1. Konkurencija – Administracinė procedūra – Susipažinimas su byla – Dalykas – Teisės į gynybą paisymas – Apimtis – Kaltinimus pagrindžiantys įrodymai – Neatsižvelgimas į nepateiktus įrodymus
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
2. Konkurencija – Administracinė procedūra – Susipažinimas su byla – Tyrimo byloje nesantys dokumentai – Dokumentai, galintys būti naudingi šalių gynybai – Šalių pareiga paprašyti, kad jie būtų pateikti
3. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Pranešimas apie kaltinimus – Būtinas turinys
(Tarybos reglamentas Nr. 17)
4. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Teisė į gynybą – Teisminė kontrolė – Bendrijos teismo neribota jurisdikcija
(EB 229 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 17 17 straipsnis)
5. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimų sunkumas – Sunkinančios aplinkybės – Komisijos pareiga laikytis savo ankstesnių sprendimų – Pareigos nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)
6. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Susipažinimas su byla – Apimtis – Trečiojo asmens žodžiu pateiktus kaltinimus pagrindžiantys įrodymai – Pareiga leisti su jais susipažinti suinteresuotajai įmonei, prireikus parengiant rašytinį dokumentą
7. Konkurencija – Baudos – Dydis – Tinkamumas – Teisminė kontrolė – Dalykai, į kuriuos gali atsižvelgti Bendrijos teismas – Baudą skiriančiame sprendime nepateikta informacija, kurios nereikalaujama jį motyvuojant – Įtraukimas
(EB 229 straipsnis, EB 230 straipsnis ir EB 253 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 17 17 straipsnis)
8. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Baudas skiriantis sprendimas – Kriterijų, kurie leido Komisijai įvertinti pažeidimo sunkumą ir trukmę, nurodymas – Pakankamas nurodymas
(EB 253 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa; Komisijos pranešimai 96/C 207/04 ir 98/C 9/03)
9. Konkurencija – Karteliai – Rinkos apibrėžimas – Dalykas – Poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai nustatymas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
10. Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Baudos – Nustatymas – Kriterijai – Bendro baudų dydžio padidinimas – Leistinumas – Sąlygos
(Tarybos reglamentas Nr. 17)
11. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Nustatymo metodas pagal Komisijos priimtas gaires – Komisijos pareiga jų laikytis – Pasekmės – Pareiga motyvuoti bet kokį nukrypimą
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)
12. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Remiantis tik jų pobūdžiu labai sunkiais pripažinti pažeidimai – Būtinybė nustatyti jų poveikį ir mastą – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)
13. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimų sunkumas – Atsižvelgimas į atitinkamos įmonės bendrą apyvartą ir į apyvartos dalį, kuri yra susijusi su pažeidimo objektu esančių prekių pardavimu – Ribos
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)
14. Konkurencija – Karteliai – Dalyvavimas konkurenciją pažeidžiančiuose įmonių susitikimuose – Aplinkybė, leidžianti daryti išvadą dėl dalyvavimo juose sukurtame kartelyje, jei nėra atsiribojimą įrodančių faktų – Dalyvavimas kartelyje dėl tariamo spaudimo – Aplinkybė, kuria įmonė negali remtis, jei nepasinaudojo galimybe pasiskųsti kompetentingoms valdžios institucijoms
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 17 3 straipsnis)
15. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Su būtinybe užtikrinti atgrasantį poveikį susijęs pažeidimų sunkumas
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)
16. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pažeidimą konstatuojantis Komisijos sprendimas, priimtas vėliau nei kitas tai pačiai įmonei skirtas Komisijos sprendimas – Pažeidimų, esančių dviejų sprendimų objektu, tapatumo nebuvimas – „Non bis in idem“ principo pažeidimas – Nebuvimas
17. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimų sunkumas – Vertinimas atsižvelgiant į bendrą atitinkamų pardavimų vertę – Leistinumas
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)
18. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pažeidimą konstatuojantis Komisijos sprendimas – Būtini pateikti įrodymai – Reikalingas įrodomosios galios laipsnis
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
19. Bendrijos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Nekaltumo prezumpcija – Procedūra konkurencijos srityje – Taikymas
20. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas ir trukmė – Kelių įmonių padarytas pažeidimas – Sunkumo vertinimas atsižvelgiant į individualų elgesį
