Byla C‑110/02

Europos Bendrijų Komisija

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Portugalijos vyriausybės pagalba kiaulių augintojams – Paskelbtos  nesuderinama su bendrąja rinka pagalbos grąžinimui skirta pagalba – Tarybos sprendimas paskelbti tokią pagalbą suderinamą su bendrąja rinka – Neteisėtumas – EB sutarties 88 straipsnio 2 dalies trečioji pastraipa“

Sprendimo santrauka

Valstybės narės suteikta pagalba – Tarybos teisė pagal leidžiančią nukrypti nuostatą išimtinėmis aplinkybėmis patvirtinti pagalbą – Veikimo sąlygos – Suinteresuotos valstybės narės kreipimasis į Tarybą prieš Komisijos sprendimo paskelbti pagalbą nesuderinamą su bendrąja rinka priėmimą ir sprendimo priėmimas per trijų mėnesių terminą – Ribos – Ankstesnio Komisijos sprendimo veiksmingumo pažeidimas

(EB sutarties 87, 88 ir 89 str.)

EB sutarties 88 straipsnyje numatant Komisijai pagalbos nuolatinio vertinimo ir kontrolės teisę siekiama, kad pagalba būtų pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka, kontroliuojant Teisingumo Teismui ir Pirmosios instancijos teismui, pagal tam tikrą procedūrą, už kurios įgyvendinamą atsako ši institucija. Taigi EB sutarties 87 ir 88 straipsniai pastarajai suteikia pagrindinį vaidmenį pripažįstant pagalbos nesuderinamumą su bendrąja rinka.

Kaip matyti iš pačios EB sutarties 88 straipsnio 2 dalies trečiosios pastraipos formuluotės, šioje nuostatoje numatytas išimtinis ir ypatingas atvejis. „Kurios nors valstybės narės prašymu“ Taryba, „nukrypdama nuo 87 straipsnio nuostatų arba 89 straipsnyje numatytų reglamentų“ gali vieningai nuspręsti, jog tam tikra tos valstybės teikiama ar teiktina pagalba neprieštarauja bendrajai rinkai, jei toks sprendimas pateisinamas „išimtinėmis aplinkybėmis“.

Kadangi pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalies trečiąją pastraipą Tarybai suteikti įgaliojimai yra aiškiai išimtinio pobūdžio, EB sutarties 88 straipsnio 2 dalies trečios ir ketvirtos pastraipų nuostatos, pagal kurias, pirma, valstybės narės kreipimasis į Tarybą trims mėnesiams sustabdo Komisijos pradėtą tyrimą, ir, antra, per šį terminą Tarybai nepriėmus sprendimo, jį priima Komisija, parodo, jog praėjus nustatytam terminui, Taryba daugiau nebeturi kompetencijos pagal minėtą trečiąją pastraipą priimti sprendimo dėl atitinkamos pagalbos. Taip išvengiama prieštaraujančių sprendimų priėmimo.

Todėl, jeigu prieš Komisijos sprendimo pripažinti nagrinėjamą pagalbą nesuderinamą su bendrąja rinka priėmimą ir pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą numatytos procedūros užbaigimą atitinkama valstybė narė nepateikė Tarybai jokio prašymo pagal tos pačios nuostatos trečiąją pastraipą, Taryba daugiau nebegali vykdyti jai suteiktų išimtinių įgaliojimų pagal minėtą trečiąją pastraipą tam, kad tokią pagalbą paskelbtų suderinamą su bendrąja rinka.

Taryba, pagal šią nuostatą paskelbdama su bendrąja rinka suderinamą pagalbą, skirtą kompensuoti neteisėtos pagalbos, Komisijos sprendimu paskelbtos nesuderinama, gavėjams šiuo sprendimu nurodytą jos grąžinimą, neturi pažeisti tokio sprendimo veiksmingumo.

(žr. 29–33 ir 45 punktus)

TEISINGUMO TEISMO (plenarinė kolegija) SPRENDIMAS

2004 m. birželio 29 d.(*)

„Portugalijos vyriausybės pagalba kiaulių augintojams – Paskelbtos  nesuderinama su bendrąja rinka pagalbos grąžinimui skirta pagalba – Tarybos sprendimas paskelbti tokią pagalbą suderinamą su bendrąja rinka – Neteisėtumas – EB sutarties 88 straipsnio 2 dalies trečioji pastraipa“

Byloje C-110/02

Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama F. Santaolalla Gadea, D. Triantafyllou ir V. Di Bucci, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą J. Carbery ir F. Florindo Gijón,

atsakovę,

palaikomą

Portugalijos Respublikos, atstovaujamos L. Fernandes ir I. Palma, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ir

