Byla C-417/02

Europos Bendrijų Komisija

prieš

Graikijos Respubliką

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Direktyva 85/384/EEB – Architektų diplomų pripažinimas – Registravimo Graikijos technikos rūmuose (Technico Epimelitirio Elladas) procedūra – Pareiga pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad turimai kvalifikacijai taikomas abipusio pripažinimo režimas“

Sprendimo santrauka

1. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Ginčo dalykas – Nustatymas ikiteisminėje procedūroje – Visiškai formalus kaltinimų patikslinimas po argumentuotos nuomonės pateikimo dėl to, kad buvo pakeisti nacionalinės teisės aktai – Priimtinumas

(EB 226 str.)

2. Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo teisė – Laisvė teikti paslaugas – Architektai – Diplomų ir kvalifikacijų pripažinimas – Pareiga pateikti dokumentą, patvirtinantį atitiktį nagrinėjamoms nacionalinėms nuostatoms – Nacionalinių technikos rūmų delsimas nagrinėti nacionalinio diplomo neturinčių Bendrijos piliečių pateiktus prašymus įregistruoti – Nepriimtinumas

(Tarybos direktyva 85/384)

1. Pareiškus ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal EB 226 straipsnį, argumentuota nuomonė ir ieškinys turi būti grindžiami vienodais kaltinimais. Tačiau šis reikalavimas negali privalomai nustatyti, kad kiekvienu atveju sutaptų visos argumentuotoje nuomonėje ir ieškinyje nurodytos nacionalinės teisės nuostatos. Kai tarp dviejų šios procedūros stadijų teisės aktas yra keičiamas, pakanka to, kad visa ikiteisminėje procedūroje ginčytuose teisės aktuose įtvirtinta tvarka lieka galioti valstybei narei po argumentuotos nuomonės priėmus naujus teisės aktus, kurie ginčijami pareiškus ieškinį.

(žr. 17 punktą)

2. Valstybė narė, kuri, pirma, priima ir palieka galioti nuostatas, tarp leidimo vykdyti architekto veiklą išdavimo sąlygų nustatančias pareigą pateikti kilmės valstybės arba tos valstybės narės, iš kurios asmuo yra atvykęs, kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą, kuris patvirtintų, kad diplomai arba kiti oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai buvo numatyti nagrinėjamose nacionalinės teisės nuostatose ir, antra, kuri leidžia, kad nacionaliniai technikos rūmai, kuriuose privaloma įsiregistruoti siekiant vykdyti architekto veiklą, delstų nagrinėti pagal minėtą direktyvą pripažintinus užsienio diplomus turinčių Europos Bendrijos piliečių pateiktus dokumentus ir juos įregistruoti, neįvykdo įsipareigojimų pagal Direktyvą 85/384 dėl architektūros diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas.

(žr. 18 punktą ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija)

SPRENDIMAS

2004 m. rugsėjo 9 d.(*)

Byloje C‑417/02

dėl pagal EB 226 straipsnį dėl įsipareigojimų neįvykdymo pareikšto ieškinio, kurį Teisingumo Teismas gavo 2002 m. lapkričio 19 d.,

Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. Patakia, nurodžiusios adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ieškovė,

prieš

Graikijos Respubliką, atstovaujamą E. Skandalou, nurodžiusios adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

atsakovę,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas P. Jann, teisėjais: A. Rosas, S. von Bahr, K. Lenaerts ir K. Schiemann (pranešėjas),

generalinė advokatė: J. Kokott,

sekretorė: L. Hewlet, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2004 m. kovo 4 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2004 m. kovo 30 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1 Europos Bendrijų Komisija ieškiniu prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad priimdama ir palikdama galioti 1993 m. kovo 22 d. Prezidento dekreto Nr. 107/1993 3 straipsnio 1 dalies c punktą ir 2 dalį bei leisdama, kad Technico Epimelitirio Elladas (Graikijos technikos rūmai, toliau – Technikos rūmai), kuriuose privaloma registruotis siekiant vykdyti architekto veiklą Graikijoje, sistemingai atsisakytų įregistruoti Europos Bendrijos piliečius, turinčius pagal 1985 m. birželio 10 d. Tarybos direktyvą 85/384/EEB dėl architektūros diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas (OL L 223, p. 15) pripažintinus ne Graikijoje išduotus diplomus, Graikijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

