GENERALINIO ADVOKATO
GEELHOED IŠVADA,
pateikta 2004 m. birželio 24 d.(1)
BylaC‑420/02
Europos Bendrijų Komisija
prieš
Graikijos Respubliką
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų, iš dalies pakeistos Direktyva 91/156//EEB, 4 ir 9 straipsnių pažeidimas“
I – Įžanga
1. Šiuo pagal EB 226 straipsnį pareikštu ieškiniu Komisija Teisingumo Teismo prašo pripažinti, kad nesiimdama būtinų priemonių užtikrinti, jog atliekos, išverstos Péra Galini vietovėje, esančioje Herakliono savivaldybės teritorinėje apygardoje (Kreta), būtų pašalintos ar panaudotos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai, vandeniui, orui, dirvožemiui, augalams ir gyvūnams, nesukeliant triukšmo ar kvapų, ir suteikdama leidimą naudoti šį sąvartyną, kuriame nėra būtinos informacijos, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų, iš dalies pakeistos direktyva 91/156/EEB, 4 ir 9 straipsnius(2) (toliau – direktyva).
II – Teisinis pagrindas
2. Direktyvos 4 straipsnis numato:
„Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekos būtų panaudotos ar pašalintos nesukeliant pavojaus žmonėms ir nenaudojant procesų ar būdų, galinčių pakenkti aplinkai, konkrečiai:
– nesukeliant pavojaus vandeniui, orui, dirvožemiui, augalams ir gyvūnams,
– nesukeliant triukšmo ar kvapų,
– nedarant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar ypatingai svarbioms vietovėms.
Valstybės narės taip pat imasi būtinų priemonių uždrausti atliekų išmetimą, išvertimą ar nekontroliuojamą šalinimą. “
3. Pagal direktyvos 9 straipsnio 1 dalį:
„Kad galėtų įgyvendinti 4, 5 ir 7 straipsnius, bet kuri įmonė ar ūkio subjektas, vykdantis II priedo A dalyje numatytas operacijas, turi gauti atitinkamą 6 straipsnyje minimos atsakingos institucijos leidimą.
<...>“
III – Procedūra
4. Atsižvelgdama į informaciją, gautą iš peticijų Europos Parlamentui dėl neteisėto atliekų išvertimo Péra Galini vietovėje ir dėl šios atliekų pašalinimo vietos naudojimo neturint leidimo, 2000 m. vasario 23 d. laišku Komisija paprašė Graikijos valdžios institucijų pateikti papildomos informacijos apie vietovės naudojimo sąlygas.
5. Graikijos vyriausybė atsakė 2000 m. gegužės 10 d. laišku. Po to 2000 m. gruodžio mėn. įvyko konsultacijos ir buvo išsiųstas kitas 2001 m. kovo 20 d. Graikijos vyriausybės laiškas. Tačiau pateikta informacija Komisijos neįtikino, jog Graikijos Respublikos veiksmai atitinka jos įsipareigojimus pagal direktyvos 4 ir 9 straipsnius. Todėl 2001 m. balandžio 24 d. Komisija išsiuntė Graikijos vyriausybei oficialių įspėjimą.
6. Manydama, jog Graikijos valdžios institucijos, atsakydamos į oficialų įspėjimą, nesiėmė tinkamų priemonių įgyvendinti atitinkamas direktyvos nuostatas, 2001 m. gruodžio 21 d. Komisija išsiuntė Graikijos Respublikai argumentuotą nuomonę. Komisijos nuomone, Graikijos valdžios institucijos tinkamai neįgyvendino direktyvos net ir pasibaigus argumentuotoje nuomonėje nustatytam dviejų mėnesių terminui. t. y. 2002 m. vasario 20 dieną. Todėl Komisija pareiškė šį ieškinį, kuris 2002 m. lapkričio 21 d. buvo užregistruotas Teisingumo Teisme.
