GENERALINIO ADVOKATO

JÁN MAZÁK IŠVADA,

pateikta 2007 m. vasario 8 d.1(1)

Byla C‑254/05

Europos Bendrijų Komisija

prieš

Belgijos Karalystę

„EB ženklu nepažymėtos automatinės gaisro aptikimo sistemos su taškiniais detektoriais – Reikalavimas gauti tipo patvirtinimą – Kitoje valstybėje narėje atlikti bandymai ir patikrinimas“





1.        Šioje byloje Komisija prašo pagal EB 226 straipsnį pripažinti, kad reikalaudama, jog kitoje valstybėje narėje teisėtai pagamintos arba parduodamos, tačiau nepažymėtos ženklu EB(2) automatinės gaisro aptikimo sistemos su taškiniais detektoriais: 1) atitiktų konkretų Belgijos standartą (standartą NBN S21‑100); 2) būtų pateikiamos tipui patvirtinti, šiuo atveju tai atlieka BOSEC organizacija, šią kliūtį dar apsunkinant neproporcingomis šio patvirtinimo išlaidomis; 3) patvirtinant šį tipą būtų išbandomos ir patikrinamos, o tai iš esmės dublikuotų pagal kitas procedūras kitoje valstybėje narėje atliktą kontrolę, – Belgija neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 28 straipsnį.

I –    Susijusios nacionalinės teisės nuostatos

2.        1990 m. gruodžio 24 d. prancūzakalbės bendruomenės administracijos įsakymas apibrėžia išsamias apgyvendinimo įstaigų saugumo sertifikato gavimo taisykles ir procedūrą, galiojančią nuo 1991 m. sausio 1 d., ir nustato priešgaisrinės saugos standartus apgyvendinimo įstaigoms (toliau – 1990 m. gruodžio 24 d. įsakymas).

3.        Pagal šio įsakymo 2 ir 3 straipsnius, apgyvendinimo įstaigą galima pradėti eksploatuoti tik tuomet, kai jai buvo išduotas saugumo sertifikatas, kuris išduodamas, jei tenkinami apgyvendinimo įstaigų priešgaisrinės saugos reikalavimai, įtvirtinti šio įsakymo I priede.

4.        Pagal šio įsakymo I priedo 7.4.4 punktą bendra automatinės gaisro aptikimo taškiniais detektoriais įrangos instaliacija turi būti užtikrinta ir patvirtinta pagal standartą NBN S21‑100 ir šiai įrangai turi būti išduotas šio standarto atitikimo sertifikatas.

5.        Valonijos regione 1990 m. gruodžio 24 d. įsakymą panaikino 2003 m. gruodžio 18 d. Valonijos regiono dekreto dėl turistų apgyvendinimo įstaigų 158 straipsnis. Įsakymo nuostatos vis dar taikomos Briuselio regione.

6.        1998 m. gruodžio 3 d. Valonijos vyriausybės įsakymas įgyvendina 1997 m. birželio 5 d. dekretą dėl gydyklų, slaugos namų ir pagyvenusių žmonių dienos centrų ir dėl Valonijos tarybos išėjimo į pensiją reikalams įsteigimo (toliau – 1998 m. gruodžio 3 d. įsakymas)

7.        Šio įsakymo 27 straipsnis numato:

„Priešgaisrinės saugos ir saugos nuo panikos standartai, nustatyti I priede, taikomi gydykloms, slaugos namams ir pagyvenusių žmonių dienos centrams.“

8.        1998 m. gruodžio 3 d. įsakymo I priedo 7.7.1 punkte įtvirtinta:

„Bendros automatinės gaisro aptikimo sistemos turi būti patikrintos pagal Belgijos standartą NBN S21‑100 „Automatinių gaisro aptikimo sistemų su taškiniais detektoriais konstrukcija“. Tačiau turi būti patikrinamos visos sistemos dalys (detektoriai, keitikliai, signaliniai kartotuvų skydeliai, pagalbiniai prietaisai ir t.t.).

9.        Belgijos standartas NBN S21‑100 įtvirtina bendrų automatinių gaisro aptikimo sistemų su taškiniais detektoriais konstrukcijos taisykles.

10.      Šio standarto 4.2 punktas „Aprašymas“ yra suformuluotas taip:

„Automatinė gaisro aptikimo sistema svarbiausia apima:

–        daviklius, reaguojančius į vieną iš degimui būdingų požymių, vadinamus detektoriais,

–        laidų ir elektros kabelių tinklą,

–        kontrolinį skydelį, skirtą pavojaus signalui skleisti ir zonai, kurioje suveikė detektoriai, bei problemos pobūdžiui nurodyti,

–        energijos šaltinius.

Tokia įranga turi atitikti europinio CEN arba Belgijos standarto reikalavimus, o taip pat tiek montuotojui, tiek sistemai turi būti išduoti BOSEC (Belgijos saugumo sertifikavimo organizacijos) sertifikatai. Visos vienos sistemos sudedamosios dalys turi būti suderinamos.

Kartotuvai, rankiniai įspėjimo įrengimai arba bet kokie kiti pagalbiniai prietaisai gali būti pridedami prie sistemos, jeigu jie atitinka šio standarto reikalavimus.

Detektoriaus pagrindo įrengimas arba jungiamasis elementas turi turėti optinį įspėjimo signalą“.

11.      Pagal Belgijos standarto NBN S21‑100 4.3.1 punktą kiekvienas detektorių tipas turi atitikti Belgijos standartų reikalavimus.

12.      Šio standarto 4.4.6 ir 4.4.8.2 punktai įtvirtina savybes, atitinkamai reikalingas atsarginiam energijos tiekimui ir gaisro aptikimo sistemų su taškiniais detektoriais kabeliams.

II – Ikiteisminė procedūra

13.      2003 m. sausio mėn. gavusi Jungtinės Karalystės ūkio subjekto, kuriam iškilo sunkumų prekiaujant tam tikros rūšies gaisro aptikimo sistemomis Belgijoje, skundą Komisija išsiuntė Belgijos vyriausybei oficialų pranešimą, jame išdėstydama, kad, jos nuomone, tam tikros Belgijos nuostatos gali trukdyti tam tikrų rūšių gaisro aptikimo sistemas importuoti į Belgiją.

