1. Teisingumo Teismas – Sudėtis ir struktūra – Bylų paskyrimas didžiajai kolegijai
(Teisingumo Teismo statuto 16 straipsnio trečioji pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 4 dalis)
2. Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Medvilnė – Pagalba gamybai
(Graikijos Respublikos stojimo akto protokolas Nr. 4; Tarybos reglamentų Nr. 1782/2003 ir Nr. 864/2004 pirmieji straipsniai)
3. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis
(EB 253 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 864/2004)
4. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Piktnaudžiavimas įgaliojimais
5. Bendrijos teisė — Principai — Teisėtų lūkesčių apsauga — Ribos
(Tarybos reglamentas Nr. 864/2004)
6. Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Medvilnė – Pagalba gamybai
(Graikijos Respublikos stojimo akto protokolo Nr. 4 2 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 864/2004)
7. Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas panaikinti – Padariniai
(EB 231 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10 a skyrius ir 156 straipsnio 2 dalies g punktas bei Tarybos reglamentas Nr. 864/2004)
1. Nors Teisingumo Teismo statuto 16 straipsnio trečioji pastraipa įpareigoja jį posėdžiauti didžiosios kolegijos sudėtimi, ypač kai to reikalauja bylos šalimi esanti Bendrijų institucija, tačiau bylos perdavimas Teisingumo Teismui, kad šis iš naujo ją paskirtų didesnio teisėjų skaičiaus sudėties teismui pagal Procedūros reglamento 44 straipsnio 4 dalį, yra priemonė, dėl kurios bylą sprendžiantis teismas, kuriam byla paskirta, sprendžia savo iniciatyva ir nuožiūra. Vis dėlto pagal minėto 16 straipsnio trečiąją pastraipą leidžiant pateikti prašymą labai vėlyvoje proceso stadijoje, pavyzdžiui, pateikti prašymą pasibaigus žodinei proceso daliai, t. y. pasitarimo stadijoje, atsiranda pavojus, jog procesas labai užsitęs ir todėl kils pasekmių, akivaizdžiai prieštaraujančių gero teisingumo vykdymo reikalavimui, numatančiam, kad kiekvienoje savo nagrinėjamoje byloje Teisingumo Teismas privalo užtikrinti, jog sprendimas bus priimtas per veiksmingą ir tinkamais terminais vykusį procesą.
(žr. 22–23 punktus)
2. Prie Graikijos Respublikos stojimo akto pridėto Protokolo Nr. 4 3 dalyje vartojama pagalbos medvilnės gamybai sąvoka neprieštarauja nauja pagalbos medvilnei schema, numatyta Reglamento Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir tam tikras paramos schemas ūkininkams, įtraukta Reglamento Nr. 864/2004 1 straipsnio 20 punktu, įtvirtintai specialiosios išmokos už medvilnę skyrimo sąlygai, kurios esmė yra reikalavimas, kad plotas būtų prižiūrimas mažiausiai iki sėklinių atvėrimo.
Iš tiesų gamybos sąvokos apibrėžimo nėra Protokole Nr. 4, o joks šio akto teksto ar konteksto elementas neparodo, kad šiame protokole gamybos sąvoka turi skirtingą nei įprasta reikšmę, reiškiančią procesą, kurį sudaro keli etapai. Šiuo atžvilgiu medvilnės, kaip žaliavos, svarbos Protokolo Nr. 4 preambulėje paminėjimas nereiškia, kad minėtas protokolas taikomas tik nuimtai medvilnei, bet jį vertinant visame preambulės, kurios dalis jis yra, kontekste, jis turi būti suprantamas kaip paprasčiausiai pabrėžiantis, jog dėl šios svarbos pagalbos medvilnei schema neturėtų būti pakenkta prekybai su trečiosiomis šalimis. Be to, Reglamento Nr. 4006/87, iš dalies pakeičiančio Protokolą Nr. 4 dėl medvilnės, 1 straipsniu įtvirtintas patikslinimas, kad šis protokolas taikomas nekarštai ir nešukuotai medvilnei, kurią apibūdina Kombinuotosios nomenklatūros pozicija Nr. 5201 00, visiškai nereiškia, jog Protokolas neapima tokios medvilnės, kokia ji yra sėklinių atvėrimo momentu. Iš tiesų šioje stadijoje, kaip ir vėlesnėje derliaus nuėmimo stadijoje, medvilnė iš esmės yra nekaršta ir nešukuota.
