Byla C‑176/05
KVZ retec GmbH
prieš
Austrijos Respubliką
(Landesgericht für Zivilrechtssachen Wien prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Atliekos – Reglamentas (EEB) Nr. 259/93 – Atliekų vežimo priežiūra ir kontrolė – Mėsos miltai“
Sprendimo santrauka
Aplinka – Atliekos – Reglamentas Nr. 259/93 dėl atliekų vežimo
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1774/2002, iš dalies pakeistas Reglamentu Nr. 808/2003; Tarybos reglamento Nr. 259/93, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2557/2001, 1 straipsnio 3 dalies a punktas)
Pagal Reglamento Nr. 259/93 dėl atliekų vežimo Europos bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2557/2001, 1 straipsnio 3 dalies a punktą, šio reglamento nuostatos, išskyrus minėtos 3 dalies b–e punktų ir 11 straipsnio bei 17 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, netaikomos vežant mėsos miltus, pripažįstamus „atliekomis“ atsižvelgiant į pareigą arba ketinimą jų atsikratyti, kurios yra skirtos tik panaudojimui ir nurodytos šio reglamento II priede.
Tačiau nacionalinis teismas turi prižiūrėti, kad taip vežant būtų laikomasi Reglamento Nr. 1774/2002, nustatančio sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 808/2003, nuostatų reikalavimų, tarp kurių svarbūs gali būti 7, 8 ir 9 straipsniuose ir šio reglamento II priede išvardyti reikalavimai.
Reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 259/93 taikymas nereiškia, jog Reglamento Nr. 1774/2002 nuostatos yra visiškai nereikšmingos. Be keliamo pavojaus aplinkai, mėsos miltai kelia ir ligų platinimo pavojų. Siekiant išvengti bet kokios ligų sukėlėjų platinimo grėsmės, Reglamento Nr. 1774/2002 nuostatose įtvirtinama nemažai reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti, kad gyvulinės kilmės šalutiniai produktai nebūtų naudojami ir vežami neteisėtais tikslais. Siekiant išsaugoti minėtų reglamentų veiksmingumą, šias teisines priemones reikia taikyti kartu, kad atitinkamos jų nuostatos viena kitą papildytų.
(žr. 73, 77 punktus ir rezoliucinę dalį)
TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija)
SPRENDIMAS
2007 m. kovo 1 d.(*)
„Atliekos – Reglamentas (EEB) Nr.°259/93 – Atliekų vežimo priežiūra ir kontrolė – Mėsos miltai“
Byloje C‑176/05
dėl Landesgericht für Zivilrechtssachen Wien (Austrija) 2005 m. balandžio 8 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2005 m. balandžio 20 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
KVZ retec GmbH
prieš
Austrijos Respubliką,
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas P. Jann, teisėjai K. Lenaerts, E. Juhász, K. Schiemann (pranešėjas) ir M. Ilešič,
generalinė advokatė J. Kokott,
posėdžio sekretorė K. Sztranc‑Sławiczek, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2006 m. birželio 8 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– KVZ retec GmbH, atstovaujamos Rechtsanwälte H. Zanier ir M. Firle,
– Austrijos Respublikos, atstovaujamos E. Hofbauer,
– Austrijos vyriausybės, atstovaujamos E. Riedl,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues ir R. Loosli‑Surrans,
– Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos C. White, padedamos baristerio J. Maurici,
– Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos M. Konstantinidis ir F. Erlbacher,
susipažinęs su 2006 m. rugsėjo 7 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra susijęs su 1993 m. vasario 1 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 259/93 dėl atliekų vežimo Europos bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės (OL L 30, p. 1), iš dalies pakeisto 2001 m. gruodžio 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr.°2557/2001 (OL L 349, p. 1, toliau – Reglamentas Nr. 259/93), ir 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.°1774/2002, nustatančio sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (OL L 273, p. 1), iš dalies pakeisto 2003 m. gegužės 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr.°808/2003 (OL L 117, p. 1, toliau – Reglamentas Nr.°1774/2002), aiškinimu.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp KVZ retec GmbH (toliau – KVZ) ir Republik Österreich, kuris yra susijęs su Bendrijos teisės aktų atliekų srityje taikymu vežant mėsos miltus, skirtus panaudoti kaip kurą centrinėje šiluminėje katilinėje, ir šių teisės aktų bei Reglamento Nr. 1774/2002 ryšiu.
Teisinis pagrindas
Direktyva Nr. 75/442/EEB
3 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų (OL L 194, p. 39), su pakeitimais, padarytais 1996 m. gegužės 24 d. Komisijos sprendimu 96/350/EB (OL L 135, p. 32, toliau – Direktyva 75/442), 1 straipsnio 1 dalies pirmame punkte „atliekos“ apibrėžiamos kaip „medžiaga ar daiktas, patenkantis į I priedo kategorijas, kurio atliekų turėtojas atsikrato, ketina atsikratyti arba privalo atsikratyti“. (Pataisytas vertimas)
4 Tarybos direktyvos Nr. 75/442 1 straipsnyje nustatyta:
,,Šioje direktyvoje:
<…>
e) „šalinimas“ reiškia bet kurią operaciją, išvardytą IIA priede;
f) „panaudojimas“ reiškia bet kurią operaciją, išvardytą IIB priede;
<…>“
5 Tarp Direktyvos Nr. 75/442 I priede išvardytų atliekų kategorijų nurodyta kategorija Q 16, kuri apibrėžiama kaip „bet kurios medžiagos, junginiai ar produktai, neminimi pirmiau išvardytose kategorijose“.
6 Direktyvos Nr. 75/442 IIB priede išvardijamos atliekų naudojimo operacijos tokia seka, kokia yra vykdomos. Tarp išvardytų operacijų, be kita ko, nurodoma:
„R 1 Panaudojimas kaip kuro ar kitos priemonės energijai gauti“.
7 Direktyvos Nr. 75/442 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Ši direktyva netaikoma:
<…>
b) tam, ką reguliuoja kiti teisės aktai:
<…>
iii) kritusiems gyvuliams ir šioms žemės ūkio atliekoms: srutoms ir kitoms natūralioms nepavojingoms medžiagoms, naudojamoms žemės ūkyje;
<…>“
Reglamentas Nr. 259/93
8 Reglamento Nr. 259/93 1 straipsnyje nustatoma:
„1. Šis reglamentas taikomas atliekų vežimui Bendrijos viduje, į ją ir iš jos.
