4 investicija. Laukinių eršketų stebėsenos palei Žemutinį Dunojų sistema

Šių investicijų tikslas – aprūpinti Nacionalinį aplinkos apsaugos mokslinių tyrimų ir plėtros institutą įranga ir priemonėmis, skirtomis stebėti laukinius eršketus palei Žemutinį Dunojų. Investicijas sudaro įrangos ir transporto priemonių pirkimas.

5 investicija. Integruotos potvynių rizikos mažinimo sistemos miško upių baseinuose

Investicijų tikslas – sumažinti potvynių riziką siekiant apsaugoti žmones, infrastruktūrą ir socialinius bei ekonominius tikslus rizikos teritorijose, taip pat apsaugoti aplinką ir biologinę įvairovę taikant aplinkos apsaugos priemones, visų pirma susijusias su žuvų migracijos užtikrinimu ir gamtosauginio debito užtikrinimu. Investicijas sudaro apsaugos nuo potvynių modernizavimo darbai.

B.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
22	1 reforma. Miškotvarkos ir valdymo sistemų reforma įgyvendinant naują nacionalinę miškų strategiją ir vėlesnius teisės aktus	Etapas	2020–2030 m. nacionalinės miškų strategijos priėmimas	2020–2030 m. nacionalinės miškų strategijos priėmimas				3 KETVIRTIS	2022	Priimama 2020–2030 m. nacionalinė miškų strategija. Strategijoje, remiantis nepriklausomų tyrimų rekomendacijomis, nustatomos šios privalomos miško įveisimo ir atkūrimo taisyklės: a. Reikalavimai, kad rūšys ir ekotipai būtų atsparūs klimato kaitai ir nedarytų neigiamo poveikio biologinei įvairovei. Strategijoje atsižvelgiama į poreikį turėti atnaujintas gaires dėl medžių sodinimo Rumunijoje ir nustatomos apsaugos priemonės, visų pirma siekiant užkirsti kelią invazinių svetimų rūšių naudojimui ar išleidimui į aplinką. b. Reikalavimai, taikomi dauginamajai medžiagai, skirtai tikslinėms medžių rūšims ir ekotipams, kurie yra tinkami Rumunijos būsimoms prognozuojamoms klimato sąlygoms pakankamais kiekiais, dalyvaujant privačiajam sektoriui, ir priemonėms, kuriomis atgrasoma nuo komercinių daigynų, skirtų trumpos rotacijos arba monokultūros auginimui, kūrimo. C. Miško įveisimo reikalavimai, kuriais siekiama teigiamai prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo, vandentvarkos ir dirvožemio apsaugos tikslų, uždraudžiant įveisti ar atkurti mišką didelės gamtinės vertės žemės ūkio paskirties žemėje, pievose ar šlapynėse, išskyrus buveinių atkūrimą. D. Reikalavimai prevencinėms priemonėms, kuriomis didinamas natūralus dirvožemio absorbcijos pajėgumas, įtrauktinas į miškotvarkos veiklą, ir konkretūs prisitaikymo prie klimato kaitos reikalavimai, siekiant užtikrinti, kad miškotvarka būtų grindžiama rūšių stebėsena. e. Miško įveisimo miestuose reikalavimai turi būti pasiekti taikant kraštovaizdžio lygmens metodą, kuriuo prisidedama prie jungčių su natūraliomis ar pusiau natūraliomis vietovėmis (pvz., miškais ar žemės ūkio paskirties plotais) stiprinimo, daugiausia dėmesio skiriant buveinių susiejimui su žaliąja infrastruktūra ir ekologiniais koridoriais. F. Reikalavimai, keliami miško įveisimo ir atželdinimo projektams, kurie turi būti vykdomi klimato keliamų pavojų, visų pirma sausrų ir potvynių, paveiktose ir pažeidžiamose teritorijose, ir, kai tinkama, miško įveisimas ar atželdinimas sumažina dėl to kylančią riziką. g. Strategijoje nustatomi energijai gaminti naudojamos miško biomasės tvarumo kriterijai. H. Strategija apima konkrečius kovos su neteisėta medienos ruoša veiksmus, pavyzdžiui, visapusišką SUMAL įgyvendinimą, įskaitant medienos ruošos stebėseną nuotolinio stebėjimo būdu, sankcijų režimo stiprinimą ir, kai tinkama, kitas priemones. I. Strategijoje taip pat numatomos konkrečios miškų buveinių ir rūšių apsaugos priemonės, visų pirma miškininkystės normų suderinimas su biologinės įvairovės aspektais.
23	1 reforma. Miškotvarkos ir valdymo sistemų reforma įgyvendinant naują nacionalinę miškų strategiją ir vėlesnius teisės aktus	Etapas	Iš dalies pakeistų ministrų potvarkių, kuriais nustatomos 2020–2030 m. nacionalinėje miškininkystės strategijoje numatytos privalomos miško įveisimo ir atkūrimo taisyklės, įsigaliojimas	Ministro įsakymų nuostata, nurodanti pakeitimų įsigaliojimą				3 KETVIRTIS	2022	Šių iš dalies pakeistų ministro potvarkių įsigaliojimas laikantis 2020–2030 m. nacionalinėje miškų strategijoje numatytų privalomų miško įveisimo ir atkūrimo taisyklių: a.Įsakymas Nr. 766/2018 dėl miškotvarkos planų, įskaitant nuostatas dėl miško žemės naudojimo, taip pat Metodikos dėl metinių vėtros kirtimo kvotų patvirtinimo, rengimo ir keitimo. b.Įsakymas Nr. 1648/2000 dėl miškų atkūrimo ir nualintos žemės apželdinimo mišku sudėties, schemų ir technologijų techninių taisyklių patvirtinimo c.Įsakymas Nr. 1649/2000 dėl medynų priežiūros ir valdymo techninių normų patvirtinimo d.Įsakymas Nr. 1650/2000 dėl apdorojimo būdų pasirinkimo ir taikymo techninių normų patvirtinimo e.Įsakymas Nr. 1653/2000 dėl metinių regeneravimo kontrolės techninių normų patvirtinimo f.Įsakymas Nr. 1672/2000 dėl miškotvarkos techninių normų patvirtinimo
24	1 reforma. Miškotvarkos ir valdymo sistemų reforma įgyvendinant naują nacionalinę miškų strategiją ir vėlesnius teisės aktus	Etapas	Teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais iš dalies keičiami ir papildomi galiojantys miškų teisės aktai, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo galią turinčių aktų įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2025	Teisės aktų įsigaliojimas: I) išdėstant baudžiamųjų sankcijų sistemos pakeitimus; II) nustatyti miškų augmenijai miškuose ir už jų ribų padarytos žalos vertinimo metodus; III) sankcijų už su miškais susijusius pažeidimus nustatymą, žalos aplinkai ir finansinės žalos, padarytos dėl neteisėtos medienos ruošos ir kitų su miškais susijusių nusikaltimų, apskaičiavimo metodų nustatymą, IV) įskaitant nuostatas dėl kovos su neteisėta medienos ruoša ir miškotvarkos reorganizavimo (Vyriausybės sprendimas Nr. 229/2009).
26	1 investicija. Nacionalinė miško įveisimo ir atkūrimo kampanija, įskaitant miesto miškus	Tikslas	Nauji mišku apželdintos arba atkurtos žemės plotai		CHA	0	18 000	2 KETVIRTIS	2026	Nauji mišku apželdintos arba atkurtos žemės plotai (iš viso 18 000 ha).
28	1 investicija. Nacionalinė miško įveisimo ir atkūrimo kampanija, įskaitant miesto miškus	Tikslas	Sukurtos naujos miesto miškų teritorijos		2 mėn.	0	130 000	2 KETVIRTIS	2026	Nauji miesto miškų plotai (iš viso 130 000 m 2).
29	2 investicija. Šiuolaikiniai miško dauginamosios medžiagos gamybos pajėgumai	Tikslas	Nauji arba rekultivuoti medžių daigynai		Skaičius	0	90	2 KETVIRTIS	2026	Iš viso turi būti pastatyta arba rekultivuota 90 medžių daigynų. Auginant dauginamąją medžiagą turi būti auginamos medžių rūšys, tinkamos būsimoms prognozuojamoms Rumunijos klimato sąlygoms.
34	3 investicija. Galimų teritorijų, kuriose būtų griežtai saugomos natūralios sausumos ir jūrų buveinės, nustatymas pagal 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją	Etapas	Teisės akto (-ų) dėl griežtai saugomų teritorijų nustatymo įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti teisės akto (-ų) įsigaliojimą				2 KETVIRTIS	2026	Teisės akto (-ų) dėl griežtai saugomų teritorijų (kaip apibrėžta 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje, kurias Rumunijos teisės aktuose galima nurodyti kitu pavadinimu), nustatytų „Natura 2000“ saugomose teritorijose ir papildomose teritorijose, nustatymo įsigaliojimas.
39	4 investicija „Laukinių eršketų stebėsenos sistema palei Žemutinį Dunojų“	Etapas	Laukinių eršketų duomenų stebėsenos įrangos ir transporto priemonių pristatymas	Pristatyta įranga ir transporto priemonės				2 KETVIRTIS	2026	Pontono pristatymas, matavimo valtys, laboratorinė įranga, IT įranga, SUV automobiliai ir dirbtinio intelekto duomenų apdorojimo sistema. Perkamų transporto priemonių savitasis išmetamo CO2 kiekis yra mažesnis nei 50 g CO2/km. Įsigytini matavimo laivai turi atitikti aplinkosaugos požiūriu geriausią turimą technologiją.
41	5 investicija. Integruotos potvynių rizikos mažinimo sistemos miško upių baseinuose	Etapas	Projekto koncepcijos patvirtinimas	Projekto koncepcijos patvirtinimas				1 KETVIRTIS	2023	Patvirtinamas apsaugos nuo potvynių modernizavimo darbų projektas. Ji apima veiksmus, kuriais siekiama: -Atkurti bent šešias pažeistas aliuvio sulaikymo konstrukcijas, kad būtų galima įrengti išilgines priemones, be kita ko, žuvų kopėčias; -Ne mažiau kaip 30 naujų ne aukštesnių kaip 5 m aliuvinių konstrukcijų, įskaitant žuvitakius ir gamtosauginį debitą, statyba; -Bent 4 ha žemės atkūrimas atkuriant mišką, piktžoles arba statant lazdelių tvoras; -Bent 30 km torentų lovos atkūrimas. Visos priemonės, kurios atliekant vertinimą pagal Direktyvą 2000/60/EB (Vandens pagrindų direktyva) nustatytos kaip būtinos siekiant užtikrinti atitiktį reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), įtraukiamos į projekto koncepciją ir jų griežtai laikomasi statybos, modernizavimo, eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo etapais.
42	5 investicija. Integruotos potvynių rizikos mažinimo sistemos miško upių baseinuose	Etapas	Apsaugos nuo potvynių modernizavimo darbai	Apsaugos nuo potvynių darbų modernizavimas				2 KETVIRTIS	2026	Parengiamas 41 tarpinėje reikšmėje nurodytų apsaugos nuo potvynių projektų modernizavimo projektas.

B.3. Paskolos reformų aprašymas

2 reforma. Saugomų gamtinių teritorijų valdymo sistemos reforma pagal Europos biologinės įvairovės strategiją

Šios reformos tikslas – iš dalies pakeisti dabartinę saugomų gamtos teritorijų nustatymo sistemą. Reformą sudaro teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) užtikrinama, kad galiojanti įvairių sektorių, darančių poveikį biologinei įvairovei, teisinė sistema nedarytų poveikio saugomų gamtos teritorijų valdymo planuose nustatytoms išsaugojimo priemonėms ir jų neapribotų.

B.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
30	2 reforma. Saugomų gamtinių teritorijų valdymo sistemos reforma pagal Europos biologinės įvairovės strategiją	Etapas	Teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo įsteigiamas tarpinstitucinis komitetas teisinei sistemai, taikomai poveikį biologinei įvairovei turintiems sektoriams, analizuoti, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti teisės akto įsigaliojimą				2 KETVIRTIS	2022	Teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo įsteigiamas tarpinstitucinis komitetas teisinei sistemai, taikomai sektoriams, kurie daro poveikį biologinei įvairovei, t. y. švietimo, žemės ūkio, miškininkystės, medžioklės, turizmo, erdvinio organizavimo, transporto ir energetikos sektoriams, analizuoti, įsigaliojimas. Komitetui vadovauja Aplinkos, vandens ir miškų ministerija, jį sudaro šakinės ministerijos ir pavaldžios institucijos, atsakingos už atitinkamus sektorius: švietimas, žemės ūkis, miškininkystė, medžioklė, turizmas, erdvinis organizavimas, transportas ir energetika. Komitetas parengia pasiūlymus peržiūrėti teisinę sistemą, atsižvelgdamas į naujausią informaciją apie rūšių ir buveinių apsaugos būklės pasiskirstymą ir dinamiką.
31	2 reforma. Saugomų gamtinių teritorijų valdymo sistemos reforma pagal Europos biologinės įvairovės strategiją	Etapas	Poveikį biologinei įvairovei darantiems sektoriams taikomo (-ų) teisės akto (-ų) įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti teisės akto (-ų) įsigaliojimą				1 KETVIRTIS	2026	Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) patvirtinama nacionalinė biologinės įvairovės strategija, kuri taip pat taikoma švietimo, žemės ūkio, miškininkystės, medžioklės, turizmo, erdvinio organizavimo, transporto ir energetikos sektoriams, įsigaliojimas.

C.3 KOMPONENTAS. Atliekų tvarkymas

Komponento tikslas – paspartinti atliekų tvarkymo sistemų plėtrą ir modernizavimą Rumunijoje, daugiausia dėmesio skiriant atskiram surinkimui, prevencijai, mažinimui, pakartotiniam naudojimui ir naudojimui, kad būtų laikomasi perėjimo prie žiedinės ekonomikos reikalavimų.

Komponentą sudaro viena reforma ir trys investicijos, iš kurių viena 1 investicijos dalinė investicija ir viena investicija finansuojamos negrąžintina finansine parama.

Tikimasi, kad į komponentą įtrauktomis priemonėmis bus sprendžiami kai kurie uždaviniai, akcentuoti šaliai skirtoje rekomendacijoje investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma, be kita ko, į aplinkos infrastruktūrą (2019 ir 2020 m. šaliai skirtos rekomendacijos).

C.1. Investicijų teikiant negrąžintiną finansinę paramą aprašymas

1.a investicija. Savanoriškų atliekų surinkimo centrų statyba

Šios dalinės investicijos tikslas – suteikti galimybę naudotis savanoriškais atliekų surinkimo centrais, kurie būtų naudingi administraciniams teritoriniams vienetams. Investicijas sudaro savanoriškų surinkimo centrų statyba.

Šią dalinę investiciją papildo kitos 1 investicijos (1.b, 1.c ir 1.d) dalinės investicijos.

3 investicija. Atliekų tvarkymo viešoji stebėsena, kontrolė ir instituciniai gebėjimai

Šių investicijų tikslas – padidinti atliekų tvarkymo ir aplinkosaugos vadybos viešosios stebėsenos, kontrolės ir institucinius gebėjimus.

Investicijas sudaro skaitmeninės įrangos įrengimas aplinkos apsaugos komisarams ir 400 kontrolės misijų taršos kontrolės arba biologinės įvairovės kontrolės srityse, kurias vykdo nacionaliniai aplinkos apsaugos komisarai, naudodami skaitmeninę įrangą. Bent kai kurios kontrolės misijos turi būti susijusios su atliekų tvarkymu.

C.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
49	Investicija. Savanoriškų surinkimo centrų statyba	Tikslas	Pastatyti savanoriško surinkimo centrai			0	300	2 KETVIRTIS	2026	Pateikiami 300 savanoriško surinkimo centrų statybos darbų užbaigimo priėmimo liudijimai. Centrai užtikrina rūšiuojamąjį buitinių atliekų surinkimą.
56	Investicija. Viešoji stebėsena, kontrolė ir instituciniai gebėjimai	Etapas	Skaitmeninės įrangos pirkimas	Priėmimo liudijimai				3 KETVIRTIS	2025	Pateikiamas (-i) toliau nurodytos įrangos priėmimo pažymėjimas (-ai): -1 integruota IRT sistema; -8 sunkvežimių skenavimo sistemos; -271 vaizdo kamera su brūkšniniu vaizdo kameru; -16 bepiločių orlaivių; -8 darbinės transporto priemonės, kuriose įrengtas radijo ryšys stebėsenos įrangai transportuoti; -709 dėvėtos kūno kameros. Įranga paskirstoma 43 aplinkos apsaugos komisarams. Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), pagal šią priemonę perkamos transporto priemonės turi būti aplinkosaugos požiūriu geriausia turima technologija.
57	3.b investicija Viešoji stebėsena, kontrolė ir instituciniai gebėjimai	Tikslas	400 kontrolės misijų įvykdymas naudojant skaitmeninę įrangą		Skaičius	0	400	4 KETVIRTIS	2025	Kontrolės dokumentai, susiję su 400 kontrolės misijų taršos kontrolės arba biologinės įvairovės kontrolės srityse, kurias naudodamiesi skaitmenine įranga vykdo nacionaliniai aplinkos apsaugos komisarai. Bent kai kurios kontrolės misijos turi būti susijusios su atliekų tvarkymu.

C.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma. Parama atliekų tvarkymo valdymui siekiant paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos

Šios reformos tikslas – sukurti atliekų tvarkymo sistemą, skirtą perėjimui prie žiedinės ekonomikos.

Reformą sudaro strategijos ir atitinkamo veiksmų plano, taip pat teisės aktų priėmimas.

1 investicija. Integruotų komunalinių atliekų tvarkymo sistemų sukūrimas

Šių investicijų tikslas – sukurti integruotas rūšiuojamojo surinkimo atliekų tvarkymo sistemas ir viešųjų atliekų tvarkymo infrastruktūrą, kad būtų pasiekti žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje nustatyti perdirbimo tikslai.

Investicijas sudaro ekologinių salų pristatymas, integruotų atliekų surinkimo centrų statyba Krajovos, Buzeu ir Klužo-Napokos savivaldybėse rūšiuojamajam atliekų surinkimui ir atliekų perdirbimo įrenginių statyba.

2 investicija. Mėšlo ir kitų kompostuojamų žemės ūkio atliekų tvarkymo infrastruktūros statyba

Investicijos tikslas – sukurti mėšlo surinkimo ir utilizavimo sistemas.

Investicijas sudaro kompostuojamų žemės ūkio atliekų integruotų surinkimo sistemų statyba.

C.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.		Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
						Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
43		1 reforma. Atliekų tvarkymo valdymo rėmimas siekiant paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos	Etapas	Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos priėmimas	Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos priėmimas Vyriausybės sprendimu				3 KETVIRTIS	2022	Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos, grindžiamos vykdomo techninės paramos priemonės projekto rekomendacijomis, priėmimas. Strategijoje nustatomos viso produktų gyvavimo ciklo taisyklės ir apibrėžiami šie pagrindiniai elementai: -reguliavimo, finansų ir informacijos valdymo metodai ir priemonės žiedinėms iniciatyvoms remti; -sektorių, kurie turi būti įtraukti, nustatymas; -aplinkosaugos ir ekonominių paskatų atliekoms persvarstymas siekiant, kad perdirbimas būtų patogesnis nei šalinimas sąvartynuose ir deginimas; -finansinių ir valdymo metodų ir (arba) priemonių naudojimo atitinkamuose sektoriuose gairės; -suinteresuotųjų subjektų (valdžios institucijų, akademinės bendruomenės, privačiojo sektoriaus, ne pelno sektoriaus ir piliečių) bendradarbiavimo valdymo sistema. Nacionaline žiedinės ekonomikos strategija veiksmingai prisidedama prie ES tikslų, susijusių su atliekų perdirbimu, visų pirma komunalinių atliekų perdirbimu, ir didelio sąvartynuose šalinamų atliekų kiekio mažinimu.
45	1 reforma. Atliekų tvarkymo valdymo rėmimas siekiant paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos	Etapas	Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos veiksmų plano patvirtinimas ir į jį įtrauktų konkrečių veiksmų vykdymas.	Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos veiksmų plano patvirtinimas Vyriausybės sprendimu ir į jį įtrauktų konkrečių veiksmų vykdymas.				2 KETVIRTIS	2026	Veiksmų plane apibrėžiami pagrindiniai Žiedinės ekonomikos strategijos etapai, atsakingos institucijos ir nustatytų veiksmų tvarkaraštis. Į planą įtraukiama stebėsenos sistema ir taisomosios priemonės, kuriomis užtikrinama, kad būtų įgyvendinti suplanuoti pagrindiniai veiksmai. Įgyvendinti šie valdžios institucijoms skirtame patvirtintame Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos veiksmų plane numatyti veiksmai: 15 veiksmas. Tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti priemones, kurios gali apimti, be kita ko, techninius reikalavimus, gamintojo atsakomybę, ekonomines priemones ar savanoriškus susitarimus, kuriais remiamas atskiro alyvų atliekų surinkimo didinimas. (Studiu pentru identificarea măsurilor, cum ar fi cerințe tehnice, responsabilitatea producătorilor, instrumente economice sau acorduri voluntare pentru creșterea gradului de colectare separată a uleiurilor uzate.) 16 veiksmas. Nebenaudojamų automobilių pašalinimas iš viešosios nuosavybės (Îndepărtarea mașinilor abbandonate de pe domeniul public). 23 veiksmas. Atnaujinti teisės aktus dėl maisto švaistymo ir maisto surinkimo ir (arba) dovanojimo infrastruktūrą, kad būtų užkirstas kelias maisto švaistymui. (Actualizarea legislației privind diminuarea risipei alimentare și îmbunătățirea Infrastructurii de colectare/donare de Alimente pentru a preveni generarea deșeurilor alimentare.)
46	1 reforma. Atliekų tvarkymo valdymo rėmimas siekiant paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos	Etapas	Teisės aktų, būtinų bendram atliekų tvarkymui pagal Nacionalinį atliekų tvarkymo planą įgyvendinti, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti teisės aktų dėl atliekų tvarkymo praktikos įsigaliojimą				3 KETVIRTIS	2022	Teisės aktų, būtinų reikalavimus atitinkančiam atliekų tvarkymui Rumunijoje konsoliduoti, visų pirma Nacionaliniame atliekų tvarkymo plane numatytomis komunalinių atliekų tvarkymo valdymo priemonėmis, įsigaliojimas, kad būtų pasiekti ES atliekų pagrindų direktyvoje nustatyti atliekų tvarkymo tikslai. Įsigalios šie teisės aktai: 1. Potvarkis dėl atliekų tvarkymo tvarkos, kuriuo reglamentuos didesnę gamintojo atsakomybę pagal Atliekų pagrindų direktyvą. Potvarkiu taip pat bus nustatytos griežtos sankcijos, kuriomis bus atgrasoma nuo neteisėto atliekų šalinimo sąvartynuose, atliekų išmetimo ir deginimo atvirame ore. 2. Potvarkis, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas Nr. 101/2006 (Sanitarijos įstatymas). 3. Nacionalinės Bendrijos viešųjų paslaugų reguliavimo institucijos (ANRSC) įsakymo Nr. 109/2007 dėl sanitarijos tarifų metodikos pakeitimas. Potvarkiu (Nr. 2) ir iš dalies pakeistu ANRSC potvarkiu (Nr. 3) bus reglamentuojama: -visiškas ekonominių priemonių įgyvendinimas (mokėk už išmetamuosius teršalus, sąvartynų mokestis ir didesnė gamintojo atsakomybė); -nacionalinės komunalinių paslaugų reguliavimo institucijos, kaip nacionalinės komunalinių atliekų tarifų politikos reguliavimo institucijos, vaidmuo; -bendruomenių plėtros asociacijų finansinė atsakomybė, susijusi su integruotų atliekų tvarkymo sistemų projektais.
51	1.b investicija. Suskaitmenintų ekologinių salų, skirtų rūšiuojamajam atliekų surinkimui, pristatymas	Tikslas	Suskaitmenintų ekologinių salų pristatymo priėmimo liudijimai		Skaičius	0	5 000	2 KETVIRTIS	2026	Priėmimo liudijimai dėl 5000 suskaitmenintų ekologinių salų, skirtų rūšiuojamajam atliekų surinkimui, pristatymo.
53	1.c investicija „Integruotų rūšiuojamojo surinkimo centrų statyba“	Tikslas	Pastatyti integruoti atliekų surinkimo centrai		Skaičius	0	3	2 KETVIRTIS	2026	Trijų integruotų atliekų surinkimo centrų statybos darbų užbaigimo priėmimo liudijimai šiose savivaldybėse: Krajovos, Buzeu ir Klužo-Napokos.
54	1.d investicija „Atliekų perdirbimo įrenginių statyba arba pristatymas“	Tikslas	Pastatyti arba pristatyti atliekų perdirbimo įrenginiai		Skaičius	0	9	2 KETVIRTIS	2026	Priėmimo liudijimai dėl 9 atliekų perdirbimo įrenginių pristatymo. Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), pagal šią priemonę įsigytos transporto priemonės aplinkosaugos požiūriu bus geriausia turima technologija.
55	2 investicija. Mėšlo ir kitų kompostuojamų žemės ūkio atliekų tvarkymo infrastruktūros statyba arba pristatymas	Tikslas	Kompostuojamų žemės ūkio atliekų surinkimo integruotų sistemų kūrimas		Skaičius	0	49	2 KETVIRTIS	2026	49 integruotos kompostuojamų žemės ūkio atliekų surinkimo sistemos turi būti sukonstruotos arba pristatytos taip: -44 Komunalinės integruotos sistemos; -viena kompozicinė sistema; -keturios biodujų sistemos, kurių elektrinė galia yra bent 300 KW, o šiluminė galia – bent 300 KW. Biodujų sistemos turi atitikti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (ES) 2018/2001 (AIED II) 29–31 straipsniuose nustatytus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus ir 26 straipsnyje nustatytas taisykles dėl maistinės ir pašarinės kilmės biodegalų.

D.4 KOMPONENTAS. Darnųjį transportą

Šiuo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiami keli su darniuoju transportu susiję uždaviniai, siekiant skatinti pažangų, saugų ir įtraukų judumą Rumunijoje. Jį reikėtų vertinti kartu su 10 komponentu „Vietos fondas“, kuris apima papildomas darnaus judumo miestuose priemones.

Šio komponento tikslas – didinti Rumunijos transporto sektoriaus tvarumą remiant jo žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Reformos, kuriomis remiamos investicijos, apima reglamentavimo pakeitimus, kuriais skatinamas netaršus kelių transportas, gerinamas valstybės valdomų įmonių transporto sektoriuose valdymas, gerinamas kelių eismo saugumas, skatinamas netaršus viešasis transportas, skatinamas perėjimas prie geležinkelių ir vidaus vandenų transporto.

Reformomis ir investicijomis padedama įgyvendinti 2019 ir 2020 m. Rumunijai pateiktas rekomendacijas dėl poreikio: I) „paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą ir skatinti privačiąsias investicijas, kad būtų skatinamas ekonomikos atsigavimas“ ir „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į darnųjį transportą“ (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), kartu „atsižvelgiant į regioninius skirtumus“ (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 4); II) „gerinti didelių projektų rengimą bei prioritetų nustatymą ir paspartinti jų įgyvendinimą“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą. Investicijos į kelių infrastruktūrą daugiausia skiriamos TEN-T pagrindiniam tinklui, jomis prisidedama prie ekonominės ir socialinės sanglaudos ir kartu vykdomos reikšmingos reformos, kuriomis siekiama mažinti kelių transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, plėtoti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, didinti kelių eismo saugumą ir skatinti netaršų viešąjį transportą bei perėjimą prie kitų transporto rūšių.

D.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo saugumas

Priemonės tikslas – remti perėjimą prie darnaus ir išmanaus judumo reformuojant Rumunijos transporto sistemą.

Reformą sudaro:

·Teisės aktų, kuriais įgyvendinama nauja atstumu grindžiama sunkiųjų transporto priemonių (sunkvežimių) apmokestinimo sistema, susijusi su oro tarša, ir didesni nuosavybės mokesčiai taršiausioms keleivinėms transporto priemonėms, įsigaliojimas,

·Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) skatinama naudoti netaršias transporto priemones, įsigaliojimas ir transporto priemonių parko atnaujinimo programos,

·Nacionalinės kelių eismo saugumo strategijos priėmimas,

·Kelių eismo saugumo teisės akto (-ų) dėl kelių eismo saugumo pažeidimų stebėsenos, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų už juos įsigaliojimas,

·2021–2025 m. geležinkelių infrastruktūros plėtros strategijos priėmimas ir veiksmų plano taikymas.

1a investicija. Geležinkelių infrastruktūros modernizavimas ir (arba) modernizavimas

Šių investicijų tikslas – modernizuoti geležinkelių infrastruktūrą.

Investicijas sudaro geležinkelių infrastruktūros modernizavimas ir (arba) atnaujinimas.

Šia priemone papildoma 1 investicija „Geležinkelių infrastruktūros modernizavimas ir (arba) modernizavimas“.

Investicija „TEN-T tinklo kelių infrastruktūros tvarumo didinimas, kelių apmokestinimas, eismo valdymas ir kelių eismo saugumas“

Šių investicijų tikslas – pagerinti kelių infrastruktūros kokybę ir veiksmingumą. Investicijas sudaro naujų greitkelių ruožų ir ITS sistemų įrengimas.

Priemonę papildo 3 investicija. Didinti TEN-T tinklo kelių infrastruktūros tvarumą, kelių apmokestinimą, eismo valdymą.

D.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
59	1 reforma. Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo saugumas	Etapas	Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) įgyvendinama nauja atstumu grindžiama sunkiųjų transporto priemonių (sunkvežimių) apmokestinimo sistema, susijusi su oro tarša, ir didesni nuosavybės mokesčiai taršiausioms keleivinėms transporto priemonėms (automobiliams, autobusams, tolimojo susisiekimo autobusams), įsigaliojimas	Teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti teisės akto (-ų) įsigaliojimą				2 KETVIRTIS	2023	Teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) įgyvendinama nauja atstumu grindžiama sunkiųjų transporto priemonių (sunkvežimių) apmokestinimo sistema, susiejanti mokesčius su oro taršos gamyba ir didesniais nuosavybės mokesčiais taršiausioms keleivinėms transporto priemonėms (automobiliams, autobusams, tolimojo susisiekimo autobusams) Naujoji transporto priemonių apmokestinimo sistema apima: -konkrečiu atstumu grindžiamų mokesčių dydžiu ir aiškiais kriterijais, susijusiais su oro tarša, taikomais apmokestinant sunkiąsias transporto priemones, -pajamų naudojimas kelių priežiūrai ir naujoms investicijoms į darnųjį transportą remti, -mokesčių sistemos, pagal kurią pajamos turi būti pradėtos rinkti ne vėliau kaip 2026 m. liepos 1 d., tvarkaraštis.
60	1 reforma. Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo saugumas	Etapas	Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) skatinama naudoti netaršias transporto priemones ir vykdyti transporto priemonių parko atnaujinimo programas, įsigaliojimas	Teisės akto (-ų) nuostata, nurodanti teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) skatinama naudoti netaršias transporto priemones ir atnaujinti transporto priemonių parką, įsigaliojimą				2 KETVIRTIS	2024	Teisės akte (-uose) numatomos finansinės ir fiskalinės paskatos: -padidinti visai netaršių transporto priemonių skaičių; -aplinką teršiančių transporto priemonių laužas (ne daugiau kaip 3 EUR)
61	1 reforma. Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo saugumas	Tikslas	Perkančiųjų organizacijų (subjektų) perkamos naujos netaršios transporto priemonės		Procentinė dalis (%)	0	21.7/ 9/ 27	4 KETVIRTIS	2025	Netaršių kelių transporto priemonių, įsigytų iki 2025 m. gruodžio 31 d. po 2021 m. rugpjūčio 2 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtų skelbimų apie pirkimą, dalis yra: 21,7 % – lengvosioms transporto priemonėms, 9 % – sunkvežimiams ir 27 % – autobusams.
62	1 reforma. Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo saugumas	Etapas	Į metalo laužą atiduotos transporto priemonės (EURO 3 arba mažiau) ir netaršių transporto priemonių atsargos	Į metalo laužą atiduotos transporto priemonės ir nulinės taršos transporto priemonės Rumunijoje				1 KETVIRTIS	2026	Į metalo laužą atiduodama ne mažiau kaip 250000 transporto priemonių, kurių išmetamųjų teršalų standartai EURO 3 arba žemesni nei 15 metų. 2025 m. Vairuotojo pažymėjimų ir transporto priemonių registracijos direktorato transporto priemonių parko duomenų rinkinyje Rumunijoje nurodoma 35500 netaršių transporto priemonių.
65	1 reforma. Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo saugumas	Etapas	Nacionalinės kelių eismo saugumo strategijos priėmimas	Strategijos priėmimas Vyriausybės sprendimu (antriniai teisės aktai) ir jos įgyvendinimo pradžia				2 KETVIRTIS	2022	2021–2030 m. nacionaline kelių eismo saugumo strategija įgyvendinamos ES taisyklės ir gairės, nustatytos 2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programoje ir visiškai saugaus eismo vizijoje, siekiant iki 2050 m. žūčių keliuose skaičių sumažinti beveik iki nulio. Tarpinis Rumunijos tikslas – siekti ES tikslo nuo 2019 m. bazinio lygio iki 2030 m. 50 proc. sumažinti aukų (mirčių ir sunkių sužalojimų) skaičių. Strategija integruotai ir daugiadalykiu būdu skiriama visiems kelių eismo saugumo srityje dalyvaujantiems subjektams ir apima: -taisyklių, kuriomis reglamentuojamas reikalavimų laikymasis, vykdymo užtikrinimu, didesnėmis sankcijomis už teisės aktų pažeidimus; -greičio apribojimų sumažinimas konkrečiose zonose ar keliuose, atsižvelgiant į eismo įvykių duomenis ir (arba) rizikos analizę ir geriausią praktiką ES lygmeniu, greičio valdymo sistemos ir privalomų saugos elementų įdiegimas, eismo taisyklių persvarstymas, įskaitant pirmenybę pažeidžiamiems naudotojams, -juodųjų ir (arba) karštųjų taškų sumažinimas tiek miesto, tiek tarpmiestinėje aplinkoje, įskaitant konkretų investicijų veiksmų planą, kuriuo siekiama iki 2026 m. II ketv. sumažinti juodųjų ir (arba) karštųjų taškų skaičių 129 taškais, palyginti su pradiniais 267 juodaisiais ir (arba) karštaisiais taškais 2021 m.; -laipsniškas senų ir (arba) trūkumų turinčių transporto priemonių išbraukimas iš nacionalinio registro, dažnesni saugos patikrinimai ir patikros; -švietimas ir mokymas, informavimo kampanijos; -teisės aktų sistemos integravimas ir intelektinių transporto sistemų (ITS) reforma. Intelektinių transporto sistemų (ITS) strateginį dokumentą tvirtina Rumunijos Vyriausybė. ITS strategija rengiama kartu su įvairiarūšio transporto politika, kad būtų patenkinti veiksmingo daugiarūšio transporto mazgų eksploatavimo poreikiai. Aiškiai apibrėžiamas ir įgyvendinamas subjektas, atsakingas už kelių eismo saugumo strategijos įgyvendinimo stebėseną ir pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius.
66	1 reforma. Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo saugumas	Etapas	Kelių eismo saugumo teisės aktų įsigaliojimas. Teisės aktai dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų stebėsenos, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų už juos	Teisės akto nuostata, nurodanti kelių eismo saugumo teisės aktų įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Nustatomi šie kelių eismo saugumą skatinantys teisės aktų pakeitimai: -taisyklių, kuriomis reglamentuojamas reikalavimų laikymasis, vykdymo užtikrinimu, didesnėmis sankcijomis už teisės aktų pažeidimus; -kelių eismo taisyklių pažeidimų stebėsena naudojant automatinę įrangą (vaizdo kameras, jutiklius); -greičio apribojimų sumažinimas konkrečiose zonose ar keliuose, atsižvelgiant į eismo įvykių duomenis ir (arba) rizikos analizę ir geriausią praktiką ES lygmeniu, greičio valdymo sistemos ir privalomų saugos elementų įdiegimas, eismo taisyklių persvarstymas, įskaitant pirmenybę pažeidžiamiems naudotojams; -laipsniškas senų ir (arba) trūkumų turinčių transporto priemonių išbraukimas iš nacionalinio registro, dažnesni saugos patikrinimai ir patikros. Bendru kelių eismo saugumo tikslu siekiama iki 2030 m. 50 proc. sumažinti žūčių keliuose skaičių, palyginti su 2019 m., laikantis 2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programos.
69	1 reforma. Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo saugumas	Etapas	2021–2025 m. geležinkelių infrastruktūros plėtros strategijos priėmimas ir veiksmų plano taikymas	Geležinkelių infrastruktūros plėtros strategijos priėmimas Vyriausybės sprendimu Nr. 985/2020 (antrinis teisės aktas), veiksmų plano priėmimas ir įgyvendinimo pradžia				4 KETVIRTIS	2021	Patvirtintoje strategijoje ir veiksmų plane nurodomos atsakingos institucijos ir (arba) subjektai, įgyvendinimo terminai, finansiniai asignavimai ir rodikliai. Kartu transporto ir infrastruktūros ministras kartu su C.N.C.F.C.F.R. SA nustato mechanizmą su aiškiais investicijų į geležinkelių infrastruktūrą prioritetų nustatymo rodikliais ir kriterijais, taip pat institucines priemones, būtinas šiam mechanizmui įgyvendinti ir investiciniams projektams parengti. 2021–2025 m. geležinkelių infrastruktūros plėtros veiksmų plano, į kurį įtraukiama: -investicijų prioritetų nustatymo rodiklių sistema; -struktūra, atsakinga už projekto rengimą; -priemonės, kuriomis siekiama 2026 m. krovinių vežimą geležinkeliais padidinti bent 25 proc., palyginti su 2020 m.; -specialios priemonės, kad būtų pasiektas tikslas geležinkelių keleivių skaičių padidinti vidutiniškai 25 proc., palyginti su 2021 m. baziniu lygiu; -priemones, kuriomis siekiama padidinti naujai įsigytų riedmenų naudojimą; -priemonės, skirtos perkelti keleivius iš autobusų ir (arba) mikroautobusų į geležinkelius švytuoklinio maršruto maršrutuose. Transporto ir infrastruktūros ministerija taip pat patvirtina 2020–2030 m. transporto infrastruktūros plėtros investicijų planą, kuriame pirmenybė teikiama investicijoms į geležinkelius ir ERTMS įdiegimui pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip atnaujinant geležinkelių infrastruktūros plėtros strategiją, atsižvelgiant į visus turimus finansavimo šaltinius.
75b	1a investicija. Geležinkelių infrastruktūros modernizavimas ir (arba) modernizavimas	Tikslas	Sukurta modernizuota ir (arba) modernizuota geležinkelių infrastruktūra	Sukurta modernizuota ir (arba) modernizuota geležinkelių infrastruktūra		0	561 870 000	2 KETVIRTIS	2026	Patvirtinimas mokėjimo sertifikatais, kad bendra 561,87 mln. EUR suma patvirtinta geležinkelio infrastruktūros modernizavimui ir (arba) modernizavimui pagal Klužo-Napokos-Episkopia Bihoro ruožo 1 ir 2 dalis.
530	3 investicijos a punktas. Kelių infrastruktūros TEN-T tinkle tvarumo didinimas, kelių apmokestinimas, eismo valdymas ir kelių eismo saugumas	Etapas	Naujų kelių tiesimas	Nutiesti nauji keliai				2 KETVIRTIS	2026	Perkančiosios organizacijos pasirašyti darbų užbaigimo kvitai, įrodantys, kad buvo nutiesta 95,9 km kelių infrastruktūros – greitkelių A7, Foksani-Bacau ruožas. Intelektinė eismo sistema (ITS): nauja automagistralių atkarpa, kurioje įrengti nauji Rumunijos automagistralių tinklo ITS ir ITS elementai. Elektros įkrovimo stotelių infrastruktūra. Miškų užuolaidos: 170,92 ha medžių. Siekiant užtikrinti 3 investicijos a punkto atitiktį reikšmingos žalos nedarymo reikalavimams, būtina patenkinamai pasiekti 59, 60 ir 69 tarpines reikšmes, susijusias su teisinės ir strateginės sistemos, kuria siekiama sumažinti taršių transporto priemonių naudojimą ir skatinti naudoti švaresnes transporto rūšis, patvirtinimu.

D.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

2 reforma. Veiklos rezultatais grindžiamas transporto kokybės valdymas. Institucinių gebėjimų ir įmonių valdymo gerinimas

Šios reformos tikslas – pagerinti transporto paslaugų kokybę reformuojant įmonių valdymą ir gerinant transporto sektoriuje veikiančių valstybės valdomų įmonių veiklos rezultatus.

Reformą sudaro intervencinės priemonės, kuriomis siekiama padidinti transporto sektoriuje veikiančių valstybės įmonių skaidrumą ir veiklos rezultatus.

1 investicija. Geležinkelių infrastruktūros modernizavimas ir (arba) modernizavimas

Šių investicijų tikslas – „modernizuoti“ geležinkelių infrastruktūrą.

Investicijas sudaro geležinkelių infrastruktūros modernizavimas ir (arba) atnaujinimas.

Priemonė papildo 1a investiciją. Geležinkelių infrastruktūros modernizavimas ir (arba) modernizavimas.

2 investicija. Geležinkelio riedmenys.

Šių investicijų tikslas – pagerinti keleivinio geležinkelių transporto viešųjų paslaugų kokybę.

Priemonę sudaro riedmenų modernizavimas.

3 investicija. Kelių infrastruktūros TEN-T tinkle tvarumo didinimas, kelių apmokestinimas, eismo valdymas

Šių investicijų tikslas – pagerinti kelių infrastruktūros kokybę ir veiksmingumą.

Investicijas sudaro naujų greitkelių ruožų statyba.

Šia priemone papildoma 3a investicija „TEN-T tinklo kelių infrastruktūros tvarumo didinimas, kelių apmokestinimas, eismo valdymas ir kelių eismo saugumas“.

5 investicija. Kelių eismo saugumo didinimas

Šios investicijos tikslas – padidinti kelių eismo saugumą. Investicijas sudaro dalies esamų juodųjų ir (arba) karštųjų taškų pašalinimas.

D.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/ Tikslas	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
78	2 reforma. Veiklos rezultatais grindžiamas transporto kokybės valdymas. Institucinių gebėjimų ir įmonių valdymo gerinimas	Etapas	Įstatymo Nr. 50/2021 dėl Nepaprastojo potvarkio Nr. 55/2016 dėl Nacionalinės greitkelių ir nacionalinių kelių bendrovės Rumunijoje reorganizavimo (C.N.A.I.R.) ir Nacionalinės kelių investicijų bendrovės įsteigimo (C.N.I.R.) patvirtinimo įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti Įstatymo Nr. 50/2021 įsigaliojimą				2 KETVIRTIS	2021	Teisės akto dėl C.N.A.I.R. reformos įsigaliojimas ir naujos Kelių investicinių projektų valdymo bendrovės (C.N.I.R.) įsteigimas. Šį įstatymą parlamentas patvirtino ir jis įsigaliojo 2021 m. balandžio mėn. Kartu su teisės aktais (pirminiais ir antriniais) į visą teisės aktų rinkinį (nurodymai, valdybos sprendimai, su valdymo grupėmis pasirašytos valdymo sutartys) įtraukiama: -Aiškius veiklos rezultatų rodiklius, suderintus su valdybų įgaliojimais ir PVRR, sankcijas ir paskatas reikalavimų nesilaikymo atveju, siekiant įvertinti abiejų įmonių finansinius veiklos rezultatus (pajamas, pelningumą, valstybės biudžeto dalyvavimą) ir teikiamos paslaugos veiksmingumą (pvz., atliekant naudotojų pasitenkinimo apklausą); -Įmonių valdymo standartai, atitinkantys O.E.C.D. sistemą (profesinės valdybos atrenkamos taikant atvirą, konkurencingą ir skaidrią procedūrą). Pirminės ir antrinės teisės aktai turi būti iš dalies pakeisti, kad bendrovės veikla būtų veiksmingesnė ir kad būtų perorientuoti C.N.A.I.R. įgaliojimai ir instituciniai mechanizmai. Konkrečiai, C.N.A.I.R. išlaikys dabartines kelių priežiūros užduotis, taip pat esamas investicijas tiek į didelės apimties, tiek į nedidelės apimties projektus. Nustatomas 3 metų pereinamasis laikotarpis, per kurį C.N.A.I.R. ir C.N.I.R. lygiagrečiai vykdo investicinius projektus, kol C.N.I.R. pradės veikti visu pajėgumu ir visi didelės apimties investiciniai projektai bus valdomi C.N.I.R.
79	2 reforma. Veiklos rezultatais grindžiamas transporto kokybės valdymas. Institucinių gebėjimų ir įmonių valdymo gerinimas	Etapas	C.N.A.I.R., C.N.I.R., C.F.R., Metrorex, C.F.R. Călători direktorių valdybos narių atranka ir skyrimas.	Generalinės suinteresuotųjų subjektų asamblėjos patvirtinti įgaliojimai				4 KETVIRTIS	2022	Valstybės valdomų transporto sektoriaus įmonių (C.N.A.I.R., C.N.I.R., C.F.R., Metrorex, C.F.R. Călători) direktorių valdybos nariai atrenkami ir skiriami: -taikant skaidrią ir konkurencinę procedūrą, -kadencijos trukmė – 4 metai, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti vidutinės trukmės ir ilgalaikiai efektyvumo planai; -valdybos nariams atlyginant pagal veiklos rezultatų rodiklius (PVRR), susijusius su ilgalaikiu finansiniu tvarumu (kiekvienos įmonės profiliui svarbūs PVRR) ir kiekvienos įmonės teikiamos paslaugos rezultatais (pvz., remiantis klientų pasitenkinimo apklausa); -laikantis gero valdymo principų pagal valstybinių įmonių reformą, kuria iš dalies keičiamas Įstatymas Nr. 111/2016.
81	2 reforma. Veiklos rezultatais grindžiamas transporto kokybės valdymas. Institucinių gebėjimų ir įmonių valdymo gerinimas	Tikslas	Vėluojančių keleivinių traukinių procentinės dalies sumažinimas		Procentinė dalis (%)	0	20	2 KETVIRTIS	2026	Keleivinių traukinių, kurie vėluoja daugiau kaip 30 minučių, procentinė dalis 2026 m. pirmąjį pusmetį sumažinama bent 20 %, palyginti su 2020 m. pirmuoju pusmečiu, remiantis oficialiais duomenimis, užregistruotais „Informatica Feroviara S.A.“ valdomoje nacionalinėje skaitmeninėje geležinkelių platformoje. Siekiant šio tikslo, į skaičiavimus įtraukiamos tik reguliarios paslaugos, teiktos tiek pirmąjį 2020 m. pusmetį, tiek pirmąjį 2026 m. pusmetį. Skaičiuojant neatsižvelgiama į vėlavimus dėl išorinių ar antrinių veiksnių, kurie nepriskirtini nei infrastruktūros valdytojui, nei geležinkelio įmonei, kaip apibrėžta Įstatyme Nr. 202/2016.
75 a	1 investicija. Geležinkelių infrastruktūros modernizavimas ir (arba) modernizavimas	Tikslas	Sukurta modernizuota ir (arba) modernizuota geležinkelių infrastruktūra	Sukurta modernizuota ir (arba) modernizuota geležinkelių infrastruktūra	EUR	0	718 012 153	2 KETVIRTIS	2026	Patvirtinimas mokėjimo sertifikatais, kad geležinkelių infrastruktūros modernizavimui ir (arba) modernizavimui patvirtinta bendra 718,01 mln. EUR suma pagal ruožo Arad-Timișoara-Caransebeș 2 dalį ir ruožo Klužas-Napoka-Episcopia Bihor 3 ir 4 dalis.
76	1 investicija. Geležinkelių infrastruktūros modernizavimas ir (arba) modernizavimas	Etapas	Greitų laimėjimų projektų bėgiai	Greitųjų laimėjimų projektų bėgių kelių kilometrai				2 KETVIRTIS	2026	Perkančiosios organizacijos pasirašyti darbų užbaigimo priėmimo liudijimai, įrodantys, kad buvo modernizuota ir (arba) modernizuota 1 527,85 kilometrų greitųjų laimėjimų projektų bėgių kelių, leidžiančių 15 proc. padidinti greitį (vidutinis greitis siekia ne mažiau kaip 100 km/h).
77	2 investicija. Geležinkelio riedmenys.	Etapas	U graduoti riedmenys	„U“ klasės geležinkelių riedmenų pripažinimas tinkamais				2 KETVIRTIS	2026	Perkančiosios organizacijos pasirašyti priėmimo liudijimai, įrodantys, kad buvo priimta: -36 patobulinti elektriniai lokomotyvai; -14 manevrinių lokomotyvų, modernizuotų iš dyzelinių į elektrinius ir prijungiamus prie elektros tinklo; -64 atnaujinti geležinkelio vagonai.
84a straipsnis	3 investicija. Kelių infrastruktūros TEN-T tinkle tvarumo didinimas, kelių apmokestinimas, eismo valdymas	Tikslas	Naujo kelio tiesimas greitkelyje A7, ruožas Bacau – Pascani, 1 dalis		Dydžiai (EUR)	0	294 900 000	2 KETVIRTIS	2026	Patvirtinimas mokėjimo sertifikatu, kad bendra 294,90 mln. EUR suma patvirtinta greitkelio A7 tiesimui, ruožas Bacau – Pascani, 1 dalis. Sutartyje turi būti numatytos nuostatos, pagal kurias paramos gavėjas įrengs 33,4 ha miško užuolaidų, įrengs elektros įkrovimo prieigų infrastruktūrą ir įdiegs pažangiąją eismo sistemą (ITS). Siekiant užtikrinti, kad 3 investicija atitiktų reikšmingos žalos nedarymo reikalavimą, būtina patenkinamai pasiekti 59, 60 ir 69 tarpines reikšmes, susijusias su teisinės ir strateginės sistemos, kuria siekiama sumažinti taršių transporto priemonių naudojimą ir skatinti naudoti švaresnes transporto rūšis, patvirtinimu.
84b straipsnis	3 investicija. Kelių infrastruktūros TEN-T tinkle tvarumo didinimas, kelių apmokestinimas, eismo valdymas	Tikslas	Naujo kelio tiesimas greitkelyje A7, ruožas Bacau – Pascani, pirkimo dalis Nr. 2		Dydžiai (EUR)	0	230 090 000	2 KETVIRTIS	2026	Patvirtinimas mokėjimo sertifikatu, kad bendra 230,09 mln. EUR suma patvirtinta greitkelio A7 tiesimui, ruožas Bacau – Pascani, 2 dalis. Sutartyje turi būti numatytos nuostatos, pagal kurias paramos gavėjas įrengs 20,6 ha miško užuolaidų, įrengs elektros įkrovimo prieigų infrastruktūrą ir įdiegs pažangiąją eismo sistemą (ITS). Siekiant užtikrinti, kad 3 investicija atitiktų reikšmingos žalos nedarymo reikalavimą, būtina patenkinamai pasiekti 59, 60 ir 69 tarpines reikšmes, susijusias su teisinės ir strateginės sistemos, kuria siekiama sumažinti taršių transporto priemonių naudojimą ir skatinti naudoti švaresnes transporto rūšis, patvirtinimu.
84c straipsnis	3 investicija. Kelių infrastruktūros TEN-T tinkle tvarumo didinimas, kelių apmokestinimas, eismo valdymas a	Tikslas	Naujo kelio tiesimas greitkelyje A7, ruožas Bacau – Pascani, pirkimo dalis Nr. 3		Dydžiai (EUR)	0	217 100 000	2 KETVIRTIS	2026	Patvirtinimas pateikiant mokėjimo pažymą, kad bendra 217,10 mln. EUR suma patvirtinta greitkelio A7 tiesimui, ruožas Bacau – Pascani, 3 dalis. Į sutartį įtraukiamos nuostatos, pagal kurias paramos gavėjas įrengs 25,99 ha miško užuolaidų, įrengs elektros įkrovimo prieigų infrastruktūrą ir įdiegs pažangiąją eismo sistemą (ITS). Siekiant užtikrinti, kad 3 investicija atitiktų reikšmingos žalos nedarymo reikalavimą, būtina patenkinamai pasiekti 59, 60 ir 69 tarpines reikšmes, susijusias su teisinės ir strateginės sistemos, kuria siekiama sumažinti taršių transporto priemonių naudojimą ir skatinti naudoti švaresnes transporto rūšis, patvirtinimu.
84d	3 investicija. Kelių infrastruktūros TEN-T tinkle tvarumo didinimas, kelių apmokestinimas, eismo valdymas	Tikslas	Naujo kelio tiesimas greitkelyje A1 Margina-Holdea		Dydžiai (EUR)	0	283 920 000	2 KETVIRTIS	2026	Mokėjimo pažyma patvirtinama, kad greitkelio A1 Margina-Holdea tiesimui iš viso patvirtinta 283,92 mln. EUR suma. Į sutartį įtraukiamos nuostatos, pagal kurias gavėjas turi įdiegti intelektinę eismo sistemą (ITS). Siekiant užtikrinti, kad 3 investicija atitiktų reikšmingos žalos nedarymo reikalavimą, būtina patenkinamai pasiekti 59, 60 ir 69 tarpines reikšmes, susijusias su teisinės ir strateginės sistemos, kuria siekiama sumažinti taršių transporto priemonių naudojimą ir skatinti naudoti švaresnes transporto rūšis, patvirtinimu.
85 a	I Nr. 5. Įsipareigojimas Kelių eismo saugumo didinimas	Tikslas	Pašalinti kelių eismo saugos juodi ir (arba) karšti taškai		Skaičius	0	45	2 KETVIRTIS	2026	Turi būti pašalinti 45 kelių eismo saugos juodi ir (arba) karšti taškai.
85b	5 investicija. Kelių eismo saugumo didinimas	Tikslas	Pašalinti kelių eismo saugos juodi ir (arba) karšti taškai		Skaičius	46	91	2 KETVIRTIS	2026	46 kelio saugos juodosios ir (arba) karštosios vietos turi būti pašalintos.

E.5 KOMPONENTAS. Renovacijos banga

Nacionalinėje ilgalaikėje renovacijos strategijoje Rumunija apskaičiavo, kad reikia investuoti 12,8 mlrd. EUR į pastatų renovaciją, kad 2030 m. galutinės energijos suvartojimas būtų sumažintas 0,83 mln. tne, palyginti su baziniu scenarijumi.

Komponento tikslas – padidinti energinės renovacijos spartą ir kokybę tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose, kartu sprendžiant paveldo apsaugos uždavinį. Šio komponento reformomis ir investicijomis siekiama sumažinti pirminės energijos suvartojimą ir galutinės energijos suvartojimą pagal Nacionalinėje ilgalaikėje renovacijos strategijoje nustatytus 2030 m. tikslus.

Šiomis investicijomis ir reformomis atsižvelgiama į per pastaruosius dvejus metus Rumunijai skirtas rekomendacijas „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į [...] mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir energijos vartojimo efektyvumą“ (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 4) ir „investicijas į žaliąją [...] pertvarką, visų pirma į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą“ (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

E.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Investicija „Renovacijos bangos fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas“

Investicijos tikslas – remti daugiabučių pastatų ir viešųjų pastatų renovaciją Rumunijoje, kad būtų padidintas energijos vartojimo efektyvumas.

Investicijas sudaro dvi kryptys:

-1 kryptis – nacionalinė paramos schema, skirta daugiabučių gyvenamųjų pastatų renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti ir integruotai renovacijai (seisminiam konsolidavimui ir energijos vartojimo efektyvumui didinti).

-2 kryptis – nacionalinė paramos schema, skirta viešųjų pastatų renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti ir integruotai renovacijai (seisminiam konsolidavimui ir energijos vartojimo efektyvumui didinti).

Ši priemonė papildo 1 investiciją. Renovacijos bangos fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas.

4 investicija. Žiedinė ekonomika ir didesnis istorinių pastatų energijos vartojimo efektyvumas

Šių investicijų tikslas – remti istorinių pastatų energinę renovaciją.

Investicijas sudaro: I) įrengti laboratoriją, kurioje būtų galima išbandyti medžiagas ir technologinius sprendimus, skirtus istorinių pastatų renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti; įrengti tris centrus: statybinių medžiagų, gautų atliekant istorinių pastatų griovimo darbus, surinkimo ir pakartotinio naudojimo centras, istorinių pastatų priežiūros centras ir mokymo centras; III) rengti mokymus, susijusius su istorinių pastatų renovacija energijos vartojimo efektyvumui didinti.

