1. Apeliacinis skundas — Pagrindai — Tinkamai pateiktų įrodymų klaidingas vertinimas — Nepriimtinumas, išskyrus iškraipymo atvejį — Pirmosios instancijos teismo pareiga motyvuoti savo įrodymų įvertinimą — Apimtis
(EB 225 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmoji pastraipa; Tarybos reglamentas Nr. 2377/90)
2. Deliktinė atsakomybė — Sąlygos — Pakankamai akivaizdus Bendrijos teisės pažeidimas — Diskrecija, kuria naudojasi institucija priimdama aktą – Būtinybė atsižvelgti į šią diskreciją nagrinėjant atsakomybę
(EB 288 straipsnio antroji pastraipa)
3. Žemės ūkis — Vienodi teisės aktai — Veterinarinių vaistų likučio didžiausi leistini kiekiai gyvūninės kilmės maisto produktuose — Nustatymo procedūra — Reglamentas Nr. 2377/90 — Trumpalaikis Komisijos neveikimas nustatant didžiausią leistiną progesterono kiekį — Pakankamai akivaizdus Bendrijos teisės pažeidimas — Nebuvimas
(EB 288 straipsnio antroji pastraipa; Tarybos reglamentas Nr. 2377/90)
1. Nors tik Pirmosios instancijos teismas gali įvertinti, kokią įrodomąją galią turi jam pateikti įrodymai, ir jis neprivalo aiškiai motyvuoti kiekvieno jam pateikto įrodymo įvertinimo, ypač tuo atveju, jei mano, kad įrodymai yra nereikšmingi arba nesvarbūs bylai išspręsti, vis dėlto šis teismas privalo nurodyti motyvus, leidžiančius Teisingumo Teismui atlikti teisminę kontrolę. Toks motyvavimas privalo suteikti Teisingumo Teismui galimybę atlikti galimo neteisingo Pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų įvertinimo kontrolę.
Pirmosios instancijos teismas, savo sprendime pripažinęs Bendrijos atsakomybę dėl Komisijos pasiūlymo priimti reglamentą, nustatantį progesterono didžiausius leistinus kiekius (DLK), nepateikimo iki 2001 m. liepos 25 d., vien remdamasis veterinarinių vaistų komiteto nuomone, rekomenduojančia įtraukti progesteroną į Reglamento Nr. 2377/90, nustatančio veterinarinių vaistų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose didžiausių kiekių nustatymo tvarką Bendrijoje, II priedą, ir nepaaiškindamas, kodėl Komisija privalėjo šios nuomonės laikytis neatsižvelgdama į skirtingas kitų šaltinių nuomones, neleidžia Teisingumo Teismui patikrinti, kokį ryšį šis teismas nustatė tarp šio komiteto nuomonės ir su ja susijusių teisinių išvadų. Iš to išplaukia, kad šiuo atžvilgiu Pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą.
(žr. 50, 53 punktus)
2. Bendrijos teisė suteikia teisę į nuostolių atlyginimą, kai patenkinamos trys sąlygos: pažeista teisės norma buvo siekiama suteikti asmenims teisių; pažeidimas turi būti pakankamai akivaizdus; ir turi egzistuoti tiesioginis priežastinis ryšys tarp institucijos padaryto pareigos pažeidimo bei nukentėjusių šalių patirtos žalos.
Antrosios sąlygos pagrindinis kriterijus norint nustatyti, ar Bendrijos teisės pažeidimas pakankamai didelis, yra toks: ar atitinkama Bendrijos institucija aiškiai ir rimtai nepaisė savo diskrecijos ribų. Jei šios institucijos diskrecija labai siaura arba ji iš viso jos neturi, pakankamai akivaizdaus pažeidimo buvimui įrodyti gali pakakti paprasto Bendrijos teisės pažeidimo. Todėl nustatant, ar buvo toks pažeidimas, svarbiausia yra atitinkamos institucijos turima diskrecija.
Todėl, kai neišnagrinėjęs Komisijos turimos diskrecijos Pirmosios instancijos teismas nusprendžia, jog šios institucijos neveikimas yra aiškus ir sunkus Bendrijos teisės pažeidimas, užtraukiantis Bendrijos atsakomybę, jis padaro teisės klaidą.
(žr. 63–66, 69 punktus)
3. Painiais ir prieštaringais atvejais Komisija privalo turėti pakankamai diskrecijos ir laiko tam, kad iš naujo pateiktų nagrinėti jos sprendimą lemiančius mokslo klausimus.
Todėl pagal Reglamentą Nr. 2377/90, nustatantį veterinarinių vaistų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose didžiausių kiekių nustatymo tvarką Bendrijoje, iki 2001 m. liepos 25 d. nepateikusi pasiūlymo priimti reglamentą, nustatantį progesterono likučio didžiausius leistinus kiekius (DLK), Komisija nepadarė pakankamai akivaizdaus Bendrijos teisės pažeidimo, užtraukiančio Bendrijai atsakomybę.
Iš tikrųjų Komisija nuo to laiko, kai 1993 m. jai buvo pateikta paraiška dėl DLK nustatymo progesteronui, nuolat išgyveno mokslinio neapibrėžtumo situaciją, nes skyrėsi mokslo institucijų pateiktos nuomonės. Todėl ji savo išankstinę nuomonę dėl progesterono naudojimo terapiniais ar zootechniniais tikslais pareiškė tik 2000 metais. Komisija negalėjo pateikti reglamento pasiūlymo, kol nebuvo pareiškusi šios savo nuomonės ir jos pareiškimas buvo būtinas etapas prieš pareiškiant požiūrį dėl DLK nustatymo šiai medžiagai, nes DLK gali būti nustatytas tik tokiai farmakologiškai aktyviai medžiagai, kuri yra skirta tiekti į rinką.
(žr. 75, 82, 87, 93 punktus)