Prancūzijos Respublikos, atstovaujamos G. de Bergues ir F. Million, 

įstojusių į bylą šalių,

dėl 2002 m. sausio 21 d. Tarybos sprendimo 2002/114/EB dėl leidimo Portugalijos vyriausybei suteikti pagalbą Portugalijos kiaulių augintojams, kurie buvo 1994 m. bei 1998 m. suteiktos pagalbos gavėjai (OL L 43, p. 18), panaikinimo,

TEISINGUMO TEISMAS (plenarinė sesija),

kurį sudaro pirmininkas V. Skouris, kolegijos pirmininkai P. Jann, C. W. A. Timmermans, A. Rosas, C. Gulmann, J.-P. Puissochet ir J. N. Cunha Rodrigues, teisėjai A. La Pergola, R. Schintgen, F. Macken, N. Colneric, S. von Bahr ir K. Lenaerts (pranešėjas),

generalinis advokatas F. G. Jacobs,

sekretorius R. Grass,

susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu,

išklausęs 2003 m. gruodžio 11 d.  posėdyje pateiktą generalinio advokato išvadą,

priima šį

Sprendimą

1        Pagal EB sutarties 230 straipsnį pareikštu ieškiniu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2002 kovo 25 dieną, Europos Bendrijų Komisija prašo panaikinti 2002 m. sausio 21 d. Tarybos sprendimą 2002/114/EB dėl leidimo Portugalijos vyriausybei suteikti pagalbą kiaulių augintojams, kurie buvo 1994 m. bei 1998 m. suteiktos pagalbos gavėjai (OL L 43, p. 18, toliau – ginčijamas sprendimas).

2        2002 m. rugsėjo 16 d. ir 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimis Portugalijos Respublikai ir Prancūzijos Respublikai buvo leista įstoti į bylą Tarybos pusėje, o pastarajai buvo leista pateikti savo pastabas tik per žodinę proceso dalį, jeigu ji įvyktų.

 Teisinis pagrindas

3        EB sutarties 88 straipsnio 2 ir 3 dalys numato:

„2. Jei, paprašiusi suinteresuotas šalis pateikti savo pastabas, Komisija nustato, jog tam tikra valstybės ar iš jos išteklių teikiama pagalba yra pagal 87 straipsnį nesuderinama su bendrąja rinka, arba kad tokia pagalba netinkamai naudojama, ji priima sprendimą, reikalaujantį, kad atitinkama valstybė narė per Komisijos nustatytą laiką tokią pagalbą panaikintų ar pakeistų.

Jei atitinkama valstybė narė per nustatytą laiką neįvykdo tokio sprendimo, Komisija ar kita suinteresuota valstybė, nukrypdama nuo 226 ir 227 straipsnių nuostatų, gali šį klausimą perduoti tiesiogiai Teisingumo Teismui.

Kurios nors valstybės narės prašymu, Taryba, nukrypdama nuo 87 straipsnio nuostatų arba 89 straipsnyje numatytų reglamentų, gali vieningai nuspręsti, kad tam tikra tos valstybės teikiama ar teiktina pagalba neprieštarauja bendrajai rinkai, jei toks sprendimas pateisinamas išimtinėmis aplinkybėmis. Jei dėl paminėtos pagalbos Komisija jau yra pradėjusi šios straipsnio dalies pirmojoje pastraipoje nurodytą procedūrą, atitinkamai valstybei pateikus Tarybai prašymą toji procedūra sustabdoma, kol Taryba pareiškia savo požiūrį.

Tačiau jei Taryba per tris mėnesius po minėto prašymo pateikimo savo požiūrio nepareiškia, sprendimą priima Komisija.

3. Apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. Jei Komisija mano, kad tokie ketinimai pagal 87 straipsnį yra nesuderinami su bendrąja rinka, ji nedelsdama pradeda šio straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas.“

 Ginčijamas sprendimas ir jo aplinkybės

4        Pagal 1994 m. gegužės 24 d. įstatymą-dekretą (decreto-lei) Nr. 146/94 (1994 m. gegužės 24 d. Diário da República I, serija A, Nr. 120, toliau – 1994 m. įstatymas-dekretas) Portugalijos Respublika nustatė pagalbos schemą, visų pirma, dėl kredito linijos suteikimo intensyvios gyvulininkystės sektoriaus įmonių įsiskolinimams padengti, antra – dėl kredito linijos suteikimo kiaulininkystei atgaivinti. Apie šią pagalbos schemą Komisijai pranešta nebuvo.