2. Reglamentas netaikomas:
<…>
d) vežant atliekas, minimas Direktyvos Nr. 75/442/EEB 2 straipsnio 1 dalies b punkte, kai taikomi kiti teisės aktai;
<…>
3. a) Šio reglamento nuostatos taip pat netaikomos vežant atliekas, skirtas tik panaudojimui ir išvardytas II priede, išskyrus atvejus numatytus pagal 11 straipsnio b, c, d ir e punktus ir 17 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis;
b) tokioms atliekoms taikomos Direktyvos Nr. 75/442/EEB nuostatos. Jos visų pirma turi būti:
– adresuotos tik tinkamus leidimus turintiems įrenginiams, ir leidimas joms turi būti išduotas pagal Direktyvos Nr. 75/442/EEB 10 ir 11 straipsnius,
– atitikti visus Direktyvos Nr. 75/442/EEB 8, 12, 13 ir 14 straipsnių reikalavimus;
c) tačiau tam tikras II priede išvardytas atliekas galima kontroliuoti kaip atliekas, išvardytas III ir IV prieduose, jei, be kitų priežasčių, pastebimos dar ir pavojingos jų savybės, išvardytos 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų III priede <...>.
Tokios atliekos turi būti apibūdintos ir sprendimas, kurią iš dviejų procedūrų taikyti, turi būti priimtas Direktyvos Nr. 75/442/EEB 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokios atliekos turi būti išvardytos IIA priede;
d) ypatingais atvejais aplinkos ir gyventojų sveikatos apsaugos labui II priede išvardytų atliekų vežimą valstybės narės gali kontroliuoti taip, lyg jos būtų įtrauktos į III ar IV priedus.
Valstybės narės, pasinaudojančios tokia galimybe, apie tai nedelsiant praneša Komisijai ir informuoja kitas valstybes nares, pateikdamos savo sprendimo pagrindimą. Komisija Direktyvos Nr. 75/442/EEB 18 straipsnyje nustatyta tvarka gali tokius veiksmus patvirtinti ir, jei būtina, tokias atliekas papildomai įtraukti į IIA priedą;
e) kai II priede išvardytos atliekos yra vežamos pažeidžiant šį reglamentą ar Direktyvą Nr. 75/442/EEB, valstybės narės gali taikyti atitinkamas šio reglamento 25 ir 26 straipsnių nuostatas.“
9 Reglamento Nr. 259/93 2 straipsnio a punkte nustatoma:
„Šiame reglamente:
a) „atliekos“ apibrėžiamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Direktyvos Nr. 75/442/EEB 1 straipsnio a punkte;“
10 Šio reglamento 11 straipsnyje numatyta, kad panaudojimui skirtos ir to paties reglamento II priede išvardytos atliekos turi būti vežamos kartu su tam tikra informacija.
11 Reglamento Nr. 259/93 17 straipsnio 1–3 dalyse nustatytos taisyklės, taikomos šio reglamento II priede išvardytų atliekų vežimui šalyse, kuriose netaikomas 1992 m. kovo 30 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sprendimas dėl panaudojimui skirtų atliekų tarpvalstybinio vežimo kontrolės.
12 Reglamento Nr. 259/93 II priede „Atliekų žaliasis sąrašas“ (toliau – žaliasis sąrašas) įžanginėje dalyje teigiama:
„Nepaisant to, ar atliekos yra įtrauktos į šį sąrašą, ar ne, jos negali būti vežamos kaip žaliosios atliekos, jeigu yra užterštos kitomis medžiagomis tiek, kad: a) tai padidintų su atliekomis susijusią riziką, kai jos tampa tokios, kad jas būtų galima įtraukti į geltonąjį arba raudonąjį sąrašą, arba b) šių atliekų neįmanoma panaudoti saugiai aplinkos atžvilgiu.“ (Neoficialus vertimas)
13 II priedo dalyje „Žemės ūkio ir maisto pramonės atliekos“ nurodyta kategorija GM 130 apima „Žemės ūkio ir maisto pramonės atliekas, išskyrus šalutinius produktus, atitinkančias nacionalinius ir tarptautinius reikalavimus bei standartus, taikomus žmonių vartojamiems arba gyvuliams skirtiems produktams“. (Neoficialus vertimas)
14 Reglamento Nr. 259/93 26 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatyta:
„1. Bet koks atliekų vežimas:
a) nepranešus visoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms kaip numato šis reglamentas
arba
b) negavus atitinkamų kompetentingų institucijų sutikimo kaip numato šis reglamentas, <...>
laikomas nelegaliu vežimu“.
Reglamentas Nr.°1774/2002
15 Pagal Reglamento Nr.°1774/2002 1 straipsnį jame nustatomos gyvulių ir visuomenės sveikatos taisyklės, taikomos renkant, vežant, saugant, tvarkant, perdirbant ir naudojant arba pašalinant gyvulinės kilmės šalutinius produktus, kad jie nekeltų pavojaus gyvulių arba žmonių sveikatai, bei taisyklės, taikytinos pateikiant į rinką, o tam tikrais ypatingais atvejais – eksportuojant ir vežant tranzitu gyvulinės kilmės šalutinius produktus ir iš jų gautus produktus, nurodytus VII ir VIII prieduose.
16 Reglamento Nr.°1774/2002 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiami „gyvūninės kilmės šalutiniai produktai“: tai šio reglamento 4, 5 ir 6 straipsniuose nurodyti kritusių gyvulių kūnai, jų dalys ar gyvulinės kilmės produktai, neskirti vartoti žmonėms.
