Byla C‑338/02

Fixtures Marketing Ltd

prieš

Svenska Spel AB

(Högsta domstolen prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Direktyva 96/9/EB – Duomenų bazių teisinė apsauga – Sui generis teisė – Sąvoka „su duomenų bazės duomenų gavimu, tikrinimu ir pateikimu susijusios investicijos“ – Futbolo pirmenybių tvarkaraščiai – Lažybos“

Sprendimo santrauka

Teisės aktų derinimas – Duomenų bazių teisinė apsauga – Direktyva 96/9 – Sąvoka „su duomenų bazės duomenų gavimu, tikrinimu ir pateikimu susijusios investicijos“ – Ištekliai, naudojami futbolo rungtynių tvarkaraščiui sukurti – Netaikymas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9, 7 str. 1 dalis)

Pagal Direktyvos 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos 7 straipsnio 1 dalį sąvoka „su duomenų bazės duomenų gavimu susijusios investicijos“ apima išteklius, panaudotus siekiant sukurti šią duomenų bazę. Taigi ji reiškia išteklius, naudojamus jau egzistuojančios pavienės medžiagos paieškai ir jos surinkimui į duomenų bazę, tačiau neapima išteklių, naudojamų siekiant sukurti duomenų bazę sudarančią medžiagą.

Todėl futbolo pirmenybių rungtynių tvarkaraščio sudarymo atveju šios investicijos neapima išteklių, panaudotų nustatant rungtynių datą, laiką ir atskirų šių pirmenybių rungtynių komandų poras. Be to, surenkant duomenis, kurie įeina į futbolo rungtynių tvarkaraščius, profesionalų lygoms, tiesiogiai susijusioms su šių duomenų sukūrimu, nereikia įdėti jokių ypatingų pastangų. Ištekliai, naudojami futbolo rungtynių tvarkaraštį sudarantiems duomenims tikrinti arba pateikti, taip pat nelaikomi didelėmis investicijomis, nesusijusiomis su investicijomis, naudojamoms šiems duomenims sukurti.

(žr. 23–24, 31, 33–35, 37 punktus ir rezoliucinę dalį)




TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS

2004 m. lapkričio 9 d.(*)

„Direktyva 96/9/EB – Duomenų bazių teisinė apsauga – Sui generis teisė – Sąvoka „su duomenų bazės duomenų gavimu, tikrinimu ir pateikimu susijusios investicijos“ – Futbolo pirmenybių tvarkaraščiai – Lažybos“

Byloje C‑338/02,

dėl Högsta domstolen (Švedija) 2002 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2002 m. rugsėjo 23 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą  byloje

Fixtures Marketing Ltd

prieš

Svenska Spel AB

TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),  

kurį sudaro teismo pirmininkas V. Skouris, kolegijų pirmininkai P. Jann, C. W. A. Timmermans, A. Rosas ir K. Lenaerts (pranešėjas), teisėjai J.‑P. Puissochet, R. Schintgen, N. Colneric ir  J. N. Cunha Rodrigues,

generalinė advokatė  C. Stix‑Hackl,

posėdžio sekretorės Múgica Arzamendi ir M.‑F. Contet, vyriausiosios administratorės,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2004 m. kovo 30 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs rašytines pastabas, pateiktas:

– Fixtures Marketing Ltd, atstovaujamos advokat J. Ågren,

– Svenska Spel AB, atstovaujamos advokater M. Broomé ir S. Widmark,

– Belgijos vyriausybės, atstovaujamos A. Snoecx, padedamos advocaat P. Vlaemminck,

– Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos W.-D. Plessing,

– Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos S. Terstal,

– Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos A. P. Matos Barros ir L. Fernandes,

– Suomijos vyriausybės, atstovaujamos E. Bygglin ir T. Pynnä,

– Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos C. Tufvesson ir K. Banks,

susipažinęs su 2004 m. birželio 8 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL 1996 L 77, p. 20, toliau – direktyva) 7 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2        Prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp bendrovės Fixtures Marketing Ltd (toliau – Fixtures) ir bendrovės Svenska Spel AB (toliau – Svenska Spel). Šis teisinis ginčas kilo dėl to, kad Svenska Spel, organizuodama lažybas, naudojo duomenis, susijusius su Anglijos ir Škotijos futbolo pirmenybių rungtynėmis.