14.      Belgijos vyriausybė pateikė Komisijai savo pastabas 2003 m. rugsėjo 9 d. laišku.

15.      Laikydamasi nuomonės, kad Belgija neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 28 straipsnį, 2004 m. liepos 7 d. Komisija jai išsiuntė pagrįstą nuomonę, nurodydama Belgijai per du mėnesius nuo jos gavimo imtis būtinų priemonių, kad į ją būtų tinkamai atsižvelgta.

16.      Belgijos vyriausybė į minėtą pagrįstą nuomonę atsakė 2004 m. rugsėjo 9 d. laišku.

17.      Kadangi šis atsakymas Komisijos netenkino, ji nusprendė pareikšti šį ieškinį.

III – Šalių pastabos

18.      Komisija teigia, kad 1990 m. gruodžio 24 d. įsakymas ir 1998 m. gruodžio 3 d. įsakymas apriboja kitoje valstybėje narėje teisėtai pagamintų arba parduodamų, tačiau nepažymėtų ženklu EB automatinių gaisro aptikimo sistemų su taškiniais detektoriais laisvą judėjimą. Reikalaudami, kad tam tikros kitoje valstybėje narėje teisėtai pagamintos arba parduodamos nepažymėtos ženklu EB gaisro aptikimo sistemos su taškiniais detektoriais atitiktų NBN S21‑100 standartą, Belgijos teisės aktai uždraudžia jas naudoti Belgijos rinkos dalyje. Iš tikrųjų jokia apgyvendinimo įstaiga arba jokie pagyvenusių asmenų slaugos namai nepirktų kitoje valstybėje narėje teisėtai pagamintų arba parduodamų automatinių gaisro aptikimo sistemų su taškiniais detektoriais, kurios užtikrina ekvivalentišką apsaugos lygį, bet neatitinka Belgijos standarto. Todėl tokie produktai yra uždrausti Belgijos rinkoje Belgijos standartą atitinkančių produktų naudai.

19.      Panašiai ir daug vietos savivaldos priešgaisrinės saugos teisės aktų reikalauja, kad gaisro detektoriai atitiktų standartą NBN S21‑100. Be to, kai priešgaisrinių tarnybų prašoma nustatyti priešgaisrines priemones pastatui, kuriam netaikomos jokios specifinės nuostatos dėl priešgaisrinės saugos, paprastai tam jos taip pat naudoja standartą NBN S21‑100. Dėl priežasčių, panašių į susijusias su dviem minėtais įsakymais, tokia praktika yra lygiaverčio poveikio priemonė kiekybiniams importo apribojimams.

20.      Iš tiesų dėl Belgijos regioninių ir vietos savivaldos teisės aktų, o taip pat dėl priešgaisrinės saugos tarnybų administracinės praktikos ūkio subjektai, gaminantys arba parduodantys kitoje valstybėje teisėtai pagamintas arba parduodamas, tačiau nepažymėtas ženklu EB automatines gaisro aptikimo sistemas su taškiniais detektoriais, gali nuspręsti neteikti savo produktų Belgijos rinkai arba privalo pakeisti juos taip, kad galėtų patekti į nagrinėjamą rinką.

21.      Komisija taip pat tvirtina, kad standarte NBN S21‑100, ypač jo 4.2., 4.3.1, 4.4.6, ir 4.4.8.2 punktuose, yra reikalavimų automatinėse gaisro aptikimo sistemose su taškiniais detektoriais naudojamoms sudedamosioms dalims. Todėl gamintojai privalėtų pakeisti savo produktus, jei jie nevisiškai atitinka šiuos reikalavimus. Standarto NBN S21‑100 taikymas nulemia gamybos diferencijavimą pagal produktų paskirties vietą, ir todėl tai apribos kitoje valstybėje narėje teisėtai pagamintų arba parduodamų prekių, kurios nėra pažymėtos ženklu EB ir kurios nepasižymi nagrinėjamame standarte nustatytomis konkrečiomis savybėmis, laisvą judėjimą.

22.      Be to, pagal standartą NBN S21‑100 automatinės gaisro aptikimo sistemos su taškiniais detektoriais apskritai turi būti patvirtinamos BOSEC. Reikalaudami, kad būtų laikomasi NBN S21‑100 standarto, 1990 m. gruodžio 24 d. įsakymas ir 1998 m. gruodžio 3 d. įsakymas taip pat reikalauja BOSEC patvirtinimo kitoje nei Belgija valstybėje narėje teisėtai pagamintoms arba parduodamoms nepaženklintoms EB ženklu automatinėms gaisro aptikimo sistemoms su taškiniais detektoriais, jei šios sistemos bus naudojamos patalpose, patenkančiose į minėtų įsakymų taikymo sritį.

23.      Ne tik pati ši patvirtinimo procedūra yra lygiaverčio poveikio priemonė kiekybiniam importo apribojimui, draudžiamam EB 28 straipsniu, tačiau šį draudimą dar labiau apsunkina neproporcingas delsimas ir procedūros išlaidos, o taip pat tai, kad BOSEC neatsižvelgia į kitose valstybėse narėse jau atliktus bandymus ir patikrinimus.

24.      Galiausia šios kliūtys laisvam prekių judėjimui nėra pateisinamos, nes Belgijos valdžios institucijos neįrodė jų būtinumo ir atitikimo proporcingumo principą.

25.      Belgija tvirtina, kad teisės aktų pakeitimų projektai, ypač susiję su pakeitimais dėl privalomojo BOSEC, kaip sertifikuojančios institucijos, patvirtinimo, yra rengiami ir buvo pateikti visuomenės svarstymui nuo 2005 m. kovo 30 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 dienos. Todėl standartas NBN S21‑100 dabar atitinka EB 28 straipsnį ir nebesudaro kliūties kitoje valstybėje narėje teisėtai pagamintų ir parduodamų nepažymėtų ženklu EB automatinių gaisro aptikimo sistemų su taškiniais detektoriais laisvam judėjimui.

26.      Taip pat Belgijos standartas iš tiesų tėra europinių standartų, konkrečiai –CEN sudarytų EB‑54 serijos techninių standartų – pakartojimas(3). Jis atitinka šiuos standartus ir jame nėra jokių papildomų reikalavimų, dėl kurių būtų būtina pritaikyti arba pakeisti produktus, sudarančius visą automatinę gaisro aptikimo sistemą. Iš tikrųjų nagrinėjamu standartu įtvirtintas patikrinimas yra susijęs ne su atskirais sistemos elementais, o tik su visos sistemos veikimu.

