15.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/13

1.

EB 43 straipsnį reikia aiškinti kaip nedraudžiantį valstybės narės teisės aktų, pagal kuriuos bendrovės rezidentės iš kitos bendrovės rezidentės gaunami dividendai neapmokestinami pelno mokesčiu, o bendrovės rezidentės iš bendrovės ne rezidentės, kurios kapitalo dalis, leidžianti daryti aiškią įtaką šios bendrovės ne rezidentės sprendimams ir nulemti jos veiklą, priklauso minėtai bendrovei rezidentei, gauti dividendai apmokestinami šiuo pelno mokesčiu, kartu suteikiant mokesčio kreditą už dividendus išmokėjusios bendrovės rezidavimo valstybėje faktiškai sumokėtą mokestį, jeigu užsienio kilmės dividendams taikomas apmokestinimo tarifas neviršija nacionalinės kilmės dividendams taikomo apmokestinimo tarifo, o mokesčio kreditas yra bent jau lygus dividendus išmokėjusios bendrovės valstybėje narėje sumokėtai sumai, neviršijant dividendus gavusios bendrovės valstybėje narėje taikomo mokesčio sumos.

EB 56 straipsnį reikia aiškinti kaip nedraudžiantį valstybės narės teisės aktų, pagal kuriuos bendrovės rezidentės iš kitos bendrovės rezidentės gaunami dividendai neapmokestinami pelno mokesčiu, o bendrovės rezidentės iš bendrovės ne rezidentės, kurios ne mažiau kaip 10 % balsavimo teisių priklauso bendrovei rezidentei, gauti dividendai apmokestinami šiuo pelno mokesčiu, kartu suteikiant mokesčio kreditą už dividendus išmokėjusios bendrovės rezidavimo valstybėje faktiškai sumokėtą mokestį, jeigu užsienio kilmės dividendams taikomas apmokestinimo tarifas neviršija nacionalinės kilmės dividendams taikomo apmokestinimo tarifo, o mokesčio kreditas yra bent jau lygus dividendus išmokėjusios bendrovės valstybėje narėje sumokėtai sumai, neviršijant dividendus gavusios bendrovės valstybėje narėje taikomo mokesčio sumos.

Be to, EB 56 straipsnį reikia aiškinti kaip draudžiantį valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos bendrovės rezidentės iš kitos bendrovės rezidentės gaunami dividendai neapmokestinami pelno mokesčiu, o bendrovės rezidentės iš bendrovės ne rezidentės, kurios mažiau kaip 10 % balsavimo teisių priklauso bendrovei rezidentei, gauti dividendai apmokestinami šiuo pelno mokesčiu, bendrovei rezidentei nesuteikiant mokesčio kredito už dividendus išmokėjusios bendrovės savo rezidavimo valstybėje faktiškai sumokėtą mokestį.

2.

EB 56 straipsnį reikia aiškinti kaip draudžiantį valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos leidžiama neapmokestinti pelno mokesčiu tam tikrų draudimo bendrovės, valstybės narės rezidentės, dividendų, gautų iš bendrovės rezidentės, tačiau juo apmokestinami analogiški dividendai, gauti iš bendrovių ne rezidenčių, jeigu tai sukelia mažiau palankų pastarųjų dividendų vertinimą.

3.

EB 43 ir 48 straipsnius reikia aiškinti kaip draudžiančius į vienoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės rezidentės apmokestinimo pagrindą įskaityti kitoje valstybėje narėje įsteigtos kontroliuojamos užsienio bendrovės gautą pelną, kai šiam pelnui šioje kitoje valstybėje narėje taikomas žemesnis apmokestinimo lygis nei pirmojoje valstybėje, nebent toks įskaitymas susijęs tik su išimtinai apsimestiniais susitarimais, skirtais išvengti paprastai mokėtino nacionalinio mokesčio.

