Byla C‑136/04
Deutsches Milch-Kontor GmbH
prieš
Hauptzollamt Hamburg-Jonas
(Bundesfinanzhof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Eksporto grąžinamosios išmokos – Reglamentai (EEB) Nr. 804/68, Nr. 1706/89 ir Nr. 3445/89 –Trečiojoje šalyje lydyti skirti sūriai“
2005 m. lapkričio 24 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas I‑0000
Sprendimo santrauka
Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Pienas ir pieno produktai – Eksporto grąžinamosios išmokos – Teisę į jas suteikiantys produktai – Sūriai, kurie pagal savo savybes skirti lydyti trečiojoje šalyje – Taikymas – Sąlyga – Priskyrimas vienam iš žemės ūkio produktų nomenklatūros kodų
(Komisijos reglamento Nr. 1706/89 priedas ir Komisijos reglamento Nr. 3445/89 priedas)
Už 1990 m. eksportuotus sūrius, kurie, atsižvelgiant į jų savybes, yra skirti lydyti trečiojoje šalyje, gali būti skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos pagal Reglamento Nr. 804/68 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 3904/87, 17 straipsnio 1 dalį su sąlyga, kad, atsižvelgiant į jų rūšį ir sudėtį, šie sūriai yra klasifikuojami pagal vieną iš Reglamento Nr. 1706/89, nustatančio eksporto grąžinamąsias išmokas pieno ir pieno produktų sektoriuje, priede nurodytų produktų kodų, nurodytų prie Reglamento Nr. 3445/89, įtvirtinančio tikslią žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūros redakciją, taikomą nuo 1990 m. sausio 1 d., pridedamoje žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūroje.
(žr. 33 punktą ir rezoliucinę dalį)
TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija)
SPRENDIMAS
2005 m. lapkričio 24 d.(*)
„Eksporto grąžinamosios išmokos – Reglamentai (EEB) Nr. 804/68, Nr. 1706/89 ir Nr. 3445/89 – Trečiojoje šalyje lydyti skirti sūriai“
Byloje C–136/04
dėl Bundesfinanzhof (Vokietija) 2004 m. vasario 3 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2004 m. kovo 15 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Deutsches Milch‑Kontor GmbH
prieš
Hauptzollamt Hamburg‑Jonas,
TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. Makarczyk, teisėjai R. Schintgen ir R. Silva de Lapuerta (pranešėja),
generalinis advokatas M. Poiares Maduro,
posėdžio sekretorius B. Fülöp, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2005 m. rugsėjo 28 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Deutsches Milch‑Kontor GmbH, atstovaujamos Rechtsanwälte U. Schrömbges ir O. Wenzlaff,
– Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos G. Braun,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, spręsti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra susijęs su 1989 m. birželio 15 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1706/89, nustatančio eksporto grąžinamąsias išmokas pieno ir pieno produktų sektoriuje (OL L 166, p. 36), ir 1989 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3445/89, nustatančio tikslią žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūros redakciją, taikomą nuo 1990 m. sausio 1 d. (OL L 336, p. l), išaiškinimu.
2 Šis prašymas pateiktas byloje tarp bendrovės Deutsches Milch‑Kontor GmbH (toliau – Milch‑Kontor) ir Hambourg‑Jonas centrinės muitinės įstaigos (Hauptzollamt Hamburg‑Jonas, toliau – Hauptzollamt) dėl teisės į eksporto grąžinamąją išmoką už lydyti skirtą sūrį.
Teisinis pagrindas
3 Pagal 1968 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 804/68 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (OL L 148, p. 13), iš dalies pakeisto 1987 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3904/87 (OL L 370, p. 1, toliau – reglamentas Nr. 804/68), 17 straipsnio 1 dalį skirtumas tarp šio reglamento 1 straipsnyje nurodytų produktų kainų tarptautinėje prekyboje ir tų produktų kainų Europos bendrijoje gali būti padengtas eksporto grąžinamąja išmoka.