Teisinis pagrindas ir ikiteisminė procedūra

2 Direktyvos Nr. 85/384 2–9 straipsniai nustato bendrąsias taisykles siekiant vykdyti architekto veiklą. Siekiant palengvinti abipusį pripažinimą, Direktyvos Nr. 85/384 7 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekviena valstybė narė nedelsdama kitoms valstybėms narėms ir Komisijai vienu metu pateikia diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų, išduotų jų teritorijoje ir atitinkančių 3 bei 4 straipsnio kriterijus, sąrašą, nurodydamos juos išdavusias įstaigas ir institucijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, informacijos tikslais praėjus trims mėnesiams nuo pranešimo, Komisija paskelbia pirmiau minėtus sąrašus ir jų patikslinimus Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje (toliau – Oficialusis leidinys).

3 Direktyvos Nr. 85/384 10 straipsnis reglamentuoja oficialių mokslo pažymėjimų, suteikiančių teisę vykdyti architekto veiklą remiantis nustatytomis teisėmis, pripažinimą. Pagal pirmiau minėtą straipsnį, kiekviena valstybė narė pripažįsta minėtos direktyvos straipsnyje nurodytus diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus, kitų valstybių narių išduotus valstybių narių piliečiams, kuriose tokie piliečiai jau turi šias kvalifikacijas pranešimo apie šią direktyvą metu, arba jų studijos, kurias baigus išduodami diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias kvalifikacijas tvirtinantys dokumentai, prasideda ne vėliau kaip trečiaisiais akademiniais metais nuo minėto pranešimo, net jei tos kvalifikacijos neatitinka minėtos direktyvos II skyriuje nustatytų būtiniausių reikalavimų, tokiems asmenims savo teritorijoje suteikdama tokią pačią teisę pradėti ir vykdyti 1 straipsnyje minimą veiklą laikantis 23 straipsnio, kokia yra suteikiama turintiems pačios valstybės narės išduotus architektūros diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialią kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

4 Direktyvos Nr. 85/384 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad procedūra, pagal kurią suinteresuotajam asmeniui leidžiama pradėti bet kurią 1 straipsnyje minimą veiklą, pagal 17 ir 18 straipsnius turi būti kuo greičiau baigta ir tęstis ne ilgiau kaip tris mėnesius nuo visų suinteresuotojo asmens dokumentų pateikimo, išskyrus terminus, susijusius su galima apeliacija dėl šios procedūros rezultatų.

5 Siekiant perkelti direktyvas į nacionalinę teisę, tarp jų ir Direktyvą Nr. 85/3841993 m. kovo 22 d., Graikijoje buvo priimtas Prezidento dekretas Nr. 107/1993.

6 Dekreto Nr. 107/1993 3 straipsnio 1 dalies c punktas tarp Technikos rūmų leidimo vykdyti architekto veiklą išdavimo sąlygų nustatė pareigą pateikti kilmės valstybės arba tos valstybės narės, iš kurios asmuo yra atvykęs, kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą, kuris patvirtintų, kad diplomai arba kiti oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai buvo numatyti pirmiau minėto dekreto nuostatose. Prezidento dekretas Nr. 107/1996 buvo pakeistas 2000 m. spalio 17 d. Dekretu Nr. 272/2000 (toliau – pakeistas dekretas Nr. 107/1993). Pakeisto dekreto Nr. 107/1993 3 straipsnio 1 dalies c punktas nustatė reikalavimą, kad tuo atveju, kai kvalifikacija ir ją suteikusi mokykla nėra aiškiai įvardinta pakeisto dekreto Nr. 107/1993 13 straipsnio prieduose, tokį dokumentą išduotų kilmės valstybės arba tos valstybės narės, iš kurios asmuo yra atvykęs, kompetentingos institucijos. Šiuose prieduose yra pateikiami visi diplomai, pažymėjimai ir kiti oficialias kvalifikacijas patvirtinantys dokumentai, nurodyti pagal Direktyvos Nr. 85/384 7 straipsnio 2 dalį Oficialiajame leidinyje paskelbtame Komisijos sąraše.