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)
21. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Sunkinančios aplinkybės – Vienos įmonės grasinimas represijomis kitai įmonei
22. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pažeidimą konstatuojantis Komisijos sprendimas – Pažeidime dalyvavusių kitų įmonių pareiškimų naudojimas kaip įrodymų – Leistinumas – Sąlygos
(EB 81 ir 82 straipsniai)
23. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos gairių taikymas – Nustatymo metodo, kai remiamasi pačiu pažeidimo sunkumu ir jo trukme bei laikomasi kiekvienos įmonės apyvartai nustatytų maksimalių ribų, taikymas – Teisėtumas
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)
24. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimų sunkumas – Sunkinančios aplinkybės – Pakartotinis pažeidimas – Sąvoka
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)
25. Konkurencija – Baudos – Teisinio saugumo principo nepažeidimas nenustačius senaties termino
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 98/C 9/03)
26. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimų sunkumas – Lengvinančios aplinkybės – Susitarimo neįgyvendinimas praktikoje – Vertinimas atsižvelgiant į kiekvienos įmonės individualų elgesį
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnis)
27. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimų sunkumas – Lengvinančios aplinkybės – Kartelio įgyvendinimo kontrolės priemonių nebuvimas – Neatsižvelgimas
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)
28. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimų sunkumas – Lengvinančios aplinkybės – Atitinkamos įmonės finansinė padėtis – Neatsižvelgimas
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)
29. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Baudos neskyrimas arba jos sumažinimas dėl kaltinamos įmonės bendradarbiavimo – Elgesys,turintis padėti Komisijai konstatuoti pažeidimą – Informacija apie veiksmus, už kuriuos negali būti skiriama bauda pagal Reglamentą Nr. 17 – Neatsižvelgimas
(Tarybos reglamento Nr. 17 11 straipsnio 4 ir 5 dalys bei 15 straipsnis; Komisijos pranešimas 96/C 207/04)
30. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Įmonės elgesys per administracinę procedūrą – Kiekvienos kartelyje dalyvavusios įmonės bendradarbiavimo apimties vertinimas – Vienodo požiūrio principo laikymasis – Skirtinga bendradarbiavimo apimtis, kuri pateisina nevienodą požiūrį
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 96/C 207/04)
31. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Baudos neskyrimas arba jos sumažinimas dėl kaltinamos įmonės bendradarbiavimo – Sumažinimas dėl faktų neginčijimo – Sąlygos
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 96/C 207/04 D 2 punktas)
1. Suteikiant galimybę asmenims, kuriems skirtas pranešimas apie kaltinimus, susipažinti su byla, pirmiausia yra siekiama leisti šiems asmenims susipažinti su Komisijos byloje esančiais įrodymais, kad jų pagrindu jie galėtų veiksmingai pareikšti nuomonę dėl pranešime apie kaltinimus Komisijos padarytų išvadų. Galimybė susipažinti su byla priklauso procesinėms garantijoms, kuriomis siekiama apsaugoti teisę į gynybą, ypač užtikrinti teisės būti išklausytam veiksmingą įgyvendinimą.
Taigi Komisija privalo visoms įmonėms, susijusioms su EB 81 straipsnio 1 dalies taikymo procedūra, suteikti galimybę susipažinti su visais kaltinimus pagrindžiančiais ir paneigiančiais dokumentais, kuriuos ji gavo atlikdama tyrimą, išskyrus kitų įmonių komercinę paslaptį sudarančius dokumentus, institucijų vidaus dokumentus ir kitą konfidencialią informaciją.
Jei paaiškėja, kad Komisija ginčijamame sprendime rėmėsi kaltinimus pagrindžiančiais dokumentais, kurių nėra tyrimo byloje ir kurie nebuvo pateikti ieškovei, šiais dokumentais negalima remtis kaip įrodymais.
(žr. 33?35, 65 punktus)
2. Jei vykstant administracinei procedūrai konkurencijos srityje dokumentai, kuriuose galėtų būti kaltinimus paneigiančių įrodymų, yra Komisijos tyrimo byloje, galimas teisių į gynybą pažeidimo konstatavimas nepriklauso nuo atitinkamos įmonės elgesio vykstant administracinei procedūrai ir nuo klausimo, ar ši įmonė privalėjo prašyti Komisijos suteikti jai galimybę susipažinti su byla arba atskirais dokumentais.
Tačiau dėl dokumentų, kuriuose galėtų būti kaltinimus paneigiančių įrodymų ir kurių nėra Komisijos tyrimo byloje, suinteresuotoji įmonė privalo pateikti institucijai atskirą prašymą suteikti galimybę su jais susipažinti; to nepadarius per administracinę procedūrą, paskui ši teisė prarandama, kiek tai susiję su galimybe pareikšti ieškinį dėl galutinio sprendimo panaikinimo.