27.      Bet kuriuo atveju toks patikrinimas yra pateisinamas visuomenės saugumo ir žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatos ir gyvybės apsaugos pagrindais. Šiuo atžvilgiu Belgijos valdžios institucijos tvirtina, kad standarto NBN S21‑100 nuostatos vienodai taikomos visoms nepažymėtoms ženklu EB automatinėms gaisro aptikimo sistemoms su taškiniais detektoriais. Gaisro aptikimo sistemų patikrinimas pagal šį standartą papildo tiek kompetentingos nacionalinės, tiek kitos užsienio valstybės institucijos patvirtinimą, kad įrenginio sudėtinės dalys atitinka europinius, Belgijos arba lygiaverčius standartus. Taigi standartas NBN S21‑100 užtikrina, kad visa gaisro aptikimo sistema yra tinkama ir kad ši sistema, sudaryta iš sudėtinių dalių, kurios buvo atskirai išbandytos ir kurios galbūt yra įsigytos iš skirtingų gamintojų, tinkamai veikia. Todėl Belgijos vyriausybė teigia, kad pagal standartą NBN S21‑100 atliekami bandymai nedubliuoja kitose valstybėse narėse jau atliktos kontrolės. Dėl to jie yra būtini ir proporcingi siekiamam tikslui.

IV – Teisinis įvertinimas

A –    Išankstinės pastabos

28.      Iš esmės pagrindiniai Komisijos keliami prieštaravimai Valonijos regiono ir prancūzakalbės bendruomenės įsakymams yra šių įsakymų nuorodos į standartą NBN S21‑100. Tas pats prieštaravimas taikytinas ir vietos savivaldos reglamentams, darantiems nuorodas į šį standartą, o taip pat priešgaisrinių tarnybų administracinei praktikai, kuri, nesant jokio kito standarto, taiko nurodytąjį. Dėl to standartas NBN S21‑100 yra tarsi privalomas standartas gamintojams, siekiantiems Belgijos rinkoje prekiauti nepažymėtomis ženklu EB gaisro aptikimo sistemomis su taškiniais detektoriais.

29.      Anot Komisijos, pagrindiniai probleminiai standarto NBN S21‑100 bruožai yra tie, kad juo reikalaujama, jog nepažymėtos ženklu EB automatinės gaisro aptikimo sistemos su taškiniais detektoriais atitiktų tam tikrus išsamius techninius reikalavimus, o taip pat, kad BOSEC atliktų tipo patvirtinimą, kai pastaroji tariamai neatsižvelgia į kilmės valstybėje narėje atliktą patikrinimą ir bandymus.

30.      Todėl šioje byloje būtina įvertinti, ar šie bruožai yra lygiaverčio poveikio priemonė kiekybiniam apribojimui, taip pažeidžiant EB 28 straipsnį, ir, jeigu atsakymas būtų teigiamas, reikia įvertinti, ar jie gali būti pateisinami vienu iš EB 30 straipsnyje išvardytų bendrojo intereso pagrindų arba vienu iš imperatyvių Teisingumo Teismo praktikos nustatytų reikalavimų tuo atveju, kai nacionalinės nuostatos taikomos vienodai.

31.      Prieš pradedant šį įvertinimą, manau esant tikslinga padaryti šias dvi pastabas.

32.      Pirma, šioje byloje nagrinėjamos prekės yra kitoje valstybėje narėje teisėtai pagamintos arba parduodamos, tačiau nepažymėtos ženklu EB automatinės gaisro aptikimo sistemos su taškiniais detektoriais. Šiame kontekste reikėtų priminti, kad žymėjimas ženklu EB reiškia prezumpciją, jog juo pažymėtos prekės atitinka „esminius reikalavimus“, „naujojo požiūrio“ direktyvų prieduose įtvirtintus siekiamiems tikslams įgyvendinti arba tam tikroms grėsmėms pašalinti. Taigi pažymėtos ženklu EB prekės gali laisvai judėti Bendrijoje.

33.      „Naujojo požiūrio“ direktyvų prieduose išvardyti esminiai reikalavimai apibrėžia siekiamus tikslus arba šalintinas grėsmes, tačiau tiksliai neapibrėžia arba nenumato techninių sprendimų tam pasiekti. Atvirkščiai, suderinti europiniai standartai (taip pat vadinami „europinėmis normomis“, arba „EN“) nustato techninius sprendimus, kurie, jei jų laikomasi, užtikrina įvairiose „Naujojo požiūrio“ direktyvose įtvirtintų esminių reikalavimų įgyvendinimą. Paprastai šiuos standartus nustato Europos standartizavimo institucijos, ypač Europos Standartizacijos Komitetas (CEN) pagal Komisijos suteiktus įgaliojimus. Nors „Naujojo požiūrio“ direktyvose įtvirtinti esminiai reikalavimai yra privalomi, standartų laikymasis iš esmės yra savanoriškas, ir gamintojai gali bet kokiomis kitomis pasirinktomis priemonėmis įrodyti, kad jų produktai atitinka „Naujojo požiūrio“ direktyvose įtvirtintus esminius reikalavimus, ir taip gauti ženklą EB(4).

34.      Antroji pastaba yra susijusi su suderintų standartų gaisro aptikimo prietaisų sudėtinėms dalims buvimu ir teisės derinimo padėtimi šioje srityje. Gaisro aptikimo prietaisų sudėtinės dalys kol kas nėra suderintos, tačiau teisės derinimo procesas vyksta. Gaisro aptikimo prietaisų derinimas vyksta remiantis 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo(5). Remdamasi šiuo tikslu Komisijos suteiktais įgaliojimais(6), CEN suformavo EN‑54 serijai priklausančius standartus, kurie susiję su gaisro detektorių sudėtinėmis dalimis.

35.      Taip pat reikėtų pažymėti, kad Direktyva 89/106 skiriasi nuo daugumos kitų „Naujojo požiūrio“ direktyvų tuo, kad pagal šią direktyvą suderinti standartai valstybėms narėms tampa privalomi(7) po nuorodos į juos paskelbimo Oficialiajame leidinyje ir pereinamojo laikotarpio pabaigos(8). Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui valstybės narės nebegali taikyti skirtingų nacionalinių standartų(9).

