1. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Ginčo dalykas – Nustatymas ikiteisminės procedūros metu – Ieškinio reikalavimų pakeitimas – Leistinumas – Sąlygos
(EB 226 straipsnis)
2. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Ginčo dalykas – Nustatymas ikiteisminės procedūros metu – Pritaikymas pasikeitus Bendrijos teisei – Leistinumas – Sąlygos
(EB 226 straipsnis)
3. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Komisijos teisė imtis veiksmų – Įgyvendinimas, nepriklausantis nuo konkretaus suinteresuotumo pareikšti ieškinį buvimo – Naudojimosi diskrecija
(EB 226 straipsnis)
4. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Ikiteisminė procedūra – Pernelyg ilga trukmė – Aplinkybė, turinti poveikio ieškinio priimtinumui tik tuo atveju, kai pažeidžiama teisė į gynybą – Įrodinėjimo pareiga
(EB 226 straipsnis)
5. Teisės aktų derinimas – Telekomunikacijų sritis – Atvirojo tinklo teikimas (ATT) taikant balso telefoniją ir universaliųjų telekomunikacijų paslaugų teikimas – Direktyva 98/10 – Valstybė narė, neužtikrinusi, kad nepriklausoma kompetentinga institucija patikrintų sąnaudų apskaitos sistemų atitiktį, ir nepaskelbusi atitikties deklaracijos – Neteisingas šių sąnaudų apskaitos sistemų patikrinimo priemonių taikymas – Įsipareigojimų neįvykdymas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/33 7 straipsnio 5 dalis; Direktyvos 98/10 18 straipsnio 1 ir 2 dalys; Direktyvos 2002/21 27 straipsnis bei Direktyvos 2002/22 16 straipsnis)
1. Ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo, pareikšto pagal EB 226 straipsnį, dalyką šioje nuostatoje numatyta ikiteisminė procedūra riboja taip, kad ieškinys turi būti grindžiamas tais pačiais motyvais bei pagrindais kaip ir pagrįsta nuomonė. Tačiau reikalavimas, kuriuo remiantis pagal EB 226 straipsnį pareikšto ieškinio dalyką riboja šioje nuostatoje numatyta ikiteisminė procedūra, negali būti išplėstas tiek, kad kiekvienu atveju oficialiame pranešime nurodyti kaltinimai, pagrįstos nuomonės rezoliucinė dalis ir ieškinio reikalavimai turėtų visiškai sutapti, jei ginčo dalykas nebuvo išplėstas arba pakeistas.
(žr. 36–37 punktus)
2. Įsipareigojimų neįvykdymas nagrinėjant EB 226 straipsniu grindžiamą ieškinį turi būti įvertintas atsižvelgiant į Bendrijos teisės aktus, galiojančius Komisijos atitinkamai valstybei narei suteikto termino imtis priemonių, kad būtų tinkamai atsižvelgta į jos pagrįstą nuomonę, pabaigoje.
Tačiau ikiteisminės procedūros metu pasikeitus Bendrijos teisei, Komisija gali siekti, kad būtų pripažinta, jog neįvykdyti įsipareigojimai, numatyti pradinėje vėliau pakeisto arba panaikinto Bendrijos teisės akto redakcijoje, kurie buvo palikti galioti naujomis nuostatomis. Kita vertus, bylos dalykas negali būti išplėstas įsipareigojimams pagal naujas nuostatas, kurios nėra lygiavertės pradinei atitinkamo akto formuluotei, nes priešingu atveju būtų pažeisti esminiai procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo pripažinimo teisėtumo reikalavimai.
(žr. 43, 49 punktus)
3. Atsižvelgiant į Komisijos kompetenciją pagal EB 226 straipsnį, ji neturi įrodinėti suinteresuotumo pareikšti ieškinį. Iš tikrųjų Komisijos užduotis yra savo iniciatyva ir bendro intereso tikslais prižiūrėti, kaip valstybės narės taiko Bendrijos teisę, ir siekti galimo iš jos išplaukiančių įsipareigojimų neįvykdymo pripažinimo, kad jis būtų nutrauktas.
Be to, būtent Komisija turi įvertinti reikalingumą pareikšti ieškinį prieš valstybę narę, nustatyti pastarosios pažeistas nuostatas ir pasirinkti, kada pradėti prieš ją nukreiptą procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo, o šį pasirinkimą lemiantys motyvai negali turėti poveikio ieškinio priimtinumui. Tik Komisija vertina reikalingumą pateikti ir palaikyti ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, o Teisingumo Teismas turi nagrinėti, ar egzistuoja prašomas pripažinti įsipareigojimų neįvykdymas, ir jis negali vertinti, kaip Komisija naudojasi savo diskrecija.
(žr. 65–67 punktus)
4. Nors pernelyg ilga ikiteisminė procedūra gali būti trūkumas, dėl kurio ieškinys tampa nepriimtinas, tokia išvada išplaukia tik tuo atveju, kai savo elgesiu Komisija apsunkina galimybę paneigti jos argumentus, taip pažeisdama teises į gynybą. Tokį apsunkinimą turi įrodyti suinteresuotoji valstybė narė.
(žr. 76 punktą)
5. Įsipareigojimų pagal Direktyvos 97/33 dėl telekomunikacijų sujungimo, siekiant užtikrinti universaliąsias paslaugas ir sąveiką taikant atvirojo tinklo teikimo (ATT) principus, 7 straipsnio 5 dalį ir Direktyvos 98/10 dėl atvirojo tinklo teikimo (ATT) taikymo balso telefonijai ir universaliųjų telekomunikacijų paslaugų konkurencinėje aplinkoje 18 straipsnio 1 ir 2 dalis, kiek jos paliktos galioti Direktyvos 2002/21 dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos 27 straipsniu, skaitant jį kartu su Direktyvos 2002/22 dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, 16 straipsniu, nevykdo valstybė narė, kuri nevykdo pareigos užtikrinti, kad nepriklausoma kvalifikuota institucija patikrintų, kaip laikomasi sąnaudų apskaitos sistemos, ir paskelbti atitikties deklaraciją už 1998 ir 1999 m., kaip to reikalauja minėta Direktyvos 97/33 7 straipsnio 5 dalis, ir kuri netinkamai praktiškai taiko priemones, susijusias su užtikrinimu, kad nacionalinė reguliavimo institucija arba kita nuo telekomunikacijų operatoriaus nepriklausoma ir šios reguliavimo institucijos patvirtinta kvalifikuota institucija patikrintų, kaip laikomasi sąnaudų apskaitos sistemos 2000 m., kaip to reikalauja minėtos Direktyvos 98/10 18 straipsnio 1 ir 2 dalys.
(žr. 92 punktą ir rezoliucinę dalį)