė informacija, kaip antai su atrinktu dalyviu susiję tam tikri finansiniai ir komerciniai duomenys, pažeistų jo teisėtus interesus ir todėl negali būti atskleista.

 Procesas ir šalių reikalavimai

50      2005 m. vasario 14 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovė pareiškė šį ieškinį.

51      Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (trečioji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal savo Procedūros reglamento 64 straipsnį, paprašė šalių pateikti tam tikrus dokumentus, o EMSA – raštu atsakyti į klausimą. Šalys tai padarė per nustatytą terminą.

52      Per 2009 m. sausio 20 d. posėdį buvo išklausytos šalių žodinės pastabos ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.

53      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti EMSA sprendimus atmesti jos pasiūlymus ir sudaryti sutartis su atrinktais dalyviais,

–        panaikinti visus vėlesnius EMSA sprendimus, susijusius su nagrinėjamais konkursais,

–        priteisti iš EMSA bylinėjimosi išlaidas, jeigu prašymas būtų atmestas.

54      EMSA Bendrojo Teismo prašo:

–        pripažinti ieškinį nepriimtinu arba, nepatenkinus šio reikalavimo, jį atmesti kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl priimtinumo

55      Nors EMSA oficialiai nepateikė prieštaravimo dėl priimtinumo, ji nurodė du nepriimtinumo pagrindus, atitinkamai susijusius su tuo, kad Bendrasis Teismas neturi kompetencijos priimti sprendimą dėl pagal EB 230 straipsnį pareikšto ieškinio dėl EMSA akto, ir su ieškinio formaliu trūkumu. Visų pirma Bendrasis Teismas nagrinės pirmąjį nepriimtinumo pagrindą.

1.     Dėl Bendrojo Teismo kompetencijos priimti sprendimą dėl pagal EB 230 straipsnį pareikšto ieškinio dėl EMSA akto

 Šalių argumentai

56      EMSA tvirtina, kad jos aktai vien dėl jos statuso negali būti skundžiami pareiškiant ieškinį pagal EB 230 straipsnį. Kadangi šiame straipsnyje nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės nuorodos į Europos Sąjungos agentūrų ar įstaigų aktus, išskyrus institucijas, Bendrasis Teismas negali vykdyti jos aktų teisėtumo kontrolės. EMSA teigimu, 1986 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Les Verts prieš Parlamentą, vadinamas Les Verts (294/83, Rink. p. 1339), šiuo atveju netaikytinas, nes jis buvo susijęs su institucijos, o ne agentūros sprendimo teismine kontrole.

57      Tai, kad Reglamento Nr. 1406/2002 8 straipsnyje numatyta Teisingumo Teismo jurisdikcija tik spręsti ginčus, susijusius su sutartine ir nesutartine EMSA atsakomybe, atvirkščiai, tik patvirtina, kad nei Bendrasis teismas, nei Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos vykdyti jos aktų teisėtumo kontrolę. Be to, kadangi šioje nuostatoje minimas tik Teisingumo Teismas, darytina išvada, jog tuo atveju, jeigu kuris nors teismas ir turi kompetenciją priimti sprendimą, tai yra Teisingumo Teismas, o ne Bendrasis Teismas.

58      Be to, ieškinio dėl agentūros priimto sprendimo panaikinimo nepriimtinumą patvirtina 2005 m. kovo 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Ispanija prieš Eurojustą (C‑160/03, Rink. p. I‑2077, 35–37 punktai ir 40 punktas) bei 1998 m. birželio 8 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis Keeling prieš VRDT (T‑148/97, Rink. p. II‑2217).

59      Kadangi šiais sprendimu ir nutartimi įvedamas dvigubas kriterijus, siekiant nustatyti, ar taikomas EB 230 straipsnis, t. y. įstaigos paminėjimas šiame straipsnyje ir veiksmingos teisminės kontrolės nebuvimas, tai reiškia, kad turi būti tenkinamos abi sąlygos, o šiuo atveju EMSA neatitinka pirmosios, nes ji nepaminėta 230 straipsnyje. Be to, net jei kiekvienos iš šių sąlygų savaime pakaktų, antroji nebūtų tenkinama, nes iš tikrųjų Reglamento Nr. 1406/2002 8 straipsnyje numatytos teisminės kontrolės apimtis vis dėlto ribojama ginčais, susijusiais su EMSA sutartine ir nesutartine atsakomybe.

60      Ieškovė ginčija šį nepriimtinumo pagrindą.

 Bendrojo Teismo vertinimas

61      Visų pirma reikia konstatuoti, kad pagal antrinę teisę įsteigtos agentūros, kaip antai EMSA, nenurodytos tarp institucijų, išvardytų EB 230 straipsnio pirmojoje pastraipoje.

62      Taip pat pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1406/2002 8 straipsnyje nustatyta, jog Teisingumo Teismas turi jurisdikciją sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo EMSA nesutartinės atsakomybės atveju bei priimti sprendimą pagal arbitražinę išlygą, kuri gali būti įtvirtinta agentūros sudarytoje sutartyje. Tačiau šiame reglamente nenumatyta, kad Teisingumo Teismas turi jurisdikciją nagrinėti ieškinius dėl kitų EMSA priimtų sprendimų panaikinimo.

63      Vis dėlto šie samprotavimai neprieštarauja tam, kad Bendrasis Teismas vykdytų Reglamento Nr. 1406/2002 8 straipsnyje nenurodytų EMSA aktų teisėtumo kontrolę.

64      Iš tikrųjų, kaip Bendrasis Teismas tai pažymėjo savo 2008 m. spalio 8 d. sprendime Sogelma prieš ERA (T‑411/06, Rink. p. II‑02771, 36 punktas), remdamasis šio sprendimo 56 punkte minėtu Sprendimu Les Verts, Europos bendrija yra teisinė bendrija ir Sutartimi nustatyta išsami teisių gynimo priemonių ir procedūrų sistema tam, kad Teisingumo Teismas vykdytų institucijų teisės aktų teisėtumo kontrolę. Pagal Sutarties sistemą leidžiama pareikšti tiesioginį ieškinį dėl visų nuostatų, kurias priėmė institucijos ir kuriomis siekiama sukurti teisinių pasekmių. Tuo pagrindu šio sprendimo 56 punkte minėtame Sprendime Les Verts Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad ieškinys dėl panaikinimo gali būti pareikštas dėl Europos Parlamento aktų, kuriais siekiama sukurti teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, nors tuo metu taikomos redakcijos Sutarties nuostatoje, reglamentuojančioje ieškinį dėl panaikinimo, buvo nurodyti tik Tarybos ir Komisijos aktai. Iš tikrųjų šios nuostatos aiškinimas, kad Europos Parlamento aktai nėra aktai, kurie gali būti užginčyti, Teisingumo Teismo teigimu, lemtų tiek Sutarties esmei, kaip nurodyta EB sutarties 164 straipsnyje (dabar – EB 220 straipsnis), tiek jos sistemai prieštaraujantį rezultatą (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 56 punkte minėto Sprendimo Les Verts 23–25 punktus).

65      Iš šio sprendimo galima išvesti bendrąjį principą, kad turi egzistuoti galimybė vykdyti kiekvieno tokios įstaigos, kokia yra EMSA, priimto akto, kuriuo siekiama sukurti teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, teisminę kontrolę.

66      Iš tiesų šio sprendimo 56 punkte minėtame Sprendime Les Verts minimos tik institucijos, o EMSA, kaip tai konstatuota ankstesniame 61 punkte, nėra viena iš EB 230 straipsnyje minėtų institucijų. Vis dėlto tokių įstaigų, kurioms suteikta teisė priimti aktus, kuriais siekiama sukurti teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, – ir nėra jokios abejonės, kad taip yra, kai per viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūrą tokios įstaigos priima sprendimus, kuriais atmetamas konkurso dalyvio pasiūlymas ir sutartis sudaroma su kitu konkurso dalyviu, – padėtis yra identiška tai, kuri nagrinėta šio sprendimo 56 punkte minėtame Sprendime Les Verts. Todėl teisinėje bendrijoje negalima toleruoti, kad tokie aktai išvengtų teisminės kontrolės (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 64 punkte minėto Sprendimo Sogelma prieš ERA 37 punktą).

67      Iš to darytina išvada, kad EMSA per viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūras priimti sprendimai, kuriais siekiama sukurti teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, yra aktai, kuriuos galima ginčyti.

68      Šios išvados nepaneigia teismų praktika, kuria EMSA remiasi savo argumentams dėl ieškinio nepriimtinumo pagrįsti.

69      Tiesa, kad šio sprendimo 58 punkte minėtame Sprendime Ispanija prieš Eurojustą Teisingumo Teismas nusprendė, jog ginčijamų teisės aktų nėra tų teisės aktų, kurių teisėtumą gali prižiūrėti Teisingumo Teismas pagal EB 230 straipsnį, sąraše (Sprendimo 37 straipsnis). Vis dėlto, to sprendimo tolesniame punkte Teisingumo Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje taikomame ES 41 straipsnyje nenumatyta, jog EB 230 straipsnis taikomas nuostatoms dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį, nes Teisingumo Teismo galios šioje srityje yra apibrėžtos ES 35 straipsnyje, į kurį nukreipiama ES 46 straipsnio b punkte. Be to, dėl teisės į veiksmingą teisminę apsaugą to paties sprendimo 41 ir 42 punktuose Teisingumo Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ginčijami teisės aktai nebuvo atleisti nuo teisminės kontrolės (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 64 punkte minėto Sprendimo Sogelma prieš ERA 45 punktą).

70      Šio sprendimo 58 punkte minėtos nutarties Keeling prieš VRDT 32 punkte Bendrasis Teismas ne tik konstatavo, kad Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) nėra nei viena iš EB sutarties 4 straipsnyje (dabar – EB 7 straipsnis) išvardytų Bendrijos institucijų, nei nurodyta EB sutarties 173 straipsnio (dabar – EB 230 straipsnis) pirmoje pastraipoje, bet 33 punkte konstatavo ir tai, kad potencialiai buvo ir kitų teisių gynimo priemonių, taikytinų ginčijamo VRDT pirmininko sprendimo atžvilgiu, visų pirma paminėdamas EB sutarties 179 straipsnį (dabar – EB 236 straipsnis). Taigi ši nutartis neužkerta kelio galimybei pagal EB 230 straipsnį pareikšti ieškinį dėl sprendimo, kurį priėmė šiame straipsnyje nenurodytas Bendrijos organas (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 64 punkte minėto Sprendimo Sogelma prieš ERA 46 punktą).

71      Taigi EMSA nurodyta teismų praktika nepaneigia išvados, kad tokios įstaigos priimtas aktas, kuriuo siekiama sukurti teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, negali išvengti teisminės kontrolės.

72      Be to, šios išvados negali paneigti ir šio sprendimo 64 punkte minėto Sprendimo Sogelma prieš ERA aiškinimas, kurį per teismo posėdį pateikė EMSA ir pagal kurį jos padėtis skiriasi nuo Europos rekonstrukcijos agentūros (ERA), nes Komisija šiai agentūrai pavedė įgyvendinti Bendrijos pagalbą Serbijai ir Juodkalnijai, rengti ir vertinti kvietimus dalyvauti konkurse bei sudaryti sutartis. Iš to matyti, jog sprendimai, kuriuos būtų priėmusi pati Komisija, jei nebūtų perdavusi savo įgaliojimų, negalėjo prarasti akto, kuriam taikoma teisminė kontrolė, statuso vien dėl to, kad Komisija perdavė įgaliojimus ERA, nes kitaip atsirastų teisės spraga.

73      Tačiau EMSA aiškinimu neatsižvelgiama į šio sprendimo 64 punkte minėto Sprendimo Sogelma prieš ERA 39 ir 40 punktus, iš kurių aišku, kad argumentas dėl įgaliojimų, kuriais remdamasi veikia ERA, pobūdžio Bendrojo Teismo pateiktas tik papildomai ir juo siekiama patvirtinti išvadą, padarytą to paties sprendimo 37 punkte, kuriame Bendrasis Teismas primena bendrąjį principą, kad bet kuriam Bendrijos organų aktui, kuriuo siekiama sukurti teisinių padarinių tretiesiems asmenims, turi būti galima taikyti teisminę kontrolę. Be to, priešingai nei tvirtina EMSA, tokia pati rizika, kad atsiras teisės spraga, yra ir šioje byloje, jei būtų nuspręsta, kad nagrinėjamiems aktams netaikoma teisminė kontrolė.

