Mokesčių teisės nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Speciali schema kelionių organizatoriams – Taikymo sritis – Kiti nei kelionių agentūros ūkio subjektai, teikiantys kalbos mokymosi kelionių ir studijų užsienyje paslaugas – Įtraukimas
(Tarybos direktyvos 77/388 26 straipsnis)
Pagal Teisingumo Teismo praktiką priežastys, kuriomis paremta Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 26 straipsnyje numatyta speciali schema kelionių agentūroms ir kelionių organizatoriams, taikomos ir tam atvejui, kai ūkio subjektai nėra kelionių agentūros arba kelionių organizatoriai bendrąja šių žodžių prasme, tačiau sudaro identiškus sandorius vykdydami kitokią veiklą. Vis dėlto ūkio subjektas neturėtų būti apmokestinamas pagal šį straipsnį, jei su jo sandoriais susijusioms paslaugoms teikti iš trečiųjų asmenų įgytos paslaugos yra visiškai pagalbinės jo paties paslaugų atžvilgiu.
Jei ūkio subjektas paprastai savo klientams teikia ne tik kalbų mokymo ar lavinimo paslaugas, bet ir tokias kelionių paslaugas, kurių nesuteikimas turi reikšmingą poveikį paketo kainai, pavyzdžiui pervežimas į paskirties valstybę ir (arba) gyvenimas joje, šios paslaugos negali būti prilygintos visiškai pagalbinėms paslaugoms. Tokių paslaugų sumos dalis nėra nereikšminga, palyginti su suma už šio subjekto savo klientams teikiamas kalbų mokymo ar lavinimo paslaugas.
Tokiomis aplinkybėmis Šeštosios direktyvos 26 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas ūkio subjektui, kuris teikia kalbos mokymosi kelionių ir studijų užsienyje organizavimo paslaugas bei už fiksuoto dydžio užmokestį savo vardu apgyvendina klientus užsienyje nuo trijų iki dešimties mėnesių, tam pasitelkdamas kitus apmokestinamuosius asmenis.
(žr. 22, 24, 27–29, 48 punktus ir rezoliucinę dalį)