 Ieškinio pagrindas

 Bendrijos teisės aktai

3        Direktyva pagal jos 1 straipsnio 1 dalį taikoma bet kokių formų duomenų bazių teisinei apsaugai. Pagal šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalį duomenų bazė reiškia „pavienių darbų, duomenų ar kitokios metodiškai arba sistemingai sutvarkytos ir individualiai elektroniniu arba kitokiu būdu prieinamos medžiagos rinkinius“.

4        Pagal direktyvos 3 straipsnį duomenų bazės, kurios „pagal duomenų parinkimą ir išdėstymą, yra autoriaus intelektinės veiklos rezultatas“, saugomos autorių teisių.

5        Direktyvos 7 straipsnis įtvirtina sui generis teisę, kuri suteikiama šiomis sąlygomis:

„Apsaugos objektas

1.      Valstybės narės numato duomenų bazės, pasižyminčios pakankamai didelėmis jos duomenų gavimo, tikrinimo ir pateikimo kokybinėmis ir (arba) kiekybinėmis investicijomis, sudarytojui teisę neleisti perkelti ir (arba) panaudoti visą tokių duomenų bazę arba pakankamai didelę jos dalį, kokybiškai ir (arba) kiekybiškai ją įvertinus.

2.      Šiame skyriuje:

a)      ,,perkėlimas” – tai nuolatinis arba laikinas visų bazės duomenų arba pakankamai didelės jos dalies transformavimas į kitą lygmenį bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma;

b)      ,,panaudojimas” – tai bazės duomenų arba pakankamai didelės jos dalies pateikimas visuomenei platinant kopijas, nuomojant, operatyviosios (on‑line) sistemos pagrindu arba kitais informacijos perdavimo būdais. Pačiam teisės savininkui arba su jo leidimu kartą pardavus duomenų bazės kopiją Bendrijoje, prarandama teisė kontroliuoti kopijos perpardavimą Bendrijos teritorijoje.

Viešas skolinimas nelaikomas nei perkėlimu, nei viešu panaudojimu.

3.      Pirmoje šio straipsnio dalyje minima teisė gali būti perduota, perleista arba suteikta pagal licenciją.

4.      Šio straipsnio 1 dalyje numatyta teisė taikoma neatsižvelgiant į duomenų bazės tinkamumą būti apsaugotai autorių ar kitomis teisėmis. Be to, ji taikoma, neatsižvelgiant į tokios bazės duomenų tinkamumą būti apsaugotiems autorių ar kitomis teisėmis. Duomenų bazių apsauga pagal šio straipsnio 1 dalyje numatytą teisę nepažeidžia patiems duomenims arba jų turiniui galiojančių teisių.

5.      Pasikartojantis ir sistemingas duomenų bazės nedidelių dalių perkėlimas ir (arba) panaudojimas, reikalaujantis veiksmų, kurie nebūdingi normaliam duomenų bazių naudojimui arba kurie nepagrįstai pažeidžia teisėtus duomenų bazės sudarytojo interesus, nėra leidžiamas.“ (Pataisytas vertimas)

 Nacionalinės teisės aktai

6        Švedijos teisėje duomenų apsaugą reglamentuoja Lag (1960:729) om upphovsrätt till litterära och konstnärliga verk (Įstatymas dėl literatūros ir meno kūrinių autorių teisių apsaugos, toliau – 1960 m. įstatymas).

7        Pagal 1960 m. įstatymo su pakeitimais, padarytais Įstatymu 1997:790, perkeliančiu direktyvą į Švedijos teisę (1997 m. įstatymas), 49 straipsnio pirmąją pastraipą rinkinio, lentelės ar panašaus kūrinio, kuriame surinktas didelis duomenų kiekis arba kuris yra pakankamai didelių investicijų rezultatas, sudarytojas turi išimtinę dauginimo ir paskelbimo teisę.

