1. Europos Bendrijos – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punktas)
2. Europos Bendrijos – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punktas; Tarybos reglamentas Nr. 2580/2001)
3. Europos Bendrijos – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 9 straipsnio 3 dalis)
1. Pagal EB 230 straipsnį Bendrijos teismui tenkančios teisėtumo kontrolės apimtis gali skirtis, atsižvelgiant į nagrinėjamas sritis. Proporcingumo principo laikymosi teisminės kontrolės atžvilgiu Bendrijos teisės aktų leidėjui turi būti suteikta plati diskrecija srityse, kurios reikalauja jo politinio, ekonominio ir socialinio pobūdžio pasirinkimų ir kuriose jis turi atlikti sudėtingus vertinimus. Tik akivaizdžiai netinkamas šiose srityse priimtos priemonės pobūdis, palyginti su tikslu, kurio kompetentinga institucija ketina siekti, gali turėti poveikį aptariamos priemonės teisėtumui.
Kalbant apie Tarybos sprendimo, kuriuo, remiantis viena iš Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 1 dalies a punkte numatytų išimčių, susijusių su visuomenės interesu, atsisakoma visuomenei suteikti galimybę susipažinti su dokumentu, teisėtumo teisminės kontrolės apimties Taryba turi turėti plačią diskreciją nustatydama, ar dokumentų, patenkančių į minėtų išimčių sritis, atskleidimas gali pažeisti visuomenės interesą. Bendrijos teismo teisėtumo kontrolė, vykdoma tokio sprendimo atžvilgiu, turi apsiriboti procedūros ir motyvavimo taisyklių laikymosi, faktinių aplinkybių tikslumo, o taip pat akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes arba piktnaudžiavimo įgaliojimais nebuvimo patikrinimu.
(žr. 32–34 punktus)
2. Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais tikslas yra garantuoti visiems galimybę susipažinti su institucijų dokumentais, o ne nustatyti taisykles, skirtas konkretaus intereso apsaugai, kad vienas ar kitas asmuo galėtų susipažinti su vienu iš šių dokumentų. Vis dėlto iš šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkto formuluotės matyti, kad, kalbant apie šioje nuostatoje numatytos teisės susipažinti su dokumentais išimtis, institucija privalo atsisakyti suteikti galimybę susipažinti, jeigu dokumento atskleidimas visuomenei galėtų pažeisti šios nuostatos saugomus interesus, nesant būtinumo panašiu atveju, ir skirtingai, nei numato, pavyzdžiui, to paties straipsnio 2 dalis, su šių interesų apsauga susijusius reikalavimus derinti su kitų interesų pagrindu kylančiais reikalavimais. Taigi institucija, kuri turi pareikšti nuomonę, ar šių dokumentų atskleidimas visuomenei pažeistų šia nuostata saugomus interesus, ir atsisakyti panašiu atveju suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, neturi atsižvelgti į konkretų apelianto interesą gauti dokumentus.
Netgi darant prielaidą, kad apeliantas turi teisę būti išsamiai informuotas apie pateikiamo jam kaltinimo pobūdį ir pagrindą dėl jo įtraukimo į sąrašą asmenų, kurių lėšos ir finansinis turtas yra įšaldomi remiantis Reglamentu Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, ir kad ši teisė suteikia galimybę susipažinti su Tarybos dokumentais, tokia teisė negali būti konkrečiai naudojama, remiantis Reglamente Nr. 1049/2001 įtvirtinta visuomenės susipažinimo su dokumentais tvarka.
(žr. 43, 46–48 punktus)
3. Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad slapti dokumentai registruojami registre ir išduodami tiktai esant dokumento rengėjo sutikimui. Šis rengėjas turi teisę reikalauti laikyti paslaptyje net patį slapto dokumento buvimą ir taip pat turi teisę nesutikti atskleisti savo paties pavadinimo, jeigu būtų sužinota apie šio dokumento buvimą. Tokia išvada, kuri darytina taip pat šios nuostatos formuluotės atžvilgiu, paaiškinama atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų ypatingą pobūdį; dokumentai, kurių turinys yra ypač slaptas, kaip matyti ir iš šio reglamento devintos konstatuojamosios dalies, pateisina ypatingą požiūrį į juos. Todėl ši išvada negali būti laikoma neproporcinga, motyvuojant, kad pareiškėjui, kuriam nebuvo leista susipažinti su slaptu dokumentu, buvo apsunkinta ar tapo praktiškai neįmanoma nustatyti šį dokumentą parengusią valstybę.
(žr. 101–103 punktus)