17 Reglamento Nr.°1774/2002 4 straipsnyje, pavadinimu „1 kategorijos medžiagos“ nustatyta:
„1. 1 kategorijos medžiagoms priskiriami toliau pateiktą aprašymą atitinkantys gyvūninės kilmės šalutiniai produktai arba bet kurios medžiagos, kuriose yra tokių šalutinių produktų:
<…>
b) i) apibrėžtos pavojingos medžiagos <…>
<…>
2. 1 kategorijos medžiagos renkamos, vežamos ir identifikuojamos pernelyg nedelsiant pagal 7 straipsnio nuostatas ir, nebent 23 ir 24 straipsniuose būtų nurodyta kitaip:
a) tiesiogiai šalinamos kaip atliekos, sudeginant pagal 12 straipsnio nuostatas patvirtintoje deginimo įmonėje;
b) perdirbamos <...> patvirtintoje perdirbimo įmonėje <...>; pastaruoju atveju gaunama medžiaga <...> galiausiai pašalinama kaip atliekos sudeginant arba sudeginant kartu su kitomis medžiagomis pagal 12 straipsnio nuostatas patvirtintoje deginimo atskirai arba kartu su kitomis medžiagomis įmonėje;
c) išskyrus 1 dalies a, i ir ii papunkčiuose nurodytas medžiagas, perdirbamos patvirtintoje perdirbimo įmonėje <...>, gaunamos medžiagos <...> galiausiai pašalinamos kaip atliekos patvirtintame sąvartyne;
<…>
e) atsižvelgiant į mokslo pažangą, pašalinamos kitais būdais, patvirtintais 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, prieš tai pasitarus su atitinkamu mokslo komitetu. Tokios priemonės gali papildyti arba pakeisti nurodytąsias a–d punktuose.“ (Pataisytas vertimas)
18 Reglamento Nr.°1774/2002 6 straipsnyje, pavadinimu „3 kategorijos medžiagos“, nustatyta:
„1. 3 kategorijos medžiagoms priskiriami toliau pateiktą aprašymą atitinkantys gyvūninės kilmės šalutiniai produktai arba bet kurios medžiagos, kuriose yra tokių šalutinių produktų:
<…>
e) gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, gauti gaminant žmonėms vartoti skirtus produktus, įskaitant kaulus, iš kurių pašalinti riebalai, ir spirgučius;
<…>
2. 3 kategorijos medžiagos renkamos, vežamos ir identifikuojamos pernelyg nedelsiant pagal 7 straipsnio nuostatas ir, nebent 23 ir 24 straipsniuose būtų nurodyta kitaip:
a) tiesiogiai pašalinamos kaip atliekos, sudeginant pagal 12 straipsnio nuostatas patvirtintoje deginimo įmonėje;
b) perdirbamos <...> patvirtintoje perdirbimo įmonėje <...>; šiuo atveju gaunama medžiaga turi būti pašalinama sudeginant arba sudeginant kartu su kitomis medžiagomis pagal 12 straipsnio nuostatas patvirtintoje deginimo atskirai arba kartu su kitomis medžiagomis įmonėje arba <...> patvirtintame sąvartyne;
c) perdirbamos pagal 17 straipsnio nuostatas patvirtintoje perdirbimo įmonėje;
d) perdirbamos pagal 18 straipsnio nuostatas patvirtintoje techninėje įmonėje;
e) panaudojamos kaip žaliava pagal 18 straipsnio nuostatas patvirtintoje naminių gyvūnėlių ėdalo įmonėje;
f) perdirbamos pagal 15 straipsnio nuostatas patvirtintoje biologinių dujų arba komposto įmonėje;
<…>
i) pašalinamos kitomis priemonėmis arba panaudojamos kitais būdais, laikantis taisyklėse, nustatytose 33 straipsnio 2 dalyje, nurodytos tvarkos, pasikonsultavus su atitinkamu mokslo komitetu. Tokios priemonės ar būdai gali papildyti arba pakeisti a–h punktuose nurodytas priemones ar būdus;
<...>“(Pataisytas vertimas)
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
19 R. Krenski, Vokietijos inžinierius, vykdantis veiklą kaip PGI Umwelttechnik, mėsos miltų pagrindu paruošė kuro mišinį, skirtą panaudoti gaminant šilumą specialiai tam tikslui patvirtintoje Bulgarijos šiluminėje katilinėje.
20 2003 m. balandžio 24 d. Straubingo uoste (Vokietija) į prekinį laivą MS Euroca buvo pakrautas M. Krenski priklausantis maždaug 1 111 tonų mėsos miltų (toliau – mėsos miltai) krovinys (toliau – krovinys), kad jį toliau iš Vokietijos upėmis nuplukdytų į Bulgariją krovinio adresatui – bendrovei New‑Energy‑GmbH. Perplukdytas per Austriją ir Vengriją, krovinys buvo atplukdytas į Serbiją, kur nacionalinės muitinės tarnybos uždraudė toliau jį plukdyti, nes mėsos miltų tranzitas prieštarauja Serbijos teisės aktams, pagal kuriuos mėsos miltai laikomi atliekomis.
21 M. Krenski atsisakė savanoriškai pripažinti krovinį atliekomis, nes tokiu atveju nebūtų leista jį įvežti į Bulgarijos teritoriją, kur buvo galutinė paskirties vieta. Siekiant nustatyti, ar vežamas mėsos miltų krovinys yra atliekos, jį sugrąžino į Straubingo uostą. Tačiau grąžinant krovinį, 2003 m. birželio 1 d. Austrijos muitinės tarnybos sustabdė jį Vienos (Hainburgo) upių uoste.
22 2003 m. birželio 6 d. Sprendimu, priimtu remiantis 2002 m. Federalinio įstatymo dėl atliekų valdymo (2002 m. Abfallwirtschaftsgesetz) 69 straipsniu ir Reglamento Nr. 259/93 26 straipsnio 1 dalies a ir b punktais, federalinis žemės ūkio, miškų, aplinkos ir vandentvarkos ministras (Bundesminister für Land‑ und Forstwirtschaft, Umwelt und Wasserwirtschaft, toliau – ministras) leido M. Krenski grąžinti mėsos miltus į Straubingo uostą laikantis tam tikrų sąlygų ir pareigų. Iš nacionalinio teismo sprendimo, kuriuo pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, matyti, kad 2003 m. birželio 6 d. Sprendime mėsos miltai buvo pripažinti „gyvulių atliekomis“, kurias pervežant kyla pareiga pranešti pagal Reglamento Nr. 259/93 nuostatas.
23 Kadangi ministrą tenkino jog buvo laikomasi minėtų sąlygų ir pareigų, 2003 m. rugsėjo 19 d. jis pranešė, kad nebeliko kliūčių grąžinti mėsos miltus į Straubingo uostą, ir krovinys buvo išplukdytas iš Vienos (Hainburgo) upių uosto Vokietijos link.
24 2003 m. spalio 16 d. Nutartimi Verwaltungsgerichtshof atmetė M. Krenski ieškinį, pareikštą dėl 2003 m. birželio 6 d. Sprendimo, tiek, kiek jame mėsos miltai pripažįstami „gyvulių atliekomis“.
25 Priėmus nutarties, KVZ, kuriai M. Krenski perleido savo reikalavimo teisę, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme padavė ieškinį dėl Republik Österreich administracinės atsakomybės, reikalaudama kaip nuostolių, patirtų dėl krovinio sustabdymo, atlyginimą sumokėti 306 984,63 EUR dydžio sumą bei palūkanas.