74      Galiausiai dėl EMSA argumento, kad iš Reglamento Nr. 1406/2002 8 straipsnio, kuriame nurodytas tik Teisingumo Teismas, galima daryti išvadą, jog tuo atveju, jeigu teismas turi jurisdikciją nagrinėti šią bylą, tai turėtų būti Teisingumo Teismas, o ne Bendrasis Teismas, pakanka pažymėti, kad šiuo atveju žodžiai „Teisingumo Teismas“ vartojami bendrąja prasme, siekiant įvardyti instituciją, kurią dabar sudaro Teisingumo Teismas, Bendrasis Teismas ir specializuotas teismas, t. y. Europos Sąjungos tarnautojų teismas. Todėl Reglamento Nr. 1406/2002 8 straipsnyje esanti nuoroda į „Teisingumo Teismą“ turi būti suprantama kaip susijusi su šia institucija, o ne su vienu iš ją sudarančių teismų (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2005 m. kovo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš AMI Semiconductor Belgium ir kt., C‑294/02, Rink. p. I‑2175, 49 punktą).

75      Taigi iš EB 230 straipsnio pirmos pastraipos, kaip ji išaiškinta atsižvelgiant į šio sprendimo 56 punkte minėto Sprendimo Les Verts 23–25 punktus ir šio sprendimo 64 punkte minėto Sprendimo Sogelma prieš ERA 36 ir 37 punktus, darytina išvada, jog šis ieškinys priimtinas. Šiuo atveju tokią išvadą patvirtina SESV 263 straipsnio pirma pastraipa, pagal kurią Europos Sąjungos Teisingumo Teismas prižiūri Sąjungos institucijų ar įstaigų aktų, kuriais siekiama sukurti teisinių pasekmių trečiosioms šalims, teisėtumą. Todėl EMSA pateiktą pirmąjį nepriimtinumo pagrindą reikia atmesti.

2.     Dėl exceptio obscuri libelli

 Šalių argumentai

76      Iš esmės savo prieštaravimu, susijusiu su ieškinio neaiškumu, EMSA teigia, kad ieškovė nenurodo, kuris ieškinio pagrindas kuriam konkursui taikomas, ir kad todėl šiame ieškinyje, kuriame supainioti du konkursai, nėra pakankamai aiškios ir tikslios pagrindų, kuriais remiamasi, santraukos, pažeidžiant Teisingumo Teismo statutą ir Bendrojo Teismo procedūros reglamentą bei atitinkamą teismų praktiką.

77      Ieškovė ginčija šį tvirtinimą.

 Bendrojo Teismo vertinimas

78      Primintina, kad pagal Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmą pastraipą, taikomą procesui Bendrajame Teisme pagal Statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą bet kuriame ieškinyje turi būti nurodomas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Ši nuoroda turi būti pakankamai aiški bei tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas atitinkamai nagrinėti ieškinį prireikus be jokios kitos papildomos informacijos, kuria galima būtų pasiremti. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą tam, kad ieškinys būtų priimtinas, būtina, jog pagrindinės teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis pagrįstas ieškinys, bent sutrumpintai, tačiau nuosekliai ir suprantamai būtų išdėstytos ieškinio tekste (šiuo klausimu žr. Pirmosios instancijos teismo priimtų: 1996 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Asia Motor France ir kt. prieš Komisiją, T‑387/94, Rink. p. II‑961, 106 ir 107 punktus; 2002 m. sausio 11 d. Sprendimo Biret ir Cie prieš Tarybą, T‑210/00, Rink. p. II‑47, 34 punktą ir 2005 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Honeywell prieš Komisiją, T‑209/01, Rink. p. II‑5527, 55 ir 56 punktus bei nurodytą teismų praktiką).

79      Šiuo atveju pažymėtina, kad ieškinys atitinka Procedūros reglamente nustatytus reikalavimus, nes jis leidžia tiek atsakovei, tiek ir Bendrajam Teismui nustatyti veiksmus, dėl kurių kaltinama EMSA, bei faktus ir aplinkybes, dėl kurių kilo ginčas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad EMSA tinkamai pasirengė gynybai ir pateikė išsamius argumentus atsakydama į kiekvieną ieškovės nurodytą kaltinimą.

80      Todėl prieštaravimą dėl formalaus ieškinio trūkumo reikia atmesti.

 Dėl esmės

81      Prašymams dėl panaikinimo pagrįsti ieškovė nurodo keturis ieškinio pagrindus. Pirmasis susijęs su sąžiningumo, gero administravimo ir rūpestingumo principų pažeidimu. Antrasis grindžiamas Finansinio reglamento, Įgyvendinimo taisyklių bei Direktyvos 92/50 pažeidimu. Trečiasis susijęs su EMSA padarytomis akivaizdžiomis vertinimo klaidomis. Ketvirtasis susijęs su svarbios informacijos nebuvimu ir motyvavimo stoka. Be to, EMSA atsiliepimo į ieškinį prieduose pateikus administracines bylas, susijusias su nagrinėjamomis dviem konkurso procedūromis, ieškovė dublike pateikė ieškinyje nurodytiems pagrindams pagrįsti konkrečių kaltinimų grupę, susijusią su keletu tariamų pažeidimų, kurie matyti iš minėtų administracinių bylų, bei, kiek tai susiję su konkurso procedūra C‑2/06/04, atskirą ieškinio pagrindą dėl atrinkto konkurso dalyvio pateikto pasiūlymo neatitikimo nustatytiems reikalavimams atsižvelgiant į pasiūlymų pateikimo tvarką, nurodytą skelbimo apie konkursą 2 punkte. Pirmiausia Bendrasis Teismas nagrinės prašymą panaikinti EMSA priimtus sprendimus per konkurso procedūrą C‑2/06/04.

1.     Dėl prašymo panaikinti EMSA priimtus sprendimus per konkurso procedūrą C‑2/06/04

 Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su atrinkto dalyvio pateikto pasiūlymo neatitikimu nustatytiems reikalavimams

 Šalių argumentai

82      Dublike ieškovė pateikia naują ieškinio pagrindą, susijusį su tuo, kad atrinkto dalyvio pasiūlymas negalėjo būti laikomas atitinkančiu skelbimo apie konkursą C‑2/06/04 2 punkto a papunktį. Iš tikrųjų iš bylos medžiagos matyti, kad atrinktas dalyvis neturėjo pasiūlymo išsiuntimo įrodymo ir tik vėliau pateikė Švedijos pašto tarnautojo patvirtinimą, kuriame nurodyta, jog siuntinys iš tikrųjų išsiųstas laiku. Ieškovės nuomone, pašto tarnautojo laiškas negali pakeisti „pašto antspaudo“ ir „būti įrodymu“, todėl šis laiškas negali būti pakankamas įrodymas. Ieškovės teigimu, tokio trūkumo toleravimas gali tapti pavojingu precedentu ir sukurti netikrumą, kiek tai susiję su terminų laikymusi viešųjų pirkimų sektoriuje.

83      EMSA atsikerta, kad minėto skelbimo apie konkursą 2 punkto a papunkčiu siekta įtvirtinti priemonę, skirtą patikrinti, ar visi dalyviai pasiūlymus pateikė nepasibaigus nustatytam terminui. Vertinimo komiteto sprendimas priimti kitokį įrodymą pagrįstas, nes šiuo atveju paštas, atvirkščiai nei įprasta jo praktikoje, laiško neužantspaudavo.

 Bendrojo Teismo vertinimas

84      Visų pirma pažymėtina, kad ieškinio pagrindas, susijęs su konkurse C‑2/06/04 atrinkto dalyvio pateikto pasiūlymo neatitikimu atsižvelgiant į skelbimo apie konkursą 2 punkte nustatyta pasiūlymų pateikimo tvarka, kurį ieškovė nurodė dubliko pateikimo etape, yra naujas ieškinio pagrindas. Vis dėlto jis gali būti priimtas remiantis Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalimi, nes pagrįstas teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui, t. y. su minėtu konkursu susijęs vokų su pasiūlymais atplėšimo komisijos protokolas, kurį EMSA pateikė byloje kaip atsiliepimo į ieškinį priedą.

85      Vis dėlto atsižvelgiant į nusistovėjusią teismų praktiką perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad visuose viešojo pirkimo procedūros etapuose būtų laikomasi vienodo požiūrio principo ir kad visiems dalyviams būtų sudarytos vienodos galimybės (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija priešCAS Succhi di Frutta, C‑496/99 P, Rink. p. I‑3801, 108 punktą; taip pat šiuo klausimu žr. Pirmosios instancijos teismo priimtų: 2007 m. liepos 12 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją, T‑250/05, 45 punktą ir nurodytą teismų praktiką bei 2008 m. kovo 12 d. Sprendimo European Service Network prieš Komisiją, T‑332/03, 122 punktą). Tokia neiškraipytos konkurencijos sistema, kokia numatyta Sutartyje, gali būti užtikrinta tik jei atitinkamiems ūkio subjektams bus sudarytos vienodos galimybės (minėto Sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją 46 punktas).

86      Taip pat primintina, kad pagal Finansinio reglamento 98 straipsnio 1 dalį „paraiškų padavimo tvarka turi užtikrinti realią konkurenciją ir paraiškų turinio išlaikymą paslaptyje tol, kol vienu metu bus atplėštos visos paraiškos“.

87      Šioje byloje skelbime apie pirkimą nustatyta pasiūlymų pateikimo termino paskutinė diena buvo 2004 m. rugpjūčio 9 diena. Be to, kvietimo teikti pasiūlymus, kuriame pagal Įgyvendinimo taisyklių 130 straipsnio 2 dalies a punktą „nurodomos taisyklės, kaip pateikti ir pristatyti paraiškas, įskaitant visų pirma paraiškų priėmimo paskutinę datą ir laiką“, 2 punkte buvo nurodyta, kad pasiūlymai gali būti teikiami arba nurodytu adresu išsiunčiant registruotą laišką, kuris paštui įteikiamas ne vėliau kaip 2004 m. rugpjūčio 9 d. (data įrodoma pašto antspaudu), arba nurodytu adresu asmeniškai pateikiant ne vėliau kaip 2004 m. rugpjūčio 9 d. 16 val.; šiuo atveju pasiūlymo pateikimas patvirtinamas EMSA pareigūno išduotu ir pasirašytu gavimo kvitu, kuriame nurodyta data. Taip pat kvietime teikti pasiūlymus buvo nurodyta, kad bet koks kitas pasiūlymo įteikimo būdas, išskyrus registruotą paštą, įskaitant pasiūlymo pristatymą per „greitojo pašto pasiuntinių tarnybą“, bus laikomas „asmenišku pateikimu“.

88      Ši siuntimo tvarka atitinka Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsnio 2 dalį, cituotą šio sprendimo 12 punkte, pagal kurią „Konkurso dalyviai gali pateikti paraiškas <...> paštu; tokiu tikslu konkurso skelbimo dokumentuose turi būti nurodyta, kad atitinkama data laikoma registruoto laiško išsiuntimo data, įrodoma pašto antspaudu <...> arba asmeniškai; jas gali įteikti konkurso dalyvis arba jo atstovas, įskaitant greitojo pašto pasiuntinių tarnybą, institucijos patalpose; tuo tikslu konkurso skelbimo dokumentuose <...> turi būti nurodytas skyrius, kuriam turi būti pristatytos paraiškos ir kuris išduoda ir pasirašo jų gavimo kvitą. Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (OL L 15, 1998, p. 14; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 3 t., p. 71) 2 straipsnio 9 punktą „registruotoji siunta“ − tai paslauga, teikianti pastovaus dydžio garantiją nuo siuntos dingimo, vagystės ar sugadinimo rizikos ir leidžianti siuntėjui paprašius jam pateikti įrodymą, jei tai būtina, kad siunta buvo pristatyta ir (arba) įteikta adresatui.

89      Be to, pagal kvietimo teikti pasiūlymus 2 punktą dėl neatitikimo minėtiems formaliems reikalavimams pasiūlymas turėjo būti atmestas per atplėšimo procedūrą.

90      Pagal 2004 m. rugpjūčio 25 d. vokų su pasiūlymais atplėšimo komisijos parengtą pirmąjį protokolą ant SSPA pasiūlymo, t. y. to, kuris vėliau buvo atrinktas, nebuvo įrodymo apie išsiuntimą ir tam, kad jis būtų pripažintas atitinkančiu reikalavimus, konkurso dalyvis būtinai turėjo pateikti rašytinį išsiuntimo patvirtinimą. Iš antrojo protokolo, parengto 2004 m. rugsėjo 21 d., matyti, kad gavusi vokų su pasiūlymais atplėšimo komisijos pasiūlymą pateikti minėtą rašytinį patvirtinimą SSPA atsiuntė EMSA Švedijos pašto darbuotojo patvirtinimą, jog pasiūlymas buvo išsiųstas laiku. Todėl vokų su pasiūlymais atplėšimo komisija nusprendė, kad SSPA pasiūlymas atitiko reikalavimus.

