Prejudiciniai klausimai – Teisėtumo vertinimas – Negalėjimas remtis PPO susitarimais Bendrijos akto teisėtumui užginčyti – Išimtys – Bendrijos aktas, skirtas užtikrinti jų įgyvendinimą arba darantis į jas aiškią ir tikslią nuorodą – PPO ginčų sprendimo tarybos sprendimas – Bendrijos įsipareigojimai – Teisė remtis PPO susitarimais – Nebuvimas
(EB 234 str.)
Atsižvelgiant į PPO susitarimų prigimtį ir jų bendrą struktūrą, jos iš esmės nepriskiriamos normoms, kurių atžvilgiu Teisingumo Teismas kontroliuoja Bendrijos institucijų aktų teisėtumą. Tik tuo atveju, kai Bendrija ketino įgyvendinti prisiimtą konkretų įsipareigojimą PPO, arba tuo atveju, kai Bendrijos aktas aiškiai daro nuorodą į konkrečias PPO susitarimų nuostatas, Teisingumo Teismas gali kontroliuoti nagrinėjamo Bendrijos teisės akto teisėtumą PPO taisyklių atžvilgiu.
Po PPO ginčų sprendimo tarybos (DSB) sprendimo priėmimo įsipareigodama laikytis šios organizacijos taisyklių, būtent – 1994 m. GATT I straipsnio 1 dalies ir XIII straipsnio – Bendrija nesiekė prisiimti konkretaus įsipareigojimo PPO, galinčio pateisinti negalėjimo remtis PPO taisyklėmis Bendrijos teisme išimtį ir leidžiančio šiam teismui vykdyti nagrinėjamo Bendrijos nuostatų teisėtumo kontrolę šių taisyklių atžvilgiu.
Iš tikrųjų, viena vertus, netgi esant DSB sprendimui, konstatuojančiam šalies narės priimtų priemonių nesuderinamumą su PPO taisyklėmis, šios organizacijos ginčų sprendimo sistema vis dėlto teikia didelę reikšmę šalių deryboms. Tokiomis aplinkybėmis teisminių institucijų pareigos netaikyti PPO susitarimų neatitinkančių vidaus teisės normų nustatymas iš susitariančiųjų šalių įstatymų leidybos arba vykdomųjų institucijų atimtų šio Susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos 22 straipsniu suteiktą galimybę surasti bent jau laikiną derybomis pasiektą sprendimą
Antra vertus, pripažinus, kad Bendrijos teismas turi tiesioginę užduotį užtikrinti Bendrijos teisės atitiktį PPO taisyklėms, iš Bendrijos teisės aktų leidybos ir vykdančiųjų institucijų būtų atimama diskrecija, kuria naudojasi panašios Bendrijos prekybos partnerių institucijos.
Todėl valstybės narės teisme ūkio subjektas negali remtis tuo, kad Bendrijos teisės aktai nesuderinami su tam tikromis PPO taisyklėmis, net jeigu DSB nusprendė, jog šie teisės aktai nesuderinami su šiomis taisyklėmis.
(žr. 39–42, 48, 53–54 punktus ir rezoliucinę dalį)