E.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Sekos namai.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
103a straipsnis	Investicija „Renovacijos bangos fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas“	Tikslas	Daugiabučių gyvenamųjų pastatų energinė renovacija		Skaičius (m 2)	0	2 209 612	2 KETVIRTIS	2026	Daugiabučių gyvenamųjų pastatų energinė renovacija apima: 1)60 000 m² integruotų projektų, kuriuos vykdant sutaupoma bent 30 proc. pirminės energijos poreikio, 2)1 999 612 m² nuosaiki renovacija (t. y. renovacija, kurią atliekant sutaupoma ne mažiau kaip 30 proc. pirminės energijos poreikio), 3)150 000 m² esminė renovacija (t. y. renovacija, kurią atliekant sutaupoma bent 60 proc. pirminės energijos poreikio). Dėl energinės renovacijos energijos suvartojimas turi būti sumažintas bent 50 proc., palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš renovaciją kiekviename pastate (išskyrus pastatus, kurie turi kultūros vertybės statusą). Kaip įrodymas, kad tikslas pasiektas, pateikiamas darbų užbaigimo priėmimo sertifikatas, ex ante energijos vartojimo audito ataskaita ir ex post energinio naudingumo sertifikatas.
106a straipsnis	1.a investicija Renovacijos bangos fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas	Tikslas	Energinė viešųjų pastatų renovacija		Skaičius (m 2)	0	1 088 522	2 KETVIRTIS	2026	Viešųjų pastatų energinė renovacija apima: -113 000 m² integruotieji projektai, kuriuos įgyvendinant sutaupoma bent 30 proc. pirminės energijos poreikio, -797 522 m² nuosaiki renovacija (t. y. renovacija, kurią atliekant sutaupoma bent 30 proc. pirminės energijos poreikio, -178 000 m² esminė renovacija (t. y. renovacija, kurią atliekant sutaupoma bent 60 proc. pirminės energijos poreikio). Investicijomis užtikrinamas minimalus energijos suvartojimo sumažinimas bent 50 proc., palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš kiekvieno pastato renovaciją (išskyrus pastatus, kurie turi kultūros vertybės statusą). Kaip įrodymas, kad tikslas pasiektas, pateikiamas darbų užbaigimo priėmimo sertifikatas, ex ante energijos vartojimo audito ataskaita ir ex post energinio naudingumo sertifikatas.
110	4 investicija. Žiedinė ekonomika ir didesnis istorinių pastatų energijos vartojimo efektyvumas	Etapas	Pastatai, skirti istorinių pastatų renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti	Įrengta laboratorija ir trys centrai, skirti istorinių pastatų renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti				2 KETVIRTIS	2026	Laboratorijoje ir trijuose istorinių pastatų renovacijos energijos vartojimo efektyvumui didinti centruose įrengta: – istorinių pastatų medžiagų ir technologinių sprendimų mokslinio bandymo laboratorija; – istorinių pastatų statybinių medžiagų išmontavimo, surinkimo, rūšiavimo, taisymo ir pakartotinio naudojimo centras; – istorinių pastatų priežiūros centras; ir – centras, skirtas remti profesinių įgūdžių, susijusių su istorinių pastatų renovacija energijos vartojimo efektyvumui didinti, mokymą.
112	4 investicija. Žiedinė ekonomika ir didesnis istorinių pastatų energijos vartojimo efektyvumas	Tikslas	Ne mažiau kaip 200 specialistų, apmokytų atlikti istorinių pastatų renovaciją energijos vartojimo efektyvumui didinti		Skaičius	0	200	2 KETVIRTIS	2026	Ne mažiau kaip 200 specialistų turi būti apmokyti atlikti istorinių pastatų renovaciją energijos vartojimo efektyvumui didinti. Mokymo pažymėjimą išduoda Nacionalinis paveldo institutas.

E.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma. Atnaujinta teisinė ir reguliavimo sistema, kuria remiama pastatų renovacija energijos vartojimo efektyvumui didinti

Reformos tikslas – iš dalies pakeisti su pastatų renovacija susijusią teisinę ir reguliavimo sistemą. Reformą sudaro:

-R1.a. Sutrumpinti statybos leidimams išduoti reikalingą laiką.

-R1.b. Iš dalies pakeisti teisinę ir reguliavimo sistemą, kad būtų padidinti gyvenamųjų pastatų energinės renovacijos užmojai ir priimtos naujos gairės, kuriomis būtų remiama istorinių pastatų renovacija energijos vartojimo efektyvumui didinti.

2 reforma. Strateginė, teisėkūros ir procedūrinė sistema pastatų ūkio seisminiam atsparumui remti

Reforma apima šias dalines reformas:

-R2.a. Nacionalinės seisminės rizikos mažinimo strategijos priėmimas. Į strategiją įtraukiamas veiksmų planas, kuriame nustatomi konkretūs tikslai sumažinti įvairių rūšių pažeidžiamiems pastatams kylančią seisminę riziką trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu (2030 m.,2 040 m. ir 2050 m.), įskaitant visuomenės informuotumo didinimą ir seisminio valdymo institucinių gebėjimų stiprinimą. Reforma užtikrinamas integruotas ir nuoseklus požiūris į energijos ir seisminės renovacijos planavimą ir nuo kelerių metų iki kelių mėnesių sutrumpinamas laikas, kurio reikia, kad būtų veiksmingai užbaigtas pastatų ūkio intervencinių priemonių prioritetų nustatymas. Šis reformos elementas įgyvendinamas Vyriausybei priimant strategiją ir užbaigiamas ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.

-R2.b. Teisės aktų sistemos optimizavimas siekiant sumažinti esamų pastatų seisminę riziką. Dalinės reformos tikslas – pagerinti esamą esamo pastatų ūkio modernizavimo programą, kurioje anksčiau nebuvo integruoto požiūrio į seisminę ir energinę renovaciją. Daline reforma programa pakeičiama daugiamete programa, į reikalavimus atitinkančių išlaidų sąrašą įtraukiami darbai, būtini energiniam naudingumui padidinti, ji taikoma ne tik privatiems pastatams, bet ir viešiesiems pastatams, taip pat į reikalavimus atitinkančių kriterijų sąrašą įtraukiama seisminės rizikos klasė RSII. Šis reformos elementas įgyvendinamas įsigaliojus naujam įstatymui dėl pastatų seisminės rizikos mažinimo, o jo įgyvendinimas užbaigiamas ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.

1 investicija. Renovacijos bangos fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas

Investicijos tikslas – remti daugiabučių pastatų ir viešųjų pastatų renovaciją Rumunijoje, kad būtų padidintas energijos vartojimo efektyvumas.

Investicijas sudaro:

Ši priemonė papildo 1a investiciją. Renovacijos bangos fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas.

2 investicija. Nacionalinio skaitmeninių pastatų registro paskelbimas

Investicijos tikslas – stebėti pastatų ūkio renovacijos, kuria siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, pažangą. Priemonę sudaro Nacionalinis skaitmeninių pastatų registras – IT sistema.

E.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Sekos namai.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
90	1 reforma. Supaprastinta ir atnaujinta teisinė ir reguliavimo sistema, kuria remiama pastatų renovacija energijos vartojimo efektyvumui didinti	Etapas	Galiojančios teisės aktų sistemos pakeitimų, susijusių su daugiamete nacionaline gyvenamųjų pastatų energinio naudingumo didinimo programa, įsigaliojimas (Vyriausybės nepaprastasis potvarkis Nr. 18/2009)	Įstatymo nuostata, nurodanti Vyriausybės nepaprastojo potvarkio Nr. 18/2009 pakeitimų įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Daugiametės nacionalinės gyvenamųjų pastatų energinio naudingumo didinimo programos pakeitimais padidinamas energinės renovacijos užmojo lygis – bent 30 proc. sutaupytos pirminės energijos kiekio iki 60 proc. sutaupytos pirminės energijos kiekio gyvenamuosiuose pastatuose, sudarant atnaujintą vidutinės arba esminės renovacijos išlaidų, kurios atitinka paramos skyrimo reikalavimus, sąrašą ir padidinant pagal programą pateiktų projektų veiksmingumo rodiklių užmojį.
91	1 reforma. Supaprastinta ir atnaujinta teisinė ir reguliavimo sistema, kuria remiama pastatų renovacija energijos vartojimo efektyvumui didinti	Etapas	Veikia investicijų į perėjimą prie žaliųjų ir skaitmeninių pastatų techninė reguliavimo sistema	Paskelbimas Oficialiajame leidinyje				4 KETVIRTIS	2022	Techninė reguliavimo sistema apima šias priimtas ir taikomas gaires: 1. Energijos beveik nevartojančio pastato gairėse pateikiamos gairės dėl energijos beveik nevartojančio pastato reikalavimų techninio įgyvendinimo, siekiant padėti centrinėms viešojo administravimo institucijoms, atsakingoms už energijos beveik nevartojančio pastato reikalavimų įgyvendinimo stebėseną. Į gaires įtraukiami atitinkami rodikliai ir jų rinkimo bei stebėsenos mechanizmai. „Neinvazinio požiūrio į istorinių pastatų energijos vartojimo efektyvumą metodika“ nustatomi standartai, kuriais siekiama taupyti istorinių pastatų energiją ir išteklius nedarant poveikio jų architektūrinei ir istorinei vertei.
92	1 reforma. Supaprastinta ir atnaujinta teisinė ir reguliavimo sistema, kuria remiama pastatų renovacija energijos vartojimo efektyvumui didinti	Tikslas	Statybos leidimų išdavimui reikalingo laiko sutrumpinimas		Procentinė dalis (%)	0	50	2 KETVIRTIS	2025	Statybos leidimams išduoti reikalingo laiko sutrumpinimas bent 50 proc., palyginti su 2020 m., nuo 270 iki 135 dienų.
93	2 reforma. Strateginė, teisėkūros ir procedūrinė sistema pastatų ūkio seisminiam atsparumui remti	Etapas	Nacionalinės seisminės rizikos mažinimo strategijos, skirtos esamo pastatų ūkio seisminiam modernizavimui, priėmimas ir įgyvendinimas	Vyriausybė priima nacionalinę seisminės rizikos mažinimo strategiją.				4 KETVIRTIS	2022	Strategijoje apibrėžiami kriterijai, pagal kuriuos pirmenybė teikiama investicijoms į esamo pastatų ūkio seisminės rizikos mažinimą, remiantis seisminės rizikos pastatams ir bendruomenėms lygiu ir rizikos mažinimo veiksmų nauda. Greito vizualinio vertinimo metodikos taikymas antro lygio seisminės rizikos vertinimui padeda sutrumpinti laiką, kurio reikia veiksmingai užbaigti pastatų ūkio intervencinių priemonių prioritetų nustatymą remiantis pažeidžiamumo duomenimis, nuo kelerių metų iki kelių mėnesių. Ji atsižvelgia į Ilgalaikės renovacijos strategijoje siūlomas priemones parengdama privalomą integruotą intervencijos vadovą.
94	2 reforma. Strateginė, teisėkūros ir procedūrinė sistema pastatų ūkio seisminiam atsparumui remti	Etapas	Naujo įstatymo dėl pastatų seisminės rizikos mažinimo įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti naujo įstatymo dėl pastatų seisminės rizikos mažinimo įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Naujo įstatymo dėl pastatų seisminės rizikos mažinimo įsigaliojimas. Įstatymas taikomas šiems veiksmams: -įtraukti daugiametį požiūrį į esamo pastatų ūkio modifikavimą -įtraukti į tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą; išlaidos įvairių reikalavimus atitinkančių rūšių darbams, būtiniems energiniam naudingumui padidinti; -išplėsti programą, kad ji apimtų viešuosius pastatus kartu su daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais; -į reikalavimus atitinkančius kriterijus įtraukti RsII seisminę klasę kartu su RsI seismine klase.
95	1 investicija. Renovacijos bangos fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas	Etapas	Kuriuo nustatoma nacionalinė paramos schema, skirta daugiabučių gyvenamųjų pastatų renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti ir integruotai renovacijai (seisminiam konsolidavimui ir energijos vartojimo efektyvumui didinti)	Ministro įsakymo, kuriuo nustatoma finansavimo schema, paskelbimas				1 KETVIRTIS	2022	Pagal schemą finansuojama bent 3,2 mln. m² gyvenamųjų pastatų energinė renovacija. Pagal schemą finansuojami šių rūšių projektai: -integruotieji projektai (seisminis konsolidavimas ir energijos vartojimo efektyvumas); -energinės renovacijos projektai. Finansavimo schema užtikrinama, kad bent 90 % visų asignavimų būtų naudojama energijos vartojimo efektyvumo darbams ir ne daugiau kaip 10 % asignavimų būtų naudojama seisminiam konsolidavimui ir kitiems papildomiems darbams (pvz., priešgaisrinei saugai, prieinamumui). Visa sistema užtikrinama, kad visomis sutartimis būtų pasiektas atitinkamas energijos vartojimo efektyvumo reikalavimas bent 50 proc. sumažinti kiekvieno pastato (išskyrus kultūros vertybės statusą turintį pastatą) šildymui suvartojamos energijos kiekį, palyginti su metiniu energijos suvartojimu prieš renovaciją, ir taip būtų sutaupyta bent 30 proc. (vidutinė renovacija) ir 60 proc. (esminė renovacija) pirminės energijos poreikio, palyginti su padėtimi prieš renovaciją, ir būtų laikomasi reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01).
96	1 investicija. Renovacijos bangos fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas	Etapas	Kuriuo nustatoma nacionalinė paramos schema, skirta viešųjų pastatų renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti ir integruotai renovacijai (seisminiam konsolidavimui ir energijos vartojimo efektyvumui)	Įsakymo, kuriuo nustatoma schema, paskelbimas				1 KETVIRTIS	2022	Pagal schemą finansuojama bent 1,8 mln. m² viešųjų pastatų energinė renovacija. Schema užtikrinami šių rūšių projektai: -integruotieji projektai (seisminis konsolidavimas ir energijos vartojimo efektyvumas) -energinės renovacijos projektai. Finansavimo schema užtikrinama, kad bent 90 % visų asignavimų būtų naudojama energijos vartojimo efektyvumo darbams ir ne daugiau kaip 10 % asignavimų būtų naudojama seisminiam konsolidavimui ir kitiems papildomiems darbams (pvz., priešgaisrinei saugai, prieinamumui). Visa sistema užtikrinama, kad visomis sutartimis būtų pasiektas atitinkamas energijos vartojimo efektyvumo reikalavimas bent 50 proc. sumažinti kiekvieno pastato (išskyrus kultūros vertybės statusą turintį pastatą) šildymui suvartojamos energijos kiekį, palyginti su metiniu energijos suvartojimu prieš renovaciją, ir taip būtų užtikrintas bent 30 proc. (vidutinė renovacija) ir 60 proc. (esminė renovacija) sutaupytos pirminės energijos poreikis, palyginti su padėtimi prieš renovaciją, ir laikomasi reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01).
97	1 investicija. Renovacijos bangos fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas	Etapas	Kvietimai teikti pasiūlymus dėl gyvenamųjų pastatų renovacijos energijos vartojimo efektyvumui didinti ir integruotos renovacijos (seisminio konsolidavimo ir energijos vartojimo efektyvumo)	Kvietimų teikti pasiūlymus specifikos skelbimas				2 KETVIRTIS	2022	Plėtros, viešųjų darbų ir administravimo ministerija skelbia šiuos tris kvietimus teikti pasiūlymus dėl gyvenamųjų pastatų renovacijos energijos vartojimo efektyvumui didinti ir integruotos renovacijos (seisminio konsolidavimo ir energijos vartojimo efektyvumo): -kvietimas teikti integruotuosius projektus, pagal kuriuos seisminės konsolidacijos intervencijos būtų vykdomos integruotai su energijos vartojimo efektyvumui didinti skirtomis intervencijomis. Kvietimas skirtas vietos administraciniams vienetams, esantiems vietovėse, kuriose didžiausia žemės pagreičio vertė projektuojant žemės drebėjimą a(g) pagal Rumunijos teritorijos zonų žemėlapį seisminio projektavimo kodekse P100–1 yra 0,2 g arba didesnė, kai IMR = 225 metai. Kvietime nurodoma, kad pirmenybė turi būti teikiama bendruomenėms, kurioms gresia skurdas ir socialinė atskirtis. -kvietimas teikti energijos vartojimo efektyvumo renovacijos projektus, skirtus bendruomenėms, kurioms gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skiriant bent 20 proc. 1 investicijos 1 krypties asignavimų, atitinkančių energijos vartojimo efektyvumą. -kvietimas teikti teritorinius renovacijos projektus energijos vartojimo efektyvumui didinti, kuriuose galėtų dalyvauti visi vietos administraciniai vienetai, įskaitant šešis Bukarešto sektorius kiekvienoje apskrityje, atsižvelgiant į daugiabučių gyvenamųjų pastatų skaičių ir apskrities gyventojus. Pastatai, priskiriami seisminės rizikos klasėms RsI ir RsII, neįtraukiami į energijos vartojimo efektyvumo sutartis, skiriamas pagal antrąjį ir trečiąjį kvietimus teikti pasiūlymus. Į visus tris kvietimus teikti pasiūlymus įtraukiami atrankos kriterijai, kuriais nustatoma, kad visose sutartyse turi būti nurodytas atitinkamas energijos vartojimo efektyvumo reikalavimas – minimalus energijos suvartojimo šildymui sumažinimas bent 50 proc., palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš kiekvieno pastato renovaciją (išskyrus kultūros vertybės statusą turintį pastatą), kuris turi padėti sutaupyti bent 30 proc. pirminės energijos, palyginti su būkle prieš renovaciją (vidutinė renovacija). Trečiajame kvietime reikalaujama, kad 10 proc. biudžeto būtų išleista projektams, kuriuos įgyvendinant sutaupoma bent 60 proc. pirminės energijos (esminė renovacija), palyginti su padėtimi prieš renovaciją. Investicijos neapima dujinių katilų pakeitimo. Jei po pirmojo etapo dėl kokių nors lėšų nebuvo sudaryta sutarčių, likusios lėšos tomis pačiomis sąlygomis skiriamos visiems vietos administraciniams vienetams pagal principą „pirmas atėjai, pirmas gavai“.
98	1 investicija. Renovacijos bangos fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas	Etapas	Kvietimas teikti pasiūlymus dėl energijos vartojimo efektyvumo renovacijos ir integruotos renovacijos (seisminio konsolidavimo ir energijos vartojimo efektyvumo) (viešieji pastatai)	Kvietimo teikti paraiškas specifikacijų skelbimas				2 KETVIRTIS	2022	Plėtros, viešųjų darbų ir administravimo ministerijos paskelbti kvietimai teikti pasiūlymus dėl viešųjų pastatų renovacijos energijos vartojimo efektyvumui didinti ir integruotos renovacijos (seisminio konsolidavimo ir energijos vartojimo efektyvumo) siekiant žaliosios ir atsparios pertvarkos: -kvietimas teikti integruotuosius projektus, pagal kuriuos seisminės konsolidacijos intervencijos būtų vykdomos integruotai su energijos vartojimo efektyvumui didinti skirtomis intervencijomis. Kvietimas skirtas vietos administraciniams vienetams, esantiems vietovėse, kuriose didžiausia žemės pagreičio vertė projektuojant žemės drebėjimą a(g) pagal Rumunijos teritorijos zonų žemėlapį seisminio projektavimo kodekse P100–1 yra 0,2 g arba didesnė, kai IMR = 225 metai. -raginimas vykdyti vidutinio sunkumo (80 proc.) ir nuodugnius (20 proc.) energinės renovacijos projektus, skirtus centrinėms valdžios institucijoms, apskričių taryboms, apskričių savivaldybėms ir kitoms savivaldybėms, įskaitant šešis Bukarešto sektorius. Pastatai, priskiriami RsI ir RsII seisminės rizikos klasėms, neįtraukiami į sutartis, skiriamas pagal antrąjį kvietimą teikti pasiūlymus. Į abu kvietimus teikti pasiūlymus įtraukiami atrankos kriterijai, kuriais nustatoma, kad visose sutartyse turi būti nurodytas atitinkamas energijos vartojimo efektyvumo reikalavimas bent 50 proc. sumažinti energijos suvartojimą šildymui, palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš kiekvieno pastato renovaciją (išskyrus kultūros vertybės statusą turintį pastatą), ir taip turi būti sutaupyta bent 30 proc. pirminės energijos (vidutinė renovacija), palyginti su būkle prieš renovaciją. Pagal antrąjį kvietimą teikti pasiūlymus reikalaujama, kad 20 proc. biudžeto būtų išleista projektams, kuriuos įgyvendinant sutaupoma bent 60 proc. pirminės energijos (esminė renovacija), palyginti su padėtimi prieš renovaciją. Investicijos neapima dujinių katilų pakeitimo. Jei po pirmojo etapo dėl kokių nors lėšų nebuvo sudaryta sutarčių, likusios lėšos vienodomis sąlygomis skiriamos visoms savivaldybėms pagal eiliškumo principą.
99	1 investicija. Renovacijos bangos fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas	Etapas	Gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo renovacijos ir integruotos renovacijos (seisminio konsolidavimo ir energijos vartojimo efektyvumo) sutarčių pasirašymas	Sutarčių pasirašymas				4 KETVIRTIS	2022	Sutartys dėl energijos vartojimo efektyvumo renovacijos ir integruotos renovacijos (seisminio konsolidavimo ir energijos vartojimo efektyvumo) siekiant pereiti prie žaliųjų ir atsparių pastatų (gyvenamųjų pastatų) pasirašomos laikantis 95 ir 97 tarpinių reikšmių sąlygų.
100	1 investicija. Renovacijos bangos fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas	Etapas	Viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo renovacijos ir integruotos renovacijos (seisminio konsolidavimo ir energijos vartojimo efektyvumo) sutarčių pasirašymas	Sutarčių pasirašymas				4 KETVIRTIS	2022	Sutartys dėl energijos vartojimo efektyvumo renovacijos ir integruotos renovacijos (seisminio konsolidavimo ir energijos vartojimo efektyvumo) siekiant pereiti prie žaliųjų ir atsparių pastatų (viešųjų pastatų) pasirašomos laikantis 96 ir 98 tarpinių reikšmių sąlygų.
103	1 investicija. Renovacijos bangos fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas	Tikslas	Daugiabučių gyvenamųjų pastatų energinė renovacija		Skaičius (m 2)	0	1 051 792	2 KETVIRTIS	2026	Daugiabučių gyvenamųjų pastatų energinė renovacija apima: -981 792 m² nuosaiki renovacija (t. y. renovacija, kurią atliekant sutaupoma bent 30 proc. pirminės energijos poreikio, -70 000 m² esminė renovacija (t. y. renovacija, kurią atliekant sutaupoma bent 60 proc. pirminės energijos poreikio). Dėl energinės renovacijos energijos suvartojimas turi būti sumažintas bent 50 proc., palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš renovaciją kiekviename pastate (išskyrus statinius, kurie turi kultūros vertybės statusą). Kaip įrodymas, kad tikslas pasiektas, pateikiamas darbų užbaigimo priėmimo sertifikatas, ex ante energijos vartojimo audito ataskaita ir ex post energijos vartojimo efektyvumo ataskaita.
106	1 investicija. Renovacijos bangos fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas	Tikslas	Energinė viešųjų pastatų renovacija		Skaičius (m 2)	0	286 709	2 KETVIRTIS	2026	Viešųjų pastatų energinė renovacija apima: -25 253 m² integruotieji projektai, kuriuos įgyvendinant sutaupoma bent 30 proc. pirminės energijos poreikio, -216 456 m² nuosaiki renovacija (t. y. renovacija, kurią atliekant sutaupoma ne mažiau kaip 30 proc. pirminės energijos poreikio), -45 000 m² esminė renovacija (t. y. renovacija, kurią atliekant sutaupoma bent 60 proc. pirminės energijos poreikio). Dėl energinės renovacijos energijos suvartojimas turi būti sumažintas bent 50 proc., palyginti su metiniu energijos suvartojimu šildymui prieš renovaciją kiekviename pastate (išskyrus kultūros vertybės statusą turintį pastatą). Kaip įrodymas, kad tikslas pasiektas, pateikiamas darbų užbaigimo priėmimo sertifikatas, ex ante energijos vartojimo audito ataskaita ir ex post energinio naudingumo sertifikatas.
107	2 investicija. Nacionalinio skaitmeninių pastatų registro paskelbimas	Etapas	Paskelbtas nacionalinis skaitmeninių pastatų registras	Nacionalinis skaitmeninis pastatų registras yra prieinamas internetu, jame yra bandomasis skirsnis, kuriame pateikiama informacija, susijusi su pagal nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą renovuotais pastatais.				2 KETVIRTIS	2026	Nacionaliniame skaitmeniniame registre stebimi energijos vartojimo efektyvumo renovacijos duomenys (energijos taupymas, išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas) ir seisminio pažeidžiamumo duomenys. Pastatų registre yra georeferencinė viešųjų ir privačių pastatų duomenų bazė, papildanti INSPIRE geoportalą, susieta ir sąveiki su vietos lygmens miestų duomenų bazėmis ir kitomis nacionalinėmis registrų sistemomis. Laivo žurnalai įtraukiami į nacionalinį skaitmeninį pastatų registrą kaip integruota sistema. Pastato energiniai pasai įtraukiami į žurnalus ir juose skaitmeniniu formatu pateikiama visa informacija apie su energija susijusias intervencines priemones.

F.6 KOMPONENTAS. Energija

Energetikos sektorius yra didžiausias Rumunijoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio šaltinis (66 proc.). Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NEKSVP) Rumunija apskaičiavo, kad 2021–2030 m. laikotarpiu reikės maždaug 22,6 mlrd. EUR investicijų į energetikos sektorių, kad būtų pasiekti 2030 m. NEKSVP politikos tikslai.

Komponento tikslas – spręsti pagrindinius Rumunijos energetikos sektoriaus uždavinius, susijusius su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu ir oro tarša. Visų pirma juo siekiama paspartinti energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, iki 2032 m. laipsniškai atsisakant lignitu ir anglimis kūrenamų elektrinių ir sudarant palankesnes sąlygas naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir alternatyvius energijos šaltinius, pavyzdžiui, žaliąjį vandenilį. Juo taip pat siekiama padidinti elektros tinklo lankstumą, skaitmenizuoti energetikos sektorių ir sumažinti pramonės energijos vartojimo intensyvumą. Komponentu taip pat siekiama pagerinti valstybės valdomų energetikos sektoriaus įmonių bendrąjį valdymą.

Šiomis investicijomis ir reformomis atsižvelgiama į per pastaruosius dvejus metus Rumunijai skirtas rekomendacijas „orientuoti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į [...] mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir energijos vartojimo efektyvumą“ (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 4) ir „daugiausia dėmesio skirti investicijoms į žaliąją [...] pertvarką, visų pirma į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą bei aplinkos infrastruktūrą, be kita ko, anglių pramonės regionuose“ (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

F.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisės aktų ir reguliavimo sistemai

Šios reformos tikslas – mažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Reformą sudaro teisėkūros ir reguliavimo aktai, kuriais laipsniškai atsisakoma anglių ir sudaromos sąlygos didinti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos pajėgumus.

2 reforma. Valstybės valdomų energetikos sektoriaus įmonių bendrojo valdymo reforma

Reformos tikslas – remti valstybės valdomų energetikos sektoriaus įmonių bendrojo valdymo reformą.

Reformą sudaro valdybos ir stebėtojų tarybos narių atranka ir skyrimas taikant skaidrią konkurso procedūrą.

3 reforma. Žaliojo biudžeto sudarymas

Šios reformos tikslas – stebėti ir vertinti fiskalinės politikos poveikį klimato ir aplinkos tikslams.

Reformą sudaro žaliojo biudžeto praktikos taikymas nacionaliniam biudžetui.

2a investicija. Žaliojo vandenilio gamybos pajėgumai, skirti naudoti elektros energijai kaupti ir (arba) pramonės priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti

Šių investicijų tikslas – remti žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų diegimą.

Šias investicijas sudaro elektrolizerių įrengimas, kad būtų galima gaminti vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (žaliąjį).

F.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
113	1 reforma. Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisės aktų ir reguliavimo sistemai	Tikslas	Anglimis kūrenamų elektrinių eksploatavimo nutraukimas		Megavatai (MW)	0	1 695	4 KETVIRTIS	2021	Nutrauktas 1 695 MW elektros energijos gamybos kūrenant anglis įrengtųjų pajėgumų eksploatavimas.
114	1 reforma. Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisės aktų ir reguliavimo sistemai	Etapas	Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įstatymo, kuriuo nustatomas laipsniško anglių ir (arba) lignito atsisakymo tvarkaraštis, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti teisės akto įsigaliojimą				2 KETVIRTIS	2022	Ne vėliau kaip 2022 m. II ketv. įsigalioja priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įstatymas (ir visi antrinės teisės aktai), kuriuo nustatomas tvarkaraštis iki 2032 m.: -Visų anglimis ir (arba) lignitu kūrenamų elektrinių įrengtųjų elektros energijos gamybos pajėgumų (t. y. 4 590 MW) eksploatavimo nutraukimas. -Priemonės, susijusios su kasyklų, kurios turi būti uždarytos, atkūrimu (pvz., dirvožemio gelbėjimas užminuotose vietovėse, pvz., viršutinis dirvožemio sluoksnis ir augalijos atkūrimas, atliekų sankaupos, žemės naudojimas po uždarymo žemės formai). -Kvalifikacijos kėlimo priemonės (profesinis perkvalifikavimas ir perkvalifikavimas) ir kitos priemonės, darančios socialinį ir ekonominį poveikį paveiktoms bendruomenėms.
115	1 reforma. Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisės aktų ir reguliavimo sistemai	Tikslas	Akmens anglimis ir (arba) lignitu kūrenamų elektrinių pajėgumų eksploatavimo nutraukimas		Megavatai (MW)	1 695	2 355	4 KETVIRTIS	2022	Iš viso turi būti uždaryti 2 355 MW anglimis ir lignitu kūrenamų elektrinių įrengtieji elektros energijos gamybos pajėgumai, iš kurių 2 025 MW turi būti nutrauktas eksploatavimas ir 330 MW turi būti užsandarinta. Uždarytų pajėgumų eksploatavimas nutraukiamas iki 2025 m., jie aktyvuojami ir pareikalaujama gaminti tik konkrečiomis aplinkybėmis, nustatytomis Dekarbonizacijos įstatymo 4 straipsnyje, ir visapusiškai laikantis atitinkamų ES teisės aktų, įskaitant valstybės pagalbos taisykles.
116	1 reforma. Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisės aktų ir reguliavimo sistemai	Etapas	Teisės ir norminių aktų įsigaliojimas	Teisės ir norminių aktų nuostata, nurodanti įsigaliojimą				2 KETVIRTIS	2026	Teisės ir norminiai aktai įsigalioja: 1.pradėti taikyti sandorius dėl kainų skirtumo kaip numatytąjį paramos mechanizmą atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos srityje; 2.leisti visiems energijos gamintojams tiesiogiai derėtis dėl elektros energijos pirkimo sutarčių (EEPS); 3.supaprastinti investicijų į atsinaujinančiuosius energijos išteklius licencijavimo ir leidimų išdavimo procedūras, nustatant trumpesnį ir privalomą administracinio reagavimo laiką, ir įgyvendinti atskaitomybės už nereikalingą vėlavimą procedūras; 4.sukurti specialią investicijų į jūrų atsinaujinančiuosius energijos išteklius sistemą; 5.balansavimo rinkoje įdiegti reguliavimą apkrova ir sudaryti sąlygas dalyvauti pramoniniams naudotojams.
118	1 reforma. Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisės aktų ir reguliavimo sistemai	Etapas	Sutarčių dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos kainų skirtumo pasirašymas po aukciono etapų	Sutarčių pasirašymas				4 KETVIRTIS	2025	Pasirašytos sutartys dėl kainų skirtumo (SKS) dėl elektros energijos gamybos (bent 3 500 MW įrengtoji galia) iš atsinaujinančiųjų išteklių.
119	1 reforma. Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisės aktų ir reguliavimo sistemai	Tikslas	Akmens anglimis ir (arba) lignitu kūrenamų elektrinių elektros energijos gamybos pajėgumų eksploatavimo nutraukimas		Megavatai (MW)	2 025	3 070	4 KETVIRTIS	2025	Nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos priimtas (-i) sprendimas (-ai) panaikinti veiklos licenciją (-as) ir perdavimo sistemos operatoriaus sertifikatą (-us), kuriuo (-iais) patvirtinama, kad iš viso nebenaudojama 3 070 MW elektros energijos gamybos iš anglių ir lignito pajėgumų.
119a straipsnis	1 reforma. Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisės aktų ir reguliavimo sistemai	Tikslas	Akmens anglimis ir (arba) lignitu kūrenamų elektrinių elektros energijos gamybos pajėgumų eksploatavimo nutraukimas		Megavatai (MW)	3 070	3 780	3 KETVIRTIS	2026	Nacionalinio energetikos reguliavimo institucijos priimtas (-i) sprendimas (-ai) licencijos (-ų) oro susisiekimui vykdyti panaikinimas kartu su perdavimo sistemos operatoriaus sertifikatu (-ais), kuriuo (-iais) patvirtinamas atjungimas iš visų 3 780 MW nutrauktų elektros energijos gamybos iš anglių ir lignito pajėgumų, kuriuos papildo pasirašytos sutartys dėl 1 200 MW atsinaujinančiųjų elektros energijos išteklių ir 1 500 MWh elektros energijos kaupimo už skaitiklio.
120	1 reforma. Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisės aktų ir reguliavimo sistemai	Tikslas	Įrengti ir prie tinklo prijungti papildomi atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumai		Megavatai (MW)	4 408	7 408	2 KETVIRTIS	2026	Elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų operatorių arba reguliarios nacionalinės institucijos išduotas (-i) sertifikatas (-ai), kuriuo (-iais) patvirtinamas ryšys ir įrodomas bent 3 000 MW papildomų atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų padidėjimas (iš dalies finansuojamas iš kitų ES fondų).
121	2 reforma. Valstybės valdomų energetikos sektoriaus įmonių bendrojo valdymo reforma	Etapas	Valstybės valdomų energetikos sektoriaus įmonių bendrojo valdymo gerinimas	Baigta valdybų atranka ir paskyrimas				4 KETVIRTIS	2022	Energetikos ministerijai pavaldžių visų nacionalinių valstybės valdomų įmonių (pvz., „Hidroelectrica“, „Romgaz“, „Nuclearelectrica“) valdymo ir (arba) stebėtojų tarybų narių atranka ir skyrimas taikant skaidrią konkurso procedūrą, suteikiant įgaliojimus 4 metams, ir atlygio sistemą, grindžiamą kiekybiniais ir kokybiniais tikslais, susijusiais su įmonės finansiniais (pvz., pajamomis ir grąža, valstybės biudžeto dalyvavimu) ir paslaugų teikimo rezultatais (pvz., remiantis nepriklausomos įstaigos atlikta reprezentatyvia klientų pasitenkinimo apklausa).
122	2 reforma. Valstybės valdomų energetikos sektoriaus įmonių bendrojo valdymo reforma	Etapas	Ne mažiau kaip 15 % įmonės „Hidroelectrica“ akcijų įtraukimas į biržos sąrašus	Pradinio viešo pasiūlymo užbaigimas				2 KETVIRTIS	2023	Paskelbus įtraukimo į biržos sąrašus prospektą, po pirminio viešo siūlymo biržoje prekiaujama ne mažiau kaip 15 % įmonės „Hidroelectrica“ akcijų paketu.
123	3 reforma. Žaliojo biudžeto sudarymas	Etapas	Žaliojo biudžeto planavimo metodikos nustatymas ir naudojimas	Žaliojo biudžeto planavimo metodikos nustatymas ir naudojimas				2 KETVIRTIS	2026	Valdžios institucijos taiko žaliojo biudžeto išlaidų ir fiskalinės politikos poveikio aplinkos atžvilgiu tvariai veiklai, kaip apibrėžta ES taksonomijos reglamente, vertinimo metodiką, skirtą reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01).
131	2a investicija. Žaliojo vandenilio gamybos pajėgumai, skirti elektros energijai kaupti ir (arba) pramonės priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti	Tikslas	Elektrolizerių įrengimas		Megavatai (MW H2)	0	45	3 KETVIRTIS	2026	Priėmimo liudijimai, įrodantys elektrolizerių, kurių bendra galia ne mažesnė kaip 45 MW H2, įrengimą. Pranešime (-uose) apie įtampos įjungimą (NPT) patvirtinamas elektrolizerių prijungimas prie elektros perdavimo arba skirstomojo tinklo.

F.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

4 reforma. Vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių reglamentavimo sistemos dalinis keitimas

Reformos tikslas – iš dalies pakeisti esamą teisinę ir reguliavimo sistemą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimui.

Reformą sudaro reguliavimo sistemos pakeitimų, grindžiamų Nacionaline vandenilio strategija ir jos veiksmų planu, įsigaliojimas.

Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo reglamento 7 straipsnio 2 dalį Rumunija paprašė techninės paramos pagal techninės pagalbos priemonę nacionalinei vandenilio strategijai parengti.

5 reforma. Mažinti ekonomikos energijos vartojimo intensyvumą sukuriant tvarų mechanizmą energijos vartojimo efektyvumui pramonėje didinti

Šios reformos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą pramonėje ir padidinti pramonės sektoriaus atsparumą.

Šią reformą sudaro i) kliūčių, trukdančių sudaryti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo, šalinimas; įvesti energijos vartojimo efektyvumo rinkos priežiūrą siekiant užtikrinti, kad gaminiai atitiktų ekologinio projektavimo standartus, iii) remti MVĮ informuotumą apie energijos vartojimo efektyvumo priemones, programas ir naudą; IV) sukurti stebėsenos sistemą, skirtą užtikrinti, kad būtų laikomasi energijos vartojimo audito rekomendacijų ATLPS sektoriuose; V) nustatyti naujus žaliųjų finansinių priemonių standartus.

6 reforma. Šildymo ir vėsinimo sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

Reformos tikslas – prisidėti prie šildymo ir vėsinimo sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo.

Reformą sudaro teisės aktų, kuriais nustatomos šildymo ir vėsinimo sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonės, priėmimas.

2 investicija. Žaliojo vandenilio gamybos pajėgumai, skirti naudoti elektros energijai kaupti ir (arba) pramonės priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti

Šių investicijų tikslas – remti žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų diegimą.

Šias investicijas sudaro sutarčių dėl bent 60 MW(H2) naujų elektrolizerių pajėgumų statybos pasirašymas.

3 investicija. Lanksčios ir labai efektyvios dujomis kūrenamos elektros energijos ir šilumos gamybos (CHP) statyba centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje

Šių investicijų tikslas – spręsti Rumunijos uždavinius, susijusius su perėjimu nuo anglių ir lignito energijos šaltinių.

Investicijas sudaro elektros energijos gamybos iš perspektyvių, lanksčių ir didelio efektyvumo dujomis kūrenamų bendros šilumos ir elektros energijos gamybos pajėgumų, kuriuose galima naudoti dujas iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujas, įrengimas.

5 investicija. Energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimas pramonės sektoriuje

Investicijų tikslas – padidinti pramonės energijos vartojimo efektyvumą.

Investicijas sudaro parama pramonės projektams, kuriais mažinamas tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, palyginti su ex ante išmetamu kiekiu.

F.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
126	4 reforma. Palankios vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių teisinės ir reguliavimo sistemos sukūrimas	Etapas	Teisinės sistemos pakeitimų įsigaliojimas	Teisės aktų nuostata, nurodanti teisinės sistemos pakeitimų įsigaliojimą				3 KETVIRTIS	2026	Įsigalioja teisinės sistemos pakeitimai, grindžiami Nacionaline vandenilio strategija ir jos veiksmų planu. Pakeitimais: – numatyti, kad būtų pašalintos teisinės kliūtys vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio gamybos integravimui į rinką kitose energijos rinkose, sumažinant leidimų ir leidimų eksploatuoti vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginius ir elektrolizės pajėgumus išdavimo procedūras; – sukurti vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių sandorių dėl kainų skirtumo teisinę sistemą, kad būtų remiamas diegimas rinkoje; – numatyti atnaujinti: saugos standartus, technines normas ir reguliavimo reikalavimus visoje vandenilio vertės grandinėje, priimant specialų Vandenilio kodeksą arba taisyklių sąvadą.
127	5 reforma. Mažinti ekonomikos energijos vartojimo intensyvumą sukuriant tvarų mechanizmą energijos vartojimo efektyvumui pramonėje didinti.	Etapas	Teisės aktų sistemos, kuria nustatomos priemonės investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą pramonėje palengvinti, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti teisės akto įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Įsigalioja teisės aktų sistema, kuria nustatomos priemonės, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą pramonėje. Reforma: pašalinti kliūtis sudaryti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo; nustatyti rinkos priežiūrą ir taikyti energijos vartojimo efektyvumo standartus, siekiant užtikrinti, kad gaminiai atitiktų ekologinio projektavimo standartus, iii) didinti MVĮ informuotumą apie energijos vartojimo efektyvumą; IV) sukurti stebėsenos sistemą, skirtą energijos vartojimo audito rekomendacijoms ATLPS sektoriuose įgyvendinti; V) nustatyti naujus žaliųjų finansinių priemonių standartus.
128	6 reforma. Šildymo ir vėsinimo sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas	Etapas	Teisės aktų, kuriais nustatomos šildymo ir vėsinimo sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonės, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti teisės aktų įsigaliojimą				2 KETVIRTIS	2026	Teisės aktų, kuriais nustatomos šildymo ir vėsinimo sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonės, įsigaliojimas. Reforma: I) apibrėžti centrinės ir vietos valdžios institucijų atsakomybę už šildymo ir vėsinimo sektoriaus valdymą ir išplėsti Įmonių valdymo įstatymo taikymą centralizuoto šilumos tiekimo paslaugų teikėjams; II) peržiūrėti sistemą, kad būtų užtikrintas biomasės tvarumas ir atsekamumas, užkirstas kelias bet kokiam neigiamam bioenergijos naudojimo poveikiui biologinei įvairovei ir miškams; III) įtraukti nuostatas dėl energijos rūšių derinio įvairinimo šildymo ir vėsinimo srityje atsisakant miško biomasės; leisti gaminantiems vartotojams (įskaitant daugiabučius namus ir jų asociacijas, bet jais neapsiribojant) nuomininkų) gaminti ir parduoti perteklinę saulės ir galbūt vėjo energiją lankstesnėmis formomis ir nustatyti paskatas, įskaitant kiekybinį kompensavimą gamybos vienetams iki 200 kW.
129	2 investicija. Žaliojo vandenilio gamybos pajėgumai, skirti naudoti elektros energijai kaupti ir (arba) pramonės priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti	Etapas	Sutarčių dėl ne mažesnės kaip 60 MW H2 galios naujų elektrolizerių statybos pasirašymas	Sutarčių pasirašymas				2 KETVIRTIS	2022	Sutarčių dėl naujų elektrolizerių, kurių galia ne mažesnė kaip 60 MW H2 ir kurių numatoma pagaminti apimtis yra ne mažesnė kaip 10 000 tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, statybos pasirašymas.
133	3 investicija. Lanksčios ir labai efektyvios dujomis kūrenamos bendros šilumos ir elektros energijos gamybos centralizuotam šilumos tiekimui statyba	Etapas	Sutarčių dėl didelio naudingumo dujų kogeneracijos ir centralizuoto šilumos tiekimo projektų pasirašymas	Sutarčių pasirašymas				2 KETVIRTIS	2022	Didelio naudingumo dujų kogeneracijos centralizuotam šilumos tiekimui, kaip apibrėžta Direktyvoje 2010/31/ES, statybos arba modifikavimo sutarčių pasirašymas. Atrankos kriterijais užtikrinama atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), visų pirma III priede nustatytoms sąlygoms. Investicijomis pakeičiami bent tokie patys gerokai daugiau anglies dioksido išskiriančių elektrinių ir (arba) šilumos gamybos įrenginių (pvz., anglių, lignito ar naftos) pajėgumai, dėl kurių sumažėja išmetamas ŠESD kiekis.
134	3 investicija. Lanksčios ir labai efektyvios dujomis kūrenamos bendros šilumos ir elektros energijos gamybos centralizuotam šilumos tiekimui statyba	Tikslas	Kogeneracinės jėgainės ir centralizuotas šilumos tiekimas		Megavatai (MWe)	0	83	2 KETVIRTIS	2026	Priėmimo sertifikatuose dėl dviejų didelio naudingumo dujomis kūrenamų kogeneracijos įrenginių centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, kurių bendras pajėgumas yra 83 MWe, statybos ir statybos įrengimo darbų užbaigimo, laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01) Pranešime (-uose) apie įtampos įjungimą (NPT) patvirtinamas įrenginio prijungimas prie elektros energijos perdavimo ar skirstymo tinklo.
140	5 investicija. Energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimas pramonės sektoriuje	Etapas	Kvietimas dalyvauti konkurse dėl investicijų į energijos vartojimo efektyvumą pramonėje	Konkurso specifikacijų skelbimas				2 KETVIRTIS	2022	Paskelbtas kvietimas atrinkti energijos vartojimo efektyvumo projektus pramonėje. Pagal atrankos kriterijus reikalaujama, kad: – tikslas bent 30 proc. sumažinti netiesiogiai ir tiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su ex ante išmetamu kiekiu, kuris turi būti stebimas per IT platformą, skirtą nacionaliniam energijos suvartojimui centralizuoti ir analizuoti; – laikytis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.

G.7 KOMPONENTAS. Skaitmeninė transformacija

Šiuo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiami su viešuoju administravimu susiję skaitmeninimo uždaviniai, pavyzdžiui, susiskaidymas, sąveikumas kaip pagrindinė kliūtis plėtojant į galutinius naudotojus orientuotas skaitmenines paslaugas, biurokratinės kliūtys gauti statybos leidimus, būtinus tinklo konstrukcijoms, žemi pagrindiniai ir aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai, kibernetinės rizikos poveikis. Atsižvelgiant į tai, šio komponento tikslas – spręsti visus šiuos uždavinius ir sukurti nuoseklią ir integruotą skaitmeninę infrastruktūrą piliečių ir įmonių naudai, kartu suteikiant būtinas priemones (pvz., junglumą, įgūdžių ugdymą ar kibernetinį saugumą) perėjimui prie skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės. Visų pirma komponentas apima reformas, būtinas vyriausybinei debesijai sukurti ir sąveikumui užtikrinti, junglumui gerinti, viešųjų ir privačiųjų subjektų apsaugai ir kibernetiniam saugumui didinti ir viešojo sektoriaus skaitmeniniams įgūdžiams didinti. Investicijos, kuriomis grindžiamos reformos, yra įvairios – nuo vyriausybinės debesijos plėtros iki sveikatos, teisminių institucijų, aplinkos, užimtumo ir socialinės apsaugos skaitmenizacijos, viešųjų pirkimų, nevyriausybinių organizacijų, junglumo baltosiose srityse, įvairių struktūrų kibernetinio saugumo užtikrinimo ir tiek kibernetinio saugumo, tiek valstybės tarnautojų ir plačiosios visuomenės įgūdžių gerinimo. Viena iš pagrindinių investicijų yra susijusi su Rumunijos piliečiams skirtos elektroninės tapatybės kortelės diegimu.

Komponentą sudaro 4 reformos ir 19 investicijų. Šios investicijos ir reformos padės įgyvendinti per pastaruosius dvejus metus Rumunijai skirtas rekomendacijas „gerinti įgūdžius, įskaitant skaitmeninius“ (2019 m. šaliai skirta 3 rekomendacija) ir „stiprinti įgūdžius ir skaitmeninį mokymąsi“ bei „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, [...], skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą“ (2020 m. šaliai skirtos 2 ir 3 rekomendacijos).

G.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Vieningos sistemos, skirtos valdžios sektoriaus debesijos sistemos struktūrai apibrėžti, sukūrimas

Šios reformos tikslas – modernizuoti viešąjį administravimą diegiant pažangiąsias technologijas ir daugiausia dėmesio skiriant piliečių ir įmonių poreikiams, kartu užtikrinant išankstines duomenimis grindžiamos politikos plėtojimo sąlygas ir didinant esamų skaitmeninių technologijų sąveikumą. Be to, reforma remiamas integruotos viešųjų skaitmeninių paslaugų architektūros kūrimas.

Šią reformą sudaro dvi veiksmų kryptys. Pirma, tikimasi, kad įsigaliojus Informacinių sistemų sąveikumo įstatymui bus išsamiai išdėstyti vienodi standartai ir taisyklės, kuriuos viešieji subjektai turi taikyti kurdami taikomąsias programas saugioje ir tvarioje aplinkoje, kartu suderinant juos su Europos sąveikumo sistema. Antra, tikimasi, kad įsigaliojus Vyriausybės debesijos įstatymui bus nustatytos pareigos ir užduotys, susijusios su debesijos infrastruktūros, technologijų ir paslaugų projektavimu, įgyvendinimu, plėtojimu ir valdymu. Kibernetinis saugumas užtikrinamas tiek išorinei, tiek vidinei debesijos apsaugai, taikant pažangiausius ir ekonomiškai efektyviausius turimus kibernetinio saugumo sprendimus.

Tikimasi, kad bus sudaryta laikina specialistų darbo grupė, kuri stebės ir įgyvendins visas Rumunijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytas su skaitmeninėmis technologijomis susijusias priemones.

2 reforma. Perėjimas prie 2025 m. ES junglumo tikslų ir privačių investicijų į itin didelio pralaidumo tinklų diegimą skatinimas

Šios reformos tikslas – paspartinti nacionalinį 5G tinklų diegimą laikantis saugumo taisyklių ir užtikrinti plačiajuosčio ryšio aprėptį baltosiose vietovėse (mažose kaimo savivaldybėse, izoliuotose vietovėse, nepalankioje padėtyje esančiose gyvenamose vietovėse), sprendžiant kaimo ir miesto skaitmeninės atskirties problemą, mažinant administracinę naštą ir supaprastinant procedūras bei mokesčius, sudarant sąlygas vienodai prieigai prie skaitmeninių paslaugų ir interneto.

Reforma apima keletą veiksmų:

-Rumunijos junglumo priemonių rinkinio taikymo veiksmų gairių įgyvendinimas 1 . Tikimasi, kad Rumunija ES lygmeniu įgyvendins 12 iš 39 rekomendacijų, įtrauktų į priemonių rinkinį.

-Įsigaliojęs 5G tinklo saugumo įstatymas, kuriame numatyta, kad ryšių paslaugų teikėjai gali naudotis 5G tinklų technologijomis, įranga ir programine įranga tik iš gamintojų, kuriems Ministro Pirmininko sprendimu, remiantis Aukščiausiosios nacionalinės gynybos tarybos nuomone, suteiktas išankstinis leidimas. Kiekvienas 5G įrangos ir programinės įrangos gamintojas turi kreiptis dėl šio leidimo, kuris pateikiamas už ryšius atsakingai ministerijai.

-Vadinamųjų „5G licencijų“ (t. y. 700 MHz, 1 500 MHz ir 3,4–3,8 GHz dažnių juostose) suteikimą (aukcioną). Pagal Europos elektroninių ryšių kodekso kriterijus numatytos ilgalaikės licencijos, kad būtų veiksmingai skatinamas 5G ryšys, konkurencija ir galutinių paslaugų gavėjų teisės.

3 reforma. Viešųjų ir privačiųjų subjektų, kuriems priklauso ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, kibernetinio saugumo užtikrinimas

Šios reformos tikslas – tęsti viešųjų ir privačiųjų subjektų, kuriems priklauso ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, atsparumo kibernetinei rizikai stiprinimo procesą.

Įgyvendinant šią reformą nustatoma teisinė ir institucinė veiklos kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos srityse organizavimo ir vykdymo sistema, bendradarbiavimo mechanizmai ir institucijų atsakomybė šiose srityse, užbaigiant rengti ir įsigaliojant Gynybos ir kibernetinio saugumo įstatymui. Be to, Kibernetinio saugumo nacionalinis centras koordinuoja 2021–2026 m. nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos, į kurią įtrauktos nuostatos dėl reguliarių kibernetinio saugumo reguliavimo ir institucinės sistemos vertinimų ir atnaujinimų, kuriais siekiama stiprinti viešojo ir privačiojo sektorių bei akademinės bendruomenės partnerystę, kad būtų padidintas visos visuomenės kibernetinis atsparumas, plėtojami pajėgumai reaguoti į kibernetinius išpuolius ir sistemų, tinklų bei paslaugų atsparumas ir stiprinamas Rumunijos vaidmuo kibernetinio saugumo struktūroje tarptautiniu lygmeniu, rengimą.

4 reforma. Skaitmeninių gebėjimų, susijusių su viešosiomis paslaugomis ir skaitmeniniu švietimu visą gyvenimą, didinimas piliečiams

Šios reformos tikslas – remti ekonomikos skaitmeninimą ir perėjimą prie pramonės 4.0 ir suderinti darbo rinką su naujausiais pokyčiais šiame sektoriuje.

Reforma įgyvendinama įsigaliojus Profesijų klasifikatoriaus kodekso pakeitimui, įskaitant naujų skaitmeninių profesijų apibrėžtį, kuri yra lygiavertė kitoms ES šalims. Atliekama analizė, taip pat konsultuojamasi su universitetais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

1 investicija. Vyriausybės debesijos infrastruktūros diegimas

Šių investicijų tikslas – pradėti eksploatuoti valdžios sektoriaus debesijos infrastruktūrą, naudojant saugias ir efektyviai energiją vartojančias technologijas, kad būtų užtikrintas saugus, sąveikus ir standartinis viešųjų duomenų pobūdis.

Priemonę sudaro i) IV pakopos duomenų centrų statyba projektuojant du pagrindinius duomenų centrus ir III pakopos projektuojant antrinius duomenų centrus, ii) specialios ryšių ir informacinių technologijų infrastruktūros suteikimas, iii) pagalbinės infrastruktūros (elektros energijos, fizinio saugumo priemonių) plėtra, iv) keičiamo masto ir didelio prieinamumo IT &C infrastruktūros suteikimas kiekviename duomenų centre. Duomenų centrai laikosi šio 2 reglamento.

2 investicija. Debesijos plėtra ir migracija

Šių investicijų tikslas – atnaujinti viešosiose institucijose naudojamas technologijas, kad jos būtų parengtos nuotolinei kompiuterijai, kartu kuriant naujas nuotolinių kompiuterinių išteklių prietaikas, skirtas nuotolinei migracijai.

Priemonę sudaro 30 valdžios sektoriaus debesijos arba debesijai parengtų skaitmeninių paslaugų prietaikų paslauginėje platformoje (PaaS) arba paslauginėje infrastruktūroje (IaaS) kūrimas arba perkėlimas.

3 investicija. E. sveikatos sistemos sukūrimas

Šių investicijų tikslas – pertvarkyti, standartizuoti ir modernizuoti pasenusią sveikatos draudimo IT platformą (PIA), kad būtų užtikrintos saugios ir sąveikios skaitmeninės sveikatos paslaugos, atitinkančios dabartinius technologinius ir ES lygmens sąveikumo reikalavimus.

Investicijomis remiamas Sveikatos ministerijos įstaigų ir valstybinių ligoninių skaitmeninimas modernizuojant viešojo intereso vertinimą ir kuriant integruotas IT sistemas, kuriomis gerinamas duomenų valdymas ir sudaromos sąlygos priimti duomenimis grindžiamus sprendimus.

4 investicija. Teisminių institucijų skaitmeninimas

Šių investicijų tikslas – remti Rumunijos teismų sistemos perėjimą prie centralizuotos elektroninės bylų valdymo sistemos.

Investicijas sudaro:

-techninis perėjimas nuo vietinių prie bendrų centrinių serverių su elektronine prieiga prie bylų (e. bylos).

-remti ECRIS V sistemos, kuri yra pagrindinis Rumunijos teisminių institucijų skaitmeninės transformacijos elementas, užbaigimą.

-įsteigti duomenų centrą, skirtą teisminėms institucijoms, teikiančioms prieglobą ECRIS V ir kitoms IT sistemoms,

-informacinių technologijų ir ryšių (IT & C) įrangos, programinės įrangos ir paslaugų, skirtų skaitmeninei transformacijai teismų sektoriuje remti, viešieji pirkimai.

5 investicija. Skaitmeninimas aplinkos srityje

Šių investicijų tikslas – sukurti integruotą IT sistemą, skirtą kovai su neteisėta medienos ruoša, ir aplinkos viešųjų paslaugų platformą.

Investicijas sudaro:

-miškų vientisumo stebėsenai, valdymui, kontrolei ir užtikrinimui bei medienos vežimui būtinos infrastruktūros sukūrimui,

-aplinkosaugos viešųjų paslaugų skaitmenizacija.

6 investicija. Skaitmeninimas užimtumo ir socialinės apsaugos srityse

Šių investicijų tikslas – padidinti kelių paslaugų darbo ir socialinės apsaugos srityje skaitmenizacijos lygį.

Investicijas sudaro skaitmeninių sistemų kūrimas ir darbuotojų skaitmeninių įgūdžių mokymas Nacionalinei užimtumo agentūrai (ANOFM), Darbo inspekcijai (IM), Nacionalinei mokėjimų ir socialinės inspekcijos agentūrai (ANPIS).

