Byla T-101/03

Suproco NV

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„UŠT asociacijos režimas – Cukrus, kuriam netaikomos UŠT kilmės taisyklės – Prašymas taikyti nuo kilmės taisyklių nukrypti leidžiančią nuostatą – Prašymo taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą atmetimas – Pareiga motyvuoti“

2005 m. rugsėjo 22 d. Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) sprendimas II‑0000

Sprendimo santrauka

Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas 2001/822, susijęs su užjūrio šalių ir teritorijų asociacija – Sprendimas, kuriuo atsisakoma leisti nukrypti nuo minėto sprendimo, susijusio su cukrui iš Nyderlandų Antilų taikomomis kilmės taisyklėmis – Pareigos motyvuoti pažeidimas

(EB 253 straipsnis; Tarybos sprendimo 2001/822 III priedo 37 straipsnis; Komisijos sprendimas 2003/34)

EB 253 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi atitikti nagrinėjamo teisės akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti Bendrijos institucijos, kuri priėmė šį aktą, jį priimti paskatinusias priežastis, kad suinteresuotieji asmenys, siekdami apginti savo teises, žinotų priimtos priemonės pagrindimą, o kompetentingas teismas galėtų vykdyti kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, pateiktų motyvų pobūdį ir asmenų, kuriems jis yra skirtas, ar kitų asmenų, su kuriais aktas yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, interesą gauti paaiškinimus. Motyvuojant nebūtina nurodyti visų faktinių ir teisinių aplinkybių, nes nustatant, ar akto motyvai atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jų formuluotę, bet ir į jų kontekstą bei į visus nagrinėjamą klausimą reglamentuojančius teisės aktus.

Komisijos sprendimas, kuriuo atsisakoma taikyti nuo Tarybos sprendimo 2001/822 (toliau – UŠT sprendimas) nukrypti leidžiančią nuostatą, susijusią su užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT) asociacija, dėl kilmės taisyklių, taikomų cukrui iš Nyderlandų Antilų, ir kuris neleidžia pakankamai aiškiai nustatyti Komisijos motyvų, kodėl ji nusprendė, kad kumuliacinės taisyklės leidžia išspręsti problemą ir kad Gajanos cukraus naudojimas nėra priežastis gamintojui nutraukti veiklą, taip pat ar Komisija taikė UŠT sprendimo III priedo 37 straipsnio b punktą, nustatantį leidimo nukrypti nuo kilmės taisyklių taikymo sąlygas, ir galiausiai Komisijos taikyto Gajanos cukraus pridėtinės vertės apskaičiavimo metodo, atsižvelgiant į galimą šio priedo 37 straipsnio 7 dalies taikymą, neatitinka EB 253 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

(žr. 20, 42–43, 45, 49 punktus)

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (penktoji kolegija)

SPRENDIMAS

2005 m. rugsėjo 22 d.(*)

„UŠT asociacijos režimas – Cukrus, kuriam netaikomos UŠT kilmės taisyklės – Prašymas taikyti nuo kilmės taisyklių nukrypti leidžiančią nuostatą – Prašymo taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą atmetimas – Pareiga motyvuoti“

Byloje T‑101/03

Suproco NV, įsteigta Curaçao (Nyderlandų Antilai), atstovaujama advokatų M. Slotboom ir N. J. Helder,

ieškovė,

palaikoma

Nyderlandų Karalystės, atstovaujamos H. Sevenster,

įstojusios į bylą šalies,

prieš

Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą T. van Rijn ir X. Lewis, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

atsakovę,

palaikomą

Europos Sąjungos Tarybos, iš pradžių atstovaujamos G. Houttuin ir M. Bishop, vėliau – G. Houttuin ir D. Canga Fano,

ir

Ispanijos Karalystės, atstovaujamos abogado del Estado N. Díaz Abad, nurodžiusios adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

įstojusių į bylą šalių,

dėl prašymo panaikinti 2003 m. sausio 10 d. Komisijos sprendimą 2003/34/EB, kuriuo atsisakoma taikyti nuo Tarybos sprendimo 2001/822/EB nukrypti leidžiančią nuostatą, susijusią su kilmės taisyklėmis, taikomomis cukrui iš Nyderlandų Antilų (OL L 11, p. 50),

