Byla T-201/04

Microsoft Corp.

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Įstojimas į bylą — Reprezentatyvi asociacija — Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 6 dalis — Prašymas leisti dalyvauti rašytinėje proceso dalyje — Aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, arba force majeure — Išimtinės aplinkybės“

2005 m. balandžio 28 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis   II-1495

Nutarties santrauka

1. Procesas – Įstojimas į bylą – Suinteresuotieji asmenys – Reprezentatyvios asociacijos pateiktas prašymas įstoti į bylą, susijusią su principiniu klausimu, galinčiu daryti įtaką jos nariams – Priimtinumas

   (Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antroji pastraipa ir S3 straipsnio pirmoji pastraipa)

2. Procesas – Įstojimas į bylą – Įstojusios į bylą šalies procesinių teisių apimtis, susijusi su prašymo įstoti į bylą padavimo data

   (Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 115 straipsnio 1 dalis ir 116 straipsnio 2, 4, 6 dalys)

3. Procesas – Įstojimas į bylą – Prašymą įstoti į bylą, kuris buvo pateiktas praėjus daugiau nei šešioms savaitėms nuo pranešimo apie ieškinio pareiškimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, pateikusio asmens procesinių teisių apribojimas – Leidžiančios nukrypti nuostatos – Aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, arba „force majeure“ – Sąvokos – Kitos įstojusios į bylą šalies pasitraukimas – Netaikymas

   (Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antroji pastraipa; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 99 straipsnis ir 115 straipsnio 1 dalis)

1.  Pagal Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrąją pastraipą, taikomą Pirmosios instancijos teismo procese pagal minėto statuto 53 straipsnio pirmąją pastraipą, kiekvienas asmuo, suinteresuotas Teismo nagrinėjamos bylos baigtimi, išskyrus bylas tarp valstybių narių, Bendrijų institucijų arba valstybių narių ir Bendrijų institucijų, gali įstoti į šią bylą.

   Tokio suinteresuotumo reikalavimą atitinka reprezentatyvi asociacija, kurios tikslas - ginti savo narius ir kuri prašo leisti įstoti į bylą, susijusią su principiniu klausimu, galinčiu daryti jiems įtaką. Šiuo plačiu teisės įstoti j bylą aiškinimu siekiama leisti geriau įvertinti bylų pagrindą, išvengiant daugybės atskirų įstojimų į bylą, kurie pakenktų veiksmingai bei tinkamai proceso eigai.

   (žr. 25, 26 punktus)

2.  Iš bendros Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 115 straipsnio 1 dalies ir 116 straipsnio 2, 4 ir 6 dalių analizės matyti, kad įstojančio į bylą asmens procesinės teisės skiriasi atsižvelgiant į tai, ar jis savo prašymą leisti įstoti į bylą padavė per šešias savaites nuo pranešimo apie ieškinio pareiškimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, ar pasibaigus šiam terminui, bet prieš priimant sprendimą pradėti žodinę proceso dalį.

   Kai ¡stojantis į bylą asmuo paduoda savo prašymą prieš pasibaigiant šiam terminui, jis turi teisę dalyvauti ir rašytinėje, ir žodinėje proceso dalyse. Tokiu atveju jam turi būti įteiktos procesinių dokumentų kopijos, jis gali pateikti paaiškinimą su reikalavimais, kuriais visiškai arba iš dalies palaikomi vienos iš šalių reikalavimai arba jiems prieštaraujama, savo teisinius pagrindus ir argumentus bei įrodymus, jeigu jie pateikiami. Tačiau, kai ¡stojantis į bylą asmuo pateikia savo prašymą pasibaigus šiam terminui, jis turi teisę dalyvauti tik žodinėje proceso dalyje, jeigu jis kreipėsi į Pirmosios instancijos teismą prieš šiam priimant sprendimą pradėti (žodinę) proceso dalį. Tokiu atveju jam turi būti įteikta posėdžio pranešimo kopija, kuria remdamasis jis žodinėje proceso dalyje gali pateikti savo pastabas.

   Šios nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir nuo jų negali nukrypti nei šalys, nei teisėjas.

   (žr. 35-42 punktus)

3.  Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antrojoje pastraipoje nustatyta, kad vienai iš šalių praleidus nustatytą terminą, jos teisių tai neapriboja, jei tik įrodoma, kad taip atsitiko dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ar dėl force majeure. Su proceso terminais susijusios nuostatos aiškinamos siaurąja prasme, o tai atitinka teisinio saugumo reikalavimą ir būtinumą išvengti bet kokio diskriminavimo arba savivalės vykdant teisingumą. Nurodyta nuostata, kuri nustato šio principo išimtį ir todėl turi būti aiškinama siaurąja prasme, taikoma imperatyvaus pobūdžio procesiniams terminams, kuriems pasibaigus, išnyksta fizinio arba juridinio asmens turėta teisė pareikšti ieškinį. Kadangi Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antroji pastraipa taip pat taikoma šešių savaičių terminui, nustatytam Procedūros reglamento 115 straipsnio 1 dalyje, kurio pabaiga lemia ne teisės pateikti prašymą įstoti į bylą išnykimą, o, kaip yra nagrinėjamoje byloje, prašymą leisti įstoti į bylą padavusio asmens procesinių teisių apribojimą, pagal nusistovėjusią teismų praktiką šis straipsnis leidžia nukrypti nuo nuostatų, susijusių su procesiniais terminais, tik esant išimtinėms aplinkybėms, taip pat aplinkybėms, kurių nebuvo galima numatyti, arba force majeure.

   Aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir force majeure sąvokos apima objektyvų elementą, susijusį su neįprastu įvykiu, kuris nepriklauso nuo suinteresuotojo asmens valios, ir subjektyvų elementą, susijusį su suinteresuotojo asmens pareiga apsisaugoti nuo šio įvykio padarinių imantis tinkamų priemonių, visų prima stebėti proceso eigą ir elgtis apdairiai. Šioje byloje reprezentatyvios asociacijos, nors ji su įstojusia į bylą šalimi turi bendrų narių, pasitraukimas gali būti nuo įstojusios į bylą šalies valios nepriklausantis įvykis, tačiau pats savaime jis nėra neįprastas įvykis. Bet kuri įstojanti į bylą šalis, kaip ir kiekvienas ieškovas, bet kuriuo metu turi teisę atsisakyti savo ieškinio pagal Procedūros reglamento 99 straipsnį.

   (žr. 46-52 punktus)