1. Prejudiciniai klausimai — Kreipimasis į Teisingumo Teismą — Nacionalinis teismas EB 234 straipsnio prasme — Sąvoka — Vokietijos teismas, nagrinėjantis bylą, kurią notaras valstybės tarnautojas pradėjo jo viršininko nurodymu — Įtraukimas
(EB 234 straipsnis)
2. Prejudiciniai klausimai — Teisingumo Teismo jurisdikcija — Ribos — Bendrieji arba hipotetiniai klausimai — Teisingumo Teismo atliekamas savo kompetencijos patikrinimas — Hipotetinis teisinis pagrindas — Numatytas, bet dar neatliktas teisės aktų pakeitimas
(EB 234 straipsnis)
3. Mokesčių teisės nuostatos — Teisės aktų suderinimas — Netiesioginiai kapitalo pritraukimo mokesčiai — Mokestis pagal Direktyvą 69/335 — Sąvoka — Mokesčiai, kuriuos notaras valstybės tarnautojas ima už į direktyvos taikymo sritį patenkantį sandorį ir kurie pervedami į valstybės biudžetą — Įtraukimas — Notarai, kurie nebūtinai yra notarai valstybės tarnautojai, ir patys yra kreditoriai — Nesvarbios aplinkybės
(Tarybos direktyva 69/335)
1. Iš EB 234 straipsnio matyti, kad nacionaliniai teismai į Teisingumo Teismą gali kreiptis tik tada, kai juose byla yra nagrinėjama ir kai jie privalo priimti joje teisminio pobūdžio sprendimą.
Taip yra tuo atveju, kai nacionalinis teismas nagrinėja bylą, kurią notaras valstybės tarnautojas pradėjo savo viršininko nurodymu, taikydamas federalinį įstatymą dėl mokesčių už ne ginčo teisenos aktus ir nustatantį mokesčių sumą, kurią galima imti už notaro patvirtinimą, jeigu nagrinėjant šią bylą visos suinteresuotosios šalys yra išklausomos, sprendimo, kuris turi būti priimtas, tikslas yra išspręsti ginčą ir, be kita ko, šiuo sprendimu gali remtis ir kreditorius, ir skolininkas, kuris skolingas pranešime nurodytą mokestį, ir šis sprendimas įgyja res judicata galią visų suinteresuotųjų šalių atžvilgiu, jei nė viena iš jų jo neapskundžia.
(žr. 25–26 punktus)
2. EB 234 straipsniu įtvirtinta procedūra yra bendradarbiavimo tarp Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų priemonė, kurią įgyvendinant pirmasis pateikia nacionaliniams teismams Bendrijos teisės aiškinimą, kurio jiems reikia bylai išspręsti. Vykstant šiam bendradarbiavimui tik bylą nagrinėjantis ir už galutinio sprendimo priėmimą atsakingas nacionalinis teismas, įvertinęs bylos ypatumus, turi teisę nuspręsti, ar sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas ir ar jo keliami klausimai yra svarbūs. Nacionaliniam teismui pateikus klausimų dėl Bendrijos teisės aiškinimo Teisingumo Teismas iš principo privalo priimti sprendimą.
Vis dėlto išskirtinėmis aplinkybėmis, siekdamas patikrinti savo kompetenciją, Teisingumo Teismas turi įvertinti sąlygas, kuriomis nacionalinis teismas jam pateikė bylą. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo tik tuo atveju, kai prašomas Bendrijos teisės aiškinimas yra akivaizdžiai nesusijęs su pagrindinės bylos aplinkybėmis arba dalyku, kai problema yra hipotetinė arba kai Teisingumo Teismas neturi faktinės arba teisinės informacijos, būtinos naudingai atsakyti į pateiktus klausimus. Iš tikrųjų bendradarbiavimo principas, kuriuo vadovaujamasi prejudicinio sprendimo priėmimo procedūroje, reikalauja, kad nacionalinis teismas atsižvelgtų į Teisingumo Teismui suteiktą funkciją, kuri yra prisidėti prie teisingumo vykdymo valstybėse narėse, o ne pateikti konsultacines nuomones dėl bendrų ar hipotetinių klausimų.
Šia prasme prejudicinis klausimas yra hipotetinis, kai juo prašoma nustatyti, ar su Bendrijos teisės nuostata yra suderinamas nacionalinės teisės aktas, kurio atžvilgiu turi būti padarytas nacionalinės teisės aktų pakeitimas – jau numatytas, tačiau dar nepriimtas.
(žr. 30–34 punktus)
3. Direktyva 69/335/EEB dėl netiesioginių kapitalo pritraukimo mokesčių turi būti aiškinama taip, kad notaro valstybės tarnautojo renkami mokesčiai už notarinį į šios direktyvos taikymo sritį patenkančio sandorio patvirtinimą yra mokesčiai šios direktyvos prasme, kai pagal taikomus nacionalinės teisės aktus notarai valstybės tarnautojai privalo pervesti dalį šių mokesčių viešosios valdžios institucijai, kuri naudoja šias pajamas jai tenkančioms funkcijoms atlikti, net jei notarai, kuriems leista vykdyti veiklą, nebūtinai yra notarai valstybės tarnautojai ir jie patys yra aptariamų mokesčių kreditoriai.
(žr. 45 punktą ir rezoliucinę dalį)