Byla C‑542/03

Hauptzollamt Hamburg-Jonas

prieš

Milupa GmbH & Co. KG

(Bundesfinanzhof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Žemės ūkis – Eksporto grąžinamosios išmokos – Perdirbti žemės ūkio produktai, naudojami į EB sutarties II priedą (po pakeitimo – EB sutarties I priedas) neįtrauktose prekėse – Netiksli deklaracija – Sankcija“

2005 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas I‑0000

Sprendimo santrauka

1. Žemės ūkis — Bendras rinkų organizavimas — Eksporto grąžinamosios išmokos — Netiksli deklaracija — Sankcija — Proporcingumo principas — Pažeidimas — Nebuvimas

(Komisijos reglamento Nr. 3665/87 11 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos a punktas)

2. Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas — Eksporto grąžinamosios išmokos — Perdirbti žemės ūkio produktai, naudojami į EB sutarties II priedą neįtrauktose prekėse — Netiksli deklaracija — Eksportuotos prekės, kuriose yra kitas, nei nurodyta, produktas — Produktas, kurį galima prilyginti Reglamento Nr. 1222/94 A priede nurodytiems produktams — Teisė gauti eksporto grąžinamąją išmoką

(Komisijos reglamentų Nr. 1222/94 7 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa, 2 dalies pirmoji pastraipa ir 5 dalis; Nr. 3665/87 11 straipsnio 1 dalis)

1. Sankcija, numatyta Reglamento Nr. 3665/87, nustatančio bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2945/94, 11 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos a punkte, taikoma eksportuotojui, kuris, nesant jo paties kaltės, paprašė didesnės nei taikoma grąžinamosios išmokos, nepažeidžia proporcingumo principo, nes jos negalima laikyti netinkama Bendrijos teisės akto tikslui pasiekti, t. y. užkirsti kelią pažeidimams ar sukčiavimui, arba viršijančia tai, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti.

(žr. 26 punktą)

2. Reglamento Nr. 1222/94, nustatančio bendras išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties II priedą neįtrauktos prekės, skyrimo sistemos taikymo taisykles ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijus, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 229/96, 7 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos antrasis sakinys, 2 dalies pirmoji pastraipa ir 5 dalis turi būti aiškinami taip, kad tuomet, kai paraiškoje skirti grąžinamąją išmoką eksportuotojas deklaravo, jog gaminant eksportuotas prekes buvo naudojamas A priede (PG 2) nurodytiems nugriebto pieno milteliams pagal to paties reglamento 1 straipsnio 2 dalį prilyginamas produktas, o iš tikrųjų buvo naudojamas kitas produktas, taip pat prilyginamas nugriebto pieno milteliams pagal tą pačią nuostatą, jis turi teisę gauti eksporto grąžinamąją išmoką, prireikus pakoreguotą remiantis Reglamento Nr. 3665/87, nustatančio bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2954/94, 11 straipsniu.

(žr. 27 punktą ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2005 m. gegužės 12 d.(*)

Byloje C-542/03

dėl Bundesfinanzhof (Vokietija) 2003 m. lapkričio 18 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2003 m. gruodžio 23 d., pagal EB sutarties 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Hauptzollamt Hamburg-Jonas

prieš

Milupa GmbH & Co. KG,

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Rosas (pranešėjas), teisėjai A. La Pergola, J.‑P. Puissochet, U. Lõhmus ir A. Ó Caoimh,

generalinis advokatas P. Léger,

kancleris R. Grass,

išnagrinėjęs rašytines pastabas, pateiktas:

– Milupa GmbH & Co. KG, atstovaujamos advokatų H. Wrobel ir F. Boulanger,

– Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos G. Braun,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1994 m. gegužės 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1222/94, nustatančio bendras išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties II priedą neįtrauktos prekės, skyrimo sistemos taikymo taisykles ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijus (OL L 136, p. 5), iš dalies pakeisto 1996 m. vasario 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 229/96 (OL L 30, p. 24, toliau – Reglamentas Nr. 1222/94), 7 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos antrojo sakinio, 2 dalies pirmosios pastraipos ir 5 dalies išaiškinimu.