5        Remdamasi EB sutarties 88 straipsnio 2 dalies pirmąja pastraipa, 1999 m. lapkričio 25 d. Komisija priėmė sprendimą 2000/200/EB dėl Portugalijos įgyvendinamos pagalbos schemos intensyvios gyvulininkystės sektoriaus įsiskolinimams padengti ir kiaulininkystei atgaivinti (OL L 66, 2000, p. 20). Pagal jo 1 straipsnio 1 dalį kredito linija intensyvios gyvulininkystės sektoriaus įmonių įsiskolinimams padengti pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka tuo atveju, kai šios kredito linijos subsidijos ekvivalentas, sudėtas su gauta pagalba investicijoms, viršija 35 % mažiau palankiose ūkininkauti žemės ūkio vietovėse. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, kad kredito linija kiaulininkystei atgaivinti yra nesuderinama su bendrąja rinka. Neteisėtai suteiktos pagalbos kartu su palūkanomis išieškojimas iš jos gavėjų buvo nurodytas šio sprendimo 3 straipsnyje.

6        Be to, Portugalijos Respublika 1999 m. sausio 4 d. įstatymu-dekretu (decreto-lei) Nr. 4/99 (1999 m. sausio 4 d. Diário da República I, serija A, Nr. 2, toliau – 1999 m. įstatymas-dekretas) nustatė kiaulininkystės sektoriaus įmonių, užsiimančių gamyba, penėjimu ir apdirbimu uždarame procese, kai kurių paimtų paskolų grąžinimo termino atidėjimą vieneriems metams bei šių įmonių trumpalaikį finansavimą lengvatinių paskolų priemonėmis. Nors apie šias priemones Komisijai buvo pranešta, jos įgyvendintos dar iki Komisijos pasisakymo jų atžvilgiu.

7        Ši pagalba buvo pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka ir jos išieškojimas nurodytas 2000 m. spalio 4 d. Komisijos sprendimu 2001/86/EB dėl Portugalijos įgyvendintos pagalbos schemos kiaulininkystės sektoriuje (OL L 29, 2001, p. 49).

8        2001 m. lapkričio 23 d. Portugalijos Respublika paprašė Europos Sąjungos Tarybą, remiantis EB sutarties 88 straipsnio 2 dalies trečiąja pastraipa, priimti „sprendimą leisti suteikti pagalbą Portugalijos kiaulių augintojams, turintiems grąžinti 1994 m. bei 1998 m. gautą pagalbą, ir (paskelbti) šią pagalbą suderinamą su bendrąja rinka“.

9        Patenkindama šį prašymą Taryba priėmė ginčijamą sprendimą, kurio 1 straipsnyje numatyta:

„Portugalijos vyriausybės ypatinga pagalba Portugalijos kiaulininkystės sektoriui, suteikiant 1999 m. lapkričio 25 d. ir 2000 m. spalio 4 d. Komisijos sprendimuose numatytiems gavėjams maksimalią 16,3 milijonų eurų dydžio pagalbą, lygią sumoms, kurias gavėjai pagal šiuos sprendimus turi grąžinti, yra suderinama su bendrąja rinka.“ (Neoficialus vertimas)

10      Nurodžius išimtines aplinkybes ir Portugalijos kiaulininkystės sektoriaus ypatybes, paskatinusias Portugalijos Respubliką priimti 1994 m. bei 1999 m. įstatymus-dekretus, ginčijamo sprendimo motyvų 9 punkte nurodoma, jog pagal šiuos įstatymus-dekretus nustatyta pagalba „<...> kaip tai įrodo prekybos plėtra, neturėjo ypatingo poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai, ir todėl konkurencijos neiškraipė“. (Neoficialus vertimas)

11      Ginčijamo sprendimo 12–14 konstatuojamose dalyse numatyta:

„12) 1999 m. lapkričio 25 d. ir 2000 m. spalio 4 d. sprendimuose Komisija nurodė, kad nagrinėjamos priemonės yra nesuderinamos su bendrąja rinka. Taikydamos šiuos sprendimus, Portugalijos valdžios institucijos pradėjo suteiktos pagalbos išieškojimo procedūrą.

13) Vis dėlto suteiktos pagalbos grąžinimas komplikuoja daugelio gavėjų ekonominį gyvybingumą ir kai kuriuose regionuose sukeltų labai neigiamų socialinių pasekmių, kadangi 50 % kiaulių koncentruojasi mažiau kaip 5 % teritorijos plote.

14) Dėl egzistuojančių išimtinių aplinkybių išimties tvarka ir tiek, kiek tai reikalinga sutrikusią situaciją ištaisyti, šio sprendimo nurodytomis sąlygomis toji pagalba yra suderinama su bendrąja rinka.“ (Neoficialus vertimas)

 Dėl ieškinio

12      Grįsdama savo ieškinį, Komisija nurodo penkis pagrindus atitinkamai dėl Tarybos kompetencijos nebuvimo, procedūros pažeidimo ir piktnaudžiavimo įgaliojimais, EB sutarties bei įvairių bendrųjų principų pažeidimo, akivaizdžios vertinimo klaidos ir ginčijamo sprendimo motyvacijos nebuvimo.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo

 Šalių argumentai

13      Kaip pirmą pagrindą Komisija nurodo, kad Taryba neturėjo kompetencijos priimti ginčijamą sprendimą. Šiuo klausimu jos samprotavimai yra dėstomi dviem etapais.

