1. Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Išankstinė Teisingumo Teismo nuomonė
(EB 300 straipsnio 6 dalis; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 107 straipsnio 2 dalis)
2. Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Bendrijos kompetencija – Išimtinis pobūdis
3. Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Bendrijos kompetencija – Išimtinis pobūdis
(EB 65 straipsnis)
4. Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Bendrijos kompetencija – Išimtinis pobūdis
5. Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Bendrijos kompetencija – Nauja konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pakeičianti dabartinę Lugano konvenciją – Išimtinis pobūdis
(Tarybos reglamentas Nr. 44/2001)
1. Teisingumo Teismo nuomonė pagal EB 300 straipsnio 6 dalį gali būti gaunama dėl klausimų, susijusių su kompetencijos paskirstymu tarp Bendrijos ir valstybių narių sudarant konkretų susitarimą su trečiosiomis valstybėmis.
(žr. 112 punktą)
2. Kadangi Bendrija turi tik suteiktą kompetenciją, kompetencijos, kuri aiškiai Sutartimi nenumatyta ir yra išimtinio pobūdžio, buvimas turi būti pagrįstas išvadomis, padarytomis konkrečiai išanalizavus santykį, egzistuojantį tarp numatyto sudaryti susitarimo ir galiojančios Bendrijos teisės, ir nustačius, kad tokio susitarimo sudarymas gali paveikti Bendrijos taisykles.
Tam tikrais atvejais Bendrijos taisyklių bei numatyto sudaryti susitarimo reglamentuojamų sričių nagrinėjimo ir palyginimo pakanka, kad būtų pašalintas bet koks pirmųjų poveikis.
Vis dėlto nebūtina, kad tarptautinio susitarimo ir Bendrijos teisės aktų reglamentuojamos sritys visiškai sutaptų. Kai reikia nustatyti, ar formuluotėje „sritis, kurią didžiąja dalimi reglamentuoja Bendrijos taisyklės“ nurodytas kriterijus, numatytas Nuomonėje 2/91, yra patenkintas, turi būti analizuojama ne tik nagrinėjamų taisyklių apimtis, bet ir jų pobūdis bei turinys. Svarbu taip pat atsižvelgti ne tik į dabartinę Bendrijos teisės padėtį atitinkamoje srityje, bet ir į jos vystymosi perspektyvas, kai jos yra numatomos atliekant šią analizę.
Galiausiai yra svarbu užtikrinti vienodą ir darnų Bendrijos taisyklių taikymą bei gerą jomis nustatytos sistemos veikimą, kad būtų išsaugotas visiškas Bendrijos teisės veiksmingumas.
(žr. 124–128 punktus)
3. Sudarant tarptautinį susitarimą galima iniciatyva, kuria siekiama išvengti prieštaravimų tarp Bendrijos teisės ir šio susitarimo, neatleidžia nuo pareigos prieš sudarant numatytą sudaryti susitarimą nustatyti, ar pastarasis gali paveikti Bendrijos taisykles.
Šiuo atveju vadinamosios „atskyrimo“ nuostatos buvimas tarptautiniame susitarime, pagal kurią šis susitarimas nepaveikia valstybių narių vykdomo atitinkamų Bendrijos teisės nuostatų taikymo, nėra garantija, kad susitarimo nuostatos nepaveikia Bendrijos taisyklių dėl to, kad vienų taikymo sritis atitinkamai atribojama nuo kitų taikymo srities, bet, priešingai, gali būti poveikio šioms taisyklėms požymis. Toks mechanizmas, kuriuo siekiama išvengti bet kokio prieštaravimo vykdant susitarimą, pats savaime nėra lemiamas kriterijus, leidžiantis atsakyti į klausimą, ar Bendrija turi išimtinę kompetenciją sudaryti šį susitarimą arba ar ši kompetencija priklauso valstybėms narėms, t. y. į klausimą, į kurį turėtų būti atsakyta prieš sudarant šį susitarimą.