2 Šis prašymas pateiktas byloje tarp Hauptzollamt Hamburg-Jonas (toliau – Hauptzollamt) ir bendrovės Milupa GmbH & Co. KG (toliau – Milupa) dėl teisės gauti eksporto grąžinamąsias išmokas, susijusias su preke, kurią, be kita ko, sudarė pusiau pagamintas mišinys ne iš šviežio nugriebto pieno, kaip buvo nurodyta eksporto deklaracijoje, o iš koncentruoto nugriebto pieno.

Bendrijos teisės aktai

Reglamentas Nr. 3448/93

3 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3448/93, nustatančio prekybos tvarką, taikomą tam tikroms iš perdirbtų žemės ūkio produktų pagamintoms prekėms (OL L 318, p. 18), 8 straipsnio 1 dalis numato:

„Eksportuojant prekes, už joms gaminti panaudotus žemės ūkio produktus, atitinkančius Sutarties 9 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, gali būti mokamos grąžinamosios išmokos, nustatytos pagal bendro rinkos organizavimo atitinkamuose sektoriuose nuostatas.

Eksporto grąžinamosios išmokos nemokamos už žemės ūkio produktus, panaudotus gaminti prekėms, kurios neminimos bendro rinkos organizavimo potvarkiuose ir kurioms nenumatytos eksporto grąžinamosios išmokos už tokių prekių forma eksportuojamus produktus.“

Reglamentas Nr. 1222/94

4 Šis reglamentas nustato bendras išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus perdirbtus žemės ūkio produktus, kurie yra eksportuojami kaip į EB sutarties II priedą (po pakeitimo – EB sutarties I priedas) neįtrauktos prekės ir kurių pagrindiniai produktai išvardyti pamatinių reglamentų dėl Bendros rinkos organizavimo pieno ir pieno produktų, kiaušinių, ryžių, cukraus ir grūdų sektoriuose prieduose, skyrimo sistemos taikymo taisykles. Reglamentas Nr. 1222/94 taikomas A priede išvardytiems pagrindiniams produktams, B ar C prieduose išvardytiems juos perdirbant gautiems produktams ir vienai iš šių kategorijų pagal to paties reglamento 1 straipsnio 2 dalį prilygintiems produktams.

5 Reglamento Nr. 1222/94 A priedas, be kita ko, apima KN ex 0402 10 19 kodo pagrindinį produktą, apibrėžtą kaip „Pieno milteliai, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, gaunami pulverizacijos būdu, kurių riebumas ne didesnis kaip 1,5 % masės ir vandens kiekis mažesnis kaip 5 % masės (PG 2)“.

6 Reglamento Nr. 1222/94 1 straipsnio 2 dalis prilygina tam tikrus produktus kitiems produktams. Taip šio reglamento, iš dalies pakeisto 1995 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2915/95 (OL L 305, p. 33), 1 straipsnio 2 dalies c punkto pirmoji įtrauka ir f punkto pirmoji įtrauka numato:

„Šiame reglamente:

<...>

c) – pienas ir pieno produktai, klasifikuojami pagal KN kodus 0403 10 22, 0403 90 51, 0404 90 11 ir 0404 90 31, nekoncentruoti, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitokių saldiklių, užšaldyti arba ne, kurių riebumas ne didesnis kaip 0,1 % masės,

<...>

prilyginami į A priedą įrašytiems nugriebto pieno milteliams (PG 2);

<...>

f) – pienas, grietinėlė ir pieno produktai, klasifikuojami pagal KN kodus 0403 10 22 – 0403 10 26, 0403 90 51 – 0403 90 59 ir 0404 90 11 – 0404 90 39, koncentruoti, tačiau ne miltelių, granulių ar kitokio pavidalo sausieji produktai, į kuriuos yra nepridėta cukraus ar kitokių saldiklių,

<...>

prilyginami:

i) prilyginamo produkto neriebiosios dalies sausasis turinys − į A priedą įrašytiems nugriebto pieno milteliams (PG 2);

ii) prilyginamo produkto pieno riebalai − į A priedą įrašytam sviestui (PG 6).“ (Neoficialus vertimas)

