TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS

2007 m. rugsėjo 11 d.

Byla C‑227/04 P

Marie-Luise Lindorfer

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Apeliacinis skundas – Pareigūnai – Teisių į pensiją pervedimas – Profesinė veikla, vykdyta prieš pradedant tarnybą Bendrijose – Pensijų draudimo stažo apskaičiavimas – Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalis – Bendrosios įgyvendinimo nuostatos – Nediskriminavimo principas – Vienodo požiūrio principas“

Dalykas: Apeliacinis skundas, pateiktas dėl 2004 m. kovo 18 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lindorfer prieš Tarybą (T‑204/01, Rink. VT p. I‑A‑83 ir II‑361) panaikinimo

Sprendimas: Panaikinti sprendimą iš dalies. Atmesti likusią apeliacinio skundo dalį.

Santrauka

1.        Pareigūnai – Pensijos – Teisės į pensiją, įgytos prieš pradedant tarnybą Bendrijose – Pervedimas į Bendrijų sistemą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 1 a straipsnio 1 dalis; VIII priedo 11 straipsnio 2 dalis)

2.        Pareigūnai – Pensijos – Teisės į pensiją, įgytos prieš pradedant tarnybą Bendrijose – Pervedimas į Bendrijų sistemą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 77 straipsnis; VIII priedo 2 bei 5 straipsniai ir 11 straipsnio 2 dalis)

3.        Pareigūnai – Pensijos – Teisės į pensiją, įgytos prieš pradedant tarnybą Bendrijose – Pervedimas į Bendrijų sistemą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalis)

1.        Skirtingų veiksnių, atsižvelgiant į lytį, naudojimas apskaičiuojant papildomo pensijų draudimo stažo pridėjimą, kai į Bendrijų sistemą pervedamos pareigūno teisės į pensiją, įgytos vykdant profesinę veiklą prieš pradedant tarnybą Bendrijose, yra diskriminacija dėl lyties, kurios negalima pateisinti būtinybe užtikrinti tinkamą Bendrijų pensijų sistemos valdymą. Iš tiesų, viena vertus, Pareigūnų tarnybos nuostatų 1a straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikant nuostatus pareigūnai turi teisę į vienodą požiūrį jų atžvilgiu nepaisant lyties, ir, kita vertus, tai, kad pareigūnės moterys ir pareigūnai vyrai moka vienodas įmokas, atskaitomas iš darbo užmokesčio, nedaro neigiamo poveikio tinkamam pensijų sistemos finansų valdymui; o tai, kad apskaičiuojant papildomo pensijų draudimo stažo pridėjimą ta pati pusiausvyra gali būti pasiekta nustačius aktuarines vertes „abiejų lyčių asmenims“, įrodo aplinkybė, kad institucijos paskui nusprendė naudoti šias vertes.

2.        Bendrijos institucijose tarnybą pradėjusio pareigūno, prieš tai tam tikrą laikotarpį mokėjusio įmokas į nacionalinę pensijų sistemą, situacija nėra panaši į pareigūno, priimto dirbti savo profesinės veiklos vykdymo pradžioje ir mokėjusio iš savo darbo užmokesčio atskaičiuojamas įmokas į Bendrijos pensijų sistemą, taigi jis negali tvirtinti atsidūręs nepalankesnėje padėtyje, palyginti su pastaruoju. Iš tiesų jeigu pareigūno, priimto dirbti savo profesinės veiklos vykdymo pradžioje, pensijos dydis nėra nustatomas atsižvelgiant į per visus tarnybos metus sumokėtas įmokas, nes jis priklauso nuo pareigūno karjeros laimėjimų Bendrijų tarnyboje, atsispindinčių jo paskutiniame darbo užmokestyje, bei nuo tarnybos trukmės, tai priešingai, pareigūno, kuris, prieš pradėdamas tarnybą Bendrijose, mokėjo įmokas į nacionalinę pensijų sistemą, pensijos dydis nustatomas pagal jo paskutinį darbo užmokestį ir jo tarnybos trukmę Bendrijose, prie kurios, pervedant anksčiau įgytas teises į pensiją, pridedamas pensijų draudimo stažas, atsižvelgus į įneštą kapitalą. Taigi pinigų suma, kurią šis pareigūnas sumokėjo į Bendrijos biudžetą, ir jo tarnybos Bendrijos institucijose laikotarpis nėra panašios vertės.

3.        Kai nacionaliniai pensijų fondai pareigūnų prieš pradedant tarnybą Bendrijose įgytų teisių į pensiją atžvilgiu perveda pinigų sumas kita valiuta, Bendrijos turi didelę diskreciją apibrėžti perskaičiavimo į vieną valiutą sistemos elementus.