4 Reglamentas Nr. 1706/89 nustato minėtame 17 straipsnyje numatytų produktų eksporto grąžinamųjų išmokų dydį.
5 Šio reglamento devinta konstatuojamoji dalis suformuluota taip:
„kadangi grąžinamosios išmokos už sūrius dydis apskaičiuojamas nuo tiesiogiai vartoti skirtų prekių; sūrių pluta ir atliekos nėra tinkamos tokiam vartojimui; siekiant išvengti bet kokių neaiškumų reikia patikslinti, kad už sūrius, kurių vertė be mokesčių ant sienos yra mažesnė nei 140 ekiu už 100 kg, grąžinamoji išmoka nemokama“.
6 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1), iš dalies pakeistas 1989 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2886/89, (OL L 282, p. 1), įtvirtina prekių kombinuotosios nomenklatūros redakciją (toliau – kombinuotoji nomenklatūra), taikomą pagrindinėje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms.
7 Kombinuotosios nomenklatūros pozicija 0406 90 pavadinta „kiti sūriai“. Ją sudaro 0406 90 11 subpozicija „kiti lydyti skirti sūriai“.
8 1987 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3846/87, nustatantis žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą (OL L 366, p. 1), kombinuotosios nomenklatūros pagrindu nustato žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą (toliau – grąžinamųjų išmokų nomenklatūra).
9 Pagal šio reglamento 1 straipsnio trečią pastraipą grąžinamųjų išmokų nomenklatūroje yra kombinuotosios prekių nomenklatūros papildomos subpozicijos, būtinos žymėti prekėms, kurioms taikoma eksporto grąžinamųjų išmokų sistema.
10 Pagrindinėje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms taikoma grąžinamųjų išmokų nomenklatūros redakcija nustatyta reglamentu Nr. 3445/89.
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
11 1990 m. sausį Milch‑Kontor eksportavo sūrį į Jugoslaviją ir pateikusi prašymą gavo eksporto grąžinamąją išmoką. Eksportuotos prekės buvo deklaruotos kaip Gouda sūris.
12 1995 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Hauptzollamt pareikalavo grąžinti suteiktą eksporto grąžinamąją išmoką tuo pagrindu, kad eksportuota prekė buvo ne Gouda sūris, kaip jis paprastai pateikiamas vartotojams, bet lydyti skirta neapdorota prekė.
13 Finanzgericht atmetė Milch‑Kontor dėl šio sprendimo pateiktą ieškinį nurodydamas, kad eksporto grąžinamoji išmoka buvo gauta neteisėtai, nes skirtingai nuo kombinuotosios nomenklatūros grąžinamųjų išmokų nomenklatūroje nėra subpozicijos, susijusios su lydyti skirtais sūriais.
14 Milch‑Kontor pateikė apeliacinį skundą Bundesfinanzhof dėl Finanzgericht sprendimo.
15 Sprendime pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą Bundesfinanzhof klausia, ar grąžinamųjų išmokų nomenklatūra yra nepriklausoma tarifinė sistema, atskira nuo kombinuotosios nomenklatūros, ar ji yra kombinuotosios nomenklatūros dalis, paprasčiausiai patikslinanti produktų subpozicijas, į kurias būtina atsižvelgti suteikiant eksporto grąžinamąsias išmokas.
16 Šiuo atžvilgiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pastebi, kad, pirma, Reglamente Nr. 3846/87 nurodyta, jog grąžinamųjų išmokų nomenklatūra tėra kombinuotosios nomenklatūros atitinkamų pozicijų ir subpozicijų patikslinimas.
17 Antra, jis nurodo, kad pagal Reglamento Nr. 1706/89 devintą konstatuojamąją dalį grąžinamosios išmokos už sūrius dydis apskaičiuojamas už tiesiogiai vartoti skirtus produktus. Tai galėtų reikšti, kad eksporto grąžinamosios išmokos nemokamos už lydyti skirtus sūrius.
