Byla C-30/02

Recheio - Cash & Carry SA

prieš

Fazenda Pública/Registo Nacional de Pessoas Colectivas

(Tribunal Tributário de Primeira Instância de Lisboa prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimas – 90 dienų terminas ieškiniui pareikšti – Veiksmingumo principas“

Sprendimo santrauka

Bendrijos teisė – Tiesioginis veikimas – Su Bendrijos teise nesuderinami nacionaliniai mokesčiai – Grąžinimas – Taisyklės – Nacionalinės teisės taikymas – Sąlygos – Lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų laikymasis – Naikinamasis 90 dienų terminas – Priimtinumas

Nesant Bendrijos teisės aktų neteisėtai surinktų nacionalinių mokesčių grąžinimo srityje, kiekviena valstybė narė savo vidaus teisės sistemoje paskiria kompetentingus teismus ir nustato ieškinių, skirtų užtikrinti teisės subjektų teisių, kylančių iš Bendrijos teisės, apsaugą, procesines taisykles su sąlyga, kad, pirma, tokios taisyklės nebus mažiau palankios už tas, kurios taikomos panašiems nacionaline teise grindžiamiems ieškiniams (lygiavertiškumo principas), ir, antra, kad dėl jų Bendrijos teisės sistemoje nustatytų teisių įgyvendinimas netaps praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas).

Veiksmingumo principo požiūriu protingų naikinamųjų terminų nustatymas ieškiniui pareikšti yra suderinamas su Bendrijos teise teisinio tikrumo principo, ginančio tuo pat metu mokesčių mokėtoją ir atitinkamą administracijos įstaigą, tikslais. Šiuo atžvilgiu nacionalinėje teisėje nustatytas naikinamasis 90 dienų terminas, skaičiuojamas nuo savanoriško mokesčio sumokėjimo termino pabaigos, yra laikytinas protingu, jeigu jis pakankamai ilgas, kad mokesčių mokėtojas, susipažinęs su visomis aplinkybėmis, galėtų nuspręsti pareikšti ieškinį dėl panaikinimo ir surinkti visus tam reikalingus faktinius bei teisinius įrodymus.

Iš to matyti, kad remiantis Bendrijos teisės veiksmingumo principu nedraudžiama prašymui grąžinti pažeidžiant Bendrijos teisę surinktą mokestį nustatyti naikinamąjį 90 dienų terminą, skaičiuojamą nuo tokio mokesčio savanoriško sumokėjimo termino pabaigos.

(žr. 17–18, 21–22, 26 punktus ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2004 m. birželio 17 d.*(1)

„Nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimas – 90 dienų terminas ieškiniui pareikšti – Veiksmingumo principas“

Byloje C-30/02

dėl Tribunal Tributário de Primeira Instância de Lisboa (Portugalija) pagal EB 234 straipsnį Teisingumo Teismui pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą šio teismo nagrinėjamoje byloje tarp

Recheio – Cash & Carry SA,

ir

Fazenda Pública/Registo Nacional de Pessoas Colectivas,

dalyvaujant

Ministério Público,

dėl Bendrijos teisės išaiškinimo nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimo srityje,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas P. Jann, teisėjai A. La Pergola ir S. von Bahr (pranešėjas), R. Silva de Lapuerta ir K. Lenaerts,

generalinis advokatas D. Ruiz-Jarabo Colomer,

sekretorė M. Múgica Arzamendi, vyriausioji administratorė,

išnagrinėjęs rašytines pastabas, pateiktas:

Recheio – Cash & Carry SA, atstovaujamos advogados C. Teixeira Osório de Castro ir J. Vieira Peres,

Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Fernandes ir A. I. Pinto,

Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos A. M. Alves Vieira ir R. Lyal, padedamų advogado N. Castro Marques,

susipažinęs su teismo posėdžio pranešimu,

išklausęs 2003 m. lapkričio 13 d. posėdyje Recheio – Cash & Carry SA, atstovaujamo advogados J. Vieira Peres, P. Sousa Machado ir M. Fontaine de Campos, Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Fernandes, padedamo advogado C. Baptista Lobo, bei Komisijos, atstovaujamos A. M. Alves Vieira ir  R. Lyal, pareikštas žodines pastabas,

susipažinęs su 2003 m. gruodžio 11 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        2001 m. gruodžio 27 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2002 m. vasario 4 d., Tribunal Tributário de Primeira Instância de Lisboa pagal EB 234 straipsnį kreipėsi dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, pateikdamas tris klausimus dėl Bendrijos teisės išaiškinimo nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimo srityje.