(žr. 36–37, 42, 79 punktus)
3. Komisija įvykdo savo pareigą paisyti įmonių teisės būti išklausytoms, jei ji savo pranešime apie kaltinimus aiškiai nurodo, kad spręs klausimą, ar tam tikroms įmonėms turi būti skirtos baudos, ir pagrindžia baudos skyrimą galinčias lemti pagrindines faktines bei teisines aplinkybes, pavyzdžiui, tariamo pažeidimo sunkumą ir trukmę ir tai, ar pažeidimas buvo padarytas tyčia, ar dėl neatsargumo. Tai padariusi, ji įmonėms suteikia būtinus pagrindus gynybai ne tik dėl paties pažeidimo nustatymo, bet ir dėl baudos skyrimo.
(žr. 50 punktą)
4. Dėl baudų, skiriamų už konkurencijos normų pažeidimus, dydžio nustatymo reikėtų pažymėti, kad atitinkamų įmonių teises į gynybą Komisijoje užtikrina galimybės pateikti pastabas dėl pažeidimo trukmės, sunkumo ir numatyti antikonkurencinį pažeidimo pobūdį. Be to, įmonės turi papildomą garantiją dėl baudos dydžio nustatymo, nes pagal Reglamento Nr. 17 17 straipsnį, remiantis EB 229 straipsniu, Pirmosios instancijos teismui suteikiama neribota jurisdikcija ieškinių dėl sprendimų, kuriais Komisija yra nustačiusi baudą, atžvilgiu ir atitinkamai jis gali panaikinti, sumažinti arba padidinti paskirtas baudas. Įgyvendindamas neribotą jurisdikciją, Pirmosios instancijos teismas turi įvertinti, ar paskirtos baudos dydis yra proporcingas pažeidimo sunkumui ir trukmei, ir palyginti pažeidimo sunkumą bei įmonės aplinkybes.
(žr. 51, 136 punktus)
5. Vien tai, kad nustatydama baudos dydį Komisija savo ankstesniuose sprendimuose yra nusprendusi, jog tam tikri veiksniai nėra sunkinanti aplinkybė, nereiškia, jog vėliau priimtuose sprendimuose jos vertinimas turi būti toks pats. Kita vertus, kitoje byloje įmonei suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl ketinimo jai inkriminuoti pakartotinį pažeidimą visiškai nereiškia, kad Komisija privalo tai daryti visais atvejais ar kad nesuteikus tokios galimybės atitinkamai įmonei yra trukdoma visiškai pasinaudoti teise būti išklausytai.
(žr. 57, 153, 395 punktus)
6. Nėra jokio bendro Komisijos įpareigojimo, taikant Sutarties konkurencijos taisykles, parengti ataskaitas apie pokalbius, kuriuose ji dalyvavo per susitikimus tik su kai kuriomis pažeidimo dalyvėmis.
Tačiau tai, kad nėra nustatyta tokio reikalavimo, neatleidžia Komisijos nuo įsipareigojimų, susijusių su galimybe susipažinti su byla. Iš tikrųjų negali būti daroma prielaida, kad žodinių kontaktų su trečiosiomis šalimis praktika pažeidžia teises į gynybą. Tačiau, jei Komisija ketina savo sprendime panaudoti kitos pažeidime dalyvaujančios šalies pateiktą žodinį įrodymą pagrindžiantį kaltinimą, ji turi suteikti atitinkamai įmonei galimybę su juo susipažinti, kad ši galėtų veiksmingai pareikšti nuomonę dėl išvadų, kurias Komisija padarė, remdamasi šiuo įrodymu. Prireikus ji privalo tam parengti rašytinį dokumentą, kuris turi būti pridėtas prie bylos.
(žr. 66–67 punktus)
7. Ieškinių, kuriais ginčijami Komisijos sprendimai dėl baudų skyrimo įmonėms už konkurencijos taisyklių pažeidimą, atžvilgiu Pirmosios instancijos teismo kompetencija yra dvejopa. Pirma, pagal EB 230 straipsnį jis prižiūri šių sprendimų teisėtumą. Tai darydamas jis pirmiausia turi prižiūrėti, ar laikomasi EB 253 straipsnyje numatytos pareigos motyvuoti; jei šios pareigos nepaisoma, sprendimas turi būti panaikintas. Antra, Pirmosios instancijos teismas, turėdamas neribotą jurisdikciją, kuri jam pripažįstama pagal EB 229 straipsnį ir Reglamento Nr. 17 17 straipsnį, yra kompetentingas vertinti baudų dydžių tinkamumą. Atliekant šį vertinimą gali būti pagrįstai atsižvelgiama į papildomą informaciją, kurios nereikalaujama pateikti ginčijamame sprendime, kad būtų įgyvendinta EB 253 straipsnyje numatyta pareiga motyvuoti.