91      EMSA minėto protokolo priede esančius dokumentus pateikė byloje atsakydama į Bendrojo Teismo nurodytą proceso organizavimo priemonę. Be kita ko, kalbama apie SSPA atsiųstų ir EMSA gautų vokų, kuriuose buvo pasiūlymas, kopijas, jų susirašinėjimo kopijas bei apie 2004 m. rugpjūčio 6 d. Geteborgo pašto skyriaus gavimo kvito kopiją ir 2004 m. rugsėjo 2 d. šio pašto skyriaus darbuotojo pasirašyto pareiškimo, iš esmės patvirtinančio, kad voką, kuriame turėjo būti nagrinėjamas pasiūlymas, šis pašto skyrius iš tikrųjų išsiuntė 2004 m. rugpjūčio 6 d., kopiją.

92      Taigi iš šių dokumentų visų pirma matyti, kad SSPA pasiūlymą EMSA gavo 2004 m. rugpjūčio 10 d., t. y. kitą dieną po to, kai pasibaigė nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas, ir kad ant vokų, kuriuose buvo minėtas pasiūlymas, nebuvo nei išsiuntimą, nei gavimą patvirtinančio pašto antspaudo.

93      Antra, pažymėtina, jog, nors 2004 m. rugpjūčio 26 d. SSPA adresuotame laiške EMSA ir nurodė, kad „ant laiško nebuvo žymos nei apie tai, kad jis išsiųstas registruotu paštu, nei pateikimo pašto skyriui datos“ ir kvietė ją pateikti „bet kokį vėlesnį įrodymą, [kad pasiūlymas jai buvo pateiktas] laiku ir laikantis kvietime teikti pasiūlymus nurodytos tvarkos“, SSPA jai atsiuntė paprastą Geteborgo pašto skyriaus gavimo kvitą.

94      Šiuo atžvilgiu per teismo posėdį EMSA pateiktam argumentui, jog šis gavimo kvitas įrodo laiško registraciją, t. y. registraciją, kuri tam tikra prasme gali būti prilyginama siuntimui registruotu paštu, negalima pritarti. Pirma, toks gavimo kvitas jokiu būdu negali prilygti išsiuntimo registruotu paštu kvitui, kuris neatsižvelgiant į ant voko dedamą pašto antspaudą paprastai išduodamas siuntėjui kaip pašto siuntos pateikimo įrodymas, kaip tai minėta šio sprendimo 88 punkte. Iš tikrųjų minėtame kvite nenurodytas nei siuntėjo, nei gavėjo pavadinimas, nenurodyta ir vieta, į kurią siunčiamas laiškas, ar kokia kita informacija, patvirtinanti, kad buvo siunčiama registruotu laišku. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad EMSA kito dalyvio pasiūlymą pripažino atitinkančiu reikalavimus tik po to, kai šis savo iniciatyva pateikė kvitą, kuriame nurodyta registruoto laiško išsiuntimo data ir skaitmeninis kodas, siejantis šį kvitą ir voką, kuriame buvo pasiūlymas, nors iš pradžių šis pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad ant voko, į kurį jis buvo įdėtas, nebuvo antspaudo su gavimo data. Antra, priešingai nei EMSA mėgino įtikinti per teismo posėdį, iš bylos medžiagos aiškiai matyti, jog galiausiai SSPA pasiūlymą ji pripažino atitinkančiu reikalavimus ne dėl minėto kvito, o dėl Švedijos pašto darbuotojo pareiškimo, nors minėto dalyvio atveju EMSA pripažino pakankamu įrodymu jo kvitą, kurį šis pateikė sužinojęs apie jo pasiūlymo atmetimą.

95      Trečia, reikia pripažinti, kad Geteborgo pašto skyriaus darbuotojo patvirtinime pažymėta: „Išnagrinėjęs pridėtą gavimo kvito kopiją <...> bei pateikto voko kopiją, šiuo dokumentu <...> patvirtinu, kad anksčiau nurodytas pašto skyrius šį voką išsiuntė 2004 m. rugpjūčio 6 d., penktadienį“. Taigi Švedijos pašto darbuotojas pripažino, kad vokas, kuriame turėjo būti SSPA pasiūlymas, buvo išsiųstas 2004 m. rugpjūčio 6 d., tačiau nepaaiškino, pirma, kodėl ant šio voko nebuvo pašto antspaudo, ir, antra, kodėl nebuvo nurodyta, ar jis siunčiamas registruotu laišku. Per teismo posėdį šiuo klausimu EMSA negalėjo įrodyti, kad buvo siųsta registruotu laišku.

96      Iš jokio bylos dokumento nematyti, jog SSPA pasiūlymą atsiuntė registruotu laišku.

97      Todėl pirmiausia kyla klausimas, ar vokų su pasiūlymais atplėšimo komisija galėjo atplėšti SSPA pasiūlymą ir ar vertinimo komitetas jį galėjo nagrinėti, nors EMSA jį gavo kitą dieną po to, kai pasibaigė pasiūlymų pateikimo terminas.

98      Šiuo klausimu primintina, kad skelbime apie pirkimą nustatytas pasiūlymų gavimo terminas (diena ir laikas) buvo 2004 m. rugpjūčio 9 d. 16 valanda. Todėl iš skelbimo apie konkursą 2 punkto aiškiai matyti, kad paprastai pasiūlymus EMSA turėjo gauti ne vėliau kaip nurodytą dieną ir valandą, nesvarbu, ar jie pateikiami asmeniškai, ar per „greitojo pašto pasiuntinių tarnybą“, o vienintelė šios taisyklės išimtis – siuntimas registruotu laišku, kuris turėjo būti išsiųstas vėliausiai iki nurodyto termino pabaigos, nors gauta galėjo būti ir vėliau, o išsiuntimo datos įrodymas yra pašto antspaudas. Iš to darytina išvada, kad atsižvelgiant į tai, kad iš esmės galimybė atsiųsti pasiūlymus vėliau nei nustatytas terminas yra išimtis, kalbant apie jų gavimą, turi būti aiškinama siaurai.

99      Toliau pažymėtina, kad skelbimo apie konkursą 2 punkto a papunktyje nurodytos dvi skirtingos formalios sąlygos, kurių turi laikytis konkurso dalyviai, ketinantys savo pasiūlymą pateikti paštu, t. y. atitinkamai pasiūlymo išsiuntimo terminas ir pateikimo siunčiant registruotu laišku tvarka. Nors šios sąlygos yra papildomos, tačiau turi savarankišką svarbą vertinant pateikto pasiūlymo atitikimą konkurso dokumentų bei Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsnio nuostatoms.

100    Todėl tai, ar buvo laikytasi šių dviejų sąlygų, apie kurių svarbą EMSA konkrečiai priminė 2004 m. rugpjūčio 26 d. SSPA atsiųstame laiške, turi patikrinti perkančioji organizacija, konkrečiai – vokų su pasiūlymais atplėšimo komisija prieš jas atplėšdama ir po to jas nagrinėdama. Šiuo klausimu vokų su pasiūlymais atplėšimo komisija neturi jokios diskrecijos: konstatavusi, kad pasiūlymas gautas pasibaigus terminui, taigi pateiktas nesilaikant skelbime apie konkursą nustatytų reikalavimų bei Įgyvendinimo taisyklių, ji pasiūlymą turi atmesti, kaip tai buvo priminta ankstesniame 86 punkte.

101    Beje, pasiūlymų atplėšimo etapui, kurio eigos taisyklės nustatytos Įgyvendinimo taisyklių 145 straipsnyje, būdingas būtent formalumas, ir juo siekiama leisti ne mažiau kaip iš trijų asmenų sudarytai komisijai įvertinti ir užtikrinti taisyklių, visų pirma susijusių su pasiūlymų pateikimo tvarka, atsižvelgiant į šių taisyklių svarbą sutarčių sudarymo procedūroje, laikymąsi. Pirmiausia šios komisijos nariai pasirašo dokumentus, įrodančius kiekvieno pasiūlymo išsiuntimo datą ir laiką bei pasirašo gautų pasiūlymų atplėšimo protokolą, kuriame įvardijamos reikalavimus atitinkančios ir jų neatitinkančios paraiškos bei nurodomas pagrindas, kuriuo remiantis paraiškos buvo atmestos dėl Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsnyje nurodytų pasiūlymų pateikimo būdų nesilaikymo. Todėl tai yra formalumai, kurių laikymasis yra esminis sutarčių sudarymo procedūroje.

102    Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, ir į vienodo dalyvių vertinimo principą, kurio laikymasis, kaip jau minėta 85 punkte, turi būti užtikrintas kiekviename konkurso etape, šiuo atveju SSPA pateikto pasiūlymo vokų su pasiūlymais atplėšimo komisija neturėjo nei atplėšti, nei priimti, nes, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pašto antspaudo ir įrodymo, jog jis išsiųstas registruotu laišku, jis turėjo būti laikomas EMSA pateiktu jo gavimo dieną, t. y. 2004 m. rugpjūčio 10 d., o tai reiškia, kad pavėluotai. Iš to darytina išvada, kad vokų su pasiūlymais atplėšimo komisija padarė klaidą atplėšusi SSPA pasiūlymą ir todėl vertinimo komitetas klaidingai įvertino bei skyrė pirmąją vietą.

103    Tačiau pagal nusistovėjusią teismų praktiką dėl procedūrinio pažeidimo gali būti panaikintas visas sprendimas ar jo dalis tik tuo atveju, jei nustatyta, kad nesant šio pažeidimo administracinės procedūros rezultatas galėjo būti kitoks, todėl ir ginčijamo sprendimo turinys galėjo būti kitoks (šiuo klausimu žr. 2008 m. kovo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją, T‑345/03, Rink. p. II‑341, 147 punktą ir šio sprendimo 85 punkte minėto Sprendimo European Service Network prieš Komisiją 130 punktą bei nurodytą teismų praktiką).

104    Šiuo atveju, jeigu EMSA nebūtų priėmusi SSPA pasiūlymo dėl to, kad jis neatitiko skelbimo apie konkursą 2 punkte bei Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsnyje nustatytų pateikimo būdų, administracinės procedūros rezultatas būtų buvęs kitoks, nes vertinimo komitetas nebūtų vertinęs SSPA pasiūlymo, o sprendimo sudaryti sutartį turinys, kuris grindžiamas būtent pasiūlymų lyginamąja analize, tikrai būtų buvęs kitoks.

105    Be to, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad šiuo atveju tik dvi įmonės viršijo minimalią ribą, nurodytą specifikacijų 13.1 punkto b papunktyje, jei SSPA pasiūlymas būtų atmestas pasiūlymų atplėšimo etape, po nagrinėjamos viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros būtų likęs tik vienas pasiūlymas. Šiomis aplinkybėmis, nebegalėdama palyginti atskirų pasiūlymų kainų ar kitų charakteristikų, kad sudarytų sutartį su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu asmeniu, perkančioji organizacija neprivalo sudaryti sutarties su vieninteliu dalyviu, kuris vertinamas kaip tinkamas jame dalyvauti (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 1999 m. rugsėjo 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Fracasso ir Leitschutz, C‑27/98, Rink. p. I‑5697, 31–33 punktus). Vis dėlto toks vertinimas neleidžia atmesti galimybės, kad EMSA, kaip ji tai pripažino posėdyje atsakydama į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą dėl šio aspekto, galėjo anuliuoti nagrinėjamą pirkimą ir paskelbti naują konkursą. Todėl teisiškai pakankamai įrodyta, kad nesant šio trūkumo administracinės procedūros rezultatas būtų kitoks.

106    Todėl EMSA sprendimą sudaryti sutartį su atrinktu dalyviu reikia panaikinti, nes jis pažeidžia Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsnį ir skelbimo apie konkursą 2 punktą, ir nėra reikalo nagrinėti kitų ieškovės pateiktų ieškinio pagrindų, kiek tai susiję su konkursu C‑2/06/04.

107    Todėl Bendrasis Teismas nagrinės ieškovės pateiktus ieškinio pagrindus ir argumentus tik tiek, kiek jie susiję su EMSA sprendimais atmesti ieškovės pasiūlymą ir sudaryti sutartį su kitu dalyviu konkurso procedūroje C‑1/01/04.

2.     Dėl prašymo panaikinti EMSA priimtus sprendimus per konkurso procedūrą C‑1/01/04

108    Kaip minėta šio sprendimo 81 punkte, prašymui dėl panaikinimo pagrįsti ieškovė nurodė keturis ieškinio pagrindus, susijusius, pirma, su sąžiningumo, gero administravimo ir rūpestingumo principų pažeidimu, antra, Finansinio reglamento, Įgyvendinimo taisyklių bei Direktyvos 92/50 pažeidimu, trečia, akivaizdžiomis vertinimo klaidomis ir, ketvirta, svarbios informacijos nebuvimu bei motyvavimo stoka. Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia tikslinga išnagrinėti pirmąjį, po to – antrąjį, vėliau – ketvirtąjį ir galiausiai trečiąjį ieškinio pagrindus.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su sąžiningumo, gero administravimo ir rūpestingumo principų pažeidimu

 Šalių argumentai

109    Ieškovės teigimu, EMSA pažeidė sąžiningumo, gero administravimo ir rūpestingumo principus, nes ilgai delsė ir nepateikė tinkamų atsakymų į dalyvių pateiktus klausimus prieš pateikiant pasiūlymus, o tai pagal teismų praktiką gali būti sprendimo panaikinimo pagrindu, jeigu nesant tokio pažeidimo šis sprendimas būtų buvęs kitoks.

