1. Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų asmenų pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymai – Naudojimas iš tikrųjų – Sąvoka – Aiškinimas atsižvelgiant į Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalių „ratio legis“
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalys)
2. Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų asmenų pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymai – Naudojimas iš tikrųjų – Sąvoka – Vertinimo kriterijai – Konkrečių ir objektyvių įrodymų reikalavimas
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalys)
3. Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų asmenų pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymai – Įrodymų įrodomoji galia – Vertinimo kriterijai
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 76 straipsnio 1 dalies f punktas; Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnio 22 taisyklės 3 dalis)
4. Bendrijos prekių ženklas – Apeliacinė procedūra – Bendrijos teisme pareikštas ieškinys – Priimtinumo sąlyga – Pagrindai, kuriais ginčijami tik apeliacinių tarybų sprendimai
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 1 dalis)
5. Bendrijos prekių ženklas – Apeliacinė procedūra – Sprendimas dėl apeliacijos – Gynybos teisių užtikrinimas – Principo apimtis
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 73 straipsnis)
6. Bendrijos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Faktų nagrinėjimas savo iniciatyva – Protesto procedūra – Tik nurodytų pagrindų ir pateiktų prašymų tyrimas – Pagrindžiantys įrodymai – Šalims tenkanti šių įrodymų pateikimo pareiga
(Tarybos reglamentas Nr. 40/94 74 straipsnio 1 dalis)
7. Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų asmenų pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymai – Pareiškėjo aiškiai ir laiku pateiktas ieškinys – Poveikis – Protestą pareiškusiai šaliai tenkanti įrodinėjimo pareiga – Protestą pagrindžiančių aplinkybių neginčijimas – Nereikšmingumas
(Tarybos reglamentas Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalys)
1. Aiškinant naudojimo iš tikrųjų sąvoką Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 43 straipsnio 2 ir 3 dalių prasme, reikia atsižvelgti į tai, kad reikalavimo, jog norint protestuoti Bendrijos prekių ženklo paraišką, ankstesnis prekių ženklas turi būti iš tikrųjų naudojamas, ratio legis yra sumažinti ginčų tarp dviejų prekių ženklų kilimo tikimybę, kai nėra tinkamo prekių ženklo aktyvaus naudojimo rinkoje ekonominio pagrindo. Tačiau šia nuostata nesiekiama įvertinti komercinės sėkmės arba kontroliuoti ekonominės įmonės strategijos ar juo labiau suteikti apsaugą tik didelio masto prekių ženklų naudojimui.
(žr. 35 punktą)
2. Prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 43 straipsnio 2 ir 3 dalių prasme, jei jis naudojamas pagal pagrindinę paskirtį, t. y. užtikrinti prekių ir paslaugų, kurioms jis įregistruotas, kilmės tapatybę, kad šioms prekėms ir paslaugoms būtų sukurta ar išsaugota rinka, išskyrus simbolinį naudojimą, kurio vienintelis tikslas yra išsaugoti ženklo suteikiamas teises. Šiuo požiūriu naudojimo iš tikrųjų sąlyga reikalauja, kad prekių ženklas būtų naudojamas viešai ir skirtas išorei toks, koks jis yra saugomas atitinkamoje teritorijoje.
Nustatant, ar prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į susijusių faktų ir aplinkybių visumą, tinkamą nustatyti jo komercinio naudojimo realumą, ypač naudojimo tam tikrame ekonomikos sektoriuje, siekiant išlaikyti ar įgyti prekių ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį, pagrįstumą, prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo apimtį ir dažnumą.
Siekiant nustatyti, ar ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų, reikia atlikti visapusišką vertinimą, atsižvelgiant į visus su nagrinėjamu atveju susijusius veiksnius. Be to, prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų negalima įrodyti tikimybėmis ar prielaidomis, tačiau reikia konkrečių ir objektyvių įrodymų, kad prekių ženklas buvo realiai ir pakankamai naudojamas atitinkamoje rinkoje.