26 Šiomis aplinkybėmis Landesgericht für Zivilrechtssachen Wien nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1) Ar gyvulių mėsos miltų, kuriuose yra arba nėra apibrėžtų pavojingų medžiagų, kaip atliekų vežimui (tranzitui arba, tiksliau, grąžinimui) taikoma pareiga pranešti pagal <…> Reglamentą (EEB) Nr. 259/93?
Papildomai:
2) ar pagal Reglamento (EEB) Nr. 259/93 1 straipsnio 2 dalies d punktą vežant gyvulių mėsos miltus, kuriuose yra arba nėra apibrėžtų pavojingų medžiagų, šis reglamentas netaikomas?
Neigiamai atsakius į antrąjį klausimą:
3) Ar vežimas (tranzitas arba, tiksliau, grąžinimas) mėsos miltų,
a) kuriuose yra apibrėžtų pavojingų medžiagų arba
b) apibrėžtų pavojingų medžiagų (Reglamento (EB) nr. 1774/2002 <....> prasme, priskiriamų 1 kategorijos medžiagoms),
laikomas nelegaliu Reglamento Nr. 259/93 26 straipsnio 1 dalies a ir b punktų prasmėmis, jei nepranešta visoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir negautas jų sutikimas, nes mėsos miltai laikomi atliekomis Reglamento Nr. 259/93 prasme?“
Dėl prejudicinių klausimų
27 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimuose, kuriuos reikia nagrinėti kartu, iš esmės nurodomi trys esminiai dalykai. Visų pirma reikia nustatyti, ar mėsos miltų, jei juos apimtų sąvoka „kritusių gyvulių kūnai“, vežimas automatiškai nepatenka į Reglamento Nr. 259/93, atsižvelgiant į jo 1 straipsnio 2 dalies d punktą, taikymo sritį. Jei šis reglamentas taikomas, tuomet reikia išnagrinėti klausimą dėl šių mėsos miltų pripažinimo „atliekomis“ Direktyvos Nr. 75/442 ir Reglamento Nr. 259/93 prasmėmis. Pagaliau pasirodo esant būtina išnagrinėti galimą pareigą pranešti apie aptariamų mėsos miltų vežimą.
28 Prieš pradedant paeiliui nagrinėti visus šiuos tris klausimus, svarbu iš anksto pateikti keletą pastabų.
29 Dėl mėsos miltų vežimo kylantys teisiniai klausimai yra susiję su Bendrijos teisės aktų, kurie, pirma, reglamentuoja atliekas ir, antra, žmonių bei gyvulių sveikatos apsaugą, aiškinimu. Būtent atsižvelgiant į šią dvigubą reikšmę pagrindinei bylai, reikia atsakyti prejudicinį klausimą pateikusiam teismui.
30 Mėsos miltai yra mėsos apdorojimo procese gaunamas produktas. Pagal Austrijos vyriausybės rašytinėse pastabose pateiktus aiškinimus, šie miltai gaminami smulkinant kritusių gyvulių kūnus, kurie pakartotinai perdirbami presavimo būdu. Kadangi gauta medžiaga dar kartą smulkinama, riebalai yra pašalinami, o likusioji dalis, kurioje yra daug baltymų, dehidratuojama siekiant gauti miltus, kurie iš dalies taip pat yra perdirbami presavimo būdu ir iš jų formuojami rutuliukai.
31 Paplitusi praktika, kai gyvuliniai baltymai naudojami šeriant gyvulius, buvo nutraukta 2000 m. gruodžio 4 d. Tarybos sprendimu 2000/766/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su užkrečiamomis spongiforminėmis encefalopatijomis ir šėrimu gyvuliniais baltymais, įgyvendinti (OL L 306, p. 32). Kaip tai matyti iš šio sprendimo motyvuojamosios dalies 6 punkto, buvo nuspręsta, jog atsargumo sumetimais reikia laikinai uždrausti naudoti gyvulinius baltymus šeriant gyvulius ir, kadangi dėl šio draudimo bus padaryta žala aplinkai, jei ji nebus tinkamai prižiūrėta, reikia stebėti, kad gyvulių atliekos būtų patikimai surenkamos, pervežamos, perdirbamos, saugojamos ir pašalinamos.
32 Sprendimo 2000/766 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės privalo uždrausti naudoti perdirbtus gyvulinius baltymus šeriant ūkiuose laikomus, penimus ar veisiamus gyvulius, skirtus maisto papildų gamybai.
33 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė reglamentą (EB) Nr. 999/2001, nustatantį tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, p. 1). Pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalį atrajotojus šerti gyvuliniais baltymais yra draudžiama. Pagal to paties straipsnio 2 dalį šis draudimas taikomas gyvūnams ir gyvulinės kilmės produktams.
34 Ankstesniuose trijuose punktuose aprašyta teisės aktų leidybos raida bei iš jų išplaukiantys apribojimai, susiję su gyvulinių baltymų naudojimu šeriant gyvulius, leidžia suprasti aplinkybes, kuriomis buvo priimtas Reglamentas Nr. 1774/2002. Šio reglamento trečioje konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad turėtų būti apribotas galimas tam tikrų gyvulinių medžiagų naudojimas ir nustatytos gyvulinės kilmės šalutinių produktų naudojimo ne pašarams ir jų pašalinimo taisyklės. Būtent siekiant šio tikslo minėtame reglamente nustatomos sveikatos ir veterinarijos kontrolės taisyklės, taikomos renkant, vežant, saugant, tvarkant, perdirbant ir naudojant arba pašalinant gyvulinės kilmės šalutinius produktus.
35 Teisingumo Teismui pateiktose rašytinėse pastabose Austrijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės teigė, kad tokios medžiagos kaip mėsos miltai pagal Reglamento Nr. 1774/2002 nuostatomis gyvulinės kilmės šalutiniams produktams nustatytus reikalavimus gali būti pripažįstamos atliekomis. Sprendime, kuriuo pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, nacionalinis teismas taip pat nurodo į šį reglamentą, tačiau nemano, kad jis gali būti taikomas pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms. Iš tikrųjų šis reglamentas buvo pradėtas taikyti tik nuo 2003 m. gegužės 1 d., nors mėsos miltai į Bulgariją buvo vežami 2003 m. balandžio mėnesį.