EUROPOS BENDRIJŲ
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (penktoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas M. Vilaras, teisėjai F. Dehousse ir D. Šváby,

posėdžio sekretorius J. Plingers, administratorius,

atsižvelgęs i rašytinę proceso dalį ir įvykus 2004 m. lapkričio 25 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1       Bendrovė Suproco NV, įsteigta Curaçao (Nyderlandų Antilai), yra įmonė, perdirbanti nerafinuotą cukranendrių cukrų į granuliuotą ir gabalinį cukranendrių cukrų.

2       Nuo įsteigimo datos 1995 m. Suproco daugiausia perdirbo Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) kilmės cukrų iš nendrių ir papildomai iš Europos Bendrijos. Pasinaudojus „kilmės kumuliacija“ vadinamu režimu, galutinis produktas buvo laikomas kilusiu iš užjūrio šalių bei teritorijų (UŠT) ir todėl galėjo būti eksportuojamas į Bendriją be importo muito.

3       Dėl sunkumų, susijusių su žaliavų tiekimu ir Bendrijos priimtomis apsaugos priemonėmis, taikomomis, be kita ko, AKR ir UŠT kilmės kumuliacijos cukrui, Suproco pradėjo prekiauti cukrumi vadinamojo „30/70“ režimo, iš pradžių numatyto 1991 m. liepos 25 d. Tarybos sprendimo 91/482/EEB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos ekonominės bendrijos asociacijos (OL L 263, p. 1) II priedo 2 priede, pagrindu. Šis režimas leidžia cukrų laikyti UŠT kilmės cukrumi, jei naudotų nendrių ar cukrinių runkelių cukraus ir cheminiu būdu išgrynintos sacharozės, nepaisant jų kilmės, vertė neviršija 30 % pagaminto gaminio vertės. Pagal šį režimą ieškovė, naudodama sirupą, nuspalvino ir aromatizavo cukrų iš Kolumbijos.

4       Tačiau 2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimo 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Bendrijos asociacijos (OL L 314, p. 1) (toliau – UŠT sprendimas) III priedo 5 straipsnio 1 dalies g punktas nustato, kad „cukraus nuspalvinimas ar cukraus gabalų formavimas“ laikomi nepakankamu apdirbimu ar perdirbimu, kad būtų galima produktams suteikti kilmės statusą.

5       Tokiomis aplinkybėmis 2002 m. vasario 20 d. Nyderlandų Karalystė UŠT sprendimo III priedo 37 straipsnio pagrindu Komisijai pateikė prašymą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą. Tiksliau tariant, ji prašė Suproco taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą metiniam 3 000 tonų kiekiui, kaip daliai 28 000 tonų metinio cukraus kiekio, kuriam pagal UŠT sprendimo III priedo 6 straipsnio 4 dalį pripažinta AKR/UŠT/EB kilmės kumuliacija.

6       2002 m. gegužės 13 d. laišku, po pateiktų Komisijos klausimų ir po pirmų diskusijų Bendrijos muitinės kodekso komitete, Nyderlandų Karalystė pareiškė, kad atsiima savo prašymą iki naujo pranešimo, ketindama papildomai ištirti ieškovės galimybę apsirūpinti AKR cukrumi.

7       2002 m. spalio 4 d., po atliktų papildomų tyrimų, Nyderlandų Karalystė nusiuntė laišką Komisijai dėl prašymo taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą „atnaujinimo“.

8       2003 m. sausio 10 d. Komisija priėmė Sprendimą 2003/34/EB, kuriuo atsisakoma taikyti nuo Tarybos sprendimo 2001/822/EB nukrypti leidžiančią nuostatą, susijusią su kilmės taisyklėmis, taikomomis cukrui iš Nyderlandų Antilų (OL L 11, p. 50, toliau – skundžiamas sprendimas).

 Procesas ir šalių reikalavimai

9       2003 m. kovo 14 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje įregistruotu ieškininiu pareiškimu ieškovė pateikė šį ieškinį.