110    Ieškovė primena, kad ji atsiuntė klausimus, į kuriuos EMSA neatsakė, tvirtindama, jog šie klausimai nebuvo pateikti laiku, t. y. iki 2004 m. liepos 31 dienos. Šiuo klausimu ji pabrėžia, kad nesėkmingai mėgino juos atsiųsti faksu 2004 m. liepos 31 d. ir kad EMSA jų negavo tikriausiai dėl to, kad blogai veikė jos faksas, o tai EMSA pripažino 2004 m. rugpjūčio 2 d. elektroniniame laiške. Be to, ji pabrėžia, kad galiausiai EMSA klausimus gavo 2004 m. rugpjūčio 1 d., sekmadienį. Bet kuriuo atveju, kadangi prašymo pateikti papildomą informaciją pateikimo terminas baigėsi šeštadienį, EMSA turėjo pratęsti terminą iki po to ėjusios pirmosios darbo dienos, t. y. 2004 m. rugpjūčio 2 d., pirmadienio. Neatsakiusi į ieškovės klausimus EMSA pažeidė ne tik sąžiningumo, gero administravimo bei rūpestingumo principus, bet ir jai sukliudė pateikti konkurencingesnį pasiūlymą.

111    Galiausiai ieškovė nurodo, kad priešingai nei tai leidžia suprasti EMSA, ji nemėgino gauti informacijos, kurios kiti dalyviai neturėjo, nes ji tvirtina, kad visi atsakymai į prašymus pateikti papildomą informaciją išsiunčiami visiems dalyviams. Šiuo klausimu ji pabrėžia, kad perkančioji organizacija privalo atsakyti į prašymus pateikti papildomą informaciją, kai specifikacijose yra netikslumų.

112    Be to, per teismo posėdį ieškovė pirmą kartą tvirtino, jog EMSA pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 141 straipsnį, nes skelbime apie konkursą ji nustatė trumpesnį prašymų pateikti papildomą informaciją pateikimo terminą, nei jis nustatytas minėtame 141 straipsnyje.

113    EMSA ginčija ieškovės argumentus.

 Bendrojo Teismo vertinimas

114    Ieškovė kaltina EMSA, pirma, kad ši ilgai delsė, ir, antra, kad tinkamai neatsakė į dalyvių prašymus pateikti papildomą informaciją. Be to, ieškovė teigia, kad vėliau, t. y. 2004 m. liepos 31 d., ji pateikė klausimus, kad gautų paaiškinimus dėl tariamų skelbimų apie konkursą netikslumų, į kuriuos EMSA neatsakė.

115    Pirmiausia reikia pripažinti, kad ieškovė ne tik nepagrindė teiginio, jog EMSA delsė ir tinkamai neatsakė į dalyvių klausimus, bet ir nenurodė nei kokie turėjo būti atsakymai, nei priežasčių, dėl kurių jie laikytini netinkamais. Darytina išvada, kad, nepaisant netikslios formuluotės, iš esmės šis ieškinio pagrindas turi būti suprantamas kaip ieškovės kaltinimas, kad EMSA neatsakė į jos klausimus, nors ji juos uždavė laiku, ir kad dėl to ji negalėjo pateikti konkurencingesnio pasiūlymo tiek techniniu, tiek finansiniu atžvilgiais.

116    Visų pirma, šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovė nepagrindė savo teiginių. Iš tikrųjų, nors ji mini, kad daug kartų mėgino išsiųsti prašymus pateikti informaciją tiek liepos 31 d., t. y. šeštadienį, tiek 2004 m. rugpjūčio 1 d., t. y. sekmadienį, ji nepateikia jokios faksimilių perdavimo ataskaitos, kuri patvirtintų, kad EMSA šie dokumentai buvo perduoti (visiškai ar iš dalies) arba kad įvyko jų siuntimo klaida. Taip pat ieškovė nenurodė, kokią įtaką šis tariamas trūkumas galėjo turėti įtakos sprendimui sudaryti sutartį.

117    Antra, reikia konstatuoti, kad pagal skelbimo apie konkursą 8 punktą papildomą informaciją galima gauti raštu pateikus prašymą, atsiųstą ne vėliau kaip likus dešimčiai dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Todėl, priešingai nei tvirtina ieškovė, šis skelbimo apie konkursą punktas gali būti aiškinamas tik taip, kad pasiūlymų pateikimo diena neturi būti įskaitoma apskaičiuojant terminą. Kadangi pagal skelbimo apie konkursą 2 punktą šis terminas nustatytas 2004 m. rugpjūčio 9 d., todėl prašymų pateikti papildomą informaciją pateikimo terminas baigėsi penktadienį, t. y. 2004 m. liepos 30 d., o ne, kaip tai tvirtina ieškovė, šeštadienį, t. y. 2004 m. liepos 31 dieną.

118    Todėl, EMSA teisingai pabrėžia, kad ieškovė, kaip ji tai pripažino savo rašytiniuose dokumentuose, mėgino išsiųsti prašymą pateikti papildomą informaciją nuo 2004 m. liepos 31 d., šeštadienio, taigi pasibaigus prašymo pateikimo terminui. Kadangi šis prašymas pateiktas pavėluotai, EMSA teisingai pasielgė, kad į jį neatsakė, jeigu jį iš tikrųjų gavo.

119    Galiausiai dėl tariamo Įgyvendinimo taisyklių 141 straipsnio 2 dalies pažeidimo Bendrasis Teismas pažymi, kad šis ieškinio pagrindas pirmą kartą buvo nurodytas per žodinę proceso dalį. Pagal Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą vykstant procesui negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui. Tačiau pagrindas ar argumentas, kuris toliau plėtoja anksčiau tiesiogiai ar implicitiškai ieškinyje nurodytą pagrindą ir yra glaudžiai su juo susijęs, nėra naujas pagrindas Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalies prasme (šiuo klausimu žr. Pirmosios instancijos teismo priimtų: 2002 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Scan Office Design prieš Komisiją, T‑40/01, Rink. p. II‑5043, 96 punktą ir 2008 m. gegužės 21 d. Sprendimo Belfass prieš Tarybą, T‑495/04, Rink. p. II‑781, 87 punktą).

120    Šiuo atveju pažymėtina, kad per teismo posėdį ieškovės nurodytas ieškinio pagrindas, susijęs su Įgyvendinimo taisyklių 141 straipsnio 2 dalies pažeidimu, nelaikytinas, pirma, nei kaltinimu, pagrįstu teisinėmis ar faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos per rašytinę proceso dalį, nes jis grindžiamas tariamu neteisėtumu, apie kurį buvo žinoma ir kuris buvo nurodytas pareiškiant ieškinį, nei, antra, anksčiau ieškinyje nurodyto pagrindo plėtojimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šią tariamai pažeistą teisės nuostatą nurodė tik per žodinę proceso dalį ir kad taip nurodytas panaikinimo pagrindas anksčiau tiesiogiai ar implicitiškai ieškinyje nebuvo nurodytas, nes šis ieškinio pagrindas, susijęs su tariamu sąžiningumo, gero administravimo ir rūpestingumo principų pažeidimu (šiuo klausimu žr. 1982 m. rugsėjo 30 d. Teisingumo Teismo sprendimo Amylum prieš Tarybą, 101/81, Rink. p. 3107, 25 punktą). Vis dėlto ieškovė nenurodo jokios teisinės ar faktinės aplinkybės, apie kurią sužinota vykstant procesui ir kuria gali būti grindžiamas šis kaltinimas. Iš to darytina išvada, kad šis kaltinimas nepriimtinas, nes pateiktas pavėluotai Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos prasme.

121    Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad pirmąjį ieškinio pagrindą, kiek jis susijęs su konkurso procedūra C‑1/01/04, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su Finansinio reglamento, Įgyvendinimo taisyklių ir Direktyvos 92/50 pažeidimu

 Šalių argumentai

122    Iš esmės šiuo pagrindu ieškovė tvirtina, kad EMSA pažeidė Finansinį reglamentą, Įgyvendinimo taisykles ir Direktyvą 92/50, nes naudojo netikslius kriterijus ir kurie nebuvo tinkamai apibrėžti skelbime apie konkursą. Be to, dubliko pateikimo etape ji tvirtino, kad nusprendęs sutarties sudarymo kriterijus suskirstyti į subkriterijus vertinimo komitetas ne tik atvirai pripažino, jog šie kriterijai nebuvo gerai apibrėžti ir turėjo būti patikslinti ir (arba) pakeisti, o tai pripažino ir EMSA atsiliepime į ieškinį, bet ir pažeidė Finansinį reglamentą.

123    Be to, ieškovė teigia, kad tam tikri skelbimo apie konkursą elementai, pavyzdžiui, reali sutarties trukmė, valstybių narių, kurios jau įdiegė technologijas, skaičius, konkrečių specialistų vaidmuo (helpdesk), jų paslaugų turinys ir trukmė, ir t. t., kurie būtini konkurencingam pasiūlymui pateikti, taip pat buvo neaiškiai nurodyti pažeidžiant Finansinio reglamento 97 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 92/50 17 straipsnio 1 dalį. Grįsdama savo argumentus ji nurodo institucijų skelbimus apie viešuosius pirkimus, kurių dokumentai buvo išsamūs ir aiškūs.

124    Galiausiai ieškovė kaltina EMSA, kad ši 2004 m. gruodžio 16 d. laiške atsisakė atsiųsti atrinkto dalyvio pavadinimą remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis nuostatomis, nors po kelių savaičių tas pats laišką pasirašęs pareigūnas jai paskambino siūlydamas asmeniškai susitikti, kad pakomentuotų konkurso procedūros rezultatą, tačiau ieškovė atsisakė susitikti.

125    EMSA ginčija ieškovės argumentus.

 Bendrojo Teismo vertinimas

126    Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė klaidingai remiasi Direktyvos 92/50 17 straipsnio pažeidimu. Iš tikrųjų pagal Finansinio reglamento 105 straipsnį nuo 2003 m. sausio 1 d., t. y., kai įsigalioja šis reglamentas, direktyvos dėl viešojo prekių, paslaugų ir darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo taikomos viešojo pirkimo sutartims, kurias sudaro institucijos ir įstaigos savo pačių sąskaita, tik tiek, kiek tai susiję su ribomis, kurios nulemia skelbimo tvarką, procedūrų pasirinkimą ir atitinkamus laiko terminus. Tai reiškia, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie tokios agentūros, kokia yra EMSA, sudarytą viešojo paslaugų pirkimo sutartį, ieškovės kaltinimas, susijęs su ginčijamo viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijais, turi būti nagrinėjamas pagal institucijoms taikytinas taisykles atsižvelgiant tik į Finansinio reglamento ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatas.

127    Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Finansinio reglamento 97 straipsnio 1 dalyje perkančioji organizacija įpareigojama sutarties sudarymo kriterijus nustatyti iš anksto ir nurodyti konkurso dokumentuose. Ši pareiga užtikrinti kiekvienam viešajam pirkimui taikomų kriterijų ir sąlygų viešumą detalizuota Įgyvendinimo taisyklių 138 straipsnyje.

–       Dėl kaltinimo, susijusio su sutarties sudarymo kriterijų netikslumu

128    Dėl ieškovės kaltinimo, kad EMSA pažeidė Finansinį reglamentą ir Įgyvendinimo taisykles dėl to, kad rėmėsi skelbime apie konkursą netinkamai apibrėžtais kriterijais, pirmiausia primintina, jog nagrinėjamo konkurso laimėtojas nustatytas taikant geriausio ekonominio pasiūlymo procedūrą pagal Finansinio reglamento 97 straipsnio 2 dalį bei Įgyvendinimo taisyklių 138 straipsnio 1 dalį (žr. šio sprendimo 18 punkte cituotų specifikacijų 13 punktą).

129    Kai konkurso laimėtojas nustatomas pagal ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, perkančioji organizacija specifikacijose turi apibrėžti ir nustatyti sutarties sudarymo kriterijus, leidžiančius įvertinti pasiūlymų turinį. Be to, pagal Įgyvendinimo taisyklių 138 straipsnio 2 dalį šie kriterijai turi būti pateisinami sutarties objektu. Ir dar, pagal 138 straipsnio 3 dalį skelbime apie pirkimą arba specifikacijose perkančioji organizacija nurodo, kokius svorius kiekvienam iš šių kriterijų ji taikys nustatydama ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti vienodo požiūrio ir skaidrumo principų laikymąsi pasiūlymų vertinimo etape siekiant sudaryti viešojo pirkimo sutartį (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. Teisingumo Teismo priimtų: 1988 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Beentjes, 31/87, Rink. p. 4635, 21 ir 22 punktus ir 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Universale‑Bau ir kt., C‑470/99, Rink. p. I‑11617, 90–92 punktus, taip pat šiuo klausimu žr. 2008 m. lapkričio 12 d. Pirmosios instancijos teismo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją, T‑406/06, 85 punktą ir nurodytą teismų praktiką).