(žr. 41–45, 49 punktus)
3. EB 253 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi atitikti teisės akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti Bendrijos institucijos, kuri priėmė aktą, tai padaryti paskatinusias priežastis, kad suinteresuotieji asmenys žinotų, kodėl priemonė priimta, o Bendrijos teismas galėtų vykdyti jos teisminę kontrolę. Nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos faktinės ir teisinės aplinkybės, nes nustatant, ar akto motyvai atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jų formuluotę, bet ir kontekstą bei visas nagrinėjamą klausimą reglamentuojančias teisės normas. Jei kalbama apie visuotinio taikymo aktą, motyvavimas gali apsiriboti jo priėmimą lėmusia bendra situacija ir juo siekiamais bendrais tikslais. Be to, jei iš bendro pobūdžio akto galima nustatyti institucijos siekiamo tikslo esmę, reikalavimas nurodyti konkrečius skirtingų naudojamų techninių sprendimų motyvus būtų perteklinis.
Reglamentas Nr. 864/2004, iš dalies keičiantis Reglamentą Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir tam tikras paramos schemas ūkininkams, atitinka šias sąlygas. Šiuo atžvilgiu minėto reglamento preambulėje skaidriai ir aiškiai reziumuojami bendra situacija, dėl kurios Bendrijos teisės aktų leidėjas priėmė šį aktą, ir juo siekiami bendri tikslai. Pagaliau penkta ir šešta konstatuojamosios dalys kartu parodo tikslo, tiek, kiek jis įtvirtina naują pagalbos medvilnei schemą, esmę. Todėl Bendrijos teisės aktų leidėjas neturėjo papildomai nurodyti konkrečių skirtingų naudojamų techninių sprendimų, pavyzdžiui, specialiosios išmokos už medvilnę skyrimo priklausomumo nuo medvilnės auginimo mažiausiai iki sėklinių atvėrimo stadijos, motyvų.
(žr. 57–60, 64–65 punktus)
4. Aktas tik tuomet laikomas priimtu piktnaudžiaujant įgaliojimais, jei remiantis objektyviais, tinkamais ir neprieštaraujančiais duomenimis paaiškėja, kad jis buvo priimtas siekiant tik ar bent iš esmės kitų nei nurodyti tikslų arba siekiant išvengti konkrečiam atvejui Sutartyje specialiai numatytos procedūros.
(žr. 69 punktą)
5. Jei apdairus ir nuovokus ūkio subjektas galėjo numatyti jo interesus paveiksiančios Bendrijos priemonės priėmimą, jis negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu priėmus šią priemonę. Be to, nors toks principas yra vienas iš pagrindinių Bendrijos principų, ūkio subjektai negali pagrįstai tikėtis išlaikyti esamą padėtį, kuri gali pasikeisti Bendrijos institucijoms įgyvendinant savo diskreciją, ypač tokioje srityje kaip bendras rinkos organizavimas, kurio tikslas yra nuolatinis derinimas su besikeičiančiomis ekonominėmis sąlygomis.
Šiuo atveju apdairus ir nuovokus ūkio subjektas galėjo numatyti Reglamento Nr. 864/2004, iš dalies keičiančio Reglamentą Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir tam tikras paramos schemas ūkininkams, priėmimą ir juo įtvirtintą paramos medvilnei schemos reformą. Iš tiesų ši reforma yra dalis didesnės reformos, dėl kurios buvo diskutuojama politiniu lygiu nuo 1992 m. ir kuri, be to, buvo konkrečiai numatyta 2003 m. Komisijos priimtame pranešime, kuriame pateikiamas siūlymas iš dalies pakeisti minėtą Reglamentą Nr. 1782/2003 ir kuris buvo skelbtas Oficialiajame leidinyje. Be to, praeityje jau ne kartą buvo atlikta svarbių pagalbos medvilnės sektoriuje schemos reformų.
(žr. 81, 83–84 punktus)
6. Atsižvelgiant į plačią Bendrijos teisės aktų leidėjo diskreciją bendros žemės ūkio politikos srityje, tik akivaizdžiai netinkama šioje srityje priimta priemonė, palyginti su tikslu, kurio kompetentinga institucija ketina siekti, gali paveikti šios priemonės teisėtumą. Ši diskrecija, lemianti savo atžvilgiu ribotos teisminės kontrolės vykdymą, taikoma ne tik nuostatų, kurias reikia priimti, pobūdžiui ir apimčiai, bet tam tikra apimtimi ir bazinių duomenų nustatymui. Vis dėlto tokia teisminė kontrolė, netgi jei ji yra ribota, reikalauja, jog Bendrijos institucijos galėtų Teisingumo Teisme įrodyti, kad aktas buvo priimtas veiksmingai pasinaudojant savo diskrecija, kuri reikalauja atsižvelgti į visus šioje situacijoje, kurią šiuo aktu siekiama reglamentuoti, svarbius duomenis ir aplinkybes.
