Byla C‑311/04

Algemene Scheeps Agentuur Dordrecht BV

prieš

Inspecteur der Belastingdienst - Douanedistrict Rotterdam

(Gerechtshof te Amsterdam prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Bendrasis muitų tarifas – Tarifinės pozicijos – Ryžių partijų klasifikavimas – Kombinuotosios nomenklatūros 10 skirsnio 1 papildomosios pastabos f punktas – Galiojimas – Importo muitų išieškojimas išleidus prekes – Bendrijos muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktas – Aiškinimas – Mokesčių mokėtojo sąžiningumas“

Sprendimo santrauka

Bendrasis muitų tarifas – Tarifinės pozicijos – Kombinuotosios nomenklatūros aiškinamosios pastabos – 10 skirsnio 1 papildomosios pastabos f punktas, susijęs su 1006 pozicija − Iš dalies nulukštenti ryžiai

(Tarybos reglamentas Nr. 2658/87)

Tarybos reglamento Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2388/2000, I priedo 10 skirsnio 1 papildomosios pastabos f punktas, susijęs su Kombinuotosios nomenklatūros 1006 pozicija, negali būti laikomas negaliojančiu dėl to, kad šioje pastaboje pateikiamas iš dalies nulukštentų ryžių apibrėžimas, į jį įtraukiant suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos aiškinamojoje pastaboje neminimą su ryžių grūdo gemalu susijusį kriterijų.

(žr. 24, 37 punktus ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija)

SPRENDIMAS

2006 m. sausio 12 d.(*)

„Bendrasis muitų tarifas – Tarifinės pozicijos – Ryžių partijų klasifikavimas – Kombinuotosios nomenklatūros 10 skirsnio 1 papildomosios pastabos f punktas – Galiojimas – Importo muitų išieškojimas išleidus prekes – Bendrijos muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktas – Aiškinimas – Skolininko sąžiningumas“

Byloje C‑311/04,

dėl 2004 m. birželio 28 d. Gerechtshof te Amsterdam (Nyderlandai) sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2004 m. liepos 22 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Algemene Scheeps Agentuur Dordrecht BV

prieš

Inspecteur der Belastingdienst, – Douanedistrict Rotterdam,

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Rosas, teisėjai J. Malenovský (pranešėjas), J.‑P. Puissochet, S. von Bahr ir U. Lõhmus,

generalinė advokatė J. Kokott,

kancleris R. Grass,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Algemene Scheeps Agentuur Dordrecht BV, atstovaujamos advokatų A. Wolkers ir E. H. Mennes,

–        Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos S. Terstal,

–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos M. van Beek ir X. Lewis,

susipažinęs su 2005 m. spalio 6 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Pirma, prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1), iš dalies pakeisto 2000 m. spalio 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2388/2000 (OL L 264, p. 1 ir ištaisymas OL L 276, p. 92, toliau − Reglamentas Nr. 2658/87), I priedo 10 skyriaus 1 papildomosios pastabos f punkto galiojimu. Antra, jis susijęs su 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1), iš dalies pakeisto 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2700/2000 (OL L 311, p. 17, toliau − Muitinės kodeksas), 220 straipsnio 2 dalies b punkto ketvirtosios pastraipos išaiškinimu.

2        Šis prašymas buvo pateiktas byloje Algemene Scheeps Agentuur Dordrecht BV (toliau − ASAD) prieš Roterdamo apygardos muitinės inspektorių (Inspecteur der Belastingdienst, – Douanedistrict Rotterdam, toliau − inspektorius) dėl tam tikrų ryžių partijų tarifinio klasifikavimo.

 Teisinis pagrindas

 Tarptautinė teisė

3        Tarptautinė suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvencija (toliau − SS konvencija), sudaryta 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje, ir 1986 m. birželio 24 d. jos pakeitimo protokolas Bendrijos vardu buvo patvirtinti 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimu 87/369/EEB (OL L 198, p.1).