36 Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagrindinė byla yra susijusi su 2003 m. birželio 6 d. ministro sprendimu, kuriame, kaip matyti iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos, iš esmės mėsos miltai buvo pripažįstami atliekomis ir teigiama, kad kompetentingoms Austrijos institucijoms nepateikus pranešimo jų vežimas į Vokietiją buvo neteisėtas. Iš pateiktų klausimų formuluočių matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimas yra susijęs su šia galima pareiga pranešti, visų pirma kylančia dėl mėsos miltų grąžinimo į Straubingo uostą. Kadangi, kaip matyti iš nacionalinio teismo sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, krovinys buvo plukdomas jau įsigaliojus Reglamentui Nr. 1774/2002 – jis įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d., – reikia daryti išvadą, kad jis yra taikytinas ginčui pagrindinėje byloje.
Dėl galimo netaikymo mėsos miltų, jei juos apima Reglamento Nr. 259/93 sąvoka „kritusių gyvulių kūnai“, vežimui
37 Pagal Direktyvos Nr. 75/442 2 straipsnio 1 dalies b punkto iii įtrauką ši direktyva netaikoma kritusių gyvulių kūnams, jei jiems taikomi kiti teisės aktai. Reglamento Nr. 259/93 1 straipsnio 2 dalies d punktas netaikomas minėtoje Direktyvos Nr. 75/442 nuostatoje nurodytų atliekų vežimui.
38 Iš nacionalinio teismo sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvų aišku, kad nacionalinis teismas mano, jog sąvoka „kritusių gyvulių kūnai“ yra bendra sąvoka, apimanti ne tik apdorojimui skirtus gyvulių kūnus, bet ir su jais susijusius produktus, įskaitant mėsos miltus.
39 Tačiau, Komisijos teigimu, minėta sąvoka žemės ūkio gamyboje apima tik kritusių gyvulių kūnus. Taigi mėsos miltai yra atliekos, susijusios ne tik su žemės ūkio gamyba, bet ir su skerdimu bei mėsos apdorojimu.
40 Savo ruožtu Austrijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės mano, kad mėsoms miltams netaikoma išimtis, susijusi su kritusių gyvulių kūnais, ir todėl jų vežimui taikomas Reglamentas Nr. 259/93. Šalutiniams produktams, gautiems perdirbant bei apdorojant tokius kūnus ir turintiems miltų savybes, netaikoma „kritusių gyvulių kūnų“ sąvoka.
41 Šiuo klausimu pažymėtina, kad paaiškinimas dėl Direktyvos Nr. 75/442 netaikymo kritusių gyvulių kūnams ir tam tikroms kitoms atliekoms yra pateiktas šios direktyvos šeštoje konstatuojamojoje dalyje ir yra susijęs su Bendrijos teisės aktų leidėjo valia netaikyti šios direktyvos medžiagoms, kurias reglamentuoja specifiniai Bendrijos teisės aktai.
42 Neginčijama, kad iš tiesų kritusių gyvulių kūnai reglamentuojami specifiniais Bendrijos teisės aktais, būtent Reglamentu Nr. 1774/2002. Visų pirma iš šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto aišku, kad gyvulinės kilmės šalutiniai produktai apima kritusių gyvulių kūnus ar jų dalis. Tačiau ši išvada neturėtų būti aiškinama taip, kad visam tam, kam taikomas reglamentas, automatiškai netaikoma Direktyva 75/442. Taigi tai, kad šalutiniams produktams, kaip antai mėsos miltai, taip pat taikomas Reglamentas Nr.°1774/2002, nereiškia, kad išimtis, susijusi su šioje direktyvoje ir Reglamente Nr. 259/93 nurodytais kritusių gyvulių kūnais, taip pat turi būti taikoma šiems šalutiniams produktams.
43 Pažymėtina, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas nusprendė suformuluoti šią išimtį vartodamas aiškius terminus. Sąvoka „kritusių gyvulių kūnai“, vertinant jos įprastą pažodinę reikšmę, nurodo į nugaišusius gyvulius, t. y. į neperdirbtus gyvulių kūnus. Ta aplinkybė, kad šie kritusių gyvulių kūnai yra nepadalyti ar padalyti, nieko nekeičia, nes jie nebuvo perdirbti ir dėl to galėjo pasikeisti jų esminės charakteristikos. Tačiau pagrindinėje byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su mėsos miltais, t. y. medžiaga, kuri iš esmės yra kitokia nei ta, iš kurios ji buvo gauta, nes ji buvo specialiai perdirbta, kaip aprašyta šio sprendimo 30 punkte.
44 Kiek tai susiję su gyvulinės kilmės šalutinių produktų apibrėžimu, pagrindinį šių dviejų medžiagų rūšių skirtumą atspindi tai, kad Reglamento Nr.°1774/2002 2 straipsnio 1 dalies a punktas aiškiai atskiria „visus gyvūnų kūnus ar jų dalis“ ir „gyvūninės kilmės produktus“.
45 Be to, sąvokos „kritusių gyvulių kūnai“ kontekstas palaiko siaurą šios sąvokos aiškinimą. Be kritusių gyvulių kūnų, pagal Direktyvos Nr. 75/442 2 straipsnio 1 dalies b punkto iii įtrauką ši direktyva netaikoma tam tikroms joje išvardytoms žemės ūkio atliekoms. Tai, kad į tą pačią nuostatą įtraukiamos šios dvi sąvokos, t. y. kritusių gyvulių kūnai ir tam tikros žemės ūkio atliekos, rodo, jog pagal savo kilmę jos yra susijusios. Analogiškai, sąvoka „kritusių gyvulių kūnai“ galėtų apimti gyvulių kūnus, susijusius su žemės ūkiu gamyba, o ne su specifiniu skerdimo ir mėsos apdorojimo procesu, kuriame gaunami mėsos miltai.
46 Be to, siauras sąvokos „kritusių gyvulių kūnai“ aiškinimas atitinka Teisingumo Teismo bylų praktiką, pagal kurią sąvoka „atliekos“ negali būti aiškinama siaurąja prasme (žr. 2000 m. birželio 15 d. Sprendimo ARCO Chemie Nederland ir kt., C‑418/97 ir C‑419/97, Rink. p. I‑4475, 37–40 punktus bei 2002 m. balandžio 18 d. Sprendimo Palin Granit ir Vehmassalon kansanterveystyön kuntayhtymän hallitus, C‑9/00, Rink. p. I‑3533, toliau – Palin Granit sprendimas, 23 punktą), o tai reiškia, kad sąvoka „atliekos“ turi būti aiškinama siaurąja prasme.