(žr. 95 punktą)
8. Apskaičiuojant už Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimą skirtiną baudą, pareigos motyvuoti apimtis turi būti nustatoma atsižvelgiant į Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą, pagal kurią, „nustatant baudos dydį, atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir trukmę“. Formalūs pareigos motyvuoti reikalavimai yra įvykdomi Komisijai savo sprendime nurodžius kriterijus, kurie jai leidžia įvertinti pažeidimo sunkumą ir trukmę. Be to, baudų nustatymo metodo gairėse, remiantis Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalimi, ir pranešime dėl bendradarbiavimo kartelių atvejais yra pavyzdinės vertinimo kriterijų taisyklės, į kurias Komisija atsižvelgia vertindama pažeidimo sunkumą ir trukmę. Šiomis aplinkybėmis formalūs pareigos motyvuoti reikalavimai įvykdomi Komisijai savo sprendime nurodžius vertinimo kriterijus, į kuriuos ji atsižvelgė, taikydama gaires ir atitinkamu atveju pranešimą dėl bendradarbiavimo, ir kurie jai leido įvertinti pažeidimo sunkumą ir trukmę baudos dydžiui apskaičiuoti.
(žr. 97 punktą)
9. Taikant EB 81 straipsnio 1 dalį nagrinėjamą rinką reikia apibrėžti tam, kad būtų nustatyta, ar susitarimas gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir ar jo tikslas arba poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas bendrojoje rinkoje. Todėl Komisija pareigą sprendime, priimtame taikant EB 81 straipsnio 1 dalį, apibrėžti nagrinėjamą rinką turi tik tuo atveju, jei be tokio apibrėžimo neįmanoma nustatyti, ar nagrinėjami įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderintieji veiksmai gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir ar jo tikslas arba poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas bendrojoje rinkoje.
(žr. 99 punktą)
10. Taikydama Reglamentą Nr. 17, Komisija turi diskreciją nustatyti baudų dydį, kad paveiktų įmonių elgesį, priversdama jas laikytis konkurencijos taisyklių.
Aplinkybė, kad Komisija anksčiau už tam tikros kategorijos pažeidimus skirdavo tam tikro dydžio baudas, nekliudo jai padidinti šių baudų neperžengiant Reglamento Nr. 17 nustatytų ribų, jei to reikia Bendrijos konkurencijos politikos įgyvendinimui užtikrinti. Atvirkščiai, veiksmingam Bendrijos konkurencijos taisyklių taikymui būtina, kad Komisija galėtų bet kuriuo metu baudų dydį pritaikyti prie šios politikos poreikių.
(žr. 134–135, 154, 395, 407, 415 punktus)
11. Kadangi Komisija priėmė baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gaires, skirtas tam, kad laikantis Sutarties būtų patikslinti kriterijai, kuriuos ji numato taikyti įgyvendindama savo diskreciją, ji pati apriboja savo diskreciją, nes turi laikytis savo pačios nustatytų pavyzdinių taisyklių. Kad nustatytų pažeidimų sunkumą, Komisija, be daugybės kriterijų, privalo atsižvelgti į tuos, kurie yra nustatyti gairėse, nebent atitinkamu atveju atskirai paaiškintų motyvus, kodėl konkrečiu klausimu ji nukrypo nuo gairių.
(žr. 138 punktą)
12. Komisija baudų nustatymo metodo gairėse, remiantis Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalimi, nurodė, kad labai sunkiais pažeidimais dažniausiai laikytini horizontalūs apribojimai, kaip antai „kainų karteliai“ bei rinkos dalijimosi kvotos, ir kiti tinkamam vidaus rinkos veikimui žalą darantys veiksmai. Iš šio pavyzdinio aprašymo matyti, kad susitarimai ir suderintieji veiksmai, kurių tikslas yra nustatyti kainas ir pasidalyti klientus, vien dėl savo pobūdžio gali būti kvalifikuojami kaip labai sunkūs pažeidimai, tad nebėra būtinybės šių veiksmų apibūdinti poveikio ar geografinės rinkos dydžio požiūriu. Šią išvadą patvirtina tai, kad pateikiant sunkiais laikytinų pažeidimų pavyzdinį aprašymą nurodyta, jog tai yra to paties tipo pažeidimai kaip ir lengvi, „tačiau įgyvendinami griežčiau, turintys didesnį poveikį rinkai ir paveikiantys didesnes bendrosios rinkos sritis“, o apibrėžiant labai sunkius pažeidimus apibrėžime neminimas nei poveikis, nei pasekmių atsiradimas atskiroje geografinėje teritorijoje.