4        Pagal konvencijos 3 straipsnio 1 dalį, kiekviena Susitariančioji Šalis įsipareigoja užtikrinti, kad jos muitų tarifų ir statistikos nomenklatūra atitiks SS be papildymų ar pakeitimų naudoti visas SS pozicijas ir subpozicijas kartu su jas atitinkančiais skaitmeniniais kodais. Kiekviena Susitariančioji Šalis taip pat įsipareigoja taikyti bendrąsias suderintos sistemos aiškinimo taisykles ir visas SS skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabas, taip pat nekeisti pastarųjų apimties.

5        Muitinių bendradarbiavimo taryba (tapusi Pasaulio muitinių organizacija, toliau − PMO), įsteigta 1950 m. gruodžio 15 d. Briuselyje pasirašytos tarptautinės konvencijos pagrindu, pagal SS konvencijos 8 straipsnio sąlygas tvirtina SS aiškinamąsias pastabas, kurias priėmė SS komitetas, numatytas minėtos konvencijos 6 straipsnyje.

6        Konvencijos priede pateikiamos SS nomenklatūros II skyriuje „Augaliniai produktai“ yra 10 skirsnis „Javai“. Šiame skirsnyje, be kitų, yra ir 10.06 pozicija „Ryžiai“. Subpozicijos yra aprašytos pagal toliau nurodytus kodus: 1006.10 „Ryžiai su luobelėmis (žaliaviniai (paddy) arba neapdoroti)“, 1006.20 „Lukštenti (rudieji) ryžiai“, 1006.30 „Iš dalies arba visiškai nulukštenti ryžiai, poliruoti arba nepoliruoti, glazūruoti arba neglazūruoti ryžiai“, 1006.40 „Skaldyti ryžiai“.

7        Pagal PMO aiškinamąją pastabą dėl paminėtos SS 10.06 pozicijos, šiai pozicijai priskiriami:

„1)      Ryžiai su luobele (žaliaviniai arba apdoroti ryžiai), tai yra ryžiai, kurių grūdai vis dar turi tvirtai juos gaubiančią žiedinę luobelę.

2)      Lukštenti ryžiai (krovininiai arba rudieji ryžiai), nuo kurių décortiqueurs įrengimais pašalinus žiedines luobeles išliko jų žievė (perikarpis). Krovininiai ryžiai paprastai sudaro tiktai mažą žaliavinių ryžių dalį.

3)      Iš dalies nulukštenti ryžiai, tai yra ryžių grūdai, nuo kurių pašalinta tik dalis perikarpio.

4)      Visiškai nulukštenti ryžiai – ryžių grūdai, nuo kurių cônes à blanchir įrengimais pašalintas perikarpis <…>“.

 Bendrijos teisė

–        Kombinuotoji nomenklatūra

8        Bendrojo muitų tarifo (toliau − BMT) ir su Bendrijos užsienio prekyba susijusios statistikos tikslais Reglamentu Nr. 2658/87 įtvirtinta prekių nomenklatūra „Kombinuotoji prekių nomenklatūra“ (toliau − KN) yra grindžiama SS, iš kurios perimta šešių skaičių pozicijos ir subpozicijos, papildomai įvedant tik septintąjį ir aštuntąjį skaičius.

9        Faktinių pagrindinės bylos aplinkybių metu galiojusi KN redakcija yra įtvirtinta Reglamento Nr. 2388/2000 I priedu. Šio priedo antrojoje dalyje išskirtas II skyrius „Augaliniai produktai“. Jame, be kitų, yra ir 10 skirsnis „Javai“. Šiame skirsnyje yra 1006 pozicija „Ryžiai“, kuri yra sudaryta iš tokių subpozicijų:

„<...>

<…>“

10      Šiame 10 skirsnyje yra pateikta papildoma pastaba (toliau − ginčijama papildoma pastaba), pagal kurią joje pateikiamos sąvokos įvardijamos taip:

„d)      „ryžiai su luobelėmis (žaliaviniai (paddy)) <...>, ryžiai, kurie, juos iškūlus, turi luobelę;

e)      „lukštenti ryžiai“ (<…> 1006 20 98 <…> subpozicijos): ryžiai, nuo kurių pašalinta tiktai luobelė. Šį apibrėžimą atitinkančių ryžių pavyzdžiai turi šiuos prekinius pavadinimus: <…> „krovininiai ryžiai“ <…>;

f)      „iš dalies lukštenti ryžiai” (<…> 1006 30 48 subpozicijos): ryžiai, nuo kurių pašalinta luobelė, dalis gemalo, dalis arba visi išoriniai apyvaisio (perikarpio) sluoksniai, bet palikti vidiniai apyvaisio sluoksniai;

g)      „visiškai nulukštenti ryžiai“ (<…> 1006 30 98 subpozicijos): ryžiai, nuo kurių pašalinta luobelė, išoriniai ir vidiniai apyvaisio (perikarpio) sluoksniai, taip pat, ilgagrūdžių ir vidutinių ryžių atveju, visas gemalas arba, trumpagrūdžių ryžių atveju, bent gemalo dalis <…>“.

11      Pagal 10 skirsnio KN 2 papildomąją pastabą, šiame skirsnyje klasifikuojamiems mišiniams taikomos tokios muito normos:

„a)      mišiniams, kuriuose vienas iš komponentų sudaro ne mažiau nei 90% mišinio masės, taikoma muito norma, atitinkanti šį komponentą;

b)      kitiems mišiniams taikoma muito norma, atitinkanti komponentą, kuriam nustatyta didžiausia importo muito norma.“

–        Muitinės kodeksas

12      Pagal 217 Muitinės kodekso straipsnį:

„1.      Kiekvieną importo muito arba eksporto muito sumą, sudarančią skolą muitinei (toliau – „muito suma“), muitinė apskaičiuoja tuojau pat, kai gauna reikiamus duomenis, ir įregistruoja ją apskaitos registruose arba bet kuriose kitose jiems lygiavertėse duomenų laikmenose (įtraukimas į apskaitą).

<...>“

13      Muitinės kodekso 220 straipsnis nustato:

„1.      Jeigu skolą muitinei sudaranti muito suma nebuvo įtraukta į apskaitą vadovaujantis 218 ir 219 straipsniais arba jeigu ji buvo įtraukta į apskaitą nurodžius mažesnę už teisiškai privalomą sumokėti pinigų sumą, išieškotina muito suma arba papildomai išieškotina muito suma turi būti įtraukta į apskaitą per dvi dienas nuo tos dienos, kai muitinė sužinojo apie susidariusią padėtį ir galėjo apskaičiuoti teisiškai privalomą sumokėti pinigų sumą bei nustatyti skolininką (paskesnis įtraukimas į apskaitą). <…>

2.      Išskyrus 217 straipsnio 1 dalies antrojoje ir trečiojoje pastraipose nurodytus atvejus, paskesnis įtraukimas į apskaitą neatliekamas, jeigu:

a)      <…>

b)      teisiškai privaloma sumokėti muito suma nebuvo įtraukta į apskaitą dėl muitinės padarytos klaidos, kurios, yra pagrindo manyti, asmuo, privalėjęs sumokėti tokią pinigų sumą, negalėjo nustatyti, veikdamas sąžiningai ir laikydamasis visų galiojančių teisės aktų nuostatų, susijusių su muitinės deklaracijos pateikimu;

         Jeigu prekių lengvatinis statusas nustatomas pagal administracinio bendradarbiavimo sistemą dalyvaujant trečiosios šalies institucijoms, kurios išduoda netinkamą sertifikatą, toks išdavimas yra klaida, kurios nebuvo galima nustatyti pagal 1 dalį.

         Vis dėlto netinkamo sertifikato išdavimas nėra klaida, jeigu sertifikatas buvo išduotas pagal neteisingai eksportuotojo pateiktus faktus, išskyrus tuos atvejus, kai visų pirma yra aišku, kad sertifikatą išdavusios institucijos žinojo arba turėjo žinoti, kad prekės neatitiko reikalavimų, pagal kuriuos taikomas preferencinis režimas.