Tačiau tam tikros išlaidos darbo užmokesčiui, kurios yra fiksuotos, pavyzdžiui, ūkininkų ir jų šeimų darbo jėgos sąnaudos, nebuvo įtrauktos ir todėl į jas nebuvo atsižvelgta Komisijos parengtame dėl numatomo medvilnės auginimo rentabilumo pagal naują pagalbos medvilnei schemą, įtvirtintą Reglamentu Nr. 864/2004, iš dalies keičiančiu Reglamentą Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir tam tikras paramos schemas ūkininkams, kuri buvo naudota kaip pagrindas nustatant specialiosios išmokos medvilnei dydį, lyginamajame tyrime. Vis dėlto nagrinėjamų išlaidų svarba darbo užmokesčiui siekiant apskaičiuoti medvilnės gamybos sąnaudas ir numatomą medvilnės auginimo rentabilumą atrodo sunkiai nuginčijama.
Be to, nebuvo išanalizuotos potencialios reformos, susijusios su pagalbos medvilnei schema, pasekmės medvilnės valymo įmonių ekonominei padėčiai. Taigi medvilnės gamyba ekonomiškai neįmanoma, jei netoli gamybos regionų nėra tokių įmonių, veikiančių ekonomiškai tvariomis sąlygomis, nes iki perdirbimo medvilnė praktiškai neturi prekinės vertės ir negali būti gabenama ilgus nuotolius. Matyti, kad medvilnės gamyba ir jos perdirbimas, kurį atlieka medvilnės valymo įmonės, yra neatskiriamai susiję. Todėl potencialios pagalbos medvilnei schemos reformos pasekmės medvilnės valymo įmonių ekonominiam pajėgumui yra baziniai duomenys, į kuriuos reikia atsižvelgti norint įvertinti medvilnės auginimo rentabilumą.
Šiuo atžvilgiu Taryba, kuri priėmė Reglamentą Nr. 864/2004, Teisingumo Teisme neįrodė, jog šiuo reglamentu įtvirtinta nauja pagalbos medvilnei schema buvo priimta veiksmingai pasinaudojant savo diskrecija, kuri reikalavo atsižvelgti į visus šiuo atveju svarbius duomenis ir aplinkybes. Iš to matyti, kad Bendrijos institucijų pateikti duomenys neleidžia Teisingumo Teismui patikrinti, ar Bendrijos teisės aktų leidėjas galėjo, neperžengdamas šioje srityje turimos didelės diskrecijos ribų, padaryti išvadą, kad pakanka nustatyti, jog specialiosios išmokos medvilnei dydis sudaro 35 % bendros pagalbos, buvusios pagal ankstesnę pagalbos schemą, kad būtų pasiektas Reglamento Nr. 864/2004 penktoje konstatuojamojoje dalyje numatytas ir Protokolo Nr. 4, pridėto prie Graikijos Respublikos stojimo akto, 2 dalyje esantį tikslą atspindintis tikslas užtikrinti rentabilumą ir todėl tolesnį šios kultūros kultivavimą. Todėl buvo pažeistas proporcingumo principas.
(žr. 98, 117, 121–122, 124, 126, 128, 131–135 punktus)
7. Pagal Reglamento Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir tam tikras paramos schemas ūkininkams, 156 straipsnio 2 dalies g punktą, įtrauktą Reglamento Nr. 864/2004 1 straipsnio 28 punktu, nauja pagalbos medvilnei schema, numatyta Reglamento Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10 a skyriuje, taikoma nuo 2006 m. sausio 1 d. medvilnei, pasėtai po šios datos. Todėl tikėtina, kad atitinkamų valstybių narių ūkininkai jau ėmėsi tam tikrų priemonių siekdami prisitaikyti prie šios schemos tam, kad galėtų pasinaudoti joje numatoma parama arba bent privalės imtis tokių priemonių greitu laiku. Be to, minėtų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos jau galėjo imtis priemonių, būtinų šiai schemai įgyvendinti, arba netrukus turės tokių priemonių imtis. Atsižvelgiant į šiuos argumentus ir ypač siekiant išvengti bet kokio teisinio nesaugumo, susijusio su medvilnės sektoriuje taikomos pagalbos schema, panaikinus Reglamento Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10 a skyrių, reikia sustabdyti minėto panaikinimo padarinius, kol per pagrįstą terminą bus priimtas naujas reglamentas.
(žr. 139–141 punktus)