14      Visų pirma Komisija teigia, kad ginčijamas sprendimas turi tokių pačių pasekmių, kurias turėtų sprendimų 2000/200 ir 2001/86 atšaukimas ar jų panaikinimas. Šiais sprendimais Komisija pagal 1994 m. ir 1999 m. įstatymus-dekretus išmokėtą pagalbą paskelbė nesuderinamą su bendrąja rinka ir nurodė jos išieškojimą.

15      Suteikdamas teisę susijusiems Portugalijos gyvulių augintojams išmokėti pagalbą lygią tai, kurią jie turėtų grąžinti pagal Komisijos minėtus sprendimus, ginčijamas sprendimas panaikintų pastarųjų pasekmes. Iš tikrųjų jis užkirstų kelią Komisijos paskelbtos nesuderinama su bendrąja rinka pagalbos veiksmingam panaikinimui bei pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 punkto pirmą pastraipą reikalaujamos pradinės padėties atkūrimui, siekiant apsaugoti rinką nuo konkurencijos iškraipymo.

16      Komisijos teigimu, ginčijamu sprendimu realiai iš naujo patvirtinama pirminė pagalba, kuri anksčiau Komisijos buvo paskelbta nesuderinama.

17      Antra, Komisija teigia, jog iš EB sutarties 88 straipsnio matyti, kad Sutartimi buvo siekiama jai suteikti išimtinę teisę valstybės pagalbos kontrolės bei administravimo atžvilgiu. Tai paaiškinama faktu, kad tik visiškai nepriklausoma nuo valstybių narių institucija gali objektyviai ir nešališkai kontroliuoti pastarųjų nustatytas pagalbos priemones bei užtikrinti, kad konkurencija nebūtų iškraipyta tiek, kiek tai prieštarautų bendrajam interesui.

18      Pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį Tarybai suteikti įgaliojimai yra išimtinio pobūdžio bendrųjų teisės normų atžvilgiu. Tai patvirtina ir šios nuostatos trečios pastraipos formuluotė, kurioje daroma nuoroda į „išimtines aplinkybes“, ir ketvirtoji pastraipa, nustatanti terminą, per kurį valstybės narės prašymas sustabdo Komisijos pradėtą procedūrą, o jam pasibaigus, pastaroji atgauna savo įgaliojimą „priimti sprendimą“, t. y. galutinai nuspręsti dėl atitinkamos pagalbos. Tokio įgaliojimo priimti sprendimą, kuris ribotą laikotarpį turėtų pirmenybę Komisijos sprendimo atžvilgiu, suteikimas Tarybai apskritai neturėtų prasmės, jeigu Tarybos sprendimas visais atvejais būtų viršesnis Komisijos sprendimo atžvilgiu.

19      Komisijos nuomone, iš viso to matyti, kad pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą Taryba neturi kompetencijos priimti sprendimą, jeigu Komisijos sprendimu pagalba buvo paskelbta nesuderinama su bendrąja rinka. Šiuo atveju Taryba neturi kompetencijos panaikinti tokio Komisijos sprendimo pasekmių, leisdama suteikti pagalbą, skirtą kompensuoti paskelbtos nesuderinama pagalbos, kurią pagal tą patį sprendimą jos gavėjai turi grąžinti, grąžinimą.

20      Taryba, visų pirma, teigia, kad Komisijos samprotavimai grindžiami tik prielaida, jog ginčijamas sprendimas panaikintų ar atšauktų sprendimus 2000/200 ir 2001/86. Tačiau ginčijamas sprendimas neneigia šiuose sprendimuose numatytos pareigos grąžinti, kadangi – priešingai – tik visiškas jų įgyvendinimas ir su juo susijusios ekonominės bei socialinės pasekmės paskatino Tarybą patvirtinti naują pagalbą, kurią Portugalijos Respublika pasisiūlė suteikti.

21      Naujos pagalbos kvalifikavimas iš tikrųjų priklauso nuo formalaus ir objektyvaus įvertinimo. Šiuo atveju ginčijamu sprendimu patvirtinta pagalba yra nauja, pagal kitą nei 1994 m. ir 1999 m. įstatymų-dekretų nacionalinę nuostatą suteikta išmoka, atitinkanti kitas nei šių įstatymų-dekretų pagrindu suteiktai pagalbai taikomas tinkamumo bei mokėjimo sąlygas.