8        1960 m. įstatyme nėra nuostatos, atitinkančios direktyvos 7 straipsnio 5 punktą. Tačiau iš 1997 m. įstatymo projekto rengimo dokumentų matyti, kad 1960 m. įstatymo 49 straipsnis saugo patį kūrinį arba pakankamai didelę jo dalį, todėl išimtinė teisė netaikoma nei atskirų kūrinio duomenų, nei nedidelių jo dalių kopijavimui. Vis dėlto pagal šiuos rengimo dokumentus pakartotinis nedidelių darbo dalių panaudojimas gali būti prilygintas pakankamai didelės kūrinio dalies panaudojimui.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

9        Anglijoje profesionalias futbolo pirmenybes organizuoja Football Association Premier League Ltd ir Football League Ltd, o Škotijoje – Scottish Football League. Organizavimas taip pat apima per sezoną žaidžiamas rungtynes, t. y. maždaug 2 000 rungtynių per sezoną Anglijoje ir 700 rungtynių per sezoną Škotijoje, tvarkaraščių sudarymą. Duomenys saugomi elektronine forma, taip pat skelbiami spausdintose brošiūrose, pateikiant chronologišką pirmenybių ir kiekvienos dalyvaujančios komandos tvarkaraštį.

10      Darbai, susiję su rungtynių tvarkaraščių sudarymu, pradedami likus metams iki atitinkamo sezono pradžios.

11      Anglijos ir Škotijos futbolo pirmenybių organizatoriai licencijų sutartimis patikėjo bendrovei Football Fixtures Ltd valdyti šių pirmenybių rungtynių tvarkaraščių naudojimą. Savo ruožtu Fixtures yra perleistos teisės atstovauti su šiais tvarkaraščiais susijusių intelektinės nuosavybės teisių turėtojams.

12      Svenska Spel organizuoja Švedijoje lažybas, tarp jų ir lažybas dėl Anglijos bei Škotijos futbolo pirmenybių rungtynių. Šioms lažyboms organizuoti lažybų kortelėse ji pateikia su rungtynėmis susijusius duomenis.

13      1999 m. vasario mėn. Fixtures, nesėkmingai pasiūliusi Svenska Spel įsigyti mokamą licenciją duomenims naudoti, pateikė Gotlands tingsrätt (Švedija) ieškinį, prašydama atlyginti žalą, atsiradusią dėl to, kad Svenska Spel nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gegužės 16 d. naudojo su Anglijos ir Škotijos futbolo pirmenybių tvarkaraščiais susijusius duomenis. Grįsdama savo ieškinį Fixtures teigė, kad duomenų bazės, kuriose yra duomenų apie šiuos rungtynių tvarkaraščius, saugomos pagal 1960 m. įstatymo 49 straipsnį ir tai, kad Svenska Spel panaudojo šių tvarkaraščių duomenis, yra futbolo lygų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas.

14      2000 m. balandžio 11 d. sprendimu Tingsrätt atmetė Fixture ieškinį, nusprendęs, kad nors futbolo pirmenybių tvarkaraščiams taikoma rinkinių apsauga, nes jie yra pakankamai didelių investicijų rezultatas, tai, kad Svenska Spel panaudojo šių rungtynių tvarkaraščių duomenis, nepažeidžia Fixtures teisių.

15      Apeliaciniame procese Svea hovrätt (Švedija) 2001 m. gegužės 3 d. Sprendimu patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nepareikšdamas nuomonės klausimu, ar futbolo pirmenybių tvarkaraščiai saugomi pagal 1960 m. įstatymo 49 straipsnį, šis teismas nusprendė, kad nėra įrodyta, jog Svenska Spel lažybų kortelėse pateikti duomenys paimti iš futbolo lygų duomenų bazių.

16      Fixtures prašo Högsta domstolen (Švedija) panaikinti apeliacinės instancijos sprendimą.

17      Pabrėždamas, kad 1960 m. įstatymo su pakeitimais, padarytais 1997 m. įstatymu, 49 straipsnis, kaip direktyvą perkelianti priemonė, turi būti aiškinamas atsižvelgiant į ją, Högsta domstolen pažymi, jog direktyvoje nenustatyta, ar ir kuria dalimi duomenų bazės paskirtis yra svarbi nustatant, ar ji yra saugoma sui generis teisės. Jis taip pat kelia klausimą, į kokio pobūdžio žmogiškąsias bei finansines investicijas reikia atsižvelgti vertinant, ar investicijos yra pakankamai didelės. Be to, jis pateikia klausimą, kaip reikia suprasti frazę: „perkelti ir (arba) panaudoti visą tokių duomenų bazę arba pakankamai didelę jos dalį“, taip pat frazę: „normalus naudojimas ir nepagrįstas pažeidimas nedidelių duomenų bazės dalių perkėlimo ir (arba) panaudojimo atvejais.“

18      Šiomis aplinkybėmis Högsta domstolen nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar norint įvertinti, ar duomenų bazė yra „pakankamai didelių investicijų” rezultatas <...> direktyvos <...> 7 straipsnio 1 dalies prasme, duomenų bazės sudarytojas gali šioms investicijoms priskirti tokias, kurios pirmiausia buvo padarytos siekiant sukurti tam tikrą nuo duomenų bazės nepriklausomą produktą, ir kuris todėl nėra susijęs vien su duomenų bazės duomenų „gavimu, tikrinimu arba pateikimu”? Jei taip, ar būtina duomenų bazės sukūrimo sąlyga turi būti visos šios investicijos, ar tik jų dalis?