36.      Kiek tai susiję su EN‑54 standartais, pirmieji pasibaigę pereinamieji laikotarpiai buvo susiję tik su trimis gaisro aptikimo prietaisų sudėtinėmis dalimis(10) ir pasibaigė 2005 m. birželio 30 dieną. Kitų EN‑54 serijos standartų, susijusių su kitomis gaisro aptikimo prietaisų sudėtinėmis dalimis, pereinamieji laikotarpiai yra nustatyti įvairioms vėlesnėms datoms, o kai kurių gaisro aptikimo prietaisų sudėtinių dalių suderinti standartai dar nėra parengti. Todėl techninių reikalavimų gaisro aptikimo prietaisų sudėtinėmis dalimis suderinimas vis dar yra labai netolygus.

B –    Atitiktis belgiškam standartui

1.      Ar Belgijos teisės nuostata yra lygiaverčio poveikio priemonė kiekybiniam importo apribojimui?

37.      Pirmasis Komisijos prieštaravimas, pareikštas dėl standarto NBN S 21‑100, yra susijęs su tuo, kad standartas nustato išsamius techninius reikalavimus, iš kurių kai kurie, Komisijos nuomone, yra susiję su nepažymėtomis ženklu EB gaisro aptikimo sistemomis su taškiniais detektoriais. Taigi, kad Belgijoje būtų galima pardavinėti importuotas nepažymėtas ženklu EB gaisro aptikimo sistemas, jos turi būti pakeistos.

38.      Belgija iš esmės teigia, kad standarte NBN S 21‑100 įtvirtinti reikalavimai apsiriboja tuo, kad užtikrina, jog visa gaisro aptikimo sistemos koncepcija yra tinkama ir tinkamai veikia visa sistema. Taigi Belgijos standartas neapriboja prekybos kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamomis nepažymėtomis ženklu EB automatinėmis gaisro aptikimo sistemomis su taškiniais detektoriais.

39.      Teisingumo Teismas nuolat pripažindavo, kad EB 28 straipsnyje nurodytas lygiaverčio poveikio priemonių kiekybiniam importo apribojimui draudimas taikomas visoms priemonėms, galinčioms tiesiogiai ar netiesiogiai, iš tikrųjų ar potencialiai apriboti Bendrijos vidaus prekybą(11). Todėl svarbu yra ne priemonės tikslas, o tiek realus, tiek potencialus jos poveikis Bendrijos vidaus prekybai.

40.      Be to, Teisingumo Teismo praktikoje, pradedant sprendimu Cassis de Dijon(12), įtvirtinta, kad EB 28 straipsniu draudžiamas lygiaverčio poveikio priemones sudaro kliūtys laisvam prekių judėjimui, kylančios, nesant suderintų teisės aktų, dėl kitose valstybėse narėse teisėtai pagamintoms ir parduodamoms prekėms taikomų taisyklių dėl sąlygų, kurias turi atitikti šios prekės (pavyzdžiui, dėl jų pavadinimo, formos, dydžio, svorio, sudėties, pristatymo, ženklinimo, pakuotės), netgi jeigu šios taisyklės vienodai taikomos visiems gaminiams(13).

41.      Sprendime ATRAL Teisingumo Teismas taip pat pripažino, kad sąlygos atestuoti importuojamų apsauginių sistemų ir tinklų atitiktį techniniams standartams arba taisyklėms, kurios užtikrina ekvivalentišką apsaugos lygį, kaip reikalaujama importuojančiojoje valstybėje narėje, nustatymas atitinka įpareigojimą kitų valstybių narių gamintojams pritaikyti savo prietaisus ir įrangą prie importuojančiosios valstybės narės reikalavimų. Toks įpareigojimas pažeidžia EB 28 straipsnį(14).

42.      Šioje byloje Belgijos standarte NBN S21‑100 yra reikalavimų dėl tinkamo automatinių gaisro aptikimo sistemų su taškiniais detektoriais įrengimo ir veikimo, pavyzdžiui, 6.3 punktas („Essais par foyers-types“/„Beproeving door type haarden“) ir 6.4 punktas („Temps de réponse“/„Reactietijd“). Tačiau taip pat atrodo, kad standarte yra techninių reikalavimų dėl atitinkamų gaisro aptikimo sistemų dizaino ir formos, pavydžiui, 4.4.5.2 punktas dėl sudėtinių dalių („Equipements“/„Uitrusting“) ir 4.4.6 punktas dėl elektros tiekimo.

43.      Taigi importuojanti valstybė, šiuo atveju – Belgija, ne vien tik reikalauja, kad importuotas nepažymėtas ženklu EB gaisro detektorius atitiktų tam tikrą saugumo lygį. Ji reikalauja, kad toks gaisro detektorius atitiktų tam tikrus techninius reikalavimus tam saugumo lygiui pasiekti. Šitaip ji nustato gamintojams vienintelį būdą nustatytam saugumo lygiui pasiekti. Šiuo atžvilgiu reikšminga, kad standarto NBN S21‑100 4.3.1. punkte akivaizdžiai teigiama, jog „visų rūšių detektoriai turi atitikti Belgijos nuostatos reikalavimus“.

44.      Negalima pritarti Belgijos valdžios institucijų argumentui, kad standartas NBN S21‑100 tėra pagrįstas egzistuojančiais europiniais standartais, būtent vadinamąja CEN parengta EN‑54 serija ir todėl jo negalima laikyti kliūtimi laisvam prekių judėjimui Bendrijoje. Iš tikrųjų toks argumentas būtų tinkamas tik tokiu atveju, jei standartas, kuriuo remiasi valstybė narė, būtų suderintas, privalomas standartas ir jei visos valstybės narės galėtų iš visų gamintojų reikalauti tikslios atitikties tokiam standartui.

45.      Kaip minėta išankstinėse pastabose, reikalavimų gaisro aptikimo prietaisams derinimas tebevyksta ir todėl tebėra labai netolygus. Šiai bylai yra reikšminga teisės derinimo būklė pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje, t.y. po dviejų mėnesių nuo jos gavimo Belgijos valdžios institucijose, o šia diena pagrįstai galima laikyti apytiksliai 2004 m. rugsėjo 15 dieną. Iš tiesų, pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką įsipareigojimo neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į valstybės narės padėtį pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje(15).