Todėl tokia apmokestinimo priemonė turi būti netaikoma, kai, remiantis objektyviais ir trečiųjų asmenų patikrinamais įrodymais, paaiškėja, kad, nepaisant mokestinio pobūdžio motyvų buvimo, tokia kontroliuojama užsienio bendrovė yra realiai įsteigta priimančiojoje valstybėje narėje ir joje vykdo faktinę ekonominę veiklą.

Tačiau EB 43 ir 48 straipsnius reikia aiškinti kaip nedraudžiančius nacionalinės mokesčių teisės aktų, įtvirtinančių tam tikrus atitikties reikalavimus, kai bendrovė rezidentė siekia būti nepamokestinta mokesčiais, kurie jau sumokėti nuo šios kontroliuojamos bendrovės pelno jos rezidavimo valstybėje, jeigu šiais reikalavimais siekiama patikrinti kontroliuojamos užsienio bendrovės įsteigimo realumą ir faktinį jos ekonominės veiklos pobūdį, nesudarant nepagrįstų administracinių suvaržymų.

4.

EB 56 ir 58 straipsnius reikia aiškinti kaip nedraudžiančius valstybės narės teisės aktų, pagal kuriuos suteikiama mokestinė lengvata už nuo tam tikriems dividendams, kuriuos bendrovės rezidentės gavo iš bendrovių rezidenčių, suteikiama pelno mokesčio lengvata, tačiau tokia lengvata nesuteikiama iš trečiojoje šalyje įsteigtų bendrovių gautiems dividendams, ypač kai minėtos lengvatos suteikimui taikomos sąlygos, kurių laikymąsi šios valstybės narės kompetentingos institucijos gali patikrinti tik gavusios informaciją iš trečiosios šalies, kurioje įsteigta dividendus išmokanti bendrovė.

5.

Nesant Bendrijos teisės reglamentavimo, kiekviena valstybė narė savo nacionalinės teisės sistemoje turi paskirti kompetentingus teismus ir nustatyti ieškinių, skirtų iš Bendrijos teisės kylančių asmenų teisių apsaugai užtikrinti, procesines taisykles, įskaitant nukentėjusių asmenų nacionaliniuose teismuose pareiškiamų ieškinių kvalifikavimą. Tačiau šie teismai privalo užtikrinti, kad asmenims būtų suteikta veiksminga teisių gynimo priemonė, leidžianti jiems susigrąžinti neteisėtai surinktą mokestį ir šiai valstybei sumokėtas arba jos surinktas su šiuo mokesčiu tiesiogiai susijusias sumas. Kalbant apie kitą žalą, kurią asmuo patyrė dėl valstybei narei priskiriamo Bendrijos teisės pažeidimo, reikia konstatuoti, kad ši valstybė narė privatiems asmenims padarytą žalą turi atlyginti esant 1996 m. kovo 5 d. Sprendimo Brasserie du Pêcheur ir Factortame (C-46/93 ir C-48/93) 51 punkte išdėstytoms sąlygoms, tačiau tai neužkerta kelio tam, kad pagal nacionalinę teisę valstybės atsakomybė kiltų mažiau griežtomis sąlygomis.

Nustatęs, jog valstybės narės teisės aktai sudaro EB 43 straipsniu draudžiamą įsisteigimo laisvės kliūtį arba EB 56 straipsniu draudžiamą laisvo kapitalo judėjimo kliūtį, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, siekdamas nustatyti atlygintiną žalą, gali patikrinti, ar nukentėję asmenys buvo pakankamai rūpestingi, kad išvengtų šios žalos arba apribotų jos dydį, ir visų pirma — ar jie laiku išnaudojo visas jiems prieinamas teisines priemones. Tačiau siekiant, kad netaptų neįmanoma arba pernelyg sudėtinga naudotis teisėmis, kurias privatiems asmenims suteikia EB 43 ir 56 straipsniai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali nustatyti, ar taikant šiuos teisės aktus, prireikus kartu su atitinkamomis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatomis, atitinkamos valstybės narės mokesčių administratorius bet kuriuo atveju būtų nepatenkinęs ieškovių pagrindinėje byloje reikalavimų.