EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2026 05 18
COM(2026) 1002 final
2026/0120(BUD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS
dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų sutelkimo siekiant suteikti paramą Rumunijai dėl 2025 m. gegužės mėn. pabaigoje įvykusių potvynių, Kiprui dėl 2025 m. liepos mėn. gamtos gaisrų ir Ispanijai dėl 2025 m. rugpjūčio mėn. gamtos gaisrų
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.Pasiūlymo aplinkybės
Šis sprendimas susijęs su Europos Sąjungos solidarumo fondo (toliau – ESSF) lėšų sutelkimu pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002 1 (toliau – ESSF reglamentas) siekiant suteikti 144 099 756 EUR paramą Rumunijai dėl 2025 m. gegužės mėn. pabaigoje įvykusių potvynių, Kiprui dėl 2025 m. liepos mėn. gamtos gaisrų ir Ispanijai dėl 2025 m. rugpjūčio mėn. gamtos gaisrų.
Kartu su šiuo lėšų sutelkimo pasiūlymu priimamas asignavimų perkėlimo dokumentas DEC Nr. 8/2026, kuriuo reikiamą sumą siūloma perkelti iš Europos solidarumo rezervo (toliau – ESR) rezervo eilutės į ESSF veiklos biudžeto eilutę ir įsipareigojimų, ir mokėjimų asignavimams.
2.Informacija ir sąlygos
2.1.Regioninė stichinė nelaimė Rumunijoje – 2025 m. gegužės 27 d. prasidėję potvyniai
(1)2025 m. rugpjūčio 14 d. Rumunija pateikė paraišką prašydama ESSF finansinės paramos gelbėjimo ir atstatymo veiksmams dėl 2025 m. gegužės 27 d. prasidėjusių potvynių finansuoti. 2025 m. rugsėjo 26 d. ir 2026 m. kovo 24 d. Rumunija pateikė papildomų paaiškinimų dėl ESSF paraiškoje pateiktų duomenų ir informacijos.
(2)Paraišką gauti ESSF finansinę paramą Rumunija pateikė iki nustatyto termino – per 12 savaičių po 2025 m. gegužės 27 d. įvykusios nelaimės padarytos pirmosios žalos. Paraiškoje pateikta visa informacija, kurios reikalaujama pagal ESSF reglamento 4 straipsnį.
(3)Nelaimė buvo stichinė, todėl ji patenka į ESSF taikymo sritį.
(4)Rumunijos valdžios institucijos pateikė paraišką pagal ESSF reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą regioninės stichinės nelaimės, t. y. stichinės nelaimės, kurios tiesioginė žala reikalavimus atitinkančios valstybės NUTS 2 lygmens regione viršija 1,5 proc. to regiono bendrojo vidaus produkto (BVP), kriterijų. Nelaimės padarytą bendrą tiesioginę žalą Rumunijos valdžios institucijos įvertino 573,59 mln. EUR. Pagal ESSF reglamento 2 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą, jei stichinė nelaimė susijusi su keliais NUTS 2 lygmens regionais, ribinė vertė taikoma tų regionų BVP svertiniam vidurkiui, apskaičiavus pagal visos žalos dalį kiekviename regione. Tiesioginė žala, išreikšta viso svertinio regioninio Centrinės Rumunijos, Pietų Muntenijos ir Šiaurės Rytų regionų BVP procentine dalimi, yra 1,8 proc. Šis dydis viršija 1,5 proc. viso svertinio regioninio Centrinės Rumunijos, Pietų Muntenijos ir Šiaurės Rytų regionų BVP vidurkio 2 .
(5)ESSF finansinės paramos sumos apskaičiavimo pagrindas yra bendra tiesioginė žala. Finansinė parama gali būti naudojama tik svarbiausiems ESSF reglamento 3 straipsnyje apibrėžtiems gelbėjimo ir atstatymo veiksmams finansuoti.
(6)Rumunija neprašė išmokėti avanso pagal ESSF reglamento 4a straipsnį.