(žr. 36–38 punktus)
3. Nei Reglamente Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, nei Reglamente Nr. 2868/95, skirtame įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94, nėra nuostatos, leidžiančios teigti, kad prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymų Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalių prasme, įskaitant iškilmingai patvirtintus pareiškimus, įrodomoji galia turi būti vertinama atsižvelgiant į valstybės narės nacionalinę teisę. Vertinant tokio dokumento įrodomąją galią pirmiausia reikia patikrinti jame nurodytos informacijos patikimumą. Todėl visų pirma reikia atsižvelgti į dokumento kilmę, jo parengimo aplinkybes, adresatą ir atsakyti į klausimą, ar jo turinys atrodo protingas ir patikimas.
(žr. 42 punktą)
4. Pagal Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 63 straipsnio 1 dalį Bendrijos teismui galima skųsti tik apeliacinių tarybų sprendimus. Todėl priimtini tik tie tokio skundo pagrindai, kuriais ginčijamas pats Apeliacinės tarybos sprendimas. Tad pagrindas, grindžiamas vieno iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) padalinių padarytu teisės akto pažeidimu, priimant sprendimą pirmojoje instancijoje, turi būti atmestas kaip nepriimtinas.
(žr. 59–60 punktus)
5. Kuomet skųsdamas Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) padalinio sprendimą pirmojoje instancijoje ieškovas pats pateikia Tarnybai tam tikrus dokumentus ir todėl gali pareikšti savo poziciją dėl jų turinio ir reikšmės, Apeliacinė taryba neprivalo išklausyti ieškovo dėl faktų, kuriais ji grindžia savo sprendimą, vertinimo.
Iš tiesų faktų vertinimas yra sprendimas, o teisė būti išklausytam yra taikoma dėl visų faktinių ar teisinių aplinkybių, kuriomis remiantis priimamas sprendimas, tačiau ne galutinis, kurį priima administracinė institucija.
(žr. 62 punktą)
6. Pagal Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 74 straipsnio 1 dalį „procedūros dėl atsisakymo registruoti paraiškas santykinių pagrindų atveju Tarnyba nagrinėja tiktai šalių nurodytus faktus, įrodymus ir argumentus bei siekiamą reikalavimų patenkinimo būdą“. Nors šios nuostatos prancūziškoje versijoje aiškiai nekalbama apie tai, kad šalys turi pateikti įrodymų, iš jos išplaukia, kad būtent šalims tenka jų prašymus pagrindžiančių įrodymų pateikimo pareiga.
(žr. 74, 76 punktus)
7. Pagal Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 43 straipsnio 2 ir 3 dalis pareiškėjo prašymu padavęs protestą ankstesnio prekių ženklo savininkas turi pateikti įrodymų, kad ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas arba kad buvo rimtų priežasčių jo nenaudoti. Todėl pateikdamas šį prašymą pareiškėjas savo oponentui perkelia pareigą įrodyti, kad ženklas buvo naudotas iš tikrųjų (arba buvo priežasčių jo nenaudoti), o šių aplinkybių neįrodžius ieškinys atmetamas. Siekiant, kad kiltų tokios šio prašymo pasekmės, Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) jį reikia pateikti aiškiai ir laiku.
Iš to reikia daryti išvadą, kad neįrodžius, jog ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas, šiuo pagrindu protestą galima atmesti tik tuomet, kai tokio įrodymo prašė pareiškėjas ir apie tai aiškiai ir laiku pranešė Tarnybai.
Kuomet šis prašymas pateikiamas aiškiai ir laiku, o protestą pareiškęs asmuo nepateikia jam priklausančių pateikti įrodymų, Tarnyba pagrįstai atmeta protestą, net jei paraišką pateikęs asmuo neginčijo protestą pareiškusio asmens pateiktų jį pagrindžiančių įrodymų.
(žr. 77–79 punktus)