10     2003 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismo trečiosios kolegijos pirmininko nutartimi Tarybai ir Ispanijos Karalystei buvo leista įstoti į bylą palaikant atsakovės reikalavimus, o Nyderlandų Karalystei – palaikant ieškovės reikalavimus. Pastaroji pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 2 dalį prašė nepateikti dublike esančios konfidencialios informacijos į bylą įstojusioms šalims. Ji paruošė savo dubliko nekonfidencialią versiją ir įstojusioms į bylą šalims buvo įteikta tik ši nekonfidenciali procesinių dokumentų versija. Įstojusios į bylą šalys dėl šio klausimo nepareiškė prieštaravimų ir per nustatytą terminą pateikė paaiškinimus.

11     Pagal teisėjo pranešėjo pranešimą Pirmosios instancijos teismas (penktoji kolegija) nutarė pradėti žodinę proceso dalį. Organizuojant procesą Suproco, Komisijai ir Nyderlandų Karalystei buvo nurodyta pateikti dokumentus.

12     Buvo išklausytos šalių žodinės pastabos ir jų atsakymai į 2004 m. lapkričio 25 d. viešame posėdyje Pirmosios instancijos teismo pateiktus klausimus. Komisijos buvo paprašyta raštu atsakyti į papildomą klausimą, ir ji tai padarė per nustatytą terminą. Suproco pateikė pastabas dėl Komisijos pateiktų atsakymų ir paruošė nekonfidencialų pastabų variantą. Įstojusioms į bylą šalims buvo pateiktas tik šis nekonfidencialus Suproco pastabų variantas. Įstojusios į bylą šalys nepateikė prieštaravimų dėl šio klausimo. 2005 m. sausio 25 d. žodinė proceso dalis buvo baigta.

13     Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:

–       pripažinti jos skundą pagrįstą,

–       panaikinti skundžiamą sprendimą,

–       priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

14     Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo:

–       atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,

–       priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

15     Taryba Pirmosios instancijos teismo prašo patenkinti Komisijos prašymus.

16     Ispanijos Karalystė Pirmosios instancijos teismo prašo:

–       pripažinti nepriimtiną UŠT sprendimo III priedo 5 straipsnio g punkto atžvilgiu pateiktą prieštaravimą dėl teisėtumo arba jį atmesti,

–       atmesti ieškinį dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo,

–       priteisti iš Suproco bylinėjimosi išlaidas.

17     Nyderlandų Karalystė Pirmosios instancijos teismo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą.

 Dėl teisės

18     Suproco pagrįsdama savo ieškinį pateikia tris pagrindus. Pirmasis – pagrindinis – pagrindas yra grindžiamas UŠT sprendimo III priedo 5 straipsnio 1 dalies g punkto neteisėtumu. Antrajame – papildomame – pagrinde nurodoma, jog Komisija neturi kompetencijos. Trečiajame, taip pat papildomame, pagrinde teigiama, kad buvo pažeistas UŠT sprendimo III priedo 37 straipsnis ir klaidingai įvertinti faktai.

19     Iš pradžių reikia pažymėti, kad skundžiamas sprendimas yra sprendimas EB 249 straipsnio ketvirtosios pastraipos prasme ir jis turi būti pagrįstas pagal EB 253 straipsnį. Nepagrindimas ar nepakankamas pagrindimas yra esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimas ir viešosios tvarkos klausimas, kurį savo iniciatyva turi iškelti Bendrijos teismas (1998 m. balandžio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, Rink. p. I‑1719, 67 punktas ir 2001 m. liepos 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo UK Coal prieš Komisiją, T‑12/99 ir T‑63/99, Rink. p. II‑2153, 199 punktas).