7 Dekreto Nr. 107/1993 3 straipsnio 2 dalis asmenims, norintiems užsiregistruoti Technikos rūmuose, nustatė pareigą pateikti oficialų pagal Dekreto Nr. 107/1993 3 straipsnio 1 dalies c punkte numatytų patvirtinančių dokumentų vertimą į graikų kalbą. Pakeisto dekreto Nr. 107/1993 3 straipsnio 2 dalis papildomai nurodo, kad patvirtinančius dokumentus į graikų kalbą oficialiai turi išversti kilmės valstybės arba tos valstybės narės, iš kurios jie yra atvykę, kompetentingos institucijos.

8 Išanalizavusi pateiktų teisės aktų tekstus ir gausius skundus dėl Technikos rūmų veiklos, kurie nuo 1993 m. sistemingai atsisakydavo įregistruoti Europos Bendrijos piliečius, turinčius pagal Direktyvą Nr. 85/384 pripažintus diplomus, Komisija nurodė, kad Graikijos Respublika netinkamai perkėlė Direktyvą Nr. 85/384 į nacionalinę teisę bei ją neteisingai taikė. Oficialiai paprašiusi Graikijos Respublikos pateikti jai savo pastabas, Komisija pagal EB 226 straipsnio 1 dalyje numatytą procedūrą 2000 m. vasario 24 d. išsiuntė šiai valstybei narei argumentuotą nuomonę, nurodydama per du mėnesius nuo jos gavimo imtis pagal Direktyvą Nr. 85/384 būtinų priemonių, kad į ją būtų tinkamai atsižvelgta.

9 Išnagrinėjusi Graikijos Vyriausybės atsakymus, Komisija pareiškė, kad argumentuotoje nuomonėje nurodyti pažeidimai tebesitęsia ir nusprendė pareikšti šį ieškinį.

Dėl ieškinio

10 Grįsdama ieškinį, Komisija nurodė 3 kaltinimus. Dublike Komisija nusprendė atsisakyti kaltinimo, susijusio su pakeisto dekreto Nr. 107/1993 3 straipsnio 2 dalimi.

Dėl pirmo kaltinimo, susijusio su pakeisto dekreto Nr. 107/1993 3 straipsnio 1 dalies c punktu

Šalių argumentai

11 Pirmu kaltinimu Komisija Graikijos Vyriausybei nurodė, kad pakeisto dekreto Nr. 107/1993 3 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinta pareiga neatitinka Direktyvos Nr. 85/384 nuostatų. Direktyvos Nr. 85/384 27 straipsnis numato, kad tokio pažymėjimo negali būti reikalaujama, išskyrus išimtinius atvejus, kai kyla pagrįstos abejonės. Tačiau nagrinėjamos pareigos atžvilgiu taip nėra, kadangi, siekiama pateisinti žymų uždelsimą dėl to, kad nebuvo atnaujinti pakeisto dekreto Nr. 107/1993 priedai. Be to, daugiau nei 10 mėnesių vėlavęs atnaujinimas buvo susijęs tik su 1999 m. gruodžio 4 d. Komisijos pranešimu.

12 Graikijos Vyriausybė atsiliepime į ieškinį teigia, kad pakeisto dekreto Nr. 107/1993 3 straipsnio 1 dalies c punktu buvo siekiama, atsižvelgiant į prašymus pateikusių asmenų interesus, palengvinti įregistravimo kompetentingoje institucijoje procedūrą tuo atveju, kai yra laiko neatitiktis tarp šios Direktyvos priedo ir pirmiau minėto dekreto. Ši laiko neatitiktis atsirado dėl terminų, kurie įprastai būtini atnaujinti pakeisto dekreto Nr. 117/1993 13 straipsnio priedus.

13 Be to, ši Vyriausybė rėmėsi Direktyvos Nr. 85/384 15 konstatuojamąja dalimi, pagal kurią valstybės narės gali numatyti, kad be oficialių mokslo pažymėjimų asmuo, kuris tenkina tų institucijų numatytus mokymosi reikalavimus, turėtų kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios jis yra atvykęs, kompetentingų institucijų išduotą pažymėjimą, nurodantį, kad šiems mokslo pažymėjimams taikoma ši direktyva.