7 investicija. Elektroninių formų (e. formų) diegimas viešųjų pirkimų srityje

Šių investicijų tikslas – nustatyti standartines elektronines formas, skirtas viešųjų pirkimų skelbimams skelbti.

Investicijas sudaro nustatytų standartų, kuriais siekiama nustatyti standartines elektronines formas viešųjų pirkimų srityje, analizė.

8 investicija. Elektroninė tapatybės kortelė ir skaitmeninis parašas

Šių investicijų tikslas – remti Rumunijos piliečių naudojimąsi elektroninėmis tapatybės kortelėmis (e. tapatybės kortelėmis).

Šias investicijas sudaro elektroninių tapatybės kortelių teikimas ir internetinių viešųjų paslaugų, prieinamų naudojant elektronines tapatybės korteles, teikimas.

9 investicija. Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus skaitmeninimas

Šių investicijų tikslas – remti nevyriausybinių organizacijų (NVO) skaitmeninę transformaciją ir didinti darbuotojų skaitmeninį raštingumą.

Investicijas sudaro kvietimas teikti projektus ir finansavimo susitarimų su NVO dėl investicijų į skaitmeninę infrastruktūrą, darbuotojų ir savanorių skaitmeninius įgūdžius, ryšių su klientais valdymo platformų kūrimą ir įrangos pirkimą pasirašymas.

10 investicija. Skaitmeninė transformacija valstybės tarnybos valdymo srityje

Šios investicijos tikslas – remti valstybės tarnybos valdymą.

Investicijas sudaro dviejų sąveikių platformų – e. ANFP ir SIMRU – sukūrimas.

11 investicija. Parama naudojimuisi ryšių paslaugomis baltosiose zonose

Šių investicijų tikslas – užtikrinti labai didelės spartos interneto prieigos aprėptį kaimuose baltosiose vietovėse, kuriose rinka negali teikti paslaugų.

Investicijas sudaro kaimų aprėpties didinimas, pirmenybę teikiant, pirma, visiškai baltoms savivaldybėms, kuriose nėra fiksuotojo ryšio tinklų, tačiau yra latentinė paklausa arba socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys veiksniai, ir, antra, nepakankamai aptarnaujamoms savivaldybėms, kuriose spartos negalima palaikyti rinkos jėgomis.

12 investicija. Nacionaliniam saugumui svarbios viešosios ir privačiosios IT ir C infrastruktūros kibernetinio saugumo apsaugos užtikrinimas

Šių investicijų tikslas – didinti kibernetinį saugumą ir apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Investicijas sudaro Kibernetinio saugumo nacionalinio centro pajėgumų didinimas ir viešųjų ir privačiųjų subjektų infrastruktūros kibernetinio saugumo užtikrinimas.

13 investicija. Valdžios sektoriaus spektro apsaugai skirtų saugumo sistemų kūrimas

Šių investicijų tikslas – padidinti ryšių paslaugų apsaugos ir prieinamumo lygį.

Investicijas sudaro naujas nacionaliniu lygmeniu paskirstytų ir priėmimo vietose įrengtų jutiklių tinklas, skirtas automatiškai aptikti radijo vyriausybinio spektro trikdžius ir apie juos įspėti.

14 investicija. Rumunijos valdžios institucijoms teikiamų interneto paslaugų teikėjų infrastruktūros paslaugų atsparumo ir kibernetinio saugumo didinimas

Šių investicijų tikslas – padidinti valdžios institucijoms skirtos interneto paslaugų teikėjų infrastruktūros atsparumą, kartu užtikrinant jų kibernetinį saugumą.

Investicijas sudaro viešojo administravimo institucijoms skirto gigabitinio interneto prieigos tinklo atnaujinimas ir plėtra, kibernetinio saugumo pajėgumų modernizavimas ir IPT paslaugų (DNS, saityno, e. pašto, prieglobos) apsauga.

15 investicija. Nustatytų subjektų kibernetinio saugumo įgūdžiai

Šių investicijų tikslas – remti nustatytų subjektų kibernetinio saugumo įgūdžių stiprinimą.

Investicijas sudaro vyriausybės kibernetinio saugumo priemonių rinkinio sukūrimas ir pateikimas.

16 investicija. Valstybės tarnautojų skaitmeninių įgūdžių mokymo programa

Šių investicijų tikslas – gerinti valstybės tarnautojų aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius, siekiant remti viešųjų paslaugų skaitmenizaciją didinant kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumą vidaus IT & C operacijoms.

Investicijas sudaro valstybės tarnautojų aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių mokymai.

17 investicija. Bibliotekų skaitmeninimas

Šių investicijų tikslas – gerinti bendruomenių, turinčių ribotas galimybes dalyvauti skaitmeniniame mokyme, pagrindinius skaitmeninius įgūdžius.

Investicijas sudaro:

-bibliotekų pertvarkymas, įskaitant renovacijos darbus, į skaitmeninių įgūdžių ugdymo centrus,

-bibliotekų IT įrangos atnaujinimą ir

-mokyti nepalankioje padėtyje esančių bendruomenių piliečius, kad jie įgytų pagrindinių skaitmeninių įgūdžių.

19.a investicija. Įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir ( arba) perkvalifikavimas

Šių investicijų tikslas – remti mažųjų ir vidutinių įmonių skaitmeninę transformaciją gerinant jų darbuotojų skaitmeninius įgūdžius.

Investicijas sudaro parama MVĮ darbuotojų skaitmeninių įgūdžių ugdymui.

G.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Sekos namai	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
142	1 reforma. Vieningos sistemos, skirtos valdžios sektoriaus debesijos sistemos struktūrai apibrėžti, sukūrimas	Etapas	Sukurta ir veikianti darbo grupė skaitmeninės transformacijos reformoms ir investicijoms įgyvendinti ir stebėti	Ministro įsakymo dėl darbo grupės įsteigimo įsigaliojimas				4 KETVIRTIS	2021	Pradeda veikti laikina Skaitmeninės transformacijos darbo grupė, kuri ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo laikotarpiu įdarbins 17 itin specializuotų sutartininkų skaitmeninių technologijų srityje ir projektų valdymo specialistų. Pagrindinės šio skyriaus užduotys: -nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano sektorių komponentų rengimas ir įgyvendinimas; -stebėti su skaitmeninėmis technologijomis susijusių reformų ir investicijų pagal nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įgyvendinimą, daugiausia dėmesio skiriant pagrindiniams projektams, ir, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis susijusiomis institucijomis, pasiūlyti neatidėliotinas taisomąsias priemones kritiniams blokams; -projektų veiksmingumo valdymo sistemų, apimančių konkrečius skaitmeninio ramsčio tikslus, kūrimas; -jos veiklos srities reguliavimo, metodinės sistemos ir funkcinių, veiklos bei finansinių procedūrų kūrimas ir reguliavimas; -priemonių, skirtų su skaitmenine sritimi susijusiai politikai įgyvendinti, kūrimas; -projektų valdymas ir ataskaitų apie visus nacionaliniame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų su skaitmenine sritimi susijusių priemonių tikslų įgyvendinimo etapus teikimas; -visų kitų požymių, būtinų su skaitmenine sritimi susijusių nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano reformų ir investicijų įgyvendinimui padengti, įvykdymas. Darbo grupei vadovauja direktorius, pavaldus ministrui, atsakingam už skaitmeninimą.
143	1 reforma. Vieningos sistemos, skirtos valdžios sektoriaus debesijos sistemos struktūrai apibrėžti, sukūrimas	Etapas	Užbaigta valdžios sektoriaus debesijos architektūros galimybių analizė	Rezultatų ataskaita su vertinimu ir pateiktomis rekomendacijomis				1 KETVIRTIS	2022	Analizėje pateikiama: -strategines ir technologines galimybes ir teisės aktų bei reguliavimo dokumentų rinkinį, siekiant nustatyti, ar pasiekta vyriausybės debesija, įskaitant sąveikumo taisykles ir vyriausybės duomenų valdymo modelį; -civilinės ir technologinės infrastruktūros statybos, pristatymo, įrengimo ir eksploatavimo galimybes laikantis plane nustatytų terminų; -šiuo metu valstybės institucijų siūlomų viešųjų skaitmeninių taikomųjų programų ir (arba) paslaugų žemėlapio sudarymas, gamybos ir (arba) įgyvendinimo etapuose įgyvendinamų procesų ir procedūrų kūrimas; -kartografuotų taikomųjų programų debesijos plėtros ir (arba) migracijos planas.
144	1 reforma. Vieningos sistemos, skirtos valdžios sektoriaus debesijos sistemos struktūrai apibrėžti, sukūrimas	Etapas	Įstatymo dėl debesijos paslaugų valdymo valdžios srityje įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti debesijos paslaugų valdymo įstatymo įsigaliojimą				2 KETVIRTIS	2022	Naujuoju teisės aktu nustatoma bendra debesijos infrastruktūros plėtojimo ir valdymo sistema, kurią sudaro informacinių technologijų, ryšių ir kibernetinio saugumo išteklių ir paslaugų rinkinys, kuriuo dalijasi viešasis sektorius pagal Europos debesijos kompiuterijos strategiją ir kuris yra suderintas su nacionaline sąveikumo sistema.
145	1 reforma. Vieningos sistemos, skirtos valdžios sektoriaus debesijos sistemos struktūrai apibrėžti, sukūrimas	Etapas	Sąveikumo įstatymo įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti sąveikumo įstatymo įsigaliojimą				2 KETVIRTIS	2022	Naujuoju įstatymu: -turi būti suderinta su Europos sąveikumo sistemos nuostatomis 3 ; -sukurti sistemą ir (arba) valdymą, kurie padėtų atrinkti atitinkamus viešojo sektoriaus taikomųjų programų ir paslaugų kūrimo saugioje ir tvarioje aplinkoje standartus ir taisykles; -praktiškai įgyvendinti duomenų perkėlimą ir integravimą į esamas duomenų struktūras, kartu užtikrinant sąveikumą; -užtikrinti, kad funkcijų įgyvendinimas apimtų nacionalinės atpažinties ir leidimų išdavimo infrastruktūros suderinimą su ES valstybėmis narėmis tarpvalstybinėje schemoje pagal eIDAS reglamente (ES) 2014/910 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje nustatytas europines taisykles; -atsižvelgti į vienkartinio duomenų pateikimo principą, įtvirtintą Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamente (ES) 2018/1724.
146	2 reforma. Perėjimas prie 2025 m. ES junglumo tikslų ir privačių investicijų į itin didelio pralaidumo tinklų diegimą skatinimas	Etapas	Tinklo saugumo įstatymo įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti 5G saugumo įstatymo įsigaliojimą				2 KETVIRTIS	2021	Įsigaliojo 5G tinklo saugumo įstatymas. Pagrindinės nuostatos skirtos ryšių paslaugų teikėjams, kurie gali naudotis 5G tinklų technologijomis, įranga ir programine įranga tik iš gamintojų, kuriems Ministro Pirmininko sprendimu, remiantis Aukščiausiosios nacionalinės gynybos tarybos nuomone, suteiktas išankstinis leidimas. Kiekvienas 5G įrangos ir programinės įrangos gamintojas turi kreiptis dėl šio leidimo, kuris pateikiamas už ryšius atsakingai ministerijai.
147	2 reforma. Perėjimas prie 2025 m. ES junglumo tikslų ir privačių investicijų į itin didelio pralaidumo tinklų diegimą skatinimas	Etapas	Kvietimo dalyvauti konkurse dėl leidimo telekomunikacijų operatoriams suteikti 5G licencijas paskelbimas	Kvietimas dalyvauti konkurse skelbiamas ANCOM interneto svetainėje.				2 KETVIRTIS	2022	Konkurencinės atrankos procedūros (aukciono) paskelbimas ir organizavimas siekiant suteikti vadinamąsias 5G licencijas (t. y. 700 MHz, 1 500 MHz ir 3,4–3,8 GHz dažnių juostose). Ilgalaikės licencijos numatytos pagal Europos elektroninių ryšių kodekso kriterijus, siekiant veiksmingai skatinti 5G ryšį, konkurenciją ir galutinių paslaugų gavėjų teises. Aukciono procedūra grindžiama patirtimi, įgyta rengiant ankstesnius spektro aukcionus Rumunijoje (2012 ir 2015 m.) ir panašias pastarojo meto procedūras ES, ir apima konkurencijos apsaugos priemones, rinkos formavimo mechanizmus ir su licencijomis susijusias sąlygas, kurie visi atitinka Rumunijos rinkos ypatumus ir dinamiką.
148	2 reforma. Perėjimas prie 2025 m. ES junglumo tikslų ir privačių investicijų į itin didelio pralaidumo tinklų diegimą skatinimas	Etapas	Įgyvendinamos ES junglumo priemonių rinkinio rekomendacijos					3 KETVIRTIS	2022	Rumunijos veiksmų gairių įgyvendinimas taikant junglumo priemonių rinkinį 4 yra bendros įvairių suinteresuotųjų subjektų pastangos. Pagal veiksmų gairių projektą, kurį šiuo metu analizuoja atitinkamos ministerijos, Rumunija įgyvendina 12 iš 39 rekomendacijų: 24 – Skatinti tinkamas rezervines kainas 25 – Suderintų 5G juostų prieinamumas laiku 28 – Individualių leidimų 24,25–27,5 GHz dažnių juostai išdavimo tvarka 31 – Periodinių spektro mokesčių struktūra siekiant skatinti diegimą 38 – Koordinuota ir tikslinė komunikacija siekiant informuoti ir šviesti apie 5G diegimą 39 – Visuomenės informavimas apie radijo stočių įrenginių atitiktį taikomoms elektromagnetinių laukų saugumo riboms. Tikimasi, kad visos šios rekomendacijos bus užbaigtos iki 2021 m., o 2 – Pateikti pavyzdines elektroninių ryšių tinklų diegimo taisykles Teikti informacinę medžiagą ir rengti praktinius seminarus savivaldybėms ir kitoms kompetentingoms institucijoms 11 – Užtikrinti informacijos iš įvairių šaltinių prieinamumą ir padidinti planuojamų inžinerinių darbų skaidrumą 26 – reguliariai peržiūrėti nacionalinius spektro planus 32 – Naudoti finansinę paramą kaip papildomą priemonę investicijoms skatinti 35 – Naudotis Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos (CEPT)/Elektroninių ryšių komiteto (ECC) parengtomis suderintomis techninėmis sąlygomis, jei manoma, kad būtini bendri skirtieji dažnių intervalai Visi jie turi būti užbaigti 2022 m.
149	2 reforma. Perėjimas prie 2025 m. ES junglumo tikslų ir privačių investicijų į itin didelio pralaidumo tinklų diegimą skatinimas	Etapas	Radijo spektro naudojimo teisių suteikimas	Perleistos naudojimo teisės				3 KETVIRTIS	2022	„5G“ radijo dažnių licencijos skiriamos remiantis 147 tarpinės reikšmės konkurencinės atrankos procedūros ir (arba) aukciono rezultatais.
150	3 reforma. Viešųjų ir privačiųjų subjektų, kuriems priklauso ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, kibernetinio saugumo užtikrinimas	Etapas	2021–2026 m. nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos priėmimas	Vyriausybė priėmė 2021–2026 m. nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją				4 KETVIRTIS	2021	Priimama 2021–2026 m. nacionalinė kibernetinio saugumo strategija, į kurią įtraukiamos nuostatos dėl: -reguliarūs kibernetinio saugumo reguliavimo ir institucinės sistemos vertinimai ir atnaujinimai, -stiprinti viešojo ir privačiojo sektorių bei akademinę partnerystę, kad būtų padidintas visos visuomenės kibernetinis atsparumas, -pajėgumų reaguoti į kibernetinius išpuolius ir sistemų, tinklų ir paslaugų atsparumo didinimas -Rumunijos vaidmens kibernetinio saugumo struktūroje konsolidavimas tarptautiniu lygmeniu.
151	3 reforma. Viešųjų ir privačiųjų subjektų, kuriems priklauso ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, kibernetinio saugumo užtikrinimas	Etapas	Rumunijos gynybos ir kibernetinio saugumo įstatymo įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti Rumunijos gynybos ir kibernetinio saugumo įstatymo įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Rumunijos gynybos ir kibernetinio saugumo įstatymu nustatoma teisinė ir institucinė veiklos kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos srityse organizavimo ir vykdymo sistema, bendradarbiavimo mechanizmai ir institucijų atsakas atitinkamose srityse.
152	4 reforma. Skaitmeninių gebėjimų, susijusių su viešosiomis paslaugomis ir piliečių skaitmeniniu švietimu visą gyvenimą, didinimas	Etapas	Darbo ministro ir Nacionalinio statistikos instituto pirmininko įsakymo dėl naujų skaitmeninių profesijų apibrėžties profesijų klasifikatoriuje (COR) įsigaliojimas	Darbo ministro ir Nacionalinio statistikos instituto pirmininko įsakymo nuostata, nurodanti pakeitimo, apibrėžiančio naujas skaitmenines profesijas RK, įsigaliojimą.				3 KETVIRTIS	2022	Darbo ministro ir Nacionalinio statistikos instituto pirmininko įsakymu Rumunijos profesijų klasifikatoriaus (COR) lygmeniu apibrėžiamos naujos skaitmeninės profesijos, lygiavertės toms, kurios egzistuoja Europos Sąjungos šalyse, turinčiose gerosios skaitmenizacijos patirties. Atliekamas diagnostinis tyrimas ir (arba) analizė, kad būtų galima prognozuoti ateinančių penkerių metų darbo jėgos poreikius, susijusius su ekonomikos skaitmenine transformacija ir perėjimu prie ketvirtosios pramonės revoliucijos, įskaitant rekomendacijas dėl naujų skaitmeninių profesijų apibrėžimo oficialiame profesijų klasifikatoriuje.
153	1 investicija. Vyriausybės debesijos infrastruktūros diegimas	Etapas	Investicijų įgyvendinimo sutarties pasirašymas remiantis kvietimo dalyvauti konkurse dėl investicijų įgyvendinimo procedūra	Sutarties pasirašymas				2 KETVIRTIS	2022	Sutarties dėl vyriausybinės debesijos infrastruktūros įgyvendinimo pasirašymas. Už konkurso paskelbimą ir šių investicijų įgyvendinimą atsakingos institucijos yra Specialiosios telekomunikacijų paslaugos ir Rumunijos skaitmeninimo institucija. Vyriausybės debesija įgyvendinama bent šiais etapais: -IV pakopos duomenų centrų statyba projektuojant du pagrindinius centrus ir III pakopos projektuojant antrinius centrus; -specialios ryšių infrastruktūros ir informacinių technologijų (optinių skaidulinių kabelių ir didelio pajėgumo ryšių įrangos) teikimas; -kiekvieno duomenų centro elektros energijos tiekimo tinklo plėtra ir (arba) plėtra, siekiant užtikrinti perteklumą ir elektros energijos paklausą; -sukurti keičiamo masto ir perteklinę oro kondicionavimo infrastruktūrą, kad kiekvienas duomenų centras efektyviai vartotų energiją; -inertinių dujų gaisro aptikimo ir gesinimo sistemos įrengimas, siekiant užtikrinti visos kiekvieno duomenų centro infrastruktūros apsaugą; -sukurtos infrastruktūros fizinio saugumo sistemos (prieigos kontrolės, stebėjimo vaizdo kameromis, kovos su įsilaužimu) įgyvendinimas; -infrastruktūros stebėsenos ir valdymo tinklo įdiegimas realizuotame objekte; -kiekviename duomenų centre įdiegiama kintamo masto ir didelio prieinamumo IT &C infrastruktūra (tvarkymo įranga, saugojimas, ryšiai, virtualizavimo programinė įranga); -būtinų licencijų ir specializuotos įrangos kibernetinio saugumo perimetrui įsigijimas. -Saugumą užtikrina valdžios sektoriaus debesijos infrastruktūros administratorius.
154	1 investicija. Vyriausybės debesijos infrastruktūros diegimas	Tikslas	Viešosios institucijos, prisijungusios per valdžios debesiją		Skaičius	0	30	4 KETVIRTIS	2024	Bent 30 viešųjų institucijų, prisijungusių prie Vyriausybės debesijos ir ja besinaudojančių, turi galimybę tarpusavyje keistis duomenimis per Vyriausybės debesijos infrastruktūrą.
155	1 investicija. Vyriausybės debesijos infrastruktūros diegimas	Tikslas	III ir IV lygių duomenų centrai veikia		Skaičius	0	4	4 KETVIRTIS	2025	Du III lygio ir du IV lygio duomenų centrai, suprojektuoti su aparatinės ir programinės įrangos debesijos pajėgumais, teikiantys IaaS, PaaS ir SaaS paslaugas (paslaugos infrastruktūra – IaaS/paslaugos platforma – PaaS/paslaugos programinė įranga – SaaS) pagal 153 tarpinės reikšmės nuostatas. Duomenų centrai laikosi Europos duomenų centro energijos vartojimo efektyvumo elgesio kodekso.
157	2 investicija. Debesijos plėtra ir migracija	Tikslas	Valdžios sektoriaus debesijos arba debesijai parengtos skaitmeninių paslaugų taikomosios programos, sukurtos arba perkeltos į paslauginę platformą (PaaS) arba paslauginę infrastruktūrą (IaaS)		Skaičius	0	30	2 KETVIRTIS	2026	Valdžios sektoriaus debesijos arba debesijai pritaikytų skaitmeninių paslaugų taikomųjų programų, sukurtų arba pakeistų paslauginėje platformoje (PaaS) arba paslauginėje infrastruktūroje (IaaS), remiantis analize, atlikta siekiant padėti sukurti valdžios sektoriaus debesiją, skaičius.
158	3 investicija. E. sveikatos sistemos sukūrimas	Etapas	Visuomenės sveikatos institucijos gavo finansavimą skaitmeninimui	Institucijų finansavimas				2 KETVIRTIS	2026	Mokėjimai, atlikti ne mažiau kaip 60-čiai sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių institucijų, atsakingų už sveikatos sritį, skaitmeninimo projektų, skirtų aparatinės įrangos diegimui, programinės įrangos sprendimų kūrimui, IT sistemų ir (arba) taikomųjų programų sujungimui ir sąveikumui finansuoti.
160	3 investicija. E. sveikatos sistemos sukūrimas	Etapas	Veikia nauja PIA (sveikatos draudimo IT platforma)	PIA (sveikatos draudimo IT platforma veikia)				2 KETVIRTIS	2026	Naujoji PIA (Sveikatos draudimo IT platforma): -remti tarpusavio sujungimą ir sąveikumą; -sudaryti sąlygas naujoms funkcijoms (pvz., su medicina susijusių dokumentų skaitmeninimui).
161	3 investicija. E. sveikatos sistemos sukūrimas	Etapas	Rumunijos valstybinių ligoninių IT infrastruktūra buvo pakeista arba atnaujinta.	Valstybinių ligoninių IT infrastruktūros modernizavimas				2 KETVIRTIS	2026	Mokėjimai, atlikti ne mažiau kaip 160 visuomenės sveikatos įstaigų IT sistemoms ir visuomenės sveikatos padalinių skaitmeninei infrastruktūrai. Ligoninių IT sistemos turi būti sąveikios su nuotolinės medicinos sistemomis. Mokėjimai už ne mažiau kaip 3000 medicinos darbuotojų mokymą, kad jie išmoktų valdyti IT taikomąsias programas.
163	4 investicija. Teisminių institucijų skaitmeninimas	Etapas	Taikomųjų programų centralizavimas	Nacionalinė (centralizuota) elektroninė byla (e. byla) ir teismo bylų valdymo virtualizavimas mažesnėje vietoje				2 KETVIRTIS	2023	Siekiant sukurti šiuolaikišką elektroninės prieigos prie bylų (e. bylos) alternatyvą, šiomis investicijomis: centralizuoti esamus e. bylos išplėtimus į vieną nacionalinę e. bylą, per kurią bylos šalys galėtų lengvai ir saugiai susipažinti su teismo bylose esančiais dokumentais.
164	4 investicija. Teisminių institucijų skaitmeninimas	Etapas	Elektroninė bylų registravimo ir informacinė sistema ECRIS V ir teismų sistemos skaitmeninė transformacija	ECRIS V sistema veikia				2 KETVIRTIS	2026	Įdiegus naują bylų valdymo sistemą (ECRIS V), bylos šalis ir bet kuris suinteresuotasis subjektas gali skaitmeniniu būdu bendrauti su teisminėmis institucijomis, o institucijos gali geriau skaitmeniniu būdu bendrauti teismų sistemos lygmeniu. Skaitmeninė transformacija teismų sektoriuje taip pat remiama perkant IT & C įrangą, programinę įrangą, paslaugas ir technologinį atnaujinimą.
166	4 investicija. Teisminių institucijų skaitmeninimas	Etapas	Įsteigtas duomenų centras	Įsteigtas duomenų centras				2 KETVIRTIS	2026	Teisingumo ministerija, Viešoji ministerija ir pavaldžios institucijos, teismai ir kitos teismų sistemos lygmens institucijos naudojasi nauju duomenų centru, kuris yra sąveikus su valdžios sektoriaus debesija.
167	5 investicija. Skaitmeninimas aplinkos srityje	Etapas	Funkcinė Rumunijos miškų stebėsenos sistema ir kovos su neteisėta medienos ruoša priemonės	Funkcinė Rumunijos miškų stebėsenos sistema ir kovos su neteisėta medienos ruoša priemonės				2 KETVIRTIS	2026	Rumunijos miškų stebėsenos ir kovos su neteisėta medienos ruoša sistema turi būti integruota į SUMAL 2.0 (Rumunijos medienos kirtimo sistemą) ir stebėti teisinius įsipareigojimus, susijusius su medienos ruoša, miškų atkūrimu, miškų būkle ir buveinių apsaugos būkle. Mišku apaugusios žemės registras, kaip numatyta nacionalinėje sistemoje „eTerra3“ (žemės nuosavybės duomenų bazė), įtraukiamas į SUMAL 2.0 per programų sąsają (API), kad būtų gautas išsamus nuosavybės ir administravimo teisių duomenų rinkinys.
168	5 investicija. Skaitmeninimas aplinkos srityje	Tikslas	Internetu teikiamos viešosios aplinkosaugos paslaugos		Skaičius	0	32	2 KETVIRTIS	2026	32 Su aplinka susijusios viešosios paslaugos turi būti funkcionalios ir prieinamos internetu, kad per bendrą skaitmeninę platformą būtų galima elektroniniu būdu teikti, perduoti ir sekti paraiškas, duomenis ir informaciją.
169	6 investicija. Skaitmeninimas užimtumo ir socialinės apsaugos srityse	Etapas	Funkcinė internetinė sistema REGES	Funkcinė internetinė sistema REGES				4 KETVIRTIS	2024	IT sistema REGES-ONLINE yra funkcionali ir sąveiki, užtikrinanti valdžios institucijų ir įstaigų prieigą registruoti duomenis programų sąsajos (API) lygmeniu.
170	6 investicija. Skaitmeninimas užimtumo ir socialinės apsaugos srityse	Tikslas	Funkcinės skaitmeninės paslaugos užimtumo ir socialinės apsaugos srityje		Skaičius	0	3	2 KETVIRTIS	2026	Veikia šios užimtumo ir socialinės apsaugos srities e. valdžios skaitmeninės paslaugos: – Valstybinės užimtumo tarnybos (ANOFM) teikiamų paslaugų skaitmeninimas – Kontrolės veiklos skaitmeninimas darbo inspekcijoje (IM) – Socialinės paramos išmokų, kurias valdo Nacionalinė mokėjimų ir socialinės inspekcijos agentūra (ANPIS), tvarkymo ir mokėjimų skaitmeninimas. Nacionalinė integruota socialinės paramos sistema (SNIAS) išlaiko funkcijas, leidžiančias pateikti prašymus miesto rotušėje. Veikia skaitmeninė minimalių įtraukties pajamų nustatymo platforma.
171	6 investicija. Skaitmeninimas užimtumo ir socialinės apsaugos srityse	Etapas	Darbuotojų skaitmeninių įgūdžių mokymai	Mokymų rengimas				2 KETVIRTIS	2026	Perkančiojo subjekto pasirašyti priėmimo pažymėjimai, kuriais įrodoma, kad surengti šių subjektų skaitmeninių įgūdžių mokymai: -1200 darbuotojų Nacionalinėje užimtumo agentūroje (ANOFM) -1595 darbuotojai Nacionalinėje mokėjimų ir socialinės inspekcijos agentūroje (ANPIS) -1700 darbuotojų darbo inspekcijoje (IM)
172	7 investicija. Elektroninių formų (e. formų) diegimas viešųjų pirkimų srityje	Etapas	Standartinių elektroninių formų naudojimo viešųjų pirkimų procedūrose pradžia	Naudojamos standartinės elektroninės viešųjų pirkimų procedūrų formos				2 KETVIRTIS	2023	Naudojamos ir į Rumunijos viešųjų pirkimų tarnybą SEAP integruotos standartinės elektroninės viešųjų pirkimų proceso formos.
173	8 investicija. Elektroninė tapatybės kortelė ir skaitmeninis parašas	Etapas	Elektroninių tapatybės kortelių išdavimas	Elektroninės atpažinties priemonių išdavimas				2 KETVIRTIS	2026	2100000 elektroninių tapatybės kortelių, kuriose galima laikyti du skaitmeninius sertifikatus, išdavimas: -privaloma pažangiojo elektroninio parašo forma, saugoma ir naudojama išdavus elektroninę tapatybės kortelę. -Kvalifikuotų sertifikavimo paslaugų teikėjų išduotą kvalifikuoto elektroninio parašo sertifikatą, kurį piliečiai gali įsigyti iš bet kurio kvalifikuoto sertifikavimo paslaugų teikėjo po kortelės išdavimo.
174	8 investicija. Elektroninė tapatybės kortelė ir skaitmeninis parašas	Etapas	Elektroninės tapatybės kortelės naudojimo paramos priemonės	Sukurtos internetinės viešosios paslaugos, sukurta ankstyvojo perspėjimo sistema, parengta informuotumo didinimo kampanija				2 KETVIRTIS	2026	11 internetinių viešųjų paslaugų prieinamumas turint elektroninę tapatybės kortelę. Šios internetinės viešosios paslaugos apima būtiną IT ir C infrastruktūrą, skirtą paslaugų tęstinumui užtikrinti ir duomenims atkurti. Veikia ankstyvojo perspėjimo apie saugumo riziką, įskaitant kibernetinę riziką, sistema. Organizuojama informuotumo didinimo kampanija, kuria skatinama naudoti elektronines tapatybės korteles.
175	9 investicija. Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus skaitmeninimas	Tikslas	Finansavimo susitarimų dėl skaitmeninimo projektų sudarymas su NVO		Skaičius	0	200	4 KETVIRTIS	2025	200 finansavimo susitarimų su NVO dėl skaitmeninimo projektų pasirašymas. Atrinktais projektais, be kita ko, remiama: - skaitmeninė infrastruktūra -didinti darbuotojų ir savanorių skaitmeninę kompetenciją teikiant nuotolines paslaugas paramos gavėjams, -platformų ir ryšių su klientais valdymo (angl. CRM) sprendimų kūrimas. Parama neviršija 70 000 EUR vienam projektui ne ilgesniam kaip 30 mėnesių laikotarpiui.
177	10 investicija. Skaitmeninė transformacija valstybės tarnybos valdymo srityje	Etapas	Veikia sąveikios standartizuoto žmogiškųjų išteklių valdymo platformos centriniame viešajame administravime	Funkcinės platformos				4 KETVIRTIS	2025	Veikia dvi sąveikios platformos: -e-ANFP – valstybės tarnybos valdymo platformos (centrinio, teritorinio, vietos lygmens), skirtos karjeros procesams (įdarbinimui, vertinimui, paaukštinimui, pasitraukimui iš viešosios sistemos, remiantis standartizuota kompetencijų sistema ir pareigybių aprašymais), kūrimas ir išplėtimas, taip pat sąsajos su bendradarbiaujančiomis institucijomis. -SIMRU (Integruota žmogiškųjų išteklių valdymo sistema) – valdžios institucijoms skirtos žmogiškųjų išteklių procesų (personalo duomenų valdymo, organizacinio valdymo, laiko valdymo, tikslų nustatymo ir ataskaitų teikimo) vidaus valdymo platformos sukūrimas.
178	11 investicija. Parama naudojimuisi ryšių paslaugomis baltosiose zonose	Etapas	Baltųjų zonų kaimai, prijungti prie labai spartaus interneto	Techninė ataskaita, kuria įrodomas ryšys				4 KETVIRTIS	2025	Nepriklausomo auditoriaus teikiamos techninės ataskaitos, iš kurių matyti, kad 945 kaimai baltosiose zonose yra įsitvirtinę kaip prisijungę prie interneto. Remiantis ANCOM duomenimis, kaimai turi būti prijungti prie labai didelės spartos interneto prieigos paslaugų fiksuotoje vietoje, kurioje rinka negali teikti paslaugų. Kaimams teikiama tokia pirmenybė: – didžiausias prioritetas kaimo ar atokioms savivaldybėms, kuriose nėra fiksuotojo ryšio tinklų, kaip nurodyta ANCOM sąraše. – kaimo ir atokių vietovių, kuriose nepakankamai išvystyti fiksuotojo ryšio tinklai, antraeilis prioritetas. Mažiausia sparta turi būti bent 100 Mbps, kurią galima atnaujinti, o tinklai turi būti FTTB/H ir (arba) 5G.
179	12 investicija. Užtikrinti nacionaliniam saugumui svarbios viešosios ir privačiosios IRT infrastruktūros kibernetinio saugumo apsaugą.	Tikslas	Parama subjektų infrastruktūros saugumui		Skaičius	0	101	2 KETVIRTIS	2026	Atnaujinti 101 viešojo ir privačiojo sektoriaus subjekto IT & C saugumo infrastruktūrą. 101 subjektui, be kita ko, turi būti prieinami šie elementai: -pažangioji pažeidžiamumo aptikimo sistema informacinėse sistemose ir ryšių įrangoje (programinės ir aparatinės įrangos sprendimai); -integruota TPT, susijusių su kibernetiniais išpuoliais tinklų ir informacinėse sistemose, nustatymo sistema (programinės įrangos sprendimai ir aparatinė įranga); -kompleksinė saugumo platforma, skirta automatinei kibernetinių incidentų analizei ir tvarkymui (programinė įranga ir aparatinės įrangos sprendimai). Be to, 9 iš 101 subjekto, kurie turi OT infrastruktūrą, turi naudos iš kibernetinio saugumo sprendimų, skirtų pramoninei kontrolei.
180	12 investicija. Užtikrinti nacionaliniam saugumui svarbios viešosios ir privačiosios IRT infrastruktūros kibernetinio saugumo apsaugą.	Etapas	Padidinti „Cyberint“ nacionalinių centrų pajėgumai	Papildomi pajėgumai				2 KETVIRTIS	2026	Į Kibernetinio saugumo nacionalinio centro struktūrą įtraukiama IRT IT ir OT infrastruktūros kibernetinio saugumo apsauga. Be to, centras gauna naudos iš: -Techninės infrastruktūros, skirtos kibernetinio saugumo incidentams nustatyti, stebėti, valdyti ir į juos reaguoti, kuria siekiama apsaugoti nacionaliniam saugumui itin svarbią IRT infrastruktūrą, kuriai netaikoma arba nebetaikoma nacionalinės nacionalinės nacionalinės svarbos IRT infrastruktūros apsaugos nuo kibernetinės erdvės grėsmių sistemos teikiama apsauga, kūrimas, atliekant papildomą vaidmenį. -Nacionalinės naujų technologijų kibernetinio saugumo rizikos vertinimo ir valdymo platformos sukūrimas; -duomenų perdavimo iš vieno skirtingo patikimumo lygio tinklo į kitą saugumo ir nukreipimo platforma; -Didinti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro tyrimo pajėgumus aprūpinant jį programinės ir aparatinės įrangos sprendimais.
181	13 investicija. Valdžios sektoriaus spektro apsaugai skirtų saugumo sistemų kūrimas	Etapas	Priėmimo centrų įrengimas nacionaliniu lygmeniu	Jutiklių tinklo įrengimas				1 KETVIRTIS	2026	Priėmimo liudijimai, kad Specialioji telekomunikacijų tarnyba (STS) įrengė naują 65 jutiklių tinklą, paskirstytą nacionaliniu lygmeniu ir įrengtą priėmimo vietose, kad būtų galima automatiškai aptikti radijo vyriausybinio spektro trikdžius ir apie juos įspėti.
182	14 investicija. Rumunijos valdžios institucijoms teikiamų interneto paslaugų teikėjų infrastruktūros paslaugų atsparumo ir kibernetinio saugumo didinimas	Tikslas	Centrai, kuriuose viešojo intereso institucijoms ir subjektams suteikiama prieiga prie interneto paslaugų teikėjo (IPT) paslaugų		Skaičius	0	41	4 KETVIRTIS	2024	Kiekvienoje Rumunijos apskrityje turi būti centras. Kiekvienas iš šių centrų prijungiamas prie nacionalinio interneto skirstomojo tinklo su keliais I pakopos tiekėjais ir susijusiais saugumo mechanizmais. Apsaugos paslaugos, kurios teikiamos: -Apsauga nuo dozavimo (atsisakymas teikti paslaugas) 10 Gbps kartotiniais -Susijusios Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (CERT) paslaugos (saugumo auditorijos, saugumo įvykių stebėsena visame tinkle, reagavimas į saugumo incidentus) -Susijusių saugumo operacijų centrų paslaugos (paramos gavėjams skirti pranešimo ir problemų sprendimo mechanizmai) -Piktavališko duomenų srauto reputacija ir filtravimo mechanizmai, grindžiami reputacija ir piktavališka gyvenamąja vieta DNS paslaugų, teikiamų paramos gavėjams, lygmeniu -Teikiamų paslaugų apribotos bandomosios aplinkos analizė.
184	15 investicija. Nustatytų subjektų kibernetinio saugumo įgūdžiai	Tikslas	Nustatytų subjektų kibernetinio saugumo įgūdžiai		Skaičius	0	1 000	2 KETVIRTIS	2026	Nacionalinės programos, skirtos kibernetinių įgūdžių poreikiams nustatyti, įgyvendinimas, daugiausia dėmesio skiriant poveikiui pagrindiniams ekonomikos ir visuomenės sektoriams. Vyriausybinių priemonių ir paslaugų rinkinio (priemonių rinkinio) teikimas 1000 subjektų, nustatytų remiantis dviem kriterijais, kibernetiniam saugumui užtikrinti: – sektoriai, kuriems taikoma TIS 2 direktyva ir Įstatymas Nr. 124/2025 – CERT-RO nustatytas kibernetinio saugumo brandos lygis, pagrįstas standartizuotu įsivertinimu.
185	16 investicija. Valstybės tarnautojų skaitmeninių įgūdžių mokymo programa	Etapas	Valstybės tarnautojams rengiami mokymai	Valstybės tarnautojų mokymas				2 KETVIRTIS	2026	Perkančiojo subjekto pasirašyti priėmimo pažymėjimai, kuriais įrodoma, kad mokymai surengti: -30000 valstybės tarnautojų – aukšto lygio skaitmeniniams įgūdžiams įgyti. -2500 vyresniosios karjeros kategorijų valstybės tarnautojų vadovavimo ir talentų valdymo temomis, atsižvelgiant į skaitmeninius aspektus.
186	17 investicija. Bibliotekų skaitmeninimas	Etapas	Bibliotekų skaitmeninimas	560 bibliotekų renovacija ir įranga				2 KETVIRTIS	2026	Darbų užbaigimo priėmimo liudijimai, įrodantys 60 bibliotekų skaitmeninimą: -5 centrinės apskričių bibliotekos ir 55 kaimo, miesto ar savivaldybės bibliotekos, kurios yra renovuotos ir aprūpintos IT ir technine įranga. Renovacija atliekama laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01). Darbų užbaigimo priėmimo liudijimai, kuriais patvirtinamas įrangos pristatymas į 500 bibliotekų, gaunant naują arba modernizuotą IT įrangą.
187	17 investicija. Bibliotekų skaitmeninimas	Tikslas	Piliečiai, baigę pagrindinių skaitmeninių įgūdžių mokymus		Skaičius	0	45 000	1 KETVIRTIS	2026	45000 pagrindinių skaitmeninių įgūdžių mokymo diplomų, be kita ko, skaitmeninio raštingumo, komunikacijos, gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis, skaitmeninio turinio kūrimo, skaitmeninio saugumo, skaitmeninio verslumo ugdymo srityse.
190	19.a investicija. Įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir (arba) perkvalifikavimas	Etapas	MVĮ darbuotojų skaitmeninių įgūdžių ugdymas	Mokymų rengimas				1 KETVIRTIS	2026	Perkančiojo subjekto pasirašyti priėmimo sertifikatai, kuriais įrodoma, kad MVĮ darbuotojams buvo surengti skaitmeninių įgūdžių mokymai.

G.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

18 investicija. Skaitmeninė transformacija ir robotikos procesų automatizavimas viešojo administravimo srityje

Šių investicijų tikslas – remti skaitmeninę transformaciją, didinti našumą ir atsparumą, mažinti klaidų skaičių ir laiką, per kurį tvarkomi (piliečių) viešojo administravimo prašymai, taikant robotikos procesų automatizavimo sprendimus (darbingų, pasikartojančių ir taisyklėmis grindžiamų užduočių automatizavimą).

Investicijas sudaro pažangiųjų technologijų diegimas, verslo procesų pertvarkymas ir viešojo sektoriaus sprendimų priėmimo procesų rėmimas.

19 investicija. Įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir (arba) perkvalifikavimas

Šių investicijų tikslas – remti mažųjų ir vidutinių įmonių skaitmeninę transformaciją gerinant jų darbuotojų skaitmeninius įgūdžius. Investicijas sudaro parama MVĮ darbuotojų skaitmeninių įgūdžių ugdymui.

Ši priemonė papildo 19a investiciją: Įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir (arba) perkvalifikavimas

G.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Sekos namai	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
188	18 investicija. Skaitmeninė transformacija ir robotikos procesų automatizavimas viešojo administravimo srityje	Tikslas	Robotų procesų automatizavimas (RPA) ir dirbtinio intelekto (DI) skatinimas viešojo administravimo srityje		Skaičius	0	18	2 KETVIRTIS	2026	Šios investicijos apima sprendimus, kuriais remiamas robotikos procesų automatizavimas ir dirbtinis intelektas 18 centrinės administracijos viešųjų institucijų.
189	19 investicija. Įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir (arba) perkvalifikavimas	Etapas	Kvietimo teikti paraiškas „Dotacijos skaitmeniniams įgūdžiams remti“ paskelbimas	Kvietimo paskelbimas				1 KETVIRTIS	2022	Kvietimas teikti dotacijas siekiant remti MVĮ skaitmeninių įgūdžių, pavyzdžiui, skaitmeninių priemonių ir įrangos, mokymą, skaitmeninių įgūdžių, įskaitant įgūdžius, susijusius su debesijos technologijomis, ir konkrečiai „Pramonė 4.0“ skirtų technologijų stiprinimą.

H.8 KOMPONENTAS. Mokesčių ir pensijų reformos

Šis komponentas apima reformas ir investicijas, kuriomis siekiama spręsti pagrindines mokesčių administravimo, mokesčių sistemos, valdžios sektoriaus biudžeto sistemos, pensijų sistemos ir vyriausybės paramos įmonėms problemas:

I.Mokesčių administravimo reforma ir mokesčių sistemos peržiūra siekiant sustiprinti mokesčių sistemą ir padidinti mokesčių administratoriaus surenkamas pajamas.

II.Valstybinės pensijų sistemos reforma taikant naują teisės aktų sistemą, kuria siekiama užtikrinti fiskalinį tvarumą senėjančios visuomenės sąlygomis, ištaisyti nelygybę, užtikrinti sistemos tvarumą ir nuspėjamumą ir laikytis įmokų mokėjimo principo teisių į pensiją gavėjų atžvilgiu. Juo taip pat siekiama modernizuoti pensijų sistemą pasitelkiant skaitmenines taikomąsias programas ir paslaugas.

III.Didinti viešųjų išlaidų veiksmingumą didinant biudžeto proceso skaidrumą, stiprinant biudžeto programų stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemą, teikiant pirmenybę dideliems investiciniams projektams, atliekant išlaidų peržiūras visuose viešuosiuose sektoriuose, stiprinant fiskalinės tarybos vaidmenį. Tikimasi, kad biudžeto procedūrų skaitmeninimas padės siekti šių tikslų.

IV.Institucinių gebėjimų prognozuoti pensijų išlaidas stiprinimas naudojant sudėtingas ekonominio modeliavimo priemones. Pagrindinis reformos tikslas – padidinti gebėjimą įvertinti pensijų sistemos struktūrinių reformų poveikį vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, padidinant prognozių tikslumą ir taip įvertinant poveikį pensijų sistemos tvarumui.

V.Didinti konkurencingumą, inovacinius pajėgumus, našumą ir verslo (ypač MVĮ) tarptautinimą, suteikiant alternatyvių finansavimo šaltinių įsteigiant Nacionalinį plėtros banką.

H.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros (ANAF) reforma pasitelkiant skaitmeninimą

Šios reformos tikslas – patenkinti neatidėliotiną poreikį modernizuoti ir skaitmenizuoti ANAF, kad mokesčių surinkimas būtų veiksmingesnis, siekiant padidinti pajamų ir BVP santykį ir sumažinti PVM atotrūkį.

Šią reformą sudaro atitinkamos teisinės sistemos įsigaliojimas.

2 reforma. Muitinės sistemos modernizavimas ir elektroninės muitinės sukūrimas

Šios reformos tikslas – stiprinti muitinės administracijos administracinius gebėjimus ir nukreipti muitinio įforminimo veiklą į elektroninę aplinką.

Šią reformą sudaro teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) siekiama pagerinti muitinės administracijos veikimą.

3 reforma. Biudžeto programavimo mechanizmo tobulinimas

Šios priemonės tikslas – sustiprinti biudžeto programavimo mechanizmą.

Šią priemonę sudaro teisės akto (-ų) priėmimas siekiant užtikrinti daugiametį biudžeto planavimą, sustiprinti viešųjų investicijų prioritetų nustatymą ir nustatyti sistemingas išlaidų peržiūras.

4 reforma. Mokesčių sistemos peržiūra

Šios priemonės tikslas – peržiūrėti Rumunijos mokesčių sistemą.

Šią priemonę sudaro teisės akto (-ų) priėmimas siekiant teisingesnės ir veiksmingesnės mokesčių sistemos, galinčios geriau remti ekonomiką ir paskatinti mokesčių mokėtojus laikytis reikalavimų.

5 reforma. Nacionalinio plėtros banko įsteigimas

Šios priemonės tikslas – tiesiogiai spręsti finansų rinkos nepakankamumo problemas teikiant finansavimą reikalavimus atitinkančių paramos gavėjų projektams, kurie yra labai rizikingi, tačiau turi didelį pridėtinės vertės kūrimo ir darbo vietų kūrimo potencialą ir kuriems privatusis sektorius yra mažai suinteresuotas gauti finansavimą.

Pagal šią priemonę BND turi būti įsteigta ir veikti.

6 reforma. Valstybinės pensijų sistemos reforma

Reformos tikslas – nustatyti naują naujų mokamų pensijų ir pensijų apskaičiavimo formulę.

Reformą sudaro teisės akto (-ų) dėl valstybinės pensijų sistemos priėmimas remiantis techninės pagalbos indėliu, siekiant užtikrinti fiskalinį tvarumą.

1 investicija. Palankesnių sąlygų mokesčių mokėtojams laikytis reikalavimų sudarymas suteikiant prieigą prie skaitmeninių paslaugų

Šių investicijų tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas mokesčių mokėtojams laikytis reikalavimų suteikiant prieigą prie skaitmeninių paslaugų.

Šią priemonę sudaro įvairių e. paslaugų, kuriomis gali naudotis mokesčių mokėtojai, sukūrimas.

2 investicija. Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas

Investicijos tikslas – pagerinti mokestinių prievolių vykdymą, sumažinti mokesčių vengimą ir slėpimą ir padėti pasiekti planuojamas biudžeto pajamas didinant mokesčių surinkimo veiksmingumą.

Šią priemonę sudaro skaitmeninių platformų kūrimas, elektroninis kasos aparatų sujungimas ir atitinkamų ministerijų darbuotojų mokymas.

3 investicija. Užtikrinti gebėjimą reaguoti į dabartinius ir būsimus informacijos iššūkius, be kita ko, pandemijos kontekste, vykdant Finansų ministerijos ir (arba) Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros skaitmeninę transformaciją

Šių investicijų tikslas – užtikrinti gebėjimą reaguoti į dabartinius ir būsimus informacijos iššūkius vykdant Finansų ministerijos/ANAF skaitmeninę transformaciją.

Šią priemonę sudaro Finansų ministerijos (ANAF) infrastruktūros įsigijimas ir kibernetinio saugumo stiprinimas.

4 investicija. Elektroninės muitinės sukūrimas

Investicijų tikslas – modernizuoti muitinės sistemą ir įdiegti elektroninę muitinę.

Pagal šią priemonę modernizuojamos aparatinės ir programinės įrangos sistemos, taip pat diegiamos naujos muitinės procedūrų taikomosios programos.

5 investicija. Biudžeto programavimo mechanizmo stiprinimas

Šių investicijų tikslas – sustiprinti biudžeto programavimo mechanizmą.

Šią priemonę sudaro nacionalinio biudžeto rengimo ir valdymo IT sistemos (BUGET_NG) atnaujinimas ir modernizavimas.

6 investicija. Ekonominio modeliavimo priemonė (pensijų reformos galimybių modeliavimo priemonių rinkinys), skirta instituciniams gebėjimams didinti, kad būtų galima prognozuoti pensijų išlaidas

Šių investicijų tikslas – išplėsti institucinius gebėjimus prognozuoti pensijų išlaidas.

Šią priemonę sudaro pensijų reformos galimybių imitavimo priemonių rinkinio atnaujinimas ir (arba) pritaikymas Rumunijos atvejui ir darbuotojų mokymas.

8 investicija. Nacionalinio plėtros banko įsteigimas

Šių investicijų tikslas – užtikrinti, kad Nacionalinis plėtros bankas būtų aprūpintas įranga ir veiktų.

Šią priemonę sudaro programinės ir aparatinės įrangos pirkimas, IRT paslaugos, techninė pagalba ir Nacionalinio plėtros banko darbuotojų, atliekančių operacijas, ir Finansų ministerijos darbuotojų, dalyvaujančių vertinant banko veiklą ir veiklos rezultatus, mokymas.

9 investicija. Parama pensijų bylų vertinimo procesui

Šių investicijų tikslas – remti pensijų bylų, kurios šiuo metu saugomos skirtinguose archyvuose ir įvairiais formatais, skaitmeninimą į vieną duomenų bazę.

Šią priemonę sudaro pensijų bylų perskaičiavimas pagal naujus teisės aktus ir jų skaitmeninimas.

10 investicija. Pažangios e. paslaugos skaitmeninant pensijų sistemą

Investicijų tikslas – skaitmeninant pensijų sistemą užtikrinti veiksmingas ir pažangias e. paslaugas.

Šią priemonę sudaro Nacionalinių viešųjų pensijų rūmų (CNPP) informacinių sistemų sukūrimas ir prieinamumas piliečiams, institucijoms ir vyriausybei.