22      Taryba teigia, kad aplinkybė, jog ginčijamu sprendimu patvirtinta pagalba yra nauja pagalba, taip pat kyla ir iš 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1) 1 straipsnyje pateikto „naujos pagalbos“ apibrėžimo, pagal kurį ji yra „pagalbos schemos ir individuali pagalba, kuri nėra egzistuojanti pagalba, įskaitant egzistuojančios pagalbos pakeitimus“. Iš tikrųjų „esamos“ pagalbos sąvoka reiškia, kad nagrinėjama pagalba jau buvo patvirtinta, o to tikrai nėra pagalbos, susijusios su ginčijamu sprendimu, atveju.

23      Be to, Reglamento Nr. 659/1999 11 straipsnio 2 dalies trečioji pastraipa, numatanti galimybę įgalioti valstybę narę suderinti neteisėtos pagalbos išieškojimą su skubios pagalbos išmokėjimu suinteresuotajai įmonei, taip pat patvirtina galimybę priimti skirtingus sprendimus dėl viena po kitos valstybės pagalbos, suteiktos tiems patiems subjektams. Tai matyti ir iš Bendrijos teismų praktikos, kurioje netiesiogiai buvo pripažinta, jog Komisija gali susieti naujos, paskelbtos suderinama, pagalbos išmokėjimą su ankstesnės, pripažintos nesuderinama, pagalbos išieškojimu (1995 m. rugsėjo 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas TWD prieš Komisiją, T-244/93 ir T-486/93, Rink. p. II-2265 ir 1997 m. gegužės 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas TWD prieš Komisiją, C‑355/95 P, Rink. p. I-2549).

24      Galiausiai Taryba tvirtina, kad nei Komisijos sprendimai, skelbiantys pagalbą nesuderinamą su bendrąja rinka, nei joks kitas tekstas nedraudžia tokios pagalbos gavėjams anksčiau ar vėliau gauti kitą pagalbą. Visais atvejais turi būti laikomasi kiekvienos viena po kitos suteiktos pagalbos individualaus nagrinėjimo principo (2000 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Wirtshaftsvereinigung Stahl ir kiti prieš Komisiją, C-441/97 P, Rink. p. I-10293, 55 punktas). Jeigu ginčijamas sprendimas, kuriuo pagalba buvo patvirtinta, nebūtų priimtas, Portugalijos Respublika apie šią pagalbą būtų pranešusi Komisijai, turėjusiai ją įvertinti ir priimti sprendimą.

25      Antra, dėl EB sutarties 88 straipsnio 2 dalies taikymo srities Taryba teigia, kad šios nuostatos ketvirtoje pastraipoje minimas trijų mėnesių terminas yra numatytas tik dėl sustabdymo. Todėl Taryba gali patvirtinti susijusią pagalbą netgi po termino pabaigos.

26      Dėl tokiu atveju galimo prieštaravimo tarp ankstesnio Komisijos sprendimo, konstatuojančio pagalbos nesuderinamumą su bendrąja rinka, ir vėlesnio šią pagalbą patvirtinančio Tarybos sprendimo pastaroji teigia, kad pagal prieštaraujančių normų, tarp kurių nėra hierarchijos, atveju taikomą principą vėlesnė norma keičia ankstesnę.

27      Portugalijos Respublika iš esmės pritaria Tarybos vertinimui. Ginčijamu sprendimu patvirtinta pagalba yra nauja, skirtinga nei pagal 1994 m. ir 1999 m. įstatymus-dekretus suteikta pagalba, ir apie ją Komisijai buvo pranešta. Ši valstybė narė papildomai nurodo, kad EB sutarties 88 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje numatyta aplinkybė dėl Tarybos įgaliojimo priimti sprendimą ne tik dėl „teiktinos“, bet ir dėl „teikiamos“ pagalbos patvirtina, jog Taryba turi teisę patvirtinti pagalbą, net jei dėl jos Komisija jau yra priėmusi sprendimą. Galiausiai iš to paties straipsnio 3 dalies matyti, kad kiekvienas pagalbos teikimas reikalauja Komisijos išankstinio įvertinimo, todėl pagalba gali būti suteikta, jeigu šiuo klausimu Komisija priėmė teigiamą sprendimą.

 Teisingumo Teismo vertinimas

28      Siekiant priimti sprendimą dėl Komisijos pirmojo ieškinio pagrindo, kuriuo ji grindžia savo ieškinį, reikia nustatyti, visų pirma, ar, pastarosios tvirtinimu, EB sutarties 88 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad jeigu Komisija priėmė sprendimą, konstatuojantį valstybės pagalbą nesuderinamą su bendrąja rinka, Taryba pagal šios nuostatos 3 dalį nebegali priimti sprendimo, kuriuo ta pati pagalba būtų pripažinta suderinama su bendrąja rinka.

