Byla T-240/04

Prancūzijos Respublika

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Europos atominės energijos bendrija — Investicijos — Investicinių projektų pateikimas Komisijai — Įgyvendinimo taisyklės — Reglamentas (Euratomas) Nr. 1352/2003 — Komisijos kompetencijos nebuvimas — AE 41–44 straipsniai — Teisinio saugumo principas“

2007 m. rugsėjo 17 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji išplėstinė kolegija) sprendimas   II - 4038

Sprendimo santrauka

EAEB – Investicijos – Investicinių projektų pateikimas Komisijai – Įgyvendinimo tvarka

(AE 41–44 straipsniai; Tarybos reglamentas Nr. 2587/1999; Komisijos reglamento Nr. 1209/2000 3c straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnis bei jos reglamentas Nr. 1352/2003)

Reglamentas Nr. 1352/2003, iš dalies keičiantis Reglamentą Nr. 1209/2000, nustatantį Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 41 straipsnyje nurodytų pranešimų siuntimo tvarką, panaikinamas dėl Komisijos kompetencijos priimti šį reglamentą nebuvimo.

Iš tiesų, nei iš AE 41-44 straipsnių, nei iš Reglamento Nr. 2587/1999, apibūdinančio investicinius projektus, apie kuriuos reikia pranešti Komisijai pagal minėtą AE 41 straipsnį, kurie yra minėtame Reglamente Nr. 1352/2003 numatytas teisinis pagrindas, nuostatų neišplaukia, kad Komisija turi aiškią kompetenciją priimti tokį reglamentą. Ypač AE 41–44 straipsniai nenumato Komisijai kompetencijos reglamentuoti investicinių projektų nagrinėjimo procedūrą. Be to, minėtame Reglamente Nr. 2587/1999 nėra jokios nuostatos, aiškiai įgaliojančios Komisiją priimti jį įgyvendinančius reglamentus.

Kita vertus, Reglamentas Nr. 2587/1999 tik apibrėžia investicinius projektus, apie kuriuos Komisijai turi būti pranešta remiantis AE 41 straipsniu, ir nereglamentuoja vėlesnio šių projektų aptarimo su ja, o tai nesuteikia Komisijai numanomos kompetencijos priimti minėtą Reglamentą Nr. 1352/2003. Be to, šio reglamento nuostatos neturėtų būti laikomos būtinomis užtikrinant AE 41–44 straipsnių nuostatų veiksmingumą. Todėl nebuvo būtina suteikti Komisijai teisę pasiūlyti sustabdyti investicinius projektus prieš jai pabaigiant jų nagrinėjimą, kaip numato Reglamentu Nr. 1352/2003 įterpta minėto Reglamento Nr. 1209/2000 3c straipsnio 2 dalis, nes tokios teisės sustabdyti nenumato Euratomo sutartis.

Be to, nuostatos, išsamiai reglamentuojančios Komisijos investicinių projektų nagrinėjimo procedūrą, tokios kokios numatytos Reglamente Nr. 1352/2003, nebūtinai turėjo būti įtvirtintos reglamente. Paprastų vidaus organizavimo priemonių būtų pakakę norint pasiekti Komisijos tikslus, kurių, anot jos pačios, ji siekė. Be to, Reglamentas Nr. 1352/2003 įtvirtina nuostatas, kaip antai 3c straipsnio 2 dalį arba Reglamento Nr. 1209/2000 4b straipsnį, kurios reglamentuoja ne tik Komisijos darbo organizavimo tvarką, bet turi įtakos ir tretiesiems asmenims. Tačiau šiomis nuostatomis nesiekiama sukurti pareigų tretiesiems asmenims.

Todėl, pasirinkdama reglamento formą, nors jokia Bendrijos teisės nuostata aiškiai nesuteikė tokios kompetencijos priimant atominių investicinių projektų nagrinėjimo procedūros organizavimo priemones, kurių nebūtina priimti norminiu aktu, kuris yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, Komisija pažeidė Euratomo sutartyje nustatytas kompetencijos taisykles, ir dėl to kilo rizika, kad gali būti pakenkta trečiųjų asmenų teisiniam saugumui šio akto galiojimo tretiesiems asmenims aspektu.

(žr. 32, 33, 41, 42, 44, 47, 52–54 punktus)