14 Atsakydama į Komisijos kaltinimą, Graikijos Vyriausybė savo triplike nurodė, kad pakeisto dekreto Nr. 107/1993 3 straipsnio 1 dalies c punktas bus peržiūrėtas. Todėl pareiga pateikti pažymėjimą buvo panaikinta ir, nors atitinkamas Graikijos ministerijos įsakymas dar nebuvo paskelbtas, turėtojas galėjo remtis nuoroda į Oficialų leidinį, kuriame buvo išspausdintos jo kvalifikacijos. Vėliau, 2004 m. vasario 17 d. ši vyriausybė Teisingumo Teismui pranešė, kad paskelbtas Prezidento dekretas, panaikinantis pakeistą dekretą Nr. 107/93, numatantį pirmiau minėtus pakeitimus.

Teisingumo Teismo vertinimas

15 Iš Komisijos pateiktų teisinių argumentų matyti, kad pirmasis kaltinimas susijęs su pakeisto dekreto Nr. 107/1993 3 straipsnio 1 dalies c punktu. Pabrėžtina, kad Komisijos argumentuota nuomonė yra paremta ankstesne šios nuostatos redakcija, t. y. iki jos pakeitimo. Dėl šios priežasties, pirmo kaltinimo priimtinumo klausimas, kurio Graikijos Vyriausybė nebuvo nurodžiusi, spręstinas ex officio.

16 Pagal Teisingumo Teismo praktiką, Teisingumo Teismas gali nagrinėti ex officio, ar buvo įvykdytos EB 226 straipsnyje numatytos ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo pareiškimo sąlygos (1992 m. kovo 31 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C–362/90, Rink. p. I‑2353, 8 punktas).

17 Iš Teisingumo Teismo praktikos taip pat matyti, kad Komisijos argumentuota nuomonė ir ieškinys turi būti grindžiami vienodais kaltinimais. Tačiau šis reikalavimas negali privalomai nustatyti, kad kiekvienu atveju sutaptų visos argumentuotoje nuomonėje ir ieškinyje nurodytos nacionalinės teisės nuostatos. Kai tarp dviejų šios procedūros stadijų teisės aktas yra keičiamas, pakanka to, kad visa ikiteisminėje procedūroje ginčyta teisės aktuose įtvirtinta sistema lieka galioti valstybei narei po argumentuotos nuomonės priėmus naujus teisės aktus, kurie ginčijami pareiškus ieškinį (1992 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C‑105/91, Rink. p. I‑5871, 13 punktas).

18 Konstatuotina, kad Dekreto Nr. 107/1993 3 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinta pagrindinė pareiga pažymėjimą, patvirtinantį kad turima kvalifikacija atitinka šio dekreto nuostatas, taip pat buvo įtraukta ta pačia nuostata į pakeistą dekretą Nr. 107/1993. Todėl nagrinėjant šį ieškinį, bus remiamasi originaliu Dekreto Nr. 107/1993 tekstu. Iš to išplaukia, kad kaltinimas taip pat yra priimtinas.

19 Iš esmės, reikia pastebėti, kad Dekreto Nr. 107/1993 3 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta pareiga suinteresuotuosius asmenis įpareigoja pateikti papildomą įrodymą, nepatenkantį į Direktyvos Nr. 85/384 taikymo sritį. Šios pareigos atgrasantis poveikis prieštarauja tikslui palengvinti naudojimosi įsisteigimo teise veiksmingumą, įgyvendinimą bei užtikrinimą, kurio siekiama pagal Direktyvą Nr. 85/384 ir EB 43 straipsnį.

20 Graikijos Vyriausybės nurodyti įprasti terminai atnaujinti pakeisto dekreto Nr. 107/1993 priedus negali pateisinti kliūčių vykdyti architekto veiklą Graikijoje. Pagal Teisingumo Teismo praktiką, vidaus sunkumai, susiję su teisės aktų rengimu, negali atleisti valstybės nuo įsipareigojimų Bendrijai vykdymo (žr. 2000 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C–374/98, Rink. p. I‑10799, 13 punktą).

21 Dėl Graikijos Vyriausybės argumento, susijusio su Direktyvos Nr. 85/384 15 konstatuojamąja dalimi, reikia pažymėti, kad ši dalis negali būti teisinis pagrindas reikalauti kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios asmuo yra atvykęs, kompetentingų institucijų išduoto pažymėjimo.

