Byla C-285/02

Edeltraud Elsner-Lakeberg

prieš

Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinę žemę

(Verwaltungsgericht Minden prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„EB 141 straipsnis – Direktyva 75/117/EEB – Nacionalinės teisės nuostata, numatanti, kad tam, jog įgytų teisę į apmokėjimą ne visą darbo dieną dirbantys mokytojai turi dirbti tokį pat viršvalandžių skaičių kaip ir visą darbo dieną dirbantys mokytojai – Netiesioginė ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų moterų diskriminacija“

Sprendimo santrauka

Socialinė politika – Darbuotojai vyrai ir moterys – Vienodas darbo užmokestis – Nacionalinės teisės aktai, numatantys, kad visą darbo dieną dirbančių mokytojų ir ne visą darbo dieną dirbančių mokytojų viršvalandžiai yra apmokami tik viršijus tam tikrą valandų skaičių, kuris yra toks pat abiem darbuotojų grupėms – Nepriimtinumas – Sąlygos – Netiesioginė ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų moterų diskriminacija

(EB 141 str.; Tarybos direktyvos 75/117 1 str.)

EB 141 straipsnis ir Direktyvos 75/117 dėl valstybių narių įstatymų, skirtų vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymui, suderinimo 1 straipsnis draudžia taikyti nacionalinės teisės aktus, numatančius, kad dirbantiems ne visą darbo dieną, taip pat, kaip ir dirbantiems visą darbo dieną, mokytojams nėra apmokama už viršvalandžius, neviršijančius trijų valandų per kalendorinį mėnesį, jeigu šis nevienodas požiūris iš esmės labiau paveikia moteris nei vyrus ir jis negali būti pateisinamas kitais, su priklausomybe tam tikrai lyčiai nesusijusiais tikslais arba jis nėra būtinas tam, kad būtų įgyvendintas siekiamas tikslas.

(žr. 19 punktą ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija)

SPRENDIMAS

2004 m. gegužės 27 d. (*)

„EB 141 straipsnis – Direktyva 75/117/EEB – Nacionalinės teisės nuostata, numatanti, kad tam, jog įgytų teisę į apmokėjimą ne visą darbo dieną dirbantys mokytojai turi dirbti tokį patį viršvalandžių skaičių kaip ir visą darbo dieną dirbantys mokytojai – Netiesioginė ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų moterų diskriminacija“

Byloje C-285/02

dėl Verwaltungsgericht Minden (Vokietija) pagal EB 234 straipsnį Teisingumo Teismui pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą šio teismo nagrinėjamoje byloje tarp

Edeltraud Elsner-Lakeberg

ir

Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinės žemės

dėl EB 141 straipsnio ir 1975 m. vasario 10 d. Tarybos direktyvos 75/117/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymui, suderinimo (OL L 45, p. 19) išaiškinimo

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas P. Jann (pranešėjas), teisėjai A. La Pergola, S. von Bahr, R. Silva de Lapuerta ir K. Lenaerts;

generalinis advokatas F. G. Jacobs,

sekretorius R. Grass,

išnagrinėjęs rašytines pastabas, pateiktas:

— Edeltraud Elsner-Lakeberg, atstovaujamos Rechtsanwalt H. Bubenzer,

— Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinės žemės, atstovaujamos A. Machwirth,

— Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos M. Lumma,

— Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos N. Yerrel ir H. Kreppel,

susipažinęs su pranešimu teismo posėdžiui,

susipažinęs su 2003 m. spalio 16 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        2002 m. liepos 26 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2002 m. rugpjūčio 2 d., VerwaltungsgerichtMinden pagal EB 234 straipsnį kreipėsi į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, pateikdamas klausimą dėl EB sutarties 141 straipsnio ir 1975 m. vasario 10 d. Tarybos direktyvos 75/117/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymui, suderinimo (OL L 45, p. 19) išaiškinimo.