47 Vis dėlto reikia pažymėti, kad įsigaliojus 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, p. 1), šioje srityje buvo padarytas svarbus teisės aktų pakeitimas. Šio reglamento vienuoliktoje konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad būtina išvengti dubliavimosi su (...) Reglamentu Nr. 1774/2002, (...) kuriame jau yra nuostatos, apimančios visą gyvulinės kilmės šalutinių produktų siuntimą, gabenimą ir judėjimą (rinkimą, vežimą, tvarkymą, apdorojimą, vartojimą, naudojimą ar šalinimą, siuntimo apskaitos dokumentus, pridedamus dokumentus ir atsekamumą) Bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos.
48 Pagal Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 3 dalies d punktą jis netaikomas vežimui, kuriam taikomi Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 patvirtinimo reikalavimai. Tačiau kadangi minėtas reglamentas bus taikomas tik nuo 2007 m. liepos 12 d., šioje byloje į jį negalima atsižvelgti.
49 Mėsos miltai nepatenka į sąvoką „kritusių gyvulių kūnai“ Direktyvos Nr. 75/442 2 straipsnio 1 dalies b punkto iii įtraukos prasme ir, kadangi dėl to juos vežant netaikomas Reglamentas Nr. 259/93, reikia išnagrinėti, ar galima šiuos miltus pripažinti „atliekomis“ Direktyvos Nr. 75/442 ir Reglamento Nr. 259/93 prasmėmis.
Dėl mėsos miltų pripažinimo atliekomis
50 Dėl termino „atliekos“ apibrėžimo Reglamento Nr. 259/93 2 straipsnio a punkte daroma nuoroda į Direktyvos Nr. 75/442 1 straipsnio a punktą. Pagal pastarosios nuostatos pirmąją pastraipą „atliekos“ reiškia medžiagą ar daiktą, patenkantį į I priede nurodytas kategorijas, kurio atliekų turėtojas atsikrato, ketina atsikratyti arba privalo atsikratyti“. Neginčijama, kad šis priedas, visų pirma jo Q16 kategorija, taikytinas mėsos miltams.
51 „Atliekų“ sąvokos Direktyvos Nr. 75/442 prasme taikymo sritis susijusi su šios direktyvos 1 straipsnio a punkto pirmosios pastraipos termino „atsikratyti“ reikšme (žr. 1997 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Inter-Environnement Wallonie, C‑129/96, Rink. p. I‑7411, 26 punktą).
52 Medžiagos perdirbimo arba panaudojimo būdas nėra lemiamas ją pripažįstant atliekomis. Iš tikrųjų tai, kas atsitiks su daiktu ar medžiaga ateityje, neturi reikšmės atliekų, kurios yra apibrėžtos Direktyvos Nr. 75/442 1 straipsnio a punkto pirmojoje pastraipoje, kilmei, kiek tai susiję su tuo, ar daikto ar medžiagos turėtojas jo atsikrato, ketina arba privalo atsikratyti (nurodyto sprendimo ARCO Chemie Nederland ir kt. 64 punktas).
53 Kaip nurodyta šio sprendimo 35 punkte, Teisingumo Teismui pateiktose pastabose teigiama, kad, kiek tai susiję su gyvulinės kilmės šalutiniais produktais, tokios medžiagos kaip mėsos miltai gali būti pripažįstamos atliekomis pagal Reglamento Nr. 1774/2002 nuostatomis nustatytus reikalavimus. Taigi reikia išnagrinėti minėtų nuostatų svarbą ir nustatyti, visų pirma, ar gali būti daroma išvada, jog egzistuoja pareiga atsikratyti mėsos miltų. Svarbu atsižvelgti į tai, kad, kaip tai išplaukia iš Teisingumo Teismui pateiktų klausimų formuluočių, nacionalinis teismas paliko neatsakytą klausimą, ar mėsos miltuose yra apibrėžtų pavojingų medžiagų.
54 Jei šiuose mėsos miltuose būtų apibrėžtų pavojingų medžiagų, jie turėtų būti pripažįstami „1 kategorijos medžiagomis“ Reglamento Nr. 1774/2002 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunkčio prasme. Pagal šią nuostatą 1 kategorijos medžiagos apima apibrėžtas pavojingas medžiagas arba bet kokią medžiagą, turinčią tokių medžiagų.
55 Pagal minėto 4 straipsnio 2 dalį 1 kategorijos medžiagos turi būti arba tiesiogiai šalinamos kaip atliekos, sudeginant patvirtintoje deginimo įmonėje, arba perdirbamos patvirtintoje perdirbimo įmonėje ir galiausiai pašalinamos kaip atliekos sudeginant arba sudeginant kartu su kitomis medžiagomis patvirtintoje deginimo atskirai arba kartu su kitomis medžiagomis įmonėje.
56 Iš Reglamento Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2 dalies, aiškinamos atsižvelgiant į šio reglamento septintoje konstatuojamojoje dalyje nurodytą būtinumą išvengti ligų platinimo pavojaus, kuris kyla gyvulius šeriant iš tos pačios rūšies kritusių gyvūnų kūnų ar kūnų dalių gautais baltymais, atsiranda pareiga pašalinti produktus, kaip antai mėsos miltai, kai juose yra apibrėžtų pavojingų medžiagų.
57 Todėl minėti mėsos miltai, jei jų sudėtyje yra tokių medžiagų, turi būti laikomi medžiagomis, kurių turėtojas privalo ,,atsikratyti“ Direktyvos Nr. 75/442 1 straipsnio a punkto prasme, t. y. atliekomis.
58 Tačiau, jei mėsos miltuose nebūtų apibrėžtų pavojingų medžiagų, jie galėtų priklausyti ,,3 kategorijoms medžiagoms“ Reglamento Nr.°1774/2002 6 straipsnio prasme kaip „gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, gauti gaminant žmonėms vartoti skirtus produktus“, nurodyti to paties reglamento 6 straipsnio 1 dalies a punkte.
59 Pagal Reglamento Nr. 1774/2002 6 straipsnio 2 dalies a ir b punktus šios kategorijos šalutiniai produktai turi būti tiesiogiai pašalinami kaip atliekos, sudeginant patvirtintoje deginimo įmonėje. Tačiau skirtingai nei 1 kategorijos medžiagos 3 kategorijos medžiagos nėra skirtos tik pašalinti. Visų pirma minėtos 2 dalies c–f punktuose numatyta, kad šios medžiagos gali būti perdirbamos į ekonominę vertę turinčius produktus arba panaudojamos kaip žaliava patvirtintoje naminių gyvūnėlių ėdalo įmonėje. Kadangi tokių šalutinių produktų šalinimas kaip atliekų tėra pagalbinė priemonė, iš Reglamento Nr. 1774/2002 negali būti kildinama absoliuti pareiga atsikratyti tokių medžiagų kaip mėsos miltai, jei juose nėra apibrėžtų pavojingų medžiagų.