20     Reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką EB 253 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi atitikti teisės akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti Bendrijos instituciją, kuri priėmė ginčijamą aktą, jį priimti paskatinusias priežastis, kad suinteresuotieji asmenys, siekdami apginti savo teises, žinotų priimtos priemonės pagrindimą, o Bendrijos teismas galėtų vykdyti teisminę kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, pateiktų motyvų pobūdį ir asmenų, kuriems jis yra skirtas, ar kitų asmenų, su kuriais aktas yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, interesą gauti paaiškinimus. Motyvuojant nebūtina nurodyti visų faktinių ir teisinių aplinkybių, nes nustatant, ar akto motyvai atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jų formuluotę, bet ir į jų kontekstą bei į nagrinėjamą klausimą reglamentuojančių teisės aktų visumą. (19 punkte minėto sprendimo Komisija prieš Sytraval ir Brink’s France 63 punktas; 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Vokietija prieš Komisiją, C‑301/96, Rink. p. I‑9919, 87 punktas ir 2004 m. birželio 22 d. Sprendimo Portugalija prieš Komisiją, C‑42/01, Rink. p. I‑0000, 66 punktas).

21     Šiuo atveju reikia pažymėti, pirma, kad Nyderlandų Karalystės pagal UŠT sprendimo III priedo 37 straipsnį pateiktas prašymas taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą buvo pagrįstas tam tikrais Komisijai pateiktais faktais ir ekonomine informacija. Konkrečiai kalbant, Nyderlandų Karalystė užpildė UŠT sprendimo III priedo 7 priedėlyje nustatytą ir UŠT sprendimo III priedo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytą formą. Nyderlandų valdžios institucijų užpildytoje formoje buvo pateikta informacija apie gamybos sąnaudas ir pridėtinę vertę, gautą panaudojus žaliavas iš Kolumbijos. Reikėtų pažymėti, kad Komisija skundžiamame sprendime nenurodo Nyderlandų Karalystės pateiktos informacijos nepakankamumo. Todėl ji nusprendė, kad turi visus UŠT sprendimo III priedo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytus dalykus.

22     Antra, reikia pažymėti, kad Nyderlandų Karalystė, kaip prašanti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, ir Suproco, kaip besinaudojanti nukrypti leidžiančia nuostata, jei ji būtų taikyta, buvo suinteresuotos gauti paaiškinimus iš Komisijos.

23     Trečia, reikia priminti, kad atmetant Nyderlandų Karalystės pateiktą prašymą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą skundžiamame sprendime remiamasi UŠT sprendimo III priedo 37 straipsniu, ypač jo 4 ir 7 dalimis, minėtomis skundžiamo sprendimo pirmoje ir aštuntoje konstatuojamosiose dalyse.

24     Pagal UŠT sprendimo III priedo 37 straipsnio 4 dalį bet kuriuo atveju reikia išnagrinėti, ar problemos sprendimo nebūtų galima rasti atlikus kilmės kumuliaciją. Tai reiškia, kad jei kilmės kumuliacijos taisyklės leidžia išspręsti problemą, Komisija turi teisę atmesti prašymą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą.

25     UŠT sprendimo III priedo 37 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „nepažeidžiant šio straipsnio 1–6 dalių, nukrypti leidžianti nuostata leidžiama, kai atitinkamoje UŠT naudojamų ne jos kilmės gaminių pridėtinė vertė sudaro bent 45 % pagaminto gaminio vertės, jei tokia nukrypti leidžianti nuostata rimtai nepakenkia Bendrijos arba vienos ar kelių valstybių narių kuriam nors ekonominiam sektoriui“. Šiuo atveju žodis „nepažeidžiant“ reiškia, kad 7 dalyje nustatyta taisyklė taikoma kartu su UŠT sprendimo III priedo 37 straipsnio 1–6 dalimis. Net UŠT sprendimo III priedo 37 straipsnio 7 dalyje numatytu atveju pagal to paties priedo 37 straipsnio 4 dalį Komisija turi išnagrinėti, ar kilmės kumuliacijos taisyklės leidžia išspręsti problemą. Jei taip yra, kaip jau buvo pasakyta, Komisija turi teisę atmesti prašymą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą. Bet kuriuo atveju, ar Komisija nuspręstų taikyti UŠT sprendimo III priedo 37 straipsnio 7 dalį, ar jos netaikyti, sprendimą pagrindžiantys motyvai turi būti pakankamai aiškiai išdėstyti.