2        Šis klausimas iškilo byloje tarp Edeltraud Elsner-Lakeberg ir jos darbdavio Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinės žemės dėl Edeltraud Elsner-Lakeberg prašymo apmokėti jai viršvalandžius.

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos teisė

3        Pagal Direktyvos 75/117 1 straipsnį:

„Sutarties 119 straipsnyje išdėstytas vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principas, toliau vadinamas „vienodo darbo užmokesčio principas”, reiškia bet kokios diskriminacijos dėl lyties panaikinimą visų aspektų ir sąlygų atlyginant už tą patį darbą arba už vienodos vertės darbą atžvilgiu.

<...>“

 Nacionalinė teisė

4        Pagal 1981 m. gegužės 1 d. redakcijos (GV NRW S. 234) Beamtengesetz für das Land Nordrhein-Westfalen (Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinės žemės tarnautojų įstatymas) 78a straipsnį tarnybos interesais valstybės tarnautojai turi dirbti viršvalandžius. Jeigu dirbtų viršvalandžių skaičius per kalendorinį mėnesį yra didesnis kaip penkios valandos, turi būti suteiktos kompensacinės atostogos, lygios visam dirbtų viršvalandžių skaičiui. Tuo atveju, kai kompensacinių atostogų suteikimas yra nesuderinamas su tarnyba, kai kuriems valstybės tarnautojams gali būti apmokėta už atitinkamą viršvalandžių skaičių.

5        1998 m. gruodžio 3 d. redakcijos (BGB1. 1998 I, p. 3494) 1992 m. kovo 13 d. Verordnung über die Gewährung von Mehrarbeitsvergütung für Beamte (nutarimas dėl valstybės tarnautojų viršvalandžių apmokėjimo, BGB1. 1992 I, p. 528), 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad papildomo pedagoginio darbo atveju trys mokymo valandos yra prilyginamos penkioms darbo valandoms.

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

6        Edeltraud Elsner-Lakeberg yra valstybės tarnautoja, dirbanti mokytoja ne visą darbo dieną vidurinėje Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinės žemės mokykloje. Visą darbo dieną šioje mokykloje dirbantys mokytojai dirba 24,5 valandų per savaitę, t. y. 98 valandas per mėnesį, vidutiniškai skaičiuojant 4 savaičių pagrindu, o Edeltraud Elsner-Lakeberg šioje mokykloje dirba 15 valandų per savaitę, t. y. 60 valandų per mėnesį.

7        1999 m. gruodžio mėn. ji papildomai turėjo 2,5 valandos pamokų. Jos prašymas apmokėti šias valandas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad pagal taikytiną teisę mokytojui, kuris yra valstybės tarnautojas, už viršvalandžius apmokama tik tuo atveju, jeigu papildomas darbas viršija tris valandas per mėnesį. Taigi jai nebuvo atlyginta už 2,5 valandų papildomo darbo.

8        Po nesėkmingos apeliacinės administracinės procedūros Edeltraud Elsner-Lakeberg pateikė ieškinį Verwaltungsgericht Minden.

9        Manydamas, kad bylai išspręsti reikia Bendrijos teisės išaiškinimo, Verwaltungsgericht Minden nusprendė sustabdyti jos nagrinėjimą ir kreipėsi į Teisingumo Teismą, pateikdamas šį prejudicinį klausimą:

„Ar yra suderinama su EB 141 straipsniu ir kartu su direktyva [75/117] tai, jog dirbantiems ne visą darbo dieną, taip pat kaip ir dirbantiems visą darbo dieną mokytojoms ir mokytojams, kurie yra valstybės tarnautojai, Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinėje žemėje nėra apmokama už viršvalandžius, neviršijančius trijų mokymo valandų per kalendorinį mėnesį?“

 Dėl prejudicinio klausimo

10      Prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo klausimas iš esmės yra, ar EB 141 straipsnis ir Direktyvos 75/117 1 straipsnis draudžia taikyti nacionalinę teisę, pagal kurią ne visą darbo dieną dirbantys mokytojai, kaip ir dirbantys visą darbo dieną, negauna jokio apmokėjimo už viršvalandžius, neviršijančius trijų mokymo valandų per kalendorinį mėnesį.

