1. Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai
(EB 43 ir 49 straipsniai)
2. Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai
(EB 43 ir 49 straipsniai)
3. Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai
(EB 43 ir 49 straipsniai)
1. Nacionalinės teisės aktai, draudžiantys vykdyti su sporto renginiais susijusių lažybų įmokų pasiūlymų rinkimo, priėmimo, įregistravimo ir perdavimo veiklą, neturint atitinkamos valstybės narės suteiktos licencijos ar policijos leidimo, yra atitinkamai EB 43 ir 49 straipsniuose numatytų įsisteigimo laisvės ir laisvo paslaugų teikimo apribojimas.
Tikslas kovoti su nusikalstamumu, kontroliuojant šiame sektoriuje veiklą vykdančius ūkio subjektus ir nukreipiant azartinių lošimų veiklą į kontroliuojamas sistemas, gali pateisinti šias kliūtis; šiuo atveju licencijų sistema gali būti veiksmingas mechanizmas.
Tačiau nacionaliniai teismai turi patikrinti, ar minėti nacionalinės teisės aktai, kiek jais ribojamas azartinių lošimų sektoriuje veiklą vykdančių ūkio subjektų skaičius, iš tikrųjų atitinka šį tikslą. Be to, jie turi patikrinti, ar šie apribojimai gali užtikrinti siekiamo tikslo įgyvendinimą, neviršija to, kas būtina jam pasiekti, ir ar taikomi nediskriminuojant.
(žr. 49, 52, 57, 58 punktus ir rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus)
2. EB 43 ir 49 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jie draudžia tokius nacionalinės teisės aktus, kurie iš azartinių lošimų sektoriaus pašalina ūkio subjektus, įsteigtus kaip kapitalo bendrovės, kurių akcijos kotiruojamos reguliuojamose rinkose. Nepaisant to, ar kapitalo bendrovių, kurių akcijos kotiruojamos reguliuojamose rinkose, pašalinimas iš tiesų vienodai taikomas atitinkamoje valstybėje narėje ir kitose valstybėse narėse įsteigtiems ūkio subjektams, šis visiškas pašalinimas viršija tai, kas būtina pasiekti tikslą išvengti, jog azartinių lošimų sektoriuje veikiantys ūkio subjektai užsiimtų nusikalstama ar sukčiavimo veikla.
(žr. 62, 64 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)
3. EB 43 ir 49 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jie draudžia tokius nacionalinės teisės aktus, kuriuose numatytos baudžiamosios sankcijos asmenims, vykdžiusiems organizuotą lažybų įmokų rinkimą be nacionalinės teisės aktais reikalaujamų licencijos ar policijos leidimo, kai šie asmenys šių licencijų ar leidimų negalėjo gauti dėl to, kad valstybė narė, pažeisdama Bendrijos teisę, atsisakė juos suteikti.
Nors teisės aktų leidyba baudžiamosios teisės srityje iš principo yra valstybių narių kompetencija, Bendrijos teisė nustato šios kompetencijos ribas, ir tokie teisės aktai negali apriboti Bendrijos teise garantuojamų pagrindinių laisvių. Be to, valstybė narė baudžiamųjų sankcijų negali taikyti už tai, kad nebuvo laikytasi administracinių formalumų, kai pažeisdama Bendrijos teisę valstybė narė neleido šio formalumo įvykdyti ar jo įvykdymą padarė neįmanomą.
(žr. 68, 69, 71 punktus ir rezoliucinės dalies 4 punktą)