46.      EN‑54 serijos standartų dėl gaisro aptikimo prietaisų sudėtinių dalių pereinamieji laikotarpiai, po kurių pagal Direktyvą 89/106 parengti suderinti standartai valstybėms narėms tapo privalomi, pasibaigė gerokai po 2004 m. rugsėjo 15 dienos(16). Tai reiškia, kad šiam įvertinimui reikšmingu laikotarpiu nebuvo visoms ES valstybėms narėms privalomų techninių reikalavimų gaisro detektoriams. Tokiomis aplinkybėmis gamintojai gali savanoriškai laikytis atitikties atitinkamiems EN‑54 serijos standartams. Tai tik sudarytų prezumpciją, kad prekė atitinka Direktyvoje 89/106 įtvirtintus esminius reikalavimus. Tokiomis sąlygomis gamintojai gali laisvai pasirinkti bet kokį techninį sprendimą, kuris atitinka taikomoje direktyvoje įtvirtintus esminius reikalavimus.

47.      Be to, pagal materialinę taikymo sritį teisės derinimas kol kas yra tik dalinis, kadangi kol kas EN‑54 serija apima tik ribotą, nors ir augantį gaisro aptikimo prietaisų sudėtinių dalių skaičių, pavyzdžiui, garso signalizatorius(17), energijos tiekimą(18) arba karščio detektorius(19).

48.      Taip pat, kaip savo pastabose pripažįsta Belgijos valdžios institucijos, daugeliu atveju CEN parengti taikomi standartai įtvirtina keletą pasirinkimo galimybių, iš kurių gali rinktis valstybės narės. Atrodo, kad tai suteikia valstybei narei tam tikrą veikimo laisvę perkeliant CEN serijos standartus, taigi tai galimai lemia nacionalinių standartų, reglamentuojančių gaisro detektorius, skirtumus.

49.      Dėl visų šių priežasčių atrodo, kad apskritai standartas NBN S21‑100 negali būti laikomas tiesiog privalomo, vieningo ES standarto perkėlimu be pakeitimų, kaip berods teigia Belgijos valdžios institucijos. Todėl atitikties standartui NBN S21‑100 reikalavimas yra laisvo prekių judėjimo tarp valstybių narių apribojimas.

50.      Galiausia tai, kad 1990 m. gruodžio 24 d. įsakymą panaikino 2003 m. gruodžio 18 d. Valonijos regiono dekreto dėl turistinių apgyvendinimo įstaigų 158 straipsnis, negali pakeisti šių išvadų, nes 1990 m. gruodžio 24 d. įsakymo nuostatos vis dar taikomos Briuselio regionui.

51.      Tokiomis sąlygomis reikalavimas, kad visos nepažymėtos ženklu EB automatinės gaisro aptikimo sistemos su taškiniais detektoriais atitiktų standartą NBN S21‑100, yra lygiaverčio poveikio priemonė kiekybiniam importo apribojimui EB 28 straipsnio prasme.

52.      Tačiau Teisingumo Teismas nuolat pripažindavo, kad nacionalinė nuostata, kuri sudaro kliūčių laisvam prekių judėjimui, gali būti pateisinta vienu iš EB 30 straipsnyje išvardytų bendrojo intereso pagrindų arba vienu iš imperatyvių Teisingumo Teismo praktikos nustatytų reikalavimų tuo atveju, kai nacionalinės nuostatos taikomos vienodai(20).

2.      Ar nuostata gali būti pateisinama?

53.      Šioje byloje Belgijos vyriausybė tvirtina, kad atitiktis standartui gali būti pateisinama visuomenės saugumo ir žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatos ir gyvybės apsaugos pagrindais.

54.      Abu šie pagrindai yra įtvirtinti EB 30 straipsnyje, ir negalima paneigti, kad priemonė, kuri užtikrina tinkamą gaisro aptikimo prietaisų veikimą, yra reikšminga užkertant žalą turtui ir asmenims ir todėl gali prisidėti prie minėtų tikslų įgyvendinimo.

55.      Iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos išplaukia, kad jei nėra suderintų standartų, valstybės narės turi nuspręsti dėl žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugos užtikrinimo lygio ir dėl išankstinio leidimo reikalavimo prieš nagrinėjamų produktų pateikimą į rinką(21).

56.      Tačiau, kaip nuolat pripažindavo Teisingumo Teismas, tam, kad nacionalinės valdžios institucijos sėkmingai pasiremtų tuo, jog EB 30 straipsnis pateisina laisvo prekių judėjimo principo išimtį, jos turi įrodyti, kad tai yra būtina vienam arba keliems šiame straipsnyje įtvirtintiems tikslams įgyvendinti ir kad tai atitinka proporcingumo principą(22).

57.      Šioje byloje, remiantis Belgijos vyriausybės pateiktais įrodymais, abejotina, ar griežtas reikalavimas laikytis Belgijos standarto NBN S21‑100 gali būti laikomas būtinu ir proporcingu. Iš tikrųjų ypatingą susirūpinimą dėl Belgijos standarto kelia tai, kad jis neapsiriboja visos gaisro aptikimo sistemos veikimo konkrečioje aplinkoje kontrole. Jis įtvirtina konkrečius techninius reikalavimus, įskaitant konkrečioms sudėtinėms dalims nustatytus reikalavimus, kuriuos turi atitikti Belgijos rinkai teikiami gaisro detektoriai. Taigi jame nustatoma, kad šie konkretūs techniniai reikalavimai yra vieninteliai, galintys užtikrinti pakankamą saugumo lygį.

58.      Tai reiškia, kad griežta pareiga laikytis atitikties standartui NBN S21‑100 neleidžia ūkio subjektams netgi įrodyti, kad jų importuojamais įrengimais, nors galbūt naudojantis ir kitomis techninėmis priemonėmis, pasiekiamas tapatus arba netgi aukštesnis saugumo lygis, nei reikalaujama importuojančios valstybės narės teisės aktais.

59.      Toks griežtų techninių reikalavimų sudėtinėms dalims nustatymas galėtų būti pateisinamas tik tuomet, kai Belgijos valdžios institucijos galėtų įrodyti, kad standarte NBN S21‑100 įtvirtinti techniniai reikalavimai yra vieninteliai, kurie gali užtikrinti atitinkamą apsaugos lygį. Iš tikrųjų, kaip yra pripažinęs Teisingumo Teismas, laisvo prekių judėjimo principo išimties pateisinimas pagal EB 30 straipsnį arba remiantis Bendrijos bylų praktikoje pripažintu imperatyviu reikalavimu gali būti konkrečiai įrodytas tik remiantis bylos aplinkybėmis(23). Todėl šioje byloje išsamus Belgijos standarte įtvirtintų reikalavimų pobūdis reikalauja išsamesnių įrodymų dėl tokių griežtų ir išsamių reikalavimų būtinumo ir proporcingumo visuomenės saugumo bei žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatos ir gyvybės apsaugos tikslams pasiekti. Tačiau šioje byloje Belgijos valdžios institucijos nepateikė tokių įrodymų.