29      Šiuo klausimu visų pirma primintina, kad Sutarties 88 straipsnyje numatant šiai institucijai pagalbos nuolatinio vertinimo ir kontrolės teisę siekiama, kad pagalba būtų pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka, kontroliuojant Teisingumo Teismui ir Pirmosios instancijos teismui, pagal tam tikrą procedūrą, už kurios įgyvendinamą atsako Komisija. Taigi EB sutarties 87 ir 88 straipsniai pastarajai suteikia pagrindinį vaidmenį pripažįstant pagalbos nesuderinamumą su bendrąja rinka (žr., inter alia, 1991 m. spalio 21 d. Sprendimo Fédération nationale du commerce extérieur des produits alimentaires ir Syndicat national des négociants et transformateurs de saumon, C-354/90, Rink. p. I-5505, 9 ir 14 punktus).

30      Toliau pažymėtina, kad iš pačios EB sutarties 88 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos formuluotės matyti, jog šioje nuostatoje numatytas išimtinis ir ypatingas atvejis (1978 m. spalio 12 d. Sprendimas Komisija prieš Belgiją 156/77, Rink. p. 1881, 16 punktas). Pagal šią nuostatą „kurios nors valstybės narės prašymu“ Taryba, „nukrypdama nuo 87 straipsnio nuostatų arba 89 straipsnyje numatytų reglamentų“ gali vieningai nuspręsti, kad tam tikra tos valstybės teikiama ar teiktina pagalba neprieštarauja bendrajai rinkai, jei toks sprendimas pateisinamas „išimtinėmis aplinkybėmis“.

31      Darytina išvada, kad pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalies trečiąją pastraipą Tarybai suteikti įgaliojimai, Komisijos teigimu, yra aiškiai išimtinio pobūdžio.

32      Tokiomis aplinkybėmis pripažintina, kad EB sutarties 88 straipsnio 2 dalies trečios ir ketvirtos pastraipų nuostatos, pagal kurias, pirma, valstybės narės kreipimasis į Tarybą trims mėnesiams sustabdo Komisijos pradėtą tyrimą, ir, antra, per šį terminą Tarybai nepriėmus sprendimo, pastarąjį priima Komisija, parodo, jog praėjus nustatytam terminui Taryba daugiau nebeturi kompetencijos pagal minėtų nuostatų trečiąją pastraipą priimti sprendimo dėl atitinkamos pagalbos. Taip išvengiama prieštaraujančių sprendimų priėmimo.

33      Tarybos kompetencijos ribojimo laiko atžvilgiu nustatymas, kai Komisija pradėjusi procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, tačiau dar nepriėmusi sprendimo, skelbiančio pagalbą nesuderinamą su bendrąja rinka, bei aplinkybė, jog Komisija, pasibaigus trijų mėnesių terminui, nustatytam šios nuostatos ketvirtoje pastraipoje, vienintelė turi kompetenciją priimti sprendimą dėl atitinkamos pagalbos, taip pat parodo, kad jeigu prieš Komisijos sprendimo pripažinti nagrinėjamą pagalbą nesuderinamą su bendrąja rinka priėmimą ir pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą numatytos procedūros užbaigimą atitinkama valstybė narė nepateikė Tarybai jokio prašymo pagal tos pačios nuostatos trečiąją pastraipą, Taryba daugiau nebegali vykdyti jai suteiktų išimtinių įgaliojimų pagal minėtą trečiąją pastraipą tam, kad tokią pagalbą paskelbtų suderinamą su bendrąja rinka.

34      Šiuo paskutiniu klausimu pastebėtina, kad byloje Komisija prieš Tarybą (1996 m. vasario 29 d. sprendimas C-122/94, Rink. p. I-881) Tarybos ginčijamas sprendimas nebuvo priimtas po Komisijos sprendimo paskelbti pagalbą nesuderinamą su bendrąja rinka, pastaroji šiuo atveju apsiribojo teiginiu, jog pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį nagrinėjamas projektas dėl pagalbos buvo nesuderinamas su bendrąja rinka, ir pradėjo procedūrą, numatytą šio straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje.

35      Galiausiai pažymėtina, kad šios bylos 32 ir 33 punktuose pateiktas aiškinimas, leidžiantis išvengti Komisijos bei Tarybos vienas po kito prieštaraujančių sprendimų dėl tos pačios valstybės pagalbos priėmimo, padeda apsaugoti, pasak teisingos Komisijos pastabos, teisinį tikrumą. Taip pat šiuo atveju ypač svarbu priminti, kad tai, jog administracinis sprendimas, pasibaigus protingiems apskundimo terminams arba išnaudojus teisines gynybos priemones, tampa galutinis, taip pat prisideda prie minėto teisinio tikrumo (2004 m. sausio 13 d. Sprendimo Kühne & Heitz, C-453/00, nepaskelbto Rinkinyje, 24 punktas).