         Apmokestinamas asmuo gali įrodyti, jog buvo sąžiningas, jeigu yra akivaizdu, jog vykdydamas atitinkamas operacijas jis dėjo visas pastangas, kad įvykdytų visas preferencinio režimo taikymo sąlygas.

         <…>“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

14      2001 m. rugpjūčio 10 d. ASAD, veikdama kaip muitinės tarpininkė, pateikė Nyderlandų muitinės tarnybai 1 134 500 kg ryžių siuntos importo deklaraciją, įvardydama juos „iš dalies nulukštentais ilgagrūdžiais ryžiais, kurių grūdo ilgis ir pločio santykis yra didesnis kaip 3 arba lygus 3“. Taigi ASAD deklaravo ryžius pagal BMT 1006 30 48 poziciją, kuri skirta iš dalies nulukštentiems ryžiams.

15      Importo deklaracijoje kilmės šalimi nurodoma Aruba. ASAD pasinaudojo lengvatiniu tarifu, taikomu paminėtoje 1006 30 48 pozicijoje išvardytoms prekėms, kurių kilmės šalis yra Aruba.

16      Prie deklaracijos ASAD pridėjo tris EUR.1 judėjimo sertifikatus. Iš jų du buvo išduoti Arubos valdžios kompetentingų institucijų. Šiuose sertifikatuose prekės buvo aprašytos taip: „Aruboje pagal 1991 m. liepos 25 d. Tarybos sprendimo 91/482/EEB II priedo nuostatas perdirbti krovininiai ryžiai, kurių AKR kilmės šalis yra Gajana“.

17      Prie šių dokumentų buvo pridėta „AGRIM“ importo licencija, iš viso 3 694 000 kg BMT 1006 30 48 tarifinei pozicijai priskiriamiems iš dalies nulukštentiems ilgagrūdžiams ryžiams, bei sąskaita, kurioje ryžiai apibūdinti kaip „perdirbti krovininiai ilgagrūdžiai ryžiai <…>“.

18      Nyderlandų muitinės tarnyba paėmė šių prekių pavyzdžius tyrimams. Ši tarnyba informavo ASAD, kad importo deklaracijos tikrinimas sustabdomas, kol bus gauti tyrimo rezultatai.

19      Pavyzdžių tyrimai patvirtino, kad ryžių partiją sudarė daugiau kaip pusė lukštentų ryžių ir mažiau kaip pusė iš dalies nulukštentų ryžių ir, be kitų, šiek tiek žaliavinių (paddy) arba neapdorotų ryžių. Šie rezultatai buvo gauti laikant, kad pagal ginčijamos papildomosios pastabos kriterijus ryžiai, nuo kurių pašalinta dalis apyvaisio (perikarpio), bet paliktas gemalas, turėjo būti klasifikuojami kaip lukštenti ryžiai, bet ne iš dalies nulukštenti ryžiai. Remdamasis šiais rezultatais inspektorius priskyrė ryžius BMT 1006 20 98 tarifinei pozicijai pašalindamas paminėtoje deklaracijoje nurodytąją poziciją, tokiu būdu ASAD netenkant galimybės pasinaudoti lengvatiniu tarifu.

20      Šios korekcijos pagrindu 2001 m. lapkričio 27 d. inspektorius išsiuntė ASAD reikalavimą sumokėti 541 394,80 NLG (245 674,25 EUR) dydžio muitą.

21      Atmetus ASAD skundą, kuriuo ginčijamas toks klasifikavimas, ji pareiškė ieškinį Gerechtshof te Amsterdam. Ginčo dalykas yra susijęs su reikalavimo sumokėti pareiškimo tinkamumu, o ne su muito apskaičiavimu.