7 Reglamento Nr. 1222/94 3 straipsnis įtvirtina įvairiais nuostatas, susijusias su pagrindinio produkto kiekio, imamo apskaičiuojant grąžinamosios išmokos dydį, nustatymu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant tam tikroms aplinkybėms šį kiekį, susitarus su kompetentingomis institucijomis, galima nustatyti arba pagal atitinkamo produkto gamybos formulę, arba pagal vidutinį kiekį produkto, per nustatytą laikotarpį panaudoto tam tikram šių prekių kiekiui pagaminti.

8 Reglamento Nr. 1222/94 7 straipsnis numato:

„1. Reglamentas (EEB) Nr. 3665/87 yra taikomas. Be to, eksportuojant prekes, suinteresuota šalis turi deklaruoti pagrindinių produktų, produktų, gautų perdirbus pagrindinius produktus, arba produktų, pagal 1 straipsnio 2 dalį prilyginamų vienai iš šių dviejų kategorijų, kiekius, iš tiesų panaudotus, kaip apibrėžta 3 straipsnio 2 dalyje, gaminti prekėms, už kurias bus prašoma grąžinamosios išmokos, arba kitaip pranešti apie prekių sudėtį, jei ji buvo apibūdinta pagal 3 straipsnio 2 dalies trečiąją pastraipą.

<...>

2. Jei eksportuotojas neparengė šio straipsnio 1 dalyje minimos deklaracijos arba nepateikė pakankamai jo deklaraciją pagrindžiančios informacijos, grąžinamoji išmoka jam neskiriama.

<…>

5. Eksportuojamų prekių ir produktų, paminėtų šio straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje, kiekiai arba informacija apie šių prekių sudėtį, nustatytą pagal 3 straipsnio 2 dalies trečiąją pastraipą, įrašomi į eksportą patvirtinantį dokumentą. Tačiau taikant šio straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą, minėtus kiekius gali pakeisti D priedo 4 skiltyje nurodyti pagrindinių produktų kiekiai, atitinkantys eksportuojamų prekių analizės rezultatus.

<...>“ (Neoficialus vertimas)

Reglamentas (EEB) Nr. 3665/87

9 1987 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3665/87, nustatančio bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles (OL L 351, p. 1), iš dalies pakeisto 1994 m. gruodžio 2 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2945/94 (OL L 310, p. 57, toliau – Reglamentas Nr. 3665/87), 3 straipsnio 5 dalis nustato:

„Siekiant gauti grąžinamąją išmoką, dokumente, kuris naudojamas eksportuojant produktus ar prekes, turi būti nurodyta visa informacija, reikalinga grąžinamajai išmokai apskaičiuoti, būtent:

a) produktų aprašymas pagal grąžinamosioms eksporto išmokoms taikomą nomenklatūrą;

b) produktų grynoji masė arba, jeigu taikytina, kiekis, išreikštas matavimo vienetais, kurie bus naudojami apskaičiuojant grąžinamąją išmoką;

c) atitinkamų produktų sudėtis arba nuoroda į jų sudėtį, jeigu to reikia eksporto grąžinamosioms išmokoms apskaičiuoti.

Jeigu šioje dalyje nurodytas dokumentas yra eksporto deklaracija, joje taip pat turi būti pateikiama visa informacija ir nuoroda „grąžinamosios išmokos kodas.“ (Neoficialus vertimas)

10 Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsnis, taikomas eksportuotoms prekėms, kurių atžvilgiu to paties reglamento 3 straipsnyje numatytos procedūros atliekamos po 1995 m. balandžio 1 d., numato:

„1. Jeigu nustatoma, kad eksportuotojas, siekdamas gauti grąžinamąją eksporto išmoką, paprašė sumos, didesnės nei taikoma išmoka, grąžinamoji išmoka už atitinkamus eksportuotus produktus bus ta, kuri taikoma iš tikrųjų eksportuotiems produktams, tačiau sumažinta:

a) puse skirtumo tarp prašomos grąžinamosios išmokos ir iš tikrųjų eksportuotiems produktams taikomos grąžinamosios išmokos;

b) dvigubu skirtumu tarp prašomos grąžinamosios išmokos ir taikomos grąžinamosios išmokos, jei eksportuotojas sąmoningai pateikia melagingą informaciją.