18 Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, jog nors įtraukimas į kombinuotosios nomenklatūros subpoziciją 0406 90 11 nesusijęs su prekių tarifiniu klasifikavimu importo muitų mokėjimo tikslais, vis dėlto nereikėtų atmesti galimybės, kad už prekę, klasifikuojamą šioje subpozicijoje apmokestinant importo muitais, būtų suteikta eksporto grąžinamoji išmoka.
19 Tokiomis aplinkybėmis Bundesfinanzhof nusprendė sustabdyti bylą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar Reglamentas (EEB) Nr. 3445/89 ir Reglamentas (EEB) Nr. 1706/89 aiškintini taip, kad eksporto grąžinamosios išmokos nemokamos už kombinuotosios nomenklatūros 0406 90 subpozicijos sūrius, kurie pagal savo savybes yra skirti lydyti trečiojoje šalyje, ir todėl pagal Reglamento (EEB) Nr. 2886/89 kombinuotąją nomenklatūrą klasifikuojami 0406 90 11 subpozicijoje?“
Dėl prejudicinio klausimo
20 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar už į trečiąją šalį eksportuotą prekę, apibūdintą kaip šioje šalyje skirtas lydyti sūris, bei priskiriamą kombinuotosios nomenklatūros 0406 90 11 subpozicijai, gali būti skiriama eksporto grąžinamoji išmoka pagal reglamentus Nr. 3445/89 ir Nr. 1706/89.
21 Milch‑Kontor ir Europos Bendrijų Komisija teigia, jog kadangi grąžinamųjų išmokų nomenklatūroje nėra kombinuotosios nomenklatūros 0406 90 11 subpozicijos, ji taikoma tik importo muito mokėjimui.
22 Todėl jos nemano, kad reikėtų daryti išvadą, jog eksporto grąžinamosios išmokos nemokamos už eksportuotas prekes.
23 Milch‑Kontor nuomone, grąžinamųjų išmokų nomenklatūra yra savarankiška tarifinė sistema, atskira nuo kombinuotosios nomenklatūros. Taigi prekė, kuri tarifinėje sistemoje klasifikuojama subpozicijoje, kurios nėra grąžinamųjų išmokų nomenklatūroje, pagal jos sudėtį taip pat gali būti klasifikuojama pagal atitinkamą šios nomenklatūros prekės kodą. Todėl lydyti skirti sūriai, klasifikuojami kombinuotosios nomenklatūros 0406 90 11 subpozicijoje, atsižvelgiant į jų savybes, turi būti priskirti atitinkamam grąžinamųjų išmokų nomenklatūros kodui, t. y. produkto kodui 0406 90 89 979. Bet kuriuo atveju šis kodas labiau tinka šiam produktui, kadangi yra tikslesnis nei subpozicija 0406 90 11.
24 Komisijos nuomone, kadangi kombinuotosios nomenklatūros subpozicija 0406 90 11 yra skirta išimtinai importui, trečiojoje šalyje lydyti skirtą sūrį reikėtų klasifikuoti kitoje minėtos nomenklatūros 0406 90 pozicijos subpozicijoje, atsižvelgiant į jo rūšį arba sudėtį.
25 Todėl Komisija mano, kad eksporto grąžinamoji išmoka negali būti suteikiama už eksportuotą prekę, jei ji negali būti priskirta nė vienam iš reglamento Nr. 1706/89 priede esančių produkto kodų ir jei ji neatitinka Bendrijos nustatytų sąlygų, ypač susijusių su kokybe ir kaina.