22      Šis teismas nurodė, kad ne Bendrijoje siekiant atskirti 1006.20 SS pozicijos ryžius nuo 1006.30 SS pozicijos ryžių yra vadovaujamasi PMO aiškinamąja pastaba. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamoje papildomoje pastaboje vartojamas papildomas kriterijus klasifikuoti iš dalies nulukštentus ryžius, nuo kurių pašalintas visas ar dalis grūdo gemalo, tas pats teismas nusprendė, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas įtvirtino kitokį šių dviejų pozicijų atskyrimo būdą. Manydamas, kad Bendrija gali būti pažeidusi tarptautinius įsipareigojimus pagal SS konvenciją, jis klausia dėl ginčijamos papildomosios pastabos galiojimo. Jei tokia pastaba nebūtų pripažinta negaliojanti, šis teismas mano, kad ASAD tinkamai remiasi Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktu ginčydama reikalavimą sumokėti, tačiau ji abejoja, ar ši bendrovė buvo pakankamai rūpestinga, kad užtikrintų visų sąlygų, būtinų lengvatinio režimo taikymui, laikymąsi.

23      Tokiomis aplinkybėmis Gerechtshof te Amsterdam nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir Teisingumo Teismui pateikti šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar papildomoji (ginčijama) pastaba <…> galioja tiek, kiek ji nustato kitus nei (PMO) aiškinamojoje pastaboje <…> dėl suderintos sistemos 1006 subpozicijos kriterijus iš dalies nulukštentiems ryžiams?

2      Jei atsakymas į pirmąjį klausimą yra teigiamas, ar tuo atveju, kai suinteresuotasis asmuo žinojo apie papildomąją (ginčijamą) pastabą arba turėjo apie ją žinoti, tačiau nežinojo, kad ši pastaba buvo galiojanti, arba bent jau galėjo turėti abejonių šiuo atžvilgiu vadovaudamasis skirtingu aiškinamosios (PMO) <…> pastabos dėl SS 1006 pozicijos aprašymu, jis gali remtis sąžiningumu pagal Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies pradžią ir b punkto ketvirtąją pastraipą?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmojo klausimo

24      Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar ginčijama papildomoji pastaba yra negaliojanti tiek, kiek joje pateikiamas iš dalies nulukštentų ryžių apibrėžimas, į jį įtraukiant SS aiškinamojoje pastaboje neminimą su grūdų gemalu susijusį kriterijų.

25      Pirmiausia reikia priminti, kad pagal EB 300 straipsnio 7 dalį SS konvencija yra privaloma Bendrijos institucijoms. Pagal minėtos konvencijos 3 straipsnį ja įsipareigojama nekeisti SS turinio (žr. šiuo klausimu 2000 m. kovo 28 d. Sprendimą Holz Geenen, C‑309/98, Rink. p. I‑1975, 13 punktą). Šiuo atžvilgiu taip pat reikia priminti, kad Bendrijos sudarytų tarptautinių susitarimų viršenybė Bendrijos antrinės teisės aktų atžvilgiu (2006 m. sausio 10 d. Sprendimas IATA ir kt., C‑344/04, Rink. p. I‑0000, 35 punktas) reiškia, jog pastarieji kiek įmanoma turi būti aiškinami suderinant su šiomis sutartimis (1996 m. rugsėjo 10 d. Sprendimas Komisija prieš Vokietiją, C‑61/94, Rink. p. I‑3989, 52 punktas ir 2004 m. balandžio 1 d. Sprendimas Bellio F.lli, C‑286/02, Rink. p. I‑3465, 33 punktas).

26      Be to, iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir lengvesnę kontrolę, prekių tarifinį klasifikavimą nulemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatytas atsižvelgiant į šių prekių požymius ir objektyvias savybes, išvardytas KN pozicijos ir skyriaus ar skirsnio pastabose (žr., be kita ko, 2004 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo DFDS, C‑396/02, Rink. p. I‑8439, 27 punktą ir 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Intermodal Transports, C‑495/03, Rink. p. I‑0000, 47 punktą).

27      Europos Bendrijų Komisijos parengtos KN aiškinamosios pastabos ir PMO parengtos SS aiškinamosios pastabos yra svarbios aiškinant atskiras tarifines pozicijas, tačiau jos nėra teisiškai privalomos (žr., be kita ko, 28 punkte minėtą sprendimą DFDS ir 48 punkte minėtą sprendimą Intermodal Transports).