Prašoma grąžinamoji išmoka yra laikoma suma, kuri apskaičiuojama remiantis informacija, pateikiama pagal 3 straipsnį ar 25 straipsnio 2 dalį. <...>

Sankcija, nurodyta a punkte netaikoma:

<…>

– tais atvejais, kai prašomos grąžinamosios išmokos atitinka Reglamento (EB) Nr. 1222/94 nuostatas, ypač jo 3 straipsnio 2 dalį, ir kai jos buvo apskaičiuotos pagal vidutinius kiekius, panaudotus per nustatytą laikotarpį,

<…>

3. Nepažeidžiant įsipareigojimo sumokėti neigiamą sumą pagal 1 dalies ketvirtąją pastraipą, gavėjas grąžina neteisingai gautas grąžinamąsias išmokas, įskaitant visas baudas, taikomas pagal 1 dalies pirmąją pastraipą, ir delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį nuo išmokų sumokėjimo iki jų grąžinimo.

<...>“ (Neoficialus vertimas)

Reglamentas (EEB) Nr. 3846/87

11 1987 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3846/87, nustatantis žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą (OL L 366, p. 1), Kombinuotosios nomenklatūros pagrindu įtvirtina žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą.

12 Šio reglamento 3 straipsnis nustato:

„Grąžinamųjų išmokų nomenklatūra Komisija ir valstybės narės naudojasi taikydamos Bendrijos priemones, susijusias su žemės ūkio produktams skirtomis eksporto grąžinamosiomis išmokomis, ir tam tikslui numatytuose dokumentuose įrašomi skaitmeniniai kodai.

<…>

Komisija Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje skelbia nesutrumpintą grąžinamųjų išmokų nomenklatūros redakciją, kuri, laikantis žemės ūkio produktams taikomų eksporto priemonių reguliavimo nuostatų, turi būti taikoma kasmet nuo sausio 1 dienos.“

Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

13 1996 m. Milupa eksportavo į Turkiją prekes kaip į Sutarties II priedą neįtrauktas prekes ir, pateikusi paraišką, gavo eksporto grąžinamąsias išmokas. Eksporto deklaracijoje ir kontrolinėje kopijoje T5 ši bendrovė, remdamasi šių prekių gamintojo pateiktais paaiškinimais, nurodė, kad kaip tarpinis produktas buvo naudojamas pusiau pagamintas mišinys iš 0,05 % riebumo šviežio nugriebto pieno.

14 1996 m. Milupa buvo informuota apie tai, kad mišinys buvo pagamintas iš koncentruoto nugriebto pieno, kurio riebumas yra 0,14–0,19 %, o neriebiosios dalies sausasis turinys sudaro 29,31 %. 1997 m. sausio 22 d. ji savo ruožtu pranešė Hauptzollamt šiuos patikslintus duomenis. 1998 m. vasario 11 ir 12 d. sprendimais Hauptzollamt pareikalavo iš Milupa grąžinti jai suteiktas eksporto grąžinamąsias išmokas.

15 Išnagrinėjęs Milupa ieškinį, Finanzgericht Hamburg panaikino skundžiamus sprendimus tiek, kiek Hauptzollamt reikalavo iš Milupa grąžinti sumą, atitinkančią grąžinamosios išmokos dydį, kuri turėtų būti suteikta, jei eksportuotų produktų gamybai būtų naudojamas koncentruotas nugriebtas pienas. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad pakanka, jog suinteresuotas asmuo pateikė iš esmės teisingą informaciją. Visiškas teisės gauti eksporto grąžinamąsias išmokas praradimas, esant tik nedideliems asmens, prašančio grąžinamųjų išmokų, nurodyto eksportuotų prekių gamybai panaudotų produktų pobūdžio ir jų tikrojo pobūdžio skirtumams, nebūtų tinkama sankcija, be to, nebūtų reikalinga siekiant išvengti piktnaudžiavimo, nes, jei duomenys būtų teisingi, pareiškėjas būtų gavęs iš esmės tokio paties dydžio grąžinamąsias išmokas.