60 Taigi reikia išnagrinėti, ar tokie šalutiniai produktai kaip mėsos miltai, kuriuose nėra apibrėžtų pavojingų medžiagų, gali būti pripažįstami atliekomis, nes turėtojas jų atsikrato arba ketina atsikratyti. Jei ne, jie, kaip teigia KVZ, galėtų būti pripažįstami ne atliekomis, o žaliava, kuriai netaikoma Direktyva 75/442. Šiam pripažinimui nagrinėti reikšminga data yra 2003 m. birželio 6 d., t. y. diena, kurią buvo priimtas ministro sprendimas, kuriuo mėsos miltai buvo pripažinti atliekomis.
61 Šiuo klausimu reikia priminti, kad „atliekų“ sąvoka Direktyvos Nr. 75/442 prasme negali būti aiškinama siaurai (žr. nurodyto sprendimo ARCO Chemie Nederland ir kt. 37–40 punktus bei nurodyto sprendimo Palin Granit 23 punktą). Ji taip pat neturėtų būti aiškinama kaip neapimanti medžiagų ir daiktų, galinčių būti dar kartą panaudotais ekonominiu tikslu. Direktyva 75/442 nustatytą priežiūros ir valdymo sistemą iš tikrųjų siekiama taikyti visiems daiktams ir medžiagoms, kurių turėtojas atsikrato, net jei jie turi komercinę vertę ir yra surenkami komerciniais perdirbimo, regeneravimo ar pakartotinio panaudojimo tikslais (žr. nurodytą sprendimo Palin Granit 29 punktą).
62 Produktai, medžiagos arba žaliavos gali būti traktuojami ne kaip atliekos, o kaip šalutinis produktas, kurio įmonė nenori ,,atsikratyti Direktyvos Nr. 75/442 1 straipsnio a dalies pirmosios pastraipos prasme, bet kurį toliau ketina panaudoti arba parduoti jai naudingomis sąlygomis. Norint įvertinti, ar medžiaga yra ,,atliekos“ Direktyvos Nr. 75/442 prasme, be kriterijaus, paremto medžiagos, kaip gamybos atliekų, pobūdžiu, svarbus kriterijus yra šios medžiagos pakartotinio panaudojimo jos iš anksto neperdirbant tikimybė. Jei medžiagą ne tik galima dar kartą panaudoti, bet turėtojui ekonomiškai naudinga tai daryti, panaudojimo dar kartą tikimybė yra didelė. Tokiu atveju ši medžiaga yra ne našta, kurios turėtojas siektų atsikratyti, o autentiškas produktas (nurodyto sprendimo Palin Granit 37 punktas).
63 Tačiau, ar realiai egzistuoja ,,atliekos“ Direktyvos Nr. 75/442 prasme, reikia nustatyti atsižvelgiant į aplinkybių visumą, turint omeny šios direktyvos tikslą ir siekiant nepažeisti jos veiksmingumo (šiuo klausimu žr. nurodyto sprendimo ARCO Chemie Nederland ir kt. 88 punktą).
64 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į pirmesniuose trijuose punktuose nurodytą teismų praktiką, turėtų išnagrinėti, ar 2003 m. birželio 6 d. mėsos miltų turėtojas ketino jų atsikratyti.
65 Tik šiam teismui padarius išvadą, kad šioje pagrindinėje byloje mėsos miltų turėtojas iš tiesų ketino jų atsikratyti, nors juose ir nebuvo apibrėžtų pavojingų medžiagų, šie miltai turi būti pripažįstami atliekomis.
Dėl pareigos pranešti apie mėsos miltų vežimą
66 Telieka išnagrinėti, ar vežant mėsos miltus, jei jie pripažįstami „atliekomis“ Direktyvos Nr. 75/442 prasme, ir atsižvelgiant į pareigą arba ketinimą jų atsikratyti, taikoma pareiga pranešti pagal Reglamento Nr. 259/93 nuostatas.
67 Savo rašytinėse pastabose Prancūzijos vyriausybė teigia, kad kaip mėsos žemės ūkio ir maisto pramonėje gautos atliekos mėsos miltai patenka į žaliąjį sąrašą. Taigi juos vežant neturėtų būti taikoma pareiga pranešti.
68 Šiuo klausimu pažymėtina, kad minėto žaliojo sąrašo dalyje „GM. Žemės ūkio ir maisto pramonės atliekos“ nurodyta kategorija GM 130 apima „Žemės ūkio ir maisto pramonės atliekas, išskyrus šalutinius produktus, atitinkančias nacionalinius ir tarptautinius reikalavimus bei standartus, taikomus žmonių vartojamiems arba gyvuliams skirtiems produktams“. Kaip pažymėjo generalinė advokatė savos išvados 114 punkte, aprašymas „Žemės ūkio ir maisto pramonės atliekos“ yra pakankamai platus, kad apimtų ir mėsos miltus. Pagal Reglamento Nr. 259/93 1 straipsnio 3 dalies a punktą tik vežant panaudojimui skirtas atliekas, nurodytas šio reglamento II priede, netaikomos šio reglamento nuostatos, išskyrus minėtos 3 dalies b–e punktus bei to paties reglamento 11 straipsnį ir 17 straipsnio 1–3 dalis. Taigi, vežant mėsos miltus, negali būti nustatyta pareiga pranešti, nes, juos grąžinus į Vokietiją, jie vis tiek bus skirti panaudojimui ir todėl pateks į Reglamento Nr. 259/93 II priedo taikymo sritį.
69 Tačiau svarbu pažymėti, kad II priedo įžanginėje dalyje nurodoma, jog atliekos negali būti vežamos kaip žaliosios atliekos, jeigu jos užterštos kitomis medžiagomis tiek, kad, viena vertus, tai padidintų su atliekomis susijusią riziką, kai jos tampa tokios, kad jas būtų galima įtraukti į geltonąjį arba raudonąjį sąrašą, arba, kita vertus, šių atliekų neįmanoma panaudoti saugiai aplinkos atžvilgiu. Todėl darant prielaidą, jog mėsos miltuose yra apibrėžtų pavojingų medžiagų, reikia patikrinti, ar tai kliudo jas laikyti patenkančiomis į žaliąjį sąrašą.
