1. Mokesčių teisės nuostatos – Teisės aktų derinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Šeštojoje direktyvoje numatytas atleidimas nuo mokesčio – Azartinių lošimų atleidimas nuo mokesčio – Nacionalinės teisės aktai, draudžiantys atleisti nuo mokesčio šiuos lošimus, kai juos eksploatuoja kiti nei viešų kazino licenciją turintys ūkio subjektai – Nepriimtinumas – Privačių asmenų galimybė remtis atitinkama nuostata nacionaliniame teisme
(Tarybos direktyvos 77/388 13 str. B skirsnio f punktas)
2. Prejudiciniai klausimai – Aiškinimas – Aiškinamųjų sprendimų galiojimas laiko atžvilgiu – Veikimas atgaline data – Teisingumo Teismo nustatytas apribojimas – Finansinių sprendimo pasekmių svarba atitinkamai valstybei narei – Lemiamos reikšmės neturintis kriterijus
(EB 234 str.)
1. Šeštosios direktyvos 77/388 13 straipsnio B skirsnio f punktas, iš kurio matyti, kad azartinių lošimų organizavimas ir lošimo įrenginių eksploatavimas iš esmės turi būti atleidžiamas nuo pridėtinės vertės mokesčio, o valstybėms narėms išlieka teisė nustatyti šio atleidimo sąlygas ir apribojimus, turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia, jog nacionalinės teisės aktas nustatytų, kad visų azartinių lošimų organizavimas ir lošimo įrenginių eksploatavimas licencijas turinčiuose viešuose kazino yra atleidžiamas nuo mokesčio, o kitiems ta pačia veikla užsiimantiems ūkio subjektams, kurie neeksploatuoja tokių kazino, šis atleidimas nuo mokesčio netaikomas.
Iš tikrųjų, įgyvendindamos nagrinėjama nuostata joms suteiktus įgaliojimus, valstybės narės turi laikytis fiskalinio neutralumo principo ir negali pagrįstai nustatyti, kad atleidimo nuo mokesčio taikymas priklauso nuo tokių lošimų organizatoriaus ir lošimo įrenginių eksploatuotojo tapatybės.
Be to, minėta nuostata yra tiesiogiai veikianti, nes azartinių lošimų organizatorius ar lošimo įrenginių eksploatuotojas nacionaliniuose teismuose gali ja remtis siekdamas išvengti šios nuostatos neatitinkančių vidaus teisės normų taikymo. Kai valstybės narės nustatytos azartinių lošimų atleidimo nuo mokesčio sąlygos ir apribojimai prieštarauja fiskalinio neutralumo principui, ji negali remtis tokiomis sąlygomis ar apribojimais tokių lošimų organizatoriui atsisakydama taikyti atleidimą nuo mokesčio, kurio jis gali teisėtai reikalauti pagal Šeštąją direktyvą.
(žr. 23–24, 29–30, 37–38 punktus, rezoliucinės dalies 1–2 punktus)
2. Tik išskirtiniu atveju, taikydamas Bendrijos teisės sistemos bendrą teisinio saugumo principą, Teisingumo Teismas gali apriboti atskiro suinteresuoto asmens galimybę remtis jo išaiškinta nuostata ginčijant gera valia pradėtus teisinius santykius. Šiuo atžvilgiu finansinės pasekmės, kurių valstybei narei galėtų kilti priėmus prejudicinį sprendimą, pačios savaime nepateisina šio sprendimo pasekmių laiko atžvilgiu apribojimo.
(žr. 42, 44 punktus)