(žr. 150–151 punktus)
13. Tarp pažeidimo sunkumo vertinimo kriterijų gali būti pažeidimo objektu esančių prekių kiekis ir vertė, įmonės dydis bei ekonominis pajėgumas ir atitinkamai įtaka, kurią ji gali padaryti rinkai. Viena vertus, darytina išvada, kad nustatant baudos dydį yra teisėta atsižvelgti tiek į bendrą įmonės apyvartą, kuri yra jos dydžio ir ekonominio pajėgumo rodiklis, nors netikslus ir netobulas, tiek į šios apyvartos dalį, kuri susijusi su pažeidimo objektu esančiu prekių pardavimu ir gali būti pažeidimo dydžio rodiklis. Kita vertus, darytina išvada, kad nei vienam, nei kitam iš šių skaičių nereikia suteikti neproporcingai didelės svarbos kitų vertinimo kriterijų atžvilgiu, nes tinkamas baudos dydis negali būti nustatytas remiantis vien apskaičiavimu pagal bendrą apyvartą.
(žr. 158, 367 punktus)
14. Nustačius, kad įmonė dalyvavo akivaizdžiai konkurenciją pažeidžiančiuose susitikimuose, ji pati turi pateikti įrodymų, kad jos dalyvavimas tokiuose susitikimuose neturėjo jokio konkurencijai prieštaraujančio tikslo, įrodyti, jog ji savo konkurentams paaiškino, kad tame susitikime dalyvavo kitu tikslu nei jie. Jei nėra tokį atsiribojimą įrodančių faktų, įmonės dalyvavimas, net ir pasyvus, tokiuose susitikimuose leidžia daryti išvadą, kad ji dalyvavo juose sukurtame kartelyje. Be to, dėl to, kad įmonė neįgyvendino per šiuos susitikimus pasiektų susitarimų, atsakomybė už dalyvavimą kartelyje nepanaikinama. Galiausiai įmonė, kuri dalyvavo tokiuose susitikimuose, negali remtis ta aplinkybe, kad ji juose dalyvauja dėl kitų, galbūt ekonomiškai pajėgesnių, dalyvių daromo spaudimo. Iš tikrųjų ji galėjo apie jai daromą spaudimą pranešti kompetentingoms institucijoms ir pagal Reglamento Nr. 17 3 straipsnį pateikti Komisijai skundą, o ne dalyvauti šiuose veiksmuose.
(žr. 164, 245, 423 punktus)
15. Siekis, kad baudos būtų atgrasančios, yra vienas iš būtinų kriterijų tikslinant baudas pagal pažeidimo sunkumą, nes juo siekiama neleisti, kad remiantis nustatymo metodu būtų nustatyti baudų dydžiai, kurie tam tikroms įmonėms būtų nepakankami tam, kad taip būtų užtikrintas pakankamai atgrasantis baudos poveikis.
(žr. 170 punktą)
16. Non bis in idem principas, taip pat nustatytas Europos žmogaus teisių konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, yra bendrasis Bendrijos teisės principas, kurio laikymąsi užtikrina teismai.
Bendrijos konkurencijos teisės srityje šis principas draudžia Komisijai dar kartą bausti arba persekioti įmonę už antikonkurencinius veiksmus, už kuriuos ji buvo nubausta arba dėl kurių buvo pripažinta nekalta ankstesniame Komisijos sprendime, dėl kurio nebegali būti paduotas ieškinys. Principo non bis in idem taikymui yra būtinos trys sąlygos: tos pačios faktinės aplinkybės, tas pats pažeidėjas ir tas pats saugomas teisinis interesas.
(žr. 184–185 punktus)
17. Konkurencijos taisyklių pažeidimo sunkumas nepriklauso vien nuo jo geografinių ribų ir nuo pažeidimo objektu esančių produktų pardavimo apimties bendro šių produktų pardavimo Europos Sąjungoje atžvilgiu. Iš tikrųjų, neatsižvelgiant į minėtus kriterijus, bendra atitinkamo pardavimo vertė taip pat yra svarbus pažeidimo sunkumo rodiklis, teisingai atspindintis sandorių, kuriems pažeidimu siekiama netaikyti normalių konkurencijos sąlygų, ekonominę svarbą.
