1. Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose – Nemokumo procedūros – Reglamentas Nr. 1346/2000
(Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalis)
2. Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose – Nemokumo procedūros – Reglamentas Nr. 1346/2000
(Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 16 straipsnio 1 dalis)
3. Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose – Nemokumo procedūros – Reglamentas Nr. 1346/2000
(Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 26 straipsnis)
4. Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose – Nemokumo procedūros – Reglamentas Nr. 1346/2000
(Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 26 straipsnis)
1. Kai skolininkas yra dukterinė bendrovė, kurios registruota buveinė yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kur yra registruota jos patronuojančios bendrovės buveinė, Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje nustatyta prielaida, pagal kurią šios dukterinės bendrovės pagrindinė interesų vieta yra valstybėje narėje, kurioje yra jos registruota buveinė, gali būti paneigta, tik jei objektyvūs ir trečiųjų šalių patikrintini kriterijai leidžia nustatyti, kad reali padėtis skiriasi nuo tos, kurią turėtų atspindėti minėtos registruotos buveinės buvimo vieta. Toks galėtų būti bendrovės, kuri nevykdo jokios veiklos valstybės narės teritorijoje, kurioje yra jos registruota buveinė, atvejis. Atvirkščiai, jei bendrovė vykdo veiklą valstybės narės, kurioje yra jos registruota buveinė, teritorijoje, vien tik aplinkybės, kad jos ekonominį pasirinkimą gali kontroliuoti ar kontroliuoja kitoje valstybėje narėje įsteigta patronuojanti bendrovė, nepakanka reglamente numatytai prielaidai paneigti.
(žr. 37 punktą ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
2. Reglamento Nr. 1346/2000 16 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa turi būti aiškinama taip, jog valstybės narės teismo iškeltą pagrindinę bankroto bylą kitų valstybių narių teismai turi pripažinti, net negalėdami patikrinti iškėlusios bylą valstybės narės teismo jurisdikcijos. Iš tiesų šioje nuostatoje išaiškinta pirmumo taisyklė, numatanti, kad valstybėje narėje iškelta bankroto byla pripažįstama visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas iškelti bankroto bylą įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje, pagrįsta tarpusavio pasitikėjimo principu, kuris leidžia įgyvendinti privalomąją jurisdikcijos sistemą ir valstybėms narėms abipusiškumo pagrindu atsisakyti taikyti savo vidaus teisės aktus dėl pripažinimo ir vykdymo supaprastintos sprendimų bankroto bylose pripažinimo ir vykdymo sistemos naudai. Jei suinteresuotasis asmuo, manydamas, kad skolininko pagrindinių interesų vieta yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra iškelta pagrindinė bankroto byla, ketina ginčyti šią bylą iškėlusio teismo jurisdikciją, jis turėtų pareikšti ieškinį dėl sprendimo iškelti bylą valstybės narės, kurioje ji yra iškelta, teisme pagal šios valstybės narės nacionalinę teisę.
(žr. 39–40, 43 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)
3. Reglamento Nr. 1346/2000 16 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa turi būti aiškinama taip, jog sprendimu iškelti bankroto bylą pripažįstamas atitinkamą skolininko nemokumu pagrįstą pareiškimą nagrinėjančio valstybės narės teismo sprendimas iškelti minėto reglamento A priede numatytą bylą, kai šis sprendimas apima skolininko teisės valdyti, naudotis ir disponuoti turtu atėmimą bei minėto reglamento C priede numatyto likvidatoriaus paskyrimą. Šis teisės atėmimas reiškia, kad skolininkas netenka teisės valdyti savo turtą. Iš tiesų sistema, numatanti, kad gali būti iškelta tik viena pagrindinė byla, turinti poveikį visose valstybėse narėse, kuriose taikomas reglamentas, galėtų būti labai sutrikdyta, jei pastarųjų teismai, taip pat gavę pareiškimus, pagrįstus skolininko nemokumu, galėtų ilgą laiką remtis konkuruojančia jurisdikcija. Taigi, siekiant užtikrinti reglamente nustatytos sistemos veiksmingumą, yra svarbu procese kuo anksčiau pradėti taikyti šioje nuostatoje numatytą pripažinimo principą.
(žr. 52, 54 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)
4. Reglamento Nr. 1346/2000 26 straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iškeltą bankroto bylą, jei sprendimas ją iškelti buvo priimtas akivaizdžiai pažeidžiant susijusio su ta byla asmens pagrindinę teisę būti išklausytam. Jei teisės būti išklausytam konkrečios sąlygos gali skirtis atsižvelgiant į tai, kaip skubiai reikia priimti sprendimą, visi šios teisės įgyvendinimo apribojimai turi būti deramai pateisinti ir lydimi procesinių garantijų, užtikrinančių susijusių su tokiu procesu asmenų galimybę veiksmingai ginčyti skubos tvarka priimtas priemones. Jei atitinkamos valstybės teismas turi nuspręsti, ar iš tiesų kitos valstybės narės teisme nagrinėjant bylą buvo pažeista pagrindinė teisė būti išklausytam, šis teismas neturėtų apsiriboti savo žodinio nagrinėjimo koncepcijos taikymu ir jos fundamentaliu pobūdžiu savo teisinėje sistemoje, bet atsižvelgdamas į visas aplinkybes turi įvertinti, ar su šia byla susijęs asmuo turėjo pakankamai galimybių būti išklausytas.
(žr. 66–68 punktus ir rezoliucinės dalies 4 punktą)