H.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
191	1 reforma. Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros (ANAF) reforma pasitelkiant skaitmeninimą	Etapas	Teisinės sistemos, pagal kurią juridiniai asmenys mokesčių mokėtojai privalo registruotis SPĮ (virtualioje privačioje erdvėje), įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti privalomo juridinių asmenų mokesčių mokėtojų įtraukimo į SPĮ įsigaliojimą				1 KETVIRTIS	2022	Įsigaliojo teisinė sistema, pagal kurią registracija virtualioje privačioje erdvėje tampa privaloma visiems juridiniams asmenims mokesčių mokėtojams. Šiuo aktu iš dalies keičiamas Fiskalinės procedūros kodeksas ir nustatoma juridinio asmens pareiga registruotis SPĮ.
192	1 reforma. Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros (ANAF) reforma pasitelkiant skaitmeninimą	Tikslas	Papildomas juridinis asmuo mokesčių mokėtojas, įtrauktas į SPĮ		Skaičius	509 679	1 009 679	4 KETVIRTIS	2022	Ne mažiau kaip 500000 juridinių asmenų mokesčių mokėtojų papildomai užsiregistravo SPĮ, palyginti su 509 679 m. balandžio mėn. pradžioje. Su šiais papildomais 500000 mokesčių mokėtojų SPĮ apima 90 proc. visų stambių mokesčių mokėtojų (pagal naują apibrėžtį, kuri bus pateikta, kai tik bus patvirtintas atitinkamos teisinės sistemos pakeitimas), kuriems tenka ne mažiau kaip 90 proc. didelės mokesčių mokėtojų mokesčio bazės. Šiame etape iš maždaug 1500000 juridinių asmenų maždaug 400000 yra arba iškeliamos bankroto bylos, arba nevykdo veiklos. Taigi priemonės tikslas yra beveik visi registruoti juridiniai asmenys, kurie naudojasi SPĮ. Naujų mokesčių mokėtojų, užsiregistravusių SPĮ, skaičiaus stebėsena vykdoma remiantis specialiomis ataskaitomis, parengtomis Nacionaliniam finansinės informacijos centrui pateikus užklausą duomenų bazėse.
193	1 reforma. Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros (ANAF) reforma pasitelkiant skaitmeninimą	Etapas	Įsigalioja taikytina teisinė sistema, kuria apibrėžiami mokesčių mokėtojų klasifikavimo rizikos kriterijai. Teisinis pagrindas tvirtinamas ANAF pirmininko įsakymu.	ANAF pirmininko įsakymo, kuriuo nustatomi rizikos kriterijai, įsigaliojimas				4 KETVIRTIS	2022	Rizikos kriterijai apibrėžiami pagal pagrindines mokestinių prievolių nevykdymo rizikos kategorijas: riziką, susijusią su mokesčių registravimu; deklaracijų teikimas; deklaracijos lygis; mokėjimas. Šios apibrėžtys naudojamos mokesčių rizikos administravimo sistemoje, grindžiamoje mokestinės rizikos klasėmis, kurioje mokesčių administravimo priemonės ir kontrolė pritaikomos prie kiekvienos mokesčių mokėtojų klasės mokestinės rizikos. Nustatant rizikos kriterijus atsižvelgiama į šiuos tarptautinius standartus: – EBPO ISO 31000:2018. – Komisija. 2010 m. atitikties rizikos valdymo vadovas mokesčių administratoriams – Laisvosios prekybos susitarimo (LPS) atitikties rizikos valdymo strategijų veiksmingumo vertinimo gairės.
194	1 reforma. Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros (ANAF) reforma pasitelkiant skaitmeninimą	Etapas	Iš dalies pakeistos mokesčių kontrolės įstaigų veiklos srities teisinės sistemos įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti teisinio pagrindo, turinčio įtakos mokesčių kontrolės įstaigų veiklos sričiai, įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Naujuoju įstatymu nustatomi ir (arba) peržiūrimi mokesčių administratorių, mokesčių kontrolės įstaigų, kovos su sukčiavimu kontrolės įstaigų ir įstaigų, atsakingų už asmeninės mokestinės padėties tikrinimą, įgaliojimai, siekiant stiprinti mokesčių kontrolės struktūrų institucinius gebėjimus, užkirsti kelią nacionaliniam ir tarpvalstybiniam mokestiniam sukčiavimui ir mokesčių slėpimui anksti ir tikslingai nustatant didelę mokestinę riziką. ANAF peržiūri kontrolės struktūrų vykdomos veiklos institucinę ir teisinę sistemą. Atsižvelgiant į analizės išvadas ir rezultatus, užbaigiama mokesčių kontrolės įstaigų teisinės sistemos peržiūra.
195	1 reforma. Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros (ANAF) reforma pasitelkiant skaitmeninimą	Etapas	Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros ir darbo inspekcijos bendro veiksmų plano, kuriuo siekiama užkirsti kelią pilkojo ir (arba) juodojo darbo vengimui ir jį apriboti, įgyvendinimas ir (arba) patvirtinimas	Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros ir darbo inspekcijos bendro veiksmų plano dėl veiksmų, kurių reikia imtis siekiant užkirsti kelią pilkojo ir (arba) juodojo darbo vengimo reiškiniui ir jį apriboti, priėmimas				1 KETVIRTIS	2022	Sudarius bendradarbiavimo su Darbo inspekcija protokolą, parengiamas bendras veiksmų planas, į kurį įtraukiami ekonominės veiklos vykdytojai, patiriantys didelę fiskalinę riziką ir riziką, susijusią su nedeklaruojamo arba nepranešto darbo naudojimu. Ji suskirstoma pagal sezoninės veiklos rūšis, kai žinoma, kad minėtos rizikos paplitimas yra didelis. Susijusių struktūrų (Generalinio kovos su sukčiavimu direktorato ir Darbo inspekcijos) vadovybė periodiškai analizuoja gautus rezultatus, taip pat plano atnaujinimo galimybes ir perspektyvas, atsižvelgdama į rastus rezultatus.
196	1 reforma. Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros (ANAF) reforma pasitelkiant skaitmeninimą	Tikslas	Padidinti mokesčių administratoriaus surenkamų pajamų dalį		BVP procentiniai punktai		2.5	4 KETVIRTIS	2025	Mokestinių pajamų dalis padidėja bent 2,5 procentinio punkto BVP, palyginti su 2019 m. užfiksuotu lygiu.
197	1 reforma. Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros (ANAF) reforma pasitelkiant skaitmeninimą	Etapas	ANAF struktūrinė reforma ir teisės aktai, kuriais siekiama pagerinti mokestinių prievolių vykdymą	Teisės akto (-ų) įsigaliojimas ir įvykdyta struktūrinė reforma				2 KETVIRTIS	2026	1. Rizikos valdymo funkcijų centralizavimas ir ANAF reorganizavimas siekiant efektyvumo: – Rizikos valdymo ir mokestinių patikrinimų planavimo funkcijų centralizavimas ANAF būstinėje, teritorinėms struktūroms daugiausia dėmesio skiriant patikrinimams, deklaravimui ir vykdymo užtikrinimui; – Centriniame rizikos valdymo padalinyje yra ne mažiau kaip 40 parengtų specializuotų ekspertų; Skyrius naudoja bendrus e. sąskaitų faktūrų, e. transporto ir SAF-T duomenis per naują fiskalinių duomenų saugyklą CNIF (valdomą Finansų ministerijos); 2. ANAF darbuotojų veiklos rezultatų rodiklių sistema ir vientisumo testavimas: – Naujo pagrindinių ANAF funkcijų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) rinkinio nustatymas: rizikos valdymas, mokestinis patikrinimas, kova su sukčiavimu ir teisėti veiksmai; – Į sankcijų sistemą įtraukti nuostatas dėl pareigūnų, nuteistų už korupciją, darbo santykių nutraukimo ir draudimo po to eiti viešąsias pareigas. – Nustatyti paskatų struktūrą, pagal kurią ANAF pareigūnams būtų taikomos nuobaudos ir (arba) priemokos, tiesiogiai susijusios su PVRR rezultatais. 3. ANAF – Teisingumo ministerijos – Nacionalinio prekybos registro biuro (ONRC) ir Išankstinio įspėjimo apie nemokumą sistemos jungtis. – ANAF, Teisingumo ministerijos ir Nacionalinio įmonių registro biuro (ONRC) pasirašytas dalijimosi duomenimis protokolas, skirtas įmonėms, kurioms gresia nemokumas, stebėti; – Algoritminio ankstyvojo perspėjimo apie nemokumo riziką modelio sukūrimas ir integravimas į ANAF rizikos valdymo sistemą. 4. Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) peržiūrima nemokumo ir mokestinių reikalavimų vykdymo sistema, įsigaliojimas. Tai apima nuostatas dėl: – Suteikti prioritetą arba garantuotą statusą fiskalinėms skoloms ANAF (PVM, darbo užmokesčio fondo mokesčiai); – Nustatyti privalomus finansinius auditus įmonėms, kurios tampa nemokios ir turi didelių fiskalinių skolų (daugiau kaip 2 mln. RON); – Apriboti pakartotinį susijusių subjektų naudojimąsi nemokumu, uždraudžiant asmenims, nuteistiems už sukčiavimą PVM, steigti naujas įmones; – Suteikti ANAF teisę balsuoti dėl restruktūrizavimo planų ir ginčyti likvidatorius mokestinio sukčiavimo atvejais; – Leisti ANAF blokuoti nuvertinto turto pardavimą fiskalinės žalos atveju. 5. Privaloma išrašyti elektronines sąskaitas faktūras už sandorius, vykdomus nacionalinėje mokesčių sistemoje (RO e. sąskaita faktūra). Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) reikalaujama: – Privalomas RO e. sąskaitos faktūros naudojimas B2B ir B2C sandoriams, laikantis nacionalinės teisės aktuose nustatytos taikymo srities ir sąlygų. – Sankcijos už reikalavimų nesilaikymą (baudos, PVM kodo galiojimo sustabdymas ir (arba) panaikinimas ir (arba) inaktyvinimas). 6. Teisės aktų, kuriais nustatomas privalomas kasos aparatų naudojimas ir integravimas į e. sąskaitas faktūras ir SAF-T visuose sektoriuose, priėmimas – Privalomas kasos aparatų naudojimas visuose veiklos sektoriuose ir visų rūšių sandoriuose (B2B ir B2C); – Integravimas į e. sąskaitas faktūras ir SAF-T per bendrą veikiančią duomenų sistemą, kurią valdo ANAF. – Specialios mobiliosios programėlės, leidžiančios piliečiams patikrinti fiskalines pajamas, įtraukimas, didinant skaidrumą ir integruojant fiskalinių įrenginių duomenis į ANAF skaitmeninę ekosistemą. 7. Stiprinti ANAF sandorių kainodaros sistemą imantis šių veiksmų: – Stiprinti ANAF institucinius ir metodinius gebėjimus rengti gaires, procedūras ir metodines pastabas, skirtas audito struktūroms, vertinančioms susijusių šalių sandorių ekonominį turinį; – Bendradarbiaujant su kitų valstybių narių mokesčių administratoriais nustatyti dvigubo apmokestinimo atvejų, susijusių su sandorių kainodaros koregavimu, sprendimo mechanizmą; – Išplėsti ANAF įgaliojimus atgaline data ir ateityje sudaryti išankstinius kainodaros susitarimus; – Sukurti tarptautinių duomenų, susijusių su susijusių šalių sandoriais, analizės ir naudojimo mechanizmą. 8. Išplečiamas įpareigojimas priimti elektroninius mokėjimus. Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) nustatoma pareiga priimti mokėjimus kortelėmis visiems ekonominės veiklos vykdytojams, vykdantiems mažmeninę ir didmeninę prekybą, įskaitant barus ir restoranus, kurių metinė apyvarta viršija 10 000 EUR, įsigaliojimas. Įpareigojimas taikomas ekonominės veiklos vykdytojams, vykdantiems mažmeninę ir didmeninę prekybą, įskaitant barus ir restoranus; Naujame (-uose) teisės akte (-uose) numatomos sankcijos teisės aktų nesilaikančioms įmonėms. 9. Fiskalinis skaidrumas ir viešas ANAF veiklos rezultatų ataskaitų teikimas. ANAF periodiškai skelbia: – Apskaičiuota PVM nepriemokos struktūra ir lygis, du kartus per metus patvirtinti Nacionalinio statistikos instituto (INS) ir Finansų ministerijos, padedant Pasaulio bankui (pirmą kartą paskelbta 2026 m.); – Pusmečio statistiniai duomenys apie patikrinimus, susigrąžintas sumas ir baudžiamuosius perdavimus.
198	2 reforma. Muitinės sistemos modernizavimas ir elektroninės muitinės sukūrimas	Etapas	Gerinti muitinės administracijos veikimą	Teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) gerinamas muitinės administracijos veikimas				4 KETVIRTIS	2025	Teisės aktu (-ais) sukuriama elektroninė muitinės sistema. Visų pirma numatytos šios nuostatos: -muitinės IT sistemų sukūrimas pagal Sąjungos muitinės kodekso reikalavimus; -sutelkti muitinį įforminimą į elektroninę aplinką ir mažinti biurokratines kliūtis; -muitinės formalumų supaprastinimas.
199	3 reforma. Biudžeto programavimo mechanizmo tobulinimas	Etapas	Iš dalies pakeistos reguliavimo sistemos, kuria siekiama užtikrinti daugiametį svarbių viešųjų investicinių projektų biudžeto planavimą ir Fiskalinės tarybos atliekamą išlaidų peržiūrų ex post vertinimą, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti pakeitimų, kuriais siekiama užtikrinti daugiametį svarbių viešųjų investicinių projektų biudžeto planavimą, įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Naująja reguliavimo sistema iš dalies keičiami: – Iš dalies pakeistas Įstatymas Nr. 500/2002 dėl viešųjų finansų, siekiant nustatyti daugiamečių reikšmingų viešųjų investicinių projektų biudžeto sudarymo kriterijus ir sąlygas, visų pirma išlaidas dideliems investiciniams projektams, kad būtų užtikrintas finansavimas iki jų užbaigimo. – Vyriausybės nepaprastasis potvarkis Nr. 88/2013 dėl tam tikrų fiskalinių ir biudžeto priemonių priėmimo siekiant vykdyti įsipareigojimus, dėl kurių susitarta su tarptautinėmis organizacijomis, kuriuo iš dalies keičiami ir papildomi tam tikri teisėkūros procedūra priimti aktai su pakeitimais, kuriais atnaujinami principai, kuriais grindžiama pirmenybė svarbiems, naujiems ir vykdomiems viešųjų investicijų projektams, atsižvelgiant į finansinį įperkamumą ir tvarumą, taip pat ekonominį ir socialinį pagrindimą; svarbių viešųjų investicijų prioritetų nustatymo proceso laikas atnaujinamas, kad būtų susietas su metinio ir daugiamečio biudžeto rengimo laiku; pagrindiniams leidimus suteikiantiems pareigūnams, kurie nesilaiko didelių investicijų prioritetų nustatymo terminų ir taisyklių, nustatomos sąlygos ir (arba) sankcijos; – Vyriausybės sprendimas Nr. 225/2014, kuriuo patvirtinamos viešųjų investicinių projektų prioritetų nustatymo metodinės taisyklės, su pakeitimais, kuriuo iš dalies keičiami svarbiems naujiems ir vykdomiems viešųjų investicijų projektams taikomi prioritetų nustatymo kriterijai, kad sudarant biudžetą pirmenybė būtų teikiama didelės apimties investicinių projektų užbaigimui vėlesniuose įgyvendinimo etapuose.
200	3 reforma. Biudžeto programavimo mechanizmo tobulinimas	Etapas	Vyriausybės sprendimo dėl biudžeto programų rengimo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo metodologijos patvirtinimo įsigaliojimas	Vyriausybės sprendimo nuostata, nurodanti teisėkūros procedūra priimamo akto dėl biudžeto programų rengimo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo metodikos patvirtinimo įsigaliojimą				2 KETVIRTIS	2022	Vyriausybės sprendimu: – užtikrinti biudžeto programų rengimą, stebėseną ir ataskaitų teikimą – gerinti rezultatais grindžiamą biudžeto planavimą ir labiau orientuotis į rezultatus, – aiškiai apibrėžti tikslus, uždavinius, veiksmų rezultatus, politikos poveikį ir rodiklius, kad būtų galima vykdyti griežtas ex ante diskusijas dėl finansuotinos viešosios politikos ir skaidriai bei pagrįstai įvertinti, kaip vykdant biudžete numatytas programas buvo pasiekti viešosios politikos tikslai ir uždaviniai. Šis vyriausybės sprendimas siejamas su „Budget_NG“ paraiškos peržiūra.
201	3 reforma. Biudžeto programavimo mechanizmo tobulinimas	Etapas	Atlikta sveikatos ir švietimo sektorių išlaidų peržiūra	Išlaidų švietimo ir sveikatos srityse analizės skelbimas				2 KETVIRTIS	2023	Išlaidų peržiūra sveikatos ir švietimo sektoriuose atliekama trimis pagrindiniais etapais: 1.Vyriausybės memorandumas, kuriame pristatoma sveikatos ir švietimo išlaidų peržiūra, 2.Teminių darbo grupių su Finansų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinių sveikatos draudimo rūmų/Švietimo ministerijos atstovais sudarymas, 3.Duomenų rinkimas, analizių užbaigimas ir rezultatų pateikimas.
202	3 reforma. Biudžeto programavimo mechanizmo tobulinimas	Etapas	Daugiametės visų sektorių sistemingos išlaidų peržiūros strategijos ir tvarkaraščio priėmimas	Vyriausybės patvirtintas ir paskelbtas memorandumas				2 KETVIRTIS	2024	Memorandume, kurį turi patvirtinti Vyriausybė, nustatomos būsimų išlaidų peržiūrų sritys, jų tvarkaraštis, atsakingos institucijos ir kiekvienos nagrinėjamos srities darbo grupių sudarymas. 2024 m. biudžeto projekte atspindimos priemonės ir pasiūlymai, parengti atlikus sveikatos ir švietimo išlaidų peržiūras. Teisės aktu (-ais) Fiskalinė taryba įgaliojama kasmet pateikti nuomonę dėl išlaidų analizės rezultatų pradedant nuo 2024 m. biudžeto.
205	4 reforma. Mokesčių sistemos peržiūra	Etapas	Rumunijos mokesčių sistemos analizė siekiant parengti rekomendacijas, kuriomis būtų užtikrinta, kad mokesčių sistema padėtų skatinti ir išsaugoti tvarų ekonomikos augimą	Užbaigta analizė, paskelbta ataskaita su analize ir rekomendacijomis, patvirtinta nepriklausomų institucijų, teikiančių techninę pagalbą, ir (arba) parengta kartu su jomis				4 KETVIRTIS	2022	Finansų ministerija, padedama techninės pagalbos, konsultavimo paslaugų, atlieka analizę, kaip pagerinti Rumunijos mokesčių sistemos ir (arba) mokesčių teisės aktų struktūrą, siekiant užtikrinti, kad mokesčių sistema prisidėtų prie tvaraus ekonomikos augimo skatinimo ir išsaugojimo. Daugiausia dėmesio skiriama: – laipsniškai panaikinti mokesčių paskatas ir spragas, susijusias su pajamų mokesčiu, pelno mokesčiu (įskaitant specialias schemas, kurioms gali būti taikomos išimtys), – socialinėms įmokoms ir nekilnojamojo turto mokesčiui (t. y. vietos mokesčiams) ir – dėl apmokestinimo perkėlimo į ekologinius mokesčius, atsižvelgiant į poveikį pajamų pasiskirstymui. Analizę ir rekomendacijas skelbia Finansų ministerija.
206	4 reforma. Mokesčių sistemos peržiūra	Etapas	Mokesčių kodekso pakeitimų, kuriais laipsniškai mažinama specialios labai mažoms įmonėms taikomos mokesčių tvarkos taikymo sritis, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti Mokesčių kodekso pakeitimų įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Naujuoju įstatymu iš dalies keičiamas Mokesčių kodeksas, siekiant laipsniškai mažinti specialios labai mažoms įmonėms taikomos apmokestinimo tvarkos taikymo sritį. Specialiosios nuostatos pradedamos mažinti 2023 m. I ketv. ir baigiamos mažinti iki 2024 m. IV ketv.
207	4 reforma. Mokesčių sistemos peržiūra	Etapas	Teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) mažinamos ir (arba) panaikinamos kitos mokesčių paskatos, siekiant supaprastinti mokesčių sistemą ir padaryti ją veiksmingesnę –Teisės aktai, kuriais išplečiami ekologiniai mokesčiai	Teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) mažinamos ir (arba) panaikinamos mokesčių paskatos ir plečiami ekologiniai mokesčiai				1 KETVIRTIS	2025	Teisės aktu (-ais) įgyvendinamos mokesčių sistemos peržiūros rekomendacijos (žr. 205 tarpinę reikšmę), siekiant užtikrinti, kad mokesčių sistema padėtų skatinti ir išsaugoti tvarų ekonomikos augimą. Teisės aktu (-ais) laipsniškai mažinamos mokesčių paskatos statybos sektoriuje dirbančiam personalui. Teisės aktu (-ais) supaprastinamos mokesčių taisyklės, kad būtų lengviau laikytis reikalavimų ir juos administruoti, taip pat panaikinti lengvatines išimtis ir tvarką; Teisės aktu (-ais) užtikrinama veiksmingesnė mokesčių sistema ir teisingesnis mokesčių naštos paskirstymas. Teisės aktu (-ais) iš dalies keičiamas turto apmokestinimas, nustatant mokesčio bazę, kuri būtų kuo artimesnė turto rinkos vertei. Automatiškai nustatyti nekilnojamojo turto, kuriam taikomas vietos mokestis, apmokestinamąją vertę ir nebenaudoti mokesčio bazės, kuri nėra susieta su rinkos verte. Be to, skatinti vietos valdžios institucijas nemokamai skirti centralizuotai nustatytų intervalų apyvartinius taršos leidimus. Panaikinti galimą arbitražą tarp dviejų mokesčių sistemų, taikomų fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems priklauso negyvenamasis (komercinis) nekilnojamasis turtas.
209	5 reforma. Nacionalinio plėtros banko įsteigimas	Etapas	Nacionalinio plėtros banko įsteigimas	Nacionalinio plėtros banko įregistravimas įmonių registre				4 KETVIRTIS	2024	Nacionalinis plėtros bankas (100 % valstybės valdoma kredito įstaiga) įregistruojamas Prekybos registre ir jam netaikoma 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES. Ji turi būti funkcionali, joje turi dirbti apmokyti darbuotojai (atliekantys esmines administravimo, administravimo ir pagalbines funkcijas), galintys suteikti pirmąsias finansines priemones. Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), Nacionalinio plėtros banko investavimo ir skolinimo strategija: -reikalauti, kad būtų taikomos Komisijos „InvestEU“ fondo tvarumo patikros techninės gairės; ir -iš draudimo dalyvauti procedūroje sąrašo pašalinti toliau nurodytą veiklos rūšių ir turto sąrašą: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą; 5 II) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius; 6 III) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 7 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 8 ; ir iv) veiklą ir turtą, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali padaryti žalos aplinkai; ir -reikalauti, kad Nacionalinis plėtros bankas patikrintų visų sandorių, įskaitant sandorius, kuriems tvarumo patikrinimas netaikomas, teisinę atitiktį atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams; ir -reikalauti, kad paramos nuosavam kapitalui ir bendrosios paskirties įmonių finansavimo gavėjai, kurie per praėjusius finansinius metus daugiau kaip 50 proc. savo pajamų gavo iš veiklos ir (arba) turto, įtraukto į neįtraukimo sąrašą, priimtų ir paskelbtų žaliosios pertvarkos planus.
210	5 reforma. Nacionalinio plėtros banko įsteigimas	Etapas	Nacionalinis plėtros bankas yra įvertinęs ramstį	Nacionalinis plėtros bankas yra ramstis. Vertinama, kaip panaudoti ES lėšas				1 KETVIRTIS	2026	Nepriklausomo išorės auditoriaus pateikta ramsčių vertinimo ataskaita.
211	6 reforma. Valstybinės pensijų sistemos reforma	Etapas	Pagal sutartį teikiama techninė pagalba, kurią teikia subjektas, atrinktas pagal nacionalinius viešųjų pirkimų teisės aktus	Pasirašyta sutartis				4 KETVIRTIS	2021	Techninės pagalbos sutarties su atrinktu subjektu pasirašymas siekiant parengti analizę ir pasiūlymus dėl pensijų sistemos – bendrosios tvarkos ir specialiųjų sistemų – reformos, atitinkančios nacionaliniame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus principus. Naujaisiais teisės aktais: -nustatyti naują naujų mokamų pensijų ir pensijų apskaičiavimo formulę. Formulės parametrai kruopščiai pasirenkami atsižvelgiant į tikslą, kad visos bendrosios viešosios išlaidos pensijoms būtų išreikštos BVP procentine dalimi (9,4 % BVP ilguoju laikotarpiu, t. y. 2022–2070 m.). Be to, jomis neleidžiama ad hoc didinti pensijų lygio; -nustatyti naują pensijų indeksavimo taisyklę, atitinkančią pensijų išlaidas kaip BVP tikslo procentinę dalį, ir kovos su ad hoc indeksavimu mechanizmus; -gerokai sumažinti ankstyvo išėjimo į pensiją galimybes, nustatyti paskatas ilginti darbingą amžių ir savanoriškai ilginti standartinį pensinį amžių iki 70 metų, atsižvelgiant į ilgėjančią tikėtiną gyvenimo trukmę, ir suvienodinti teisės aktais nustatytą vyrų ir moterų pensinį amžių iki 65 metų iki 2035 m.; -nustatyti paskatas atidėti išėjimą į pensiją; -peržiūrėti specialias pensijas, kad jos atitiktų įmokų mokėjimo principą; -stiprinti sistemos įnašo principą; -padidinti minimalių ir mažesnių pensijų adekvatumą, visų pirma tiems, kurie nesiekia skurdo ribos; -užtikrinti pensijų sistemos II ramsčio finansinį gyvybingumą didinant įmokas į šią pensijų pakopą. Techninė pagalba apima įvairių siūlomų reformų galimybių (ilgalaikių projekcijų) poveikio vertinimą. Techninės pagalbos teikėjas padeda rengti pensijų reformą.
212	6 reforma. Valstybinės pensijų sistemos reforma	Etapas	Ministro įsakymo, kuriuo įsteigiamas stebėsenos komitetas, atsakingas už pensijų sistemos ir intervencinių politikos priemonių pensijų sistemoje peržiūrą, padedant techninės pagalbos teikėjui, įsigaliojimas	Bendrojo ministro įsakymo nuostata, nurodanti Bendrojo ministro įsakymo įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2021	Stebėsenos komitetas įsteigiamas bendru ministro įsakymu (Finansų ministerija ir Darbo ir socialinės apsaugos ministerija) ir jį sudaro Darbo ir socialinės apsaugos ministerijos, Nacionalinių viešųjų pensijų rūmų ir Finansų ministerijos ekspertai. Taip pat kviečiami prisijungti Fiskalinės tarybos ekspertai. Ji glaudžiai bendradarbiauja su techninės pagalbos teikėju.
213	6 reforma. Valstybinės pensijų sistemos reforma	Etapas	Reguliavimo sistemos pakeitimų, kuriais siekiama užtikrinti 2 ramsčio pensijų tvarumą, įsigaliojimas	Reguliavimo sistemos nuostata, nurodanti teisės akto įsigaliojimą				1 KETVIRTIS	2022	Naujojoje teisės aktų sistemoje: – Užtikrinti II ramsčio fiskalinį tvarumą didinant įnašus pagal biudžeto fiskalinės strategijos nuostatas; – Suskaitmeninti privačios pensijų sistemos veikimą – Įvairinti II ramsčio pensijų investicijas. Kalbant apie II ramsčio pensijų investicijas, vyriausybė: – išnagrinėti galimybę padaryti reguliavimo tvarką, taikomą privačiai valdomų pensijų fondų investicijoms, lankstesnę, sumažinant kiekybinius investicijų apribojimus ir rizikos biudžeto apribojimus, taikomus privačiai valdomiems pensijų fondams; – Išsaugoti pensijų valdytojų nepriklausomumą nustatant savo investavimo strategiją; – Reglamentuoti būsimus privačių pensijų fondų investavimo tvarkos koregavimus, kuriais prisidedama prie lanksčios struktūros, skatinančios pensijų valdytojus tinkamai diversifikuoti savo portfelius, kad būtų pasiekta teisinga pagal riziką pakoreguota investicijų grąža. – Padidinti įmonių galimybes patekti į kapitalo rinką, palengvinti naujų emitentų įtraukimą į biržos sąrašus ir geriau pasinaudoti privačiais finansavimo šaltiniais, įskaitant pensijų fondų turtą. Tai padėtų sukurti geresnę investicijų ekosistemą pensijų valdytojams ir padidintų galimybes tinkamai diversifikuoti pensijų fondų portfelius.
214	6 reforma. Valstybinės pensijų sistemos reforma	Etapas	Teisės aktas (-ai) dėl pensijų sistemos	Teisės akto (-ų) dėl pensijų sistemos įsigaliojimas				1 KETVIRTIS	2023	LGAL aktu (-ais) užtikrinamas pensijų sistemos fiskalinis tvarumas, taip pat teisingumas, įmokų mokėjimo principo laikymasis, mažų ir (arba) minimalių ir (arba) socialinių pensijų adekvatumas (įskaitant pensijas, susijusias su 25 metų fiksuotų įmokų mokėjimo laikotarpiu). Bet koks įstatymo pakeitimas, dėl kurio būtų nukrypta nuo orientacinių projekcijų, nustatytų vyriausybei priėmus reformą, turi būti papildytas kompensacinėmis priemonėmis, kad pensijų išlaidos (išreikštos BVP dalimi) atitiktų orientacinį planą. Remiantis technine pagalba (211 tarpinė reikšmė), reformą sudaro bent šie elementai: 1)Nustatyti naują naujų mokamų pensijų ir pensijų apskaičiavimo formulę. Formulės parametrai pasirenkami siekiant užtikrinti pensijų išlaidų pokyčių ir apskritai pensijų sistemos fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu (iki 2070 m.). Be to, jos neleidžia ad hoc didinti pensijų lygio. Išsamia formule a priori panaikinamas koregavimo indeksas, ji grindžiama kiekvieno gavėjo pagal įmokų principą gautų balų skaičiumi ir joje taikomas pensijų indeksavimo mechanizmas, pagal kurį nebeleidžiama ad hoc didinti išmokų. Išsami pensijų apskaičiavimo formulė: -esamiems ir būsimiems pensininkams nustato tam tikrą balų skaičių, pagrįstą įmokomis, sumokėtomis sistemai per visą darbingą amžių; -Nustatyti teisės aktais nustatytą 65 metų pensinį amžių tiek vyrams, tiek nuo 2035 m. sausio 1 d. moterims; -Nustatyti minimalų 15 metų įmokų mokėjimo laikotarpį tiek moterims, tiek vyrams; -Iki 2030 m. nustatyti 35 metų įmokų mokėjimo laikotarpį tiek moterims, tiek vyrams; -Nustatyti, kad minimalus įmokų mokėjimo laikotarpis, visas įmokų mokėjimo laikotarpis ir teisės aktais nustatytas pensinis amžius bus pakeisti atsižvelgiant į tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčius Rumunijoje; -Pradinė atskaitos taško vertė reformos įsigaliojimo metu yra ne didesnė kaip 81 lėja. Pereinamuoju laikotarpiu pensininkų, kuriems pagal naująją formulę teoriškai būtų mokama mažesnė pensija (palyginti su laikotarpiu prieš pat reformos įsigaliojimą), pensijų išmokos įšaldomos (nominaliąja verte), kol teorinė pensijų išmoka po reformos pasieks (taikant indeksavimo taisykles) sumą, lygią įšaldytai nominaliai pensijai. 2)Pensijų indeksavimo taisyklės patikslinamos įstatymu. Konkrečiai: -Į įstatymą įtraukiamas pensijų indeksavimo mechanizmas, pagal kurį neleidžiama atlikti ad hoc padidinimų; -Indeksavimo norma lygi infliacijai plius 50 % realiojo darbo užmokesčio augimo t-1 metais. Jam taikoma viršutinė ir apatinė ribos; -Indeksavimo norma neturi būti mažesnė už infliaciją (žemiausia riba); -Jei pagal taisyklę nustatyta indeksavimo norma viršija infliaciją ir visų pensijų sistemos pajamų augimo tempą, indeksavimo norma negali viršyti pastarosios (viršutinės ribos); -Kiekvienais metais birželio mėn. Fiskalinė taryba parengia ataskaitą, kurioje patikrinama, ar buvo visapusiškai taikomos indeksavimo taisyklės. Jei nukrypstama nuo indeksavimo taisyklių, ataskaitoje kiekybiškai įvertinamas fiskalinis poveikis. Ši ataskaita skelbiama viešai; -Jei ataskaitoje nustatomi nukrypimai nuo teisės aktais nustatytų indeksavimo taisyklių, vyriausybė pagal įstatymą įpareigojama priimti kompensacines priemones (parametrų pakeitimai arba įmokų padidinimas), kad būtų neutralizuotas bet kokio ad hoc pensijų padidinimo fiskalinis poveikis grynąja dabartine verte. Socialinės įmokos bus automatiškai padidintos, kad būtų kompensuotas bet kokio ad hoc pensijų padidinimo (t. y. bet kokio padidinimo, viršijančio indeksavimo taisykles) fiskalinis poveikis grynąja dabartine verte. 3)Įstatyme numatomas laipsniškas teisės aktais nustatyto moterų pensinio amžiaus suvienodinimas su vyrų pensiniu amžiumi (šiuo metu – 65 metai). Ši konvergencija pradedama 2024 m., tęsiama linijiniu būdu ir baigiama iki 2035 m. 4)Įstatyme numatomos paskatos dirbti ilgiau, iki įstatymais nustatyto pensinio amžiaus ir jam pasibaigus, iki 70 metų. Konkrečiai: papildomi taškai skiriami už kiekvienus metus, kai įmokų mokėjimo laikotarpis viršija 25 metus: 0,50 taško už kiekvienus metus per 25 metus; 0,75 taško už kiekvienus metus per 30 metų; po vieną tašką už kiekvienus metus per 35 metus. 5)Įstatyme peržiūrimos ankstyvo išėjimo į pensiją dėl darbo „ypatingomis“ arba „ypatingomis“ sąlygomis sąlygos: -Maksimalus standartinio pensinio amžiaus sumažinimas tam tikromis sąlygomis vykdomai veiklai sumažinamas iki 10 metų, o maksimalus standartinio pensinio amžiaus sumažinimas tam tikromis sąlygomis vykdomai veiklai – iki 7 metų. -Išmokų priemokos, skiriamos už darbo ypatingomis darbo sąlygomis metus, nustatomos fiksuotu balų skaičiumi, t. y. 0,25 ir 0,50 balo už kiekvienus metus, išdirbtus specialiomis darbo sąlygomis. -Vienetų, kurių veikla leidžia pasinaudoti „specialių sąlygų“ statusu, sąrašas turėtų būti sumažintas daugiau nei perpus. 6)Sistemos fiskalinis tvarumas taip pat remiamas įstatymu įtvirtintu „stabdymo mechanizmu“. Konkrečiai: -Pagal šį mechanizmą numatoma, kad Fiskalinė taryba periodiškai (kas trejus metus) peržiūrės pensijų išlaidas ir sistemos balanso pokyčius bei prognozes, remdamasi Darbo grupės senėjimo klausimais prognozėmis. Darbo ministerija ir Finansų ministerija visus reikiamus duomenis perduoda laiku. Ši peržiūra skelbiama viešai. -Jei atliekant peržiūrą būtų nustatyti nukrypimai nuo „orientacinio plano“, kurį techninės pagalbos teikėjas nustatė tuo metu, kai vyriausybė priėmė reformą, vyriausybė privalo priimti priemones (parametrų pakeitimus), kad pensijų išlaidos (kaip BVP dalis) vėl atitiktų orientacinį planą. Socialinės įmokos bus automatiškai padidintos, kad būtų kompensuotas bet kokio nukrypimo nuo pensijų išlaidų orientacinio plano fiskalinis poveikis grynąja dabartine verte. -Pirmoji peržiūra atliekama 2027 m. 7)Reforma nustatomos nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad pagrindiniai sistemos parametrai būtų periodiškai koreguojami, kad atspindėtų tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčius. Konkrečiai: -Minimalus įmokų mokėjimo laikotarpis, įmokų mokėjimo laikotarpis visai pensijai gauti, teisės aktais nustatytas pensinis amžius ir visi kiti su laiku susiję parametrai kinta bet kokio pastebėto tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčio (išėjus į pensiją) dalimi (50 pct). -Gavusi naujas AWG prognozes, Fiskalinė taryba kas trejus metus parengia ataskaitą, kurioje išnagrinėja, ar pensijų sistemos parametrai buvo pakoreguoti pagal teisės aktus ir tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčius išėjus į pensiją. Ši ataskaita paskelbiama viešai. -Jei ataskaitoje nustatomi nukrypimai nuo taisyklės, vyriausybė pagal įstatymą privalo pakoreguoti sistemos parametrus. -Pirmoji peržiūra atliekama 2027 m. 8)Įstatymu didinamas minimalių ir mažesnių pensijų adekvatumas, visų pirma asmenims, kurie nesiekia skurdo ribos; 9)Įstatymu užtikrinamas pensijų sistemos II ramsčio finansinis gyvybingumas didinant įmokas į šią pensijų pakopą. 10)Rinkinį gali sudaryti atskiri įstatymai, susiję su bendrąja tvarka ir specialiomis pensijomis. Techninės pagalbos teikėjo atlikta priimtų teisės aktų ex post analizė, kurioje, vyriausybei patvirtinus reformą, nustatomos visų pensijų išlaidų (išreikštų BVP dalimi) bazinės ir (arba) orientacinės projekcijos ir sistemos fiskalinis tvarumas vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu (2024–2070 m.), skelbiama viešai.
215	6 reforma. Valstybinės pensijų sistemos reforma	Etapas	Teisės aktų sistemos, kuria siekiama sumažinti išlaidas specialioms pensijoms, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti teisės aktų dėl išlaidų specialioms pensijoms mažinimo sistemos įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Naujojoje teisės aktų sistemoje specialios pensijos peržiūrimos ir suderinamos su įmokų mokėjimo principu. -Nesukuriamos jokios naujos specialiųjų pensijų kategorijos, o dabartinės kategorijos racionalizuojamos. -Dabartinės specialiosios pensijos apskaičiuojamos remiantis įmokų mokėjimo principu, darbo stažu profesinėje srityje ir procentinės dalies, susijusios su gautomis pajamomis, koregavimu. Minimalus įmokų mokėjimo laikotarpis turi būti panašus į valstybiniame pensijų fonde taikomą laikotarpį. -Konstitucinio Teismo sprendimų apsauga taikoma tik magistratų pensijoms, o ne kitoms kategorijoms, ir tik Teismo argumentuose aiškiai nurodytoms riboms. Jokia speciali pensija negali viršyti pajamų, gautų įmokų mokėjimo laikotarpiu. Specialių pensijų analizė taip pat atliekama siekiant ištaisyti šių pensijų kategorijų išmokų gavėjų ir valstybinės pensijų sistemos išmokų gavėjų nelygybę įmokų aspektu.
216	1 investicija. Palankesnių sąlygų mokesčių mokėtojams laikytis reikalavimų sudarymas suteikiant prieigą prie skaitmeninių paslaugų	Etapas	Skaitmeninės paslaugos ir ypatingos svarbos elektroninės sistemos veikia	Skaitmeninės paslaugos ir elektroninės sistemos veikia				2 KETVIRTIS	2026	Sukuriamos ir (arba) išplečiamos ir veikia šios skaitmeninės paslaugos ir elektroninės sistemos: –Virtuali privati erdvė (SPĮ), skirta mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojų skaitmeninei sąveikai, suteikianti galimybę per SPĮ bendrauti su mokesčių mokėtojais dėl vaizdo sąveikos ir pradėto naudoti pokalbių roboto. Skambučių centras veikia ir teikia elektronines ir telefono paslaugas mokesčių mokėtojams. – Vieno langelio principu grindžiama sistema, kuri pagerins paslaugų teikimą ir supaprastins pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaravimo ir mokėjimo procesus. –Pridėtinės vertės mokesčio informacijos mainų sistema yra internetinė ir prieinama.
217	1 investicija. Palankesnių sąlygų mokesčių mokėtojams laikytis reikalavimų sudarymas suteikiant prieigą prie skaitmeninių paslaugų	Tikslas	Internetu teikiamos paslaugos įmonėms mokesčių mokėtojoms		Procentinė dalis (%)	45	60	4 KETVIRTIS	2025	60 proc. įmonių mokesčių mokėtojams teikiamų paslaugų turi būti prieinamos internetu Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros interneto svetainėje arba per SPĮ, kaip matyti iš mokesčių mokėtojams teikiamų paslaugų katalogo. Mokestinių vienetų patalpose galima bendrauti su mokesčių mokėtojais. ANAF parengia ataskaitą, kurioje nustatomi mokesčių mokėtojų ir (arba) klientų žinių sprendimai.
218	1 investicija. Palankesnių sąlygų mokesčių mokėtojams laikytis reikalavimų sudarymas suteikiant prieigą prie skaitmeninių paslaugų	Etapas	Veikia interneto platforma, skirta didelės vertės nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto aukcionams	Interneto platforma veikia				1 KETVIRTIS	2026	Veikia internetinė platforma, skirta valstybės turto ir vykdymo užtikrinimo tikslais areštuoto turto pardavimo aukcionams organizuoti. Ši platforma naudojama parduodant turimą nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir retus bei vertingus daiktus, pavyzdžiui, tauriuosius metalus, meno kūrinius, automobilius, lėktuvus, laivus.
219	2 investicija. Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas	Tikslas	Darbuotojų mokymas apie rizikos valdymo sistemą		Skaičius	0	40	2 KETVIRTIS	2023	40 darbuotojų, dirbančių Finansų ministerijos rizikos valdymo srityje, mokomi rizikos valdymo sistemos.
220	2 investicija. Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas	Tikslas	Kasos aparatų, prijungtų prie Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros IT sistemos, skaičius		Skaičius	0	150 000	4 KETVIRTIS	2021	Bent 150000 kasos aparatų, prijungtų prie Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros elektroninės sistemos. Visiškas kasos aparatų sujungimas visų pirma padeda kovoti su sukčiavimu prekybos srityje. Šiomis investicijomis prisidedama prie PVM nepriemokos mažinimo.
221	2 investicija. Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas	Tikslas	Kasos aparatų, prijungtų prie Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros IT sistemos, skaičius		Skaičius	150 000	600 000	4 KETVIRTIS	2022	Bent 600000 kasos aparatų prijungiama prie Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros elektroninės sistemos. Visiškas kasos aparatų sujungimas visų pirma padeda kovoti su sukčiavimu prekybos srityje. Šiomis investicijomis prisidedama prie PVM nepriemokos mažinimo.
222	2 investicija. Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas	Tikslas	Dokumentų auditų, apie kuriuos pranešta, dalis, palyginti su visais mokesčių administratoriaus atliktais auditais – 30 proc.		Procentinė dalis (%)	0	30	4 KETVIRTIS	2022	Dokumentų auditų dalis, palyginti su visais atliktais auditais, iki 2022 m. IV ketv. turi padidėti iki 30 proc. (nuo šiandieninio nulio). Šis tikslas yra reformos, kuria siekiama pereiti nuo fizinių prie skaitmeninių kontrolės struktūrų tikrinimo veiksmų, dalis. Įgyvendinamos šios priemonės: -nustatyti mokesčių institucijų įgaliojimus mokesčių kontrolės įstaigoms, kovos su sukčiavimu kontrolės įstaigoms ir įstaigoms, atsakingoms už fizinių asmenų mokestinių situacijų tikrinimą, atlikti dokumentų patikrinimus. -patvirtintas dokumentų audito veiklai naudojamų formų ir dokumentų modelis ir turinys.
223	2 investicija. Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas	Tikslas	Dokumentų auditų, apie kuriuos pranešta, dalis, palyginti su visais mokesčių administratoriaus atliktais auditais – 60 proc.		Procentinė dalis (%)	30	60	4 KETVIRTIS	2025	Dokumentų auditų dalis, palyginti su visais atliktais auditais, iki 2025 m. IV ketv. padidėja iki 60 proc.
224	2 investicija. Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas	Tikslas	10 proc. padidinti auditų skaičių		Skaičius	25 000	27 500	4 KETVIRTIS	2025	10 proc. padidinti auditų skaičių, palyginti su bendru 2020 m. skaičiumi.
225	2 investicija. Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas	Etapas	Veikiantis elektroninis rizikos registras	Elektroninis rizikos registras veikia ir jame yra rizikos kriterijai, rodikliai ir profiliai; pirmoji ataskaita po sauso bandymo arba pradėjus veikti				4 KETVIRTIS	2025	Veikia elektroninis rizikos registras: -Funkcinę integruotą mokesčių rizikos valdymo sistemą, kuri apima centralizuotą rizikos analizę, -Naudojantis duomenimis ir informacija, be kita ko, nedeklaruojamo darbo srityje, galima nustatyti sritis, kuriose kyla didelė mokestinių prievolių nevykdymo rizika, -Administruodama stambius mokesčių mokėtojus ji taiko rizika grindžiamą metodą, įskaitant mokesčių optimizavimo schemų naudojimą. Remiantis elektroninio rizikos registro rezultatais, nustatomos atitikties programos.
226	2 investicija. Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas	Etapas	Veikia mokesčių administravimo sistemos, įskaitant didžiuosius duomenis	Veikia mokesčių administravimo sistemos, įskaitant didžiųjų duomenų platformą				4 KETVIRTIS	2025	Veikia didžiųjų duomenų platforma. Platforma apima vidaus ir išorės informacijos šaltinius. Platforma: ·Užtikrinti duomenų vientisumą, kad duomenys būtų nuoseklūs visoje sistemoje. ·Padėti analizuoti turimus duomenis, kad būtų galima gauti pagrindinę informaciją. Analizės procesai turi būti pakartojami, o rezultatai susieja kelis duomenų rinkinius, kad būtų gauta veiksmingumo informacija. Veikia šios sistemos: – e. sąskaitų faktūrų išrašymo sistema; – mokesčių mokėtojų valdymo sistema; – centralizuota valstybės iždo informacinė sistema (TREZOR); ir – išplėsta platforma, naudojama tarptautiniam keitimuisi informacija (AEOI).
227	3 investicija. Užtikrinti gebėjimą reaguoti į dabartinius ir būsimus informacijos iššūkius, be kita ko, pandemijos kontekste, vykdant Finansų ministerijos ir (arba) Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros skaitmeninę transformaciją	Etapas	Aparatinės ir programinės įrangos infrastruktūros ir pagalbinės infrastruktūros, skirtos elektroninėms paslaugoms teikti, modernizavimas mokesčio mokėtojai	Atnaujinta aparatinės ir programinės įrangos infrastruktūra ir modernizuota pagalbinė infrastruktūra				4 KETVIRTIS	2025	Modernizuoti Finansų ministerijos/Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros/Nacionalinio finansinės informacijos centro (NCFI) IT sistemos aparatinės ir programinės įrangos infrastruktūrą, – duomenų centrų pagalbinės infrastruktūros modernizavimas – duomenų bazės, sukurtos IT sistemų sąveikumui užtikrinti.
228	3 investicija. Užtikrinti gebėjimą reaguoti į dabartinius ir būsimus informacijos iššūkius, be kita ko, pandemijos kontekste, vykdant Finansų ministerijos ir (arba) Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros skaitmeninę transformaciją	Etapas	Didesnis Finansų ministerijos ir ANAF kompiuterinės sistemos kibernetinis saugumas	Kibernetinio saugumo sistema veikia				2 KETVIRTIS	2023	Finansų ministerijos ir (arba) Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros informacinė sistema atnaujinama šiais kibernetinio saugumo ir infrastruktūros komponentais: žiniatinklio taikomosios programos užkardos komponentai, taikomosios programos pristatymo valdiklis, saugumo operacijų centras, tinklo aptikimo ir reagavimo įranga – OSI LAYER 3, įskaitant IPS IDS paslaugas, esamos aktyvaus katalogo infrastruktūros atnaujinimas siekiant centralizuotai valdyti naudotojus, aparatinė ir programinė įranga, skirta automatiškai atnaujinti naudojamų taikomųjų programų saugumo pataisas. Investicijomis sudaromos sąlygos tikruoju laiku saugiai dalytis duomenimis su tiksliais ir (arba) naujausiais duomenimis. Ji taip pat rūpinasi duomenų ir informacijos privatumu, taip pat saugumo valdymu.
229	3 investicija. Užtikrinti gebėjimą reaguoti į dabartinius ir būsimus informacijos iššūkius, be kita ko, pandemijos kontekste, vykdant Finansų ministerijos ir (arba) Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros skaitmeninę transformaciją	Tikslas	Įsigyta 80 proc. IT aparatinės ir programinės įrangos infrastruktūros duomenų centruose		Procentinė dalis (%)	30.67	80	2 KETVIRTIS	2026	Aparatinės ir programinės įrangos infrastruktūros ir pagalbinės infrastruktūros, skirtos elektroninėms paslaugoms mokesčių mokėtojams teikti, įsigijimas. Infrastruktūros įsigijimas duomenų centruose turi atsispindėti NCFI/Finansų ministerijos ilgalaikio turto inventoriuje, kuriame programinė ir aparatinė įranga bei pagalbiniai infrastruktūros elementai pagal nacionalinės teisės aktus registruojami kaip ilgalaikis turtas.
230	4 investicija. Elektroninės muitinės sukūrimas	Tikslas	Atnaujinta aparatinės ir programinės įrangos infrastruktūra		Procentinė dalis (%)	0	100	4 KETVIRTIS	2022	Modernizuota aparatinės įrangos programinės įrangos infrastruktūra. Šie projektai yra susiję su IT infrastruktūra, investuojant į aparatinę ir programinę įrangą, kuri teikia būtiną paramą bendram muitinės IT sistemos veikimui. Taigi šis tikslas naudojamas siekiant nustatyti infrastruktūros modernizavimo lygį (nedidelis ir sunkus) ir apima investicijas į: programuojamasis tinklo sprendimas, programinės įrangos „VMware“ kodų naujovinimas ir licencijos, įskaitant paramą ir (arba) abonementą, infrastruktūros saugumo sprendimas Muitinės integruotos informacinės sistemos IT, įskaitant pagalbines paslaugas, licencijas ir abonementus, „Oracle“ duomenų bazės įmonių redagavimo licencijos duomenų bazėms, kurių reikia Muitinės integruotos informacinės sistemos komponentams eksploatuoti, sprendimas dėl centralizuoto naudotojų valdymo, kompiuterizuotos darbo vietos ir sistemų operacinės sistemos atnaujinimo paslaugos Integruotai Muitinės informacinei sistemai.
232	4 investicija. Elektroninės muitinės sukūrimas	Tikslas	Intervencinės priemonės, susijusios su IT sistemomis		Skaičius	0	9	2 KETVIRTIS	2026	1. Veikia muitinės deklaracijos IT sistema, 2. Suderinimas su ICS2 (Importo kontrolės sistema) sistema – 1 etapas, atitinkamai nacionalinės rizikos analizės sistemos RMF-(Rizikos valdymo sistema) RO sujungimas su transeuropine ICS2 sistema. Suderinimas su ICS2 sistema – 2 etapas ir suderinimas su ICS2 sistema – 3 etapas, 3. EMCS_RO sistemos (Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistemos) suderinimas su EMCS 4 etapu, atitinkamai suderinimas su dabartinėmis EMCS sistemos (Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistemos) versijomis, 4.NCTS_RO (Nacionalinė bendroji tranzito sistema) 5 etapas ir AES_RO veikia, 5. Nacionalinės importo sistemos modernizavimas pagal Sąjungos muitinės kodeksą, įskaitant susijusių prašymų atnaujinimą, 6. UUM & DS vienodas vartotojų valdymas ir skaitmeninis parašas veikia, 7. Veikia muitinės priežiūros ir kontrolės veiklos stebėsenos sistema, 8. Prašymas išduoti leidimą veiklai laisvojoje zonoje ir jos valdymas yra funkciniai 9. Veikia nacionalinių sprendimų (leidimų) valdymo taikomoji programa. Be to, dviejose pasienio muitinės įstaigose turi būti įrengti skaitytuvai.
233	4 investicija. Elektroninės muitinės sukūrimas	Tikslas	Elektroniniu būdu vykdomos muitinės veiklos procentinė dalis		Procentinė dalis (%)	80	100	4 KETVIRTIS	2025	Šiomis investicijomis iki 100 proc. padidinama muitinio įforminimo veiklos, ekonominės veiklos vykdytojų ir muitinių keitimosi informacija, valstybių narių muitinių keitimosi informacija elektroniniu būdu procentinė dalis.
234	5 investicija. Biudžeto programavimo mechanizmo stiprinimas	Etapas	IT sistemos BUGET_NG atnaujinimas	„Budget_NG“ sistema atnaujinta				4 KETVIRTIS	2025	Atnaujinti nacionalinio biudžeto rengimo ir valdymo IT sistemą, kad būtų galima: – duomenų ir informacijos apie biudžeto išlaidas valdymas politikos ir programos lygmeniu (biudžeto procedūrų analizė, ataskaitų rengimo laiko racionalizavimas), – didesnis biudžeto proceso skaidrumas skelbiant analizes ir ataskaitas. – Modernizuoti biudžeto programų stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemą.
235	6 investicija. Ekonominio modeliavimo priemonė (pensijų reformos galimybių modeliavimo priemonių rinkinys), skirta instituciniams gebėjimams didinti, kad būtų galima prognozuoti pensijų išlaidas	Etapas	Atnaujinta ekonominio modeliavimo priemonė	Atnaujinta ekonominio modeliavimo priemonė				4 KETVIRTIS	2023	Ekonominio modeliavimo priemonė (pensijų reformos galimybių modeliavimo priemonių rinkinys) atnaujinama siekiant įvertinti (ex ante) struktūrinių pensijų reformų poveikį vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, patikslinant parengtas prognozes ir analizuojant pensijų sistemos tvarumą. Investicijos taip pat apima aštuonių atsakingų darbuotojų mokymą naudojant naująjį priemonių rinkinį.
238	8 investicija. Veikia Nacionalinis plėtros bankas	Etapas	Programinės įrangos (licencijų) ir aparatinės įrangos (nešiojamųjų kompiuterių) pirkimas, IT paslaugos darbuotojams, Nacionalinio plėtros banko ir Finansų ministerijos darbuotojų mokymas	Pasirašytos pirkimo sutartys				4 KETVIRTIS	2024	Nacionalinis plėtros bankas perka: programinė įranga, aparatinė įranga ir kita įranga, leidžianti darbuotojams atlikti savo pareigas, ITC infrastruktūros įranga ir paslaugos duomenų centrams, debesijos ir telekomunikacijų infrastruktūra, taip pat junglumas, bankininkystės taikomosios programos, IT paslaugos darbuotojams, techninė pagalba ir mokymo paslaugos Nacionalinio plėtros banko darbuotojams ir Finansų ministerijos darbuotojams, dalyvaujantiems vertinant banko veiklos rezultatus.
239	9 investicija. Parama pensijų bylų vertinimo procesui	Etapas	Visos pensijų bylos perskaičiuotos	Visos pensijų bylos perskaičiuotos				4 KETVIRTIS	2023	Visos maždaug 5 mln. pensijų bylos perskaičiuotos pagal naująjį pensijų įstatymą. Vyriausybė visiems piliečiams paštu siunčia sprendimą dėl perskaičiavimo rezultatų.
240	10 investicija. Pažangios e. paslaugos skaitmeninant pensijų sistemą	Etapas	Nacionalinės valstybinių pensijų agentūros funkcinė IT sistema	Funkcinė IT sistema				2 KETVIRTIS	2026	Sukurta Nacionalinės valstybinių pensijų agentūros (CNPP) IT sistema, kuria gali naudotis piliečiai, institucijos ir vyriausybė. Naująją centralizuotą ir integruotą informatikos sistemą sudaro: -Visuomenei skirtas portalas (ryšių komponentas), kuriame teikiamos šios elektroninės paslaugos: ·pensijos ir kitos socialinio draudimo teisės, ·prašymo išduoti gydymo bilietus pildymas, ·paslaugos, susijusios su mokesčių mokėtojų apskaitos sritimi, ·nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos, ·programa „e-Talon“, automatiškai sukurianti aktyvių pensininkų mėnesio pensijos kuponą elektroniniu formatu ·individualiems poreikiams pritaikytos ataskaitos ir (arba) privati virtuali erdvė piliečiams. -Vidinis dokumentų srauto skaitmeninimas (ECM, ERP), -Istorinių duomenų analizės sistemos ir sprendimai (verslo žvalgyba), -Sąveika su kitomis viešosiomis sistemomis (API), -Kibernetinis saugumas, -Duomenų bazių dubliavimas ir atsparumas (atsigavimas po nelaimių).

H.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

11 investicija. Kapitalo injekcija į Nacionalinį plėtros banką

Šia priemone siekiama remti Rumunijos ekonomikos augimo potencialą struktūriškai koreguojant viešosios paramos, skirtos rinkos nepakankamumo ir ekonomikos neveiksmingumo problemoms spręsti, lygį. Priemonę sudaro 250 mln. EUR nuosavo kapitalo injekcija į Nacionalinį plėtros banką.

Nacionalinis plėtros bankas patvirtina naują investicijų politiką dėl papildomo nuosavo kapitalo naudojimo. Investavimo politika apima finansinio (-ių) produkto (-ų) aprašymą nurodant numatomą reikalavimus atitinkančių galutinių pagalbos gavėjų, kuriuos iš pradžių numatoma remti papildomu nuosavu kapitalu, rūšį, įskaitant numatomą kiekvieno finansinio produkto įgyvendinimo tvarkaraštį ir numatomą sumą. Nacionalinis plėtros bankas papildomam nuosavam kapitalui naudoja tą pačią audito ir kontrolės sistemą, kurią Komisija teigiamai įvertino pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 157 straipsnį. Investicijų politikoje reikalaujama, kad finansinis (-iai) produktas (-ai), kuriam (-iems) teikiama papildoma nuosavo kapitalo parama, atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą, kaip nustatyta reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01). Visų pirma, pagal investavimo politiką reikalavimų neatitinka šis veiklos rūšių ir turto sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą 9 , ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 10 , iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 11 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 12 . Be to, bendros paramos įmonėms atveju investicijų politika netaikoma įmonėms, kurios daugiausia dėmesio skiria 13 šiems sektoriams: I) iškastiniu kuru grindžiama energijos gamyba ir susijusi veikla 14 ; II) energijai imlios ir (arba) daug CO2 išmetančios pramonės šakos 15 ; III) taršių transporto priemonių gamyba, nuoma ar pardavimas 16 ; IV) atliekų surinkimas, atliekų apdorojimas ir šalinimas 17 , v) branduolinio kuro perdirbimas, branduolinės energijos gamyba. Be to, vykdant investicijų politiką turi būti reikalaujama, kad galutiniai naudos gavėjai laikytųsi atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.

Patenkinamas šios priemonės tarpinių reikšmių pasiekimas priklauso nuo to, ar patenkinamai pasiekta 5 reformos „Nacionalinio plėtros banko įsteigimas“ 210 tarpinė reikšmė.

H.4. Paskolos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
240a straipsnis	11 investicija. Kapitalo injekcija į Nacionalinį plėtros banką	Etapas	Investicijų politika	Investicijų politikos priėmimas				1 KETVIRTIS	2026	Nacionalinio plėtros banko investicijų politikos, susijusios su papildomo nuosavo kapitalo naudojimu, priėmimas.
240b	11 investicija. Kapitalo injekcija į Nacionalinį plėtros banką	Etapas	Nuosavo kapitalo injekcija	Perdavimo pažymėjimas				2 KETVIRTIS	2026	Rumunija perveda 250 mln. EUR Nacionaliniam plėtros bankui, kad padidintų savo nuosavą kapitalą. Be nuosavo kapitalo injekcijos į Nacionalinį plėtros banką, kuri yra EGADP investicija, Rumunija ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d. pateikia ataskaitą, kurioje nurodo veiksmus, kurių ėmėsi Nacionalinis plėtros bankas, kad įgyvendintų investicijų politiką, įskaitant veiksmus, kurių imtasi siekiant įgyvendinti finansinius produktus, kuriuos iš pradžių tikimasi paremti papildomu nuosavu kapitalu, taip pat numatomus veiksmus, kurių reikia imtis siekiant toliau įgyvendinti tuos produktus.

I.9 KOMPONENTAS. Parama verslui, moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos

Šis komponentas apima reformas ir investicijas, kuriomis siekiama gerinti verslo aplinką Rumunijoje, įskaitant mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sektorių.

Šio komponento tikslas – remti Rumunijos įmones, ypač mažąsias ir vidutines įmones, taip pat viešąsias organizacijas, vykdančias mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas. Reformos, kuriomis remiamos investicijos, apima reglamentavimo pakeitimus, kuriais siekiama sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą supaprastinant teisės aktus ir (arba) veiklos pradžios ir (arba) pabaigos procedūras, taip pat gaunant licencijas. Reformomis taip pat sprendžiama neaiškio valdymo, mokslinių tyrimų plėtros ir inovacijų sistemos susiskaidymo ir veiksmingumo problema ir remiamas jos bendradarbiavimas su privačiuoju sektoriumi. Investicijos yra susijusios su skaitmeninės platformos, skirtos supaprastintoms viešosioms paslaugoms įmonėms teikti, įskaitant licencijų gavimą, mažųjų ir vidutinių įmonių ir įmonių galimybes gauti finansavimą finansinėmis priemonėmis ir dotacijomis, sukūrimu. Papildomos investicijos yra susijusios su mokslinių tyrimų kompetencijos centrų ir mokslinių tyrimų projektų, kuriems vadovauja tarptautiniu mastu pripažinti tyrėjai, finansavimu.

Reformomis ir investicijomis padedama įgyvendinti 2019 ir 2020 m. Rumunijai pateiktą rekomendaciją dėl poreikio gerinti sprendimų priėmimo proceso kokybę ir nuspėjamumą (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 5); ir paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų, kuriais remiamas ekonomikos konkurencingumas, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos rėmimo ir vietos paslaugų teikėjų integravimo į ES strategines vertės grandines, įgyvendinimą (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

I.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Investicija. Finansinės priemonės privačiajam sektoriui

2.a tarpinė investicija. Klimato politikos portfelio garantija

Šios dalinės investicijos tikslas – teikti finansavimą ir investicijas MVĮ (iki 249 darbuotojų), įmonėms, kuriose dirba iki 500 darbuotojų, ir asmenims pasitelkiant apyvartinį kapitalą, kredito linijas, investicines paskolas arba išperkamąją nuomą, siekiant investuoti ir finansuoti energijos vartojimo efektyvumo didinimą įmonėse ir gyvenamųjų namų bei pastatų sektoriuje. Priemonės tikslas – spręsti dabartinius Rumunijos uždavinius remiant investicijas į energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektorius. Dalinės investicijos teikiamos kaip portfelio garantija, kurią kaip įnašą į „InvestEU“ įgyvendina Europos investicijų fondas (EIF). Konkretūs priemonės tikslai ir energijos vartojimo efektyvumo užmojai, taip pat struktūra ir tinkamumo kriterijai turi būti visiškai suderinti ir atitikti šiuo metu rengiamos „InvestEU“ ES skyriaus priemonės tikslus ir užmojus.