130    Šiomis nuostatomis siekiama, kad visi tinkamai informuoti ir rūpestingi konkurso dalyviai laimėtojo nustatymo kriterijus aiškintų vienodai (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2001 m. spalio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo SIAC Construction, C‑19/00, Rink. p. I‑7725, 42 punktą) ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymo sąlygas (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. šio sprendimo 129 punkte minėto Sprendimo Universale‑Bau ir kt. 93 punktą).

131    Tačiau nors kriterijai, kuriuos perkančiosios organizacijos gali taikyti, nėra išsamiai išvardyti Įgyvendinimo taisyklių 138 punkto 2 dalyje ir pagal šią nuostatą perkančiosios organizacijos gali pasirinkti sutarties sudarymo kriterijus, kuriuos ketina taikyti, vis dėlto jos gali pasirinkti tik tuos kriterijus, kurie leidžia nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2008 m. sausio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lianakis ir kt., C‑532/06, Rink. p. I‑251, 29 punktą ir nurodytą teismų praktiką; taip pat šiuo klausimu žr. 2003 m. vasario 25 d. Pirmosios instancijos teismo priimtų: Sprendimo Renco prieš Tarybą, T‑4/01, Rink. p. II‑171, 65 punktą ir Sprendimo Strabag Benelux prieš Tarybą, T‑183/00, Rink. p. II‑135, 73 ir 74 punktus).

132    Be to, perkančiosios organizacijos pasirinkti kriterijai ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti nebūtinai turi būti kiekybiniai ar susiję tik su kainomis. Net jei į specifikacijas įtraukti laimėtojo nustatymo kriterijai, neišreikšti kiekybinėmis sąlygomis, jie gali būti objektyviai ir vienodai taikomi pasiūlymams palyginti ir yra aiškiai svarbūs nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 131 punkte minėto Sprendimo Renco prieš Tarybą 67 ir 68 punktus).

133    Šiuo atveju skelbimo apie sutartį IV.2 punkte bei specifikacijų 13 punkte EMSA nurodė, kokius laimėtojo nustatymo kriterijus ji ketino taikyti sudarydama sutartį su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu asmeniu, t. y., pirma, tris kokybinius kriterijus su atitinkamais lyginamaisiais svoriais, kuriuos ketino skirti už kiekvieną iš jų, ir, antra, kiekybinius kriterijus, t. y. visą pasiūlymo kainą su lyginamuoju svoriu už visą pasiūlymą.

134    Trys kokybiniai kriterijai ir atitinkami jų lyginamieji svoriai nustatyti taip:

„1. Siūloma projekto metodika, apimanti išsamius pasiūlymus, susijusius su projekto įgyvendinimo būdu bei pagrindiniais etapais ir teiktinomis paslaugomis (kaip apibūdinta [specifikacijų] 3 punkte) (40 %).

2. Specifikacijų reikalavimų supratimas ir šį supratimą patvirtinantis trumpas pristatymas (20 %).

3. Teikiamų paslaugų kokybė (Helpdesk) (10 %)“.

135    Taigi ieškovė remiasi tik šių kriterijų netikslumu ir kelia klausimą, kaip EMSA galėjo objektyviai įvertinti pasiūlymų kokybę atsižvelgdama į kiekvieną šių kriterijų. Ji nepateikia jokių teiginių patvirtinančių įrodymų, kurie leistų pripažinti, jog nustatydama šiuos kriterijus EMSA pažeidė skaidrumo, vienodo vertinimo ir nediskriminavimo principus.

136    Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad nagrinėjami kokybiniai kriterijai, kaip antai numatyti paslaugų teikimo organizavimas ir metodika, geras specifikacijų reikalavimų supratimas ir perkamų paslaugų kokybė, suprantami atsižvelgiant į specifikacijų 3 punkte pateiktas detales (žr. šio sprendimo 19 punktą), gali lemti, kad teiktinos paslaugos bus gerai teikiamos ir kartu pačių pasiūlymų vertę. Todėl tai yra svarbūs kriterijai nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Beje, kaip buvo priminta šio sprendimo 132 punkte, vien paprastos aplinkybės, kad šie kriterijai nėra kiekybiniai, nepakanka padaryti išvadą, jog perkančioji organizacija jų netaikė objektyviai ir vienodai (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 131 punkte minėto Sprendimo Renco prieš Tarybą 67 ir 68 punktus). Galiausiai pažymėtina, kad EMSA nurodė, jog pagal taikomas nuostatas kiekvienam kokybiniam kriterijui suteikti atitinkami procentiniais dydžiais išreikšti lyginamieji svoriai, kurie konkurso dalyviams parodo, kokią svarbą ji teiks kiekvienam kriterijui atlikdama lyginamąjį pasiūlymų vertinimą.

137    Priešingai nei teigia ieškovė, joks bylos dokumentas neleidžia EMSA kaltinti tuo, kad pasirinkdama ir apibrėždama sutarties sudarymo kriterijus ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti ji viršijo minėtuose teisės aktuose nustatytas ribas.

138    Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad ieškovė teisiškai pakankamai neįrodė, jog EMSA neįvykdė pareigos konkurso dokumentuose apibrėžti ir detalizuoti sutarties sudarymo kriterijus atsižvelgiant į skaidrumo, vienodo vertinimo ir nediskriminavimo principus.

139    Šios išvados nepaneigia ieškovės tvirtinimas, susijęs su tuo, kaip kitos institucijos parengė konkursų dokumentus kitose viešųjų pirkimo sutarčių sudarymo procedūrose.

140    Šiuo klausimu primintina, kad suteikęs galimybę perkančiajai organizacijai laisvai pasirinkti sutarties sudarymo kriterijus, kuriuos ji ketina taikyti, teisės aktų leidėjas stengėsi joms leisti atsižvelgti į kiekvieno viešojo pirkimo pobūdį, objektą ir specifiką pasirenkant ir formuluojant sutarties sudarymo kriterijus. Todėl ieškovė negali pagrįstai remtis tam tikrų institucijų kitose viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrose pasirinktų sutarties sudarymo kriterijų formulavimu, kad įrodytų šioje byloje pasirinktų sutarties sudarymo kriterijų netikslumą. Dėl to nuoroda į kitų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų dokumentus nėra nei tinkamas, nei pakankamas įrodymas šiuo atveju.

141    Galiausiai dėl argumento, kad vertinimo komitetas, nusprendęs kriterijus suskaidyti į subkriterijus, atvirai pripažino, jog pasirinkti sutarties sudarymo kriterijai nebuvo gerai apibrėžti ir turėjo būti paaiškinti ir (arba) pakeisti, pažymėtina, jog neatsižvelgiant į klausimą, ar šioje byloje kriterijai buvo suskaidyti, pagrindinio kriterijaus subkriterijų egzistavimas visiškai neįrodo, jog pagrindiniai kriterijai yra netikslūs.

142    Todėl kaltinimą, susijusį su sutarties sudarymo kriterijų netikslumu, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

–       Dėl kaltinimo, susijusio su skelbimo apie konkursą tam tikrų elementų netikslumu

143    Dėl argumento, susijusio su tariamu skelbimo apie konkursą tam tikrų elementų netikslumu, primintina, kaip tai jau minėta šio sprendimo 77 punkte, kad ieškinyje turi būti nurodomas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Ši nuoroda turi būti pakankamai aiški bei tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas atitinkamai nagrinėti ieškinį prireikus be jokios kitos papildomos informacijos. Taigi šioje byloje ieškovė tik nurodė tariamą Finansinio reglamento pažeidimą dėl to, kad tam tikri skelbimo apie konkursą elementai buvo netikslūs, nepagrįsdama šio teiginio jokiais argumentais ir, maža to, nenurodė skelbimo apie konkursą, kuriuo remiasi. Todėl atsižvelgiant į minėtus principus argumentą reikia atmesti kaip nepriimtiną.

–       Dėl kaltinimo, susijusio su vieno iš sutarties sudarymo kriterijų suskaidymu į subkriterijus

144    Pirmiausia pažymėtina, kad, nors šį kaltinimą ieškovė pateikė dublike, tačiau jis priimtinas remiantis Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalimi, nes jis pagrįstas teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui, t. y. 2004 m. lapkričio 19 d. pranešimas leidimus duodančiam pareigūnui (Report to the authorising officer) bei vertinimo techninės ataskaitos, kuriuos EMSA pateikė kaip atsiliepimo į ieškinį priedus.

145    Kaip minėta šio sprendimo 129 punkte, pagal Finansinio reglamento 97 straipsnį ir pagal 138 straipsnio 3 dalį skelbime apie konkursą arba specifikacijose perkančioji organizacija turi nurodyti taikomus sutarties sudarymo kriterijus ir jų svorį nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

146    Šiomis nuostatomis, aiškinamomis atsižvelgiant į vienodo ūkio subjektų vertinimo ir skaidrumo principus, įtvirtintus Finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalyje, reikalaujama, kad visus elementus, į kuriuos perkančioji organizacija atsižvelgia ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti, ir jų santykinę svarbą galimi pasiūlymus teiksiantys asmenys žinotų dar rengdami savo pasiūlymus (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2005 m. lapkričio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo ATI EAC e Viaggi di Maio ir kt., C‑331/04, Rink. p. I‑10109, 24 punktą ir šio sprendimo 131 punkte minėto Sprendimo Lianakis ir kt. 36 punktą).

147    Iš to matyti, kad perkančioji organizacija negali taikyti pagrindinių laimėtojo nustatymo kriterijų subkriterijų, su kuriais ji iš anksto nesupažindino konkurso dalyvių (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. šio sprendimo 131 punkte minėto Sprendimo Lianakis ir kt. 38 punktą).

148    Vis dėlto pagal nusistovėjusią teismo praktiką pasibaigus nustatytam pasiūlymų pateikimo terminui perkančioji organizacija gali nustatyti lyginamojo svorio koeficientus iš anksto nustatytų lyginamojo svorio kriterijų subkriterijams, jeigu įvykdytos trys sąlygos, t. y. toks ex post nustatymas, pirma, nekeičia specifikacijose ar skelbime apie konkursą apibrėžtų sutarties sudarymo kriterijų, antra, neapima informacijos, kuri, jei apie ją būtų žinoma rengiant pasiūlymus, būtų galėjusi daryti įtaką šiam rengimui, ir, trečia, dėl jo nebuvo nuspręsta atsižvelgiant į informaciją, galinčią daryti diskriminacinį poveikį vienam iš konkurso dalyvių (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. šio sprendimo 146 punkte minėto Sprendimo ATI EAC e Viaggi di Maio ir kt. 32 punktą ir šio sprendimo 131 punkte minėto Sprendimo Lianakis ir kt. 42 ir 43 punktus).

149    Šioje byloje primintina, kad specifikacijų 13.1 punkte nurodyta, kad pirmasis sutarties sudarymo kriterijus buvo „siūloma projekto metodika“ ir kad ji turėjo apimti „išsamius pasiūlymus, susijusius su projekto įgyvendinimo būdu“, įskaitant pagrindinius etapus ir teiktinas paslaugas, kaip apibūdinta specifikacijų 3 punkte. Specifikacijose šiam kriterijui skiriama 40 balų iš 100.

150    Pagal specifikacijų 3 punktą asmenų pateikiamuose pasiūlymuose turėjo būti išsami informacija apie projekto įgyvendinimo planą, aiškiai apibrėžta kiekviena darbo dalis ir šiame projekto įgyvendinimo plane turi būti bent jau tam tikra informacija (žr. šio sprendimo 19 punktą). Pirmiausia ši informacija turėjo apimti horizontalią veiklą (3.1 punktas), projekto valdymo grupės ir pareigų aprašymą (3.2 punktas), su projekto valdymu susijusias paslaugas (3.4 punktas) ir darbo dalių aprašymą bei jų santykį (3.5 punktas). Būtent 3.2 punkte, susijusiame su projekto valdymo grupės ir pareigų aprašymu, buvo nurodyta, jog konkurso dalyviai turėjo „pasiūlyme aiškiai apibrėžti konkrečias paslaugas ir <...> per atsakymo pateikimo terminą pateikti išsamią informaciją [bei] prie pasiūlymo pridėti kiekvieno už darbo atlikimą atsakingo personalo nario išsamų gyvenimo aprašymą, įskaitant jo išsilavinimą, mokslinius laipsnius ir diplomus, profesinę patirtį, mokslinius tyrimo darbus, išspausdintus darbus ir kalbų mokėjimą“. Be to, 3.4 punkte dėl su projekto valdymų susijusių paslaugų nurodyta, jog pasiūlyme konkurso dalyvis turėjo pateikti šiame punkte išvardytų sąlygų išsamų aprašymą bei su projekto organizavimu susijusią Ganto diagramą. Galiausiai 3.5 punkte patikslinta, kad turėjo būti nurodyta išsami informacija apie kiekvienai darbo daliai reikalingą darbuotojų skaičių per dieną ir išlaidas, susijusias su darbuotojais, per dieną.