16 Hauptzollamt pateikė dėl šio sprendimo kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Šiomis aplinkybėmis Bundesfinanzhof nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį klausimą:

„Ar Reglamento (EB) Nr. 1222/97, iš dalies pakeisto Reglamentu (EB) Nr. 229/96, 7 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos antrasis sakinys, 2 dalies pirmoji pastraipa ir 5 dalis aiškintini taip, kad suinteresuotas asmuo neturi teisės gauti eksporto grąžinamosios išmokos, jeigu eksportuotų prekių gamybai buvo naudojamas ne jo deklaruotas produktas, kuris pagal Reglamento Nr. 1222/97 1 straipsnio 2 dalies c punkto pirmąją įtrauką prilyginamas A priede (PG 2) nurodytos rūšies nugriebto pieno milteliams, o kitas produktas, kurio neriebiosios dalies sausasis turinys pagal šio reglamento 1 straipsnio 2 dalies f punkto pirmąją įtrauką taip pat prilyginamas A priede (PG 2) nurodytos rūšies nugriebto pieno milteliams?“

Dėl prejudicinio klausimo

17 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 1222/94 7 straipsnis aiškintinas taip, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis suinteresuotas asmuo neturi teisės gauti eksporto grąžinamosios išmokos.

18 Ir Milupa, ir Komisija teigia, kad iš eksportuotojo negali būti atimta teisė gauti bet kokią grąžinamąją išmoką. Milupa teigia, kad Reglamento Nr. 1222/94 7 straipsnis neprieštarauja tokios grąžinamosios išmokos suteikimui, o Komisija savo ruožtu teigia, kad tokią grąžinamąją išmoką numato Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsnis.

19 Milupa konkrečiai pažymi, kad ji nurodė produktą, kuriam taikoma ta pati prilyginimo taisyklė kaip ir produktui, kurį ji iš tikrųjų naudojo, ir kad jai suteikta grąžinamoji išmoka buvo beveik tokio paties dydžio kaip ir išmoka, į kurią ji turėjo teisę. Todėl, jos teigimu, teisės gauti grąžinamąją išmoką išlaikymas neprieštarauja Reglamento Nr. 1222/94 7 straipsnio 2 dalies pirmajai pastraipai. Visiškas tokios teisės praradimas nėra nei tinkamas, nei būtinas ir pažeistų proporcingumo principą.

20 Šiuo klausimu konstatuotina, kad pagal Reglamento Nr. 1222/94 7 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos pirmąjį sakinį Reglamentas Nr. 3665/87 taikomas tuomet, kai tai susiję su prašomomis grąžinamosiomis išmokomis už žemės ūkio produktus, kurie yra eksportuojami kaip į Sutarties II priedą neįtrauktos prekės ir kuriems taikomas Reglamentas Nr. 1222/94.

21 Be to, Reglamento Nr. 1222/94 7 straipsnyje įtvirtintos tam tikros specialios nuostatos, susijusios su produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, pobūdžiu. Taip šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys numato, kad, eksportuodama prekes, suinteresuota šalis turi deklaruoti pagrindinių produktų, produktų, gautų perdirbus pagrindinius produktus, arba produktų, pagal 1 straipsnio 2 dalį prilyginamų vienai iš šių dviejų kategorijų, kiekius, iš tiesų panaudotus, kaip apibrėžta 3 straipsnio 2 dalyje, gaminti prekėms, už kurias bus prašoma grąžinamosios išmokos, arba kitaip pranešti apie prekių sudėtį, jei ji buvo apibūdinta pagal 3 straipsnio 2 dalies trečiąją pastraipą.

22 Reglamento Nr. 1222/94 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad „jei eksportuotojas neparengė <...> arba nepateikė pakankamai jo deklaraciją pagrindžiančios informacijos, grąžinamoji išmoka jam neskiriama“.