26     Iš to, kas minėta, išplaukia, kad reikia išnagrinėti, ar šioje byloje skundžiamo sprendimo motyvavimas atitinka EB 253 straipsnį.

27     Skundžiamas sprendimas sudarytas iš devynių konstatuojamųjų dalių ir dviejų straipsnių rezoliucinės dalies, kurioje atmetamas prašymas taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą.

28     Pirmoje konstatuojamojoje dalyje atskleidžiamas Nyderlandų Karalystės pateikto prašymo taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą teisinis kontekstas, konkrečiai nurodant UŠT sprendimo III priedo 37 straipsnio 1 ir 4 dalis.

29     Antroje konstatuojamojoje dalyje primenamas Nyderlandų Karalystės 2002 m. vasario 20 d. pirminio prašymo taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą objektas.

30     Trečioje konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad Nyderlandų Karalystė 2002 m. gegužės 13 d. atsiėmė šį prašymą.

31     Ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje nustatoma, kad „cukraus gamintojai iš penkių skirtingų AKR valstybių 2002 m. gegužės ir birželio mėn. atsisakė nagrinėjamam gamintojui tiekti cukrų, o vienas Gajanos gamintojas sutiko tiekti reikalingą kiekį ir reikalingos kokybės cukrų, bet už gerokai aukštesnę kainą (450 Jungtinių Valstijų dolerių (USD) už toną FAB Georgetown) nei Kolumbijos cukraus (275 USD už toną franco pirkėjo sandėlis)“. Šią informaciją 2002 m. spalio 4 d. Komisijai pateikė Nyderlandų Karalystė.

32     Penktoje konstatuojamojoje dalyje pažymima, kad Nyderlandų Karalystė tvirtina, jog darbas ir pridėtinės išlaidos Antiluose yra 1 095 570 EUR už 3 000 tonų galutinio produkto, kai jo paties vertė yra 3 241 200 EUR. Šie duomenys paimti iš formų, pateiktų kartu su prašymu taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą.

33     Šeštoje konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad išnagrinėjus pateiktą informaciją matyti, jog sandorio pridėtinė vertė viršija 45 % pagaminto gaminio vertės tiekiant cukrų tiek iš Kolumbijos, tiek iš Gajanos. Tvirtinimas dėl Gajanos cukraus pridėtinės vertės išplaukia iš Komisijos atliktų skaičiavimų remiantis Nyderlandų Karalystės pateiktais duomenimis.

34     Septintoje konstatuojamojoje dalyje primenama, kad Suproco iš 2002 m. metinio 28 000 tonų kiekio gavo importo leidimą 6 222 tonoms. Šią informaciją 2002 m. spalio 4 d. laiške Nyderlandų Karalystė pateikė Komisijai.

35     Iš to išplaukia, kad jei skundžiamo sprendimo pirmoje konstatuojamojoje dalyje minimos tam tikros UŠT sprendimo III priedo nuostatos, o antroje konstatuojamojoje dalyje – prašymo taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą objektas, trečioje–septintoje konstatuojamosiose dalyse perteikiamos tik faktinės aplinkybės, kurias pateikė Nyderlandų Karalystė (trečia–penkta ir septinta konstatuojamosios dalys) arba kurios nustatytos pagal jos pateiktą informaciją (šešta konstatuojamoji dalis). Kalbant apie devintą konstatuojamąją dalį, joje nurodoma, kad skundžiamame sprendime numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę.

36     Skundžiamo sprendimo aštuntoje konstatuojamojoje dalyje teisiškai pagrindžiamas Nyderlandų Karalystės pateikto prašymo taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą Komisijos atmetimas.