60.      Tokiomis sąlygomis neatrodo, kad griežtas atitikties standartui NBN S21‑100 reikalavimas galėtų būti laikomas proporcingu visuomenės saugumo ir žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatos ir gyvybės apsaugos tikslams. Todėl toks laisvo gaisro aptikimo sistemų su taškiniais detektoriais judėjimo apribojimas nėra pateisinamas vienu iš EB 30 straipsnyje išvardytų bendrojo intereso pagrindų arba vienu iš imperatyvių Teisingumo Teismo praktikos nustatytų reikalavimų.

C –    Reikalavimas atlikti tipo patvirtinimą ir su tuo susijusi procedūra

1.      Ar tai yra lygiaverčio poveikio priemonė kiekybiniam importo apribojimui?

61.      Greta daugelio išsamių techninių reikalavimų, standartas NBN S21‑100 reikalauja, kad automatines gaisro aptikimo sistemas patvirtintų BOSEC. Kadangi nepažymėtų ženklu EB gaisro aptikimo sistemų su taškiniais detektoriais atitikties NBN S21‑100 standartui reikalavimą įtvirtina įvairūs Belgijos teisės aktai, BOSEC patvirtinimas tampa būtinas norint prekiauti tokiomis gaisro aptikimo sistemomis bent jau tam tikrais, į atitinkamų Belgijos teisės aktų taikymo sritį patenkančiais tikslais, pavyzdžiui, jų panaudojimui turistų apgyvendinimo įstaigose arba pagyvenusių asmenų slaugos namuose.

62.      Belgijos valdžios institucijos neneigia, kad standartas NBN S21‑100, kurio dėl dviejų ginčijamų įsakymų turi laikytis gamintojai, reikalauja, jog BOSEC atliktų tipo patvirtinimą. Tačiau jos nemano, kad toks patvirtinimas yra laisvo prekių judėjimo kliūtis, nes vien tik patikrindama, ar visa gaisro aptikimo sistema veikia, ji nedubliuoja prekių kilmės valstybėje narėje atliktų bandymų.

63.      Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamą prekę iš esmės turi būti galima pardavinėti bet kurioje kitoje valstybėje narėje papildomai jos netikrinant išskyrus Bendrijos teisėje numatytų arba leidžiamų išimčių atvejus.(24)

64.      Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas nuolat pripažindavo, kad valstybės narės draudimas teikti rinkai, įsigyti, siūlyti, pateikti pardavimui, saugoti, ruošti, gabenti, parduoti, perleisti už atlyginimą arba nemokamai, importuoti arba naudoti produktus, kuriems nebuvo duotas leidimas, yra lygiaverčio poveikio priemonė kiekybiniam importo apribojimui EB 28 straipsnio prasme(25).

65.      Be to, dėl pardavimo valstybėje narėje produktų, teisėtai pagamintų ir parduodamų kitoje valstybėje narėje, bei nesant suderintų Bendrijos priemonių, pasakytina, jog nacionalinė nuostata, reikalaujanti, kad importuojamos prekės būtų tai pat išbandomos kaip ir prekės, kurios į rinką teikiamos pirmąkart, ir kad jos būtų iš anksto patvirtintos, yra lygiaverčio poveikio priemonė kiekybiniam importo apribojimui EB 28 straipsnio prasme.(26)

66.      Kalbant konkrečiau, atsisakymas pripažinti kitoje valstybėje narėje išduotus lygiaverčius sertifikatus šiuo atveju apriboja patekimą į importuojančiosios valstybės narės rinką, todėl turi būti vertinamas kaip lygiaverčio poveikio priemonė kiekybiniam importo apribojimui EB 28 straipsnio atžvilgiu(27).

67.      Šioje byloje standartas NBN S21‑100 sistemingai reikalauja atlikti nepažymėtų ženklu EB automatinių gaisro aptikimo sistemų su taškiniais detektoriais tipo patvirtinimą, net jei jos yra kitoje valstybėje narėje teisėtai pagamintos arba jomis joje teisėtai prekiaujama. Iš tikrųjų pagal standarto NBN S21‑100 1996 m. rugpjūčio 2 d. papildymą, jo 4.2 punkte patvirtinama, kad „sistema turi būti sertifikuota BOSEC“.

68.      Be to, neginčijama, kad, nesant susitarimo su patvirtinimą atliekančia institucija kilmės valstybėje narėje, BOSEC, atlikdama patikrinimą pagal standartą NBN S21‑100, neatsižvelgdavo į kilmės valstybėje narėje atliktus bandymus. Todėl teisėtai kitoje valstybėje narėje pagamintas ar joje parduodamas, tačiau nepažymėtas ženklu EB automatinėms gaisro aptikimo sistemoms su taškiniais detektoriais privaloma išbandyti ir patikrinti, kaip jau buvo padaryta kilmės valstybėje narėje.

69.      Tokiomis aplinkybėmis Belgijos standartu NBN S21‑100 įtvirtintas tipo patvirtinimo reikalavimas yra lygiaverčio poveikio priemonė kiekybiniam importo apribojimui EB 28 straipsnio prasme. Todėl būtina nustatyti, ar šis tipo patvirtinimo reikalavimas ir jo atlikimo būdas gali būti pateisinami vienu iš EB 30 straipsnyje išvardytų bendrojo intereso pagrindų arba vienu iš imperatyvių Teisingumo Teismo praktikos nustatytų reikalavimų.

2.      Ar galima pateisinti BOSEC atliktą tipo patvirtinimą?

70.      Šioje byloje Belgijos vyriausybė teigia, kad gaisro detektorių patvirtinimas pagal standartą NBN S21‑100 yra pateisinamas visuomenės saugumo bei žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatos ir gyvybės apsaugos pagrindais.

71.      Neneigtina, kad remiantis šiais pagrindais pagal EB 30 straipsnį galima pateisinti lygiaverčio poveikio priemones kiekybiniam importo apribojimui, jei jos yra būtinos ir proporcingos siekiamam tikslui.