11      Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinė žemė ir Vokietijos vyriausybė teigia, kad ne visą darbo dieną dirbantys mokytojai yra lygiai taip pat traktuojami kaip ir dirbantys visą darbo dieną. Visi mokytojai turi teisę į viršvalandžių apmokėjimą, jeigu jie viršija tris valandas. Tokiu atveju apmokėjimas už šiuos viršvalandžius yra toks pat. Vienodas darbo užmokestis yra užtikrinamas ir dirbant įprastinį darbo valandų skaičių, ir viršvalandžius.

12      Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką EB 141 straipsnyje ir Direktyvos 75/117 1 straipsnyje įtvirtintas vienodo darbuotojų vyrų ir moterų darbo užmokesčio principas reiškia bet kokios diskriminacijos dėl lyties draudimą visų aspektų ir sąlygų atlyginant už tą patį darbą arba už vienodos vertės darbą atžvilgiu, išskyrus atvejus, kai nevienodas požiūris gali būti pateisinamas kitais, su priklausomybe tam tikrai lyčiai nesusijusiais, tikslais arba kai jis būtinas tam, kad būtų įgyvendintas siekiamas tikslas (žr. šiuo klausimu 2000 m. kovo 30 d. sprendimo JämO, C-236/98, Rink. p. I-2189, 36 punktą ir 2001 m. birželio 26 d. sprendimo Brunnhofer, C-381/99, Rink.p. I-4961, 27 ir 28 punktus).

13      Dėl ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų Teisingumo Teismas nusprendė, kad nepalankioje padėtyje esančios grupės nariai, vyrai ar moterys, turi teisę į tai, kad jų atžvilgiu būtų taikoma tokia pati sistema kaip ir kitiems darbuotojams, proporcingai jų darbo laikui (1990 m. birželio 27 d. sprendimo Kowalska, C-33/89, Rink. p. I-2591, 19 punktas).

14      Dėl EB sutarties 141 straipsnyje ir Direktyvos 75/117 1 straipsnyje įtvirtintos sąvokos „darbo užmokestis“ reikia pasakyti, jog pagal nusistovėjusią teismų praktiką ji apima visas darbdavio darbuotojui už darbą mokamas, įskaitant ir netiesiogiai, esamas ar būsimas išmokas grynaisiais ar natūra (žr. 1990 m. gegužės 17 d. sprendimo Barber, C-262/88, Rink. p. I-1889, 12 punktą ir minėto sprendimo Brunnhofer 33 punktą).

15      Be to, iš teismų praktikos dėl metodo, taikytino vienodo darbo užmokesčio principo laikymuisi įvertinti, palyginant suinteresuotų darbuotojų darbo užmokestį, matyti, jog veiksminga kontrolė galima tik esant tikram skaidrumui, kuris gali būti užtikrintas tik tuo atveju, kai šis principas taikomas visų darbuotojų vyrų ir moterų darbo užmokesčio aspektų atžvilgiu, vengiant bendro suinteresuotiems asmenims mokamo atlyginimo įvertinimo (žr. minėto sprendimo Barber 34 ir 35 punktus bei sprendimo Brunnhofer 35 punktą). Taigi būtina atskirai palyginti darbo užmokestį už įprastą darbo valandų skaičių ir mokėjimą už viršvalandžius.

16      Pagrindinėje byloje apmokėjimas už viršvalandžius yra Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinės žemės suinteresuotiems mokytojams už darbą mokamos išmokos.