Siekiant užtikrinti, kad dalinė investicija atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), Europos Komisijos ir Rumunijos vyriausybės susitarime dėl įnašo reikalaujama, kad „InvestEU“ fondui būtų taikomos Komisijos techninės tvarumo patikros gairės. Be to, į Europos Komisijos ir EIF garantijos susitarimą neįtraukiamas šis veiklos rūšių ir turto sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 18 ir ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. 19

Ši priemonė papildo 2.2 dalinę investiciją. Klimato politikos veiksmų portfelio garantija

Investicija. Privačiojo sektoriaus pagalbos schemos

3.a. tarpinė investicija „ MVĮ skaitmeninimui skirta pagalbos schema“

Šios dalinės investicijos tikslas – remti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) skaitmenizaciją.

Dalinę investiciją sudaro dvi priemonės: I) dotacijų schema, skirta remti verslininkus, kuriančius pažangias skaitmenines technologijas; ii) iki 100 000 EUR vienai įmonei dotacijų schema, skirta remti skaitmenines technologijas diegiančias MVĮ.

Ši priemonė papildo 3.1 dalinę investiciją. Pagalbos MVĮ skaitmeninimui schema

Reforma. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valdymo supaprastinimas

Šios reformos tikslas – racionalizuoti Rumunijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemos valdymą.

Reformą sudaro teisės akto (-ų), skirto (-ų) mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklos politikai koordinuoti, priėmimas.

Šia priemone papildoma 2 reforma „Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valdymo supaprastinimas“.

3 reforma. Mokslinių tyrimų srities karjeros reforma

Šios reformos tikslas – padidinti mokslo darbuotojo karjeros patrauklumą ir mokslo darbuotojų veiklos rezultatus.

Reformą sudaro teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) siekiama reformuoti mokslinių tyrimų srities karjerą Rumunijoje, priėmimas.

Investicija. Kompetencijos centrų steigimas

Investicijos tikslas – spręsti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijų teminio susiskaidymo problemą.

Investicijas sudaro penkių mokslinių tyrimų veiklai skirtų kompetencijos centrų įsteigimas.

Šia priemone papildoma 5 investicija „Kompetencijos centrų steigimas ir veikimas“.

8 investicija. Programos, kuria siekiama pritraukti itin specializuotus žmogiškuosius išteklius iš užsienio į mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklą, parengimas

Šių investicijų tikslas – padidinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijos mokslinių tyrimų pajėgumus.

Investicijas sudaro finansavimas mokslinių tyrimų projektams, kuriems vadovauja geriausi tarptautiniai tyrėjai, dirbantys Rumunijoje įsikūrusioje mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijoje.

9 investicija. Parama asmenims, gavusiems „Marie Skłodowskos-Curie“ individualios stipendijos apdovanojimą

Šių investicijų tikslas – padidinti karjeros mokslinių tyrimų srityje patrauklumą ir padėti patvirtintiems tyrėjams vykdyti savo mokslinių tyrimų projektą.

Investicijas sudaro dotacijos skyrimas tyrėjams, kuriems iki 2023 m. gruodžio 31 d. suteiktas programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ individualus pažangumo ženklas, kad jie galėtų vykdyti programos „Horizontas 2020“ ir programos „Europos horizontas“ mokslinių tyrimų projektus.

10 investicija. Nacionalinio aštuonių regioninių profesinio orientavimo centrų tinklo įsteigimas ir finansinė parama

Šių investicijų tikslas – suteikti mokslo darbuotojo karjeros orientavimą ir pritraukti žmones į mokslo darbuotojo profesiją.

Investicijas sudaro mokslinių tyrimų karjeros orientavimo centrų tinklo sukūrimas ir finansinė parama.

I.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
252	2.a investicija „Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės. Klimato politikos portfelio garantija“	Tikslas	Finansavimo ar investavimo operacijos, sudarančios 100 % visos „InvestEU“ investicijų komiteto patvirtintai priemonei skirtų išteklių sumos		Procentinė dalis (%)	0	100	2 KETVIRTIS	2024	Finansavimo ar investavimo operacijos, sudarančios 100 % visos „InvestEU“ investicijų komiteto patvirtintai priemonei skirtų išteklių sumos
263	Investicija. Privačiojo sektoriaus pagalbos schemos. MVĮ skaitmeninimui skirta pagalbos schema	Tikslas	Pasirašytų finansavimo sutarčių skaičius		Skaičius	0	4 611	4 KETVIRTIS	2025	Su įmonėmis pasirašytos finansavimo sutartys, kuriomis remiamas skaitmeninių technologijų ir (arba) sprendimų diegimas ir skaitmeninė verslo procesų transformacija.
272	Reforma. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valdymo supaprastinimas	Etapas	Nuolatinės sistemos, kuria užtikrinamas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politikos rengimas, įgyvendinimas, stebėsena ir vertinimas, sukūrimas ir Rumunijos politikos rėmimo priemonės šalies ataskaitoje išdėstytų rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ataskaitos patvirtinimas.	Teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) sukuriama nuolatinė sistema, kuria užtikrinamas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politikos rengimas, įgyvendinimas, stebėsena ir vertinimas, ir patvirtinta ataskaita dėl pažangos įgyvendinant rekomendacijas, išsamiai išdėstytas Rumunijos politikos rėmimo priemonės šalies ataskaitoje.				2 KETVIRTIS	2026	Į teisės aktą (-us) įtraukiamos nuostatos, kuriomis siekiama sukurti nuolatinę sistemą, užtikrinančią suderintą mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politikos rengimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą visose finansavimo įstaigose. Nacionalinė mokslo ir technologijų politikos taryba tvirtina Rumunijos politikos rėmimo priemonės šalies ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ataskaitą.
273	Reforma. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valdymo supaprastinimas	Etapas	Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) įsteigiamas vienas organas, apimantis esamas tarybas, užtikrinantis ministerijų veiklos koordinavimą ir palaikantis ryšius su privačiuoju sektoriumi, įsigaliojimas	Teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) įsteigiama viena įstaiga				2 KETVIRTIS	2023	Teisės akto (-ų) pakeitimai, kuriais siekiama sukurti naują vyriausybinio lygmens įstaigą, atliekančią sprendimų priėmimo vaidmenį, daugiausia dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms bei pažangiosios specializacijos politikai, dalyvaujant atsakingoms ministerijoms. Ši įstaiga koordinuoja mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklą (įskaitant moksliniais tyrimais grindžiamas inovacijas ir verslumą) nacionaliniu lygmeniu. Šios įstaigos sekretoriato funkcijas užtikrina Nacionalinė mokslinių tyrimų institucija.
274	3 reforma. Mokslinių tyrimų srities karjeros reforma	Etapas	Teisės akto (-ų) dėl mokslo darbuotojo karjeros ir statuso įsigaliojimas	Teisės aktas (-ai) dėl mokslo darbuotojo karjeros ir statuso				2 KETVIRTIS	2024	Teisės akte (-uose) išsamiai aprašomi pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai (kurie naudojami vertinant tyrėjų veiklos rezultatus) ir išsamiai aprašomi „gero elgesio mokslinių tyrimų srityje“ standartai, taigi ir galimybė gauti finansavimą ir stipendijas. Į naujus teisės aktus įtraukiami šie reikalavimai: a)daryti pažangą mokslinių tyrimų srityje remiantis nuopelnais grindžiamais principais, b)užtikrinti įdarbinimą taikant skaidrias, atviras ir konkurencingas procedūras, c)Užtikrinti gerąją patirtį, susijusią su mokslinių tyrimų etika ir sąžiningumu. Teisės aktas (-ai) taip pat apima finansinių ir nefinansinių paskatų sistemą, kuria skatinama priimti Europos mokslininkų chartiją ir Mokslininkų priėmimo į mokslinių tyrimų įstaigas kodeksą.
275	3 reforma. Mokslinių tyrimų srities karjeros reforma	Tikslas	Institucijos, kurios laikosi Europos mokslininkų chartijos ir Mokslininkų priėmimo į darbą kodekso, inicijavo veiksmų planų rengimo, taikymo ir vertinimo procesą		Skaičius	5	16	4 KETVIRTIS	2025	11 papildomų institucijų, kurios laikosi Europos mokslininkų chartijos ir Mokslininkų priėmimo į darbą kodekso, inicijuoja veiksmų planų rengimo, taikymo ir vertinimo procesą, remdamosi Europos Komisijos priemone „Mokslininkams skirta žmogiškųjų išteklių strategija“ (HRS4R).
281	Investicija „Kompetencijos centrų steigimas“	Tikslas	Įmonės, gaunančios finansavimą mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklai		Skaičius	0	25	1 KETVIRTIS	2026	Ne mažiau kaip 25 įmonės turi būti gavusios finansavimą mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklai per kompetencijos centrus.
284	8 investicija. Žmogiškųjų išteklių pritraukimo iš užsienio į mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklą programa	Tikslas	Tarptautinių tyrėjų vadovaujami projektai		Skaičius	0	100	4 KETVIRTIS	2023	100 atrinktų projektų, kuriems vadovauja tarptautiniai tyrėjai ir kuriuos vykdo Rumunijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijos.
285	9 investicija. Parama asmenims, gavusiems „Marie Skłodowskos-Curie“ individualios stipendijos apdovanojimą	Tikslas	Programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ pažangumo ženklo gavėjai		Skaičius	0	10	4 KETVIRTIS	2023	Ne mažiau kaip 10 programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ pažangumo ženklo gavėjų už puikias individualias stipendijas gauna dotaciją programos „Horizontas 2020“ ir programos „Europos horizontas“ mokslinių tyrimų projektams vykdyti.
287	10 investicija. Aštuonių regioninių profesinio orientavimo centrų nacionalinio tinklo sukūrimas ir finansinė parama	Tikslas	Įsteigti regioniniai mokslinių tyrimų srities karjeros orientavimo centrai		Skaičius	0	8	2 KETVIRTIS	2026	8 regioniniai mokslinių tyrimų karjeros orientavimo centrai veikia 8 valstybiniuose universitetuose. Centrų funkcijos yra šios: -mokslo darbuotojų profesinis orientavimas, -žmonių pritraukimas siekti karjeros mokslinių tyrimų srityje, -veikdami kaip tinklas.

I.3. Paskolų reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma. Teisėkūros skaidrumas, biurokratizmo mažinimas ir procedūrų supaprastinimas įmonėms

Šios reformos tikslas – sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą.

Šią reformą sudaro teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) siekiama supaprastinti įmonėms taikomas reguliavimo procedūras ir padidinti jų skaidrumą, priėmimas.

1 investicija. Skaitmeninės platformos, susijusios su teisėkūros skaidrumu, biurokratizmo mažinimu ir procedūrų supaprastinimu įmonėms.

Šių investicijų tikslas – suteikti skaitmeninę prieigą ir galimybę vykdyti operacijas, susijusias su konkrečiais įmonėms taikomais reguliavimo reikalavimais.

Investicijas sudaro skaitmeninių platformų, skirtų paslaugoms įmonėms teikti, kūrimas.

2 investicija. Privačiojo sektoriaus finansinės priemonės

Dalinė investicija. Portfelio garantija atsparumui didinti

Šios dalinės investicijos tikslas – pašalinti finansines kliūtis, su kuriomis susiduria Rumunijos įmonės siekdamos gauti finansavimą, t. y.: padidėjusios finansavimo išlaidos, įkaito trūkumas ir nuvertėję kredito kanalai. Visų pirma dalinėmis investicijomis siekiama spręsti Rumunijos įmonių likvidumo ir (arba) nemokumo problemas, kylančias dėl didelio ir laikino jų pajamų sumažėjimo dėl COVID-19 krizės. Atsižvelgiant į tai, priemonė parengiama taip, kad būtų pagerintos galimybės gauti finansavimą ir atgaivinti užblokuoti skolinimo kanalai COVID-19 krizės metu ir po jos, remiant investicijas arba įmonių apyvartinio kapitalo poreikius. Dalinės investicijos teikiamos kaip portfelio garantija, kurią kaip įnašą į „InvestEU“ įgyvendina Europos investicijų fondas (EIF).

Siekiant užtikrinti, kad dalinė investicija atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), Europos Komisijos ir Rumunijos vyriausybės susitarime dėl įnašo reikalaujama, kad „InvestEU“ fondui būtų taikomos Komisijos techninės tvarumo patikros gairės. Be to, į Europos Komisijos ir EIF garantijos susitarimą neįtraukiamas šis veiklos rūšių ir turto sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 20 ir ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. 21

Dalinė investicija. Klimato politikos veiksmų portfelio garantija

Siekiant užtikrinti, kad dalinė investicija atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), Europos Komisijos ir Rumunijos vyriausybės susitarime dėl įnašo reikalaujama, kad „InvestEU“ fondui būtų taikomos Komisijos techninės tvarumo patikros gairės. Be to, į Europos Komisijos ir EIF garantijos susitarimą neįtraukiamas šis veiklos rūšių ir turto sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 22 ir ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. 23

Šia priemone papildoma 2.a investicija „Klimato politikos portfelio garantija“;

MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms skirta 2.3 dalinė investicija: Atgaivinimo rizikos kapitalo fondas

Šios dalinės investicijos tikslas – teikti paramą nuosavam kapitalui MVĮ, vidutinės kapitalizacijos įmonėms, įskaitant startuolius, ankstyvaisiais ir pažangiais augimo etapais veikiančioms įmonėms ir infrastruktūros projektams, kuriais daugiausia dėmesio skiriama atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir energijos vartojimo efektyvumui. Parama teikiama per rizikos kapitalo fondus ir infrastruktūros fondus, kurie yra Europos investicijų fondo (EIF) valdomo rizikos kapitalo fondo dalis.

Siekiant užtikrinti, kad dalinė investicija atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), Rumunijos vyriausybės ir EIF finansavimo susitarime ir vėlesnėje finansinės priemonės investavimo politikoje:

-reikalauti, kad būtų taikomos Komisijos „InvestEU“ fondo tvarumo patikros techninės gairės; ir

-išbraukti iš tinkamumo finansuoti veiklos rūšių ir turto sąrašą: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą 24 ; II) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 25 ; III) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 26 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 27 ; ir iv) veiklą ir turtą, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali padaryti žalos aplinkai; ir

-reikalauti, kad įmonės, kurios per praėjusius finansinius metus daugiau kaip 50 proc. savo pajamų gavo iš veiklos ir (arba) turto, įtrauktų į neįtraukimo sąrašą, priimtų ir paskelbtų žaliosios pertvarkos planus; ir

-reikalauti, kad EIF patikrintų visų sandorių, įskaitant sandorius, kuriems tvarumo patikrinimas netaikomas, teisinę atitiktį atitinkamiems paramos gavėjo ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams.

Pagalbinė priemonė. Skaitmenizacijos, klimato politikos veiksmų ir kitų interesų sričių fondų fondas

Dalinių investicijų tikslas – per fondų fondą teikti paramą didelėms įmonėms (kuriose dirba daugiau kaip 500 darbuotojų ir (arba) kurių metinė apyvarta viršija 50 mln. EUR, o bendras metinis balansas viršija 43 mln. EUR), viešiesiems subjektams ir specialiosios paskirties įmonėms, investuojant į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, taip pat investuojant į skaitmeninimą ir ilgalaikį turtą. Taip skatinamos didesnės tikslinių įmonių investicijos, kuriomis prisidedama prie klimato ir skaitmeninių tikslų, ir skatinamas įmonių augimas ir plėtra, savo ruožtu kuriant naujas užimtumo galimybes ir remiant platesnį ekonomikos atsigavimą. Parama teikiama kaip fondų fondas, kurio valdymas pavedamas Europos investicijų bankui (EIB).

Siekiant užtikrinti, kad dalinės investicijos atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), Rumunijos vyriausybės ir EIB finansavimo susitarimu ir vėlesne finansinės priemonės investavimo politika:

-reikalauti, kad būtų taikomos Komisijos „InvestEU“ fondo tvarumo patikros techninės gairės; ir

-išbraukti iš tinkamumo finansuoti veiklos rūšių ir turto sąrašą: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą 28 ; II) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 29 ; III) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 30 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 31 ; ir iv) veiklą ir turtą, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali padaryti žalos aplinkai; ir

-reikalauti, kad EIB patikrintų visų sandorių, įskaitant sandorius, kuriems tvarumo patikrinimas netaikomas, teisinę atitiktį atitinkamiems paramos gavėjo ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams.

Dalinė investicija. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą gyvenamųjų namų ir pastatų sektoriuje

Finansinė priemonė yra portfelio garantija, kurią įgyvendina Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB).

Šios dalinės investicijos tikslas – teikti finansavimą ir investicijas energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiųjų išteklių energijai gyvenamųjų namų ir pastatų sektoriuje. Dalinės investicijos teikiamos kaip portfelio garantija, kurią kaip įnašą į „InvestEU“ įgyvendina Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB).

Siekiant užtikrinti, kad dalinė investicija atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), Europos Komisijos ir Rumunijos vyriausybės susitarime dėl įnašo reikalaujama, kad „InvestEU“ atveju būtų taikomos Komisijos techninės tvarumo patikros gairės. Be to, pagal Europos Komisijos ir ERPB garantijos susitarimą tinkamumo finansuoti reikalavimų neatitinka šis veiklos ir turto sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą, 32 ir ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. 33

3 investicija. Pagalbos privačiajam sektoriui schemos

Tarpinė investicija. Pagalbos MVĮ skaitmeninimui schema

Šios dalinės investicijos tikslas – remti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) skaitmenizaciją.

Dalinę investiciją sudaro dvi priemonės: I) dotacijų schema, skirta remti verslininkus MTP ir pažangiųjų skaitmeninių technologijų diegimo srityje, ir ii) iki 100 000 EUR vienai įmonei dotacijų schema, skirta remti skaitmenines technologijas diegiančias MVĮ.

Ši priemonė papildo 3.a investiciją „MVĮ skaitmeninimui skirta pagalbos schema“.

Subinvesticija. Parama Rumunijos įmonėms, įtrauktoms į vertybinių popierių biržos sąrašus

Šios dalinės investicijos tikslas – padėti įmonėms didinti galimybes gauti finansavimą išleidžiant naujas akcijas.

Dalinę investiciją sudaro Rumunijos bendrovių finansavimas pagal finansavimo sutartis, kuriose yra nuostatų dėl jų įtraukimo į Bukarešto vertybinių popierių biržos sąrašus.

4 investicija. Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai. Mažos galios procesoriai ir puslaidininkių lustai

Šių investicijų tikslas – remti mikroelektronikos srities plėtrą Rumunijoje.

Investicijas sudaro: užtikrinti intelektinę nuosavybę, ii) paspartinti pažangiųjų technologijų taikymą; ir iii) koordinavimą su pajėgumais ir poreikiais Europos lygmeniu.

2 reforma. Supaprastinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valdymą

Šios reformos tikslas – racionalizuoti Rumunijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemos valdymą.

Reformą sudaro teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) siekiama racionalizuoti ir sustiprinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politikos valdymą ir taikymą, priėmimas.

Šia papriemone papildoma 2.a reforma „Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valdymo supaprastinimas“.

4 reforma. Glaudesnis verslo ir mokslinių tyrimų bendradarbiavimas

Reformos tikslas – stiprinti įmonių ir viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų bendradarbiavimą ir sukurti palankią aplinką viešosioms ir privačiosioms investicijoms.

Reformą sudaro mokslinių tyrimų projektų valdymo supaprastinimas ir verslo bei mokslinių tyrimų bendradarbiavimo stiprinimas.

5 reforma. Parama Rumunijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijoms integruoti į Europos mokslinių tyrimų erdvę

Šios reformos tikslas – pagerinti Rumunijos viešųjų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijų veiklos rezultatus bei konsolidaciją ir jų integraciją į Europos mokslinių tyrimų erdvę.

Reformą sudaro teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) siekiama integruoti mokslinių tyrimų institucijas, priėmimas.

5 investicija. Kompetencijos centrų steigimas

Investicijos tikslas – spręsti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijų teminio susiskaidymo problemą.

Investicijas sudaro penkių kompetencijos centrų, skirtų mokslinių tyrimų veiklai vykdyti, įsteigimas.

Šia priemone papildoma 5.a investicija „Kompetencijos centrų steigimas ir veikimas“.

I.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
241	1 reforma. Teisėkūros skaidrumas, biurokratizmo mažinimas ir procedūrų supaprastinimas įmonėms	Etapas	Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama racionalizuoti, supaprastinti ir visiškai suskaitmeninti su verslu susijusias procedūras, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti i) Įstatymo Nr. 31/1990 dėl bendrovių teisės, ii) Įstatymo Nr. 26/1990 dėl įmonių registro, iš naujo paskelbto, iii) Dekreto įstatymo Nr. 122/1990 dėl užsienio bendrovių ir ekonominių organizacijų atstovų įgaliojimo ir veiklos Rumunijoje ir iv) Įstatymo Nr. 53/2003 dėl darbo kodekso įsigaliojimą				3 KETVIRTIS	2022	Teisės aktų pakeitimais sumažinama verslo aplinkai tenkanti administracinė našta supaprastinant įmonėms taikomas teisės aktų, veiklos pradžios ir pabaigos procedūras, visų pirma šiuos procesus: a) bendrovės steigimas, pasitraukimas iš rinkos ir (arba) verslo nutraukimas; b) leidimų užsienio atstovybėms Rumunijoje išdavimo ir jų veiklos procedūrų racionalizavimas, supaprastinimas ir skaitmeninimas; C) ataskaitų apie įmonių įsipareigojimus darbo rinkoje teikimas ir kitos privalomos ataskaitos Daromi šių norminių aktų teisės aktų pakeitimai: – Teisingumo ministerijos inicijuotas bendrovių įstatymas Nr. 31/1990; – Įstatymas Nr. 26/1990 dėl įmonių registro, paskelbtas iš naujo; – Ekonomikos, verslumo ir turizmo ministerijos inicijuotas Dekretas įstatymas Nr. 122/1990 dėl užsienio bendrovių ir ekonominių organizacijų atstovų įgaliojimo ir veiklos Rumunijoje; – Įstatymas Nr. 53/2003 dėl Darbo kodekso, inicijuotas Darbo ir socialinės apsaugos ministerijos
242	1 reforma. Teisėkūros skaidrumas, biurokratizmo mažinimas ir procedūrų supaprastinimas įmonėms	Etapas	Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama supaprastinti poveikio MVĮ tyrimą ir padaryti jį skaidrų ir taikytiną, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti Įstatymo Nr. 346/2004 dėl mažųjų ir vidutinių įmonių steigimo ir plėtros skatinimo įsigaliojimą				3 KETVIRTIS	2022	Teisės aktų pakeitimai yra susiję su poveikio MVĮ tyrimu (pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ekonominio, socialinio poveikio ir poveikio aplinkai ex ante vertinimu). Pakeitimais užtikrinama, kad: -Konsultuojamasi su didesne ir reprezentatyvia MVĮ imtimi -kiekvieno pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto poveikio MVĮ tyrimo rezultatai paskelbiami per 30 dienų. -poveikio MVĮ tyrimo rezultatai įtraukti į pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir (arba) jo pakeitimus, susijusius su MVĮ.
243	1 reforma. Teisėkūros skaidrumas, biurokratizmo mažinimas ir procedūrų supaprastinimas įmonėms	Etapas	Įstatymo dėl bendrosios pramonės licencijos įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti bendrosios pramonės licencijos įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Bendrosios pramonės licencijos teise užtikrinama, kad: I.procedūrų, reikalingų su pramone susijusioms licencijoms gauti, reorganizavimą, II. esamų sektorinių licencijų integravimas į vieną bendrą supaprastintą procedūrą, III.pertvarkyti paraiškų teikimo procedūras, įsteigti koordinavimo įstaigą, tarpžinybinę darbo grupę šioms procedūroms koordinuoti, IV.dvigubos kontrolės ir bereikalingo licencijos atnaujinimo reikalavimų panaikinimas, V.Licencijų tipų taksonomijos sukūrimas pagal pagrindinius jų ypatumus ir charakteristikas VI.2003 m. įstatymo pakeitimas, kuriuo nustatoma „nutylėjimo – sutikimo“ politika – Vyriausybės nepaprastasis potvarkis Nr. 27/2003, kuriuo siekiama turėti tylaus pritarimo (nutylėjimo – sutikimo) laikmatį, kuris įsigalioja, kai elektroninė platforma užregistruoja prašymą išduoti licenciją. Prašymas išduoti licenciją patenkinamas automatiškai, jei (kai) gaunamas tylus pritarimas; VII.Rumunijos teisės aktuose įtvirtinti vienkartinio duomenų pateikimo principą, pagal kurį investuotojų teisė reikalauti, kad jie tą pačią informaciją ar dokumentus viešosioms institucijoms pateiktų tik vieną kartą; VIII.Priimti būtinus teisės aktų pakeitimus, kad būtų visiškai įdiegtas elektroninis kontaktinis punktas, įskaitant jo pagrindinių funkcijų apibrėžtį.
244	1 reforma. Teisėkūros skaidrumas, biurokratizmo mažinimas ir procedūrų supaprastinimas įmonėms	Tikslas	Laiko, per kurį galima pradėti verslą, sutrumpinimas		Procentinė dalis (%)	0	50	4 KETVIRTIS	2025	50 proc. trumpesnis laikas, kurio reikia verslui pradėti 2025 m., palyginti su 2020 m. 20 dienų baziniu scenarijumi
245	1 reforma. Teisėkūros skaidrumas, biurokratizmo mažinimas ir procedūrų supaprastinimas įmonėms	Tikslas	Teisės aktai ir (arba) pakeitimai, susiję su MVĮ, kurioms taikytas testas		Procentinė dalis (%)	50 % [2020 M.]	100 %	2 KETVIRTIS	2026	Poveikio MVĮ tyrimas taikomas 100 proc. teisėkūros procedūra priimamų aktų projektų, darančių poveikį MVĮ, pateiktų tvirtinti už mažąsias ir vidutines įmones atsakingai kompetentingai ministerijai.
246	1 investicija. Skaitmeninės platformos, susijusios su teisėkūros skaidrumu, biurokratizmo mažinimu ir procedūrų supaprastinimu įmonėms.	Etapas	Skaitmeninės platformos, sujungtos su valdžios sektoriaus debesija ir prieinamos	Sukurtos ir prieinamos skaitmeninės platformos				4 KETVIRTIS	2025	Internetu turi būti prieinamos bent dvi viešosios skaitmeninės platformos, prijungtos prie valdžios sektoriaus debesijos: – Vieno langelio principu veikianti sistema licencijoms, leidimams ir (arba) sertifikatams gauti, – Platforma, sudaranti sąlygas skaitmeniniam leidimų suteikimui užsienio atstovybėms ir konsultaciniam dialogui su verslo sektoriumi.
247	Investicija „Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės. Portfelio garantija atsparumui didinti“	Etapas	Europos Komisijos ir Rumunijos vyriausybės susitarimo dėl įnašo pasirašymas.	Susitarimas pasirašytas				4 KETVIRTIS	2021	Europos Komisijos ir Rumunijos Vyriausybės susitarimo dėl įnašo pasirašymas, įskaitant: a.Pagal šią priemonę remiamų sandorių atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą ir pašalinimo sąrašą. b.Kriterijai, kuriais užtikrinama, kad finansinė priemonė atitiktų 2021 m. sausio 22 d. Komisijos gaires (SWD(2021) 12 final), susijusias su finansinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma priemonė įgyvendinama kaip įnašas į „InvestEU“ (VN skyrius arba esamo ES skyriaus produkto papildymas), pirmiau minėti a ir b punktai užtikrinami taikant „InvestEU“ nuostatas ir atrinkto įgyvendinančiojo partnerio skolinimo politiką bei atmetimo kriterijus. Papildomos išimtys, būtinos siekiant užtikrinti atitiktį reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), nurodomos Europos Komisijos ir Europos investicijų fondo (EIF) susitarime dėl garantijos. Finansinė priemonė yra EIF įgyvendinama portfelio garantija, pagal kurią teikiamas finansavimas ir investicijos MVĮ, kuriose dirba ne daugiau kaip 249 darbuotojai, ir (arba) įmonėms, kuriose dirba ne daugiau kaip 500 darbuotojų, ir (arba) fiziniams asmenims (toliau – paramos gavėjai), pasitelkiant apyvartinį kapitalą, kredito linijas, investicines paskolas arba išperkamąją nuomą. Finansine priemone šalinamos dabartinės kliūtys, su kuriomis susiduria Rumunijos įmonės siekdamos gauti finansavimą, t. y.: padidėjusios finansavimo išlaidos, įkaito trūkumas ir nuvertėję kredito kanalai. Visų pirma priemone siekiama spręsti likvidumo ir (arba) nemokumo problemas, su kuriomis įmonės susiduria dėl jų nesugebėjimo įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus dėl didelio laikino jų pajamų sumažėjimo dėl COVID-19 krizės. Atsižvelgiant į tai, priemonė parengiama taip, kad būtų pagerintos galimybės gauti finansavimą ir atgaivinti užblokuoti skolinimo kanalai COVID-19 krizės metu ir po jos, remiant investicijas arba įmonių apyvartinio kapitalo poreikius. Tikimasi, kad pagal priemonę bus remiama ne mažiau kaip 1500 paramos gavėjų. Priemonės struktūra turi būti tokia, kad būtų galima pritraukti privačių lėšų. Bet kokia grąža finansinei priemonei, įskaitant grąžinimą, taip pat pelnas, gautas naudojant EGADP lėšas, atėmus fondo valdytojo ir finansų tarpininkų atlygį, naudojama tiems patiems politikos tikslams, be kita ko, po 2026 m.
248	Investicija „Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės. Portfelio garantija atsparumui didinti“	Etapas	Vyriausybės priimtas pasirašytas susitarimas dėl įnašo	Pasirašytas susitarimas dėl įnašo ir jo priėmimas vyriausybėje				2 KETVIRTIS	2026	Vyriausybė priima pasirašytą Rumunijos vyriausybės ir Europos Komisijos susitarimą dėl įnašo, susijusį su valstybės narės skyriumi pagal programą „InvestEU“ (be susitarimo, kuriam taikomas 247 etapas), dėl 200 mln. EUR sumos, skirtos MVĮ linijai. Susitarime dėl įnašo pateikiamas siūlomas įgyvendinantysis partneris ir stebėsenos sistemos, kuri turi būti naudojama teikiant ataskaitas dėl mobilizuojamų lėšų, aprašymas.
249	Investicija „Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės. Portfelio garantija atsparumui didinti“	Tikslas	Finansavimo ar investavimo operacijoms, sudarančioms 100 % „InvestEU“ investicijų komiteto patvirtintai priemonei skirtų išteklių.		Procentinė dalis (%)	0	100	2 KETVIRTIS	2026	Finansavimo ar investavimo operacijoms, sudarančioms 100 % visos priemonei skirtų išteklių sumos (500 mln. EUR), kurią patvirtino „InvestEU“ investicijų komitetas.
250	Investicija. Privačiojo sektoriaus finansinės priemonės. Klimato politikos portfelio garantija	Etapas	Europos Komisijos ir Rumunijos vyriausybės susitarimo dėl įnašo pasirašymas.	Susitarimas pasirašytas				4 KETVIRTIS	2021	Europos Komisijos ir Rumunijos Vyriausybės susitarimo dėl įnašo pasirašymas, įskaitant: a. Atrankos kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar pagal šią priemonę remiami sandoriai atitinka reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, ir pašalinimo sąrašas. b. Kriterijai, kuriais užtikrinama, kad finansinė priemonė atitiktų 2021 m. sausio 22 d. Komisijos gaires (SWD(2021) 12 final), susijusias su finansinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma priemonė įgyvendinama kaip įnašas į „InvestEU“ (galimas esamo produkto papildymas pagal ES skyrių), pirmiau nurodyti a ir b punktai užtikrinami taikant „InvestEU“ nuostatas ir atrinkto įgyvendinančiojo partnerio skolinimo politiką bei atmetimo kriterijus. Papildomos išimtys, būtinos siekiant užtikrinti atitiktį reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), nurodomos Europos Komisijos ir Europos investicijų fondo (EIF) susitarime dėl garantijos. Finansinė priemonė yra EIF įgyvendinama portfelio garantija, pagal kurią teikiamas finansavimas ir investicijos MVĮ, kuriose dirba iki 249 darbuotojų, įmonėms, kuriose dirba iki 500 darbuotojų, ir asmenims (toliau – paramos gavėjai) apyvartiniu kapitalu, kredito linijomis, investicinėmis paskolomis arba išperkamąja nuoma, siekiant investuoti ir finansuoti energijos vartojimo efektyvumo didinimą įmonėse ir gyvenamųjų namų bei pastatų sektoriuje. Tikimasi, kad pagal priemonę bus remiama ne mažiau kaip 250 paramos gavėjų. Priemonės tikslas – spręsti dabartinius Rumunijos uždavinius remiant investicijas į energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektorius. Konkretūs priemonės tikslai ir energijos vartojimo efektyvumo užmojai, taip pat struktūra ir tinkamumo kriterijai turi būti visiškai suderinti ir atitikti šiuo metu rengiamos „InvestEU“ ES skyriaus priemonės tikslus ir užmojus. Priemonės struktūra turi būti tokia, kad būtų galima pritraukti privačių lėšų. Bet kokia grąža finansinei priemonei, įskaitant grąžinimą, taip pat pelnas, gautas naudojant EGADP lėšas, atėmus fondo valdytojo ir finansų tarpininkų atlygį, naudojama tiems patiems politikos tikslams, be kita ko, po 2026 m.
253	Investicija „Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės. Ekonomikos gaivinimo rizikos kapitalo fondas“	Etapas	Europos investicijų fondo ir Rumunijos Vyriausybės finansavimo susitarimo dėl Ekonomikos gaivinimo rizikos kapitalo fondo (toliau – Fondas) įsteigimo ir Fondo investicijų politikos patvirtinimo pasirašymas.	Susitarimas pasirašytas				4 KETVIRTIS	2021	Europos investicijų fondo ir Rumunijos vyriausybės finansavimo susitarimo pasirašymas ir fondo investicijų politikos patvirtinimas. Pastaroji: – priima finansinės priemonės valdymo organai; – laikytis 2021 m. sausio 22 d. Komisijos gairių (SWD(2021) 12 final), susijusių su finansinėmis priemonėmis; – įtraukti atrankos kriterijus, kuriais užtikrinama, kad pagal šią priemonę remiami sandoriai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, pašalinimo sąrašą, reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų; – įtraukti reikalavimą, kad paramos gavėjai, kurie per praėjusius finansinius metus daugiau kaip 50 proc. savo pajamų gavo iš veiklos ar turto, įtrauktų į neįtraukimo sąrašą, priimtų ir paskelbtų žaliosios pertvarkos planus. Fondas teikia finansinių priemonių (nuosavo kapitalo) paramą MVĮ, vidutinės kapitalizacijos įmonėms, įskaitant startuolius, ankstyvaisiais ir pažangiais augimo etapais veikiančioms įmonėms ir infrastruktūros projektams, kuriais daugiausia dėmesio skiriama atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir energijos vartojimo efektyvumui. Parama teikiama per rizikos kapitalo fondus ir infrastruktūros fondus. Tikslinis paramos gavėjų skaičius yra 100. Fondo valdymas pavedamas Europos investicijų fondui (EIF). Įsteigiamas Investicijų komitetas, atsakingas už fondo valdytojo (EIF) pasiūlytų operacijų su tarpininkais patvirtinimą, remiantis rinkos poreikiais ir atviru bei rinkos sąlygas atitinkančiu būdu. EIF valdymo mokesčiai apima veiklos rezultatų elementą. Fondo struktūra turi būti tokia, kad būtų galima pritraukti privačių lėšų. Bet kokia į Fondą ar finansines priemones grąžinta suma, įskaitant grąžintas sumas, taip pat pelnas, gautas naudojant EGADP lėšas, atėmus fondo valdytojo ir finansų tarpininkų atlygį, naudojami tiems patiems politikos tikslams, be kita ko, po 2026 m.
255	Investicija „Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės. Ekonomikos gaivinimo rizikos kapitalo fondas“	Tikslas	Finansavimo ar investavimo operacijoms, sudarančioms 100 % visos Investicijų komiteto patvirtintos tikslinės finansavimo ar investicijų sumos.	Investicijų komitetas patvirtina 100 % visos tikslinės finansavimo ar investicijų sumos.	Procentinė dalis (%)	0	100	2 KETVIRTIS	2026	Finansavimo ar investavimo operacijoms, sudarančioms 100 % visos Investicijų komiteto patvirtintos tikslinės finansavimo ar investicijų sumos.
256	Investicija „Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės. Skaitmeninimo, klimato politikos veiksmų ir kitų interesų sričių fondas“	Etapas	Finansinės priemonės (toliau – Fondas) sukūrimas ir Fondo investicijų politikos patvirtinimas.					1 KETVIRTIS	2022	Europos investicijų banko ir Rumunijos vyriausybės finansavimo susitarimo pasirašymas ir Fondo investicijų politikos patvirtinimas. Pastaroji: – priima finansinės priemonės valdymo organai; – laikytis 2021 m. sausio 22 d. Komisijos gairių (SWD(2021) 12 final), susijusių su finansinėmis priemonėmis; – įtraukti atrankos kriterijus, kuriais užtikrinama, kad pagal šią priemonę remiami sandoriai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų; – įtraukti įsipareigojimą bent 33 proc. lėšų investuoti su klimato kaita susijusiai pertvarkai remti ir 16 proc. lėšų – skaitmeninei pertvarkai remti, taikant EGADP reglamento VI ir VII prieduose pateiktą metodiką. Fondas teikia finansinių priemonių (skolos) paramą bent 8 didelėms įmonėms (kuriose dirba daugiau kaip 500 darbuotojų ir (arba) kurių metinė apyvarta viršija 50 mln. EUR, o bendras metinis balansas viršija 43 mln. EUR), viešiesiems subjektams ir specialiosios paskirties įmonėms investicijomis, kuriomis prisidedama prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, taip pat investicijomis į skaitmeninimą ir ilgalaikį turtą, siekiant paskatinti tikslines įmones daugiau investuoti, kuriomis prisidedama prie klimato ir skaitmeninių tikslų, taip pat skatinti įmonių augimą ir plėtrą, savo ruožtu kuriant naujas užimtumo galimybes ir remiant platesnį ekonomikos atsigavimą. Su klimatu susijusioms intervencinių priemonių sritims pagal EGADP reglamento VI priedą skiriama 33 mln. EUR suma. Su skaitmeninimu susijusioms intervencinių priemonių sritims pagal EGADP reglamento VII priedą skiriama 16 mln. EUR suma. Fondas taip pat gali apimti papildomas su klimatu ir skaitmeninimu susijusias išlaidas. Fondo valdymas pavedamas Europos investicijų bankui (EIB). Įsteigiamas Investicijų komitetas, kurį sudaro nepriklausomi ekspertai ir kuris yra atsakingas už galutinių gavėjų (investuotojų) projektų su dotacijomis susijusių komponentų patvirtinimą, kaip siūlo fondo valdytojas (EIB), remiantis rinkos poreikiais ir atviru bei rinkos sąlygas atitinkančiu būdu. Fondo struktūra turi būti tokia, kad būtų galima pritraukti privačių lėšų. Bet kokia į Fondą ar finansines priemones grąžinta suma, įskaitant grąžintas sumas, taip pat pelnas, gautas naudojant EGADP lėšas, atėmus fondo valdytojo ir finansų tarpininkų atlygį, naudojami tiems patiems politikos tikslams, be kita ko, po 2026 m.
258	Investicija „Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės. Skaitmeninimo, klimato politikos veiksmų ir kitų interesų sričių fondas“	Tikslas	100 proc. remiamų tikslinių paramos gavėjų.		Procentinė dalis (%)	0	100	2 KETVIRTIS	2026	100 proc. remiamų tikslinių paramos gavėjų.
259	Investicija „Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą gyvenamųjų namų ir pastatų sektoriuje“	Etapas	Europos Komisijos ir Rumunijos vyriausybės susitarimo dėl įnašo pasirašymas.					4 KETVIRTIS	2021	Europos Komisijos ir Rumunijos Vyriausybės susitarimo dėl įnašo pasirašymas, įskaitant: a)Atrankos kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar pagal šią priemonę remiamas sandoris atitinka reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), naudojant tvarumo patikrą, ir pašalinimo sąrašas. b)Kriterijai, kuriais užtikrinama, kad finansinė priemonė atitiktų 2021 m. sausio 22 d. Komisijos gaires (SWD(2021) 12 final), susijusias su finansinėmis priemonėmis. c)Atsižvelgiant į tai, kad siūloma priemonė įgyvendinama kaip įnašas į „InvestEU“, pirmiau minėti a ir b punktai užtikrinami taikant „InvestEU“ nuostatas ir atrinkto įgyvendinančiojo partnerio skolinimo politiką bei atmetimo kriterijus. Papildomos išimtys, būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), nurodomos Europos Komisijos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) susitarime dėl garantijos. Finansinė priemonė yra portfelio garantija, kurią įgyvendina Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), ir pagal ją teikiamas finansavimas ir investicijos į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją gyvenamųjų namų ir pastatų sektoriuje, MVĮ, kuriose dirba iki 249 darbuotojų, įmonėms, kuriose dirba iki 500 darbuotojų, ir asmenims (toliau – paramos gavėjai). Susitarime dėl garantijos taip pat gali būti numatytas tvaraus transporto ir biologinės įvairovės ir (arba) gamtos procesais pagrįstų sprendimų ir (arba) žaliosios infrastruktūros, taip pat kitų kategorijų paramos gavėjų finansavimas. Tikimasi, kad pagal priemonę bus remiama ne mažiau kaip 100 paramos gavėjų. Priemonės struktūra turi būti tokia, kad būtų galima pritraukti privačių lėšų. Bet kokia grąža finansinei priemonei, įskaitant grąžinimą, taip pat pelnas, gautas naudojant EGADP lėšas, atėmus fondo valdytojo ir finansų tarpininkų atlygį, naudojama tiems patiems politikos tikslams, be kita ko, po 2026 m.
261	Investicija „Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą gyvenamųjų namų ir pastatų sektoriuje“	Tikslas	„InvestEU“ investicijų komiteto patvirtintoms finansavimo ar investavimo operacijoms, sudarančioms 100 % visos tikslinės finansavimo ar investicijų sumos.		Procentinė dalis (%)	0	100	2 KETVIRTIS	2024	„InvestEU“ investicijų komitetas turi būti patvirtinęs finansavimo ar investavimo operacijas, kurios sudaro 100 % visos tikslinių investicijų sumos.
262	Investicija. Pagalbos privačiajam sektoriui schemos. Pagalbos MVĮ skaitmeninimui schema	Etapas	Schemos administratoriaus atranka.	Pranešimas apie atranką				1 KETVIRTIS	2022	Schemos valdytojo, kuris įgyvendina de minimis schemą (paskelbia kvietimą teikti paraiškas, vertina sutartis ir stebi projektus), atranka. Projektų atrankos kriterijais užtikrinama, kad: -įsipareigojimas 100 proc. lėšų investuoti skaitmeninei pertvarkai remti, laikantis EGADP reglamento VII priedo 010, 012, 021quater ir 021quinquies intervencinių priemonių sričių. -atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01). Teikiant paraišką dėl finansavimo susitarimo, verslo plane nurodoma bet kokia galima rizika aplinkai ir jos šalinimo būdai. Įgyvendinama veiksminga valdymo ir kontrolės sistema, be kita ko, prireikus imantis taisomųjų veiksmų ir atliekant atrankines patikras MVĮ lygmeniu.
264	Investicija „Privačiojo sektoriaus pagalbos schemos. De minimis schema, skirta padėti Rumunijos įmonėms įtraukti į biržos sąrašus“	Etapas	Schemos administratoriaus atranka	Pranešimas apie atranką				3 KETVIRTIS	2022	Schemos valdytojo, kuris įgyvendina de minimis schemą, atranka (kvietimo paskelbimas, sutarčių sudarymo vertinimas ir projektų stebėsena) Dotacijos suteikiamos įmonėms, norinčioms išleisti akcijas, iš anksto įtrauktoms į biržos sąrašus pagal Bukarešto vertybinių popierių biržos sąlygas, vadovaujantis pirmumo principu. Tikslas – parengti bendroves, kurios laikosi Bukarešto vertybinių popierių biržos įtraukimo į biržos sąrašus taisyklių, sėkmingam kapitalo rinkos finansavimui bet kuriame iš esamų rinkos segmentų. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi reikšmingos žalos nedarymo techninių gairių (2021/C58/01), reikalaujama, kad įmonės, kurios per praėjusius finansinius metus daugiau kaip 50 % savo pajamų gavo iš į pašalinimo sąrašą įtrauktos veiklos ar turto, priimtų ir paskelbtų žaliosios pertvarkos planus. Neįtraukiamas šis veiklos rūšių ir turto sąrašas: I) su iškastiniu kuru susijusi veikla ir turtas, įskaitant galutinės grandies naudojimą; II) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais užtikrinamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius; III) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais; ir iv) veikla ir turtas, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai.
265	Investicija. Parama Rumunijos įmonėms, įtrauktoms į biržos sąrašus	Tikslas	Pasirašytų finansavimo sutarčių skaičius		Skaičius	0	2	3 KETVIRTIS	2025	Su įmonėmis pasirašomos bent dvi finansavimo sutartys, į kurias įtraukiamos nuostatos dėl įtraukimo į Bukarešto vertybinių popierių biržos sąrašus.
266	4 investicija. Tarptautinis ir daugiašaliai projektai. Mažos galios procesoriai ir puslaidininkių lustai	Etapas	Vyriausybės sprendimo, kuriuo skiriamas būtinas 500 mln. EUR finansavimas siekiant remti nacionalinių pajėgumų didinimą iki pirmosios pramonės plėtros ir dalyvavimo daugiašaliame projekte ar asociacijos jame, įsigaliojimas	Nuostata įstatyme, nurodanti įsigaliojimą				2 KETVIRTIS	2022	Vyriausybės sprendimu nustatoma reguliavimo sistema, kurioje nurodomos projektų pateikimo procedūros ir terminai, taip pat tinkamumo kriterijai ir reikalavimai galimiems paramos gavėjams, taip pat nustatomas 500 mln. EUR biudžeto asignavimas. Papildoma informacija nustatoma atsižvelgiant į kitas šiuose projektuose dalyvaujančias valstybes nares. Tikimasi, kad daugiašalis mažos galios procesorių ir puslaidininkių lustų projektas bus įgyvendinamas daugiausia dalyvaujant planuojamame bendriems Europos interesams svarbiame projekte arba prie jo prisijungiant.
267	4 investicija. Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai. Mažos galios procesoriai ir puslaidininkių lustai	Tikslas	Subjektai, atrinkti dalyvauti projekte arba prisijungti prie jo		Skaičius	0	10	4 KETVIRTIS	2025	Dalyvauti daugiašaliame mažos galios procesorių ir puslaidininkių lustų projekte arba prie jo prisijungti atrenkama bent dešimt subjektų. Bent 360 mln. EUR skirtų lėšų turi būti įsipareigota skirti pasirašius sutartis su atrinktais subjektais.
268	4 investicija. Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai. Mažos galios procesoriai ir puslaidininkių lustai	Tikslas	Konsorciumų subjektai, dalyvaujantys Esminių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės (BST BĮ) kvietimuose teikti projektus		Skaičius	0	3	4 KETVIRTIS	2022	Pagrindinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės (BST BĮ) kvietimuose teikti projektus dalyvauja bent 3 konsorciumų subjektai. Daugiašalio mažos galios procesorių ir puslaidininkių lustų projekto dalyviai tarptautiniu mastu prisideda prie pajėgumų kūrimo srityje, kurioje BST BĮ skelbia kvietimus teikti projektų pasiūlymus. Abiejų mechanizmų veikla papildo viena kitą.
270	2 reforma. Supaprastinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valdymą	Etapas	Įsteigtas ir veikiantis politikos rėmimo priemonės (PSF) reformų įgyvendinimo skyrius	Norminio akto dėl Veiklos politikos rėmimo priemonės reformos įgyvendinimo skyriaus priėmimas				4 KETVIRTIS	2021	Laikino politikos rėmimo priemonės reformų skyriaus, kuriam suteikti įgaliojimai įgyvendinti ir stebėti politikos rėmimo priemonės rekomendacijas, veiklos pradžia virto nacionalinės mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų ekosistemos reformomis. Naujasis skyrius, remiamas pagal politikos rėmimo priemonę, koordinuotai su atitinkamomis valdžios institucijomis perprojektuoja mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemos struktūrą ir funkcijas, kad pagerintų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas kokybę siekiant atsparios ir našios sistemos. Šiuo tikslu skyriaus įgaliojimuose daugiausia dėmesio skiriama, inter alia, 5 prioritetams: a)mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemos valdymas; b)pagrindinės viešųjų mokslinių tyrimų sąlygos, moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirti žmogiškieji ištekliai; c)Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijų tarptautinimas; d)viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje; e)struktūrinių fondų poveikis mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sistemai. Skyrius veikia 2021–2026 m. ir jį sudaro 17 etato ekvivalentų.
276	4 reforma. Glaudesnis verslo ir mokslinių tyrimų bendradarbiavimas	Etapas	Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) sudaromos palankios sąlygos viešosioms ir privačiosioms investicijoms į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, įsigaliojimas	Teisės aktas (-ai), susijęs (-ę) su investicijomis į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas				2 KETVIRTIS	2026	Teisės akte (-uose) pateikiamos nuostatos dėl laipsniško centralizavimo elektroniniame bendrame informaciniame punkte (svetainėje), kuriame suteikiama prieiga prie viešosiomis lėšomis finansuojamų kvietimų teikti pasiūlymus dėl MTPI. Be to, šiose nuostatose numatoma: -supaprastinti nacionalinės teisės aktus siekiant užtikrinti, kad su sutarčių sudarymu, finansavimu, stebėsena ir vertinimu susijusios procedūros būtų skaitmenizuotos, -viešai finansuojamų projektų, išskyrus su saugumu ir gynyba susijusius projektus, mokslinių rezultatų skelbimą, -Viešai finansuojamus mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektus turi įvertinti tarptautiniu mastu pripažinti tyrėjai prieš juos patvirtinant viešojo sektoriaus perkančiajai organizacijai, užtikrinant, kad būtų išvengta interesų konflikto. -Naujo Nacionalinio inovacijų padalinio („RoInnovation“), pavaldaus Nacionalinei mokslinių tyrimų institucijai, kuris bus atsakingas už privačiojo sektoriaus inovacijų skatinimą, papildomų privačiųjų investicijų pritraukimą ir inovacijų rezultatų perdavimo ekonomikai rėmimą, įsteigimas. Stabilūs ir nuspėjami iniciatyvos „RoInnovation“ finansavimo šaltiniai skiriami iš Europos fondų, grąžintino ir negrąžintino išorės finansavimo, nuosavų pajamų ir nacionalinio biudžeto asignavimų.
277	4 reforma. Glaudesnis verslo ir mokslinių tyrimų bendradarbiavimas	Tikslas	27 proc. viešųjų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų partneris yra bent vienas verslo subjektas		Procentinė dalis (%)	0	27	2 KETVIRTIS	2026	27 proc. viešųjų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų partnerių yra bent vienas verslo subjektas.
278	5 reforma. Parama Rumunijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijoms integruoti į Europos mokslinių tyrimų erdvę	Etapas	Įstatymo, kuriuo skatinama, palengvinama ir reglamentuojama savanoriška ir funkcinė mokslinių tyrimų įstaigų integracija ir susijungimas Rumunijoje, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo, kuriuo skatinama, palengvinama ir reglamentuojama savanoriška ir funkcinė mokslinių tyrimų įstaigų integracija ir susijungimas Rumunijoje, įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Įstatymas įsigalioja siekiant spręsti didelio Rumunijos mokslinių tyrimų sistemos susiskaidymo problemą. Tai skatina, palengvina ir reguliuoja mokslinių tyrimų institucijų integraciją. Teisės aktų sistemoje atsižvelgiama į 2021–2022 m. programos „Europos horizontas“ politikos rėmimo priemonės rekomendacijas ir nurodoma bent: -periodinis visų Rumunijos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros institutų, įskaitant universitetų lygmens institutus, išorės vertinimas (t. y. kas 5 metus), grindžiamas tarptautiniais standartais, kuriais skatinama mokslinė kompetencija ir socialinis bei ekonominis poveikis, siekiant spręsti didelio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sistemos susiskaidymo ir jų integracijos į Europos mokslinių tyrimų erdvę problemą. Vienas iš kriterijų, kuris turi būti įtrauktas į vertinimą, yra mokslinių tyrimų organizacijų dalijimosi mokslinių tyrimų infrastruktūra mastas. -galimybė mokslinių tyrimų organizacijoms gauti finansinę ir nefinansinę paramą, susijusią su pirmiau minėto periodinio vertinimo rezultatais.
279	5 reforma. Parama Rumunijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijoms integruoti į Europos mokslinių tyrimų erdvę	Tikslas	Mokslinių tyrimų organizacijų, kurios dalijasi mokslinių tyrimų infrastruktūra ir (arba) priemonėmis, procentinė dalis		Procentinė dalis (%)	0	25 %	2 KETVIRTIS	2026	25 proc. mokslinių tyrimų organizacijų dalijasi mokslinių tyrimų infrastruktūra ir (arba) priemonėmis.
280	5 investicija. Kompetencijos centrų steigimas ir veiklos pradžia	Etapas	5 kompetencijos centrų įsteigimas	Įsteigti penki kompetencijos centrai				4 KETVIRTIS	2022	Siekiant spręsti teminio mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijų susiskaidymo problemą, skelbiamas konkursas 5 sudėtingiems mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektams atrinkti. Finansavimo schema vadinama „Kompetencijos centru“. Remiantis pateiktais projektų pasiūlymais, gautais Mokslinių tyrimų, skaitmenizacijos ir inovacijų ministerijai paskelbus konkurencingą, atvirą ir skaidrų kvietimą teikti pasiūlymus, įsteigiami 5 kompetencijos centrai, po vieną kiekvienai programos „Horizontas“ misijai. Tikslas – koordinuotai įgyvendinti programos „Europos horizontas“ misijas nacionaliniu lygmeniu ir spręsti teminio susiskaidymo problemą. Kompetencijos centrai atrenkami remiantis: -sudėtingi ir taikomieji mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektai, kuriuos siūlo viešųjų ir privačiųjų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijų, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, konsorciumai, kurie kartu įgyvendina atitinkamos programos „Europos horizontas“ misijos strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę ir vietos bendruomenėms teikia mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sprendimus. -Projekto mokslinė vertė, jo pažangumo lygis ir siūlomos mokslinių tyrimų darbotvarkės suderinamumas su programos „Europos horizontas“ misijų strategine mokslinių tyrimų darbotvarke yra pagrindiniai finansuojamų pasiūlymų atrankos vertinimo kriterijai – po vieną kiekvienai programos „Europos horizontas“ misijai. -Administraciniai gebėjimai, patirtis ir projekto valdymo plano kokybė taip pat vertinami projekto vertinimo proceso, vykdomo kartu su tarptautiniais ekspertais, metu. Konsorciumo narių tarpusavio papildomumas ir ankstesnė bendradarbiavimo patirtis taip pat yra kriterijai, kurie turi būti naudojami atrankos procese. -Reikalavimus atitinkanti veikla yra mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, atnaujinta mokslinių tyrimų įranga, sklaidos veikla ir paramos veikla (kiekvienos misijos įgyvendinimo Rumunijoje tyrimai), su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusios išlaidos. -mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų išteklių, įskaitant įrangą ir infrastruktūrą, susijusių su misijų teminėmis sritimis, kuriuos pareiškėjai taip pat turi atnaujinti ir bendrai naudoti, žemėlapį. -Reikalavimus atitinkantis biudžetas, kuris neviršija 5 mln. EUR vienam projektui ir kuriame dalyvauja ne mažiau kaip 5 partneriai (5 viešosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijos + 5 privačios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijos). Didžiausias MVĮ skirtas biudžetas yra 200 000 EUR, o didžiausias viešosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijos biudžetas – 500 000 EUR. MVĮ bendrai finansuoja 25 proc. mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos. -Bendradarbiavimas su valdžios institucijomis įvairiais valdymo lygmenimis ir pilietine visuomene siekiant įgyvendinti mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų sprendimus, susijusius su programos „Europos horizontas“ misijomis. Todėl valdžios institucijos dalyvauja kaip trečiosios šalys, kurios nėra tiesiogiai susijusios su kompetencijos centro mokslinių tyrimų konsorciumu, ir yra vienos iš kai kurių produktų, paslaugų ar sprendimų, kuriuos nustatė tyrėjas iš kompetencijos centrų, gavėjų. Kiekvienas atrinktas kompetencijos centras siekia iki 2026 m. paremti bent 3 paraiškas, viršijančias programai „Europos horizontas“ nustatytą ribą.