151    Iš 2004 m. lapkričio 19 d. pranešimo leidimus duodančiam pareigūnui matyti, kad vertinimo komitetas nusprendė suskaidyti pirmąjį kriterijų, susijusį su siūloma projekto metodika (turinti apimti išsamius pasiūlymus, susijusius su projekto įgyvendinimo būdu bei pagrindiniais etapais ir teiktinomis paslaugomis, kaip apibūdinta specifikacijų 3 punkte), į du subkriterijus: „užduočių paskirstymas, siūlomų darbuotojų kvalifikacija ir žmonių skaičius dienai (roadmap) – 20 %; teiktinos paslaugos – 20 %“.

152    Priešingai nei tvirtina ieškovė, vertinimo komitetas minėto sutarties sudarymo kriterijaus nesuskaidė į subkriterijus, apie kuriuos konkurso dalyviai iš anksto nežinojo. Iš esmės šie subkriterijai atitinka pirmojo kriterijaus, susijusio su metodika, kaip apibrėžtas specifikacijų 13.1 punkte, aiškinamo atsižvelgiant į specifikacijų 3 punktą, aprašymą (žr. šio sprendimo 149 ir 150 punktus). Todėl reikia pripažinti, kad vertinimo komitetas tik šiuos už pirmąjį sutarties sudarymo kriterijų galimus skirti 40 balų paskirstė teisingai išskaidydamas minėtiems subkriterijams.

153    Atsižvelgiant į šiuos samprotavimus reikia įvertinti, ar tokius lyginamuosius svorius numatęs vertinimo komitetas pažeidė Finansinį reglamentą ir jo Įgyvendinimo taisykles.

154    Iš šio sprendimo 148 punkte minėtos teismų praktikos matyti, kad perkančioji organizacija negali pažeisti Finansinio reglamento ir Įgyvendinimo taisyklių, kai ji iš anksto nustatyto sutarties sudarymo kriterijaus subkriterijams paskirsto rengiant specifikacijas už šį kriterijų numatytus balus, jeigu šis paskirstymas nekeičia specifikacijose ar skelbime apie konkursą apibrėžtų sutarties sudarymo kriterijų, neapima informacijos, kuri, jei apie ją būtų žinoma rengiant pasiūlymus, būtų galėjusi daryti įtaką šiam rengimui, ir jis nebuvo nustatytas atsižvelgiant į informaciją, galinčią daryti diskriminacinį poveikį vienam iš konkurso dalyvių.

155    Šioje byloje reikia pripažinti, kad ieškovė tik bendrai nurodžiusi aplinkybę, jog perkančioji organizacija kriterijų suskaidė į du subkriterijus, neįrodė, jog perkančiosios organizacijos sprendimas atlikti tokį paskirstymą lėmė konkurso dokumentuose iš anksto apibrėžtų sutarties sudarymo kriterijų pasikeitimą, nei kad jame buvo elementų, galinčių padaryti įtaką pasiūlymų rengimui, ar kad jis turėjo diskriminacinį poveikį ieškovei ar vienam iš konkurso dalyvių.

156    Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, šį kaltinimą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

157    Galiausiai dėl kaltinimo, iš esmės susijusio su pavėluotu atrinkto konkurso dalyvio pavadinimo pranešimu, kurį EMSA turėjo atsiųsti pagal Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalį per penkiolika dienų nuo ieškovės prašymo gavimo dienos, o apie tai buvo pranešta tik po kelių savaičių atsiuntus Oficialiajame leidinyje paskelbtą skelbimą apie sutarties sudarymą, pridėtą prie 2005 m. sausio 6 d. EMSA laiško, reikia pripažinti, jog, nors šis vėlavimas labai nemalonus ir nepateisinamas, vis dėlto jis neapribojo ieškovės galimybės ginti savo teises pareiškiant ieškinį Bendrajame Teisme, ir todėl vien tai negali lemti ginčijamo sprendimo panaikinimo (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2008 m. rugsėjo 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją, T‑465/04, 52 punktą). Šiuo atveju ieškovė nenurodo, kokių pasekmių ši aplinkybė galėjo turėti sprendimo sudaryti sutartį teisėtumui, ar konkretaus šios aplinkybės poveikio jos turimai teisei į gynybą.

158    Atsižvelgiant į visa tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad reikia atmesti visą antrąjį pagrindą, kiek jis susijęs su konkurso C‑1/01/04 procedūra.

 Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti pažeidimu ir svarbios informacijos nepateikimu

 Šalių argumentai

159    Ieškovė tvirtina, kad EMSA sprendimas atmesti jos pasiūlymą ir sudaryti sutartį su kitu konkurso dalyviu turi trūkumų dėl to, kad netinkamai motyvuotas.

160    Visų pirma, ji kaltina EMSA, kad ši iš ieškovės atėmė galimybę vertinti EMSA veiksmų teisėtumą, nes neatsakė į laiku pateiktus klausimus ir nepateikė kelis kartus raštu prašytos informacijos.

161    Antra, ieškovė tvirtina, kad EMSA jai nepateikė visos prašytos informacijos, susijusios su jos pasiūlymo atmetimo motyvais. Šiuo klausimu ieškovė primena, jog pagal EB 253 straipsnį ir Direktyvos 92/50 8 straipsnį perkančioji organizacija privalo pakankamai motyvuoti savo sprendimą atmesti konkurso dalyvio pasiūlymą, jei šis jos prašo pateikti tokio atmetimo motyvus, ir tai padaryti per penkiolika dienų nuo šio prašymo gavimo dienos.

162    Taigi šiuo atveju EMSA aiškiai nenurodė priežasčių, dėl kurių ji atmetė ieškovės pasiūlymą, o tik jai pateikė, – labai vėluodama ir tik po to, kai buvo priminta, – nedaug informacijos, kuri neatitiko Finansinio reglamento ir teismų praktikos viešųjų pirkimų srityje reikalavimų. Be to, ji nenurodė jokių atrinkto pasiūlymo lyginamųjų charakteristikų ir privalumų, ir dėl to ieškovė neteko galimybės pateikti veiksmingų pastabų dėl pasirinkimo ir jį ginčyti bei teisme siekti žalos atlyginimo.

163    Grįsdama savo argumentus ieškovė kaip pavyzdį pateikia vertinimo komiteto ataskaitos, susijusios su kita viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūra, kopiją, kurią jai atsiuntė Komisijos generalinis direktoratas. Vien paprasto šio dokumento ir 2004 m. gruodžio 16 d. EMSA laiško palyginimo pakanka tam, kad būtų galima įrodyti, jog šis laiškas neatitinka teisės aktuose ir teismų praktikoje viešųjų pirkimų srityje įtvirtintos pareigos motyvuoti.

164    Po to, ieškovė atmeta EMSA argumentą, kad Bendrasis Teismas gali panaikinti tik sprendimą nemotyvuoti, o ne pačius ginčijamus sprendimus. Jei būtų pritarta tokiam argumentui, tai reikštų, jog perkančiosios organizacijos gali priimti savavališkus sprendimus jų nemotyvavusios ir pasirašyti sutartį.

165    EMSA ginčija ieškovės argumentus.

 Bendrojo Teismo vertinimas

166    Visų pirma reikia konstatuoti, kad savo pirmuoju kaltinimu ieškovė nepritaria EMSA atsisakymui su ieškove aptarti jos pasiūlymo privalumus, palyginti su atrinktu pasiūlymu. Todėl šiuo atveju pakanka priminti, jog vykdydama savo pareigą motyvuoti sprendimą atmesti pasiūlymą perkančioji organizacija neprivalo rengti tokio aptarimo (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo AWWW prieš FEACVT, T‑211/07, 43 punktą). Be to, vien ši aplinkybė nepaneigia minėto sprendimo teisėtumo (šio sprendimo 85 punkte minėto 2007 m. liepos 12 d. sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją 78 punktas). Todėl ieškovė negali kaltinti EMSA, kad ši neįvykdė pareigos motyvuoti dėl to, kad neatsakė į ieškovės klausimus ir prašymus pateikti paaiškinimus, kuriuos ši pateikė EMSA gavusi 2004 m. gruodžio 16 d. laišką.

167    Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su ieškovės tiesiogiai nurodytu pareigos motyvuoti pažeidimu, nes EMSA jai neatsiuntė prašytos informacijos apie jos pasiūlymo atmetimo motyvus, pažymėtina, jog tokioje viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūroje, kokia nagrinėjama šioje byloje, konkurso dalyvio, kurio pasiūlymas nepriimtas, atžvilgiu turimos perkančiosios organizacijos pareigos motyvuoti turinį apibrėžia Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalies ir Įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnio nuostatos, o ne Direktyva 92/50, kaip tai tvirtina ieškovė (žr. šio sprendimo 126 punktą).

168    Iš minėtų straipsnių matyti, jog viešųjų pirkimų srityje perkančioji organizacija įvykdo savo pareigą motyvuoti, jeigu, visų pirma, nedelsdama išsiunčia kiekvienam konkurso dalyviui, kurio pasiūlymas atmestas, motyvus, dėl kurių jo pasiūlymas atmestas, ir po to priimtinus pasiūlymus pateikusiems konkurso dalyviams, kurie to aiškiai prašo, pateikia atrinkto pasiūlymo charakteristikas ir santykinius privalumus bei konkurso laimėtojo pavadinimą per penkiolika kalendorinių dienų nuo prašymo raštu gavimo dienos (žr. šio sprendimo 85 punkte minėto 2007 m. liepos 12 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją 68 punktą ir šio sprendimo 157 punkte minėto 2008 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją 47 punktą bei nurodytą teismų praktiką).

169    Toks veikimo būdas atitinka EB 253 straipsnyje įtvirtintos pareigos motyvuoti tikslą, t. y. aiškiai ir nedviprasmiškai atspindėti teisės akto rengėjo argumentus ir taip leisti suinteresuotiesiems asmenims sužinoti priemonės priėmimo priežastis, kad jie galėtų ginti savo teises, taip pat suteikti teismui galimybę vykdyti priežiūrą (žr. šio sprendimo 157 punkte minėto 2008 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją 48 punktą ir nurodytą teismų praktiką).

170    Be to, pažymėtina, kad pareigos motyvuoti vykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į informaciją, kuria ieškovė disponuoja ieškinio pareiškimo metu (šio sprendimo 131 punkte minėto Sprendimo Strabag Benelux prieš Tarybą 58 punktas, šio sprendimo 131 punkte minėto Sprendimo Renco prieš Tarybą 96 punktas bei šio sprendimo 129 punkte minėto 2008 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją 50 punktas).

171    Be to, pažymėtina, kad reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį bei į suinteresuotumą gauti paaiškinimus, kurį asmenys, jeigu šis aktas jiems skirtas, arba kiti asmenys, su kuriais šis aktas tiesiogiai bei konkrečiai susijęs, gali turėti (žr. 1998 m. balandžio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Sytraval ir Brink‘s France, C‑367/95 P, Rink. p. I‑1719, 63 punktą ir nurodytą teismų praktiką).

172    Galiausiai šioje byloje primintina, jog specifikacijų 13.1 punkte numatyti trys sutarties sudarymo kriterijai: atitinkamai „siūloma projekto metodika“, kuriame aiškiai nukreipiama į specifikacijų 3 punktą, kuriame nurodyta tam tikra išsami informacija, kurią turi pateikti konkurso dalyviai (žr. šio sprendimo 19 punktą); „specifikacijų reikalavimų supratimas“ ir „teikiamų paslaugų kokybė“. Pasiūlymų vertinimui atsižvelgiant į kiekvieną iš šių trijų sutarties sudarymo kriterijų nustatyta balų sistema. Taip pat kiekvienam kriterijui nustatyta minimali balų riba (60 %) ir reikalaujamas bendras minimumas – 70 %. Sudarant sutartį turėjo būti atsižvelgta tik į tuos pasiūlymus, kurie surinko reikalaujamą balų minimumą.

173    Todėl, siekiant nustatyti, ar EMSA įvykdė Finansiniame reglamente ir Įgyvendinimo taisyklėse įtvirtintą reikalavimą motyvuoti, reikia išnagrinėti jos 2004 m. gruodžio 6 d. laišką bei 2004 m. gruodžio 16 d. laišką, atsiųstą atsakant į 2004 m. gruodžio 7 d. ieškovės aiškų prašymą, kuriuo siekta gauti papildomą informaciją apie nagrinėjamos sutarties sudarymą bei jos pasiūlymo atmetimą.