(žr. 191 punktą)
18. Šiuo atžvilgiu dėl EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimo įrodymų pateikimo primintina, kad Komisija turi įrodyti savo konstatuotą pažeidimą ir pateikti pakankamai įrodymų, patvirtinančių pažeidimą sudarančių aplinkybių buvimą. Kilus abejonių, teismas jas turėtų spręsti įmonės, kuriai skirtas pažeidimą konstatuojantis sprendimas, naudai. Taigi teismas negali pripažinti, kad Komisija pateikė pakankamai pažeidimo buvimo įrodymų, jei šiuo klausimu dar yra abejonių, ypač kai nagrinėjamas ieškinys dėl sprendimo, kuriuo paskirta bauda, panaikinimo.
Komisija turi pateikti tikslių ir neprieštaringų įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimas tikrai buvo padarytas.
Vis dėlto reikia pabrėžti, kad kiekvienas Komisijos pateiktas įrodymas nebūtinai turi atitikti šiuos kriterijus kiekvieno pažeidimo elemento atžvilgiu. Pakanka, kad šiuos reikalavimus atitiktų institucijos pateiktų įrodymų visuma.
(žr. 215, 217–218 punktus)
19. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje ir esantis viena iš pagrindinių teisių, kurios, remiantis Teisingumo Teismo praktika, patvirtinta Suvestinio Europos Akto preambulėje, Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje, yra saugomos Bendrijos teisės sistemoje. Atsižvelgiant į nagrinėjamų pažeidimų pobūdį ir paskirtų sankcijų pobūdį bei griežtumą, nekaltumo prezumpcijos principas taikomas ir procedūroms dėl įmonėms taikomų konkurencijos normų pažeidimų, kai per šias procedūras gali būti nustatytos vienkartinės arba periodiškai mokamos baudos.
(žr. 216 punktą)
20. Jei pažeidimą padarė kelios įmonės, nustatant baudos dydį turi būti išnagrinėtas kiekvienos iš šių įmonių dalyvavimo darant pažeidimą sunkumas, dėl to ypač būtina nustatyti kiekvienos iš jų įtaką pažeidimui tuo laikotarpiu, kai ji dalyvavo jį darant.
Ši išvada yra logiška bausmių individualizavimo principo, pagal kurį įmonė turi būti baudžiama tik už aplinkybes, dėl kurių būtent ji yra kaltinama, pasekmė; šis principas taikomas visoms administracinėms procedūroms, kurioms vykstant pagal Bendrijos konkurencijos taisykles gali būti skirta bausmė.
(žr. 277–278 punktus)
21. Tai, kad kartelio šalis verčia kitą jo šalį išplėsti kartelio ribas, atsisakymo atveju jai grasindama represijomis, gali būti pripažinta sunkinančia aplinkybe. Iš tikrųjų tokio elgesio pasekmė yra tai, kad padidėja kartelio padaryta žala, ir taip besielgianti įmonė turi būti nubausta griežčiau.
(žr. 281 punktą)
22. Jokia Bendrijos teisės nuostata ar bendrasis principas nedraudžia Komisijai įmonės atžvilgiu remtis kitų kaltinamų įmonių parodymais. Jei būtų kitaip, būtų neįmanoma įvykdyti Komisijai nustatytos pareigos įrodyti EB 81 ir 82 straipsniams prieštaraujančius veiksmus ir tai būtų nesuderinama su jai EB sutartimi patikėta užduotimi prižiūrėti šių nuostatų tinkamą taikymą. Tačiau dėl dalyvavimo kartelyje kaltinamos įmonės pareiškimas, kurio teisingumą ginčija kitos kaltinamos įmonės, negali būti vertinamas kaip pakankamas nagrinėjamų aplinkybių įrodymas, jei jis neparemtas kitais įrodymais. Kai kartelyje dalyvauja tik dvi šalys, vienos iš jų kitos pareiškimo ginčijimo pakanka, kad būtų reikalaujama jį paremti kitais įrodymais. Juo labiau kad tai yra pareiškimas, kuriuo siekiama sušvelninti įmonės, kurios vardu jis yra daromas, atsakomybę, kad būtų pabrėžta kitos įmonės atsakomybė.
Kai dokumente yra vienos įmonės grasinimas kitai įmonei, tačiau jo įrodomąją galią ginčija pirmoji įmonė, nustatant, ar šis dokumentas yra pakankamas grasinimų įrodymas, pirmiausia reikia patikrinti jame nurodytos informacijos patikimumą. Ypač reikia atsižvelgti į dokumento kilmę, jo parengimo aplinkybes, adresatą ir atsakyti į klausimą, ar jo turinys atrodo logiškas ir patikimas.