22 Dėl Graikijos Vyriausybės priimtų teisės aktų, panaikinančių turėtojams pareigą pateikti kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios jie yra atvykę, kompetentingų institucijų išduotą pažymėjimą, pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką įsipareigojimų neįvykdymas reikia vertinti atsižvelgiant į valstybės narės padėtį argumentuotoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje, ir, kad po to priimtų pakeitimų Teisingumo Teismas svarstyti neturi (žr. 2000 m. gegužės 20 d. Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C‑384/97, Rink. p. I‑3823, 35 punktą).

23 Šiuo atveju, argumentuota nuomonė nurodant Graikijos Respublikai per du mėnesius nuo jos gavimo dienos imtis būtinų priemonių, kad į ją būtų tinkamai atsižvelgta, buvo išsiųsta 2000 m. vasario 24 d. Tačiau tik 2004 m. vasario mėn. Graikijos Vyriausybė paskelbė Prezidento dekretą panaikinantį pareigą pateikti ginčijamą pažymėjimą.

24 Todėl pirmas Komisijos pateiktas kaltinimas yra pagrįstas.

Dėl antro kaltinimo, susijusio su Technikos rūmų veikla

Šalių argumentai

25 Antru kaltinimu Komisija tvirtina, kad Technikos rūmų administracinė veikla įrodo, kad Direktyva Nr. 85/384 buvo taikoma netinkamai, kadangi šie rūmai neišnagrinėja prašymų per Direktyvos Nr. 85/384 nustatytus terminus arba asmenims, pateikusiems prašymus įregistruoti, nesuteikia informacijos dėl atsisakymo juos įregistruoti priežasčių. Komisija nurodo, kad 2001 m. lapkričio 5 d. laišku ji paprašė informacijos apie veiksmus, kurių buvo imtasi įregistruoti Technikos rūmuose architektus, prašymus pateikusių prieš 7 arba 10 mėnesius ir nesulaukusių jokio atsakymo. 2002 m. balandžio 1 d. šie suinteresuotieji asmenys dar nebuvo gavę jokio atsakymo.

26 Graikijos Vyriausybė neginčija, kad Technikos rūmuose nagrinėjant kandidatų, siekiančių vykdyti architekto veiklą, prašymus, dėl kurių buvo delsiama priimti sprendimus, galėjo būti administracinio neveiklumo atvejų, tačiau tvirtina, kad Technikos rūmai atsižvelgdami į tai, kad Graikijoje dažnai kyla žemės drebėjimai, pateiktus dokumentus privalėjo atidžiai ištirti, siekdamas patikrinti suinteresuotųjų asmenų įgūdžius apsaugoti nuo rizikos, susijusios su žemės drebėjimais.

27 Teisingumo Teismas nurodė Graikijos Vyriausybei pateikti raštu tikslius duomenis apie Technikos rūmuose gautų prašymų įregistruoti nagrinėjimą ir nurodyti kiekvieno iš jų pateikimo datą, įregistravimo registre datą, ir, prireikus, datą, kai minėti rūmai iš asmens, pateikusio prašymą, pareikalavo papildomų dokumentų.

28 Graikijos Vyriausybė 2004 m. sausio 21 d. atsakyme nurodė, kad iki šios datos buvo pateiktas 41 prašymas įregistruoti. Iš jų nagrinėjimo matyti, kad:

– 9 architektai buvo įregistruoti,

– 2 architektai atsiėmė prašymus dėl įregistravimo,

– 14 architektų, kurie prašymus pateikė tarp 1988 m. ir 2002 m. bei papildė savo dokumentus, buvo įregistruoti 2004 m. sausio 8 d. sprendimu,

– 12 bylų, susijusių su 1992–2002 m. pateiktais prašymais, vis dar reikėjo pateikti papildomų dokumentų,

– 2003 m. buvo pateikti 4 prašymai be patvirtinančių dokumentų.

Teisingumo Teismo vertinimas

29 Atsižvelgdamas į Graikijos Respublikos 2004 m. sausio 21 d. atsakyme pateiktą informaciją, Teisingumo Teismas konstatuoja, kad, pasibaigus argumentuotoje nuomonėje nustatytam terminui, 8 iš 14 nurodytų architektų įregistravimo procedūra, kuri buvo baigta 2004 m. sausio 8 d., truko ilgiau nei tris mėnesius, nes šie prašymai buvo pateikti 1989 m., 1995 m., 1996 m., 1997 m. ir 1998 m.