(7)Nuo 2025 m. gegužės 26 d. iki birželio mėn. pradžios Rumunija patyrė kelias dienas trunkančių smarkių liūčių: dėl jų vėliau kilo potvyniai Centrinės Rumunijos, Pietų Muntenijos ir Šiaurės Rytų regionuose. Didžiausia žala užfiksuota Praido druskos kasyklos regione: čia gegužės 27 d. Korundo upės potvynio vanduo išplovė dalį upės vagos, smarkiai apgadino vietovės hidrotechninę infrastruktūrą ir prasiskverbė į druskos kasyklą. Visa druskos kasykla buvo apsemta, o tai pakenkė druskos atraminių kolonų stabilumui ir sukėlė pavojų kasyklos struktūriniam vientisumui. Kitose pirmiau minėtų regionų dalyse kruša ir stiprūs vėjai padarė didelę žalą infrastruktūrai. Audros taip pat sutrikdė viešųjų paslaugų teikimą, o tūkstančiai namų ūkių liko be elektros energijos.
(8)Rumunijos valdžios institucijos, pasitelkdamos Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, dėl Praido druskos kasyklos struktūrinių klausimų paprašė ekspertų grupės pagalbos. Padėčiai Praido druskos kasykloje išanalizuoti, savaitę buvo dislokuota aštuonių ekspertų iš Vokietijos, Vengrijos, Nyderlandų ir Ispanijos grupė, taip pat ES reagavimo į nelaimes koordinavimo centro ryšių palaikymo pareigūnas. Birželio 10 d. Rumunijos valdžios institucijoms buvo pateiktos pagrindinės ekspertų išvados.
(9)Rumunija apskaičiavo, kad pagal ESSF reglamento 3 straipsnio 2 dalį reikalavimus atitinkančių veiksmų išlaidos sudaro 449,71 mln. EUR, ir suskirstė šias išlaidas pagal veiksmų rūšis. Didžiausia gelbėjimo veiksmų išlaidų dalis – 227,09 mln. EUR – susijusi su energetikos, vandens, nuotekų, telekomunikacijų, transporto, sveikatos ir švietimo infrastruktūros ir įrenginių veikimo atkūrimu. Antra pagal dydį išlaidų dalis – 177,64 mln. EUR – susijusi su prevencinės infrastruktūros užtikrinimu ir kultūros paveldo apsaugos priemonėmis. Trečia pagal dydį išlaidų dalis – 26,04 mln. EUR – susijusi su nelaimės ištiktos teritorijos valymu. Ketvirta pagal dydį išlaidų dalis – 18,94 mln. EUR – susijusi su gelbėjimo tarnybų ir laikino apgyvendinimo išlaidomis.
(10)Rumunija Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB (Potvynių direktyvą) į nacionalinę teisę perkėlė visų pirma 2010 m. rugpjūčio 11 d. Vyriausybės sprendimu Nr. 846 priimta Nacionaline potvynių rizikos valdymo vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu strategija (2010–2035 m.).
(11)Paraiškos pateikimo dieną Rumunijai nebuvo taikoma pažeidimo nagrinėjimo procedūra dėl su nelaimės pobūdžiu susijusių Sąjungos teisės aktų.
2.2.Didelė stichinė nelaimė Kipre – 2025 m. liepos mėn. gamtos gaisrai
(1)2025 m. spalio 14 d. Kipras pateikė paraišką prašydamas ESSF finansinės paramos gelbėjimo ir atstatymo veiksmams dėl 2025 m. liepos mėn. gamtos gaisrų finansuoti.
(2)Paraišką gauti ESSF finansinę paramą Kipras pateikė iki nustatyto termino – per 12 savaičių po 2025 m. liepos 23 d. įvykusios nelaimės padarytos pirmosios žalos. Paraiškoje pateikta visa informacija, kurios reikalaujama pagal ESSF reglamento 4 straipsnį.
(3)Nelaimė buvo stichinė, todėl ji patenka į ESSF taikymo sritį.
(4)Nelaimės padarytą bendrą tiesioginę žalą Kipro valdžios institucijos įvertino 253,69 mln. EUR. Komisija sutiko, kad tikėtina bendros tiesioginės žalos suma yra 252,68 mln. EUR. Ši suma viršija Kiprui didelės stichinės nelaimės atveju taikomą ribinę vertę – 0,6 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų sumą, kuri 2025 m. buvo 170,05 mln. EUR 3 . Todėl pagal ESSF reglamento 2 straipsnio 2 dalį nelaimė laikoma didele stichine nelaime.