(žr. 285–286 punktus)
23. Pagal baudų nustatymo metodo gairėse, remiantis Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalimi, nustatytą metodą baudos dydis ir toliau skaičiuojamas atsižvelgiant į Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalyje minimus du kriterijus, t. y. pažeidimo sunkumą ir jo trukmę, neviršijant tame pačiame straipsnyje nustatyto maksimalaus dydžio, susijusio su kiekvienos įmonės apyvarta.
Vadinasi, negalima teigti, kad gairėse peržengiamos šiame straipsnyje nustatyto teisinio bausmių pagrindo ribos.
(žr. 343–344 punktus)
24. Vertindama pažeidimo sunkumą baudos dydžiui nustatyti, Komisija turi atsižvelgti ne tik į ypatingas bylos aplinkybes, bet ir į pažeidimo kontekstą, bei užtikrinti, kad jos veiksmai turėtų atgrasantį poveikį visų pirma tokių pažeidimų atžvilgiu, kurie ypač kenkia Bendrijos tikslų įgyvendinimui.
Šiuo atžvilgiu nagrinėjant padaryto pažeidimo sunkumą turi būti atsižvelgta į tai, ar tai yra pakartotinis pažeidimas. Iš esmės atgrasančio poveikio atžvilgiu pakartotinis pažeidimas yra aplinkybė, pateisinanti nemažą pagrindinio baudos dydžio padidinimą. Pakartotinis pažeidimas faktiškai yra įrodymas, kad anksčiau paskirta bausmė neturėjo pakankamo atgrasančio poveikio.
Be to, pakartotinis pažeidimas, nors ir apibūdina tik pažeidimą padariusį asmenį, t. y. jo polinkį daryti tokius pažeidimus, būtent dėl tos pačios priežasties yra dar ir labai ryškus nagrinėjamo elgesio sunkumo bei atitinkamai būtinybės sugriežtinti bausmę siekiant veiksmingo atgrasančio poveikio rodiklis.
Pakartotinio pažeidimo sąvoka, kaip ji suprantama tam tikrose nacionalinės teisės sistemose, reiškia, jog asmuo naujus pažeidimus padarė būdamas baustas už panašaus pobūdžio pažeidimus.
Vis dėlto pagal pakartotinio pažeidimo sąvoką, atsižvelgiant į jos tikslą, nereikalaujama, jog anksčiau būtų skirta piniginė bauda, pakanka, kad anksčiau buvo konstatuotas pažeidimas. Iš esmės atsižvelgiant į pakartotinį pažeidimą griežtesnė bausmė už tam tikrą pažeidimą skiriama įmonei, kaltai dėl šį pažeidimą sudarančių aplinkybių, jei paaiškėja, kad ankstesnio pažeidimo konstatavimo nepakako, jog būtų užkirstas kelias pasikartoti neteisėtam elgesiui. Šiuo atžvilgiu esminis pakartotinio pažeidimo kriterijus yra ne anksčiau skirta bausmė, bet anksčiau padaryto pažeidimo konstatavimas.
(žr. 347?349, 362–363 punktus)
25. Senaties terminas gali užtikrinti teisinio saugumo principą, o jo pažeidimas gali būti šio principo pažeidimas tik tuo atveju, jei toks senaties terminas buvo nustatytas iš anksto; nei Reglamento Nr. 17 15 straipsnyje, kuris yra bausmių, Komisijos galimų skirti už Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimus, teisinis pagrindas, nei baudų nustatymo metodo gairėse, remiantis Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalimi, tai nėra numatyta pakartotiniam įmonės padarytam pažeidimui konstatuoti.
(žr. 352–353 punktus)
26. Baudų nustatymo metodo gairių, remiantis Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalimi, 3 punkte visos nurodytos lengvinančios aplinkybės vertinamos atsižvelgiant į kiekvienos įmonės elgesį.
Darytina išvada, kad, vertinant lengvinančias aplinkybes, be kita ko, ir susitarimų neįgyvendinimą, būtina įvertinti ne pažeidimo, kaip visumos, pasekmes, į kurias turi būti atsižvelgta vertinant konkretų pažeidimo poveikį rinkai, kai nustatomas pažeidimo sunkumas (gairių 1 punkto A dalies pirmoji pastraipa), bet į kiekvienos įmonės individualų elgesį, kad būtų įvertintas kiekvienos įmonės dalyvavimo darant pažeidimą sunkumas.