J.10 KOMPONENTAS. Vietos fondas

Šiuo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiami uždaviniai, susiję su teritoriniais ir socialiniais skirtumais miesto ir kaimo vietovėse, taip pat su judumu mieste.

Šio komponento tikslas – remti miesto ir kaimo pertvarką naudojant žaliuosius ir skaitmeninius sprendimus. Reformos, kuriomis remiamos investicijos, apima reguliavimo pakeitimus, kuriais remiamas funkcinių miesto ir kaimo vietovių požiūris, įgyvendinant didmiesčių zonas ir administracinius konsorciumus, kad būtų padidintos galimybės naudotis vietos viešosiomis socialinėmis paslaugomis, švietimu, sveikatos priežiūra, būstu ir pagerintas teritorinis planavimas. Šis komponentas taip pat apima tvaraus judumo mieste reformas ir turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į darnaus transporto komponentą. Šiomis reformomis remiamos investicijos yra susijusios su pažeidžiamiems jaunuoliams, sveikatos priežiūros ir švietimo specialistams skirtų būstų statyba, viešojo transporto parkų atnaujinimu, ekologiško ir saugesnio transporto infrastruktūra, vietos viešųjų pastatų modernizavimu ir teritorijų planavimo bei miestų planavimo dokumentų rengimu ir (arba) atnaujinimu skaitmeniniu formatu.

Reformomis ir investicijomis prisidedama prie 2019 ir 2020 m. Rumunijai pateiktų šaliai skirtų rekomendacijų (konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų) dėl poreikio: I) „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į darnųjį transportą, skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), kartu „atsižvelgiant į regioninius skirtumus“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4); II) „teikti tinkamus pajamų pakeitimo sprendimus ir plėsti socialinės apsaugos priemones bei galimybes visiems naudotis pagrindinėmis paslaugomis“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2) ir „didinti socialinių paslaugų aprėptį ir kokybę“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3). III) „gerinti viešojo administravimo kokybę bei veiksmingumą ir sprendimų priėmimo nuspėjamumą“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).

J.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Tvaraus judumo mieste sistemos kūrimas

Reformos tikslas – remti judumą miesto ir kaimo vietovėse taikant skaitmeninio ir žaliojo transporto sprendimus.

Reformą sudaro tvaraus judumo mieste teisės aktų įsigaliojimas, įskaitant priemones, kuriomis skatinamas viešojo transporto parko atnaujinimas netaršiomis transporto priemonėmis, didinamas kelių eismo saugumas ir užtikrinami būtiniausi nacionaliniai kokybės standartai.

1 investicija. Tvarus miestų judumas

Šių investicijų tikslas – padidinti galimybes naudotis tvaraus ir saugaus judumo sprendimais miesto ir kaimo vietovėse.

Investicijas sudaro netaršių viešojo transporto priemonių pirkimas, elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigų prijungimas prie elektros tinklo, intelektinių transporto sistemų ir kitos IRT infrastruktūros teikimas ir 644 km dviračių juostų tiesimas.

3a investicija. Viešųjų pastatų renovacija siekiant padėti administraciniams teritoriniams vienetams geriau teikti viešąsias paslaugas

Šių investicijų tikslas – remti vietos viešųjų paslaugų teikimą.

Pagal šią priemonę finansuojama viešųjų pastatų renovacija.

Ši priemonė papildo 3 investiciją Viešųjų pastatų renovacija siekiant padėti administraciniams teritoriniams vienetams geriau teikti viešąsias paslaugas.

J.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
288	1 reforma. Tvaraus judumo mieste sistemos kūrimas	Etapas	Tvaraus judumo mieste srities teisės aktų įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti tvaraus judumo mieste teisės akto įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Tvaraus judumo mieste teisės aktai apima: -priemonės, kuriomis skatinamas viešojo transporto parko atnaujinimas netaršiomis transporto priemonėmis ir užtikrinami minimalūs nacionaliniai kokybės standartai bei galimybė naudotis viešuoju transportu; -tvaraus judumo mieste planų rengimo pagal Darnaus ir išmanaus judumo strategiją C(2020) 789/2020 vadovo (Komisijos komunikatas) parengimas ir tvaraus judumo mieste planų vertinimas bei kokybės tikrinimas. -nuostatos, kuriomis miesto savivaldybės įpareigojamos nustatyti mažataršes zonas, lengvatinius maršrutus (įskaitant autobusų juostas) švariam viešajam transportui; -priemonės, kuriomis siekiama sumažinti pavojų kelių eismo saugumui miestų lygmeniu, ir priemonės, kuriomis sudaromos sąlygos apriboti erdvę asmeniniams automobiliams, taip pat automobilių statymo politikos įgyvendinimas ir stebėsena vietos lygmeniu; -priemonės, kuriomis sudaromos sąlygos plėtoti infrastruktūrą, kad būtų skatinamas saugus ir patikimas naudojimasis viešuoju transportu, dviračiais ir vaikščiojimas pėsčiomis; -priemonės, kuriomis sudaromos sąlygos diegti įvairiarūšio transporto mazgus, kad būtų palengvintas transportas funkcinėje miesto zonoje ir (arba) metropolinėje zonoje. Teisės aktai rengiami atsižvelgiant į: -Europos reglamento Nr. 1370/2007, Europos bendrosios saugos reglamento (BSR) (2019/2144), kuris įsigalios 2022 m. liepos 6 d., nuostatas; -Rumunijos miestų politika, į kurią įtraukiamos nuostatos dėl gyventojų tankumo (užtikrinant viešojo transporto paslaugų veiksmingumą) ir dėl gyventojų galimybių naudotis transporto paslaugomis (gyventojų, esančių mažiau nei 0,5 km atstumu nuo viešojo transporto linijos, kurioje didžiausias dažnumas yra 20 minučių, procentinė dalis); -minimalūs kolektyvinio viešojo transporto paslaugų standartai pasiekiami iš dalies keičiant (papildant) Įstatymą Nr. 92/2007 dėl viešojo keleivinio transporto paslaugų administraciniuose ir teritoriniuose vienetuose; -kelių eismo saugumo ir regioninio bei miesto judumo reformos, nustatytos pagal tvaraus transporto komponentą (65–68 tarpinės reikšmės).
289	1 reforma. Tvaraus judumo mieste sistemos kūrimas	Etapas	Ministro įsakymo, kuriuo nustatoma sukurtos ir veikiančios tvaraus judumo mieste planų rengimo techninės pagalbos teikimo struktūra, įsigaliojimas	Ministro įsakymo nuostata, nurodanti techninės pagalbos rengiant TJMP teikimo struktūros įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Nacionalinė įstaiga įsteigiama prižiūrint Vystymosi, viešųjų darbų ir administravimo ministerijai ir koordinuojant veiklą su atitinkamomis ministerijomis, pavyzdžiui, Transporto ministerija ir Aplinkos ministerija, ir yra atsakinga už paramą miestams rengiant tvaraus judumo mieste planus ir vertinant bei tikrinant TJMP kokybę. Centrinė viešoji administracija padeda miestams rengti ir (arba) atnaujinti DJMP, organizuodama reguliarius Nacionalinės grupės dėl DJMP optimizavimo Rumunijoje posėdžius, kuriuos organizuoja Vystymosi, viešųjų darbų ir administravimo ministerija ir kuriuose dalyvauja atitinkami subjektai (centrinės, vietos viešosios administracijos, akademinės bendruomenės, privačios aplinkos, NVO atstovai). Nacionalinės grupės sekretoriatą užtikrina Vystymosi, viešųjų darbų ir administravimo ministerija.
293	1 reforma. Tvaraus judumo mieste sistemos kūrimas	Tikslas	Bendro metinio keleivių, besinaudojančių vietos viešuoju transportu, skaičiaus padidėjimas 20 proc. 2025 m., palyginti su 2019 m.		Procentas	0	20	2 KETVIRTIS	2026	Tikslas susijęs su bendro metinio keleivių, besinaudojančių vietos viešuoju transportu, skaičiaus padidėjimu 20 proc. 2025 m., palyginti su 2019 m., ir apskaičiuojamas remiantis Nacionalinio statistikos instituto pateikta informacija.
294	1 investicija. Tvarus miestų judumas	Etapas	Viešojo transporto parkų atnaujinimo sutarčių pasirašymas (netaršių transporto priemonių pirkimas)	Sutarčių pasirašymas				4 KETVIRTIS	2022	Finansavimo schemoje nustatomi paramos gavėjų, kurie atrenkami paskelbus atvirą ir skaidrų kvietimą teikti pasiūlymus, finansavimo kriterijai ir sąlygos, kuriuos, inter alia, sudaro šios specifikacijos: -Privalomas investicijų suderinimas su patvirtintu arba rengiamu Tvaraus judumo mieste planu/integruotu darniu vystymusi/bendruoju miestų planu; -Užtikrinti judumo paslaugų aprėptį funkcinėje ir priemiesčio zonoje. Užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama viešajam transportui ir kad jis būtų skatinamas vietos eisme, planuojant lengvatinius maršrutus ir autobusų juostas dažniausiai lankomose ir (arba) perpildytose arterijose; -Yra sudariusi viešųjų paslaugų sutartį su ekonominės veiklos vykdytojais pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 nuostatas; -Privalomas įsigytų transporto priemonių klasifikavimas pagal Europos bendrosios saugos reglamento (BSR) (2019/2144), kuris įsigalios 2022 m. liepos 6 d., nuostatas. -Tik netaršių transporto priemonių finansavimo kriterijai: autobusai, troleibusai su netaršiu varikliu arba baterija, tramvajai ir mikroautobusai. Pirmenybė teikiama investicijoms, įgyvendinamoms funkcinėse miesto arba kaimo vietovėse.
296	1 investicija. Tvarus miestų judumas	Tikslas	Pristatytos papildomos netaršios transporto priemonės		Skaičius	1 618	2 753	2 KETVIRTIS	2026	Priėmimo pažymėjimai, kuriais patvirtinamas iš viso 1135 netaršių transporto priemonių (pavyzdžiui, autobusų, tramvajų, troleibusų ir mikroautobusų) pristatymas miesto ir kaimo vietovėse. Kaimo vietovėse investicijos skiriamos tik mikroautobusams.
298	1 investicija. Tvarus miestų judumas	Etapas	ITS ir (arba) kitos IRT infrastruktūros teikimo sutarčių pasirašymas	Sutarčių pasirašymas				4 KETVIRTIS	2022	Schemoje nustatomi paramos gavėjų, kurie atrenkami paskelbus atvirą ir skaidrų kvietimą teikti paraiškas, finansavimo kriterijai ir sąlygos, kuriuos, inter alia, sudaro šios specifikacijos: -Privalomas investicijų suderinimas su patvirtintu Tvaraus judumo mieste planu/integruotu tvariu vystymusi/bendruoju miestų planu; -Užtikrinti judumo paslaugų aprėptį funkcinėje ir priemiesčio zonoje. Užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama viešajam transportui ir kad jis būtų skatinamas vietos eisme, planuojant lengvatinius maršrutus ir autobusų juostas dažniausiai lankomose ir (arba) perpildytose arterijose; Toliau nurodyti veiksmai atitinka reikalavimus pagal intelektines transporto sistemas (pagal 076 intervencinių priemonių sritį „Miesto transporto skaitmeninimas“) -Pažangus eismo valdymas -Įkrovimo sprendimai -Integruoti išmaniojo automobilių statymo sprendimai -Eismo valdymo centrai -Įspėjimo apie greičio pritaikymą sistemos -Darbo zonos saugos sistemos -Tarpusavyje sujungta šviesoforo spalvų sistema -Kelionės trukmės ir greičio stebėsena -Judančios svėrimo sistemos -Avarinių transporto priemonių naudojimo prioritetinis signalas -Dinaminių pranešimų ženklai -Viešojo transporto kelionių planuotojas. -Integruotos keleivių informavimo sistemos Kitų rūšių IRT infrastruktūra (miestuose ir savivaldybėse) – pažangiųjų miestų ir (arba) pažangiųjų kaimų koncepcija – taip pat atitinka reikalavimus, susijusius su technologine plėtra (pagal intervencijos sritį 021b „Labai specializuotų paramos paslaugų ir įrenginių, skirtų viešojo administravimo institucijoms ir įmonėms, kūrimas“), pavyzdžiui: -Bepiločių orlaivių naudojimas rizikos zonoms arba situacijoms (kalnų zonoms) tikrinti. -Tikralaikis padėties stebėjimo centras mieste -Pažangios žaliųjų erdvių sistemų valdymo sistemos. -Belaidžio vietinio tinklo sistemos išplėtimas viešosiose erdvėse. -Išmanieji miesto baldai. -Viešosios erdvės stebėsenos ir saugos sistema. -Paveldo tikslų valorizacija pasitelkiant skaitmeninį skaitmeninimą arba atstatymą -„Vieno langelio“ principas įmonėms. -Investicijų pritraukimo platforma. -Ryšių su piliečiais palaikymo ir bendruomenės iniciatyvų formavimo platforma -Vietos bendruomenės inovacijų centrai -Profesinio rengimo ir mokymo infrastruktūros plėtra arba modernizavimas. -Švietimo sistemos skaitmeninimas. -Didmiesčių GIS duomenų bazės. -Atvirųjų duomenų platforma -Virtualus valstybės tarnautojas. -Debesijos paslaugos -Skaitmeninė viešųjų paslaugų platforma. -Registracijos ir dokumentų išdavimo sistemos -Miesto duomenų centras ir miesto būklės stebėjimas realiuoju laiku. -Miesto programėlė (taikomoji programa, skirta piliečiams informuoti ir problemoms vietos lygmeniu nustatyti). -Mokesčių mokėjimas internetu. -Internetinė planavimo sistema – interneto svetainė, kurioje piliečiai gali būti koduojami internetu įvairiuose priešpėstinių minų skyriuose. -Viešųjų paslaugų informacijos centrai. -Interneto platforma ir (arba) mobilioji programėlė, skirta energijos suvartojimui rajono ar miesto lygmeniu nustatyti. -Išmanusis elektros tinklas, kuris gali būti diegiamas įvairiose kolektyvinio būsto srityse (išmanusis tinklas). -Žaliųjų erdvių drėkinimo sistemų automatizavimas -„Pažangi“ sanitarijos infrastruktūra. -Techninės ir savivaldybių infrastruktūros ir vartojimo būklės stebėjimas realiuoju laiku.
299	1 investicija. Tvarus miestų judumas	Tikslas	Nutiestos dviračių juostos		Kilometrai (km)	0	644	2 KETVIRTIS	2026	Darbų užbaigimo priėmimo liudijimai, kuriais patvirtinama, kad nutiesta 644 km dviračių juostų.
300	1 investicija. Tvarus miestų judumas	Tikslas	Administraciniai teritoriniai vienetai, kuriuose įdiegtos arba išplėstos intelektinės transporto sistemos ir e. bilietai arba kita IRT infrastruktūra		Skaičius	0	491	2 KETVIRTIS	2026	Priėmimo sertifikatai, kuriais patvirtinama, kad 491 administraciniame teritoriniame vienete buvo pristatyta arba išplėsta intelektinė transporto sistema ir e. bilietai arba kita IRT infrastruktūra.
301	1 investicija. Tvarus miestų judumas	Etapas	Elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigų statybos sutarčių pasirašymas	Sutarčių pasirašymas				4 KETVIRTIS	2022	Schemoje nustatomi paramos gavėjų, kurie atrenkami paskelbus atvirą ir skaidrų kvietimą teikti paraiškas, finansavimo kriterijai ir sąlygos, kuriuos, inter alia, sudaro šios specifikacijos: -Privalomas investicijų suderinimas su patvirtintu arba rengiamu Tvaraus judumo mieste planu/integruotu darniu vystymusi/bendruoju miestų planu; -Užtikrinti judumo paslaugų aprėptį funkcinėje ir priemiesčio zonoje. Užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama viešajam transportui ir kad jis būtų skatinamas vietos eisme, planuojant lengvatinius maršrutus ir autobusų juostas dažniausiai lankomose ir (arba) perpildytose arterijose; -Turi viešųjų paslaugų sutartį su ekonominės veiklos vykdytojais pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 nuostatas. Iki 2026 m. apskričių miestai (įskaitant kiekvieną sektorių Bukarešte) užtikrina, kad būtų įrengta bent 40 elektromobilių įkrovimo prieigų, kuriomis galėtų naudotis viešasis ir (arba) administracinis teritorinis vienetas.
303	1 investicija. Tvarus miestų judumas	Tikslas	Elektromobilių įkrovimo prieigų, prijungtų prie elektros tinklo, skaičius		Skaičius	0	2 000	2 KETVIRTIS	2026	2000 elektromobilių įkrovimo prieigų perdavimo eksploatuoti ataskaitos ir prijungimo prie elektros tinklo sertifikatai.
322a straipsnis	3.a investicija „Viešųjų pastatų renovacija siekiant padėti administraciniams teritoriniams vienetams geriau teikti viešąsias paslaugas“	Tikslas	Energinė viešųjų pastatų renovacija		Qm skaičius	0	551 036.48	2 KETVIRTIS	2026	Darbų užbaigimo priėmimo sertifikatai, apimantys visą renovuotą plotą, ir energinio naudingumo sertifikatai, patvirtinantys, kad pirminės energijos poreikis pastatų lygmeniu sumažėjo 30 proc.

J.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

2 reforma. Tvarios miestų pertvarkos politikos sistemos kūrimas

Reformos tikslas – suteikti miesto vietovėse gyvenantiems žmonėms, įskaitant marginalizuotų ir (arba) periferinių bendruomenių gyventojus, daugiau galimybių naudotis kokybiškomis paslaugomis (pavyzdžiui, judumo, būsto ar kitomis vietos lygmeniu teikiamomis viešosiomis paslaugomis).

Reformą sudaro Metropolinių zonų įstatymo ir Rumunijos miestų politikos sistemos įsigaliojimas.

3 reforma. Tvarios kaimo pertvarkos politikos sistemos kūrimas. administracinių konsorciumų funkcinių kaimo vietovių klausimais steigimas

Reformos tikslas – suteikti kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms, įskaitant marginalizuotų ir (arba) periferinių bendruomenių gyventojus, daugiau galimybių naudotis paslaugomis (pavyzdžiui, judumo, būsto ar kitomis vietos lygmeniu teikiamomis viešosiomis paslaugomis).

Reformą sudaro administracinių konsorciumų steigimas funkcinėse kaimo vietovėse, kurios yra ekonomiškai ir socialiai integruotų kaimo administracinių vienetų kaimynystėje ir susiduria su panašiais jų plėtros iššūkiais ir galimybėmis.

4 reforma. Būsto kokybės gerinimas

Šios reformos tikslas – sumažinti didelį pažeidžiamų kategorijų ir grupių, ypač marginalizuotoms bendruomenėms priklausančių asmenų, būsto nepriteklių miesto ir kaimo vietovėse.

Reformą sudaro teisės akto, kuriuo užtikrinamas nacionalinės būsto strategijos ir jos veiksmų plano įgyvendinimas, įsigaliojimas.

5 reforma. Planavimo sistemos kūrimas. Teritorijų planavimo, urbanizmo ir statybos kodeksas

Reformos tikslas – remti bendrą teritorijų planavimą supaprastinant ir suskaitmeninant teritorijų planavimo dokumentus ir procedūras, taip pat didinant teritorijų planavimo dokumentų prieinamumą ir skaidrumą.

Reformą sudaro Teritorinio planavimo, urbanizmo ir statybos kodekso įsigaliojimas ir naujos skaitmeninės duomenų platformos, kuri yra Teritorinės observatorijos dalis, sukūrimas.

2 investicija. Būsto jaunimui ir sveikatos bei švietimo specialistams statyba

Šių investicijų tikslas – padidinti jaunuolių, kuriems reikia pagalbos, ir sveikatos priežiūros bei švietimo specialistų galimybes gauti kokybišką būstą, teikiant tokias paslaugas marginalizuotose bendruomenėse arba marginalizuotoms grupėms.

Investicijas sudaro naujų būstų, skirtų jaunimui iš marginalizuotų bendruomenių ar pažeidžiamų grupių, statyba. Ją taip pat sudaro sveikatos priežiūros ir švietimo specialistams skirtų namų statyba.

3 investicija. Viešųjų pastatų renovacija siekiant padėti administraciniams teritoriniams vienetams geriau teikti viešąsias paslaugas

Šių investicijų tikslas – remti vietos viešųjų paslaugų teikimą.

Investicijomis finansuojama viešųjų pastatų renovacija.

Ši priemonė papildo 3a investiciją. Viešųjų pastatų renovacija siekiant padėti administraciniams teritoriniams vienetams geriau teikti viešąsias paslaugas.

4 investicija. GIS formato teritorijų planavimo ir miestų planavimo dokumentų rengimas ir (arba) atnaujinimas

Šių investicijų tikslas – padidinti skaitmeninę prieigą prie teritorijų ir miestų planavimo dokumentų.

Investicijomis finansuojamas teritorijų planavimo dokumentų, miestų planavimo dokumentų ir tvaraus judumo mieste planų skelbimas GIS formatu Teritorinės observatorijos platformoje.

J.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
307	2 reforma. Tvarios miestų pertvarkos politikos sistemos kūrimas. Rumunijos miestų politika	Etapas	Metropolinių zonų įstatymo įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti Metropolinių zonų įstatymo įsigaliojimą				2 KETVIRTIS	2022	Metropolinių zonų įstatyme: -apibrėžti metropolinių zonų ribų nustatymo kriterijus ir jų politinę kompetenciją, t. y.: judumas, teritorijų planavimas, miestų plėtra, būstas ir kitos vietos lygmeniu teikiamos viešosios paslaugos, kuriomis, be kita ko, sprendžiamos marginalių ir (arba) periferinių bendruomenių problemos, įskaitant neoficialias gyvenvietes; -įsteigti koordinavimo įstaigą metropolinės zonos lygmeniu, kuri vadovautų politikos ir investicijų įgyvendinimui metropolinei zonai priklausančiuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose ir jį prižiūrėtų, siekiant gerinti junglumą, teritorijų planavimą, žaliosios infrastruktūros plėtrą ir galimybes įsidarbinti, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti išsilavinimą, be kita ko, žmonėms skurdžiose vietovėse ir (arba) periferijoje, taip pat užtikrinti didesnes ekonomines galimybes gyvenvietėms priemiesčio zonoje aplink miesto centrą, -užtikrinti skaidrią ir nuspėjamą sistemą (įskaitant kriterijus, metodiką), pagal kurią būtų sudaromas kiekvienos metropolinės zonos biudžetas, grindžiamas funkcinę miesto zoną sudarančių administracinių vienetų įnašais ir prireikus centrinės valdžios pervedimais pagal nacionalines plėtros programas, kasmet finansuojamas iš valstybės biudžeto, remiantis veiklos rezultatų kriterijais, susietais su politikos tikslais, kurių siekiama kiekvienos metropolinės zonos lygmeniu, sudaryti sąlygas bendriems viešiesiems pirkimams dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo funkcinės zonos lygmeniu;
308	2 reforma. Tvarios miestų pertvarkos politikos sistemos kūrimas	Etapas	Vyriausybės sprendimo, kuriuo nustatoma Rumunijos miestų politikos sistema, įsigaliojimas	Vyriausybės sprendimo nuostata, nurodanti Rumunijos miestų politikos sistemos įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Vyriausybės sprendime: -apibrėžti nacionalinio ir vietos lygmens valdžios institucijų vaidmenis ir atsakomybę įgyvendinant Rumunijos miestų politiką -į miestų planavimo dokumentus įtraukti darnaus vystymosi principus, be kita ko, užtikrinant gamtos procesais pagrįstų sprendimų vykdymą; -įgyvendinti pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, nustatytus atsižvelgiant į Rumunijos miestų politikos prioritetinius tikslus (t. y. geresnį judumą, geresnį teritorijų planavimą, geresnes būsto sąlygas, vietos viešąsias paslaugas marginalizuotoms ir (arba) periferinėms bendruomenėms ir galimybę naudotis viešuoju transportu); -sukurti stabilų ir nuspėjamą miestų politikos įgyvendinimo finansavimo mechanizmą -skatinti vietos bendradarbiavimą skatinant tvarios miestų plėtros projektus, siūlomus funkcinės miesto teritorijos lygmeniu ir suderintus su tvarios integruotos miestų plėtros planais.
310	3 reforma. Tvarios kaimo pertvarkos politikos sistemos kūrimas. administracinių konsorciumų funkcinių kaimo vietovių klausimais steigimas		Teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Administracinis kodeksas ir steigiami administraciniai konsorciumai kaimyniniuose kaimo arba daugiausia kaimo administraciniuose teritoriniuose vienetuose, veikiančiuose kaip funkcinės kaimo vietovės, įsigaliojimas.	Įstatymo nuostata, nurodanti teisės akto įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Administracinio kodekso pakeitimais steigiami administraciniai konsorciumai funkcinėse kaimo vietovėse (kaip apibrėžta pagal urbanizacijos laipsnio (DEGURBA) metodiką), kurios pasižymi tam tikra ekonomine ir socialine integracija ir (arba) susiduria su panašiais jų plėtros iššūkiais ir galimybėmis (pvz., arti bendrų gamtos išteklių, patiria tuos pačius struktūrinius sukrėtimus). Teisės aktų pakeitimais: -Apibrėžti administracinių konsorciumų, įsteigtų remiantis funkciniu kaimo vietovių požiūriu, teisinį režimą ir atsakomybę, siekiant pagerinti viešųjų socialinių, švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumą, taip pat paramą žemės ūkio srityje savarankiškai dirbantiems asmenims (pvz., patekimą į rinkas ir glaudesnį bendradarbiavimą) ir investicijų įgyvendinimo veiksmingumą, kad būtų pagerinta teritorinė sanglauda, kaimo vietovių integracija ir tvari gamtos ir kultūros paveldo kapitalizacija. -Įsteigti kiekvieną administracinį konsorciumą atitinkančią įstaigą, kuri vykdytų konkrečią veiklą, skirtą daugiau vietos valdžios institucijų, ir padėtų įgyvendinti dalyvaujančių valdžios institucijų strateginius tikslus. Įstaiga valdo šių rūšių viešąsias paslaugas: teritorijų ir miestų planavimas; viešųjų pirkimų; investicijas; viešojo ir privačiojo sektorių valdymas; finansų ir apskaitos; juridinė; socialinės parama; žemės ūkio registras; civilinės metrikacijos įstaiga; kadastras. -Užtikrinti skaidrų ir nuspėjamą biudžetą, kurį sudarytų administracinius konsorciumus sudarančių administracinių vienetų įnašai ir centrinės valdžios pervedimai, grindžiami skaidriais veiklos rezultatų kriterijais, susietais su politikos tikslais funkcinės kaimo vietovės lygmeniu. -Sudaryti sąlygas visiškai skaitmeninei administracinių padalinių ir konsorciumų teikiamų viešųjų paslaugų integracijai, kad piliečiams ir verslininkams viešosios paslaugos būtų teikiamos per trumpesnį laiką, be kita ko, vykdant bendrus prekių tiekimo ir paslaugų teikimo viešuosius pirkimus funkcinių kaimo vietovių lygmeniu.
312	4 reforma. Būsto kokybės gerinimas	Etapas	Teisės akto dėl nacionalinės būsto strategijos ir veiksmų plano, kuriais siekiama sumažinti didelį būsto nepriteklių, įgyvendinimo įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo galią turinčio akto dėl nacionalinės būsto strategijos ir veiksmų plano, kuriais siekiama sumažinti didelį būsto nepriteklių, įgyvendinimo įsigaliojimą				2 KETVIRTIS	2022	Teisėkūros procedūra priimamu aktu užtikrinamas nacionalinės būsto strategijos ir veiksmų plano įgyvendinimas, siekiant pagerinti pažeidžiamų kategorijų ir grupių, visų pirma marginalizuotose bendruomenėse miesto ir kaimo vietovėse gyvenančių asmenų, būsto kokybę, kad būtų sumažintas didelis būsto nepriteklius. Strategijoje ir veiksmų plane: -kartu pateikiamas būsto poreikių, ypač marginalizuotose bendruomenėse ir grupėse, įskaitant neoficialias gyvenvietes, miesto ir kaimo vietovėse, žemėlapis (pagal atnaujintą marginalizuotų bendruomenių atlasą). -užtikrinti, kad būtų laikomasi požiūrio, kuriuo užtikrinamas esamų ar būsimų integruotų Bendrijos centrų investicijų (t. y. švietimo, socialinių ir pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo), finansuojamų ESF+ ir būsimų sanglaudos politikos fondų lėšomis, papildomumas ir (arba) suderinamumas. -užtikrinti papildomą prieigą prie švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų marginalizuotose bendruomenėse (kaip nurodyta atnaujintoje marginalizuotų bendruomenių atlaso versijoje); -neskatinti socialinės segregacijos -užtikrinti galimybę įgyvendinant investicijas naudotis metropolinėmis zonomis, administraciniais konsorciumais ir bendruomenių plėtros asociacijomis.
315	5 reforma. Planavimo sistemos kūrimas. Teritorijų planavimo, urbanizmo ir statybos kodeksas	Etapas	Teritorijų planavimo, miestų planavimo ir konstruktavimo kodekso paskelbimas Oficialiajame leidinyje	Teritorijų planavimo, miestų planavimo ir statybos kodekso paskelbimas Oficialiajame leidinyje				2 KETVIRTIS	2026	Teritorijų planavimo, miestų planavimo ir statybos kodekso paskelbimas Oficialiajame leidinyje. Kodeksas įsigalioja praėjus pagrįstam laikotarpiui ir ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. Toks įsigaliojimas yra automatinis ir dėl jo nereikia imtis jokių papildomų teisinių įgyvendinimo priemonių. Į jį įtraukiamos nuostatos dėl: -sutrumpinti administracinių aktų priėmimo terminus, taip pat nustatyti mechanizmus, kuriais būtų užtikrinti suskaitmeninti statybos administraciniai procesai; - galimybė kurti kompetencijos centrus funkcinių miesto zonų lygmeniu; -teritorijų ir miestų planų atnaujinimo ir perkėlimo į geografines informacines sistemas (GIS) reikalavimai, taip pat jų suderinimo su šiais Rumunijos miestų politikos principais reikalavimai: skatinti darnųjį transportą ir judumą, gamtos procesais pagrįstų sprendimų arba žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros naudojimą, be kita ko, funkcinių miesto ir kaimo vietovių lygmeniu; - reikalavimas į atnaujintus miestų planavimo dokumentus įtraukti nuostatas dėl judumo ir prieinamumo funkcinėse miesto ir kaimo vietovėse.
316	5 reforma. Planavimo sistemos kūrimas. Teritorijų planavimo, urbanizmo ir statybos kodeksas	Etapas	Skaitmeninių duomenų platforma (kaip teritorinio stebėjimo dalis)	Skaitmenine duomenų platforma (kaip Teritorinės observatorijos dalimi) galima naudotis				2 KETVIRTIS	2026	Teritorinėje observatorijoje turi būti parengta naudoti skaitmeninė duomenų platforma, kuri suteikia galimybę: -galimybė visuomenei susipažinti su teritorinių administracinių vienetų išduotais teritorijų planavimo dokumentais; -galimybė vietos valdžios institucijoms išduoti miestų planavimo pažymėjimus; -duomenų prieinamumą sąveikiu formatu su kitų valdžios institucijų duomenų bazėmis; Platforma projektuojama taip, kad būtų parengta debesijai, įskaitant technines galimybes padėti naudotis Vyriausybės debesija.
317	2 investicija. Būsto jaunimui ir sveikatos bei švietimo specialistams statyba	Etapas	Visų finansavimo sutarčių dėl jaunimo iš pažeidžiamų bendruomenių ir grupių būstų statybos, taip pat dėl sveikatos ir švietimo profesorių-nalų miesto ar kaimo vietovėse pasirašymas	Sutarčių pasirašymas				4 KETVIRTIS	2022	Dotacijų finansavimo schema parengiama remiantis Nacionalinės būsto strategijos ir veiksmų plano nuostatomis, suderintomis su 312 tarpinės reikšmės specifikacijomis. Finansavimo schema yra atvira visiems administraciniams teritoriniams vienetams, metropolinėms zonoms, administraciniams konsorciumams ir atitinka šias privalomas specifikacijas: A)Būstas jaunimui suteikiamas administraciniams teritoriniams vienetams, administraciniams konsorciumams, metropolinėms zonoms, remiantis integruotu veiksmų planu, skirtu pažeidžiamų bendruomenių ir grupių jaunimo ir jų namų ūkio gyvenimo sąlygoms gerinti, įskaitant tikslinių grupių socialinės ir ekonominės integracijos skatinimo priemones. Paramą gaunantys jaunuoliai turi atitikti visas sąlygas, t. y. būti kilę iš pažeidžiamos 18–35 metų amžiaus bendruomenės ar grupės, kurios pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už vidutinį mėnesinį darbo užmokestį ekonomikoje, neturi būsto/neturi būsto, šiuo metu gyvena perpildyto/prasto būsto sąlygomis. Kriterijais taip pat būtų atsižvelgiama į tai, ar jaunimas savo namų ūkyje turi vieną ar daugiau globojamų ir (arba) gyvenančių vaikų. B)Medicinos ir švietimo specialistų gyvenamieji būstai skiriami administraciniams teritoriniams vienetams, administraciniams konsorciumams ir (arba) metropolinėms zonoms, remiantis integruotu veiksmų planu, kuriuo siekiama pagerinti medicinos ar švietimo paslaugas pažeidžiamoms bendruomenėms ir grupėms, kaip nustatyta poreikių, ypač marginalizuotose bendruomenėse ir grupėse, žemėlapyje. Be to, investicijos turi būti vykdomos atsižvelgiant į investicijas į švietimą, sveikatą (pvz., į iki hospitalizavimo teikiamos medicinos infrastruktūros plėtrą, siekiant padidinti galimybes naudotis pagrindinėmis medicinos paslaugomis) ir į nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentus „Renovacijos banga“, taip pat į dabartinio komponento 3 investiciją (vidutinė viešųjų pastatų renovacija), veiksmų programas (2014–2020 m. ir 2021–2027 m.) ar kitas programas.
318	2 investicija. Būsto jaunimui ir sveikatos bei švietimo specialistams statyba	Tikslas	Gyvenamieji būstai, pastatyti jaunimui iš marginalizuotų bendruomenių ar pažeidžiamų grupių, taip pat sveikatos priežiūros ir švietimo specialistams		Skaičius	0	885	2 KETVIRTIS	2026	Būstų, pastatytų jaunimui iš marginalizuotų bendruomenių ar pažeidžiamų grupių, taip pat sveikatos priežiūros ir švietimo specialistams, skaičius. Kad šis tikslas būtų pasiektas, jaunuolis turi būti 18–35 metų amžiaus. Gyvenamieji būstai turi atitikti tikslą užtikrinti, kad pirminės energijos poreikis būtų bent 20 proc. mažesnis už energijos beveik nevartojančiam pastatui taikomą reikalavimą pagal nacionalines gaires, kuris turi būti patvirtintas energinio naudingumo sertifikatais.
320	3 investicija. Viešųjų pastatų renovacija siekiant padėti administraciniams teritoriniams vienetams geriau teikti viešąsias paslaugas	Etapas	Sutarčių dėl nuosaikios viešųjų pastatų renovacijos pasirašymas	Sutarčių pasirašymas				4 KETVIRTIS	2022	Schemoje nustatomi kriterijai ir sąlygos, kurių turi būti laikomasi atliekant nuosaikią viešųjų pastatų renovaciją, įskaitant, inter alia, šias sąlygas: -Reikalavimus atitinka tik miestai ir komunos -Reikalavimus atitinka tik viešieji pastatai, kurių paskirtis – teikti vietos viešąsias paslaugas (pvz., rotušės pastatai, socialinių paslaugų pastatai). -Vidutinio masto modernizavimo projektais pirminės energijos poreikis sumažinamas 30 proc. – tai įrodoma energinio naudingumo sertifikatais. Investicijų į nuosaikią viešųjų pastatų renovaciją atveju ne energijos vartojimo efektyvumo sistemos išlaidos neviršija 10 proc. visų išlaidų.
322	3 investicija. Viešųjų pastatų renovacija siekiant padėti administraciniams teritoriniams vienetams geriau teikti viešąsias paslaugas	Tikslas	Energinė viešųjų pastatų renovacija		Qm skaičius	0	516 072.18	2 KETVIRTIS	2026	Energinio naudingumo sertifikatai, kuriais patvirtinama, kad pirminės energijos poreikis pastatų lygmeniu iš viso renovuotame 516 072,18 m 2 plote sumažėjo 30 proc.
323	4 investicija. Teritorijų planavimo ir miestų planavimo dokumentų rengimas ir (arba) atnaujinimas GIS formatu	Etapas	Sutarčių dėl teritorijų planavimo, miestų planavimo ir tvaraus judumo mieste planų rengimo ir (arba) atnaujinimo pasirašymas dok.	Sutarčių pasirašymas				4 KETVIRTIS	2022	Schemoje nustatomi teritorijų planavimo, miestų planavimo ir tvaraus judumo mieste planų rengimo ir (arba) atnaujinimo finansavimo kriterijai ir sąlygos. Dokumentai rengiami ir (arba) atnaujinami skaitmeniniu formatu pagal 288 ir 315 tarpinių reikšmių nuostatas. DJMP tvirtina Nacionalinė DJMP optimizavimo grupė, sudaryta pagal 289 tarpinės reikšmės nuostatas, o teritorijų ir miestų planavimo dokumentai įkeliami į Teritorinę observatoriją. Užtikrinamas integravimas į 316 tarpinėje reikšmėje nurodytą skaitmeninę platformą.
325	4 investicija. GIS formato teritorijų planavimo ir miestų planavimo dokumentų rengimas ir (arba) atnaujinimas	Tikslas	Teritorijų planavimo dokumentai, miestų planavimo dokumentai ir tvaraus judumo mieste planai, paskelbti Teritorinės observatorijos platformoje		Skaičius	0	100	2 KETVIRTIS	2026	Teritorinės observatorijos platformoje paskelbiama ne mažiau kaip 100 teritorijų planavimo dokumentų, miestų planavimo dokumentų ir judumo mieste planų.

K.11 KOMPONENTAS. Turizmas ir kultūra

Turizmo ir kultūros komponento tikslas – didinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą ir kurti naujas darbo vietas, ypač kaimo vietovėse, t. y.:

(1)skatinti tvarią socialinę ir ekonominę pertvarką kaimo ir nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse kuriant regioninių turizmo vietovių valdymo organizacijų tinklą ir remiant vietos investicijas į turizmą;

(2)remti tvarų judumą sukuriant nacionalinį Velo tinklą, įskaitant „Eurovelocycling“ maršrutus; ir

(3)mažinti kultūros prieinamumo atotrūkį tarp kaimo ir didelių miesto vietovių.

Reformomis ir investicijomis padedama įgyvendinti 2019 ir 2020 m. Rumunijai pateiktas rekomendacijas dėl poreikio „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į darnųjį transportą, skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą“ (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), kartu „atsižvelgiant į regioninius skirtumus“ (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).

K.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Reforma „Kultūros sektoriaus finansavimo sistemos reforma“

Šios reformos tikslas – sukurti kultūros srities darbuotojams skirtą teisinę ir administracinę sistemą.

Šias priemones sudaro teisės aktų dėl kultūros projektų finansavimo sistemos ir paramos kultūros sektorių darbuotojams priėmimas.

Šia priemone papildoma 3 reformos dalis: Reformuoti kultūros sektoriaus finansavimo sistemą.

5 investicija. Kultūros prieinamumo didinimas kultūros nepriteklių patiriančiose vietovėse

Šių investicijų tikslas – didinti kultūros prieinamumą nepalankioje kultūrinėje padėtyje esančiose vietovėse.

Šią priemonę sudaro kartu su vietos valdžios institucijomis įgyvendinama bandomoji finansavimo programa, skirta kultūros programoms remti, ir bandomoji programa, pagal kurią finansuojami kultūros švietimo projektai, skirti viešosioms švietimo įstaigoms kaimo vietovėse ir mažuose miestuose.

6 investicija. Kultūros finansavimo procesams skirtos skaitmeninės sistemos sukūrimas

Šių investicijų tikslas – sukurti skaitmeninę viešojo finansavimo skyrimo kultūros sektoriuose sistemą.

Šią priemonę sudaro skaitmeninės sistemos, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas nacionaliniams kultūros veiklos vykdytojams gauti finansavimą, diegimas.

7 investicija. Filmų gamybos ir platinimo skaitmeninimo spartinimas

Šių investicijų tikslas – padidinti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių pajėgumus filmų gamybos srityje ir paspartinti Rumunijos filmų gamintojų ir platintojų skaitmeninę pertvarką.

Šią priemonę sudaro kino ir žiniasklaidos prodiuserių finansavimas skaitmeniniams gamybos ir platinimo įgūdžiams įgyti.

K.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
345	Reforma „Kultūros sektoriaus finansavimo sistemos reforma“	Etapas	Teisės aktų dėl kultūros darbuotojams taikomos teisinės sistemos įsigaliojimas	Teisės aktų nuostata, nurodanti kultūros darbuotojų statuto teisinio pagrindo įsigaliojimą				1 KETVIRTIS	2025	Įsigalioja teisės aktai dėl kultūros darbuotojams taikomos teisinės sistemos, kuriais: -apibrėžti užimtumą „meninio darbo“ ir „kultūrinio darbo“ srityse; -nustatyti užimtumo, mokesčių ir socialinės apsaugos standartus, užtikrinant proporcingą darbo užmokestį ir galimybę gauti išmokas (pvz., nedarbo ir sveikatos apsaugos); - nustatyti nuostatas dėl laisvai samdomų kultūros menininkų tapatybės nustatymo ir jų galimybių naudotis socialinės apsaugos sistemomis.
347	5 investicija. Kultūros prieinamumo didinimas kultūros nepriteklių patiriančiose vietovėse	Etapas	Mažos vietovės, kuriose galima pažinti kultūrą	Finansavimo mokėjimas kultūros projektams, įgyvendinamiems mažose vietovėse				2 KETVIRTIS	2026	Nacionalinės kultūros fondo administracijos finansavimo mokėjimai projektams, įgyvendinamiems 50 vietovių, kuriose gyvena mažiau nei 50000 gyventojų.
348	6 investicija. Kultūros finansavimo procesams skirtos skaitmeninės sistemos sukūrimas	Etapas	Kultūros finansavimo procesų skaitmeninė sistema	Skaitmeninė kultūros finansavimo procesų sistema, prieinama internetu				3 KETVIRTIS	2025	Kultūros finansavimo procesų skaitmeninė sistema yra prieinama internetu. Juo supaprastinamas paraiškų teikimas ir projektų vertinimas ir sudaromos sąlygos registruoti viešąsias kultūros dotacijas, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo. Ji sudaro sąlygas rinkti duomenis kultūros išlaidų analizei ir suteikia visuomenei galimybę susipažinti su nekonfidencialia projektų informacija.
350	7 investicija. Filmų gamybos ir platinimo skaitmeninimo spartinimas	Tikslas	Kino prodiuseriai ir platintojai, dalyvaujantys skaitmeninių įgūdžių ugdymo mokymuose		Skaičius	0	40	3 KETVIRTIS	2025	40 kino ir žiniasklaidos sektoriuje veikiančių įmonių kino prodiuserių ir platintojų skaitmeninių įgūdžių mokymo pažymėjimai.

K.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma. Paskirties vietos valdymo organizacijų (VVO) veiklos pradžia

Šios reformos tikslas – padidinti Rumunijos turizmo sektoriaus konkurencingumą ir skatinti tvarią socialinę ir ekonominę pertvarką kaimo ir nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse, priimant būtiną turizmo vietovių valdymo organizacijų veikimo sistemą.

Šios reformos įgyvendinimas apima teisės aktų sistemos, būtinos turizmo vietovių valdymo organizacijų veikimui, priėmimą ir kultūros paveldo valorizacijai skirto veiksmų plano parengimą, siekiant padidinti Rumunijos turizmo sektoriaus konkurencingumą.

Paskirties vietos valdymo organizacijų steigimas ir veikimas grindžiamas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis, įtrauktomis į tyrimą „Paskirties vietos valdymo organizacijų veikimas“.

Į teisės aktų sistemą, būtiną paskirties vietos valdymo organizacijų veiklai, taip pat įtraukiamas išsamus finansavimo mechanizmo aprašymas ir aiškus valdymo modelis. Veiksmų planas vykdomas laikantis priemonių, pasiūlytų paskirties vietos valdymo organizacijos plėtros strategijoje, rinkinio ir turi atitikti kartografavimo veiklos rezultatus.

Turizmo vietovių valdymo organizacija yra juridinis asmuo, vykdantis kiekvienos konkrečios turizmo vietovės turizmo plėtros politiką, įskaitant turizmo vietovių rinkodaros politiką, pagal galiojančias teisines nuostatas, ir vienijantis kelias kitas organizacijas, pavyzdžiui: verslo subjektai, viešojo sektoriaus institucijos, profesinės ir darbdavių asociacijos bei reguliavimo institucijos. Regioninės paskirties vietos valdymo organizacijos kuriamos taip, kad sudarytų veiksmingą tinklą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama vietos konkurenciniams pranašumams, ir bendradarbiauja su nacionaline turizmo institucija.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

1 investicija. 12 turistinių ir (arba) kultūrinių maršrutų populiarinimas

Šios investicijos tikslas – sukurti 12 teminių turizmo maršrutų.

Pagal šią priemonę populiarinami turistiniai maršrutai ir vykdomi turistinių vietų restauravimo, konsolidavimo, atkūrimo ar išsaugojimo darbai.

2 investicija. Muziejų ir memorialų modernizavimas ir (arba) kūrimas

Šių investicijų tikslas – didinti kultūrinį turizmą kuriant arba modernizuojant priespaudai ir konfliktams skirtus muziejus ir memorialus.

Pagal šią priemonę modernizuojami arba statomi muziejai arba atminimo vietos.

2 reforma. Dviračių takų praktinio įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu sistema

Šios reformos tikslas – prisidėti prie mažų miestų ir kaimo vietovių ekonominio vystymosi priimant teisėkūros, institucinę ir investicijų sistemą, skirtą dviračių maršrutams ir tvarioms turizmo formoms.

Šios reformos įgyvendinimas apima reguliavimo reformą, kuria siekiama įsteigti atitinkamus subjektus, nustatyti dviračių takų kriterijus ir paskatas skatinti dviračių turizmą.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. kovo 31 d.

3 investicija. Velo nacionalinio koordinavimo centro įsteigimas ir veiklos pradžia

Šių investicijų tikslas – prisidėti prie tvaraus judumo skatinant važiavimą dviračiu per naują Velo nacionalinį koordinavimo centrą.

Šių investicijų įgyvendinimas apima dviračių turizmo maršrutų nacionaliniu lygmeniu tyrimą, kuriuo bus grindžiamas Velo kilimo ir tūpimo takų ir maršrutų skaitmeninimas, ir nacionalinės eVelo platformos su integruota skaitmenine taikomąja programa, skirta visiems dviračių turizmo maršrutams, ir specialios interneto svetainės sukūrimą.

Investicija turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 30 d.

4 investicija. Ne mažiau kaip 236 km dviračių takų tiesimas

Šių investicijų tikslas – padidinti darnųjį transportą statant dviračių takų infrastruktūrą.

Šią priemonę sudaro dviračių takų tiesimas visoje Rumunijoje.

3 reforma. Kultūros sektoriaus finansavimo sistemos reforma

Šios reformos tikslas – sukurti kultūros srities darbuotojams skirtą teisinę ir administracinę sistemą.

Šias priemones sudaro teisės aktų dėl kultūros projektų finansavimo sistemos ir paramos kultūros sektorių darbuotojams priėmimas.

Šia priemone papildoma 3.a reforma: Reformuoti kultūros sektoriaus finansavimo sistemą.

K.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
326	1 reforma. Paskirties vietos valdymo organizacijų (VVO) veiklos pradžia	Etapas	Nustatytos visos tinkamiausios regioninių paskirties vietos valdymo organizacijų (VVO) paskirties vietos Rumunijoje	Paskelbtos visos Rumunijos regioninių TVVO optimalios paskirties vietovės				1 KETVIRTIS	2022	Tinkamiausias paskirties vietas nustato paskirties vietos valdymo organizacijos, remdamosi šiais kriterijais: – gebėjimą pritraukti tarptautinius turistus; – skatinti socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvarią ir (arba) aplinką tausojančią pertvarką kaimo ir nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse, papildant vietos fondo komponentą (pvz., kiek tai susiję su funkcinėmis kaimo vietovėmis); – naujų darbo vietų kūrimo potencialas.
327	1 reforma. Paskirties vietos valdymo organizacijų (VVO) veiklos pradžia	Etapas	Kultūros paveldo naudojimo Rumunijos turizmo sektoriaus konkurencingumui didinti veiksmų planas	Kultūros paveldo naudojimo Rumunijos turizmo sektoriaus konkurencingumui didinti veiksmų plano priėmimas				1 KETVIRTIS	2022	Veiksmų planas turi atitikti įvairius turizmo paslaugų paketus. Veiksmų planas apima 2022–2026 m. laikotarpį, į jį įtraukiami konkretūs metiniai ir daugiamečiai tikslai ir šie pagrindiniai veiksmai: a) nustatyti nacionalinio ir tarptautinio poveikio teritorijų, kurios bus naudojamos turizmui Rumunijoje skatinti ir kurios padės skatinti socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvarią ir (arba) aplinką tausojančią pertvarką kaimo ir nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse, tipus; ir b) nustatyti kultūrinius maršrutus, kurie yra kartografavimo rezultatas. Joje taip pat išsamiai apibūdinami pagrindiniai subjektai, jų vaidmenys bei atsakomybė ir numatomi rezultatai.
328	1 reforma. Paskirties vietos valdymo organizacijų (VVO) veiklos pradžia	Etapas	Teisės aktų sistemos įsigaliojimas Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu, į kurį įtraukiamas aiškus finansavimo mechanizmo, skirto TVVO tinklo plėtrai remti, aprašymas ir aiškus valdymo modelis	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo dėl TVVO įsteigimo įsigaliojimą				3 KETVIRTIS	2022	Teisės aktuose aiškiai aprašomas finansavimo mechanizmas, skirtas regioninių ir vietos turizmo vietovių valdymo organizacijų tinklo plėtrai remti, ir patikimas valdymo modelis. Pagrindiniai teisinės sistemos elementai yra šie: -Teisės akto tikslas, TVVO apibrėžtis įvairiais teritoriniais lygmenimis, taip pat teminiai TVVO; -Narių tapatybės nustatymas; -Būtinieji kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar paskirties vieta atitinka reikalavimus, kad būtų galima sudaryti turizmo vietovių valdymo biurą, kuris atstovautų paskirties vietai; -Organizavimo forma – SVB turi generalinę asamblėją, direktorių valdybą ir darbuotojus, kurie atstovauja vykdomajai daliai. TVVO turi būti registruojamos pagal teisės aktų nuostatas, turėti strategiją ir veiksmų planą, turėti lėšų strategijai įgyvendinti. Kalbant apie narius, turizmo vietovių valdymo biuras yra turizmo srities ekonominės veiklos vykdytojams, turizmo asociacijoms, kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir vietos ar apskričių lygmens valdžios institucijoms atstovaujantis organas. -Direktorių valdybos ir visuotinio susirinkimo įgaliojimų aprašymas; -Balsavimo sistema ir sprendimų priėmimo procesas; -Finansavimo mechanizmas; -TVVO tikslai ir rezultatų stebėsena su konkrečia atskaitomybe. Siekiant skatinti vietos ar regioninį turizmą, SVB steigiamas atsižvelgiant į geografinius vienetus (savivaldybes, savivaldybes).
331	1 investicija. 12 turistinių ir (arba) kultūrinių maršrutų populiarinimas	Tikslas	Vietovės, kurios turi būti įtrauktos į kultūros maršrutus		Skaičius	0	225	1 KETVIRTIS	2022	Bent 225 vietos turi būti įtrauktos į kultūros maršrutus ir pasirenkamos remiantis žemėlapiais ir daugiausia kaimo ir nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse, kad pritrauktų turistus ir sukurtų naujų darbo vietų turizmo pramonėje. „Vietos“ – tai turistams patrauklios vietos (pvz., pilys, įtvirtinimai, vienuolynai, tradiciniai namai), kurios turi būti įtrauktos į 12 kultūros maršrutų, pasirenkamos komiteto ir grindžiamos konsultacijų procesu. Minimalūs atrankos kriterijai yra šie: teritoriniai, ekonominiai ir socialiniai kriterijai, įskaitant ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, daugiausia dėmesio skiriant mažiau išsivysčiusiems regionams; b) projekto gebėjimą daryti poveikį turizmo patrauklumui ir dalyvavimo kultūriniame gyvenime didinimui, unikalų pobūdį nacionaliniu lygmeniu, lyginamuosius ir konkurencinius pranašumus; c) vietovių, susijusių su maršrutų, anksčiau finansuotų pagal regioninę veiksmų programą ir nacionalinę kaimo plėtros programą, tema, įtraukimą; d) vietovių įtraukimą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą arba laikinąjį ar orientacinį sąrašą; e) vietovių įtraukimą į istorinių pastatų, kurie nelaikomi istoriniais paminklais, kategoriją. Į kultūros maršrutus įtraukiamos tik tos vietos, kurios šiuo metu yra prieinamos turistams.
332	1 investicija. 12 turistinių ir (arba) kultūrinių maršrutų populiarinimas	Etapas	Sutarčių dėl 12 maršrutų reklamos pasirašymas	Sutarčių pasirašymas				3 KETVIRTIS	2022	Sutarčių dėl turizmo plėtros kiekviename kultūriniame maršrute pasirašymas. Įtraukiama ši veikla: – Į maršrutą įtrauktų vietų skaitmeninimas – Lankytojams skirtos programėlės sukūrimas – Maršruto (-ų) žymėjimas ir signalizavimas; – Bendros kultūrinės pasiūlos kūrimas
335	1 investicija. 12 turistinių ir (arba) kultūrinių maršrutų populiarinimas	Etapas	Lankytojams atviros turistinės vietos	Lankytojams atviros turistinės vietos				2 KETVIRTIS	2026	Darbų užbaigimo priėmimo liudijimai 201 turistinėje vietovėje atliktiems restauravimo, konsolidacijos, atkūrimo ar išsaugojimo darbams. Šios svetainės yra atviros lankytojams.
337	2 investicija. Muziejų ir memorialų modernizavimas ir (arba) kūrimas	Tikslas	Visuomenei atviri muziejai arba memorialai		Skaičius	0	5	2 KETVIRTIS	2026	Penki visuomenei atidaryti muziejai ar memorialai: Statomi šie muziejai ir memorialai: Transilvanijos istorijos galerija; –Rapa Robilor memorialinė vieta ir lankytojų centras; –Prievartinio žmonių perkėlimo ir pernelyg didelės industrializacijos atminimas, Satu Mare. Atkuriamas, renovuojamas arba modernizuojamas šis muziejus ir memorialas: -Aukų atminimas, Sighetas; -Komunizmo siaubų muziejus, Sfântu Gheorghe.
338	2 reforma. Dviračių takų eksploatavimo nacionaliniu lygmeniu sistema	Etapas	Dviračių turizmo reglamentavimo sistemos įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti dviračių turizmo reglamentavimo sistemos įsigaliojimą				1 KETVIRTIS	2022	Dviračių takų eksploatavimo reguliavimo sistema (vyriausybės sprendimai) apima šiuos elementus: – institucijų, atsakingų už dviračių turizmo infrastruktūros įgyvendinimą ir stebėseną (įskaitant Nacionalinį dviračių maršrutų koordinavimo centrą), įsteigimas – dviračių takų tipologijų ir charakteristikų nustatymas; – reguliavimo paskatos naudotis dviračių turizmu.
339	2 reforma. Dviračių takų eksploatavimo nacionaliniu lygmeniu sistema	Etapas	Įsteigtas ir veikiantis nacionalinis koordinavimo centras „Velo maršrutai“	Vyriausybės sprendimo dėl Nacionalinio dviračių takų koordinavimo centro įsteigimo priėmimas				2 KETVIRTIS	2022	Nacionalinis Velo maršrutų koordinavimo centras (NKC) įsteigiamas Vystymosi, viešųjų darbų ir administravimo ministerijoje. NKC pradeda veikti ir pradeda rengti tyrimą bei taikomąją programą „eVelo“.
340	2 reforma. Dviračių takų eksploatavimo nacionaliniu lygmeniu sistema	Etapas	Išsamus nacionalinių dviračių takų teritorinio pasiskirstymo tyrimas	Paskelbtas tyrimas				3 KETVIRTIS	2022	Atliekant išsamų tyrimą nustatomas dviračių turizmo maršrutų teritorinis pasiskirstymas (2 404 km dviračių maršrutų), remiantis pagrindiniais kriterijais (pvz., spūsčių mažinimu, ekologinio turizmo skatinimu), nustatomi atitinkami subjektai ir integruojamos esamos gamtos ir kultūros paveldo stiprinimo iniciatyvos, laikantis 338 tarpinės reikšmės reikalavimų. Remiantis tyrimo rezultatais, pradedamas viešųjų pirkimų procesas dviračių takams įrengti.
341	3 investicija. Velo nacionalinio koordinavimo centro įsteigimas ir veikla	Etapas	Integruota nacionalinė „eVelo“ platforma ir išmaniųjų telefonų programėlė	Platformos ir taikomosios programos kūrimas ir skelbimas				3 KETVIRTIS	2022	Integruotos skaitmeninės taikomosios programos, skirtos teminei informacijai, susijusiai su dviračių turizmu, teikti, kūrimas ir skelbimas. Integruota taikomoji programa apima „eVelo“ nacionalinės platformos (interneto svetainės, skirtos nacionaliniams dviračių maršrutams) sukūrimą ir teminę išmaniųjų telefonų taikomąją programą, laikantis 340 tarpinės reikšmės reikalavimų.
342	4 investicija. 236,05 km dviračių takų tiesimas	Etapas	Sutarčių dėl dviračių takų pasirašymas	Sutarčių pasirašymas				4 KETVIRTIS	2022	Po atviro konkurso pasirašytos finansavimo sutartys dėl 236,05 km naujų dviračių takų tiesimo. Konkurso procesas prasideda paskelbus finansavimo schemą, kurioje nustatomi tinkamumo kriterijai ir sutarčių skyrimo sąlygos. Finansinę schemą parengia Nacionalinis Velo maršrutų koordinavimo centras. Pasibaigus konkurso procesui, darbai pradedami 236,05 km dviračių trasose.
343	4 investicija. Ne mažiau kaip 236 km dviračių takų tiesimas	Etapas	Nutiesti ir dviračiams pritaikyti dviračių takai	Nutiesti dviračių takai				2 KETVIRTIS	2026	Darbų užbaigimo priėmimo pažymėjimas (-ai), išduotas (-i) iš viso ne mažiau kaip 236 km nutiestų dviračių takų.
344	3 reforma. Kultūros sektoriaus finansavimo sistemos reforma	Etapas	Įstatymo dėl kultūros sektoriaus finansavimo sistemos įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti kultūros sektoriaus finansavimo teisės aktų sistemos įsigaliojimą				3 KETVIRTIS	2022	Tarpine reikšme daugiausia dėmesio skiriama stabilios kultūros projektų finansavimo sistemos užtikrinimui. Atnaujintame įstatyme nustatomas stabilus kultūros sektoriaus finansavimo iš valstybės biudžeto mechanizmas, daugiausia dėmesio skiriant: mažinti atotrūkį kultūros prieinamumo srityje tarp kaimo ir (arba) mažų miestų vietovių ir didelių miestų vietovių, remti kultūrų įvairovę ir socialinę įtrauktį bei lyčių lygybę, remti kūrybos pramonę, didinti kultūros sektoriaus ekonominį potencialą. Patvirtinami ir įsigalioja šie įstatymai: –Teisinė sistema dėl negrąžinamo finansavimo kultūros srityje (Vyriausybės potvarkis Nr. 51/1998); – Garso ir vaizdo srities finansavimas pagal Bendrijos gaires. Teisės aktų pakeitimai bus grindžiami, be kita ko, rezultatais, gautais nacionaliniu ir vietos lygmenimis apžvelgus viešų ir privačių kultūros paslaugų pasiūlą, taip pat papildomų nuspėjamų ir skaidrių finansavimo šaltinių nustatymu ir teikimu, valdymo mechanizmu su aiškiomis nacionalinio ir vietos lygmens valdžios institucijoms priskirtomis pareigomis; finansavimo išmokėjimo mechanizmas, priklausantis nuo pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, susijusių su politikos tikslais, pasiekimo.