2.      Ar pagal direktyvą duomenų bazė saugoma tik nuo tokios veiklos, kuri yra susijusi su sudarytojo tikslu, numatytu ją kuriant?

3.      Ką reiškia direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „pakankamai didelė (duomenų bazės) dalis, kokybiškai arba kiekybiškai ją įvertinus?”

4.      Ar direktyvos 7 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsnio 5 dalimi užtikrinama apsauga nuo duomenų bazės turinio „perkėlimo ir (arba) panaudojimo” taikoma tik tokiam panaudojimui, kai duomenų bazė naudojama tiesiogiai, ar ji taip pat taikoma tokiems panaudojimo atvejams, kai duomenys yra paimami iš kito (antrinio) šaltinio arba yra visuotinai prieinami?

5.      Kaip aiškintinos direktyvos 7 straipsnio 5 dalies sąvokos „normalus naudojimas” ir „nepagrįstas pažeidimas”?“

 Dėl prejudicinių klausimų

19      Visų pirma pažymėtina, kad 1960 m. įstatymo su pakeitimais, padarytais 1997 m. įstatymu, 49 straipsnio pirmoji pastraipa suteikia apsaugą su sąlyga, jog tai yra saugomas rinkinys, lentelė arba panašus kūrinys, „kuriame surinktas didelis duomenų kiekis arba kuris yra pakankamai didelių investicijų rezultatas“.

20      Iš nutarties dėl prejudicinio sprendimo matyti, kad Högsta domstolen nedaro prielaidos, jog nagrinėjami futbolo pirmenybių tvarkaraščiai yra rinkinys, „kuriame surinktas didelis duomenų kiekis“, šios nuostatos prasme, ir tai paaiškina, kad pirmu klausimu jis siekia sužinoti, kaip aiškintina sąvoka „pakankamai didelės investicijos“ direktyvos 7 straipsnio 1 dalies kontekste.

21      Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar vertinant, kad buvo padarytos pakankamai didelės investicijos, susijusios su duomenų bazės duomenų gavimu, tikrinimu arba pateikimu, reikia atsižvelgti į jos sudarytojo investicijas kuriant tokius duomenis. Jis taip pat nori sužinoti, ar direktyva siekiama apsaugoti duomenų bazę, kuri yra pagrindinės veiklos, kai neišvengiamai sukuriami duomenys, rezultatas.

22      Direktyvos 7 straipsnio 1 dalis suteikia apsaugą pagal sui generis teisę tik toms duomenų bazėms, kurios atitinka tikslų kriterijų, t. y. jos turi pasižymėti pakankamai didelėmis duomenų gavimo, tikrinimo bei pateikimo kokybinėmis ir (arba) kiekybinėmis investicijomis.

23      Pagal direktyvos 9, 10 ir 12 konstatuojamąsias dalis jos tikslas – skatinti bei saugoti investicijas į duomenų „kaupimo“ ir „apdorojimo“ sistemas, kurios prisideda prie informacijos rinkos plėtros visose veiklos srityse, proporcingai didėjant kasmet sukuriamos ir apdorojamos informacijos kiekiui. Taigi sąvoka „su duomenų bazės duomenų gavimu, tikrinimu ir pateikimu <…> susijusios investicijos“ paprastai reiškia investicijas, padarytas kuriant pačią duomenų bazę.

24      Šioms aplinkybėmis sąvoka „su duomenų bazės duomenų gavimu susijusios investicijos“, kaip nurodo Svenska Spel ir Vokietijos, Nyderlandų bei Portugalijos vyriausybės, reiškia išteklius, naudojamus jau egzistuojančios pavienės medžiagos paieškai ir jos surinkimui į duomenų bazę, o ne išteklius, naudojamus šiai medžiagai sukurti. Kaip pažymi Svenska Spel ir Vokietijos vyriausybė, direktyvoje nustatytos apsaugos pagal sui generis teisę tikslas – skatinti esamos informacijos kaupimo ir apdorojimo sistemų, o ne informacijos, kuri vėliau gali būti surinkta duomenų bazėje, kūrimą.