(5)ESSF finansinės paramos sumos apskaičiavimo pagrindas yra bendra tiesioginė žala. Finansinė parama gali būti naudojama tik svarbiausiems ESSF reglamento 3 straipsnyje apibrėžtiems gelbėjimo ir atstatymo veiksmams finansuoti.
(6)Kipras paprašė išmokėti avansą pagal ESSF reglamento 4a straipsnį. Remdamasi išankstiniu vertinimu, Komisija padarė išvadą, kad avanso iš ESSF mokėjimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl 2025 m. gruodžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu C(2025) 8276 buvo skirtas 2 317 465 EUR avansas. Avansas Kiprui buvo išmokėtas 2025 m. gruodžio 29 d.
(7)2025 m. vasarą Kipre užsitęsė sausra, kartu pasitaikė ekstremalių karščio bangų ir stiprių vėjų: dėl jų liepos mėn. Limasolio ir Pafo regionuose kilo du precedento neturintys gamtos gaisrai. Dėl Limasolio gamtos gaisrų tūkstančiai gyventojų buvo priversti evakuotis. Kelios mokyklos ir sveikatos priežiūros įstaigos turėjo sumažinti savo teikiamų paslaugų apimtį ir buvo sunaikinta beveik 900 privačių pastatų. Tuo tarpu dėl Pafo gamtos gaisrų žemės ūkio sektoriui, aplinkai padaryta didelių ekonominių nuostolių ir kilo grėsmė socialiniam bei ekonominiam kaimo bendruomenių stabilumui. Be to, dėl gamtos gaisrų žuvo du žmonės.
(8)Dėl Limasolio gaisrų Kipro valdžios institucijos paprašė paramos per Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą. Kelios ES valstybės narės pareiškė esančios pasirengusios paramą suteikti. 2025 m. liepos 24 d. Kipras priėmė Graikijos pasiūlymą, pagal kurį greitai suteikta viena antžeminio miškų gaisrų gesinimo komanda.
(9)Kipras apskaičiavo, kad pagal ESSF reglamento 3 straipsnio 2 dalį reikalavimus atitinkančių veiksmų išlaidos sudaro 84,25 mln. EUR, ir suskirstė šias išlaidas pagal veiksmų rūšis. Didžiausia išlaidų dalis – 66,9 mln. EUR – susijusi su energetikos, vandens, nuotekų, telekomunikacijų ir transporto infrastruktūros ir įrenginių veikimo atkūrimu. Antra pagal dydį išlaidų dalis – 8,77 mln. EUR – susijusi su laikinu apgyvendinimu ir gelbėjimo tarnybomis. Trečia pagal dydį išlaidų dalis – 5,88 mln. EUR – susijusi su nelaimės ištiktos teritorijos valymu. Ketvirta pagal dydį išlaidų dalis – 2,7 mln. EUR – susijusi su prevencinės infrastruktūros saugumo užtikrinimu ir kultūros paveldo apsauga.
(10)Paraiškos pateikimo dieną Kiprui nebuvo taikoma pažeidimo nagrinėjimo procedūra dėl su nelaimės pobūdžiu susijusių Sąjungos teisės aktų.
2.3. Didelė stichinė nelaimė Ispanijoje – 2025 m. rugpjūčio mėn. gamtos gaisrai
(1)2025 m. spalio 30 d. Ispanija pateikė paraišką prašydama ESSF finansinės paramos gelbėjimo ir atstatymo veiksmams dėl 2025 m. rugpjūčio mėn. gamtos gaisrų finansuoti.
(2)Paraišką gauti ESSF finansinę paramą Ispanija pateikė iki nustatyto termino – per 12 savaičių po 2025 m. rugpjūčio 8 d. įvykusios nelaimės padarytos pirmosios žalos. Paraiškoje pateikta visa informacija, kurios reikalaujama pagal ESSF reglamento 4 straipsnį.
(3)Nelaimė buvo stichinė, todėl ji patenka į ESSF taikymo sritį.