37     Aštuntoje konstatuojamojoje dalyje nustatoma, kad „iš viso to išplaukia, jog prašoma leidžianti nukrypti nuostata yra nepagrįsta remiantis III priedo 37 straipsnio 1 dalimi. Pateikta informacija rodo, kad kilmės kumuliacijos taisyklės gali išspręsti problemą. Iš tikrųjų nebuvo pateikta jokios informacijos, kad Gajanos cukraus naudojimas būtų toks nerentabilus, kad gamintojas turėtų nutraukti veiklą. Be to, įvertinant tai, kad pridėtinė vertė tiekiant Kolumbijos ir Gajanos cukrų viršija 45 % pagaminto gaminio vertės, 37 straipsnio 7 dalis netaikoma.“

38     Šios konstatuojamosios dalies antras sakinys yra susijęs su UŠT sprendimo III priedo 37 straipsnio 4 dalies taikymu, nes jis nurodo, kad kilmės kumuliacijos taisyklės leidžia išspręsti problemą. Tačiau kategoriškas ir glaustas tvirtinimas šiame sakinyje nepagrįstas jokiais konkrečiais motyvais.

39     Aštuntos konstatuojamosios dalies trečias sakinys nepakankamai pagrindžia šios konstatuojamosios dalies antrame sakinyje esantį tvirtinimą.

40     Šiame trečiame sakinyje esantys žodžiai rodo, kad tikriausiai Gajanos cukraus naudojimo atveju pelną apskaičiavo Komisija. Toks apskaičiavimas buvo būtinas nustatant, ar kilmės kumuliacijos taisyklės galėjo išspręsti Suproco problemą. Bet nei Komisijos skaičiuojant naudoto metodo, nei apskaičiavimo rezultato skundžiamame sprendime nėra. Iš bylos dokumentų taip pat neaišku, ar administracinės procedūros metu apie šį metodą ar rezultatą žinojo Nyderlandų Karalystė ir juo labiau Suproco. Net tariant, kad šis apskaičiavimas galėjo būti išvestas iš įvairių faktorių, nurodytų kitose skundžiamo sprendimo konstatuojamosiose dalyse, jis yra neaiškus dėl atliktino pinigų konvertavimo. Skundžiamo sprendimo ketvirtoje konstatuojamoje dalyje Gajanos cukraus kaina nurodyta JAV doleriais (USD), o skundžiamo sprendimo penktoje konstatuojamojoje dalyje esanti ekonominė informacija – eurais. Tačiau nei skundžiamame sprendime, nei administracinės procedūros bylos dokumentuose nenurodytas Komisijos taikytas keitimo kursas.

41     Be to, aštuntos konstatuojamosios dalies trečias sakinys nepaaiškina, kodėl vykdanti „nerentabilią“ (ar pagal kitas skundžiamo sprendimo kalbines versijas „antiekonominę“) veiklą įmonė vis dėlto turėtų nuspręsti tęsti gamybą.

42     Iš to išplaukia, jog neįmanoma pakankamai aiškiai nustatyti Komisijos motyvų, kodėl ji nusprendė, kad kilmės kumuliacijos taisyklės leidžia išspręsti problemą ir kad Gajanos cukraus naudojimas nėra priežastis gamintojui nutraukti veiklą. Esant šioms aplinkybėms skundžiamo sprendimo pagrindimas šiuo atžvilgiu neleidžia Pirmosios instancijos teismui vykdyti kontrolės.

43     Tokia motyvacija Nyderlandų Karalystei ir Suproco nesuteikia informacijos apie priimtos priemonės pagrindimą ir neleidžia ginti savo teisių Pirmosios instancijos teisme. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Suproco ieškinyje nurodo pagrindą, kurį prašyme leisti įstoti į bylą palaiko Nyderlandų Karalystė ir kuriame teigiama, kad buvo pažeistas UŠT sprendimo III priedo 37 straipsnio 3 dalies b punktas. Suproco mano, kad Komisija pažeidė šią nuostatą nuspręsdama, jog veiklos nutraukimas buvo esminė sąlyga taikant nukrypti leidžiančią nuostatą. Tačiau skaitant skundžiamą sprendimą sunku nustatyti, ar Komisija taikė UŠT sprendimo III priedo 37 straipsnio 3 dalies b punktą, ypač atsižvelgiant į aštuntoje konstatuojamojoje dalyje esančius teiginius, jog Gajanos cukraus naudojimas nėra priežastis gamintojui nutraukti veiklą.