30 Dėl kitų minėtų 12 prašymų, oficialus laiškas nurodant suinteresuotiesiems asmenims pateikti papildomus dokumentus buvo išsiųstas tik 2002 m. gruodžio 30 d., nors 6 iš jų prašymus pateikė atitinkamai 1992 m., 1995 m., 1997 m., 1998 m., 1999 m. ir 2000 m. Taip pat darytina išvada, kad įsipareigojimų neįvykdymo konstatavimo dieną, t. y. praėjus 2 mėnesiams nuo 2004 m. vasario 24 d. argumentuotos nuomonės išsiuntimo, šie pateikę savo prašymus prieš keletą metų 6 asmenys nebuvo gavę jokio Technikos rūmų oficialaus pranešimo, jog reikia pateikti trūkstamus papildomus dokumentus.

31 Pažymėtina, kad Direktyvos Nr. 85/384 20 straipsnis reikalauja, kad procedūra, pagal kurią suinteresuotajam asmeniui leidžiama pradėti vykdyti architekto veiklą būtų užbaigta per kuo trumpesnį laiko tarpą ir greičiau nei per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų pateikimo. Vienintelės išimtys yra numatytos, kai pareiškiamas ieškinys arba Direktyvos Nr. 85/384 17 straipsnio 4 dalyje ir 18 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, kai yra būtina pertikrinti dokumentus, jeigu priimančioji valstybė narė turi išsamių žinių, kad ją dominantis asmuo buvo įsivėlęs į svarbius įvykius dar prieš įsisteigdamas toje valstybėje narėje, arba žino, kad minėtos direktyvos 3 dalyje nurodytame pareiškime yra klaidinga informacija. Šiuo atveju, kilmės arba valstybė narė, iš kurios jis yra atvykęs, apie tai buvo informuota ir galėjo patikrinti tokių faktų tikrumą. Valstybė narė, į kurią kreipiamasi, atsakymą pateikia per tris mėnesius.

32 Graikijos Vyriausybė nesirėmė nei viena iš šių pirmiau nurodytų nukrypti leidžiančių nuostatų.

33 Graikijos Vyriausybės pateiktas argumentas dėl būtinybės patikrinti suinteresuotųjų asmenų įgūdžius apsaugoti nuo rizikos, susijusios su žemės drebėjimais, siekiant pateisinti uždelsimus nagrinėti dokumentus, negali pateisinti pernelyg ilgo architektų įregistravimo ir vėlavimo išsiųsti suinteresuotiems asmenims prašymus pateikti trūkstamus patvirtinančius dokumentus.

34 Efektyvi ir greita šio registravimo procedūra yra vienas iš Direktyvos Nr. 85/384 tikslų. Be to, reikalavimas registruoti suinteresuotuosius asmenis per įmanomai trumpiausią terminą, gali būti taikomas ir prašymų nagrinėjimui bei kvietimui suinteresuotiems asmenims papildyti savo prašymą pateikiant trūkstamus patvirtinančius dokumentus. Be kitų pareigų, ši pareiga išvedama iš EB 43 straipsnio, numatančio įsisteigimo teisės apribojimų panaikinimą.

35 Graikijos Vyriausybė nenurodė nei vienos priimtinos priežasties, kuri pateisintų kompetentingų institucijų vėlavimą nagrinėti dokumentus ir nepateikė jokios informacijos, įrodančios, kad šie uždelsimai būtų kilę dėl suinteresuotojo asmens nerūpestingumo.

36 Todėl antras Komisijos nurodytas kaltinimas yra pagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37 Pagal Darbo reglamento 69 straipsnio 2 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija prašė priteisti išlaidas ir Graikijos Respublika bylą pralaimėjo, pastaroji turi padengti išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

1. Priimdama ir palikdama galioti 1993 m. kovo 22 d. Prezidento dekreto Nr. 107/1993 3 straipsnio 1 dalies c punktą ir leisdama, kad Techniko Epimelitirio Elladas (Graikijos technikos rūmai), kuriuose buvo privaloma įsiregistruoti siekiant vykdyti architekto veiklą Graikijoje, delstų nagrinėti pagal 1985 m. birželio 10 d. Tarybos direktyvą 85/384/EEB dėl architektūros diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, palengvinančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas pripažintinus užsienio diplomus turinčių Europos Bendrijos piliečių pateiktus dokumentus ir juos įregistruoti, Graikijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

2. Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.

* Proceso kalba: graikų.