1. Prejudiciniai klausimai – Galiojimo vertinimas – Bendrijos nuostatų, panašių į tas, kurias Teisingumo Teismas jau pripažino negaliojančias, negaliojimo pripažinimas – Nacionalinių teismų kompetencijos nebuvimas – Pareiga pateikti prejudicinį klausimą
(EB 230 straipsnis, EB 234 straipsnio trečioji pastraipa ir EB 241 straipsnis)
2. Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Cukrus – Prekyba su trečiosiomis šalimis – Papildomas importo mokestis – Nustatymas importo kainos CIF pagrindu – Importuotojo pareiga pateikti prašymą – Nustatymas tipinės kainos pagrindu – Negaliojimas
(Komisijos reglamento Nr. 1423/95 1 straipsnio 2 dalis bei 4 straipsnio 1 ir 2 dalys)
1. EB 234 straipsnio trečioji pastraipa įpareigoja nacionalinį teismą, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiami, pateikti Teisingumo Teismui klausimą dėl reglamento nuostatų galiojimo, net kai Teisingumo Teismas panašaus reglamento atitinkamas nuostatas jau pripažino esant negaliojančias. Iš tiesų nacionaliniai teismai neturi jurisdikcijos patys pripažinti Bendrijos institucijų aktų negaliojančių.
Nors tam tikromis sąlygomis taisyklė, pagal kurią nacionaliniai teismai nėra kompetentingi patys pripažinti Bendrijos aktų negaliojančių, gali būti koreguojama tuo atveju, kai pateikiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendime Cilfit ir kt. pateiktas aiškinimas dėl išaiškinimo klausimų negali būti taikomas ir klausimams, susijusiems su Bendrijų aktų galiojimu.
Visų pirma šią išvadą nulemia reikalavimas vienodai taikyti Bendrijos teisę. Šis reikalavimas ypač privalomas tuomet, kai ginčijamas Bendrijos akto galiojimas. Skirtumai tarp valstybių narių teismų sprendžiant dėl Bendrijos aktų galiojimo galėtų kelti pavojų pačiam Bendrijos teisinės sistemos vieningumui ir pažeisti pagrindinį teisinio saugumo reikalavimą.
Antra, ją nulemia būtinas EB sutartyje įtvirtintos teisminės gynybos sistemos darnumas. Iš tiesų prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl galiojimo įvertinimo, kaip ir ieškinys dėl panaikinimo, yra Bendrijos aktų teisėtumo kontrolės būdas. Pirma, EB 230 ir EB 241 straipsniuose bei, antra, EB 234 straipsnyje Sutartis įtvirtino išsamią teisių gynimo priemonių ir procedūrų sistemą, skirtą tam, kad Bendrijos teismas galėtų vykdyti institucijų priimtų aktų teisėtumo kontrolę.
(žr. 17–19, 21–22, 25 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)
2. Reglamento Nr. 1423/95, nustatančio išsamias cukraus sektoriaus produktų, išskyrus melasą, importo įgyvendinimo taisykles, 4 straipsnio 1 ir 2 dalys negalioja tiek, kiek jos numato, kad šiame straipsnyje nurodytas papildomas mokestis turi būti iš esmės nustatytas remiantis šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje numatyta tipine kaina ir kad šis mokestis apskaičiuojamas remiantis atitinkamos siuntos CIF importo kaina tik importuotojui dėl to pateikus prašymą.
(žr. 32 punktą, rezoliucinės dalies 2 punktą)