36      Dėl Portugalijos vyriausybės argumento, kad pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalies trečiąją pastraipą Tarybai taip pat suteikiama teisė priimti sprendimą dėl „teikiamos“ pagalbos, o pagal to paties straipsnio 3 dalį kiekvienos pagalbos „teikimas“ aiškiai reikalauja, jog prieš tai Komisija būtų dėl jos būtų priėmusi sprendimą, todėl Taryba turi teisę priimti sprendimą dėl pagalbos, dėl kurios Komisija yra priėmusi ankstesnį sprendimą, konstatuotina, kad ji prieštaringai aiškina nuostatas. Iš tikrųjų tuo pačiu metu negalima teigti, kad „teikiama“ pagalba pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalies trečiąją pastraipą gali būti tik ta pagalba, kuri, taikant EB sutarties 87 straipsnio nuostatas, Komisijos turėjo būti paskelbta suderinama su bendrąja rinka, ir kad vėliau, nukrypdama nuo šių nuostatų, Taryba turi teisę tą pačią pagalbą paskelbti suderinamą su bendrąja rinka.

37      Antra, Teisingumo Teismas turi nuspręsti, ar dėl aplinkybės, kad Taryba nėra kompetentinga spręsti klausimo dėl valstybės pagalbos pripažinimo suderinama su bendrąja rinka, jei šios pagalbos atžvilgiu Komisija yra priėmusi galutinį sprendimą, Taryba, Komisijos tvirtinimu, taip pat neturi kompetencijos priimti sprendimo dėl pagalbos, skirtos kompensuoti neteisėtos pagalbos, anksčiau Komisijos sprendimu paskelbtos nesuderinama, gavėjams šiuo sprendimu nurodytą jos grąžinimą.

38      Šiuo atveju pažymėtina, visų pirma, kad priešingai, nei teigia Taryba, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką negalima padaryti išvados, jog esant tokiai pagalbai, Bendrijos institucijos gali priimti sprendimą, neatsižvelgdamos į Komisijos sprendimą, kuriuo anksčiau suinteresuotiems asmenims suteikta pagalba pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka.

39      Iš tiesų Teisingumo Teismas yra nusprendęs priešingai: kai Komisija nagrinėja valstybės pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka, ji turi atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, prireikus – į ankstesniame sprendime nagrinėtąsias bei į šiame sprendime valstybei narei nustatytas pareigas (žr., inter alia, 1991 m. spalio 3 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C-261/89, Rink. p. I-4437, 20 punktą ir minėto sprendimo TWD prieš Komisiją 26 punktą). Teisingumo Teismas iš to padarė išvadą, kad jei Komisijai nebuvo pateiktas joks naujas įrodymas, leidžiantis nustatyti, ar nagrinėjamai pagalbai gali būti taikoma Sutartyje numatyta išimtis, ji savo sprendimą gali pagrįsti ankstesniame sprendime nustatytu įvertinimu, neatsižvelgdama į jame nustatytą sąlygą (žr. sprendimo Italija prieš Komisiją 23 punktą).

40      Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad pereinamoji tvarka, turinti  valstybės pagalbos schemos, nepraneštos Komisijai ir jos sprendimu paskelbtos nesuderinama su Bendrijos teise, tačiau nenurodytos išieškoti, pasekmių, kiek tai įmanoma, turi būti aiškinama taip, kad padėtų užtikrinti atitiktį šiam sprendimui, tai yra ta prasme, kad tokia pereinamoji tvarka neleistų suteikti naujos valstybės pagalbos po to, kai Komisija minėtu sprendimu panaikino pagalbos schemą (2003 m. liepos 24 d. Nutarties Sicilcassa ir kiti, C-297/01, Rink. p. I-7849, 44 punktas).

41      Taip pat reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką neteisėtai suteiktos valstybės pagalbos panaikinimas ją išieškant yra logiška jos neteisėtumo konstatavimo pasekmė (žr., inter alia, 1990 m. kovo 21 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją, vadinamo Tubemeuse, C-142/87, Rink. p. I-959, 66 punktą ir 2002 m. kovo 7 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C-310/99, Rink. p. I-2289, 98 punktą).

42      Valstybės pareiga panaikinti Komisijos pripažintą nesuderinamą su bendrąja rinka pagalbą iš tikrųjų yra siekiama ankstesnės padėties atkūrimo, ir toks tikslas yra pasiekiamas, kai gavėjas grąžina nagrinėjamą pagalbą, prireikus – kartu su palūkanomis už vėlavimą. Dėl šio grąžinimo pastarasis praranda rinkoje turėtą palankesnę padėtį jo konkurentų atžvilgiu, ir atkuriama iki pagalbos suteikimo buvusi padėtis (žr., inter alia,1995 m. balandžio 4 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-350/93, Rink. p. I-699, 21 ir 22 punktus ir minėto 2002 m. kovo 7 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją 98 ir 99 punktus).