25      Šį aiškinimą patvirtinta direktyvos 39 konstatuojamoji dalis, pagal kurią šia direktyva siekiama apginti finansinių bei profesinių investicijų, skirtų „medžiagai gauti ir surinkti“, rezultatus. Kaip pažymi generalinė advokatė savo išvados 51‑56 punktuose, nepaisant nežymių terminologinių skirtumų, visos šios 39 konstatuojamosios dalies kalbų versijos patvirtina tokį aiškinimą, kad į sąvoką „gavimas“ nepatenka duomenų bazėje esančių duomenų sukūrimas.

26      19 konstatuojamoji dalis, pagal kurią kelių muzikinių kūrinių įrašų rinkinys kompaktinėje plokštelėje nėra pakankamai didelės investicijos, kad būtų taikoma sui generis teisė, pateikia papildomą argumentą šiam aiškinimui pagrįsti. Iš tikrųjų iš šios konstatuojamosios dalies matyti, kad ištekliai, naudojami patiems kūriniams ar duomenims, esantiems duomenų bazėje, šiuo atveju kompaktinėje plokštelėje, sukurti, negali būti laikomi lygiavertėmis investicijoms šios duomenų bazės turiniui sukurti, todėl į juos negali būti atsižvelgiama vertinant, ar investicijos į šią duomenų bazę buvo pakankamai didelės.

27      „Su duomenų bazės duomenų tikrinimu susijusių investicijų“ sąvoka reiškia išteklius, kurie, siekiant užtikrinti duomenų bazės duomenų patikimumą, naudojami tikrinti medžiagai, sukauptai kuriant duomenų bazę bei pateikiamai šiai veikiant. Sąvoka „su duomenų bazės duomenų pateikimu susijusios investicijos“ reiškia išteklius, kuriais siekiama suteikti duomenų bazei informacijos apdorojimo funkciją, t. y. išteklius, naudojamus sistemingai arba metodiškai sutvarkyti duombazės duomenis bei užtikrinti atskirų duomenų prieinamumą.

28      Investicijas, susijusias su duomenų bazės kūrimu, gali sudaryti žmogiškieji, techniniai ir finansiniai ištekliai ar priemonės, tačiau jie turi būti pakankamai dideli kiekybiniu ar kokybiniu požiūriu. Kiekybiškai vertinami ištekliai, kuriuos galima išreikšti skaičiais, o kokybiškai – pastangos, kurių negalima išreikšti skaičiais, pavyzdžiui, intelektinės pastangos arba energijos sąnaudos, kaip tai išplaukia iš direktyvos 7, 39 ir 40 konstatuojamųjų dalių.

29      Šiomis aplinkybėmis vien tai, kad duomenų bazės sukūrimas yra susijęs su pagrindine veikla, kai duomenų bazę kuriantis asmuo taip pat yra jos duomenų autorius, nereiškia, kad jis negalės pasinaudoti apsauga pagal sui generis teisę, jeigu įrodys, jog šiems duomenims gauti, tikrinti arba pateikti šio sprendimo 24‑27 punktų prasme reikėjo pakankamai didelių kokybinių ar kiekybinių investicijų, nesusijusių su ištekliais, panaudotais duomenims sukurti.

30      Tad, nors vykdant duomenų paiešką ir tikrinant jų tikslumą duomenų bazės kūrimo metu jos autoriui nereikėjo naudoti ypatingų išteklių, nes šiuos duomenis jis sukūrė ir disponuoja, jiems surinkti, sistemingai arba metodiškai išdėstyti duomenų bazėje, organizuoti prieigą prie konkrečių duomenų ir patikrinti jų tikslumą veikiant duomenų bazei, gali prireikti pakankamai didelių kokybinių ir (arba) kiekybinių investicijų direktyvos 7 straipsnio 1 dalies prasme.