(žr. 383–384 punktus)
27. Tai, kad nėra kartelio įgyvendinimo kontrolės priemonių, savaime nelaikoma lengvinančia aplinkybe.
(žr. 393 punktą)
28. Komisija nėra įpareigota, nustatydama baudos už Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimus dydį, atsižvelgti į įmonės finansinius sunkumus, nes tai reikštų, kad mažiausiai prie rinkos sąlygų prisitaikiusioms įmonėms suteikiamas nepagrįstas konkurencinis pranašumas.
(žr. 413 punktą)
29. Baudos sumažinimas dėl bendradarbiavimo per administracinę procedūrą pateisinamas tik tuo atveju, jei atitinkamos įmonės elgesys leido Komisijai lengviau konstatuoti pažeidimą arba prireikus jį nutraukti.
Šiuo atžvilgiu įmonės bendradarbiavimas per tyrimą nesuteikia teisės į jokį baudos sumažinimą, jei šis bendradarbiavimas neviršija jai pagal Reglamento Nr. 17 11 straipsnio 4 ir 5 dalis nustatytų įpareigojimų. Tačiau tuo atveju, kai, atsakydama į prašymą pateikti informaciją pagal Reglamento Nr. 17 11 straipsnį, įmonė pateikia gerokai daugiau informacijos, nei Komisija pagal šį straipsnį gali pareikalauti, bauda atitinkamai įmonei gali būti sumažinta.
Tai, kad įmonė Komisijai per šios vykdomą tyrimą dėl kartelio pateikė informaciją apie veiksmus, už kuriuos bet kuriuo atveju ji neturi mokėti baudos pagal Reglamentą Nr. 17, nėra bendradarbiavimas, susijęs su pranešimo dėl bendradarbiavimo kartelių atvejais taikymo sritimi ar juo labiau su jo D punktu.
(žr. 449, 451–452, 471 punktus)
30. Vertindama įmonių bendradarbiavimą per administracinę procedūrą dėl draudžiamo kartelio, Komisija negali pažeisti vienodo požiūrio principo, kuris yra bendras Bendrijos teisės principas ir kuris pažeidžiamas, jei panašios situacijos vertinamos skirtingai ar skirtingos situacijos vertinamos vienodai, nebent tai būtų objektyviai pagrįsta.
Šiuo atžvilgiu įmonių bendradarbiavimo laipsnio vertinimas negali priklausyti nuo visiškai atsitiktinių veiksnių. Taigi skirtingas požiūris į atitinkamas įmones turi būti aiškinamas skirtingu bendradarbiavimo laipsniu, ypač tada, kai pateikiama skirtinga informacija arba ši informacija pateikiama skirtingais administracinės procedūros etaais ar skirtingomis aplinkybėmis.
Be to, jei bendradarbiaudama įmonė tik patvirtina tam tikrą kitos bendradarbiaujančios įmonės pateiktą informaciją ir tai padaro ne taip aiškiai ir tiksliai, šios įmonės bendradarbiavimas, nors tam tikru požiūriu Komisijai ir naudingas, negali būti prilygintas pirmosios įmonės, pateikusios šią informaciją, bendradarbiavimui. Pareiškimas, kuris tik tam tikra dalimi patvirtina Komisijos jau turimą pareiškimą, iš esmės pastebimai nepalengvina Komisijos užduoties ir atitinkamai negali būti pakankamas pagrindas pateisinti baudos sumažinimą dėl bendradarbiavimo.
(žr. 453?455 punktus)
31. Norėdama pasinaudoti baudos sumažinimu už faktinių aplinkybių neginčijimą pagal pranešimo dėl bendradarbiavimo kartelių atvejais D 2 punkto antrąją įtrauką įmonė, susipažinusi su pranešimu apie kaltinimus, turi Komisiją aiškiai informuoti, kad ji neketina ginčyti faktinių aplinkybių tikrumo.
Tačiau nepakanka, kad įmonė apskritai patvirtintų, jog ji neginčija nustatytų faktinių aplinkybių pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo, jei bylos aplinkybėmis šis tvirtinimas Komisijai visiškai neturi reikšmės. Iš tikrųjų tam, kad įmonei už bendradarbiavimą per administracinę procedūrą būtų galima sumažinti baudą, jos elgesys turėtų palengvinti Komisijos užduotį nustatyti Bendrijos konkurencijos teisės pažeidimus ir nubausti už juos.
(žr. 504–505 punktus)