43      Tokiomis aplinkybėmis valstybei narei leidus suteikti neteisėtos pagalbos, anksčiau Komisijos sprendimu pripažintos nesuderinama su bendrąja rinka, gavėjams naują neteisėtos pagalbos dydžio pagalbą, skirtą panaikinti pagal minėtą sprendimą nurodytų išieškojimų iš minėtų gavėjų pasekmes, akivaizdžiai būtų pažeistas pagal EB sutarties 87 ir 88 straipsnius priimtų Komisijos sprendimų veiksmingumas (žr. pgl. analogiją 1990 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C-5/89, Rink. p. I-3437, 17 punktą ir 2002 m. kovo 7 d. minėto sprendimo Italija prieš Komisiją 104 punktą).

44      Galiausiai primintina, ir tai matyti iš šios bylos 33 ir 35 punktų, kad kai Komisija yra priėmusi sprendimą pripažinti pagalbą nesuderinamą su bendrąja rinka, Taryba neturi pažeisti minėto sprendimo veiksmingumo, pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalies trečiąją pastraipą paskelbdama pagalbą suderinamą su bendrąja rinka.

45      Darytina išvada, jog Taryba, pagal minėtą nuostatą paskelbdama suderinamą su bendrąja rinka pagalbą, skirtą kompensuoti neteisėtos pagalbos, Komisijos sprendimu paskelbtos nesuderinama, gavėjams šiuo sprendimu nurodytą jos grąžinimą, neturi pažeisti tokio sprendimo veiksmingumo.

46      Apskritai pripažintina, kad šiomis aplinkybėmis antroji pagalba yra taip neatsiejamai susijusi su anksčiau Komisijos konstatuota nesuderinama su bendrąja rinka pagalba, jog reikalavimas atskirti šias pagalbas, taikant EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį, atrodo labai dirbtinis.

47      Atsižvelgiant į visus pirmiau išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad EB sutarties 88 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, jog remdamasi šia nuostata Taryba negali teisėtai pripažinti suderinamą su bendrąja rinka pagalbą, skirtą kompensuoti neteisėtos pagalbos, anksčiau Komisijos sprendimu paskelbtos nesuderinama, gavėjams nurodytą jos grąžinimą šiuo sprendimu.

48      Šiuo atveju yra nustatyta, kad Portugalijos Respublika Tarybai nepateikė prašymo pagal EB sutarties 2 dalies trečiąją pastraipą pripažinti pagal 1997 ir 1999 m. įstatymus-dekretus suteiktą pagalbą suderinamą su bendrąja rinka. Taip pat nustatyta, kad ši pagalba buvo pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka ir pagal sprendimus 2000/200 ir 2001/86 buvo nurodytas jos išieškojimas.

49      Dėl ginčijamo sprendimo konstatuotina: iš pavadinimo ir 1 straipsnio matyti, kad juo pripažinta suderinama su bendrąja rinka pagalba buvo siekiama ypatingo tikslo – pirmiau sprendimais 2000/200 bei 2001/86 pripažintos nesuderinama su bendrąja rinka pagalbos gavėjams suteikti tokio dydžio sumą, kad pastarieji galėtų grąžinti minėtais sprendimais nurodytas sumas.

50      Be to, kaip matyti iš šios bylos 47 punkto, Taryba teisėtai negalėjo priimti tokio sprendimo, koks yra ginčijamas.

51      Darytina išvada, kad pirmas Komisijos nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo ji grindžia savo ieškinį, jog Taryba neturėjo kompetencijos priimti ginčijamą sprendimą, yra pagrįstas, ir dėl to pastarasis sprendimas yra panaikintinas.

 Dėl antro, trečio, ketvirto ir penkto ieškinio pagrindų

52      Kadangi Komisijos nurodytas pirmas teisinis pagrindas priimtinas ir tuo remiantis ginčijamas sprendimas panaikintinas, nėra būtinybės nagrinėti kitų teisinių pagrindų, kuriais Komisija grindžia savo ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

53      Pagal Darbo reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir Taryba pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti. Pagal to paties Reglamento 69 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą Portugalijos Respublika ir Prancūzijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

TEISINGUMO TEISMAS (plenarinė sesija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2002 m. sausio 21 d. Tarybos sprendimą 2002/114/EB dėl leidimo Portugalijos vyriausybei suteikti pagalbą kiaulių augintojams, kurie buvo 1994 m. bei 1998 m. suteiktos pagalbos gavėjai.

2.      Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

3.      Portugalijos Respublika ir Prancūzijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Paskelbta 2004 m. birželio 29 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

* Proceso kalba: prancūzų.