(4)Bendrą tiesioginę šios nelaimės padarytą žalą Ispanijos institucijos įvertino 4 318,27 mln. EUR. Ši suma viršija Ispanijai didelės stichinės nelaimės atveju taikomą ribinę vertę – 3 958,44 mln. EUR 2025 m. 4 (3 mlrd. EUR 2011 m. kainomis). Todėl pagal ESSF reglamento 2 straipsnio 2 dalį nelaimė laikoma didele stichine nelaime.
(5)ESSF finansinės paramos sumos apskaičiavimo pagrindas yra bendra tiesioginė žala. Finansinė parama gali būti naudojama tik svarbiausiems ESSF reglamento 3 straipsnyje apibrėžtiems gelbėjimo ir atstatymo veiksmams finansuoti.
(6)Ispanija paprašė išmokėti avansą pagal ESSF reglamento 4a straipsnį. Remdamasi išankstiniu vertinimu, Komisija padarė išvadą, kad avanso iš ESSF mokėjimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl dabar priimamu Komisijos įgyvendinimo sprendimu bus skirtas 30 137 714 EUR avansas.
(7)2025 m. vasarą Ispanijoje užsitęsė sausra, kartu pasitaikė ekstremalių karščio bangų ir kilo trys dideli gamtos gaisrai. Ne mažiau kaip 243 miško gaisrai užfiksuoti 16 autonominių sričių. Gaisrai padarė didelę žalą aplinkai, visuomenei ir ekonomikai, sunaikino daugelio piliečių pragyvenimo šaltinius, ypač kaimo vietovėse. Daug žmonių teko evakuoti iš namų. Be to, dėl gamtos gaisrų žuvo aštuoni žmonės. Ši paraiška susijusi su rugpjūčio 8 d. prasidėjusios trečiosios ir pražūtingiausios gaisrų bangos žala.
(8)Ispanijos valdžios institucijos paprašė paramos per Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą. Devynios valstybės narės keliems Ispanijos regionams teikė paramą: siuntė gaisrų gesinimo lėktuvus, sraigtasparnius, ugniagesius, transporto priemones, įrankius ir sunkiąją techniką.
(9)Ispanija apskaičiavo, kad pagal ESSF reglamento 3 straipsnio 2 dalį reikalavimus atitinkančių veiksmų išlaidos sudaro 121,1 mln. EUR, ir suskirstė šias išlaidas pagal veiksmų rūšis. Didžiausia išlaidų dalis – 52,61 mln. EUR – susijusi su nelaimės ištiktos teritorijos valymu. Antra pagal dydį išlaidų dalis – 29,44 mln. EUR – susijusi su vandens, nuotekų, telekomunikacijų, švietimo ir transporto infrastruktūros ir įrenginių veikimo, įskaitant kultūros paveldą, atkūrimu. Trečia pagal dydį išlaidų dalis – 39,05 mln. EUR – susijusi su laikinu apgyvendinimu ir gelbėjimo tarnybomis.
(10)Paraiškos pateikimo dieną Ispanijai nebuvo taikoma pažeidimo nagrinėjimo procedūra dėl su nelaimės pobūdžiu susijusių Sąjungos teisės aktų.
2.4.Išvada
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir įvertinusi pateiktą informaciją, Komisija daro išvadą, kad Rumunijos, Kipro ir Ispanijos pateiktose paraiškose nurodytos nelaimės atitinka ESSF reglamente nustatytas ESSF lėšų sutelkimo sąlygas.
3.Finansavimas
ESSF buvo įsteigtas remiantis solidarumo principu, todėl Komisija, skirstydama pagalbą, laikosi laipsniško požiūrio. Todėl ESSF lėšų sutelkimo ribą, taikomą didelės stichinės nelaimės atveju (t. y. 0,6 proc. BNP, arba 3 mlrd. EUR 2011 m. kainomis, priklausomai nuo to, kuri iš šių sumų mažesnė, plg. ESSF reglamento 2 straipsnio 2 dalį), viršijančiai žalos daliai padengti reikėtų skirti didesnio intensyvumo pagalbą nei žalos daliai, kuri tos ribos nesiekia. Tai reiškia, kad pagalbos suma šaliai, nukentėjusiai nuo nelaimės, atitinkančios didelės stichinės nelaimės sąlygas, yra apskaičiuojama sudedant dvi sumas: 2,5 proc. bendros tiesioginės žalos, nesiekiančios ribinės vertės, ir 6 proc. bendros tiesioginės žalos, viršijančios ribinę vertę. Pagalbos norma, taikoma pagalbos dėl regioninės stichinės nelaimės, kuri neviršija nacionalinės ribinės vertės, sumoms nustatyti, yra 2,5 proc. bendros tiesioginės žalos.