174    Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad 2004 m. gruodžio 6 d. laišku ieškovė buvo informuota, jog jos pasiūlymas neatrinktas nustatant laimėtoją dėl to, kad kokybės ir kainos santykis buvo mažesnis už atrinkto konkurso dalyvio pasiūlymo santykį. Taip pat šiuo laišku EMSA informavo ieškovę, jog ši galėjo prašyti papildomos informacijos, susijusios su jos pasiūlymo atmetimo motyvais, atrinkto dalyvio pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais privalumais bei jo pavadinimu, ir tai ieškovė padarė išsiųsdama faksą 2004 m. gruodžio 7 dieną.

175    Pirmiausia dėl 2004 m. gruodžio 16 d. EMSA laiško pažymėtina, jog ieškovė tvirtina jį gavusi tik 2005 m. sausio 7 d. kaip priedą prie tą dieną EMSA atsiųsto fakso, atsakant į EMSA gautą 2005 m. sausio 5 d. ieškovės faksą, kuriame ši skundėsi, jog negavo jokio pranešimo apie nagrinėjamos sutarties sudarymą. Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas neturi jokio pagrindo abejoti aplinkybe, jog EMSA minėtą laišką iš tikrųjų atsiuntė tik 2004 m. gruodžio 16 d., – beje, šios aplinkybės ieškovė tiesiogiai neginčija, – ir mano, kad jokia nagrinėjamą viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūrą reglamentuojanti nuostata EMSA neįpareigojo laikytis tokių pranešimų siuntimo formalių reikalavimų, kurie jai leistų patikrinti, jog konkurso dalyviai juos iš tikrųjų gavo, nors ir gaila, kad EMSA nemanė esant tikslinga nustatyti tokią siuntimo tvarką, kuri galėtų užtikrinti šį patikrinimą (šiuo klausimu žr. 2007 m. spalio 19 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Evropaïki Dynamiki prieš EFSA, T‑69/05, 56 punktą). Bet kuriuo atveju šis vėlavimas neapribojo ieškovės galimybės ginti savo teises pareiškiant ieškinį Bendrajame Teisme, ir vien šis vėlavimas negali lemti ginčijamo sprendimo panaikinimo. Iš tikrųjų iš bylos medžiagos matyti, kad pareikšdama šį ieškinį ieškovė rėmėsi visa šiame laiške esančia informacija.

176    Toliau pažymėtina, jog šiame laiške EMSA nurodė ieškovės pasiūlymui už kiekvieną kriterijų skirtų balų skaičių bei galutinį rezultatą, susijusį su jos pasiūlymo kokybės ir kainos santykiu, kuris sudarė 68,89 balo iš 100 balų, o atrinkto konkurso dalyvio pasiūlymo rezultatas buvo 79,33 balo iš 100 balų. Kalbant apie atrinkto konkurso dalyvio pasiūlymą, laiške, kurio turinys cituotas šio sprendimo 27 punkte, pateikiama išsami šio pasiūlymo analizė.

177    Iš bylos medžiagos matyti, kad informacija apie projekto valdymo metodiką, užduočių aprašymą, siūlomų darbuotojų skaičių dienai bei teiktinas paslaugas yra susijusi su atrinkto konkurso dalyvio pasiūlymo vertinimu remiantis pirmuoju kriterijumi, o informacija apie projekto supratimą ir apie susitarimą dėl siūlomos paslaugos lygio atitinkamai susijusi su antruoju ir trečiuoju sutarties sudarymo kriterijais.

178    Be to, ši informacija turi būti suprantama atsižvelgiant į specifikacijų 3 punktą, kuriame išvardyti tam tikri elementai, kurie turi būti nurodyti pasiūlyme, be kita ko, apimantys skirtus išteklius, Ganto diagramą, užduočių paskirstymą, siūlomą darbuotojų skaičių dienai bei teiktinas paslaugas (žr. šio sprendimo 150 punktą), apibrėžtus atsižvelgiant į tam tikrą užduotį. Kadangi ieškovė išsamiai susipažino su specifikacijomis, kaip tai patvirtina jos parengtas pasiūlymas, todėl ji pati galėjo padaryti išvadas apie atrinkto pasiūlymo santykinius privalumus.

179    Atsižvelgusi į visą šią informaciją bei duomenis apie jos pasiūlymui skirtus balus už kiekvieną kriterijų, ieškovė galėjo ne tik nustatyti savo pasiūlymo silpnąsias puses, taigi ir jo atmetimo motyvus, t. y., kad nepasiekė reikiamo kokybės lygio, būtino dviejų sutarties sudarymo kriterijų atžvilgiu, bet ir palyginti savo pasiūlymo vertinimo galutinį rezultatą (68,69 balo iš 100 balų) su atrinkto konkurso dalyvio pasiūlymo galutiniu rezultatu (79,33 balo iš 100 balų) (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 85 punkte minėto 2007 m. liepos 12 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją 75 punktą ir nurodytą teismų praktiką).

180    Be to, iš visos minėtame laiške pateiktos informacijos aiškiai matyti, kad ieškovės pasiūlymas ne tik nesurinko reikalingos minimalios balų sumos už pirmąjį („siūloma projekto metodika“) ir trečiąjį („teikiamų paslaugų kokybė“) sutarties sudarymo kriterijus, bet ir netgi nepasiekė reikalaujamo bendros minimalios 70 balų iš 100 balų sumos, o, remiantis specifikacijomis, sudarant sutartį atsižvelgiama tik į pasiūlymus, surinkusius reikalaujamą minimalią balų ribą.

181    Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad tokie motyvai ieškovei leido ginti savo teises Bendrajame Teisme ir šiam vykdyti sprendimo atmesti pasiūlymą teisėtumo kontrolę. Todėl šį pagrindą, kiek jis susijęs su konkurso C‑1/01/04 procedūra, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su EMSA padarytomis akivaizdžiomis vertinimo klaidomis

 Šalių argumentai

182    Ieškinyje ieškovė teigia, kad EMSA padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes teisingai ir objektyviai neįvertino jos pasiūlymo kokybės ir nusprendė, kad jo kokybė buvo blogesnė nei atrinkto konkurso dalyvio pasiūlymo.

183    Be to, ji teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog EMSA nesilaikė iš anksto nustatytos ir konkurso dalyviams žinomos objektyvios metodikos, akivaizdu, jog vertinimo komiteto sprendimas grindžiamas netiksliomis prielaidomis.

184    Pirmiausia dublike ieškovė ginčija EMSA teiginį, kad apibrėžus vertinimo metodiką tam tikri konkurso dalyviai galėjo atsidurti palankesnėje padėtyje. Ieškovės teigimu, aiški metodika nedaro poveikio konkurso dalyvių teisėms, atvirkščiai, jiems leidžia pateikti pasiūlymą, kurio geresnis kokybės ir kainos santykis, o Bendrajam Teismui – vykdyti kontrolę. Beje, pati aplinkybė, kad vertinimo komitetas sutarties sudarymo kriterijus suskaidė į subkriterijus, patvirtina, jog kriterijai buvo nepakankamai apibrėžti.

185    Be to, ieškovė pateikia kaltinimus, susijusius su vertinimo komiteto dokumentais, kuriuos EMSA pateikė byloje kaip jos atsiliepimo į ieškinį priedus.

186    Šiuo atžvilgiu, jos nuomone, dėl vertinimo komiteto atlikto pirmojo sutarties sudarymo kriterijaus suskaidymo į du subkriterijus šis komitetas pagrindinį dėmesį skyrė dviem konkretiems skelbimo apie konkursą aspektams, kurie konkurso dalyviams nebuvo žinomi prieš pateikiant pasiūlymus.

187    Dėl vertinimo ataskaitos ieškovė tvirtina, kad, pirma, nors iš šios ataskaitos matyti, jog atrinkto konkurso dalyvio pasiūlyme buvo „smulkių klaidų“, ji neturėjo galimybės pareikšti nuomonės dėl šių klaidų svarbos, nes minėtoje ataskaitoje nenurodytas jų pobūdis. Antra, jos pasiūlymo trūkumai buvo suformuluoti netiksliai, o pastabos labai bendros.

188    Taip pat ieškovė neigiamai vertina tam tikras konkrečias pastabas, pateikiamas kiekvieno vertintojo užpildytose vertinimo ataskaitose. Dėl atrinkto konkurso dalyvio pasiūlymo ieškovė pabrėžia prieštaravimą tarp vieno iš vertintojų teiginio, kad atrinkto dalyvio pasiūlyme buvo „smulkių klaidų, susijusių su SafeSeaNet sistemoje tvarkytinu informacijos srautu ir tvarkomos informacijos pobūdžiu“ ir išvados, jog šios klaidos neturėjo „tiesioginio poveikio specifikacijų supratimui“. Dar ieškovė pabrėžia tai, kad, vieno iš vertintojų nuomone, atrinktas konkurso dalyvis turėjo gerą patirtį projektų, susijusių su jūra, valdymo srityje, nors patirtis nebuvo vertinimo kriterijus.

189    Taip pat ieškovė ginčija su jos pasiūlymu susijusias tam tikras vertintojų pastabas. Konkrečiai tariant, kalbama apie pirmojo vertintojo pastabą, susijusią su a papunktyje esančiu pirmuoju sutarties sudarymo kriterijumi, pagal kurią 833,5 darbuotojo darbo dienai, neskaičiuojant Helpdesk, yra pernelyg didelis skaičius, ir apie antrojo bei trečiojo vertintojo pastabas, atitinkamai susijusias su aiškumo trūkumu Ganto diagramoje, A etapo ir B etapo neatskyrimu minėtoje diagramoje ir pernelyg ilga analizės ir projektavimo etapo trukme. Ieškovės nuomone, jos pasiūlyme buvo aiškiai nurodyta, kad, neskaičiuojant Helpdesk skirtų išteklių, projektų grupė naudotųsi inžinierių specialistų, kurie įskaityti į 833,5 darbuotojo dienai skaičių, paslaugomis. Be to, jos pasiūlyme buvo išaiškintas Helpdesk veikimas, jo aiški metodika, naudojama informacinė platforma, bylų tvarkymas, reikalaujamo „paslaugų lygio sutarties“ naudojimas. Todėl neatsižvelgę į šiuos elementus vertintojai padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

190    Antrąją akivaizdžią vertinimo klaidą vertintojai padarė nusprendę, kad ieškovės pasiūlyme aprašytas vadinamasis „analizės ir projektavimo etapas“ yra per ilgas. Šiuo klausimu ji pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog specifikacijose buvo reikalaujama programos, orientuotos į internetą (web‑oriented), reikėjo plėtoti SSN programą, grindžiamą iteratyviu modeliu pagal UML (Unified Modeling Language) (universalioji modeliavimo kalba) principus, atsižvelgiant į visose institucijose bei visoje rinkoje taikomą metodiką. Todėl ji skyrė 105 puslapius savo pasiūlymo „programinės įrangos vystymo metodika“ išaiškinimui, kurio didelė dalis skirta išsamiam UML principų išaiškinimui. Taigi vertintojai padarė kitą akivaizdžią vertinimo klaidą, nes tinkamai neįvertino ieškovės pasiūlymo, ir neatsižvelgė į tai, kad taikoma UML metodika.

191    Be to, dėl aiškumo trūkumo Ganto diagramoje ieškovė pabrėžia, kad UML ir iteratyvaus požiūrio naudojimas procese pagrindžia jos Ganto diagramą. Visų pirma, kaip ieškovė tai išsamiai paaiškino savo pasiūlymo dalyje, susijusioje su „perėmimo metodika“, perėmimo etapas turėjo trukti mėnesį, o patvirtinimas būtų turėjęs prasidėti tuo pačiu metu kaip ir perėmimas. Todėl trijų mėnesių patvirtinimui būtų visiškai pakakę. Per šį laikotarpį ji būtų atlikusi ir „analizę bei projektavimą“ panaudodama patvirtinimo etape gautą informaciją. Ieškovės teigimu, įgyvendinimo etapas būtų prasidėjęs tuo pačiu metu. Per du pirmuosius mėnesius ieškovės darbuotojų grupė pagrindinį dėmesį būtų sutelkusi į parengiamuosius darbus įgyvendinimo aplinkos organizavimui. Tai būtų buvęs klasikinis požiūris, kurio vertintojai negalėjo laikyti neįprastu, todėl jie padarė dar vieną akivaizdžią vertinimo klaidą.

192    Galiausiai dėl vertintojų nustatyto ieškovės pasiūlyme esančio nepakankamo A etapo ir B etapo atskyrimo Ganto diagramoje ieškovė primena, kad būtent specifikacijose nurodyta, jog abu etapai susiję ir turi būti laikomi viename ir tame pačiame projekte. Tai taip pat akivaizdi vertintojų vertinimo klaida.