IV – Komisijos reikalavimų vertinimas
7. Graikijos Respublika pripažįsta, jog ji pažeidė įsipareigojimą pagal direktyvos 9 straipsnį, t. y. užtikrinti, jog ūkio subjektai, tvarkantys atliekas, turėtų tam tikrus reikalavimus atitinkantį leidimą, nes Péra Galini vietovės naudojimo leidimą panaikino Herakliono Dioikitiko Protodikeio (Pirmosios instancijos teismas). Todėl nagrinėtinas tik tvirtinamas direktyvos 4 straipsnio pažeidimas.
8. Direktyvos 4 straipsnis reikalauja, jog valstybės narės imtųsi būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekos būtų panaudotos ar pašalintos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nenaudojant procesų ar būdų, galinčių pakenkti aplinkai, ir ypač nesukeliant pavojaus vandeniui, orui, dirvožemiui, augalams ir gyvūnams, nesukeliant triukšmo ar kvapų, nedarant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar ypač svarbioms vietovėms.
9. Kaip Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, kad nors „ši nuostata tiksliai nenurodo konkrečių priemonių, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad atliekos būtų pašalintos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nepakenkiant aplinkai, turinio, tačiau ji valstybes nares įpareigoja siektino tikslo atžvilgiu, palikdama valstybėms narėms diskreciją šių priemonių reikalingumui įvertinti. Vien iš fakto, kad situacija neatitinka iš dalies pakeistos direktyvos 4 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodytų tikslų, negalima daryti tiesioginės išvados, kad atitinkama valstybė narė iš tikrųjų neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią nuostatą, t. y. imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekos būtų pašalintos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nedarant žalos aplinkai. Vis dėlto jeigu tokia situacija tęsiasi ir ypač jei ji sukelia didelę žalą aplinkai tęstiniu laikotarpiu be jokio kompetentingų institucijų įsikišimo, tai gali reikšti, jog valstybės narės peržengė joms suteiktos diskrecijos ribas“(3).
10. Komisija tvirtina, jog Herakliono savivaldybės teritorinėje apygardoje, Kretoje, esančio Péra Galini sąvartyno naudojimas (nuo 1994 m.) teršia aplinką ir yra pavojingas gyventojų sveikatai. Priemonės (drenažinių kanalų, aptvėrimų, priešgaisrinių zonų įrengimas ir atliekų užpylimas smėliu), kurių buvo imtasi siekiant išvengti tolesnės taršos, yra nepakankamos direktyvos 4 straipsnyje numatytų įsipareigojimų užtikrinti tinkamą šio sąvartyno veikimą atžvilgiu. Komisija pažymi, jog kartu su šiomis priemonėmis turėtų būti atliekami hidrogeologiniai tyrimai ir žemės nepralaidumo analizė bei imtasi kitų apsauginių priemonių. Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog 2002 m. sausį Herakliono savivaldybės parengtoje ataskaitoje nurodoma, jog izoliacinė sienelė, skirta sulaikyti lietaus vandenį, neatlieka savo funkcijos, ir prieš įtekėdamas į jūrą vanduo patenka į upelį. Taip pat nebuvo įrodyta, jog uolos po vietove yra nepralaidžios ir užkerta kelią požeminio vandens teršimui. Be to, nebuvo atliekami periodiniai patikrinimai, nebuvo tiriama vandens kokybė ir nebuvo renkamos ir perdirbamos biodujos. Atliekų tvarkymo programos ir planai, kuriuos nurodė Graikijos valdžios institucijos, kol kas yra nagrinėjimo stadijoje. Be to, Komisija nurodo, jog iš esmės Graikijos valdžios institucijos neginčija, kad vietovė neatitinka Graikijos teisės aktų, kaip įrodo ir Herakliono Dioikitiko Protodikeio sprendimas panaikinti leidimą ja naudotis. Komisija daro išvadą, jog nepriimdama veiksmingų priemonių apsaugoti aplinką ir vietinių gyventojų sveikatą nuo Péra Galini vietovės sukeliamos taršos, Graikijos Respublika peržengė direktyvos 4 straipsniu jai suteiktos diskrecijos ribas.