L.12 KOMPONENTAS. Sveikatos priežiūra

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano sveikatos priežiūros komponentą sudaro trys reformos ir keturios investicijos, kuriomis sprendžiami pagrindiniai sveikatos sistemos uždaviniai. Pagrindinės priemonės – mirtingumo, kurio galima išvengti, lygio mažinimas, regioninių, socialinių ir kaimo bei miesto skirtumų, susijusių su galimybėmis naudotis pagrindinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, mažinimas, galimybių naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis didinimas, ligoninių ir ikiligoninių infrastruktūros gerinimas, sveikatos priežiūros išlaidų optimizavimas ir išteklių valdymas.

Komponentas padeda įgyvendinti Rumunijai skirtą rekomendaciją dėl galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis gerinimo ir sveikatos priežiūros išlaidų efektyvumo didinimo, be kita ko, pereinant prie ambulatorinės priežiūros (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3). Joje taip pat atsižvelgiama į rekomendaciją dėl sveikatos sistemos atsparumo didinimo, be kita ko, sveikatos priežiūros darbuotojų ir medicinos reikmenų srityse, ir galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis gerinimo (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 1).

L.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Didesni visuomenės sveikatos fondų valdymo pajėgumai

Šios reformos tikslas – padidinti visuomenės sveikatos išlaidų veiksmingumą priimant teisės aktų pakeitimus ir išbandant dotacijų sistemą, pagal kurią būtų atlyginama veiksmingiausiems sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams.

Reformą sudaro finansiniai mechanizmai, kuriais per Sveikatos paslaugų kokybės fondą atlyginama už sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų veiklos rezultatus, ir naujos pavyzdinės preliminariosios sutarties, kuria reglamentuojamos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygos, parengimas.

2 reforma. Didesni pajėgumai investuoti į sveikatos infrastruktūrą

Reforma siekiama padidinti centrinės ir vietos valdžios institucijų administracinius gebėjimus veiksmingai valdyti sveikatos infrastruktūros projektus įsteigiant Nacionalinę sveikatos infrastruktūros plėtros agentūrą (ANDIS) ir užtikrinant jos, kaip juridinio asmens statusą turinčios ir Sveikatos ministerijai pavaldžios viešosios institucijos, veikimą. Naudodamasis visais savo instituciniais gebėjimais, ANDIS gali valdyti pagrindinius visuomenės sveikatos infrastruktūros projektus, taip pat vietos valdžios institucijų prašymu teikti technines ekspertines žinias.

Reformos įgyvendinimas apima ANDIS įsteigimą, aprūpinimą būstine ir darbuotojais (įskaitant pirmininko ir valdybos paskyrimą), darbuotojų mokymo veiklą ir konsultavimą bei techninę pagalbą projektams, patenkantiems į ANDIS atsakomybės sritį. Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. birželio 30 d.

3 reforma. Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje

Reformos tikslas – remti darbo jėgos žinių, įgūdžių ir kompetencijų ugdymą visoje Rumunijos sveikatos sistemoje ir užkirsti kelią korupcijai.

Reformą sudaro teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama peržiūrėti sveikatos srities žmogiškųjų išteklių sistemą, sveikatos priežiūros paslaugų valdymo kompetencijos centro sukūrimas, taip pat mokymo centrai ir sveikatos priežiūros darbuotojų mokymas.

1 investicija. Iki hospitalizavimo naudojama medicinos infrastruktūra

Šių investicijų tikslas – remti galimybes naudotis pagrindinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Investicijas sudaro investicijos į šeimos gydytojų ar pirminės sveikatos priežiūros praktikos asociacijų, ambulatorinės priežiūros padalinių ir integruotų bendruomenės centrų praktiką.

2 investicija. Valstybinių ligoninių infrastruktūra

Šių investicijų tikslas – statyti ir įrengti valstybines ligonines.

Investicijas sudaro nauja viešųjų ligoninių infrastruktūra, medicinos įranga ir prietaisai, investicijos į naujagimių intensyviosios terapijos įstaigas ir įranga bei medžiagos hospitalinių infekcijų rizikai mažinti.

4 investicija. Skubios sveikatos priežiūros modernizavimas

Šios investicijos tikslas – atnaujinti dalį transporto priemonių parko, kad būtų galima reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir teikti pirmosios pagalbos paslaugas.

Investicijas sudaro naujų greitosios pagalbos automobilių pirkimas.

L.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
351	1 reforma. Didesni visuomenės sveikatos fondų valdymo pajėgumai	Etapas	Ministro įsakymo dėl veiklos rezultatų ir kokybės rodiklių, kurie turi būti naudojami atrenkant medicinos padalinius, gaunančius paramą iš Sveikatos kokybės fondo, įsigaliojimas	Ministro įsakymo nuostata, nurodanti ministro įsakymo, kuriuo patvirtinamas priežiūros kokybės rodiklių rinkinys ir būtina medicinos įstaigų, kurioms teikiama pagalba, atrankos metodika, įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Sveikatos apsaugos ministerija parengia ir patvirtina proceso rodiklių, rezultatų rodiklių ir konkrečių pacientų rodiklių, kurie turi būti naudojami vertinant sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, rinkinį, taip pat rezultatais grindžiamos priimančiųjų įstaigų atrankos metodiką. Rodiklių rinkinys apima tokius rodiklius kaip: pacientų, kuriems pasireiškė nepageidaujami reiškiniai, dalis, skausmo vertinimo skalės pagerėjimas (vaizdinio analoginio vertinimo skalės balas), hospitalinių infekcijų rodiklis, pacientams prieinama kokybiška informacija.
352	1 reforma. Didesni visuomenės sveikatos fondų valdymo pajėgumai	Etapas	Teisės akto dėl naujos pavyzdinės preliminariosios sutarties dėl sveikatos draudimo sistemos įsigaliojimas	Teisės akto nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą				2 KETVIRTIS	2023	Naujoje pavyzdinėje preliminariojoje sutartyje dėl sveikatos draudimo sistemos: -Įtraukti Nacionalinio sveikatos draudimo fondo išlaidų efektyvumo rodikliai, apie kuriuos turi būti reguliariai pranešama; -Didinti ambulatorinių paslaugų apimtį; -Įpareigoti pirminės sveikatos priežiūros lygmeniu taikyti prevencinės priežiūros protokolus ir ankstyvojo nustatymo programas; -Sudaryti sąlygas nuotolinei medicinai ir nuotolinėms konsultacijoms dėl kai kurių medicinos paslaugų; -Įtraukti nuostatas dėl finansinių paskatų ir paramos mechanizmų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, teikiantiems paslaugas nepakankamai aptarnaujamiems kaimo gyventojams; -Išplėsti apibrėžtą į taikymo sritį patenkančių paslaugų taikymo sritį, kad ji apimtų pirminę, specializuotą ir bendruomeninę priežiūrą.
355	2 reforma. Didesni pajėgumai investuoti į sveikatos infrastruktūrą	Etapas	Teisės aktų sistemos, kuria įsteigiama Nacionalinė sveikatos infrastruktūros plėtros agentūra (ANDIS), įsigaliojimas	Teisės aktų sistemos, kuria įsteigiama Nacionalinė sveikatos infrastruktūros plėtros agentūra (ANDIS), įsigaliojimas				2 KETVIRTIS	2022	Teisės aktų sistemoje nustatomos šios Agentūros funkcijos: –Prioritetinių visuomenės sveikatos infrastruktūros investicinių projektų rengimą ir įgyvendinimą laiku, laikantis specifikacijų ir patvirtinto biudžeto; –Parengti nurodymus, rekomendacijas ir taikytinus metodinius standartus, susijusius su visuomenės sveikatos infrastruktūros investicinių projektų rengimu, įgyvendinimu ir užbaigimu; -Teikti specializuotą pagalbą visuomenės sveikatos infrastruktūros investicinių projektų srityje ministerijoms, valstybinėms ligoninėms ar kitoms valdžios institucijoms; -Nustatant ir įgyvendinant daugiametę visuomenės sveikatos infrastruktūros prioritetinių investicinių projektų programą; -Visuomenės sveikatos infrastruktūros investicinių projektų įgyvendinimo stebėsena; -Įsteigti visuomenės sveikatos infrastruktūros investicinių projektų valdymo kompetencijos centrą; -Partnerystės ryšių užmezgimas ir visuomenės sveikatos infrastruktūros investicinių projektų finansavimo susitarimų sudarymas. ANDIS pirmininkas skiriamas ir darbuotojų įdarbinimas 15 pagrindinių užduočių galutinėje ANDIS organizacinėje schemoje užbaigiamas iki agentūros veiklos pradžios.
356	3 reforma. Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje	Etapas	Teisės aktų sistemos, kuria siekiama didinti sveikatos valdymo pajėgumus ir žmogiškuosius išteklius sveikatos srityje, įsigaliojimas	Teisės aktų sistemos, skirtos sveikatos priežiūros paslaugų ir žmogiškųjų išteklių valdymo reformai, įsigaliojimas				2 KETVIRTIS	2022	Pakeitimai skirti pagrindiniam sveikatos sektorių reglamentuojančiam įstatymui (2006 m. Įstatymas Nr. 95 su pakeitimais). Be to, siekiant įgyvendinti šio įstatymo pakeitimus, įsigalioja keli Vyriausybės nutarimai. Pagrindinės naujų teisės aktų nuostatos: – pakoreguoti kompetencijos kriterijus, taikomus norint dalyvauti konkursuose į sveikatos priežiūros srities vadovų pareigas; – pakoreguoti sveikatos priežiūros paslaugų valdymo mokymo programų kokybės kriterijus; – atnaujinti sveikatos priežiūros specialistų nuolatinio profesinio tobulėjimo reikalavimus; – plėtoti ir stiprinti sveikatos paslaugų valdymo ekspertų organą; – parengti sveikatos paslaugų valdymo mokymo programų auditą ir vertinimą. Naujai priimti teisės aktai padės didinti sveikatos priežiūros paslaugų valdymo profesionalumą, nes juose bus nustatyti specialistų kompetencijos kriterijai.
357	3 reforma. Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje	Etapas	Teisės aktų dėl žmogiškųjų išteklių plėtros sveikatos srityje strateginės programos įsigaliojimas	Teisės akto dėl žmogiškųjų išteklių plėtros sveikatos srityje strateginės programos įsigaliojimas Vyriausybės sprendimu				2 KETVIRTIS	2022	Įstatyme nustatoma nauja žmogiškųjų išteklių plėtros sveikatos srityje strateginė programa, atitinkanti bendrus sveikatos sistemos tikslus. Pagrindiniai strateginės programos elementai yra šie: I) žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje. Žmogiškųjų išteklių šaltiniai II) žmogiškųjų išteklių valdymas sveikatos srityje, III) žmogiškųjų išteklių motyvacijos valdymas IV) sveikatos priežiūros darbuotojų valdymas
358	3 reforma. Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje	Etapas	Žmogiškųjų išteklių plėtra sveikatos srityje	Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti sektoriniai veiksmų planai, skirti žmogiškųjų išteklių plėtrai sveikatos apsaugos srityje				4 KETVIRTIS	2022	Įgyvendinant sektorinius veiksmų planus, skirtus pirminės ir bendruomeninės sveikatos priežiūros, ambulatorinės ir stacionariosios sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos srities žmogiškiesiems ištekliams plėtoti, įgyvendinama strateginė programa, kuria siekiama pakeisti sveikatos srities žmogiškųjų išteklių žinių, įgūdžių ir kompetencijų lygį. Parengiami 5 individualizuoti veiksmų planai, apimantys tokias sritis kaip pirminis mokymas, tęstinis profesinis tobulėjimas, įgūdžių derinys, užduočių pasidalijimas, užduočių perskirstymas. Tikimasi, kad veiksmų planai atitiks 1 reformos veiklos rodiklius, nustatytus visuomenės sveikatos fondams valdyti. Medicinos darbuotojai apima gydytojus, slaugytojus, vaistininkus, odontologus, akušerius, bendruomenės slaugytojus ir kitų kategorijų sveikatos priežiūros specialistus.
360	3 reforma. Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje	Tikslas	Dviejų įgūdžių ugdymo centrų, skirtų visuomenės sveikatos priežiūros darbuotojams mokyti, statyba ir įranga			0	2	2 KETVIRTIS	2026	Turi būti pastatyti ir įrengti du įgūdžių ugdymo centrai, kuriuose būtų mokomi sveikatos priežiūros srityje dirbantys viešojo sektoriaus darbuotojai.
361	3 reforma. Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje	Etapas	Sveikatos priežiūros darbuotojų mokymas	Mokėjimai už sveikatos priežiūros darbuotojų mokymą				4 KETVIRTIS	2025	Mokėjimai už 4000 sveikatos priežiūros darbuotojų mokymą, susijusį su žmogiškųjų išteklių valdymu visuomenės sveikatos institucijose arba su sąžiningumu ir korupcijos prevencija su sveikata susijusiose srityse.
365	3 reforma. Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje	Etapas	Skaidria.ms.ro portalo, skirto viešųjų išteklių naudojimui, veikimas	Viešųjų išteklių naudojimo sveikatos srityje duomenų skelbimas portale transparenta.ms.ro				4 KETVIRTIS	2024	Viešųjų išteklių naudojimas turi būti skaidresnis centralizuotai agreguojant duomenis portale transparenta.ms.ro. Įtraukiami duomenys apima centrinių ir vietos institucijų, įskaitant ligonines, naudojamus išteklius ir įmonių, su kuriomis sudarytos viešojo pirkimo sutartys, bei perkančiųjų organizacijų sąrašą.
366	1 investicija. Iki hospitalizavimo naudojama medicinos infrastruktūra	Etapas	Investavimo į integruotus bendruomenės centrus prioritetų nustatymo kriterijų priėmimas	Integruotų bendruomenės centrų vadovo, įskaitant gaires dėl investicijų į integruotus bendruomenės centrus prioritetų nustatymo sveikatos apsaugos ministro įsakymu, priėmimas.				4 KETVIRTIS	2021	Integruoti Bendrijos centrai gauna naudos iš investicijų, grindžiamų metodinėmis prioritetų gairėmis, kurias turi parengti Sveikatos apsaugos ministerija, konsultuodamasi su vietos valdžios institucijų atstovais. Šios prioritetinės gairės yra neatsiejama Integruotų Bendrijos centrų vadovo dalis. Nustatant administracinių teritorinių vienetų prioritetus atsižvelgiama į: – pažeidžiamų asmenų skaičius vienoje bendruomenėje (mažiausiai 500 medicininiu, socialiniu ar ekonominiu požiūriu pažeidžiamų asmenų) – galimybė bendrauti su kitomis pažeidžiamomis vietovėmis – bendruomenės slaugytojo ir socialinio darbuotojo ir (arba) socialinės paramos techniko buvimas – administraciniai teritoriniai vienetai, kuriuose nėra šeimos gydytojo arba šeimos gydytojų skaičius, palyginti su gyventojų skaičiumi, yra nepakankamas – vietos tarybos sprendimas įsteigti integruotus bendruomenės centrus – vietovės nustatymas kaip ribinės kaimo vietovės
367	1 investicija. Iki hospitalizavimo naudojama medicinos infrastruktūra	Tikslas	Šeimos gydytojų arba pirminės sveikatos priežiūros praktikos asociacijų, turinčių įrangą arba renovuotų, praktika, pirmenybę teikiant praktikai marginalizuotuose regionuose ir savivaldybėse		Skaičius	0	2 000	2 KETVIRTIS	2025	Turi būti įrengta arba renovuota ne mažiau kaip 2000 šeimos gydytojų praktikos asociacijų. Ne mažiau kaip 75 proc. visų praktikuojančių gydytojų ar šeimos gydytojų asociacijų turi būti įsikūrusios marginalizuotuose regionuose ar savivaldybėse. Marginalizuoti regionai ir (arba) savivaldybės yra tie, kurie neturi pirminės sveikatos priežiūros arba turi ribotas galimybes ją gauti. Marginalizacijos kriterijai ir marginalizacijos laipsnis nustatomi regioniniu lygmeniu pagal vietos žmogaus socialinės raidos indekso ir plėtros indekso apskaičiavimo metodiką, pateiktą Rumunijos marginalizuotų kaimo vietovių ir vietos žmogaus socialinės raidos atlase, Rumunijos marginalizuotų miesto vietovių atlase ir Nacionalinės socialinės įtraukties ir skurdo mažinimo strategijos pagrindimo tyrime.
369	1 investicija. Iki hospitalizavimo naudojama medicinos infrastruktūra	Tikslas	Naujai pastatyti arba renovuoti ir įrengti ambulatorinės priežiūros padaliniai		Skaičius	0	30	4 KETVIRTIS	2024	Naujai pastatyta arba renovuota ir įrengta ne mažiau kaip 30 ambulatorinės priežiūros padalinių. Iš 30 ambulatorinės priežiūros padalinių bent 20 ambulatorinės priežiūros padalinių turi būti mažiau išsivysčiusiuose regionuose ar savivaldybėse, atsižvelgiant į marginalizuotų miesto vietovių atlasą, kuris yra 367 tarpinės reikšmės dalis.
370	1 investicija. Iki hospitalizavimo naudojama medicinos infrastruktūra	Tikslas	Pastatyti arba renovuoti integruoti bendruomenės centrai		Skaičius	0	78	2 KETVIRTIS	2026	Statomi arba renovuojami 78 integruoti bendruomenės centrai. Pastatyti bendruomenės centrai turi atitikti tikslą užtikrinti, kad pirminės energijos poreikis būtų bent 20 proc. mažesnis už energijos beveik nevartojančio pastato reikalavimą pagal nacionalines gaires, ir tai turi būti patvirtinta energinio naudingumo sertifikatais.
375	2 investicija. Valstybinių ligoninių infrastruktūra	Tikslas	Valstybinės ligoninės gauna įrangą ir medžiagas infekcijų rizikai mažinti		Skaičius	0	25	2 KETVIRTIS	2024	Ne mažiau kaip 25 valstybinės ligoninės gauna įrangą ir medžiagas, padedančias sumažinti hospitalinių infekcijų riziką, kurios gali apimti, be kita ko, mikrobiologinės oro kontrolės įrangą veiklos blokuose ir intensyviosios terapijos skyriuose, pasitelkiant specialius oro kondicionavimo įrenginius, taip pat medicinos darbuotojų dezinfekavimo įrenginius (pvz., aplinkos nukenksminimo įrangą, sterilizaciją, atliekų talpyklas).
376	2 investicija. Valstybinių ligoninių infrastruktūra	Tikslas	Investicijos į naujagimių intensyviosios terapijos skyrius		Skaičius	0	25	2 KETVIRTIS	2026	25 intensyviosios terapijos skyriai gauna investicijas į naujagimių ypatingos svarbos pacientų infrastruktūrą, skirtą ankstyvajai diagnostikai, priešgimdyminiam ir (arba) naujagimių gydymui ir pogimdyminiam gydymui. Investiciją sudaro: – išplėsti ligoninių infrastruktūros, skirtos naujagimiams itin svarbiems pacientams, pajėgumus įrengiant ir aprūpinant 65 papildomas lovas medicinos įranga ir 200 esamų lovų aprūpinant medicinos įranga. – esamos atrankinės patikros infrastruktūros aprūpinimą medicinos įranga; – aštuonių regioninių mokymo centrų, skirtų medicinos darbuotojams, kurie gydytų sunkiai sergančius naujagimius, įrengimas.
377	2 investicija. Valstybinių ligoninių infrastruktūra	Tikslas	Naujų visuomenės sveikatos įstaigų ir (arba) ligoninių statyba ir (arba) įrengimas		Skaičius	0	5	2 KETVIRTIS	2026	Statomi ir įrengiami šie visuomenės sveikatos skyriai ir (arba) ligoninės: -Baloteščio „Prof. Dr. Agrippa lonescu“ ligoninė; -Bistricos greitosios pagalbos ligoninė; -Klužo grafystės klinikos ligoninė; -Naujas daugiatraumės paviljonas, Krajova; -Naujas daugiatraumės paviljonas, Sibiu. Bent 91 mln. EUR išmokama pastatų, kurių pirminės energijos poreikis yra bent 20 proc. mažesnis nei beveik nulinės energijos pastato, statybai pagal nacionalines gaires, kurios turi būti patvirtintos energinio naudingumo sertifikatais.
534	4 investicija. Skubios sveikatos priežiūros modernizavimas	Tikslas	Naujų greitosios pagalbos automobilių pirkimas		Skaičius	0	1 200	2 KETVIRTIS	2026	Įsigyjama 1200 naujų greitosios pagalbos automobilių. Iš jų 1000 yra B tipo 4x4 greitosios pagalbos automobiliai, o 200 – C tipo greitosios pagalbos automobiliai. Siekiant įrodyti, kad greitosios pagalbos automobiliai buvo įsigyti, išduodami priėmimo pažymėjimai. Siekiant užtikrinti atitiktį reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01), perkami greitosios pagalbos automobiliai turi būti aplinkosaugos požiūriu geriausia prieinama technologija.

L.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

3 investicija. Valstybinės ligoninės

Šių investicijų tikslas – statyti ir įrengti valstybinių ligoninių skyrius.

Investicijas sudaro dviejų naujų valstybinių ligoninių padalinių statyba ir įranga.

L.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Orientacinis tvarkaraštis užbaigimui		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
531	3 investicija. Valstybinės ligoninės	Etapas	Bukarešto Zerlendi tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo centro statyba ir įrengimas	Naujo ligoninės padalinio statyba ir įrengimas				2 KETVIRTIS	2026	Bukarešto Zerlendi tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo centro statyba ir įrengimas. Pastatas turi atitikti tikslą užtikrinti, kad pirminės energijos poreikis būtų bent 20 proc. mažesnis už energijos beveik nevartojančio pastato reikalavimą pagal nacionalines gaires, kuris turi būti patvirtintas energinio naudingumo sertifikatais.
532	3 investicija. Valstybinės ligoninės	Etapas	Širdies ir kraujagyslių ligų ir transplantacijos instituto „Târgu Mures“ statyba ir įrengimas	Naujo ligoninės padalinio statyba ir įrengimas				2 KETVIRTIS	2026	Širdies ir kraujagyslių ligų bei transplantacijos instituto „Târgu Mures“ statyba ir įrengimas. Pastatas turi atitikti tikslą užtikrinti, kad pirminės energijos poreikis būtų bent 20 proc. mažesnis už energijos beveik nevartojančio pastato reikalavimą pagal nacionalines gaires, kuris turi būti patvirtintas energinio naudingumo sertifikatais.

M.13 KOMPONENTAS. Socialinės reformos

Šis komponentas apima reformas ir investicijas, kuriomis siekiama konsoliduoti socialinę apsaugą Rumunijoje.

Komponento tikslas – remti pažeidžiamiausius asmenis, įskaitant darbuotojus, vaikus, neįgaliuosius, neaktyvius ir vyresnio amžiaus asmenis, didinant galimybes naudotis socialinėmis paslaugomis. Reformos, kuriomis remiamos investicijos, apima reglamentavimo pakeitimus, kuriais siekiama užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo jų šeimų, spręsti neįgaliųjų deinstitucionalizavimo proceso klausimą, pradėti teikti minimalias įtraukties pajamas, sumažinti nedeklaruojamą darbą ir sudaryti sąlygas neaktyviems asmenims susirasti darbą. Priemonėmis taip pat remiama ilgalaikės priežiūros paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms reforma ir objektyvaus minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo mechanizmo sukūrimas. Papildomos investicijos yra susijusios su dienos centrų, skirtų vaikams, kuriems kyla neįgaliųjų socialinių paslaugų atskyrimo, reabilitacijos ir renovacijos rizika, tinklo sukūrimu, skaitmeninės platformos, skirtos namų ūkio darbuotojų kuponų sistemai įgyvendinti, sukūrimu ir pagyvenusių žmonių dienos priežiūros ir reabilitacijos centrų sukūrimu.

Šios investicijos ir reformos padeda įgyvendinti per pastaruosius dvejus metus Rumunijai pateiktas rekomendacijas „didinti socialinių paslaugų aprėptį ir kokybę ir užbaigti minimalių įtraukties pajamų reformą“ (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), „užtikrinti, kad minimalusis darbo užmokestis būtų nustatomas remiantis objektyviais kriterijais, suderinamais su darbo vietų kūrimu ir konkurencingumu“ (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir „išplėsti socialinės apsaugos priemones ir užtikrinti galimybę visiems naudotis pagrindinėmis paslaugomis“ (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).

M.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Naujos teisinės sistemos sukūrimas siekiant užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo šeimų

Šios reformos tikslas – užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo savo šeimų.

Šią priemonę sudaro teisės aktų, kuriais siekiama užkirsti kelią vaiko atskyrimui nuo šeimos, priėmimas.

2 reforma. Neįgalių suaugusiųjų apsaugos sistemos reforma

Šios reformos tikslas – paspartinti neįgaliųjų deinstitucionalizavimo procesą ir užkirsti kelią jų institucionalizavimui.

Šią priemonę sudaro teisės aktų, kuriais siekiama paspartinti visų šiuo metu institucionalizuotų neįgaliųjų deinstitucionalizavimo procesą ir užkirsti kelią institucionalizavimui, priėmimas.

3 reforma. Minimalių įtraukties pajamų (VMI) užtikrinimas

Šios reformos tikslas – padidinti socialinę paramą ir sumažinti skurdą, kartu sumažinant viešojo administravimo institucijoms ir paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą.

Šią priemonę sudaro teisės aktų, kuriais nustatomos VMI įgyvendinimo metodinės taisyklės, priėmimas. Skaitmeninės platformos, skirtos šiai reformai remti, sukūrimas pateiktas 7 komponente. Skaitmeninė transformacija.

4 reforma. Darbo kortelių įvedimas ir darbo namų ūkyje įforminimas

Šios reformos tikslas – sumažinti nedeklaruojamo darbo mastą ir sudaryti sąlygas neaktyviems asmenims susirasti darbą.

Šią priemonę sudaro teisės aktų, kuriais sukuriama darbo kuponų sistema ir oficialios darbo vietos vietos vietos paslaugų teikėjams, kurie šiuo metu užregistruoti kaip bedarbiai arba neaktyvūs, priėmimas ir jų integravimas į socialinės apsaugos ir sveikatos draudimo sistemą.

5 reforma. Užtikrinti minimaliojo darbo užmokesčio nustatymą

Reformos tikslas – nustatyti objektyviais kriterijais grindžiamą ir su darbo vietų kūrimu bei šalies konkurencingumu suderintą minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo mechanizmą.

Šią priemonę sudaro teisės aktų, kuriais numatoma sukurti naują mechanizmą ir formulę, kad būtų galima objektyviai nustatyti minimaliojo darbo užmokesčio dydį, priėmimas.

1 investicija. Vaikų, kuriems gresia atskirtis, dienos centrų tinklo sukūrimas

Šių investicijų tikslas – užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo šeimos.

Šią priemonę sudaro dienos paslaugų centrų tinklo licencijavimas, siekiant užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo jų šeimų.

2 investicija. Neįgaliųjų socialinės infrastruktūros licencijavimas ir modernizavimas

Šių investicijų tikslas – modernizuoti neįgaliesiems teikiamas socialines paslaugas ir padidinti jų skaičių, kad būtų remiamas jų deinstitucionalizavimas.

Šią priemonę sudaro naujų bendruomeninių paslaugų neįgaliesiems licencijavimas ir kitų bendruomeninių centrų neįgaliesiems modernizavimas.

3 investicija. Darbo kuponų sistemos, skirtos vietos paslaugų teikėjams ir paslaugų gavėjams, sukūrimas

Šių investicijų tikslas – užtikrinti, kad darbo kuponų sistema galėtų naudotis vietos paslaugų teikėjai ir paslaugų gavėjai.

Šią priemonę sudaro skaitmeninės platformos, kuri yra prieinama vietos paslaugų teikėjams ir paslaugų gavėjams, kad jie galėtų naudoti darbo kuponus, sukūrimas.

4 investicija. Pagyvenusių žmonių dienos priežiūros ir reabilitacijos centrų tinklo sukūrimas

Investicijų tikslas – suteikti galimybę vyresnio amžiaus žmonėms naudotis kokybiškomis ilgalaikės priežiūros paslaugomis.

Šią priemonę sudaro dienos paslaugų centrų licencijavimas.

M.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
378	1 reforma. Naujos teisinės sistemos sukūrimas siekiant užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo šeimų	Etapas	Teisėkūros procedūra priimamo akto, būtino siekiant užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo šeimos ir paramai pažeidžiamoms šeimoms, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo galią turinčio akto, būtino siekiant užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo šeimos ir paramai pažeidžiamoms šeimoms, įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Naujuoju įstatymu sukuriama priemonių įgyvendinimo sistema (įskaitant, pavyzdžiui, konsultavimą ir paramą tėvams ir vaikams, dienos centrus vaikams, kuriems gresia atsiskyrimas nuo tėvų, dienos centrus neįgaliems vaikams), siekiant veiksmingai užkirsti kelią vaiko atskyrimui nuo šeimos ir padėti šeimai auginti ir prižiūrėti vaiką, kuriam gresia atskyrimas. Teisėkūros procedūra priimamą aktą sudaro: -nustatytas stabilus priemonių finansavimo šaltinis -valdymo mechanizmas su aiškiomis nacionalinio ir vietos lygmens valdžios institucijoms priskirtomis pareigomis; -finansavimo išmokėjimo mechanizmas, priklausantis nuo pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, susijusių su politikos tikslais, pasiekimo.
379	1 reforma. Naujos teisinės sistemos sukūrimas siekiant užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo šeimų	Tikslas	Vaikų, patenkančių į socialinės apsaugos sistemą, skaičiaus mažinimas		Skaičius	12 139	6 100	1 KETVIRTIS	2026	Remiantis vietos valdžios institucijų pateiktais ir Nacionalinės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo institucijos (ANPDCA) patikrintais duomenimis, į socialinės apsaugos sistemą patenkančių vaikų skaičius sumažėjo 6039, palyginti su 2020 m. gruodžio 31 d.
380	2 reforma. Neįgalių suaugusiųjų apsaugos sistemos reforma	Etapas	Įstatymo dėl Institucijų pertvarkymo proceso spartinimo vadovo įgyvendinimo ir praktinio taikymo įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti teisės akto įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Įstatymo dėl Deinstitucionalizavimo proceso spartinimo vadovo įgyvendinimo ir įgyvendinimo įsigaliojimas visiems asmenims su negalia, kurie šiuo metu yra institucionalizuoti taip, kad kiekvienam asmeniui būtų nustatytas „savarankiško gyvenimo būdas“, ir tai daroma remiantis bylų valdymo metodu. Deinstitucionalizavimo proceso spartinimo vadovas bus nacionalinės strategijos priedas; abu šie dokumentai bus patvirtinti Vyriausybės sprendimu. Teisėkūros procedūra priimamu aktu taip pat nustatoma: -nustatytas stabilus gairėje planuojamų priemonių finansavimo šaltinis -valdymo mechanizmas su aiškiomis nacionalinio ir vietos lygmens valdžios institucijoms priskirtomis pareigomis; -finansavimo išmokėjimo mechanizmas, priklausantis nuo pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, susijusių su politikos tikslais, pasiekimo. Teisėkūros procedūra priimamas aktas grindžiamas išsamia visų neįgaliųjų, kurie šiuo metu yra institucionalizuoti Rumunijoje, individualios padėties apžvalga.
381	2 reforma. Neįgalių suaugusiųjų apsaugos sistemos reforma	Etapas	Įstatymo, kuriuo remiamas priimtos nacionalinės institutioanalizės prevencijos strategijos įgyvendinimas, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo galią turinčio akto, kuriuo remiamas priimtos nacionalinės institucinės globos prevencijos strategijos įgyvendinimas, įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Įstatymo, kuriuo remiamas priimtos Nacionalinės institucionalizavimo prevencijos strategijos, kurioje numatytos daugumos neįgaliųjų, kurie šiuo metu yra institucionalizuoti, savarankiško gyvenimo būdo priemonės, įgyvendinimas, įsigaliojimas. Teisėkūros procedūra priimamą aktą sudaro: -nustatytas stabilus planuojamų priemonių finansavimo šaltinis; -valdymo mechanizmas su aiškiomis nacionalinio ir vietos lygmens valdžios institucijoms priskirtomis pareigomis; -finansavimo išmokėjimo mechanizmas, priklausantis nuo pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, susijusių su politikos tikslais, pasiekimo.
383	2 reforma. Neįgalių suaugusiųjų apsaugos sistemos reforma	Tikslas	Deinstitucionalizuoti neįgalieji		Skaičius	0	4 000	2 KETVIRTIS	2026	Remiantis vietos valdžios institucijų pateiktais ir Nacionalinės neįgaliųjų teisių apsaugos institucijos (ANPDPD) patikrintais duomenimis, deinstitucionalizuota 4000 neįgaliųjų, palyginti su 2020 m. gruodžio 31 d.
384	3 reforma. Minimalių įtraukties pajamų (VMI) užtikrinimas	Etapas	Teisės akto, kuriuo patvirtinamos VMI taikymo įgyvendinimo taisyklės, įsigaliojimas	Teisės akto nuostata, nurodanti VMI taikymo įgyvendinimo taisykles				3 KETVIRTIS	2022	Teisės aktuose nustatomos VMI įstatymo įgyvendinimo metodinės taisyklės, kartu išlaikant bent tokį patį išmokų ir tinkamumo sąlygų adekvatumo lygį, koks numatytas galiojančiame įstatyme (Įstatymas Nr. 196/2016), siekiant mažinti skurdą, skatinti užimtumą taikant aktyvumo skatinimo priemones ir didinant išsilavinimo lygį.
386	3 reforma. Minimalių įtraukties pajamų (VMI) užtikrinimas	Tikslas	Gautos aktyvavimo priemonės		% (procentinė dalis)	0	60 %	2 KETVIRTIS	2025	Nuo 2023 m. bent 60 proc. darbingo amžiaus asmenų, gaunančių minimalias įtraukties pajamas, turi būti gavę bent vieną iš šių aktyvumo skatinimo priemonių: mokymo ar perkvalifikavimo paslaugos, informavimas ir profesinis konsultavimas, tarpininkavimas darbe ir darbo pasiūlymai, konsultacijos ir pagalba pradedant savarankišką veiklą ar verslą, darbo jėgos judumo skatinimas, taip pat įtraukimas į „antrosios galimybės“ švietimo programas.
387	4 reforma. Darbo kortelių įvedimas ir darbo namų ūkyje įforminimas	Etapas	Teisės aktų ir jų įgyvendinimo taisyklių, susijusių su namų ūkio darbuotojų čekių sistema, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo dėl darbo kuponų sistemos įgyvendinimo įsigaliojimą				1 KETVIRTIS	2022	Įstatymo dėl darbo kuponų sistemos sukūrimo įsigaliojimas siekiant skatinti oficialų namų ūkio darbuotojų, kurie šiuo metu užregistruoti kaip bedarbiai arba neaktyvūs, užimtumą.
392	5 reforma. Užtikrinti minimaliojo darbo užmokesčio nustatymą	Etapas	Teisės aktų, kuriais reglamentuojama naujoji minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo sistema, įsigaliojimas	Teisės aktų nuostata, nurodanti jų įsigaliojimą				1 KETVIRTIS	2024	Teisės aktais nustatomas naujas mechanizmas ir formulė, kad konsultuojantis su socialiniais partneriais ir atsižvelgiant į Sąjungos veiksmus būtų galima sistemingai objektyviai nustatyti minimaliojo darbo užmokesčio lygį.
394	1 investicija. Vaikų, kuriems gresia atskirtis, dienos centrų tinklo sukūrimas	Tikslas	Dienos centrai, skirti užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo šeimos		Skaičius	0	124	2 KETVIRTIS	2026	124 dienos centrai, skirti užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo šeimų, yra licencijuojami. 120 dienos centrų turi atitikti energijos beveik nevartojančio pastato reikalavimą pagal nacionalines gaires. Keturių dienų centrai turi laikytis tikslo užtikrinti, kad pirminės energijos poreikis būtų bent 20 proc. mažesnis už energijos beveik nevartojančio pastato reikalavimą pagal nacionalines gaires, ir tai turi būti patvirtinta energinio naudingumo sertifikatais. Dienos centrų teritorinis pasiskirstymas grindžiamas žemėlapiu, kuriame nustatomi paslaugų ir infrastruktūros poreikiai vaikams, kuriems gresia atsiskyrimas nuo šeimų.
395	2 investicija. Neįgaliųjų socialinės infrastruktūros licencijavimas ir modernizavimas	Tikslas	Modernizuotos bendruomeninės paslaugos neįgaliesiems		Skaičius	0	50	4 KETVIRTIS	2024	50 modernizuotų bendruomeninių paslaugų (25 dienos centrai ir 25 neuromotoriniai neįgaliųjų reabilitacijos centrai) pasitelkiant reabilitaciją, renovaciją ar įrangą. Modernizuoti bendruomenės centrai atrenkami iš esamų socialinių paslaugų (licencijuojamų atrankos metu) ir pagal savo licenciją teikia paslaugas ne mažiau kaip aštuoniems gavėjams per dieną.
396	2 investicija. Neįgaliųjų socialinės infrastruktūros licencijavimas ir modernizavimas	Tikslas	Naujos bendruomeninės paslaugos neįgaliesiems		Skaičius	0	28	2 KETVIRTIS	2026	Licencijuojamos 28 naujos bendruomeninės paslaugos (22 nauji energijos beveik nevartojantys pastatai ir šeši energijos beveik nevartojantys pastatai +) neįgaliesiems (pavyzdžiui, dienos centrai, pagalbos ir paramos paslaugos arba pacientų neurotransporto priemonių atkūrimo paslaugų centrai). Kiekvienas iš jų pagal savo licenciją teikia paslaugas ne mažiau kaip aštuoniems gavėjams per dieną.
397	3 investicija. Darbo kuponų sistemos, skirtos vietos paslaugų teikėjams ir paslaugų gavėjams, sukūrimas	Etapas	Skaitmeninė platforma, skirta vietos paslaugų teikėjams ir paslaugų gavėjams naudoti darbo kuponus	Skaitmeninė platforma prieinama internetu				4 KETVIRTIS	2023	Skaitmeninė platforma turi būti prieinama internetu ir joje turi būti galima registruoti vietos paslaugų teikėjus, kurie anksčiau buvo užregistruoti kaip bedarbiai arba neaktyvūs, kaip paslaugų teikėjus, ir registruoti paslaugų gavėjus kaip vidaus paslaugų naudotojus. Platforma turi būti tokia, kad būtų galima: -Vykdyti su kuponais susijusius sandorius (pavyzdžiui, pirkti kuponus, koduoti darbo valandas) skaitmeniniu būdu -Namų ūkio darbuotojų veiklos duomenų kodavimas (pvz., valandų skaičius, vykdomos namų ūkio veiklos rūšis) -Skaitmeninis sąveikumas su kitomis nacionalinėmis duomenų bazėmis
400	4 investicija. Pagyvenusių žmonių dienos priežiūros ir reabilitacijos centrų tinklo sukūrimas	Tikslas	Licencijuoti pagyvenusių žmonių dienos priežiūros ir reabilitacijos centrai		Skaičius	0	41	2 KETVIRTIS	2026	Licencija išduodama 41 dienos priežiūros ir reabilitacijos centrui. Centrai teikia socialinės paramos ir reabilitacijos paslaugas ir kiekviename iš jų turi būti bent mobili paslaugų teikėjų grupė, skirta pagyvenusiems asmenims, kurie negali atvykti į centrą. Dienos paslaugų centrų teritorinis pasiskirstymas grindžiamas kartografavimu, atliktu pagal 399 tarpinę reikšmę.

M.3. Paskolos reformų aprašymas

6 reforma. Socialinės ekonomikos teisės aktų tobulinimas

Šios reformos tikslas – geriau išnaudoti socialinės ekonomikos įmonių potencialą diegti inovacijas ir prisidėti prie socialinių ir aplinkos uždavinių sprendimo.

Šią priemonę sudaro teisės aktų, kuriais siekiama socialinės ekonomikos struktūrų tvarumo, priėmimas.

7 reforma. Ilgalaikės priežiūros paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms reforma

Šios reformos tikslas – pagerinti ilgalaikės priežiūros paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms kokybę.

Šią priemonę sudaro teisės aktų, kuriais remiamas kokybiškų ilgalaikės priežiūros paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms teikimas, priėmimas.

M.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
398	6 reforma. Socialinės ekonomikos teisės aktų tobulinimas	Etapas	Įstatymo Nr. 219/2015 dėl socialinės ekonomikos ir jo įgyvendinimo taisyklių pakeitimo įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti Socialinės ekonomikos įstatymo Nr. 219/2015 pakeitimo įsigaliojimą ir įgyvendinimo taisykles				2 KETVIRTIS	2022	Teisės aktų pakeitimai apima: -Supaprastinta socialinių įmonių registravimo procedūra -Tikslingesnis ekonominės veiklos ir darbo jėgos naudojimas, kad būtų geriau tenkinami pažeidžiamų grupių ir marginalizuotų bendruomenių poreikiai -Nustatyta socialinės ekonomikos struktūrų tvarumo didinimo priemonė, pvz., lengvatiniai prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų režimai.
399	7 reforma. Ilgalaikės priežiūros paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms reforma	Etapas	Įstatymo dėl nacionalinės ilgalaikės priežiūros strategijos priėmimo ir įgyvendinimo įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo remiamas priimtos nacionalinės ilgalaikės priežiūros strategijos įgyvendinimas, įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Įstatymas dėl priimtos strategijos, įskaitant aktyvaus senėjimo priemones, taip pat priemones, skirtas ilgalaikės priežiūros medicininiams poreikiams patenkinti, ir bendruomenines paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms. Įstatymas apima: -nustatytas stabilus priemonių finansavimo šaltinis -valdymo mechanizmas su aiškiomis nacionalinio ir vietos lygmens valdžios institucijoms priskirtomis pareigomis; -finansavimo išmokėjimo mechanizmas, priklausantis nuo pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, susijusių su politikos tikslais, pasiekimo -minimalių kokybės standartų peržiūra, Teisėkūros procedūra priimamas aktas grindžiamas išsamiu potencialiai priklausomų vyresnio amžiaus gyventojų arba gyventojų, kuriems gresia pavojus (pvz., skurdas, sveikata, nelydimi asmenys, didelė priklausomybė), nustatymu bendruomenės lygmeniu (bendruomenės/miesto/savivaldybės lygmeniu).

N.14 KOMPONENTAS. Geras valdymas

Komponento tikslai – pasitelkiant platų reformų ir investicijų rinkinį i) gerinti valdymą taikant nuspėjamą, informacija pagrįstą ir dalyvaujamąją sprendimų priėmimo sistemą, ii) užtikrinti, kad profesionalių ir gerai parengtų valstybės tarnautojų, kurie tinkamai reaguotų į piliečių ir įmonių iššūkius, poreikius ir lūkesčius, grupė teiktų kokybiškas viešąsias paslaugas. Tai didina atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos.

Konkretūs komponento tikslai yra šie:

1. Geresnis vyriausybės politikos koordinavimas, formavimas ir įgyvendinimas, didesnis skaidrumas ir pasitikėjimas viešuoju sektoriumi.

2. Veiksmingas viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymas.

3. Nuosekli viešojo sektoriaus darbo užmokesčio politika, susieta su veiklos rezultatais ir tvaria ilguoju laikotarpiu (teisingas vienetinis darbo užmokestis).

4. Stiprinti teisminių institucijų nepriklausomumą, gerinti galimybes kreiptis į teismą ir didinti teisminių institucijų veiksmingumą.

5. Veiksmingesnė nacionalinė viešųjų pirkimų sistema, be kita ko, stiprinant perkančiųjų organizacijų (subjektų) administracinius gebėjimus pagal lanksčią ir nuoseklią teisinę sistemą.

6. Viešosios politikos ir (arba) sprendimų priėmimo procesų tobulinimas konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais.

7. Didesnis valstybės valdomų įmonių atsparumas taikant įmonių valdymo principus.

Komponentą sudaro devynios reformos ir dvi investicijos.

Tikimasi, kad į komponentą įtrauktomis priemonėmis bus sprendžiamos tam tikros problemos, nurodytos konkrečiai šaliai skirtoje rekomendacijoje didinti viešųjų pirkimų veiksmingumą ir užtikrinti visapusišką ir tvarų nacionalinės viešųjų pirkimų strategijos įgyvendinimą; gerinti sprendimų priėmimo kokybę ir nuspėjamumą, be kita ko, tinkamai konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais, atliekant veiksmingus poveikio vertinimus ir racionalizuojant administracines procedūras, taip pat tinkamai įtraukiant socialinius partnerius (3 konkrečiai šaliai skirta rekomendacija, 4 konkrečiai šaliai skirta rekomendacija, 5 konkrečiai šaliai skirta rekomendacija 2019 m. ir 4 konkrečiai šaliai skirta rekomendacija 2020 m.).

N.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas

Šios reformos tikslas – pagerinti viešosios politikos formavimo ir teisėkūros planavimo kokybę ir skaidrumą visais administravimo lygmenimis.

Šią priemonę sudaro metodikų, sistemų ir teisinių priemonių, kuriomis remiamas strateginis planavimas, reglamentavimo poveikio analizė, viešos konsultacijos, skaidrumas ir programų biudžeto sudarymas, priėmimas.

2 reforma. Strateginio valdymo klimato ir darnaus vystymosi bei aplinkos politikos srityse stiprinimas

Šios reformos tikslas – pagerinti klimato politikos veiksmus ir darnų vystymąsi bei aplinkos politiką visais viešojo administravimo lygmenimis.

Šią priemonę sudaro tarpinstitucinio klimato iniciatyvų stebėsenos ir prioritetų nustatymo mechanizmo sukūrimas, prieigos prie skaitmeninių priemonių suteikimas ir gebėjimų stiprinimas darnaus vystymosi politikos formavimo srityje.

3 reforma. Viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo modernizavimas

Šios reformos tikslas – padidinti nuopelnais grindžiamą ir skaidrų įdarbinimą valstybės tarnyboje.

Šią priemonę sudaro teisės aktų ir procedūrinių priemonių, susijusių su karjeros raida ir sutartininkų valdymu, priėmimas, nacionalinių įdarbinimo konkursų rengimas ir skaitmeninių bei kompetencija grindžiamų žmogiškųjų išteklių sistemų taikymas.

4 reforma. Teisingos vienodo darbo užmokesčio sistemos viešajame sektoriuje kūrimas

Šios reformos tikslas – užtikrinti viešojo sektoriaus atlyginimų fiskalinį tvarumą, teisingumą ir skaidrumą.

Šią priemonę sudaro naujos teisinės sistemos, skirtos suvienodintai ir į rezultatus orientuotai viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistemai, priėmimas.

5 reforma. Teismų nepriklausomumo užtikrinimas, jų kokybės ir veiksmingumo gerinimas

Reformos tikslas – užtikrinti veiksmingesnį teisminių institucijų veikimą.

Priemonę sudaro teisės aktų, kuriais reglamentuojamas teismų nepriklausomumas, taip pat teisės aktų, kuriais, remiantis Konstitucinio Teismo sprendimais Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso srityje, iš dalies keičiami baudžiamieji kodeksai, priėmimas.

6 reforma. Kovos su korupcija stiprinimas

Reformos tikslas – sustiprinti kovą su korupcija vykdant jos prevenciją ir represijas.

Priemonę sudaro teisės aktų, kuriais peržiūrima kovos su korupcija strateginė programa, į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva dėl informatorių apsaugos ir didinamas Nacionalinio kovos su korupcija direktorato prokurorų pareigybių užimtumo lygis, priėmimas.

7 reforma. Valstybės tarnybos sąžiningumo teisinės sistemos atnaujinimas

Šios reformos tikslas – padidinti valstybės tarnybos sąžiningumą.

Šia priemone atnaujinami teisės aktai dėl valstybės tarnautojų sąžiningumo.

8 reforma. Nacionalinės viešųjų pirkimų sistemos modernizavimas ir racionalizavimas

Šios reformos tikslas – padidinti viešųjų pirkimų sistemos veiksmingumą, skaidrumą ir funkcionalumą ir remti strateginės viešųjų pirkimų politikos taikymą.

Ši priemonė apima teisės aktų sistemos atnaujinimą, institucinių gebėjimų didinimą, naujų skaitmeninių priemonių savybių įdiegimą ir viešųjų pirkimų procesų sąveikumo didinimą.

9 reforma. Tobulinti valstybės valdomų įmonių valdymo principų įgyvendinimo procedūrinę sistemą

Šios reformos tikslas – pagerinti Rumunijos valstybės valdomų įmonių bendrąjį valdymą užtikrinant EBPO standartų vykdymą.

Reforma siekiama iš dalies pakeisti atitinkamus teisės aktus dėl valstybės įmonių.

Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo reglamento 7 straipsnio 2 dalį Rumunija paprašė techninės paramos pagal techninės pagalbos priemonę reformai, kuria siekiama pagerinti valstybės valdomų įmonių bendrojo valdymo sistemą, įgyvendinti.

4 investicija. Didinti pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimus skatinti aktyvų pilietiškumą, profesionaliai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant viešąją socialinių teisių politiką, numatytą nacionaliniame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, ir stebėti susijusias reformas

Šios priemonės tikslas – užtikrinti aktyvesnį dalyvavimą formuojant socialinių teisių politiką.

Priemonę sudaro teisės aktų, kuriais siekiama pašalinti socialinio dialogo proceso trūkumus ir užtikrinti prasmingas konsultacijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, priėmimas.

5 investicija. Plano stebėsena ir įgyvendinimas

Šių investicijų tikslas – sukurti ir padaryti prieinamą integruotą IT sistemą, kuri yra valdžios sektoriaus debesijos dalis ir turi būti sujungta su kitomis nacionalinėmis ir ES sistemomis, naudojamomis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti.

Priemonę sudaro du etapai: pirmasis etapas susijęs su galimybe naudotis integruota IT sistema, o antrasis – su jos sąsajomis su kitomis Europos lėšų ir nacionalinio biudžeto valdymo ir kontrolės sistemomis ir integracija su valdžios sektoriaus debesija.