28      Todėl KN aiškinamųjų pastabų turinys turi būti suderintas su KN nuostatomis ir negali jų keisti (žr., be kita ko, 1999 m. vasario 9 d. Sprendimo ROSE Elektrotechnik, C‑280/97, Rink. p. I‑689, 23 punktą; 2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Eru Portuguesa , C‑42/99, Rink. p. I‑7691, 20 punktą ir minėto sprendimo Intermodal Transports 48 punktą).

29      Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad SS ir KN skirtingų ryžių rūšių aprašymų pagal pozicijas ir subpozicijas formuluotės yra tapačios. Be to, neginčijama, kad žaliavinių (paddy) ryžių ir lukštentų ryžių, nurodomų ginčijamos papildomosios pastabos d ir e punktuose, apibrėžimas yra tapatus SS aiškinamajai pastabai. Taigi žaliaviniai (paddy) ryžiai yra tie, kurių grūdai vis dar turi žiedinę luobelę. Lukštenti ryžiai, pirmojo apibrėžimo žodžiais tariant, yra tie, kuriems minėta luobelė buvo pašalinta.

30      Kas dėl 1006 30 subpozicijos, tiek SS, tiek ir KN ji apima ryžius, kurie, juos papildomai apdorojus, tampa iš dalies arba visiškai nulukštenti ryžiai, poliruoti arba nepoliruoti, glazūruoti arba neglazūruoti. KN šiuo atveju taip pat atitinka SS.

31      Atsakant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą svarbu išnagrinėti, ar iš dalies nulukštentų ir lukštentų ryžių apibrėžimų formuluotės ginčijamoje papildomojoje pastaboje keičia KN apimtį.

32      Pagal SS, kurios apimtis yra paaiškinta PMO aiškinamojoje pastaboje, iš dalies nulukštenti ryžiai yra tie, nuo kurių buvo pašalinta dalis perikarpio, o nulukštenti ryžiai yra tie, nuo kurių buvo pašalintas visas perikarpis. Ginčijamos papildomosios pastabos f punkte iš dalies nulukštenti ryžiai apibrėžiami kaip ryžiai, nuo kurių pašalinta luobelė, dalis gemalo, dalis arba visi apyvaisio (perikarpio) išoriniai sluoksniai, bet palikti vidiniai apyvaisio sluoksniai. Tos pačios papildomosios pastabos g punkte lukštenti ryžiai apibrėžiami kaip ryžiai, nuo kurių pašalinta luobelė, išoriniai ir vidiniai apyvaisio (perikarpio) sluoksniai, taip pat, ilgagrūdžių ir vidutinių ryžių atveju, visas gemalas arba, trumpagrūdžių ryžių atveju, bent gemalo dalis. Taigi PMO aiškinamosios pastabos ir ginčijamos papildomosios pastabos apibrėžimų formuluotės skiriasi, kiek nulukštentų ryžių apibrėžime tai susiję su atsižvelgimu arba neatsižvelgimu į gemalo pašalinimą iš dalies.

33      Tačiau atsižvelgiant į ryžių objektyvias charakteristikas, kurios matyti iš byloje pateiktų įrodymų, ryžiai, nuo kurių pašalinta dalis perikarpio, nėra 1006 20 SS subpozicijos lukštenti ryžiai, nes jiems, kaip nurodyta šio sprendimo 29 punkte, pašalinta tik luobelė. Be to, kadangi iš dalies nulukštentų ryžių kategorija pagal SS apima visus ryžius, nuo kurių pašalinta dalis perikarpio, ginčijamos papildomosios pastabos f punkte apibrėžti iš dalies nulukštenti ryžiai atitinka šį kriterijų, ir todėl ši pastaba neprieštarauja SS.

