Byla T-233/04

Nyderlandų Karalystė

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Valstybės pagalba — Direktyva 2001/81/EB — Nacionalinė priemonė, nustatanti emisijos leidimų azoto oksidams prekybos schemą — Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama su bendrąja rinka — Priimtinumas — Nauda — Priemonės atrankinio pobūdžio nebuvimas“

2008 m. balandžio 10 d. Pirmosios instancijos teismo (penktoji išplėstinė kolegija) sprendimas   II - 594

Sprendimo santrauka

1. Ieškinys dėl panaikinimo – Valstybių narių ieškinys

   (EB 88 straipsnis ir EB 230 straipsnio antroji pastraipa)

2. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka

   (EB 87 straipsnio 1 dalis)

3. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės atrankinis pobūdis

   (EB 6 straipsnis ir 87 straipsnio 1 dalis)

1.  EB 230 straipsnyje aiškiai atskiriama Bendrijos institucijų ir valstybių narių teisė pareikšti ieškinį dėl panaikinimo ir tokia fizinių bei juridinių asmenų teisė, nes būtent šio straipsnio antroji pastraipa visoms valstybėms narėms suteikia teisę ieškiniu dėl panaikinimo ginčyti Komisijos sprendimų teisėtumą, nesant būtinybės nustatyti teisinio intereso siekiant pasinaudoti šia teise. Vis dėlto tokį ieškinį dėl Komisijos akto panaikinimo galima pareikšti, tik jeigu juo siekiama sukelti teisinių pasekmių. Priemonę kaip valstybės pagalbą kvalifikuojantis Komisijos sprendimas, leidžiantis jai vertinti jos suderinamumą su bendrąja rinka, sukelia tokių pasekmių ir yra aktas, dėl kurio valstybė narė gali pareikšti ieškinį.

   (žr. 37, 41 ir 42 punktus)

2.  Sistemoje, kur tam tikroms įmonėms yra numatoma azoto oksidų emisijos norma, kurios reikia laikytis, ir leidžiama šioms įmonėms tarpusavyje prekiauti netiesiogiai iš šios normos kylančiais emisijos leidimais, valstybės narės duotas leidimas prekiauti šiomis teisėmis, joms suteikiant nematerialaus turto, kurį galima laisvai parduoti, nors jis galėjo būti parduotas arba pateiktas aukcionui, pobūdį, yra toms įmonėms iš valstybės lėšų suteikta nauda.

   (žr. 70, 74, 75, 78 punktus)

3.  Valstybės priemonė, nustatanti emisijos leidimų azoto oksidams prekybos sistemą visiems dideliems pramonės įrenginiams, kuriems ji nustato emisijos ribą, ir leidžianti gauti naudą, kurią suteikia galimybė prekiauti emisijos leidimais, nėra valstybės pagalba, nes priemonės taikymo kriterijus yra objektyvus, be jokio geografinio ar sektorinio vertinimo, be to, kadangi skirta labiausiai teršiančioms įmonėms, ji atitinka siekiamą tikslą saugoti aplinką ir vidinę schemos logiką, nes ekologinio pobūdžio argumentai pateisina tai, jog išskiriamos įmonės, išmetančios į atmosferą didelius azoto oksidų kiekius, kurioms ir taikoma speciali mažinimo norma, ir kitos įmonės, kurios nėra tokioje pačioje faktinėje ir teisinėje situacijoje.

   (žr. 88, 90, 97–99 punktus)