11. Žodinės proceso dalies metu Komisija rėmėsi Graikijos vyriausybės 2003 m. lapkričio 17 d. jai atsiųsta technine bylos medžiaga, kurioje buvo nustatytos įvairios sąlygos, skirtos užtikrinti tam, kad atliekų šalinimo vietovės naudojimas nekeltų pavojaus aplinkai ar žmonių sveikatai. Tačiau šios sąlygos turėjo būti įgyvendintos kada nors ateityje, nenurodant konkrečios datos, ir jos tikrai nebuvo taikomos Komisijos argumentuotoje nuomonėje nustatyto laikotarpio pabaigoje.
12. Graikijos vyriausybė teigia, jog, atsižvelgiant į priimtas priemones dėl vietovės, ji neperžengė direktyvos 4 straipsnyje valstybėms narėms suteiktos diskrecijos ribų. Ji tvirtina, jog dabartinė sąvartyno veikla nėra pavojinga aplinkai ar žmonių sveikatai. Ataskaita, kurią Komisija nurodė, buvo parengta po apžiūros vietoje, kuri vyko tuo metu, kai buvo ypač sunkios sąlygos dėl nesibaigiančio lietaus. Kitoje ataskaitoje, parengtoje 2003 m. kovo mėnesį, nurodoma, kad nutekantys vandenys yra surenkami į sandarias cisternas ir perdirbami vietoje. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, susijusi su sąvartyno atstatymo projektu, kuri buvo parengta pagal regioninį atliekų tvarkymo planą, buvo pateikta 2003 m. vasario 10 dieną. Taip pat ji atkreipia dėmesį, jog geologinė analizė, atlikta įgyvendinant regioninį atliekų tvarkymo planą, patvirtino, jog uolos po vietove yra nepralaidžios. Kompetentingų tarnybų atliktas vandens kokybės įvertinimas neparodė leistinų normų viršijimo. Be to, Graikijos vyriausybė remiasi Kretos regioniniu atliekų tvarkymo planu, kuris numato „XYTA“ sąvartyno įrengimą ir naudojimą. 2003 m. buvo rengiamas prašymas Sanglaudos fondui dėl pagalbos finansuojant šio įrenginio statybą. Kai jis pradės veikti, Péra Galini vietovė bus uždaryta. Graikijos vyriausybė taip pat mini planą sukurti pakuotės medžiagų perdirbimo įrenginį. Iš pradžių šis planas turėjo būti įgyvendintas iki 2003 m. pabaigos, o triplike ši data yra pakeista į 2004 metus.
13. Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką įsipareigojimų neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į valstybės narės padėtį argumentuotoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje(4), šioje byloje 2002 m. vasario 20 dieną. Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo pateiktą direktyvos 4 straipsnio išaiškinimą (cituotą 9 punkte), reikia atsakyti į klausimą, ar šiuo metu Graikijos Respublika, nesiimdama tinkamų priemonių užkirsti kelią aplinkos taršai Péra Galini atliekų tvarkymo vietovėje, peržengė šia nuostata jai suteiktos diskrecijos ribas.
14. Siekiant nustatyti, ar taip yra šiuo atveju, reikia atkreipti dėmesį, jog nepaisant joms suteiktos diskrecijos priemonėms priimti, valstybės narės privalo užtikrinti, kad direktyvos tikslai būtų pasiekti. Akivaizdu, jog 4 straipsnio tikslas yra užtikrinti, kad atliekos būtų panaudotos ar pašalintos tokiu būdu, kuris nekenkia žmonių sveikatai ir nekenkia aplinkos kokybei. Teisingumo Teismas pripažįsta, jog pavienių su direktyvos tikslais nesuderinamo atliekų tvarkymo atvejų gali nepakakti direktyvos 4 straipsnio pažeidimui pripažinti. Tačiau kai tokie pavieniai pažeidimai įgauna daugiau struktūrinį pobūdį, jie gali būti laikomi direktyvos pažeidimu. Tokius atvejus Teisingumo Teismas vadina besitęsiančia direktyvos nesilaikymo situacija, kuri tęstinį laikotarpį sukelia žymų aplinkos pablogėjimą(5). Todėl reikia įvertinti, ar situacija Péra Galini atliekų tvarkymo vietovėje galėtų būti laikoma tokiu struktūrinį pobūdį turinčiu atveju 2001 m. gruodžio 21 d. Komisijos argumentuotoje nuomonėje nustatyto dviejų mėnesių laikotarpio pabaigoje.
