1. Žemės ūkis – EŽŪOGF – Sąskaitų apmokėjimas – Atsisakymas padengti išlaidas, atsiradusias dėl Bendrijos teisės aktų taikymo pažeidimų – Suinteresuotos valstybės narės prieštaravimas – Įrodinėjimo našta – Pasidalijimas tarp Komisijos ir valstybės narės
(Tarybos reglamentas Nr. 729/70)
2. Žemės ūkis – EŽŪOGF – Sąskaitų apmokėjimas – Reglamentas Nr. 729/70 – Atsisakymo finansuoti ribojimas – Dvidešimt keturių mėnesių terminas – Atskaitos taškas – Komisijos patikrinimų rezultatų pranešimas – Sąlygos
(Tarybos reglamento Nr. 729/70 5 str. 2 dalies c punktas; Komisijos reglamento Nr. 1663/95 8 str.1 dalies pirmoji pastraipa)
3. Žemės ūkis – EŽŪOGF – Sąskaitų apmokėjimas – Sprendimų parengimas – Išlaidų, kurioms nesuteikiamas Bendrijos finansavimas, įvertinimas – Įvertinimo sąvoka
(Komisijos reglamento Nr. 1663/95 8 str. 1 dalis)
4. Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Parama tam tikrų lauko kultūrų augintojams – Išmokos nuostoliams, atsiradusiems dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos, kompensuoti – Pareiga atitinkamas išmokas gavėjams išmokėti visas – Žemės ūkio susivienijimų taikoma atskaita, siekiant padengti veiklos išlaidas – Draudimas
(Tarybos reglamento Nr. 1765/92 15 str. 3 dalis)
1. Bendros žemės ūkio politikos, finansuojamos iš EŽŪOGF, srityje Komisija, norėdama atsisakyti padengti valstybės narės deklaruotas išlaidas, turi įrodyti bendrų žemės ūkio rinkų organizavimo taisyklių pažeidimą. Todėl Komisija privalo pagrįsti savo sprendimą, pripažįstantį atitinkamos valstybės narės kontrolės nebuvimą ar jos trūkumus. Vis dėlto ji neprivalo visiškai įrodyti nacionalinių institucijų nepakankamą priežiūrą ar jų pateiktų duomenų neteisingumą, o pateikti rimtų ir pagrįstų abejonių dėl tokios kontrolės ir duomenų įrodymus. Valstybė narė negali paneigti Komisijos išvadų, savo teiginių neparemdama patikimos ir veiksmingos priežiūros sistemos buvimo įrodymais. Jei valstybei nepavyksta įrodyti, kad Komisijos išvados yra netikslios, šios išvados tampa įrodymais, galinčiais sukelti rimtų abejonių dėl adekvačių ir efektyvių priežiūros ir kontrolės priemonių buvimo. Toks Komisijos įrodinėjimo naštos sumažinimas paaiškinamas tuo, jog valstybė narė yra geresnėje padėtyje surenkant ir patikrinant EŽŪOGF sąskaitų apmokėjimui būtinus duomenis, ir todėl pastarajai priklauso pateikti kuo detalesnę ir išsamesnę informaciją apie šios priežiūros ar duomenų realumą, o tam tikrais atvejais – apie Komisijos tvirtinimų neteisingumą.
(žr. 33?36 punktus)
2. Reglamento Nr. 729/70 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1287/95, 5 straipsnio 2 dalies c punktas riboja laike išlaidas, kurių finansavimą gali atmesti EŽŪOGF. Taip pat minėtas straipsnis numato, kad atsisakymas finansuoti negali apimti išlaidų, kurios buvo padarytos prieš 24 mėnesius iki Komisijos raštiško pranešimo atitinkamai valstybei narei apie Komisijos atliktų patikrinimų rezultatus. Šio raštiško pranešimo turinys yra apibrėžtas Reglamento Nr. 1663/95, nustatančio išsamias taisykles dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 729/70 apibrėžtos EŽŪOGF garantijų skyriaus sąskaitų apmokėjimo tvarkos taikymo, 8 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje. Komisija santykiuose su valstybėmis narėmis privalo laikytis reikalavimų, kuriuos ji pati sau yra nustačiusi taikymo reglamentais. Iš tikrųjų šių reikalavimų nesilaikymas, nelygu jo mastas, gali atimti iš valstybių narių procedūrines garantijas, suteiktas Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punktu.
(žr. 67–68, 70 punktus)
3. Išlaidų „įvertinimo“ sąvoka, esanti Reglamento Nr. 1663/95, nustatančio išsamias taisykles dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 729/70 apibrėžtos EŽŪOGF garantijų skyriaus sąskaitų apmokėjimo tvarkos taikymo, 8 straipsnio 1 dalyje, kaip ir šios sąvokos atitikmenys skirtingose kalbinėse versijose, turi būti aiškinama taip, kad nagrinėjamų išlaidų sumos nurodymas nėra būtinas ir kad pakanka nurodyti elementus, leidžiančius bent apytiksliai apskaičiuoti šią sumą.
(žr. 74 punktą)
4. Reglamento Nr. 1765/92 dėl tam tikrų lauko kultūrų augintojų paramos sistemos sukūrimo 15 straipsnio 3 dalis, kuri nustato, kad šiame reglamente nurodytos išmokos jų gavėjams turi būti mokamos visos, draudžia nacionalinėms valdžios institucijoms atskaičiuoti nuo įvykdytų pervedimų ar reikalauti mokėti su paraiškomis susijusias ir mažinančias pagalbos sumą administracines išlaidas. Tas pats taikoma ir žemės ūkio bendrovių susivienijimams, dalyvaujantiems išmokant tokią pagalbą.
Minėtoje nuostatoje įtvirtinta prievolė yra rezultato pareiga, ir todėl nėra svarbu, ar buvo gauti skundai ir ar tarp pagalbos gavėjų ir bendrovių buvo sudarytos sutartys dėl dalies pagalbos atskaitymo.
(žr. 111?112 punktus)