Ši ESSF pagalbos apskaičiavimo metodika nustatyta 2002–2003 m. ESSF metinėje ataskaitoje ir patvirtinta Europos Parlamento bei Tarybos. ESSF parama negali viršyti apskaičiuotos bendros reikalavimus atitinkančių veiksmų išlaidų sumos.
Taikydama pirmiau išdėstytą metodiką, Komisija įvertino ESSF pagalbą atsižvelgdama į tris Rumunijos, Kipro ir Ispanijos pateiktas paraiškas dėl 2025 m. kilusių potvynių ir gamtos gaisrų.
Todėl Komisija siūlo biudžeto valdymo institucijai sutelkti šias sumas:
|
Nelaimė |
Bendra tiesioginė žala |
Taikoma ribinė vertė |
2,5 % bendros tiesioginės žalos [iki didelėms nelaimėms taikomos ribinės vertės] |
6 % bendros tiesioginės žalos [virš didelėms nelaimėms taikomos ribinės vertės] |
Siūloma ESSF pagalba |
Išankstinės išmokos |
Mokėtinas likutis |
|
(EUR) |
(EUR) |
(EUR) |
(EUR) |
(EUR) |
(EUR) |
(EUR) |
|
|
Rumunija (potvyniai) |
573 587 000 |
477 819 000 |
14 339 675 |
nėra duomenų |
14 339 675 |
neprašoma išmokėti |
14 339 675 |
|
regioninė nelaimė |
|||||||
|
Kipras (gamtos gaisrai) |
252 680 561 |
170 046 000 |
4 251 150 |
4 958 074 |
9 209 223 |
2 317 465 |
6 891 758 |
|
didelė nelaimė |
|||||||
|
Ispanija (gamtos gaisrai) |
4 318 268 632 |
3 958 436 000 |
98 960 900 |
21 589 958 |
120 550 858 |
30 137 714 |
90 413 144 |
|
didelė nelaimė |
|||||||
|
IŠ VISO |
|
|
|
|
144 099 756 |
32 455 179 |
111 644 577 |
2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa 5 , (toliau – DFP reglamentas) numatyta galimybė sutelkti ESSF lėšas iš solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo (SEAR). Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2024/765 6 (toliau – iš dalies pakeistas DFP reglamentas) solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas (SEAR) padalytas į dvi atskiras priemones: Europos solidarumo rezervą ir Neatidėliotinos pagalbos rezervą.
Europos solidarumo rezervo metinė suma siekia 1 016 mln. EUR 2018 m. kainomis (t. y. 1 190,4 mln. EUR 2026 m. kainomis) ir bus naudojama paramai reaguojant į ekstremaliąsias situacijas, kurioms galima panaudoti ESSF, teikti. ESSF lėšų sutelkimo iš SEAR sąlygos nustatytos 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo 7 , 10 punkte.
Siekiant išvengti ankstyvo metinių asignavimų išeikvojimo, ESSF reglamento 3 straipsnio 7 dalyje ir iš dalies pakeisto DFP reglamento 9 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatyta, kad kiekvienų metų spalio 1 d. turi būti likę nepanaudota 25 proc. metinių ESSF asignavimų (metų pabaigos rezervas). 2026 m. ši suma atitinka 297,6 mln. EUR.
Be to, pagal ESSF reglamento 4a straipsnio 4 dalį, 50 mln. EUR suma jau įtraukta į 2026 m. bendrąjį biudžetą (įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimams) galimiems avansams mokėti. Tiek Kipras 8 , tiek Ispanija paprašė išmokėti atitinkamai 2,32 mln. EUR ir 30,14 mln. EUR ir šios sumos jiems buvo skirtos.
Pagal iš dalies pakeisto DFP reglamento 9 straipsnio 2 dalį, bet kokia n metais nepanaudota metinės sumos dalis gali būti naudojama iki n + 1 metų. 21,3 mln. EUR suma buvo perkelta iš 2025 m. į 2026 m., iš jos 20,85 mln. EUR galima panaudoti galimiems avansams mokėti 9 .