17      Nors darbo užmokestis yra vienodas tuo atveju, kai ne visą darbo dieną dirbantys mokytojai, kaip ir dirbantys visą darbo dieną, įgyja teisę į viršvalandžių apmokėjimą, jeigu papildomas darbas viršija 3 valandas, pabrėžtina, kad dirbantiems ne visą darbo dieną mokytojams 3 papildomos darbo valandos reiškia didesnį darbo krūvį nei visą darbo dieną dirbantiems mokytojams. Iš tikrųjų tam, kad gautų apmokėjimą už viršvalandžius, visą darbo dieną dirbantis mokytojas, be 98 darbo valandų, per mėnesį turi dirbti 3 papildomas valandas, t. y. 3 proc. daugiau; tuo tarpu ne visą darbo dieną dirbantis mokytojas, be savo 60 darbo valandų, turi dirbti 3 papildomas valandas, t. y. 5 proc. daugiau. Atsižvelgiant į tai, kad ne visą darbo dieną dirbančių mokytojų atžvilgiu teisę į apmokėjimą suteikiantis viršvalandžių skaičius nėra sumažinamas proporcingai jų darbo laikui, apmokėjimo už viršvalandžius atžvilgiu jie yra nevienodai traktuojami, palyginti su visą darbo dieną dirbančiais mokytojais.

18      Pats prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikęs teismas turi nustatyti, visų pirma, ar nagrinėjamuose nacionalinės teisės aktuose įtvirtintas nevienodas požiūris turi didesnį poveikį moterims nei vyrams ir, antra, ar šį nevienodą požiūrį galima pateisinti kitais, su priklausomybe tam tikrai lyčiai nesusijusiais tikslais, ir ar jis yra būtinas tam, kad būtų įgyvendintas siekiamas tikslas (žr. šiuo klausimu 1996 m. kovo 7 d. sprendimo FreersirSpeckmann, C-278/93, Rink. p. I-1165, 28 punktą).

19      Tokiomis aplinkybėmis reikia atsakyti į pateiktą klausimą, kad EB 141 straipsnis ir Direktyvos 75/117 1 straipsnis draudžia taikyti nacionalinės teisės aktus, numatančius, kad dirbantiems ne visą darbo dieną, taip pat kaip ir dirbantiems visą darbo dieną mokytojams nėra apmokama už viršvalandžius, neviršijančius trijų valandų per kalendorinį mėnesį, jeigu šis nevienodas požiūris iš esmės turi didesnį poveikį moterims nei vyrams ir jis negali būti pateisinamas kitais, su priklausomybe tam tikrai lyčiai nesusijusiais tikslais, arba jis nėra būtinas tam, kad būtų įgyvendintas siekiamas tikslas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

20      Vokietijos vyriausybės bei Komisijos, kurios pateikė Teisingumo Teismui savo pastabas, bylinėjimosi išlaidos nėra atlygintinos. Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti pastarasis teismas.

Remdamasis šiais motyvais,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

atsakydamas į klausimą, kurį jam 2002 m. liepos 26 d. nutartimi pateikė Verwaltungsgericht Minden, nutaria:

EB 141 straipsnis ir 1975 m. vasario 10 d. Tarybos direktyvos 75/117/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymui, suderinimo 1 straipsnis draudžia taikyti nacionalinės teisės aktus, numatančius, kad dirbantiems ne visą darbo dieną, taip pat kaip ir dirbantiems visą darbo dieną mokytojams nėra apmokama už viršvalandžius, neviršijančius trijų valandų per kalendorinį mėnesį, jeigu šis nevienodas požiūris iš esmės turi didesnį poveikį moterims nei vyrams ir jis negali būti pateisinamas kitais, su priklausomybe tam tikrai lyčiai nesusijusiais tikslais, arba jis nėra būtinas tam, kad būtų įgyvendintas siekiamas tikslas.

Paskelbta 2004 m. gegužės 27 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

* Proceso kalba: vokiečių.