72.      Vis dėlto, nors valstybė narė gali laisvai reikalauti, kad nagrinėjamos rūšies produktams, kurie jau buvo patvirtinti kitoje valstybėje narėje, būtų taikoma nauja nagrinėjimo ir patvirtinimo procedūra, valstybių narių valdžios institucijos privalo padėti įgyvendinti Bendrijos vidaus prekyboje esančios kontrolės sumažinimą ir atsižvelgti į kitoje valstybėje narėje jau atliktus techninius arba cheminius tyrimus arba laboratorinius bandymus(28). Taigi valstybės narės nustatyta priemonė negali būti laikoma neviršijančia to, kas yra būtina siekiant nustatytų tikslų, jei ji dubliuoja toje pačioje valstybėje narėje arba kitoje valstybėje narėje kitose procedūrose atliktą kontrolę(29).

73.      Tai reiškia, jog tam, kad patvirtinimo procedūrą būtų galima laikyti proporcinga, importuojančiosios valstybės kontrolės mechanizmas turi būti pakankamai lankstus, kad būtų atsižvelgiama, ar kilmės valstybėje atliktos kontrolės praktinis poveikis tenkina visuomenės saugumo ir sveikatos reikalavimus importuojančiojoje valstybėje narėje. Reikalaudama griežtos atitikties Belgijos teisės normai, kuri, kaip buvo parodyta, numato daugiau nei vien tik paprastą gaisro aptikimo prietaiso tinkamo veikimo išbandymą konkrečioje aplinkoje, ir neatsižvelgdama į kitoje valstybėje narėje pagal skirtingus nacionalinius standartus atliktus bandymus, BOSEC atliekama tipo patvirtinimo procedūra akivaizdžiai neatitinka šių lankstumo reikalavimų.

74.      Be to, kaip pripažino Teisingumo Teismas, tam, kad išankstinio leidimo procedūra atitiktų pagrindinius laisvo prekių judėjimo principus, dėl savo trukmės, atsirandančių išlaidų arba bet kokio privalomų įgyvendinti sąlygų neaiškumo ji privalo neatgrasyti suinteresuotų ūkio subjektų nuo jų verslo plano vykdymo(30).

75.      Šioje byloje, anot Komisijos, BOSEC patvirtinimo gavimo išlaidos yra 24 800 eurų. Praktikoje tokios sąlyginai didelės išlaidos gali atgrasyti užsienio gamintoją parduoti savo prekes Belgijoje. Iš tikrųjų užsienio gamintojo atveju patvirtinimo gavimo Belgijoje išlaidos bus papildomos šalia išlaidų, kurias gamintojas patiria valstybėje narėje, kurioje gaisro detektorius buvo pagamintas arba pirmą kartą pateiktas rinkai. Todėl Belgijos vyriausybės argumentas, kad patvirtinimo išlaidos Belgijoje yra mažesnės nei kitose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, nėra reikšmingas.

76.      Bet kuriuo atveju, kaip minėta, laisvo prekių judėjimo išimčių pateisinimas pagal EB 30 straipsnį arba remiantis Bendrijos teismų praktikoje įtvirtintu imperatyviu reikalavimu gali būti konkrečiai įrodytas tik remiantis bylos aplinkybėmis(31). Taigi, net jeigu iš principo būtų galima pritari būtinybei tinkamai patikrinti bendrą gaisro aptikimo sistemos veikimą konkrečioje aplinkoje prieš pradedant ją naudoti, norint aptartą BOSEC tipo patvirtinimo gavimo procedūrą galbūt laikyti proporcinga, reikėtų išsamesnio pateisinimo iš Belgijos valdžios institucijų. Belgijos valdžios institucijos nepateikė tokių konkrečių įrodymų.

77.      Galiausia, atsakant į Belgijos vyriausybės argumentą dėl šiuo metu vykdomų nacionalinių priemonių, reikalaujančių BOSEC tipo patvirtinimo, pakeitimų, pakanka priminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, įsipareigojimų neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į valstybės narės padėtį baigiantis pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui. Į vėlesnius pakeitimus Teisingumo Teismas neatsižvelgia(32).

78.      Tokiomis aplinkybėmis pareiga atlikti kitoje valstybėje narėje teisėtai pagamintų arba parduodamų nepažymėtų ženklu EB automatinių gaisro aptikimo sistemų su taškiniais detektoriais BOSEC tipo patvirtinimą, tinkamai neatsižvelgiant į kilmės valstybėje narėje atliktą patikrinimą ir bandymus, atrodo neproporcinga visuomenės saugumo ir žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatos ir gyvybės apsaugos tikslams ir todėl negali būti pateisinama vienu iš EB 30 straipsnyje išvardytų bendrojo intereso pagrindų arba vienu iš imperatyvių Teisingumo Teismo praktikos nustatytų reikalavimų.

V –    Išlaidos

79.      Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.

VI – Išvada

80.      Taigi, mano nuomone, Teisingumo Teismas turėtų:

1.      pripažinti, kad reikalaudama, jog kitoje valstybėje narėje teisėtai pagamintos arba parduodamos, tačiau nepažymėtos ženklu EB automatinės gaisro aptikimo sistemos su taškiniais detektoriais: 1) atitiktų konkretų Belgijos standartą (vadinamąjį „standartą NBN S21‑100“); 2) būtų pateikiamos BOSEC tipui patvirtinti, šią kliūtį apsunkinant neproporcingomis šio patvirtinimo išlaidomis; 3) šį tipą patvirtinant būtų išbandomos ir patikrinamos, o tai iš esmės dubliuotų pagal kitas procedūras kitoje valstybėje narėje atliktą kontrolę, Belgija neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 28 straipsnį;

2.      priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.


1 – Originalo kalba: anglų.


2 – Žymėjimas ženklu EB reiškia prezumpciją, kad juo pažymėtos prekės atitinka „esminius reikalavimus“, įtvirtintus siekiamiems tikslams įgyvendinti arba tam tikroms grėsmėms pašalinti „naujojo požiūrio“ direktyvų prieduose, ir todėl jos gali laisvai judėti Bendrijoje. Šie esminiai reikalavimai apibrėžia siekiamus tikslus arba tam tikras šalintinas grėsmes, tačiau tiksliai neapibrėžia ar nenumato techninių sprendimų tam pasiekti. Išsamiau šiuo klausimu žr. EB Komisija „Guide to the implementation of the directives based on the New Approach and the Global Approach“, 2000, p. 27 ir toliau.


3 – Europos standartizacijos komitetas (santrumpa CEN kilusi iš pavadinimo prancūzų kalba Comité Européen de Normalisation).