(žr. 129–130 punktus)
4. Teisinis pagrindas, kuriuo grindžiamos Bendrijos taisyklės, ir ypač EB 65 straipsnyje numatyta sąlyga dėl deramo vidaus rinkos veikimo, patys savaime nėra svarbūs tikrinant, ar tarptautinis susitarimas paveikia Bendrijos taisykles. Vidaus teisės akto teisinį pagrindą iš tikrųjų lemia pagrindinė sudedamoji jo dalis, o taisyklė, poveikis kuriai yra nagrinėjamas, gali būti tik papildoma šio teisės akto sudedamoji dalis. Išimtine Bendrijos kompetencija, be kita ko, siekiama išsaugoti Bendrijos teisės veiksmingumą ir deramą jos taisyklėmis nustatytų sistemų veikimą, nepaisant galimų apribojimų, numatytų Sutarties nuostata, kuria institucijos rėmėsi priimdamos tokias taisykles.
(žr. 131 punktą)
5. Tarptautinės teisės aktai, įtvirtinantys taisykles, leidžiančias išspręsti koliziją tarp skirtingų įvairių teisės sistemų nustatytų jurisdikcijos taisyklių taikant įvairius priskyrimo kriterijus, gali sudaryti ypač sudėtingą sistemą, kuri, kad būtų darni, turi būti kuo labiau visa apimanti. Bent mažiausia spraga šiose taisyklėse galėtų lemti konkuruojančią keleto teismų jurisdikciją spręsti tą pačią bylą, o taip pat visišką teisminės apsaugos nebuvimą tuo atveju, kai nė vienas teismas negali būti pripažintas kompetentingas spręsti tokią bylą.
Tarptautiniuose susitarimuose, sudarytuose valstybių narių arba Bendrijos su trečiosiomis valstybėmis, šios jurisdikcijų kolizijos normos būtinai įtvirtina ne tik trečiųjų valstybių, bet ir valstybių narių teismų jurisdikcijos kriterijus ir todėl yra susijusios su Reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo reglamentuojamomis sritimis.
Šiame reglamente pateikiamas rinkinys visa apimančią sistemą sudarančių taisyklių, taikomų ne tik santykiams tarp skirtingų valstybių narių, – nes jos taikomos tiek skirtingų valstybių narių teismuose nagrinėjamoms byloms, tiek vienos valstybės narės teismų priimtiems sprendimams siekiant jų pripažinimo ir vykdymo kitoje valstybėje narėje, – bet ir santykiams tarp valstybės narės ir trečiosios valstybės.
Taigi dėl Reglamente Nr. 44/2001 numatytos visa apimančios ir darnios jurisdikcijos taisyklių sistemos bet kuris tarptautinis susitarimas, taip pat nustatantis visa apimančią jurisdikcijų kolizijos normų sistemą, kaip antai nauja konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, skirta pakeisti dabartinę Lugano konvenciją, galėtų paveikti jos jurisdikcijos taisykles.
Be to, kadangi Bendrijos taisyklės dėl teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo nėra atsiejamos nuo taisyklių dėl teismų jurisdikcijos, su kuriomis jos sudaro visa apimančią ir darnią sistemą, nauja Lugano konvencija daro poveikį vienodam ir darniam Bendrijos taisyklių taikymui tiek jurisdikcijos, tiek teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei deramo šiomis taisyklėmis nustatytos visa apimančios sistemos veikimo požiūriu.
Be to, įvairios numatyto sudaryti susitarimo nuostatos, kaip antai atskyrimo nuostatos išimtys, pastarojo numatytos teismų jurisdikcijos srityje, ir pats teismo sprendimų, kuriuos priėmė Bendrijai nepriklausančių valstybių teismai, pripažinimo valstybėse narėse nereikalaujant specialios procedūros principas patvirtina, kad numatytas sudaryti susitarimas gali paveikti Bendrijos taisykles.
Todėl naujos Lugano konvencijos sudarymas priklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai.
(žr. 141–142, 144, 151, 156–160, 168, 170, 172–173 punktus ir rezoliucinę dalį)