2        Šie klausimai kilo nagrinėjant bylą tarp Recheio – Cash & Carry SA (toliau – Recheio) ir Fazenda Públic/Registro Nacional de Pessoas Colectivas (Valstybės biudžetas/nacionalinis juridinių asmenų registras) dėl Recheio pagal 1989 m. gegužės 22 d. nutartimi Nr. 366/89 (1989 m. gegužės 22 d. Diário da República I, serija A, Nr. 117) patvirtinto nacionalinio juridinių asmenų registro mokesčių tarifų lentelės 3 straipsnio 4 dalį sumokėto registracijos mokesčio grąžinimo.

 Pagrindinė byla ir teisinis pagrindas

3        1997 m. lapkričio 5 d. Lisabonoje Recheio notariškai patvirtintu dokumentu padidino savo įstatinį kapitalą nuo 100 milijonų PTE iki 1 milijardo PTE.

4        1998 m. kovo 4 d. šį kapitalo padidinimą Recheio užregistravo nacionaliniame juridinių asmenų registre. Tą pačią dieną pagal nacionalinio juridinių asmenų registro mokesčių tarifų lentelės 3 straipsnio 4 dalį iš jos buvo pareikalautas 2 251 000 PTE dydžio registracijos mokestis, kuris sumokėtas tą pačią dieną.

5        2001 m. liepos 11 d. Recheio pateikė ieškinį Tribunal Tributário de Primeira Instância de Lisboa dėl teisės į 2 250 000 PTE gražinimą pripažinimo. Ji teigė, kad registracijos mokestis buvo surinktas pažeidžiant Bendrijos teisę, konkrečiai – 1969 m. liepos 17 d. Tarybos direktyvos 69/335/EEB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalui pritraukti (OL L 249, p. 25) 10 straipsnio c punktą ir 12 straipsnio 1 dalies e punktą.

6        Šiame ieškinyje Recheio rėmėsi Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią mokesčiai už kapitalo bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo registravimą nacionaliniame juridinių asmenų registre, jeigu jie yra mokesčiai direktyvos prasme, iš principo draudžiami pagal Direktyvos 69/335 10 straipsnio c punktą (žr., inter alia, 1999 m. rugsėjo 29 d. Sprendimą Modelo, C-56/98, Rink. I-6427 ir 2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo IGI, C-134/99, Rink. p. I-7717, 25 punktą).

7        Tribunal Tributário de Primeira Instância šį Recheio ieškinį perkvalifikavo į ieškinį dėl panaikinimo. Jo manymu, tas ieškinys turėjo būti pareikštas per 90-ies dienų terminą, skaičiuojamą nuo „savanoriško mokesčių sumokėjimo termino pabaigos“ pagal Código de Processo Tributário (mokesčių proceso kodeksas, toliau – CPT), patvirtinto 1991 m. balandžio 23 d. įstatymu-dekretu Nr. 154/91 (1991 m. balandžio 23 d. Diário da República I, serija A, Nr. 94) 123 straipsnį, kurį šiuo metu atitinka Código de Procédimento e Processo Tributário (mokesčių proceso ir mokestinių ginčų kodeksas, toliau – CPPT), patvirtinto 1999 m. spalio 26 d. įstatymu-dekretu Nr. 443/99 (1999 m. spalio 26 d. Diário da República I, serija A, Nr. 250) ir iš dalies pakeisto 2001 m. birželio 5 d įstatymu Nr. 15/2001 (2001 m. birželio 5 d. Diário da República I, serija A, Nr. 130), 102 straipsnis.

8        Tribunal Tributário de Primeira Instância pastebėjo, kad 90 dienų terminas ieškiniui dėl panaikinimo pareikšti neturi būti, visų pirma, mažiau palankus už terminus, kurie taikomi nacionaline teise grindžiamiems ieškiniams dėl grąžinimo; antra, dėl tokio termino pagal Bendrijos teisę suteiktų teisių įgyvendinimas neturi tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas.

9        Jis konstatavo, kad nagrinėjamas terminas taikomas visiems veiksmams, susijusiems su mokesčių surinkimu, neatsižvelgiant į tai, ar jie grindžiami Bendrijos, ar nacionaline teise.

10      Tokiomis aplinkybėmis Tribunal Tributário de Primeira Instância de Lisboa nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Teisingumo Teismą pateikdamas šiuos klausimus:

„1)       ar Bendrijos teisė draudžia valstybei narei nustatyti 90 dienų senaties terminą, skaičiuojamą nuo savanoriško sumokėjimo termino pabaigos, ieškiniams dėl pažeidžiant Bendrijos teisę surinktų mokesčių grąžinimo, jei dėl to teisės į grąžinimą įgyvendinimas taptų pernelyg sudėtingas;

2)       jeigu atsakymas į pirmą klausimą yra teigiamas, koks minimalus terminas yra suderinamas su šiuo draudimu dėl pernelyg didelio sudėtingumo;

3)      arba – kokie yra šio termino nustatymo kriterijai?“

 Dėl prašymo atnaujinti žodinę proceso dalį

11      Po generalinio advokato išvados Recheio pateikė prašymą, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. sausio 23 d., dėl žodinės proceso dalies atnaujinimo. Recheio tvirtina, jog generalinis advokatas savo išvadą grindė aiškiai netinkamu Portugalijos teisės aiškinimu, kad ginčijamas senaties terminas buvo ne 90 dienų, bet penki su puse mėnesiai.