23 Tačiau, remiantis Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsnio 1 dalies, kuri yra taikoma pagal Reglamento Nr. 1222/94 7 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos pirmąjį sakinį, tekstu kaip buvo pažymėta šio sprendimo 20 punkte, šioje nuostatoje numatyta sankcija taikoma, „jeigu nustatoma, kad eksportuotojas, siekdamas gauti grąžinamąją eksporto išmoką, paprašė sumos, didesnės nei taikoma išmoka“. Šioje aiškiai suformuluotoje nuostatoje nėra jokios nuorodos į Reglamento Nr. 1222/94 1 straipsnio 2 dalyje suformuluotą prilyginimo taisyklę.

24 Be to, nors Reglamento Nr. 1222/94 7 straipsnyje įtvirtintos tam tikros specialios nuostatos, susijusios su produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, pobūdžiu, pažymėtina, kad nė viena šių taisyklių neprieštarauja Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsniui, kalbant apie šios nuostatos taikymą pagrindinėje byloje.

25 Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos ketvirtoji įtrauka nurodo, kad šiame straipsnyje nurodyta sankcija netaikoma, jei prašymas suteikti grąžinamąją išmoką atitinka Reglamento (EB) Nr. 1222/94 nuostatas. Taigi iš šios nuostatos galima daryti išvadą, kad minėta sankcija taikoma, jei paraiška skirti didesnę nei taikoma grąžinamąją išmoką, pateikta pagal Reglamentą Nr. 1222/94, neatitinka šio reglamento nuostatų.

26 Dėl šios sankcijos, taikomos eksportuotojui, kuris, nesant jo paties kaltės, paprašė didesnės nei taikoma grąžinamosios išmokos, vertinimo proporcingumo principo požiūriu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad tokia sankcija nepažeidžia šio principo, nes jos negalima laikyti netinkama Bendrijos teisės akto tikslui pasiekti, t. y. užkirsti kelią pažeidimams ar sukčiavimui, arba viršijančia tai, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti (2002 m. liepos 11 d. Sprendimo Käserei Champignon Hofmeister, C‑210/00, Rink p. I‑6453, 68 punktas).

27 Taigi į pateiktą klausimą reikia atsakyti taip, kad Reglamento Nr. 1222/94 7 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos antrasis sakinys, 2 dalies pirmoji pastraipa ir 5 dalis turi būti aiškinami taip, kad tuomet, kai paraiškoje skirti grąžinamąją išmoką eksportuotojas deklaravo, jog gaminant atitinkamas prekes buvo naudojamas A priede (PG 2) nurodytiems nugriebto pieno milteliams pagal to paties reglamento 1 straipsnio 2 dalį prilyginamas produktas, o iš tikrųjų buvo naudojamas kitas produktas, taip pat prilyginamas nugriebto pieno milteliams pagal tą pačią nuostatą, jis turi teisę gauti eksporto grąžinamąją išmoką, prireikus pakoreguotą remiantis Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsniu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

1994 m. gegužės 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1222/94, nustatančio bendras išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties II priedą neįtrauktos prekės, skyrimo sistemos taikymo taisykles ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijus, iš dalies pakeisto 1996 m. vasario 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 229/96, 7 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos antrasis sakinys, 2 dalies pirmoji pastraipa ir 5 dalis turi būti aiškinami taip, kad tuomet, kai paraiškoje skirti grąžinamąją išmoką eksportuotojas deklaravo, jog gaminant nagrinėjamas prekes buvo naudojamas A priede (PG 2) nurodytiems nugriebto pieno milteliams pagal to paties reglamento 1 straipsnio 2 dalį prilyginamas produktas, o iš tikrųjų buvo naudojamas kitas produktas, taip pat prilyginamas nugriebto pieno milteliams pagal tą pačią nuostatą, jis turi teisę gauti eksporto grąžinamąją išmoką, prireikus pakoreguotą remiantis 1987 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3665/87, nustatančio bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles, iš dalies pakeisto 1994 m. gruodžio 2 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2954/94, 11 straipsniu.

Parašai.

* Proceso kalba: vokiečių.