26 Reglamento Nr. 1706/89 devintos konstatuojamosios dalies pirmojo sakinio aiškinimas yra neatskiriamas nuo visos šios konstatuojamosios dalies analizės. Joje numatomas skirtingas grąžinamosios išmokos už sūrius dydžio apskaičiavimas tiesiogiai vartoti skirtiems produktams ir sūrių plutoms bei atliekoms. Siekiant išvengti bet kokios painiavos, pažymėtina, kad jokia grąžinamoji išmoka neturėtų būti suteikta eksportuojant sūrį, kurio vertė be mokesčių ant sienos yra mažesnė nei 140 ekiu už 100 kg. Jei ši vertė viršyta, būtų logiška suteikti grąžinamąją išmoką net jei produktas yra skirtas lydymui. Todėl šiuo atveju Komisija mano, kad eksporto grąžinamosios išmokos suteikimas priklauso bent jau nuo to, ar eksportuoto ir lydyti trečiojoje šalyje skirto sūrio kaina be mokesčių ant sienos buvo didesnė už šią vertę.
27 Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Milch‑Kontor ir Komisija, su lydyti skirtais sūriais susijusi kombinuotosios nomenklatūros 0406 90 11 subpozicija taikoma tik importo muito mokėjimo tikslais.
28 Todėl yra logiška, kad jos nėra grąžinamųjų išmokų nomenklatūros subpozicijose, skirtose prekėms, kurioms taikoma eksporto grąžinamųjų išmokų sistema.
29 Vis dėlto iš to negalima daryti išvados, kad ši sistema netaikoma sūriams, eksportuotiems 1990 m. ir skirtiems lydyti trečiojoje šalyje.
30 Iš tikrųjų, jei minėta prekė pagal rūšį ir sudėtį gali būti klasifikuojama kitoje kombinuotosios nomenklatūros 0406 90 pozicijos subpozicijoje, kuriai suteiktas vienas iš Reglamento Nr. 1706/89 priede pateikiamų prekių kodų, eksporto grąžinamoji išmoka pagal Reglamento Nr. 804/68 17 straipsnio 1 dalį yra galima.
31 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar taip yra pagrindinėje byloje.
32 Dėl reglamento Nr. 1706/89 devintos konstatuojamosios dalies pakanka priminti, kad Bendrijos teisės akto preambulė neturi privalomosios teisinės galios ir ja neturėtų būti remiamasi nei nukrypstant nuo atitinkamo akto nuostatų, nei aiškinant nuostatas akivaizdžiai jų formuluotei priešinga prasme (1998 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Nilsson ir kt., C‑162/97, Rink. p. I‑7477, 54 punktas ir 1998 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Manfredi, C‑308/97, Rink. p. I‑7685, 30 punktas).
33 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad už 1990 m. eksportuotus sūrius, kurie, atsižvelgiant į jų savybes, yra skirti lydyti trečiojoje šalyje, gali būti skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos pagal Reglamento Nr. 804/68 17 straipsnio 1 dalį su sąlyga, kad, atsižvelgiant į jų rūšį ir sudėtį, šie sūriai yra klasifikuojami pagal vieną iš Reglamento Nr. 1706/89 priede nurodytų produktų kodų, nurodytų prie Reglamento Nr. 3445/89 pridedamoje žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūroje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti pastarasis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:
Už 1990 m. eksportuotus sūrius, kurie, atsižvelgiant į jų savybes, yra skirti lydymui trečiojoje šalyje, gali būti skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos pagal 1968 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 804/68 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo, iš dalies pakeisto 1987 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3904/87, 17 straipsnio 1 dalį su sąlyga, kad, atsižvelgiant į jų rūšį ir sudėtį, šie sūriai yra klasifikuojami pagal vieną iš 1989 m. birželio 15 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1706/89, nustatančio eksporto grąžinamąsias išmokas pieno ir pieno produktų sektoriuje, priede nurodytų produktų kodų, nurodytų prie 1989 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3445/89, įtvirtinančio tikslią žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūros redakciją, taikomą nuo 1990 m. sausio 1 d., pridedamoje žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūroje.
Parašai.
* Proceso kalba: vokiečių.