12      Šiuo atveju primintina, jog pagal Darbo reglamento 61 straipsnį Teisingumo Teismas savo iniciatyva, generaliniam advokatui pasiūlius ar šalių prašymu, gali priimti nutartį dėl žodinės proceso dalies atnaujinimo, jeigu jis mano, kad žodinė proceso dalis nebuvo pakankamai aiški arba kad byla turi būti sprendžiama remiantis šalių nesvarstytu argumentu (žr., inter alia, 2002 m. sausio 18 d. Sprendimo Philips, C-299/99, Rink. p. I-5475, 20 punktą; 2002 m. spalio 7 d. Sprendimo Hirschfeldt prieš AEE, C-184/01 P, Rink. p. I-10173, 30 punktą ir 2003 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Schilling ir Fleck-Schilling, C-209/01, dar neskelbto Rinkinyje, 19 punktą).

13      Nesant nė vieno iš abiejų minėtų atvejų šioje byloje, Teisingumo Teismas mano, kad nebūtina priimti nutartį dėl žodinės proceso dalies atnaujinimo. Todėl prašymas dėl tokio atnaujinimo atmestinas.

 Dėl prejudicinių klausimų

14      Šiais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Bendrijos teisės veiksmingumo principas nedraudžia prašymui grąžinti pažeidžiant Bendrijos teisę surinktą mokestį nustatyti naikinamąjį 90 dienų terminą, skaičiuojamą nuo tokio mokesčio savanoriško sumokėjimo pabaigos.

15      Reikia priminti, kad iš esmės valstybės narės turi grąžinti pažeidžiant Bendrijos teisę surinktus mokesčius (žr. 1997 m. sausio 14 d. Sprendimo Comatebir kiti, C-192/95 – C-218/95, Rink. p. I-165, 20 punktą).

16      Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas daugeliu atvejų yra pastebėjęs, kad nepagrįstai sumokėtų mokesčių grąžinimo klausimas skirtingose valstybėse narėse ir net tos pačios valstybės viduje yra sprendžiamas skirtingai, atsižvelgiant į įvairias tokių mokesčių bei rinkliavų rūšis. Tam tikrais atvejais tokio pobūdžio prieštaravimams ir prašymams – pateikiant skundus mokesčių administratoriui ar pareiškiant ieškinį –taikomi įstatymo nustatyti procedūriniai reikalavimai ir terminai. Kai kuriais atvejais ieškiniai dėl nepagrįstai sumokėtų mokesčių grąžinimo turi būti pareiškiami bendros kompetencijos teismuose, visų pirma, ieškinių dėl nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimo forma; šie ieškiniai gali būti pareikšti per daugiau ar mažiau ilgesnį terminą, o kai kuriais atvejais – per bendrojoje teisėje nustatytą senaties terminą (žr., inter alia, 1999 m. vasario 9 d. Sprendimo Dilexport, C-343/96, Rink. p. I-579, 24 punktą).

17      Šie nacionalinių sistemų skirtumai kyla, visų pirma, dėl Bendrijos teisės reglamentavimo nebuvimo neteisėtai surinktų nacionalinių mokesčių grąžinimo srityje. Tokiu atveju kiekviena valstybė narė savo nacionalinės teisės sistemoje paskiria kompetentingus teismus ir nustato ieškinių, skirtų užtikrinti teisės subjektų teisių, kylančių iš Bendrijos teisės, apsaugą, procesines taisykles su sąlyga, kad, visų pirma, tokios taisyklės nebus mažiau palankios nei panašiems nacionaline teise grindžiamiems ieškiniams (lygiavertiškumo principas), ir, antra, kad dėl jų  Bendrijos teisėje nustatytų teisių įgyvendinimas netaps praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas) (žr. inter alia 1998 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Edis, C-231/96, Rink. p. I-4951, 34 punktą).

18      Dėl veiksmingumo principo Teisingumo Teismas pripažino, kad protingų naikinamųjų terminų nustatymas ieškiniui pareikšti yra suderinamas su Bendrijos teise teisinio tikrumo principo, kartu ginančio mokesčių mokėtoją ir susijusią administracijos įstaigą, tikslais (minėto sprendimo Edis 35 punktas).