31      Pagrindinėje byloje ištekliai, kurie organizuojant futbolo pirmenybes buvo naudojami konkrečiomis pirmenybių dienomis vykstančių rungtynių datai ir laikui, namų ir svečių komandoms nustatyti, yra, kaip teigia Svenska Spel ir Belgijos, Vokietijos bei Portugalijos vyriausybės, investicijos futbolo rungtynių tvarkaraščiui sudaryti. Tokios pačiam pirmenybių organizavimui skirtos investicijos yra susijusios su duomenų, esančių nagrinėjamoje duomenų bazėje, sukūrimu, t. y. su kiekvienų įvairių pirmenybių rungtynių duomenų sukūrimu. Todėl į šias investicijas negalima atsižvelgti pagal direktyvos 7 straipsnio 1 dalį.

32      Šiomis sąlygomis reikia patikrinti, ar, be investicijų, aptartų pirmesniame punkte, futbolo rungtynių tvarkaraščio turinio duomenims gauti, tikrinti arba pateikti reikia pakankamai didelių kiekybinių ar kokybinių investicijų.

33      Ieškant bei surenkant duomenis, kurie įeina į futbolo rungtynių tvarkaraščius, profesionalų lygoms nereikia jokių ypatingų pastangų. Kaip savo pastabose nurodo Fixtures, tų lygų veikla neatsiejama nuo šių duomenų sukūrimo, kuriame jos, būdamos atsakingos už futbolo pirmenybių organizavimą, tiesiogiai dalyvauja. Todėl futbolo rungtynių tvarkaraščio turiniui sudaryti nereikia jokių investicijų, nesusijusių su šiame tvarkaraštyje pateikiamų duomenų kūrimu.

34      Profesionalų futbolo lygoms nereikia ypatingų pastangų tikrinant pirmenybių rungtynių duomenų tikslumą sudarant tvarkaraštį, nes šios lygos tiesiogiai dalyvauja kuriant tuos duomenis. Rungtynių tvarkaraščių turinio tikslumo tikrinimas per sezoną, kaip matyti iš Fixtures pateiktų pastabų, paprasčiausiai yra tam tikrų šių tvarkaraščių duomenų koregavimas, atsižvelgiant į galimą rungtynių ar pirmenybių dienos atidėjimą, o tai sprendžiama pačių lygų arba derinama su jomis. Todėl toks patikrinimas negali būti laikomas priemone, reikalaujančia pakankamai didelių investicijų.

35      Futbolo rungtynių tvarkaraščio pateikimas taip pat yra glaudžiai susijęs su tokių duomenų, iš kurių sudarytas tvarkaraštis, sukūrimu, o tai patvirtina aplinkybė, kad nutarime dėl prejudicinio sprendimo nebuvo nuorodos į darbus arba išteklius, specialiai investuotus į tokį pateikimą. Todėl negali būti daroma prielaida, kad duomenims pateikti reikėjo investicijų, atskirų nuo tvarkaraščius sudarančių duomenų kūrimo.

36      Taigi nei futbolo rungtynių tvarkaraščio duomenų gavimas, nei tikrinimas, nei jo duomenų pateikimas nereikalavo pakankamai didelių investicijų, galinčių pateisinti direktyvos 7 straipsnyje nustatytą apsaugą pagal sui generis teisę.

37      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmą prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip: „investicijų, susijusių su duomenų bazės duomenų gavimu“, sąvoka direktyvos 7 straipsnio 1 dalies prasme reiškia išteklius, panaudotus siekiant sukurti šią duomenų bazę. Ji neapima išteklių, panaudotų siekiant sukurti duomenų bazę sudarančią medžiagą. Todėl futbolo pirmenybių rungtynių tvarkaraščio sudarymo atveju ši sąvoka neapima išteklių, panaudotų nustatant rungtynių datą, laiką ir atskirų šių pirmenybių rungtynių komandų poras.

38      Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, atsakyti į kitus pateiktus klausimus nebūtina.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

39      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi išspręsti šis teismas. Kitų šalių išlaidos, patirtos pateikiant Teisingumo Teismui savo pastabas, neatlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos 7 straipsnio 1 dalyje esanti sąvoka „su duomenų bazės duomenų gavimu susijusios investicijos“ reiškia išteklius, panaudotus siekiant sukurti šią duomenų bazę. Ji neapima išteklių, panaudotų siekiant sukurti duomenų bazę sudarančią medžiagą. Todėl futbolo pirmenybių rungtynių tvarkaraščio sudarymo atveju ši sąvoka neapima išteklių, panaudotų nustatant rungtynių datą, laiką ir atskirų šių pirmenybių rungtynių komandų poras.

Parašai.


* Proceso kalba: švedų.