193    Dėl b papunktyje nurodyto pirmojo sutarties sudarymo kriterijaus ieškovė ginčija pirmojo, antrojo ir trečiojo vertintojų pastabas, atitinkamai susijusias su konkrečios metodikos trūkumu, tikslumo kalbant apie techninius susirinkimus ir aiškumo kalbant apie teiktinas paslaugas nebuvimu. Šiuo atžvilgiu ieškovė tvirtina, kad jos pasiūlyme buvo nurodyti visi turintys įvykti susirinkimai, pateiktas aiškus teiktinų paslaugų sąrašas ir išsami metodika, kurią ji siūlė naudoti kiekvienam iš skelbimo apie konkursą aspektų, bei kiekvienam įgyvendintinam projektui taikoma metodika ir požiūris. Todėl akivaizdu, kad vertintojai padarė kitą akivaizdžią vertinimo klaidą.

194    Galiausiai dėl trečiojo sutarties sudarymo kriterijaus ieškovė pažymi, jog, pirmojo vertintojo teigimu, neapibrėžta Helpdesk veiklos paskirtis ir nėra jokio konkretaus siūlymo dėl Helpdesk organizavimo ir valdymo, o, antrojo vertintojo nuomone, Helpdesk skirtų darbuotojų skaičius dienai bei pagalba valstybėms narėms nepakankami, bei nėra gaunamų prašymų valdymo ir intervencijos laiko trumpinimo procedūrų aiškios metodikos. Šiuo atžvilgiu ieškovė pabrėžia, kad iš jos pasiūlymo buvo aišku, jog Helpdesk skyriaus paslaugoms teikti skiriama dalis iš numatytų 833,5 darbuotojų dienai, – nors vertinimo komitetas šį skaičių laikė pernelyg dideliu, – ir, be to, pasiūlyme buvo aiškiai aprašyta metodika, pagrįsta moderniausiomis procedūromis ir šiuolaikiškiausia informacine įranga proceso valdymui.

195    EMSA ginčija ieškovės argumentus.

 Bendrojo Teismo vertinimas

196    Pagal nusistovėjusią teismų praktiką perkančioji organizacija priimdama sprendimą dėl sutarties sudarymo paskelbus konkursą turi didelę diskreciją vertinti informaciją, į kurią reikia atsižvelgti, o Pirmosios instancijos teismas tik tikrina, ar nėra didelių ir akivaizdžių klaidų (1978 m. lapkričio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Agence européenne d’intérims prieš Komisiją, 56/77. Rink. p. 2215, 20 punktas; 2005 m. liepos 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo TQ3 Travel Solutions Belgium prieš Komisiją, T‑148/04, Rink. p. II‑2627, 47 punktas ir šio sprendimo 119 punkte minėto Sprendimo Belfass prieš Tarybą 63 punktas).

197    Šioje byloje pažymėtina, kad ieškovės rašytiniuose dokumentuose plėtojami argumentai, siekiant įrodyti akivaizdžių vertinimo klaidų buvimą, iš esmės grindžiami trimis pagrindiniais aspektais.

198    Pirma, ji nurodo, kad nėra objektyvios, iš anksto nustatytos ir konkurso dalyviams žinomos metodikos galutiniam eiliškumui nustatyti. Taip pat ji remiasi tuo, jog konkurso dalyviai nežinojo apie kriterijų suskaidymą į subkriterijus ir kad sutarties sudarymo kriterijai tariamai buvo bendri ir abstraktūs, bei iš to daro išvadą, jog pasiūlymai galėjo būti įvertinti tik subjektyviai ir remiantis netiksliomis prielaidomis.

199    Todėl reikia pripažinti, kad ieškovė pateikia tik bendrus teiginius, kurie nepagrįsti ir nepatvirtinti jokiais įrodymais. Iš esmės šiais argumentais ieškovė mėgina į šį ieškinio pagrindą įtraukti argumentus, kurie jau buvo plėtoti antrajame pagrinde, kurį Bendrasis Teismas atmetė. Be to, ieškovė visai neįrodė, kaip dėl jos nurodytų perkančiosios organizacijos tariamų pažeidimų ši padarė netikslias prielaidas ir subjektyviai įvertino pasiūlymus. Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad vertinimo komiteto taikyta metodika nustatant galutinį pasiūlymų eiliškumą buvo iš anksto nustatyta ir apibrėžta skelbimo apie pirkimą IV.2 punkte ir specifikacijų 13 punkte, kuriame EMSA nurodė kriterijus, pagal kuriuos turėjo vykti atranka, ir už kiekvieną iš minėtų kriterijų skirtini lyginamieji svoriai.

200    Todėl darytina išvada, kad ši pirmoji argumentų grupė nepagrindžia šio ieškinio pagrindo.

201    Antra, ieškovė ginčija galutinėje ataskaitoje vertinimo komiteto atliktą atrinkto konkurso dalyvio pasiūlymo vertinimą dėl to, kad, nors minėtame pasiūlyme rasta smulkių klaidų, komitetas nepatikslino, kokios tai klaidos.

202    Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas pažymi, kad minėta vertinimo komiteto pastaba susijusi su antruoju sutarties sudarymo kriterijumi ir joje pasakyta: „konkurso dalyvis įrodė, jog gerai supranta projektą, nors SafeSeaNet diagramoje ir padarė smulkių klaidų“. Tačiau tokia pastaba savaime negali reikšti klaidos ar netgi esančio prieštaravimo. Iš tikrųjų perkančioji organizacija tikrai gali nuspręsti, kad pasiūlymas, nors jame ir padaryta klaidų, kurios įvertintos kaip smulkios, atskleidžia gerą projekto supratimą. Bet kuriuo atveju ieškovė neįrodė, kad tokia pastaba klaidinga ir, juo labiau, kad dėl šios tariamai klaidingos pastabos atrinkto dalyvio pasiūlymo vertinime padaryta akivaizdi vertinimo klaida.

203    Trečia, dėl ieškovės pateiktų argumentų ginčijant su jos pasiūlymu susijusias konkrečias pastabas, esančias kiekvieno iš vertintojų užpildytose vertinimo techninėse ataskaitose dėl nagrinėjamo konkurso laimėtojo nustatymo a ir b papunkčiuose įtvirtinto pirmojo kriterijaus bei trečiojo kriterijaus, pažymėtina, kad šie argumentai nepagrįsti.

204    Iš tikrųjų pažymėtina, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 146 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą atsakingojo leidimus duodančio pareigūno paskirtas mažiausiai iš trijų asmenų sudarytas vertinimo komitetas pateikia patariamąją nuomonę. Būtent vertinimo komitetas surašo vertinimo protokolą, kurį pasirašo visi nariai, ir kuriame, be kita ko, nurodomi neatrinktų konkurso dalyvių pavadinimai ir jų pasiūlymų atmetimo priežastys bei pasiūlytų rangovų pavadinimai ir jų parinkimo motyvai. Po to galutinį sprendimą dėl sutarties sudarymo priima perkančioji organizacija, kaip tai numatyta Įgyvendinimo taisyklių 147 straipsnio 3 dalyje.

205    Iš to matyti, kad vertinimo techninės ataskaitos, kurių tikslas yra surinkti vertinimus, atliktus skirtingų vertintojų, – ir akivaizdu, kad jų nuomonės gali skirtis, – neturi savarankiškos teisinės reikšmės. Todėl šioje byloje atskirai vien minėtomis vertinimo ataskaitomis ieškovė negali pasinaudoti remdamasi galimais prieštaravimais tarp vienoje ir kitoje ataskaitoje esančių vertinimų, nes su visais šiais vertinimais dirbo pasiūlymų vertinimo komitetas, priėmęs galutinę nuomonę, kuri, be to, perkančiajai organizacijai yra tik patariamoji nuomonė.

206    Minėto komiteto sprendimas dėl būsimo rangovo siūlymo ir šio parinkimo pateisinimo gali būti tik kolektyvinis, nes kiekvieno komiteto nario vertinimas atskirai neatsispindi galutinėje ataskaitoje. Todėl akivaizdu, jog kiekvienas argumentas, kuriuo siekiama įrodyti, kad padaryta akivaizdi vertinimo klaida, prireikus gali būti nukreiptas tik prieš vertinimo komiteto priimtą vertinimo ataskaitą ir tik tuo atveju, jei perkančiosios organizacijos galutinis sprendimas iš tikrųjų ja grindžiamas.

207    Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad šioje byloje ieškovė neįrodė, kad vertinimo techninėse ataskaitose vertintojų individualiai pareikštos pastabos atsispindėjo vertinimo komiteto galutinėje ataskaitoje ir kaip, ir ar tai lėmė, jog perkančioji organizacija vertindama jos pasiūlymą padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Šiuo klausimu ji turėjo bent jau paaiškinti, kokiu būdu tariamai klaidingos pastabos paveikė jos pasiūlymui skirtus balus, kiek tai susiję su pirmuoju ir trečiuoju sutarties sudarymo kriterijumi, nes dėl šių kriterijų jos pasiūlymas nesurinko specifikacijose reikalaujamos minimalios balų ribos, ir tik dėl jų ieškovė pateikė kaltinimus. Taigi pakanka konstatuoti, kad ieškovė to nepaaiškino.

208    Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, šį kaltinimą taip pat reikia atmesti.

209    Todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė akivaizdžių vertinimo klaidų, kurias tariamai padarė perkančioji organizacija vertindama atrinkto konkurso dalyvio pasiūlymą ir vertindama jos pasiūlymą, buvimo.

210    Todėl visą trečiąjį pagrindą, kiek jis susijęs su konkurso C‑1/01/04 procedūra, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

3.     Dėl prašymo panaikinti vėlesnius EMSA sprendimus

211    Antroje reikalavimų dalyje ieškovė Bendrojo Teismo prašo panaikinti visus vėlesnius EMSA sprendimus, susijusius su nagrinėjamais konkursais.

212    Šiuo klausimu primintina, kaip minėta šio sprendimo 78 punkte, kad kiekviename ieškinyje turi būti nurodomas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Ši nuoroda turi būti pakankamai aiški bei tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas atitinkamai vykdyti teisminę kontrolę. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą tam, kad ieškinys būtų priimtinas, būtina, jog pagrindinės teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis pagrįstas ieškinys, bent sutrumpintai, tačiau nuosekliai ir suprantamai būtų išdėstytos ieškinio tekste.

213    Šioje byloje ieškovė nenurodo, su kokias aktais susijusi jos reikalavimų antra dalis, ir nepateikia jokių jos prašymą pagrindžiančių argumentų.

214    Todėl antrą reikalavimų dalį reikia atmesti kaip nepriimtiną.

 Dėl prašymo taikyti tyrimo priemones

215    Iš esmės ieškovė Bendrojo Teismo prašo nurodyti EMSA pateikti vertinimo komiteto ataskaitos kopiją bei su ja susijusius atitinkamus dokumentus.

216    Kadangi EMSA atsiliepimo į ieškinį priede pateikė ieškovės prašomus dokumentus ir ieškovė šiuo klausimu nepateikė kitų pastabų, šio prašymo nagrinėti nebereikia.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinta, o dalis atmetama, Bendrasis Teismas gali paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas. Šiomis bylos aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, jog teisinga nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) sprendimą sudaryti sutartį su atrinktu dalyviu konkurso „EMSA C‑2/06/04“ procedūroje.

2.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.      Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Paskelbta 2010 m. kovo 2 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Teisinis pagrindas

Ginčo aplinkybės

1.  Konkurso EMSA C‑1/01/04 procedūra

2.  Konkurso EMSA C‑2/06/04 procedūra

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl priimtinumo

1.  Dėl Bendrojo Teismo kompetencijos priimti sprendimą dėl pagal EB 230 straipsnį pareikšto ieškinio dėl EMSA akto

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

2.  Dėl exceptio obscuri libelli

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl esmės

1.  Dėl prašymo panaikinti EMSA priimtus sprendimus per konkurso procedūrą C‑2/06/04

Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su atrinkto dalyvio pateikto pasiūlymo neatitikimu nustatytiems reikalavimams

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

2.  Dėl prašymo panaikinti EMSA priimtus sprendimus per konkurso procedūrą C‑1/01/04

Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su sąžiningumo, gero administravimo ir rūpestingumo principų pažeidimu

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su Finansinio reglamento, Įgyvendinimo taisyklių ir Direktyvos 92/50 pažeidimu

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

–  Dėl kaltinimo, susijusio su sutarties sudarymo kriterijų netikslumu

–  Dėl kaltinimo, susijusio su skelbimo apie konkursą tam tikrų elementų netikslumu

–  Dėl kaltinimo, susijusio su vieno iš sutarties sudarymo kriterijų suskaidymu į subkriterijus

Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti pa˛eidimu ir svarbios informacijos nepateikimu

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su EMSA padarytomis akivaizdžiomis vertinimo klaidomis

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

3.  Dėl prašymo panaikinti vėlesnius EMSA sprendimus

Dėl prašymo taikyti tyrimo priemones

Dėl bylinėjimosi išlaidų

* Proceso kalba: anglų.