15. Iš bylos medžiagos dokumentų ir iš 2004 m. birželio 24 d. vykusio posėdžio metu pateiktos informacijos matyti, kad Péra Galini vietovė veikia nuo 1992 m. ir kad aplinkos problemos buvo konstatuotos po 1998 m. vasario 11 d. vykusio patikrinimo, kurį atliko nacionalinės valdžios institucijos. Po patikrinimo ir bent jau iki šio proceso pradžios atliekų tvarkymo vietovė nuolat veikė. Šis laikotarpis akivaizdžiai parodo problemos struktūrinį pobūdį. Norėčiau pridurti, jog tai, kad byla kilo dėl peticijos Europos Parlamentui, taip pat rodo problemos tęstinumą.
16. Nors Komisija cituoja 2002 m. sausio 24 d. atlikto patikrinimo nacionalinę ataskaitą, kuri patvirtina jos poziciją, o Graikijos vyriausybė remiasi 2003 m. kovo 12 d. patikrinimo vietoje ataskaita, kuri paneigia pirmosios ataskaitos išvadas, tačiau aš nemanau, jog vien šie dokumentai turi lemiamos įtakos. Pagrindinis argumentas, kurį Graikijos vyriausybė nurodė atsiliepime į ieškinį ir pabrėžė savo pastabose žodinės proceso dalies metu, yra tai, jog reikia nurodyti, jog skirtingų lygių vyriausybinėse institucijose yra rengiami įvairūs planai ir studijos, skirti pagerinti atliekų tvarkymo įrenginius Kretoje. Šie planai numato Péra Galini vietovės atstatymą ir jos galutinį uždarymą, kai pradės veikti numatomas XYTA įrenginys. Šie planai nebuvo įgyvendinti iki 2003 m. kovo 25 d., t. y. Graikijos vyriausybės tripliko dienos. Ne tik dėl šių planų buvimo fakto pripažįstama, jog Péra Galini atliekų tvarkymo vietovė kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, tačiau ir dėl to, jog akivaizdu, kad Komisijos argumentuotoje nuomonėje nurodyto laikotarpio pabaigoje jie nebuvo pradėti įgyvendinti arba kad dėl jų nebuvo imtasi tinkamų priemonių situacijai pagerinti.
17. Todėl manytina, jog Graikijos Respublika neįgyvendino savo įsipareigojimų pagal direktyvą.
V – Išvada
18. Todėl darau išvadą, jog Teisingumo Teismas turėtų:
– pripažinti, kad nesiimdama būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekos būtų panaudotos ar pašalintos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai, vandeniui, orui, dirvožemiui, augalams ir gyvūnams, nesukeliant triukšmo ar kvapų, ir suteikdama leidimą naudoti šį sąvartyną, kuriame nėra būtinos informacijos, Graikijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų, pakeistos direktyva 91/156/EEB, 4 ir 9 straipsnius.
– priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
1 – Originalo kalba: anglų.
2 – 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 75/442/EEB dėl atliekų (OL L 194, p. 39), iš dalies pakeista 1991 m. kovo 18 d. Tarybos direktyva 91/156/EEB (OL L 78, p. 32).
3 – Teisingumo Teismo 1999 m. lapkričio 9 d. sprendimas Komisija prieš Italiją (C‑365/97, Rink. I‑7773, 67 ir 68 punktai).
4 – Žr. Teisingumo Teismo 2003 m. kovo 20 d. sprendimą Komisija prieš Italiją (C‑143/02, Rink. I‑2877, 11 punktas) ir Teisingumo Teismo 2003 m. birželio 12 d. sprendimą Komisija prieš Italiją (C‑446/01, Rink. I‑6053, 15 punktas).
5 – Žr. 3 išnašoje minėto sprendimo Komisija prieš Italiją 68 punktą.