1. Socialinė politika – Darbuotojų informavimas bei konsultavimasis su jais – Direktyva 2002/14
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/14 3 straipsnio 1 dalis)
2. Socialinė politika – Teisės aktų derinimas – Kolektyvinis atleidimas iš darbo – Direktyva 98/59
(Tarybos direktyvos 98/59 1 straipsnio 1 dalies a punktas)
1. Direktyvos 2002/10 dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje 3 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad valstybės narės turi nustatyti įdarbintų darbuotojų skaičiaus ribų apskaičiavimo metodą, reikia aiškinti taip, kad ji draudžia nacionalinės teisės aktą, pagal kurį, apskaičiuojant įdarbintų darbuotojų skaičių šios nuostatos prasme, neatsižvelgiama, net jeigu tik laikinai, į tam tikrą darbuotojų kategoriją. Iš tikrųjų ši nuostata yra susijusi su darbuotojų skaičiaus ribų apskaičiavimo metodo nustatymu, o ne su pačios darbuotojo sąvokos apibrėžimu.
(žr. 33, 41 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)
2. Direktyvos 98/59 dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo 1 straipsnio 1 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad jis draudžia nacionalinės teisės aktą, pagal kurį, apskaičiuojant šioje nuostatoje numatytą įdarbintų darbuotojų skaičių, neatsižvelgiama, net jeigu tik laikinai, į tam tikrą darbuotojų kategoriją.
Iš tikrųjų ši direktyva, kuria siekiama nustatyti minimalius darbuotojų teisės į informavimą ir konsultavimąsi su jais reikalavimus kolektyvinio atleidimo iš darbo atveju, negali būti aiškinama taip, kad darbuotojų skaičiaus ribų apskaičiavimo metodus ir kartu pačias ribas galėtų nustatyti valstybės narės, nes toks išaiškinimas pastarosioms leistų pakeisti šios direktyvos taikymo sritį ir padaryti ją visiškai neveiksmingą.
(žr. 44, 47, 49 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)