4 – Išsamiau šiuo klausimu žr. EB Komisija „Guide to the implementation of the directives based on the New Approach and the Global Approach“, 2000, p. 27 ir toliau. Taip pat žr. 2006 m. lapkričio 21 d. generalinės advokatės E. Sharpston išvados bylai C‑6/05 Medipac (byla dar nagrinėjama Teisingumo Teisme) 5 išnašą.


5 – OL L 40, 1989, p. 12.


6 – Dėl gaisro aptikimo prietaisų yra suteikti įgaliojimai pagal Direktyvos 89/106 7 straipsnį.


7 – Ypač žr. 2 išnašoje minėtą „Guide to the implementation of the directives based on the New Approach and the Global Approach“.


8 – Pagal Direktyvą 89/106 Komisija nuolat skelbia Oficialiajame leidinyje suderintų standartų pavadinimus ir nuorodas, pavadintus „Komisijos komunikatu, parengtu įgyvendinant 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 89/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo“. Žr. Komisijos minėtą OL C 320, 2002, p. 5 bei naujesnę redakciją OL C 134, 2006, p. 1. Kiekvienas komunikatas apima ir atnaujina ankstesnio komunikato turinį.


9 – Periodiniuose Komisijos komunikatuose, parengtuose įgyvendinant Tarybos direktyvą 89/106, nuolat pažymima: „Standartų koegzistencijos laikotarpio pabaiga sutampa su paskelbimu apie prieštaraujančių šiam suderintam standartui nacionalinių techninių specifikacijų galių netekimą, po kurio atitikties nustatymo prielaidos turi būti grindžiamos suderintomis Europos techninėmis specifikacijomis (suderintu standartu ar Europos techniniu liudijimu)“. Žr., pavyzdžiui, OL C 320, 2002, p. 5, ir OL C 134, 2006, , p. 1.


10 – Jie yra susiję su šiais standartais: EN 54‑3 (garso signalizatoriai), EN 54‑5 (karščio detektoriai; taškiniai detektoriai), EN 54‑7 (dūmų detektoriai; išsklaidytos arba praėjusios šviesos ir oro jonizavimo taškiniai detektoriai).


11 – Ypač žr. 1974 m. liepos 11 d. Sprendimo Dassonville (8/74, Rink. p. 837) 5 punktą; 1987 m. kovo 12 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, vadinamojo „Alaus grynumo įstatymo“ sprendimo, (178/84, Rink. p. 1227) 27 punktą; 1993 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Keck and Mithouard (sujungtos bylos C‑267/91 ir C‑268/91, Rink. p. I‑6097) 11 punktą; 2003 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Komisija prieš Daniją (C‑192/01, Rink. p. I‑9693) 39 punktą; 2004 m. vasario 5 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją (C‑270/02, Rink. p. I‑1559) 18 punktą; 2005 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Schwarz (C‑366/04, Rink. p. I‑10139) 28 punktą; ir 2006 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Alfa Vita Vassilopoulos and Carrefour Marinopoulos (sujungtos bylos C‑158/04 ir C‑159/04, Rink. p. I‑0000), 15 punktą.


12 – 1979 m. vasario 20 d. Sprendimo Rewe-Zentral, vadinamojo „Cassis de Dijon“, (120/78, Rink. p. 649), 14 punktas.


13 – Žr., pavyzdžiui, 1995 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Houtwipper (C‑293/93, Rink. p. I‑4249) 11 punktą ir 2001 m. birželio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją (C‑84/00, Rink. p. I‑4553) 24 punktą.


14 – Žr. 2001 m. gegužės 8 d. Sprendimo ATRAL (C‑14/02, Rink. p. I‑4431) 63 punktą.


15 – Žr., pavyzdžiui, 2000 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją (C‑384/99, Rink. p. I‑10633) 16 punktą; 2001 m. kovo 15 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją (C‑147/00, Rink. p. I‑2387) 26 punktą ir 2004 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija prieš Portugaliją (C‑272/01, Rink. p. I‑6767) 29 punktą.


16 – Žr. šios išvados 36 punktą.


17 – Norma EN 54‑3.


18 – Norma EN 54‑4.


19 – Norma EN 54‑5.


20 – Žr., pavyzdžiui, 11 išnašoje minėto sprendimo Alfa Vita Vassilopoulos and Carrefour Marinopoulos 20 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką.


21 – Žr. 1996 m. birželio 27 d. Sprendimo Brandsma (C‑293/94, Rink., p. I‑3159) 11 punktą ir 2005 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Komisija prieš Portugaliją (C‑432/03, Rink. p. I‑9665) 44 punktą.


22 – 1983 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Van Bennekom (227/82, Rink. p. 3883) 39 punktas ir 1997 m. kovo 13 d. Sprendimo Morellato (C‑358/95, Rink. p. I‑1431) 14 punktas.


23 – Šiuo klausimu žr. 14 išnašoje minėto sprendimo ATRAL 67 punktą.


24 – Šiuo aspektu žr. 2002 m. sausio 22 d. Sprendimo Canal Satélite (C‑390/99, Rink. p. I‑607) 37 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką.


25 – Žr., pavyzdžiui, 21 išnašoje minėto sprendimo Brandsma 6 punktą ir 1998 m. rugsėjo 17 d. Sprendimą Jean Harpegnies (C‑400/96, Rink. p. I‑5121).


26 – Šiuo aspektu žr. 14 išnašoje minėto sprendimo ATRAL 62 punktą ir 24 išnašoje minėto sprendimo Canal Satelite 12, 25 ir 29 punktus.


27 – Žr. 21 išnašoje minėto sprendimo Komisija prieš Portugaliją 41 punktą.


28 – 1981 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Frans-Nederlandse Maatschappij voor Biologische Producten (272/80, Rink. p. 3277) 14 punktas ir 21 išnašoje minėto sprendimo Brandsma 12 punktas.


29 – Žr. 24 išnašoje minėto sprendimo Canal Satélite 36 punktą ir 21 išnašoje minėto sprendimo Komisija prieš Portugaliją 45 punktą.


30 – Šiuo aspektu žr. 24 išnašoje minėto sprendimo Canal Satélite 41 punktą.


31 – Žr. 14 išnašoje minėto sprendimo ATRAL 67 punktą.


32 – Žr., pavyzdžiui, 15 išnašoje minėtų sprendimų Komisija prieš Belgiją 16 punktą, Komisija prieš Prancūziją 26 punktą ir Komisija prieš Portugaliją 29 punktą.