19      Šiuo atveju CPT 123 straipsnis, pakeistas CPPT 102 straipsnio 1 dalies a punktu, numato naikinamąjį 90 dienų terminą, skaičiuojamą nuo savanoriško mokesčio sumokėjimo, ieškiniui dėl tokį mokestį nustatančio akto panaikinimo pareikšti.

20      Nors minėtas Edis sprendimas buvo susijęs su trejų metų naikinamuoju terminu, skaičiuojamu nuo mokesčio sumokėjimo dienos, tai yra aiškiai ilgesniu už pagrindinėje byloje nagrinėjimą terminą, iš šio sprendimo ir nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad valstybės narės gali nustatyti daugiau ar mažiau ilgesnius nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimo terminus, jei dėl jų Bendrijos teisės suteikiamų teisių įgyvendinimas netampa praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas.

21      Šiuo atveju 90 dienų terminas, skaičiuojamas nuo savanoriško mokesčio sumokėjimo termino pabaigos, yra laikytinas pakankamai ilgu, kad mokesčių mokėtojas, susipažinęs su visomis aplinkybėmis, galėtų nuspręsti pareikšti ieškinį dėl panaikinimo ir surinkti visus tam reikalingus faktinius bei teisinius įrodymus.

22      Kaip matyti iš generalinio advokato išvados 41 punkto, šis terminas, palyginti su kelių kitų valstybių narių teisėje nustatytais analogiškos trukmės terminais, gali būti laikomas protingu terminu.

23      Dėl Recheio argumento, kad toks terminas yra nepriimtas, kadangi sumokant mokestį Portugalijos Respublika nebuvo perkėlusi Direktyvos 69/335, ir tai padarė tik praėjus dvejiems metams po minėto sprendimo Modelo, pažymėtina, kad Bendrijos teisė nedraudžia tinkamai neperkėlusiai Direktyvos 69/335 valstybei narei remtis nacionalinėje teisėje nustatytu naikinamuoju terminu ieškiniams dėl mokesčių, surinktų pažeidžiant šią direktyvą, grąžinimo. Tai, kad Teisingumo Teismas priėmė prejudicinį sprendimą dėl ginčijamos Bendrijos teisės nuostatos išaiškinimo, šiuo atveju iš esmės nereikšminga (žr., inter alia, minėto sprendimo Edis 20 ir 47 punktus).

24      Dėl Recheio argumento, kad ginčijamas terminas nepateisinamas, kadangi mokesčių administratorius gali priimti sprendimą rinkti mokestį iš mokesčių mokėtojo bei savo iniciatyva pataisyti aktus dėl mokėtinų mokesčių per gerokai ilgesnius terminus, konstatuotina, jog dėl šios aplinkybės 90 dienų terminas pagrindinėje byloje nėra nepakankamas veiksmingumo principo atžvilgiu. Terminai, per kuriuos mokesčių administratorius atlieka savo mokestines funkcijas, paprastai yra skirti kitiems, nei pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, tikslams.

25      Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, konstatuotina, kad dėl nacionalinėje teisėje nustatyto naikinamojo termino, koks ginčijamas pagrindinėje byloje, Bendrijos teisės suteiktų teisių įgyvendinimas netampa pernelyg sudėtingas ar praktiškai neįmanomas.

26      Tokiomis aplinkybėmis į Tribunal Tributário de Primeira Instância pateiktus klausimus reikia atsakyti, jog remiantis Bendrijos teisės veiksmingumo principu nedraudžiama prašymui grąžinti pažeidžiant Bendrijos teisę surinktą mokestį nustatyti naikinamąjį 90 dienų terminą, skaičiuojamą nuo tokio mokesčio savanoriško sumokėjimo pabaigos.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

27      Portugalijos Vyriausybės bei Komisijos, kurios pateikė Teisingumo Teismui savo pastabas, bylinėjimosi išlaidos nėra atlygintinos. Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti pastarasis teismas.

Remdamasis šiais motyvais,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija)

atsakydamas į klausimus, kuriuos jam 2001 m. gruodžio 27 d. nutartimi pateikė Tribunal Tributário de Primeira Instância de Lisboa, nusprendžia:

Remiantis Bendrijos teisės veiksmingumo principu, nedraudžiama prašymui grąžinti pažeidžiant Bendrijos teisę surinktą mokestį nustatyti naikinamąjį 90 dienų terminą, skaičiuojamą nuo tokio mokesčio savanoriško sumokėjimo pabaigos.

Paskelbta 2004 m. birželio 17 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

1* Proceso kalba: portugalų.