Taigi, bendra rezervo eilutėje iki spalio 1 d. turima suma yra 843,25 mln. EUR (neįskaitant avansų ir metų pabaigos rezervo) ir jos pakanka siūlomai sutelkti sumai padengti.
|
2026 m. turimi ESSF ištekliai (EUR) |
|
|
Bendras metinis asignavimas 2026 m. |
1 190 405 931 |
|
Iš 2025 m. perkelta suma, įskaitant nepanaudotus avansus (+) |
21 304 355 |
|
Metų pabaigos rezervas, kurį galima naudoti po spalio 1 d. (−) |
297 601 483 |
|
Bendra šiuo metu iki spalio 1 d. turima suma, iš jos: |
914 108 803 |
|
oSuma, naudotina galimiems avansams 10 |
70 854 849 |
|
oSuma, kurią galima panaudoti dabartiniam sprendimui dėl lėšų sutelkimo |
843 253 954 |
|
Suma, kurią siūloma sutelkti (tik mokėtinas likutis) |
111 644 577 |
|
Likusi suma būsimoms paraiškoms, įskaitant avansus ir metų pabaigos rezervą 11 |
1 100 065 709 |
2026/0120 (BUD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS
dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų sutelkimo siekiant suteikti paramą Rumunijai dėl 2025 m. gegužės mėn. pabaigoje įvykusių potvynių, Kiprui dėl 2025 m. liepos mėn. gamtos gaisrų ir Ispanijai dėl 2025 m. rugpjūčio mėn. gamtos gaisrų
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdami į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą 12 , ypač į jo 4 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdami į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo 13 , ypač į jo 10 punktą,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)Europos Sąjungos solidarumo fondo (toliau – Fondas) tikslas – suteikti Sąjungai galimybę greitai, veiksmingai ir lanksčiai reaguoti nelaimės atvejais, kad būtų parodytas solidarumas su didelių ar regioninių stichinių nelaimių ištiktų arba didelio masto ekstremaliojoje visuomenės sveikatos situacijoje atsidūrusių regionų gyventojais;
(2)Fondas negali viršyti Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 14 9 straipsnyje nustatytų viršutinių ribų;
(3)2025 m. rugpjūčio 14 d. Rumunija pateikė paraišką dėl Fondo lėšų sutelkimo dėl 2025 m. gegužės mėn. pabaigoje ir birželio mėn. pradžioje kilusių potvynių;
(4)2025 m. spalio 14 d. Kipras pateikė paraišką dėl Fondo lėšų sutelkimo dėl 2025 m. liepos mėn. gamtos gaisrų;
(5)2025 m. spalio 30 d. Ispanija pateikė paraišką dėl Fondo lėšų sutelkimo dėl 2025 m. rugpjūčio mėn. gamtos gaisrų;
(6)tos paraiškos tenkina finansinės paramos teikimo iš Fondo lėšų sąlygas, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 4 straipsnyje;
(7)todėl Fondo lėšos turėtų būti sutelktos finansinei paramai Rumunijai, Kiprui ir Ispanijai suteikti;
(8)siekiant užtikrinti, kad nukentėjusios valstybės narės galėtų kuo greičiau gauti Sąjungos finansinę paramą ir kad nebūtų vėluojama sutelkti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų, šis sprendimas turėtų įsigalioti skubos tvarka jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną ir turėtų būti taikomas nuo jo priėmimo dienos,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Sąjungos bendrajame biudžete iš Europos Sąjungos solidarumo fondo sutelkiami tokie įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai dėl stichinių nelaimių:
(a)dėl 2025 m. gegužės mėn. pabaigoje ir birželio mėn. pradžioje kilusių potvynių Rumunijai skiriama 14 339 675 EUR suma;
(b)dėl 2025 m. liepos mėn. gamtos gaisrų Kiprui skiriama 9 209 223 EUR suma;
(c)dėl 2025 m. rugpjūčio mėn. gamtos gaisrų Ispanijai skiriama 120 550 858 EUR suma.
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Jis taikomas nuo [priėmimo data].
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė