Santrauka
1. Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys, pareikštas dėl atrankos komisijos priimto sprendimo atsisakyti leisti dalyvauti konkurse – Galimybė remtis pranešimo apie konkursą neteisėtumu skundžiant atsisakymą leisti dalyvauti – Sąlygos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)
2. Pareigūnai – Konkursas – Konkursas, organizuojamas atsižvelgiant į kvalifikaciją ir rengiant egzaminus – Dalyvavimo sąlygos ir tvarka – Paskyrimų tarnybos diskrecija – Egzaminų tvarka ir turinys – Atrankos komisijos diskrecija –Ribos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedas)
3. Pareigūnai – Konkursas – Organizavimas – Paskyrimų tarnybos diskrecija – Konkursas, pasižymintis dalyvių gausa – Pirminės atrankos taikymas – Sėkmingai išlaikiusių pirminės atrankos testą kandidatų skaičiaus ribojimas, neatsižvelgiant į leidimą tokiu būdu atrinktiems kandidatams dalyvauti egzamine tik patikrinus, ar jie atitinka visas dalyvavimo konkurse sąlygas – Priimtinumas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 4 ir 5 straipsniai)
1. Konkurse dalyvaujantys kandidatai gali pareikšti ieškinį dėl tam tikrų pranešimo apie konkursą nuostatų panaikinimo, tik jeigu jos priimtos jo nenaudai. Vis dėlto šie kandidatai bet kuriuo atveju gali grįsti ieškinius dėl atrankos komisijos priimto individualaus sprendimo neleisti dalyvauti konkurse panaikinimo pranešimo apie konkursą neteisėtumu, jeigu jie įrodo, kad egzistuoja tiesioginis pranešimo apie konkursą neteisėtumo ir sprendimo neleisti dalyvauti ryšys. Tik tuo atveju, jeigu toks ryšys nėra įrodomas, jie negali pasinaudoti šia galimybe.
(žr. 21 ir 22 punktus)
Nuoroda: 1975 m. birželio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas Küster prieš Parlamentą , 79/74, Rink. p. 725, 5–8 punktai; 1986 m. kovo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Adams prieš Komisiją , 294/84, Rink. p. 977, 17 punktas; 1988 m. kovo 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Sergio ir kt. prieš Komisiją , 64/86, 71/86–73/86 ir 78/86, Rink. p. 1399, 15 punktas; 1988 m. liepos 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Simonella prieš Komisiją , 164/87, Rink. p. 3807, 19 punktas; 1995 m. rugpjūčio 11 d. generalinio advokato P. Léger išvada, pateikta Teisingumo Teismo nagrinėtoje byloje Komisija prieš Noonan , C‑448/93 P, Rink. p. I‑2323, 22 punktas; 1990 m. spalio 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Gallone prieš Tarybą , T‑132/89, Rink. p. II‑549, 20 punktas; 1993 m. rugsėjo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Noonan prieš Komisiją , T‑60/92, Rink. p. II‑911, 21–29 punktai, patvirtinti minėto 1995 m. rugpjūčio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Noonan 17–19 punktais; 1997 m. gruodžio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Chiou prieš Komisiją , T‑225/95, Rink. VT p. I‑A‑423 ir II‑1135, 62 punktas.
2. Pagrindinė pranešimo apie konkursą paskirtis – kuo tiksliau informuoti suinteresuotuosius asmenis apie nustatytas sąlygas užimti laisvas pareigas, kad jie galėtų nuspręsti, ar gali pateikti savo kandidatūrą. Institucijos turi didelę diskreciją apibrėžti kriterijus ir, atsižvelgdamos į šiuos kriterijus bei vadovaudamosi tarnybos interesais, nustatyti leidimo dalyvauti konkurso egzaminuose sąlygas bei konkurso organizavimo tvarką. Visgi atrankos komisija, kuriai suteikta didelė diskrecija nustatyti konkurso egzaminų tvarką ir jų išsamų turinį, privalo laikytis pranešime apie konkursą numatytų sąlygų.
(žr. 31 punktą)
Nuoroda: 1990 m. spalio 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Gallone prieš Tarybą , T‑132/89, Rink. p. II‑549, 27 punktas; 1997 m. gruodžio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Moles García Ortúzar prieš Komisiją , T‑216/95, Rink. VT p. I‑A‑403 ir II‑1083, 44 ir 45 punktai.
3. Paskyrimų tarnyba turi didelę diskreciją nustatyti konkurso organizavimo sąlygas ir tvarką, o Pirmosios instancijos teismas gali panaikinti jos pasirinkimą, tik jeigu ji nesilaikė savo diskrecijos ribų.
Naudodamasi šia diskrecija, Paskyrimų tarnyba, organizuodama atvirą konkursą, gali pranešime apie konkursą numatyti, kad pirmoje pirminės atrankos stadijoje kandidatų atranką vykdys Atrankos komisija, kad konkurse būtų leista dalyvauti tik reikalaujamą išsilavinimą atitinkamoje srityje turintiems asmenims ir kad laikantis gero administravimo principo būtų įvykdyti racionalaus konkurso organizavimo reikalavimai. Šiomis aplinkybėmis metodas, kai konkurse, kuriame dalyvauja daug dalyvių, kandidatų atitikties konkrečioms priėmimo į konkursą sąlygoms patikrinimas atliekamas tik po pirminės atrankos testo, atitinka Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 4 ir 5 straipsnius ir institucijos interesą palikti tik šias sąlygas atitinkančius kandidatus, kurie dalyvautų konkurso egzamine, taip pat gero administravimo principą.
Taip pat Paskyrimų tarnyba neviršija savo diskrecijos ribų manydama, kad, siekiant sudaryti 150 konkursą laimėjusių asmenų, kurie remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsniu turi geriausią kvalifikaciją, yra produktyviausi bei sąžiningiausi, rezervo sąrašą, tikslinga nustatyti dalyvavimui egzamine dvigubą sąlygą, t. y. patekti tarp 400 kandidatų, pirminės atrankos teste surinkusių daugiausia balų, ir atitikti visus dalyvauti konkurse nustatytus reikalavimus, o ne sąlygą patekti tarp 400 kandidatų, atitinkančių minėtus reikalavimus ir pirminės atrankos teste surinkusių daugiausia balų.
(žr. 38–40, 44 ir 46 punktus)
Nuoroda: 2001 m. gegužės 2 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Giulietti ir kt. prieš Komisiją , T‑167/99 ir T‑174/99, Rink. VT p. I‑A‑93 ir II‑441, 77 punktas; 2002 m. lapkričio 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Pujals Gomis prieš Komisiją , T‑332/01, Rink. VT p. I‑A‑233 ir II‑1155, 84–86 punktai.