34      Jei vis dėlto ginčijama papildomoji pastaba būtų aiškinama kaip pašalinanti iš 1006 30 subpozicijos ryžius, nuo kurių pašalinta dalis apyvaisio (perikarpio), bet paliktas gemalas, reikėtų konstatuoti, kad šie ryžiai daugiau nebegalėtų būti priskirti 1006 20 KN subpozicijai. Toks aiškinimas reikštų, kad šie ryžiai nebegalėtų būti klasifikuojami ir dėl to ribotų apimtį SS, kurios bendrasis tikslas yra suklasifikuoti visas prekes. Taigi atsižvelgiant į šio sprendimo 25 punkte nurodytas sąlygas, pagal kurias antrinė teisė turi būti aiškinama atsižvelgiant į Bendrijai pagal EB 300 straipsnio 7 dalį privalomus tarptautinius susitarimus, svarbu nustatyti, ar egzistuoja kitoks ginčijamos papildomosios pastabos aiškinimas, kuris būtų suderinamas su SS.

35      Kaip generalinė advokatė savo išvados 42 punkte nurodė, iš ginčijamos papildomosios pastabos f ir g punktų formuluočių matyti, kad minėta pastaba gali būti aiškinama taip, kad šiuo klausimu joje tik patikslinama, jog dalies gemalo pašalinimo nuo ilgagrūdžių ryžių nepakanka šiems ryžiams klasifikuoti kaip visiškai nulukštentus ryžius. Šiomis aplinkybėmis ginčijama papildomoji pastaba turi būti aiškinama taip, kad dalies gemalo pašalinimas nėra papildomas ryžių klasifikavimo kaip iš dalies nulukštentų ryžių, o ne kaip lukštentų ryžių, kriterijus.

36      Kadangi ši ginčijamos papildomosios pastabos nuoroda dėl gemalo gali turėti įtakos tik ryžių klasifikavimui kaip arba iš dalies nulukštentų, arba lukštentų ryžių toje pačioje 1006 30 subpozicijoje, ji negali iš šios subpozicijos pašalinti ryžių, kurių apyvaisis, vadovaujantis SS, yra pašalintas visiškai ar iš dalies. Taigi minėta nuoroda turi būti aiškinama kaip suderinama su SS ir todėl ji neturi poveikio ginčijamos papildomosios pastabos galiojimui.

37      Atsižvelgiant į prieš tai išdėstytus argumentus, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad jo nagrinėjimas neatskleidė nieko, kas galėtų paveikti ginčijamos papildomosios pastabos f punkto galiojimą.

 Dėl antrojo klausimo

38      Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, jei ginčijama papildomoji pastaba būtų pripažinta galiojanti, ar norėdamas būti atleista nuo importo muitų sumokėjimo po prekių išleidimo pagal Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktą už šių sumų sumokėjimą atsakingas asmuo, toks kaip ASAD, gali būti laikomas sąžiningu, jei nėra aišku, ar pateikdamas muitinei deklaraciją ir vadovaudamasis PMO aiškinamąja pastaba, o ne ginčijama papildomąja pastaba, jis veikė pakankamai rūpestingai, kad užtikrintų visų sąlygų, būtinų lengvatinio režimo taikymui, laikymąsi.

39      Iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad antrasis klausimas pateiktas tik tuo atveju, jei ginčijama papildomoji pastaba lemtų ryžių, nuo kurių pašalinta dalis perikarpio, bet išliko gemalas, partijos priskyrimą kitai nei iš dalies ar visiškai nulukštentų ryžių subpozicijai.

40      Tačiau iš šios bylos 35 punkto matyti, kad ginčijama papildomoji pastaba turi būti aiškinama taip, kad ryžiai, nuo kurių pašalinta dalis perikarpio, bet išliko gemalas, negali būti priskirti kitai nei iš dalies nulukštentų ryžių subpozicijai. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pats nurodė, kad deklaruoti ryžiai turėjo būti priskirti 1006 30 KN subpozicijai ir kad ASAD laikėsi visų galiojančių normų.

41      Šiomis aplinkybėmis nėra reikalo atsakyti į antrąjį klausimą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

42      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

Pirmojo klausimo nagrinėjimas neatskleidė nieko, kas galėtų paveikti 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, iš dalies pakeisto 2000 m. spalio 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2388/2000, I priedo 10 skirsnio 1 papildomosios pastabos f punkto galiojimą.

Parašai.

* Proceso kalba: olandų.