70 Kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 122 punkte, iš Reglamento Nr. 259/93 keturioliktos konstatuojamosios dalies matyti, jog atliekų priskyrimas žaliajam sąrašui yra pagrįstas manymu, kad tokios atliekos, jei jos tinkamai panaudojamos paskirties šalyje, neturėtų kelti pavojaus aplinkai. Nors, kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 123 punkte, mažai tikėtina, kad panaudojus mėsos miltus kaip kurą, apkrėtus minėtus mėsos miltus apibrėžtomis pavojingomis medžiagomis, lyginant juos su neapkrėstais mėsos miltais, labai padidėja pavojus aplinkai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prireikus turi nustatyti, ar pagrindinėje byloje dėl tokio apkrėtimo nagrinėjami mėsos miltai nebus įtraukiami į žaliąjį sąrašą.
71 Tik jei mėsos miltai nepatenka į žaliąjį sąrašą arba jei nėra skirti tik panaudojimui, juos vežant atsiras pareiga pranešti, kurią numato Reglamentas Nr. 259/93.
72 Reikia pridurti, kad pagal Reglamento Nr. 259/93 1 straipsnio 3 dalies a punktą atliekomis laikomi mėsos miltai, kurie yra skirti tik panaudojimui ir nurodyti žaliajame sąraše, bet kuriuo atveju turi tenkinti šio reglamento 3 dalies b‑e punktų, 11 straipsnio ir 17 straipsnio 1‑3 dalių reikalavimus.
73 Galiausiai reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 259/93 taikymas nereiškia, jog Reglamento Nr. 1774/2002 nuostatos yra visiškai nereikšmingos. Svarbu pažymėti, kad be keliamo pavojaus aplinkai, mėsos miltai kelia ir ligų platinimo pavojų. Siekiant išvengti bet kokios ligų sukėlėjų platinimo grėsmės, Reglamento Nr. 1774/2002 nuostatose įtvirtinama nemažai reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti, kaip savo rašytinėse pastabose teigia Komisija, kad gyvulinės kilmės šalutiniai produktai nebūtų naudojami ir vežami neteisėtais tikslais. Siekiant išsaugoti minėtų reglamentų veiksmingumą, šias teisines priemones reikia taikyti kartu, kad atitinkamos jų nuostatos viena kitą papildytų.
74 Iš tiesų šis minėtų reglamentų įgyvendinimas kartu yra numatytas Reglamento Nr. 1774/2002 ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje, kurioje, be kita ko, patikslinama, jog jis neturėtų turėti įtakos taikant dabartinius teisės aktus aplinkosaugos srityje.
75 Be to, kaip pažymėjo Austrijos vyriausybė Teisingumo Teismui pateiktose rašytinėse pastabose, Reglamento Nr. 1774/2002 VII priedo „Specialūs perdirbtų gyvūninių baltymų ir kitų perdirbtų produktų, kurie gali būti naudojami kaip pašarinės žaliavos, perdirbimo ir pateikimo į rinką higienos reikalavimai“ 2 skyriuje „Specialūs reikalavimai perdirbtiems gyvūniniams baltymams“ nurodyti perdirbti žinduolių gyvūniniai baltymai turi būti pašalinami kaip atliekos, „laikantis atitinkamų“ Bendrijos teisės aktų, neginčijamai įskaitant ir Reglamentą Nr. 259/93 (minėto priedo II skyriaus A dalies 1 punktas).
76 Todėl Reglamentą Nr. 259/93 ir Reglamentą Nr. 1774/2002 taikant kartu, reikia pažymėti, kad net jei pagal Reglamento Nr. 259/93 1 straipsnio 3 dalies a punktą pagal šį reglamentą nereikalaujama pranešti apie atliekų, kaip antai mėsos miltai, vežimą, jei jos skirtos tik panaudoti ir nurodytos žaliajame sąraše, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento Nr. 1774/2002 nuostatų. Šiuo klausimu gali būti svarbūs pastarojo reglamento 7 straipsnis, reglamentuojantis gyvulinės kilmės šalutinių produktų surinkimą, vežimą ir saugojimą, jo 8 straipsnis, reglamentuojantis gyvulinės kilmės šalutinių produktų ir perdirbtų produktų išvežimą į kitas valstybes nares, bei to paties reglamento 9 straipsnis, susijęs su gyvulinės kilmės šalutinių produktų siuntimo apskaitos dokumentais. Be to, reikia atsižvelgti į Reglamento Nr. 1774/2002 II priede nustatytus higienos reikalavimus, kurie taikomi surenkant ir vežant gyvulinės kilmės šalutinius produktus bei perdirbtus produktus.
77 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad pagal Reglamento Nr. 259/93 1 straipsnio 3 dalies a punktą šio reglamento nuostatos, išskyrus minėtos dalies 3 dalies b‑e punktų ir 11 straipsnio bei 17 straipsnio 1‑3 dalių nuostatas, netaikomos vežant mėsos miltus, pripažįstamus atliekomis atsižvelgiant į pareigą arba ketinimą jų atsikratyti, kurios yra skirtos tik panaudojimui ir nurodytos šio reglamento II priede. Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi užtikrinti, kad taip vežant būtų laikomasi Reglamento Nr. 1774/2002 nuostatų reikalavimų, tarp kurių svarbūs gali būti 7, 8 ir 9 straipsniuose ir šio reglamento II priede išvardyti reikalavimai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
78 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti pastarasis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
Pagal 1993 m. vasario 1 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 259/93 dėl atliekų vežimo Europos bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės, iš dalies pakeisto 2001 m. gruodžio 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2557/2001, 1 straipsnio 3 dalies a punktą šio reglamento nuostatos, išskyrus jo 3 dalies b–e punktų ir 11 straipsnio bei 17 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, netaikomos vežant mėsos miltus, pripažįstamus „atliekomis“ atsižvelgiant į pareigą arba ketinimą jų atsikratyti, kurios yra skirtos tik panaudojimui ir nurodytos šio reglamento II priede. Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi užtikrinti, kad taip vežant būtų laikomasi 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002, nustatančio sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms, iš dalies pakeisto 2003 m. gegužės 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 808/2003, nuostatų reikalavimų, tarp kurių svarbūs gali būti 7, 8 ir 9 straipsniuose išvardyti reikalavimai bei šio reglamento II priedas.
Parašai.
* Proceso kalba: vokiečių.