44     Be to, reikia konstatuoti, kad motyvavimas, pateiktas skundžiamo sprendimo aštuntos konstatuojamosios dalies paskutiniame sakinyje, dėl UŠT sprendimo III priedo 37 straipsnio 7 dalies neatitinka EB 253 straipsnio reikalavimų.

45     Šioje byloje nėra būtina nuspręsti dėl galimybės taikyti UŠT sprendimo III priedo 37 straipsnio 7 dalį, o pakanka tik pažymėti, kad Komisijos naudotas skaičiavimo metodas, susijęs su Gajanos cukraus pridėtine verte, skundžiamame sprendime yra neaiškus ir kad Komisija pateikė skirtingus apskaičiavimo rezultatus rašytiniuose pareiškimuose (atsiliepimo į ieškinį 35 punktas), posėdyje (atsakant į Pirmosios instancijos teismo pateiktą klausimą) ir po posėdžio (2004 m. gruodžio 6 d. atsakyme raštu į Pirmosios instancijos teismo pateiktą klausimą).

46     Šioje byloje iš Komisijos paaiškinimų išplaukia, kad apskaičiuojant importuoto cukraus pridėtinę vertę (suprantamą kaip pagaminto gaminio vertė, iš kurios atimama iš trečiųjų šalių į Bendriją, AKR valstybes ar UŠT importuotų žaliavų muitinės vertė) procentais nuo pagaminto produkto vertės, buvo taikytas 2002 m. spalio 4 d. galiojęs keitimo kursas, tai yra 1 USD už 1,0111 EUR. Tačiau Komisija savo atsakyme raštu prisipažįsta, kad apskaičiuodama importuoto cukraus muitinės vertę ji taikė kitokį keitimo kursą, tai yra 1 USD už 1 EUR. Be to, šis keitimo kursas buvo naudojamas skaičiuojant nuo sumos (3 241 200 EUR), gautos konvertavus taikant trečią keitimo kursą (galiojo 2002 m. vasario 20 d. – 1 USD už 1,1505 EUR). Be to, ši 3 241 200 EUR suma, kuri skundžiamame sprendime be jokių paaiškinimų laikoma galutinio produkto verte, atitinka ne pagaminto produkto kainą, o tokio produkto kainą bei pristatymo pirkėjams išlaidas.

47     Be to, iš rašytinių dokumentų matyti, kad Komisija mano, jog 37,2 USD suma už toną importuojamo cukraus transporto išlaidoms yra pagrįsta apskaičiuojant Gajanos cukraus pridėtinę vertę, o 2002 m. spalio 4 d. laiške Nyderlandų Karalystės pateikta 85 USD suma už toną yra per didelė. Tačiau 37,2 USD sumos už toną dydis skundžiamame sprendime neminimas. Taip pat ir iš administracinės procedūros bylos dokumentų neaišku, kad šis dydis buvo žinomas Nyderlandų Karalystei ir ypač Suproco.

48     Tokiomis aplinkybėmis skundžiamo sprendimo aštuntos konstatuojamosios dalies paskutiniame sakinyje pateiktas motyvavimas neleidžia Nyderlandų Karalystei ir Suproco ginti savo teisių Pirmosios instancijos teisme, o pastarajam – vykdyti kontrolės.

49     Dėl šių priežasčių reikia nuspręsti, kad skundžiamas sprendimas neatitinka EB 253 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir dėl to turi būti panaikintas, todėl Suproco pagrindžiant savo ieškinį pateiktų materialinių pagrindų nagrinėti nereikia.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

50     Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti Suproco išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.

51     Pagal 87 straipsnio 4 dalį įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (penktoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2003 m. sausio 10 d. Komisijos sprendimą 2003/34/EB, kuriuo atsisakoma taikyti nuo Tarybos sprendimo 2001/822/EB nukrypti leidžiančią nuostatą, susijusią su kilmės taisyklėmis, taikomomis cukrui iš Nyderlandų Antilų.

2.      Komisija padengia savo ir Suproco patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Taryba, Ispanijos Karalystė ir Nyderlandų Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Paskelbta 2005 m. rugsėjo 22 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

* Proceso kalba: olandų.