N.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
401	1 reforma. Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas	Etapas	Metodikų ir procedūrų, skirtų viešosios politikos pagrindimui ir planavimui bei administraciniam supaprastinimui gerinti, įsigaliojimas	Įstatymų ir vyriausybės sprendimų nuostata, nurodanti įstatymų ir vyriausybės sprendimų įsigaliojimą, siekiant atitinkamai pagerinti viešosios politikos loginį pagrindą ir planavimą bei administracinį supaprastinimą				1 KETVIRTIS	2022	Įsigalioję šie teisės aktai: (1) Vyriausybės sprendimas, kuriuo nustatomos vyriausybės strategijų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atnaujinimo procedūros; 2) Vyriausybės sprendimas, kuriuo nustatomos strateginio planavimo ir biudžeto programavimo procedūros, siekiant užtikrinti tinkamą politikos prioritetų ir biudžeto formavimo ryšį. Ministrų biudžeto programomis įgyvendinamos išlaidų peržiūrų rekomendacijos (pateiktos šio dokumento Mokesčių ir pensijų reformos komponento skirsnyje) pagal metodiką, parengtą bendradarbiaujant su Finansų ministerija. (3) Vyriausybės sprendimas dėl reglamento projekto ex ante poveikio vertinimo metodikos atnaujinimo. Atnaujintoje metodikoje daugiausia dėmesio skiriama inovacijų ir standartinio skaitmeninimo principų, taip pat konkrečių procedūrų, skirtų geresniam įgyvendinimui ir metinėms ataskaitoms, nustatymui. (4) Vyriausybės sprendimas dėl metodikos „kiek plius, tiek minus“, kuria siekiama sumažinti administracinę naštą, patvirtinimo. (5) Vyriausybės sprendimas dėl teisės aktų ex post vertinimo procedūrinės ir metodinės sistemos.
402	1 reforma. Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas	Etapas	Visose ministerijose naudojama nauja strateginio valdymo ir planavimo sistema	Visose šakinėse ministerijose galima naudotis nauja strateginio valdymo ir planavimo sistema				2 KETVIRTIS	2023	Visos ministerijos naudoja strateginio valdymo ir planavimo sistemą, kad parengtų savo planus, kurie atnaujinami ir stebimi per Institucinių strateginių planų (ISP) platformą, kuri taikoma visoms ministerijoms.
403	1 reforma. Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas	Tikslas	Trys ministerijos suplanavo ir panaudojo kiekvienos programos biudžetus		Skaičius	0	3	2 KETVIRTIS	2025	Trys ministerijos turi būti suplanavusios ir panaudojusios kiekvienos programos biudžetus, taikydamos institucinio strateginio planavimo (ISP) metodiką.
404	1 reforma. Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas	Etapas	Teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatoma struktūra, kuria užtikrinamas veiksmingo reguliuojamosios kokybės kontrolės mechanizmo įgyvendinimas, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo, kuriuo įgyvendinama reguliuojamosios kokybės kontrolės struktūra, įsigaliojimą				1 KETVIRTIS	2022	Teisės aktas grindžiamas Vyriausybės generalinio sekretoriato atliktu kokybės kontrolės mechanizmo sukūrimo Vyriausybės centre tyrimu. Naujoji struktūra vykdo poveikio vertinimų ir įvertinimų kokybės reguliavimo kontrolę. Ją sudaro ekspertų taryba, kuriai padeda techninis sekretoriatas, panašus į šiuo metu Europos Komisijos lygmeniu veikiančią Reglamentavimo patikros valdybą. Teisėkūros procedūra priimamu aktu nustatoma: 1) atrankos į komisijos ekspertus procedūra; 2) valdybos ir techninio sekretoriato taisyklės ir procedūros (įskaitant pareigybių aprašymus); 3) gairės, kaip vertinti dokumentų kokybę; 4) komunikacijos strategija valdžios sektoriuje ir už jo ribų; 5) mokymai.
406	1 reforma. Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas	Etapas	Pilietinės visuomenės organizacijų darbuotojai, apmokyti stiprinti administracinius gebėjimus	Pilietinės visuomenės darbuotojai baigė mokymo sesijas				4 KETVIRTIS	2025	Didesni pilietinės visuomenės organizacijų darbuotojų administraciniai gebėjimai, realizuoti jiems dalyvaujant mokymo sesijose.
407	1 reforma. Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas	Etapas	2026–2030 m. geresnio reglamentavimo planas	Priimtas 2026–2030 m. geresnio reglamentavimo planas				2 KETVIRTIS	2026	Priimtas 2026–2030 m. geresnio reglamentavimo planas dėl viešosios politikos planavimo. Į priimtą 2026–2030 m. geresnio reglamentavimo planą turi būti įtraukta bent Vyriausybės metinio darbo plano veikimo sistema, įskaitant tai, kaip planuojamos teisėkūros iniciatyvos ir susiję terminai skelbiami ir prieinami per esamą IT platformą www.e-consultare.gov.ro .
410	1 reforma. Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas	Etapas	Gairių dėl tinkamo bendro interesų registro (RUTI) naudojimo ir vykdymo užtikrinimo įsigaliojimas	Gairių nuostata, nurodanti GNTI naudojimo ir vykdymo užtikrinimo gairių įsigaliojimą				3 KETVIRTIS	2022	Gairėmis ir susijusiomis procedūromis tinkamai įgyvendinamas 2016 m. Vyriausybės sukurtas viešasis registras, kuriame išvardijami (vyriausybės) sprendimus priimančių asmenų susitikimai su interesų grupių atstovais ir kuris taip pat veikia kaip savanoriškas interesų grupių registras.
411	1 reforma. Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas	Etapas	Nepaprastųjų potvarkių taikymo metodikos įsigaliojimas	Vyriausybės sprendimo nuostata, nurodanti nepaprastųjų potvarkių taikymo metodikos įsigaliojimą				3 KETVIRTIS	2022	Vyriausybės sprendime dėl nepaprastųjų potvarkių naudojimo metodikos nurodomos aplinkybės, kuriomis šie potvarkiai gali būti naudojami, ir kaip turi būti vertinamas jų poveikis (ex post, ex ante), taip pat susijusios jų rengimo ir tvirtinimo procedūros ir Vyriausybės generalinio sekretoriato bei Teisingumo ministerijos vaidmuo užtikrinant kreipties valdymą ir bendrą kokybės kontrolę.
412	1 reforma. Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas	Etapas	Teisės aktų pakeitimų įsigaliojimas siekiant užtikrinti viso teisės aktų teksto paskelbimą po pakeitimų	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą skelbiant visą įstatymų tekstą po pakeitimų				3 KETVIRTIS	2022	Įstatymo Nr. 24/2000 dėl teisėkūros technikos pakeitimais užtikrinama, kad būtų paskelbtas visas įstatymo tekstas po to, kai jis buvo iš dalies pakeistas, o tai šiuo metu daroma nesistemingai.
413	2 reforma. Strateginio valdymo klimato ir darnaus vystymosi bei aplinkos politikos srityse stiprinimas	Etapas	Tarpinstitucinio klimato komiteto veiklos pradžia	Tarpinstitucinio klimato komiteto veikla įgyvendinta				2 KETVIRTIS	2022	Klimato kaitos komitetas, atsižvelgdamas į savo siūlomus įgaliojimus, daugiausia dėmesio skiria i) metinės prioritetinės politikos klimato kaitos srityje nustatymui laikantis Europos žaliojo kurso tikslų ir Rumunijos pagal Nacionalinį integruotą energetikos ir klimato kaitos planą (PNIESC) prisiimto tvarkaraščio, ii) institucijų, atsakingų už politikos ir priemonių įgyvendinimą vykdant PNIESC veiklą, koordinavimui, stebėsenai ir vertinimui, iii) Rumunijos klimato srities įsipareigojimų vertinimo rodiklių patvirtinimui. Komiteto prioritetai nustatomi ir sprendimai dėl jų priimami jo posėdžiuose ir jie gali būti teisinio, finansinio ar fiskalinio pobūdžio, susiję su žaliųjų investicijų viešosios politikos plėtojimu arba metodinės ar administracinės sistemos nustatymu. Prioritetus kasmet oficialiai tvirtina Vyriausybė ir priimamas veiksmų planas, kuriame nurodomi veiksmai kiekvienam siūlomam prioritetui pasiekti, aiškūs kiekvieno veiksmo įgyvendinimo terminai ir atsakingos institucijos.
415	2 reforma. Strateginio valdymo klimato ir darnaus vystymosi bei aplinkos politikos srityse stiprinimas	Etapas	Nustatytas darnaus vystymosi ekspertų vaidmuo ir parengta mokymo programa	Teisės akto nuostata, nurodanti darnaus vystymosi ekspertų vaidmens įsigaliojimą ir patvirtinanti tvaraus vystymosi ekspertų mokymo programos akreditavimą.				1 KETVIRTIS	2026	Pagal tarpinę reikšmę reikalaujama, kad įsigaliotų teisės aktai, kuriais nustatomas darnaus vystymosi eksperto vaidmuo viešojo administravimo srityje. Tvaraus vystymosi ekspertai baigė akredituotą mokymo programą.
416	3 reforma. Viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo modernizavimas	Etapas	Pilotų konkursas ir nacionalinio valstybės tarnautojų įdarbinimo konkurso organizavimas	Paskelbta bandomojo konkurso ex post analizės ataskaita. Nacionalinio valstybės tarnautojų įdarbinimo konkurso vykdymas				1 KETVIRTIS	2026	Surengus bandomąjį konkursą ir paskelbus su juo susijusią ex post analizę, nustatoma ir taikoma nauja nacionalinių valstybės tarnautojų įdarbinimo procedūra.
418	3 reforma. Žmogiškųjų išteklių valdymo modernizavimas viešajame sektoriuje	Etapas	Teisės aktų dėl nuopelnais grindžiamo žmogiškųjų išteklių valdymo ir kompetencijos sistemų priėmimo centrinėje viešojo administravimo sistemoje įsigaliojimas	Teisės aktų, kuriais patvirtinamos nuopelnais grindžiamos žmogiškųjų išteklių valdymo ir kompetencijos sistemos centrinėje viešojo administravimo sistemoje, kopijos				2 KETVIRTIS	2026	Įsigalioja teisės aktai, kuriais remiama nuopelnais grindžiama valstybės tarnautojų ir sutartininkų karjeros raida. Centrinio viešojo administravimo vertinimo ir veiklos rezultatų vertinimo procedūroms taikoma kompetencijos sistema.
420	4 reforma. Teisingos vienodo darbo užmokesčio sistemos viešajame sektoriuje kūrimas	Etapas	Teisės aktų dėl viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio paskelbimas Oficialiajame leidinyje	(Oficialiajame leidinyje paskelbti teisės aktai)				2 KETVIRTIS	2026	Teisės aktų dėl viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio paskelbimas Oficialiajame leidinyje. Nauji teisės aktai įsigalioja praėjus pagrįstam laikotarpiui ir ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. Toks įsigaliojimas yra automatinis ir dėl jo nereikia imtis jokių papildomų teisinių įgyvendinimo priemonių. Naujuose teisės aktuose dėl viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio nustatoma bendra apskaičiavimo metodika, kad būtų užtikrinta fiskaliniu požiūriu tvari, sąžininga ir su veiklos rezultatais susieta darbo užmokesčio sistema. 2025 m. rugpjūčio mėn. galiojantys viešojo sektoriaus bazinio darbo užmokesčio lygiai lieka nepakitę ir yra reformos rengimo atspirties taškas. 2027 m. nominalus visų darbo užmokesčio išlaidų padidėjimas neturi viršyti 2027 m. nominaliojo BVP augimo, kurį Europos Komisija prognozuoja savo 2026 m. pavasario prognozėje. Jis taip pat turi atitikti MTFSP tikslą 2024–2031 m. bent 1,5 proc. punkto sumažinti viešojo sektoriaus darbo užmokesčio išlaidas, išreikštas BVP dalimi. Reforma remiamas peržiūrėtoje Tarybos rekomendacijoje pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį nustatytas 5,3 % BVP 2027 m. valdžios sektoriaus deficito tikslas. Siūloma atlyginimų perskaičiavimo metodika grindžiama: -bendra visų profesinių darbo vietų šeimų vertinimo sistema ir persvarstytas viešojo sektoriaus darbo vietų vertinimas, parengtas remiantis analitine darbo vertinimo metodika; -viena viešojo sektoriaus darbo užmokesčio skalė, atitinkanti visas viešojo sektoriaus darbo vietas, kurioms taikomas dabartinis Darbo užmokesčio įstatymas (Pagrindų įstatymas Nr. 153/2017); -kintamojo darbo užmokesčio sistemos, kuri apima visas su baziniu darbo užmokesčiu nesusijusias teises į darbo užmokestį, peržiūra ir premijų sumos apribojimas iki 20 % bazinio darbo užmokesčio kiekvieno pagrindinio kredito leidimus suteikiančio pareigūno lygmeniu. Naujuosiuose teisės aktuose numatomi instituciniai mechanizmai, kuriais siekiama užkirsti kelią ad hoc darbo užmokesčio bazės ir kintamųjų sudedamųjų dalių didėjimui. Teisės aktuose, be kita ko, aiškiai nustatomi bendri Darbo ministerijos ir Finansų ministerijos instituciniai įgaliojimai ir atsakomybė už viešojo sektoriaus darbo užmokesčio politikos rengimą, vykdymo užtikrinimą, stebėseną, valdymą ir peržiūrą. Teisės aktuose apibrėžiamos kiekvienos darbo grupės bazinio darbo užmokesčio dydžio raidos per ateinančius penkerius metus gairės.
421	5 reforma. Teismų nepriklausomumo užtikrinimas, jų kokybės ir veiksmingumo gerinimas	Etapas	Vyriausybės sprendimo, kuriuo patvirtinama 2022–2025 m. teisminių institucijų plėtros strategija, įsigaliojimas	Vyriausybės sprendimo nuostata, nurodanti teismų sistemos plėtros strategijos priėmimą				1 KETVIRTIS	2022	Naują strategiją rengia Teisingumo ministerija, remdamasi vidaus analizėmis ir pasiūlymais, gautais per viešas konsultacijas, po kurių strategija patvirtinama ir įsigalioja. Strategiją sudaro du ramsčiai: 1) pirmasis ramstis susijęs su politika, kuria siekiama stiprinti teisminių institucijų nepriklausomumą ir teisinę valstybę. Politikos, susijusios su teisinės valstybės stiprinimu, rezultatai objektyviai įvertinami taikant specialius pasiekimo rodiklius, kurie parengiami pagal strategiją. Priemonės ir rodikliai rengiami atsižvelgiant į teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos išvadas. 2) antrasis ramstis apima politiką, skirtą su ištekliais, procesais ir valdymu susijusiems instituciniams gebėjimams stiprinti, ir teisminių institucijų paslaugų kokybės ir veiksmingumo politiką, pavyzdžiui: a) efektyvus žmogiškųjų išteklių naudojimas (pvz., darbo krūvis); teismų infrastruktūros, įskaitant fizinę infrastruktūrą, optimizavimo politiką; C) skaitmeninė transformacija taikant šias priemones: -bylos šalies ir bet kurio suinteresuotojo subjekto skaitmeninė sąveika su teisminėmis institucijomis, -elektroninis parašas ir elektroninis spaudas. -galimybė geriau perduoti duomenis e. bylose (bylos šalys turi galimybę elektroniniu būdu susipažinti su teisminėmis bylomis). -parengti įvairių teismų sektoriaus strategiją, skirtą fizinio archyvo skaitmeninimui. Strategijos įgyvendinimo pažanga stebima ir vertinama naudojant rodiklius, parengtus remiantis objektyviais ištekliais, pavyzdžiui, ES teisingumo rezultatų suvestine ir EK teisinės valstybės principo taikymo ataskaita.
422	5 reforma. Teismų nepriklausomumo užtikrinimas, jų kokybės ir veiksmingumo gerinimas	Etapas	Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiami Nacionalinės areštuoto turto valdymo agentūros įgaliojimai, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti Įstatymo dėl Nacionalinės areštuoto turto valdymo agentūros įgaliojimų pakeitimo įsigaliojimą				2 KETVIRTIS	2022	Teisėkūros procedūra priimamu aktu į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2019/1153 ir nustatomi keli pakeitimai, susiję su institucinių įgaliojimų išplėtimu, sprendžiant tokius klausimus kaip: areštuoto turto administravimas ir valorizacija bei bendradarbiavimas su kitomis atitinkamomis įstaigomis žalos atlyginimo procese.
423	5 reforma. Teismų nepriklausomumo užtikrinimas, jų kokybės ir veiksmingumo gerinimas	Etapas	„Teisingumo įstatymų“ (įstatymų dėl magistratų statuso, teismų organizavimo, Aukščiausiosios magistratų tarybos) įsigaliojimas	Kiekvieno įstatymo nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą				2 KETVIRTIS	2023	Naujuosiuose teisingumo srities įstatymuose numatomas didesnis teisėjų ir prokurorų nepriklausomumas, leidimas verstis magistrato profesija. ir karjeros galimybių remiantis nuopelnais, teisėjų atskaitomybės, taip pat jų apsaugos nuo bet kokio kišimosi ir piktnaudžiavimo.
424	5 reforma. Teismų nepriklausomumo užtikrinimas, jų kokybės ir veiksmingumo gerinimas	Etapas	Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso dalinis pakeitimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Priimami ir įsigalioja būtini Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai, kad 2014 m. įsigaliojusios Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos būtų suderintos su konstitucinėmis nuostatomis, atsižvelgiant į atitinkamus nacionalinio Konstitucinio Teismo sprendimus dėl neseniai padarytų Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų konstitucingumo aspektų.
426	6 reforma. Kovos su korupcija stiprinimas	Etapas	Vyriausybės sprendimo, kuriuo patvirtinama nauja nacionalinė kovos su korupcija strategija, įsigaliojimas	Vyriausybės sprendimo nuostata, nurodanti, kad priimta kovos su korupcija strategija				4 KETVIRTIS	2021	Bendrieji naujosios kovos su korupcija strategijos tikslai yra šie: 1) mažinti korupcijos poveikį piliečiams; (2) Sąžiningumo valdymo ir administracinių gebėjimų stiprinimas siekiant užkirsti kelią korupcijai ir su ja kovoti; 3) sąžiningumo stiprinimas prioritetinėse srityse; 4) gerinti kovą su korupcija kriminalinėmis ir administracinėmis priemonėmis; 5) Didinti kovos su korupcija priemonių įgyvendinimą. Konkretūs naujosios kovos su korupcija strategijos tikslai: 1) specialistų, dalyvaujančių nusikaltimų aplinkai prevencijos ir kovos su jais veikloje, mokymas; 2) skirti reikiamus išteklius optimaliam DNA (Nacionalinio kovos su korupcija direktorato), Europos prokuratūros paramos struktūros, techninės tarnybos veikimui ir teisminės policijos pareigūnų stiprinimui; 3) skatinti teismų praktikos korupcijos srityje suvienodinimą. Šiuo atžvilgiu NAD atlieka teismų praktikos, susijusios su korupcijos bylomis, analizę. Naujojoje strategijoje nustatomos naujos prioritetinės sritys: korupcija aplinkos srityje, korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo sąsaja ir sąžiningumas saugant kultūros vertybes. Ji taip pat peržiūri tarnybinės etikos teisės aktus, todėl galimi konkrečių teisės aktų patobulinimai, susiję su: – interesų konfliktai, nesuderinamumai; – turto deklaravimas; – „sukamųjų durų“ reiškinys (pantouflage); – patarėjas etikos klausimais; – bendruoju viešojo intereso informacijos skelbimo ex officio centrinės ir vietos valdžios institucijų lygmeniu standartu (siekiant užtikrinti taikymo nuoseklumą).
427	6 reforma. Kovos su korupcija stiprinimas	Tikslas	Nacionalinės areštuoto turto valdymo agentūros valdomo areštuoto turto vertės padidėjimas		Procentinė dalis (%)	0	50	4 KETVIRTIS	2025	Turi būti pasiektas areštuoto turto, kurį valdo Nacionalinė areštuoto turto valdymo agentūra, vertės padidėjimas. Šio tikslo atskaitos taškas yra 2021 m. birželio mėn. Agentūros valdomo areštuoto turto vertė (apie 45 mln. EUR).
429	6 reforma. Kovos su korupcija stiprinimas	Tikslas	Pasiektas 85 proc. Nacionalinio kovos su korupcija direktorato prokurorų pareigybių užimtumo lygis		Procentinė dalis (%)	0	85	2 KETVIRTIS	2023	Pasiektas 85 proc. Nacionalinio kovos su korupcija direktorato prokurorų pareigybių užimtumo lygis.
430	6 reforma. Kovos su korupcija stiprinimas	Etapas	Įstatymo dėl informatorių apsaugos įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą				1 KETVIRTIS	2022	Įsigaliojo įstatymas dėl informatorių apsaugos. Siekiant veiksmingai spręsti sąžiningumo politikos klausimus, šiuo teisės aktu į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos ir į jį įtraukiamos papildomos nuostatos, konkrečiai susijusios su nacionalinėmis aplinkybėmis.
431	7 reforma. Valstybės tarnybos sąžiningumo teisinės sistemos atnaujinimas	Etapas	Teisės akto dėl tarnybinės etikos teisės aktų sistemos atnaujinimo įsigaliojimas	Teisės akto nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą				2 KETVIRTIS	2026	Teisės aktas dėl tarnybinės etikos teisės aktų sistemos atnaujinimo įsigalioja atlikus išankstinį galiojančių tarnybinės etikos teisės aktų vertinimą ir analizę.
432	7 reforma. Valstybės tarnybos sąžiningumo teisinės sistemos atnaujinimas	Etapas	Patvirtino peržiūrėtus Vyriausybės etikos ir elgesio teisės aktus	Kiekvieno peržiūrėto Vyriausybės etikos ir elgesio teisės akto nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą				1 KETVIRTIS	2026	Persvarstytame etikos ir elgesio kodekse: -paaiškinti dabartinių nuostatų dėl interesų konfliktų poveikį vyriausybės nariams; -išplėsti interesų konflikto apibrėžtį, kad ji apimtų ne tik asmeninius finansinius interesus; -nustatyti reikalavimą ad hoc atskleisti informaciją, kai kyla interesų konfliktas; -nustatyti apribojimus, susijusius su dovanomis, svetingumu, paslaugomis ir kita nauda vyriausybės nariams; -nustatyti vyriausybės narių bendravimo su lobistais ir kitomis trečiosiomis šalimis taisykles.
433	8 reforma. Nacionalinės viešųjų pirkimų sistemos modernizavimas ir racionalizavimas	Etapas	Nacionalinės teisės aktų dėl teisių gynimo priemonių pakeitimo įsigaliojimas (Įstatymas Nr. 101/2016)	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo dėl teisių gynimo priemonių įsigaliojimą				1 KETVIRTIS	2022	Nacionalinės teisės akto dėl teisių gynimo priemonių (Įstatymo Nr. 101/2016) pakeitimu nustatoma pareiga pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoju iš karto po to, kai priimamas Nacionalinės ginčų sprendimo tarybos (CNSC) sprendimas, prieš teismui priimant sprendimą, jei pateikiamas skundas dėl Tarybos sprendimo.
435	8 reforma. Nacionalinės viešųjų pirkimų sistemos modernizavimas ir racionalizavimas	Tikslas	Vietos valdžios institucijos naudojasi centralizuotų viešųjų pirkimų įstaigų (CPO) paslaugomis		Vietos valdžios institucijų centralizuotų viešųjų pirkimų įstaigų (CPO) skaičius	3	7	4 KETVIRTIS	2025	Keturios papildomos centralizuotos vietos valdžios institucijų viešųjų pirkimų įstaigos turi būti sukonfigūruotos ir aprūpintos ištekliais (pvz., biuro reikmenimis, IT įranga ir ryšių paslaugomis) bei praktine patirtimi.
437	8 reforma. Nacionalinės viešųjų pirkimų sistemos modernizavimas ir racionalizavimas	Etapas	Viešųjų pirkimų elektroninė sistema (SEAP) yra sujungta ir sąveiki su kitomis duomenų bazėmis.	Tarpusavyje sujungta ir sąveiki SEAP sistema				2 KETVIRTIS	2026	Viešųjų pirkimų elektroninės sistemos (SEAP) sistema turi būti sujungta ir sąveiki su kitomis duomenų bazėmis, pavyzdžiui: Nacionalinis prekybos registro biuras, Nacionalinė tarnybinės etikos agentūra, Nacionalinė mokesčių administravimo agentūra, Nacionalinė viešųjų pirkimų agentūra, Nacionalinė skundų taryba, Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija. SEAP apima standartinių ES e. formų, elektroninio pasiūlymų vertinimo, dinaminių pirkimo procedūrų su automatizuotu kvalifikacijos vertinimu naudojimo funkcijas ir e. sutarčių, e. sąskaitų faktūrų išrašymo, e. mokėjimų ir sutarčių valdymo priemones.
439	9 reforma. Tobulinti valstybės valdomų įmonių valdymo principų įgyvendinimo procedūrinę sistemą	Etapas	Atnaujintų teisės aktų dėl valstybės valdomų įmonių įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti Įstatymo dėl valstybės valdomų įmonių įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Iš dalies pakeisto Įstatymo Nr. 111/2016 įsigaliojimas, panaikinant visas išimtis, be kita ko, taikomas valstybės valdomoms įmonėms vietos lygmeniu. Šiais pakeitimais i) atskiriamos reguliavimo ir nuosavybės funkcijos, ii) panaikinamas bet koks tiesioginis ar netiesioginis pranašumas, kurį gali suteikti valstybės nuosavybė, nesvarbu, ar tai būtų rinkos taisyklės ir (arba) reglamentai, finansavimas, mokesčiai ar viešieji pirkimai, iii) užtikrinama, kad bet kuri valstybės valdoma įmonė siektų pelningumo.
440	9 reforma. Tobulinti valstybės valdomų įmonių valdymo principų įgyvendinimo procedūrinę sistemą	Etapas	Vyriausybės Įmonių valdymo politikos koordinavimo ir stebėsenos centro darbo grupės veiklos pradžia	Ministro Pirmininko sprendimo nuostata, nurodanti Ministro Pirmininko sprendimo dėl Vyriausybės generalinio sekretoriato darbo grupės organizavimo ir veikimo įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Remiantis nepriklausomų ekspertų grupės rekomendacijomis, pagal EBPO įmonių valdymo standartus įsteigiama nuolatinė darbo grupė, kuri pradeda veikti (t. y. yra teisiškai įgaliota ir aprūpinta ištekliais), kad užtikrintų įmonių valdymo standartų taikymo stebėseną, kuriai tenka galutinė atsakomybė užtikrinti skaidrią ir konkurencingą atrankos procedūrą, pagal kurią tvirtinami administracinės valdybos nariai, stebi, vertina, kontroliuoja ir skelbia reguliarias veiklos rezultatų rodiklių ataskaitas ir užtikrina sankcijų vykdymą pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių nesilaikančioms valstybės valdomoms įmonėms.
441	9 reforma. Tobulinti valstybės valdomų įmonių valdymo principų įgyvendinimo procedūrinę sistemą	Etapas	Stebėsenos suvestinės, kurioje išvardyti visų valstybės valdomų įmonių finansiniai ir nefinansiniai pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai (PVRR), paskelbimas	Paskelbta stebėsenos suvestinė				2 KETVIRTIS	2023	Darbo grupė: – nustatyti standartinius finansinius ir nefinansinius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR), skirtus visų valstybės valdomų įmonių veiklos rezultatams stebėti; – patvirtinti visų valstybės valdomų įmonių finansinius ir nefinansinius PVRR; – paskelbs stebėsenos suvestinę, kad būtų galima teikti ataskaitas ir stebėti metinę pažangą siekiant pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių visoms valstybės valdomoms įmonėms.
441a straipsnis	9 reforma. Tobulinti valstybės valdomų įmonių valdymo principų įgyvendinimo procedūrinę sistemą	Etapas	Visų valstybės valdomų įmonių vertinimo, grindžiamo pažanga, padaryta siekiant finansinių ir nefinansinių PVRR, apie kuriuos pranešta suvestinėje, paskelbimas	Visų paskelbtų valstybės valdomų įmonių vertinimas				2 KETVIRTIS	2023	Darbo grupė atlieka ir paskelbia visų valstybės valdomų įmonių vertinimą, remdamasi rodiklių suvestinėje pateiktais PVRR. Vertinimą sudaro: – visų valstybės valdomų įmonių finansiniais PVRR grindžiamas vertinimas; ir – vertinimas, grindžiamas tiek finansiniais, tiek nefinansiniais valstybės įmonių, priklausančių centrinio lygmens valdžios institucijų kompetencijai, PVRR. Vertinimas grindžiamas darbo grupės parengta metodika, skirta pažangai, padarytai siekiant finansinių ir nefinansinių PVRR, įvertinti. Rekomendacijas dėl valstybės valdomų įmonių pardavimo arba įtraukimo į sąrašą teikia darbo grupė, remdamasi visų valstybės valdomų įmonių vertinimu.
442	9 reforma. Tobulinti valstybės valdomų įmonių valdymo principų įgyvendinimo procedūrinę sistemą	Tikslas	Valstybės valdomų įmonių valdymo ir (arba) priežiūros valdybų laikinų įgaliojimų, priklausančių centrinio lygmens valdžios institucijų kompetencijai, skaičiaus sumažinimas. Vietos valdžios institucijų kompetencijai priklausančių valstybės valdomų įmonių valdymo ir (arba) priežiūros valdybų nuolatinių įgaliojimų dalies didinimas		Procentinė dalis (%)	0	50 % centrinėms valstybės valdomoms įmonėms; 80 proc. vietos valstybės valdomoms įmonėms	3 KETVIRTIS	2026	Valstybės įmonių, priklausančių centrinio lygmens valdžios institucijų kompetencijai, valdymo ir (arba) priežiūros valdybų laikinųjų įgaliojimų skaičius sumažinamas 50 proc. Laikinųjų įgaliojimų skaičiaus sumažinimas apskaičiuojamas remiantis 2020 m. baziniu lygiu, įrodytu remiantis oficialiais Nacionalinio įmonių registro biuro duomenimis. Siekiant šio tikslo atsižvelgiama tik į valstybės įmones, priklausančias centrinio lygmens valdžios institucijų kompetencijai ir veikiančias tiek 2020 m., tiek 2026 m. Nuolatinių įgaliojimų dalis, palyginti su bendru užimtų vietų skaičiumi valstybės valdomų įmonių, priklausančių vietos valdžios institucijų kompetencijai, valdybose ir (arba) stebėtojų tarybose, turi būti bent 80 proc., kaip matyti iš oficialių Nacionalinio įmonių registro biuro duomenų. Nuolatinis įgaliojimas – įgaliojimas, kurio trukmė atitinka Vyriausybės potvarkio Nr. 109/2011 8 straipsnio 1 dalį ir 28 straipsnio 8 dalį. Siekiant šio tikslo atsižvelgiama tik į valstybės įmones, priklausančias 2026 m. veikusių vietos valdžios institucijų kompetencijai. Valstybės įmonės, kurioms pagal Vyriausybės nepaprastojo potvarkio Nr. 109/2011 1 straipsnio 7 dalį tas potvarkis netaikomas, į šio tikslo įgyvendinimo skaičiavimus neįtraukiamos. Kaip įrodymai pateikiami valstybės valdomų įmonių nuolatinių ir laikinųjų valdybos narių sąrašai, į kuriuos atsižvelgiama siekiant šio tikslo ir kurie grindžiami oficialiais Nacionalinio įmonių registro biuro duomenimis. Be to, siekiant įgyvendinti šį tikslą, aktyvios valstybės įmonės yra tos, kurios nurodytos Finansų ministerijos pagal Įsakymą Nr. 2873/2016 paskelbtame sąraše.
443	9 reforma. Tobulinti valstybės valdomų įmonių valdymo principų įgyvendinimo procedūrinę sistemą	Tikslas	Centrinės valstybės valdomos įmonės, įtrauktos į sąrašą arba restruktūrizuotos pagal Energetikos ministerijos arba Transporto ministerijos kompetenciją		Skaičius	0	3	2 KETVIRTIS	2026	Į sąrašą įtraukiamos arba restruktūrizuojamos bent trys Energetikos ministerijos arba Susisiekimo ministerijos kompetencijai priklausančios valstybės valdomos įmonės. Be to, į sąrašą įtraukiama ne mažiau kaip 15 % įmonės „Hidroelectrica“ akcijų, kaip reikalaujama pagal 122 siektiną reikšmę. Siekiant šio tikslo, restruktūrizavimas gali būti vykdomas likvidavimo, susijungimo, skaidymo arba likvidavimo forma pagal Įstatymo Nr. 31/1990 arba Įstatymo Nr. 85/2014 nuostatas.
449	4 investicija. Didinti pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimus skatinti aktyvų pilietiškumą, profesionaliai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant viešąją socialinių teisių politiką, numatytą nacionaliniame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, ir stebėti susijusias reformas	Etapas	Įsigalioja socialinio dialogo teisės aktai, kuriais sudaromos sąlygos prasmingam ir savalaikiam socialiniam dialogui ir kolektyvinėms deryboms, laikantis TDO rekomendacijų.	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo dėl socialinio dialogo įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Įsigaliojo naujas įstatymas dėl socialinio dialogo, dėl kurio derėtasi su socialiniais partneriais. Įstatymu šalinami socialinio dialogo proceso trūkumai, kaip pabrėžta atitinkamoje konkrečiai šaliai skirtoje rekomendacijoje, ir jis turi atitikti 2018 m. balandžio mėn. paskelbtas ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų 25 konstatuojamojoje dalyje nurodytas Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijas. Be to, įstatyme numatoma peržiūrėti ekonomikos sektorių apibrėžtį kaip sektoriaus lygmens kolektyvinių sutarčių pagrindą.
450	5 investicija. Plano stebėsena ir įgyvendinimas	Etapas	Auditas ir kontrolė: ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo stebėsenos informacija	Audito ataskaita, kuria patvirtinamos saugyklos sistemos funkcijos				4 KETVIRTIS	2021	Prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą (išskyrus išankstinį finansavimą) įdiegiama ir veikia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo stebėsenos duomenų saugyklos sistema. Sistema apima bent šias funkcijas: a) duomenų rinkimas ir tarpinių bei siektinų reikšmių pasiekimo stebėsena; b) rinkti, saugoti duomenis, kurių reikalaujama pagal EGADP reglamento 22 straipsnio 2 dalies d punkto i-iii papunkčius, ir užtikrinti prieigą prie jų.
451	5 investicija. Plano stebėsena ir įgyvendinimas	Etapas	Vyriausybės potvarkio, kuriuo įgyvendinami Investicijų ir Europos projekto ministerijos (MIPE), Finansų ministerijos (MoF) ir audito institucijos (AA) teisiniai įgaliojimai, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti Vyriausybės nepaprastojo potvarkio dėl finansinio, įgyvendinimo, kontrolės ir audito mechanizmo įsigaliojimą, įskaitant aiškius įgaliojimus trims institucijoms				4 KETVIRTIS	2021	Vyriausybės potvarkio, kuriuo nustatoma nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano institucinė sistema ir jį sudarančių institucijų vykdoma veikla, įsigaliojimas, kuriuo MIPE suteikiami įgaliojimai ir įgaliojimai vykdyti visas stebėsenos, tikrinimo, kontrolės ir susigrąžinimo užduotis, rengti ir pasirašyti Europos Komisijai teikiamus mokėjimo prašymus, valdymo pareiškimą ir audito santrauką. Pagal tą pačią sistemą FM taip pat pavedamos pareigos, susijusios su paskolos susitarimo ir finansavimo susitarimo pasirašymu kartu su MIPE, taip pat nurodoma veikla, kurią audito institucija turi vykdyti pagal savo įgaliojimus, susijusius su nacionaliniu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu.

O.15 KOMPONENTAS. Švietimas

Šį Rumunijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sudaro 6 subkomponentai, kuriais sprendžiami pagrindiniai švietimo sistemos uždaviniai. Subkomponentai susiję su projektu „Išsilavinusi Rumunija“, kuris yra visa apimanti Rumunijos švietimo sistemos reformos strategija. Subkomponentai yra šie:

I.Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra: vieningos, įtraukios ir kokybiškos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemos kūrimas, gerinant 0–6 metų amžiaus vaikų prieigą, remiantis veiksmingu tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir tarpsektoriniu koordinavimo mechanizmu;

II.Mokyklos nebaigimas: privalomojo švietimo reforma didinant mokyklų autonomiją, kad būtų užkirstas kelias mokyklos nebaigimui ir sumažintas jo mastas, įgyvendinant socialinės įtraukties programas ir suteikiant lygias galimybes;

III.Profesinis rengimas ir mokymas (PRM) ir dualinis švietimas: sukurti visavertį profesinį aukštojo techninio mokslo kelią;

IV.Švietimo skaitmeninimas: švietimo proceso skaitmenizacija, be kita ko, keičiant teisinę sistemą, kad būtų galima taikyti integruotus metodus ir gerinti tiek mokinių, tiek mokytojų skaitmeninius įgūdžius;

V.Infrastruktūra: atnaujinti mokyklų ir universitetų infrastruktūrą miesto ir kaimo vietovėse, be kita ko, iš dalies pakeičiant ir supaprastinant reglamentavimo sistemą, kad būtų užtikrinti aplinką tausojantys saugos ir kokybės standartai;

VI.Mokyklų valdymas: ikiuniversitetinio švietimo valdymo reforma ir jo valdymo profesionalumo didinimas, didinant mokyklų savarankiškumą, kad būtų užtikrintas stabilumas, nuoseklumas ir kompetencija.

Komponentą sudaro 7 reformos ir 18 investicijų, taip pat visa apimanti reforma, skirta teisės aktams dėl projekto „Švietimas Rumunijoje“ įgyvendinimo priimti.

Komponentas padeda įgyvendinti Rumunijai skirtą rekomendaciją dėl švietimo kokybės ir įtraukumo gerinimo, visų pirma romų ir kitų nepalankioje padėtyje esančių grupių, ir įgūdžių, įskaitant skaitmeninius įgūdžius, gerinimo, visų pirma didinant profesinio rengimo ir mokymo bei aukštojo mokslo atitiktį darbo rinkos poreikiams (2019 m. šaliai skirta 3 rekomendacija). Joje taip pat atsižvelgiama į rekomendaciją dėl įgūdžių ir skaitmeninio mokymosi stiprinimo ir vienodų galimybių gauti išsilavinimą užtikrinimo (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).

O.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Teisės aktų rinkinio, skirto projekto „Švietimas Rumunijoje“ taikymui, parengimas ir priėmimas

Šios reformos tikslas – projekto „Švietimas Rumunijoje“, kuris yra visa apimanti Rumunijos švietimo sistemos reformos strategija, teisės aktų rinkinio priėmimas ir įsigaliojimas. Visos paskesnės reformos ir investicijos yra neatsiejamos nuo šios strategijos.

I.Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra:

2 reforma. Vientisa, įtrauki ir kokybiška ikimokyklinio ugdymo sistema

Reformos tikslas – padidinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros prieinamumą vaikams nuo gimimo iki pradinio ugdymo pradžios.

Šią priemonę sudaro tarpsektorinės ikimokyklinio ugdymo paslaugų bendrosios programos, kurioje nustatoma susijusių ministerijų atsakomybė, priėmimas, taip pat metinių veiklos įgyvendinimo planų ir atnaujintų teisės aktų dėl ikimokyklinio ugdymo paslaugų priėmimas.

1 investicija. Vaikų lopšelių statyba ir įrengimas

Šių investicijų tikslas – padidinti ikimokyklinio ugdymo sistemos pajėgumus statant vaikų lopšelius.

Investicijas sudaro vaikų lopšelių statyba ir įrengimas.

Šia priemone papildoma 1a investicija į paskolų skyrių.

2 investicija. Papildomų paslaugų kūrimas, įrengimas ir tvirtinimas

Šių investicijų tikslas – padidinti ikimokyklinio ugdymo sistemos pajėgumą ir kokybę teikiant paslaugas vaikams iš nepalankioje padėtyje esančių vietovių.

Investicijas sudaro papildomų paslaugų 0–6 metų vaikams kūrimas, įrengimas ir patvirtinimas.

3 investicija. Ikimokyklinio ugdymo paslaugų specialistų tęstinio mokymo bendroji programa

Šių investicijų tikslas – ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikiančių darbuotojų profesionalumo didinimas.

Investicijas sudaro mokymo programos, skirtos tiek instruktoriams, tiek darbuotojams, dirbantiems standartinių ir papildomų ikimokyklinio ugdymo paslaugų srityje.

II.Mokyklos nebaigimas:

3 reforma. Privalomojo švietimo sistemos reforma siekiant užkirsti kelią mokyklos nebaigimui ir jį sumažinti

Šios reformos tikslai: a) įgyvendinti ankstyvojo perspėjimo mechanizmą švietimo srityje, siekiant sumažinti pravaikštų skaičių, pagerinti vertinimo rezultatus, pasiekti didesnį dalyvavimo nacionaliniuose egzaminuose lygį ir didesnę privalomojo švietimo sistemą baigusių mokinių procentinę dalį, taikant decentralizuotą požiūrį ir didinant mokyklų savarankiškumą naudojant išteklius; ir b) naudojantis ankstyvojo perspėjimo švietimo srityje IT priemone stebėti mokinius, kuriems kyla mokyklos nebaigimo rizika, ir padėti mokykloms rinkti atitinkamus duomenis, vykdyti individualizuotus darbo planus ir mokymus.

Šie tikslai pasiekiami ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. įsigaliojus Vyriausybės sprendimui dėl Nacionalinės mokyklos nebaigimo programos įgyvendinimo ir ministro įsakymu, kuris įsigalioja 2022 m. gruodžio 31 d., išplečiant ankstyvojo perspėjimo švietimo srityje IT priemonę nacionaliniu lygmeniu.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Šią reformą papildo 2 susijusios investicijos:

4 investicija. Parama švietimo įstaigoms, kuriose kyla vidutinė ir didelė mokyklos nebaigimo rizika

Šių investicijų tikslas – sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių.

Investicijas sudaro dotacijų teikimas siekiant sumažinti mokyklų, kuriose mokyklos nebaigimo rizika yra vidutinė ir didelė, skaičių.

III.Profesinis rengimas ir mokymas (PRM) ir dualinis švietimas:

5 investicija. Mokymai Rumunijos integruotos švietimo informacinės sistemos (SIIR) ir ankstyvojo perspėjimo mechanizmo (MATE) IT priemonės, skirtos mokyklos nebaigusių asmenų skaičiui mažinti, naudotojams

Šių investicijų, kurias sudaro mokymo moduliai, tikslas – parengti ir surengti mokymus Rumunijos integruotos švietimo informacinės sistemos (SIIR) ir ankstyvojo perspėjimo mechanizmo IT priemonės (MATE IT priemonės) naudotojams mokyklose, kad būtų sumažintas mokyklos nebaigusių asmenų skaičius.

4 reforma. Visapusiško profesinio kelio į aukštąjį techninį išsilavinimą sukūrimas

Šios reformos tikslas – sukurti dualinį švietimą, orientuotą į studentų poreikius ir suderintą su darbo rinkos poreikiais, tiek didinant sričių, kvalifikacijų ir absolventų skaičių, tiek suteikiant galimybę pagal dualinio vidurinio ugdymo sistemą registruotiems studentams įgyti visą išsilavinimą, kad jie galėtų dalyvauti aukštojo mokslo programose (3–7 kvalifikacijos).

Reformą sudaro teisės aktų dėl metodikos, pagal kurią organizuojamas visas ketverių metų trukmės dvejopas maršrutas, suteikiantis galimybę įgyti tretinį išsilavinimą, įsigaliojimas.

Šią reformą papildo trys susijusios investicijos 34 :

6 investicija. Profesinių miestelių statyba ir įrengimas regioniniuose konsorciumuose

Šių investicijų tikslas – užtikrinti vienodas galimybes gauti profesinį rengimą ir mokymą, visapusišką partnerystę su ekonominės veiklos vykdytojais ar kitais partneriais siekiant pritaikyti profesinį rengimą ir mokymą prie darbo rinkos poreikių.

Investicijas sudaro integruotų profesinio mokymo centrų statyba ir įrengimas regioniniuose konsorciumuose.

14 investicija. Praktinių seminarų rengimas profesinio rengimo ir mokymo mokyklose

Šių investicijų tikslas – parengti praktinius seminarus profesinio rengimo ir mokymo mokyklose.

Investicijas sudaro paramos teikimas PRM mokykloms.

IV.Švietimo skaitmeninimas:

5 reforma. Švietimo skaitmenizacijos teisinės sistemos priėmimas

Reforma siekiama užtikrinti būtiną teisinę sistemą mokinių skaitmeniniams gebėjimams ugdyti, apibrėžiant švietimo specialistų kompetencijų profilį.

Reformą sudaro teisės aktų, skirtų švietimo procesų ir turinio skaitmeninimui ir internetiniams vertinimams atlikti, įsigaliojimas, taip pat minimalių ir optimalių internetinės švietimo veiklos kokybės standartų ir nacionalinės orientacinės sistemos, skirtos ikiuniversitetinių mokinių skaitmeniniams įgūdžiams gerinti, nustatymas.

Šią reformą papildo keturios susijusios investicijos 35 :

8 investicija. Skaitmeninės pedagogikos mokymo programa (-os), skirta (-os) pedagoginiam personalui

Šių investicijų tikslas – remti mokytojų skaitmeninės pedagogikos įgūdžius.

Investicijas sudaro mokytojams skirta (-os) skaitmeninės pedagogikos ir įgūdžių mokymo programa (-os).

9 investicija. Skaitmeninė įranga ir technologiniai ištekliai mokykloms ir užklasinio ugdymo įstaigoms

Šių investicijų tikslas – suteikti galimybę naudotis skaitmenine įranga ir technologiniais ištekliais ikiuniversitetinėms mokykloms ir užklasinėms švietimo įstaigoms.

Investicijas sudaro technologinių išteklių ir skaitmeninės įrangos užtikrinimas ikiuniversitetinėms mokykloms ir užklasinėms švietimo įstaigoms.

16a investicija. Universitetų skaitmeninimas ir jų pasirengimas ateities skaitmeninėms profesijoms

Šių investicijų tikslas – didinti studentų ir universitetų dėstytojų skaitmeninę infrastruktūrą ir skaitmeninius gebėjimus.

Šia priemone papildoma 16 investicija į paskolų skyrių.

V.Infrastruktūra:

6 reforma. Atnaujinta reglamentavimo sistema, kuria siekiama užtikrinti aplinką tausojančius projektavimo, statybos ir aprūpinimo ištekliais standartus ikiuniversitetinio švietimo sistemoje

Šios reformos tikslai: a) gerinti mokymosi aplinkos kokybę ir saugą, įskaitant mokymo medžiagos, baldų ir laboratorinės įrangos bei technologinių seminarų reglamentavimą; ir b) parengti ir priimti perėjimo prie žaliųjų pastatų mokyklose skatinimo teisinę sistemą.

Vykstant perėjimui prie žaliųjų ir išmaniųjų pastatų, Rumunijos valdžios institucijos atnaujina teisės aktus dėl mokyklų projektavimo, aprūpinimo jomis ir jų veiklos, įskaitant reglamentą dėl laboratorijų ir mokslo laboratorijų mokymo medžiagos, baldų ir įrangos, ir parengia žaliųjų mokyklų veiklos ir organizavimo metodiką.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. birželio 30 d.

Kartu su šia reforma bus vykdomos 3 investicijos į su mokyklomis susijusią infrastruktūrą 36 :

10 investicija. Žaliųjų mokyklų tinklo plėtra ir žaliųjų mikroautobusų pirkimas

Šių investicijų tikslas – užtikrinti ikiuniversitetinių mokyklų tvarumą pereinant prie žaliųjų mokyklų ir žaliojo judumo (elektrinių mikroautobusų).

Investicijas sudaro žaliųjų mokyklų tinklo atnaujinimas ir moksleivių transportui skirtų mokyklinių mikroautobusų pirkimas.

Šia priemone papildoma 10a investicija į paskolų skyrių.

11 investicija. Įrangos teikimas ikiuniversitetinėms klasėms ir mokyklų mokslo laboratorijoms ir (arba) mokyklų kabinetams

Šių investicijų tikslas – suteikti reikiamą įrangą, kad būtų užtikrinti kokybės standartai ikiuniversitetinėse mokyklose, apskričių išteklių centruose ir švietimo pagalbos bei užklasinio ugdymo įstaigose.

Investicijas sudaro įrangos užtikrinimas mokyklų mokslo laboratorijoms arba mokyklų kabinetams ir klasėms.

VI.Mokyklų valdymas:

7 reforma. Ikiuniversitetinio švietimo sistemos valdymo reforma ir valdymo profesionalumo didinimas

Šios reformos tikslas – užtikrinti, kad mokykloms būtų naudingas veiksmingesnis valdymas ir didesnis savarankiškumas.

Priemonę sudaro ikiuniversitetinio švietimo sistemos valdymo analizės paskelbimas ir mokykloms skirta bandomoji programa.

18 investicija. Švietimo valdymo darbuotojų mokymas ir ugdomasis vadovavimas

Šių investicijų tikslas – padėti didinti švietimo sistemos valdymo profesionalumą.

Investicijas sudaro švietimo valdymo darbuotojų mokymas ir ugdomasis vadovavimas.

O.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Sekos namai.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
452	1 reforma. Teisės aktų rinkinio, skirto projekto „Švietimas Rumunijoje“ taikymui, parengimas ir priėmimas	Etapas	Teisės aktų rinkinio dėl projekto „Švietimas Rumunijoje“ taikymo įsigaliojimas	Teisės aktų rinkinio nuostata, nurodanti projekto „Išsilavinusi Rumunija“ įsigaliojimą				3 KETVIRTIS	2023	Teisės aktų rinkiniu užtikrinamas projekto „Švietimas Rumunijoje“ taikymas. Rengiant teisės aktų rinkinį rengiamos konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais.
453	2 reforma. Vientisa, įtrauki ir kokybiška ikimokyklinio ugdymo sistema	Etapas	– Ministro įsakymo, kuriuo patvirtinama Tarpsektorinė bendroji programa, įsigaliojimas – MO, kuriuo reglamentuojamas papildomų ikimokyklinio ugdymo paslaugų kūrimas, organizavimas ir veikimas, įsigaliojimas	– Valdymo memorandumo nuostata, nurodanti Tarpsektorinės bendrosios programos įsigaliojimą – MO nuostata, nurodanti reglamento dėl papildomų ikimokyklinio ugdymo paslaugų sukūrimo, organizavimo ir teikimo įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2022	Ministro įsakymu, kurį pasirašo švietimo ministras, darbo ir socialinės apsaugos ministras, sveikatos apsaugos ministras ir vystymosi, viešųjų darbų ir administravimo ministras, pirmaisiais Programos metais priimama ir įgyvendinama Tarpsektorinė bendroji programa, kuria siekiama kurti vientisas, įtraukias ir kokybiškas ikimokyklinio ugdymo paslaugas. Ministro įsakymo sprendime nurodoma: -Tarpsektorinė bendroji programa (ISFP), už kurią atsakinga kiekviena ministerija. -Metiniai veiklos įgyvendinimo planai (AOIP), skirti ISFP įgyvendinti. Šiuose metiniuose planuose nustatomi terminai ir atsakomybė ir paaiškinami bendradarbiavimo stebint tų priemonių įgyvendinimą aspektai. Kitas žingsnis – ministro įsakymo, kuriuo iki 2022 m. gruodžio 31 d. reglamentuojamas papildomų ikimokyklinio ugdymo paslaugų kūrimas, organizavimas ir veikimas, priėmimas, siekiant pasirengti pradėti įgyvendinti dotacijų schemą.
454	2 reforma. Vientisa, įtrauki ir kokybiška ikimokyklinio ugdymo sistema	Tikslas	0–3 metų amžiaus asmenų, užsiregistravusių naudotis ikimokyklinio ugdymo paslaugomis, skaičius		Skaičius	22 506	32 506	3 KETVIRTIS	2026	Ikimokyklinio ugdymo įstaigose besimokančių 0–3 metų amžiaus vaikų skaičius, palyginti su 2019–2020 mokslo metais, turi padidėti bent 10000. Tikslas apskaičiuojamas remiantis Nacionalinio statistikos instituto pateikta informacija.
456	1 investicija. Vaikų lopšelių statyba ir įrengimas	Etapas	Sutarčių su viešaisiais operatoriais (savivaldybėmis) dėl 110 lopšelių statybos, įrangos ir veiklos pasirašymas	Sutarčių pasirašymas				2 KETVIRTIS	2022	Vaikų darželio, ikimokyklinio ugdymo, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų sutarčių pasirašymas, taikant teritorinį paskirstymą. Dotacijų schema grindžiama šiais kriterijais: I) parengta šių paslaugų plėtros vietos strategija; II) vaikų iki 3 metų skaičių, palyginti su esamų paslaugų aprėpties pajėgumu ne didesniu kaip 2/3 km spinduliu; III) neišnagrinėtų tėvų prašymų dėl šių paslaugų skaičių (mažiausiai 50); IV) poreikių analizė, atsižvelgiant į konkrečius marginalizuotų bendruomenių poreikius; V) naujai pastatyti pastatai turi atitikti tikslą užtikrinti, kad pirminės energijos poreikis būtų bent 20 proc. mažesnis už energijos beveik nevartojančio pastato reikalavimą pagal nacionalines gaires, o tai užtikrinama energinio naudingumo sertifikatais.
457	1 investicija. Vaikų lopšelių statyba ir įrengimas	Tikslas	Pastatyti ir įrengti lopšeliai-darželiai		Skaičius	0	80	2 KETVIRTIS	2026	Darbų užbaigimo priėmimo liudijimai ir įrangos pristatymo liudijimai, įrodantys, kad pastatyta ir įrengta 80 lopšelių.
459	2 investicija. Papildomų paslaugų kūrimas, įrengimas ir tvirtinimas	Tikslas	Apskričių mokyklų inspekcijų sukurtos, įrengtos ir patvirtintos papildomos paslaugos		Skaičius	0	25	3 KETVIRTIS	2026	Ne mažiau kaip 25 papildomos paslaugos, sukurtos ir įrengtos nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse, patvirtintos priėmimo atestatais ir apskričių mokyklų inspekcijų. Kiekviena papildoma paslauga teikiama dviejose klasėse ir (arba) grupėse. Papildomomis paslaugomis turi būti galima teikti švietimo paramą kiekvienai paslaugai ne mažiau kaip 20 vaikų nuo 0 iki 6 metų amžiaus.
460	3 investicija. Ikimokyklinio ugdymo paslaugų specialistų tęstinio mokymo bendroji programa	Tikslas	Apmokyti dalyviai		Skaičius	0	5 420	1 KETVIRTIS	2026	Dalyvavimo kursuose pažymėjimai trijų mokymo programų dalyviams: –dvi tęstinio mokymo programos 420 instruktorių: viena mokymo programa, skirta konkrečiai mokymo programai taikyti, su moduliais, skirtais mokymo ir ne mokymo darbuotojams, įskaitant skaitmeninio švietimo modulį; viena instruktorių mokymo programa (iš trijų sektorių: socialinis, švietimo ir sveikatos), kad būtų galima stebėti ikimokyklinio ugdymo paslaugų kokybę; –viena mokymo programa 5000 mokymo ir ne mokymo darbuotojų, dirbančių standartinių ir papildomų ikimokyklinio ugdymo paslaugų srityje, įskaitant naujai įsteigtas paslaugas teikiančius darbuotojus.
462	3 reforma. Privalomojo švietimo sistemos reforma siekiant užkirsti kelią mokyklos nebaigimui ir jį sumažinti	Etapas	Vyriausybės sprendimo, kuriuo nustatoma, kad įgyvendinama nacionalinė mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo programa, įsigaliojimas	Vyriausybės sprendimo nuostata, nurodanti nacionalinės programos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, įsigaliojimą				4 KETVIRTIS	2021	Įsigalioja Vyriausybės sprendimas, kuriuo įgyvendinama Nacionalinė mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo programa, įskaitant ankstyvojo perspėjimo mechanizmo švietimo srityje įgyvendinimą į programą įtrauktose mokyklose, nustatant terminuotus, įrodymais pagrįstus ir ekonomiškai efektyvius tikslus. Nacionalinėje ankstyvojo perspėjimo mechanizmo įgyvendinimo švietimo srityje programoje turi būti numatytas integruotas ir sisteminis požiūris vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis.
463	3 reforma. Privalomojo švietimo sistemos reforma siekiant užkirsti kelią mokyklos nebaigimui ir jį sumažinti	Etapas	Ministro įsakymo (MO) dėl MATE priemonės naudojimo nacionaliniu lygmeniu įsigaliojimas	MO nuostata, nurodanti MATE priemonės naudojimo visose pradinio ir pagrindinio ugdymo mokyklose įsigaliojimą nacionaliniu lygmeniu				4 KETVIRTIS	2022	Ministro įsakyme numatomas MATE IT modulio naudojimas nacionaliniu lygmeniu. IT modulyje nustatoma rizika, o į nacionalinę programą įtraukti švietimo skyriai, kuriuose yra didelė mokyklos nebaigimo rizika (jaunimo, kuris nebaigė pagrindinio ugdymo mokyklos ir nesimoko, dalis), ir tie, kurie gauna stipendijas.
464	4 investicija. Parama švietimo įstaigoms, kuriose kyla vidutinė ir didelė mokyklos nebaigimo rizika	Etapas	Atviras kvietimas teikti projektus, kuriais siekiama remti studentus pereinant nuo pagrindinio prie vidurinio ugdymo, remiantis 5 rodikliais, apibrėžtais ankstyvojo perspėjimo mechanizme švietimo srityje	Kvietimo paskelbimas				4 KETVIRTIS	2021	Kvietimas teikti projektus, pagal kuriuos švietimo įstaigoms būtų skiriamos dotacijos, skirtos padėti studentams pereiti nuo pagrindinio prie vidurinio ugdymo, remiantis 5 rodikliais, apibrėžtais ankstyvojo perspėjimo mechanizme švietimo srityje. Visi rodikliai apskaičiuojami pagal svorį, kuriuo analizuojamas kiekis, t. y. mokinių ir mokytojų skaičius, arba kokybė, t. y. atliekant nacionalinį vertinimą gauti balai. Remiantis mokyklos nebaigimo pažeidžiamumo indeksu, MATE mokyklos buvo suskirstytos į tris kategorijas, priklausomai nuo intervencinės priemonės prioriteto: didelis, vidutinis ir mažas. Prioritetiniais švietimo padaliniais, kuriems reikia skubios intervencijos, laikomi tie, kurie iš viso gauna 3,5–5 balus ir kuriems būdingi keli pažeidžiamumo elementai, pavyzdžiui, didelis pavaduojančių mokytojų skaičius, didelis mokyklos nebaigusių asmenų skaičius, žemas dalyvavimo lygis ir prasti nacionalinio vertinimo rezultatai. Šioms mokykloms teikiama pirmenybė gauti finansavimą. Reikalavimus atitinkanti veikla apima: -pedagoginė ir pagalbinė veikla -užklasinė veikla -smulkūs darbai ir prekių pirkimas, -dotacijos pažeidžiamoms grupėms priklausantiems moksleiviams, siekiant užtikrinti perėjimą nuo pagrindinio ugdymo prie vidurinio ugdymo ir įgyti privalomą išsilavinimą, -partnerystė su NVO dėl paramos ir (arba) užklasinės veiklos. Mokyklos tampa atsakingos už mokinių rezultatus ir reguliarią naujausią informaciją apie padarytą pažangą, perkeldamos tą informaciją į MATE duomenų rinkimo sistemą.
465	4 investicija. Parama švietimo įstaigoms, kuriose kyla vidutinė ir didelė mokyklos nebaigimo rizika	Tikslas	Švietimo įstaigos, kurioms suteikta stipendijų schema (1 dalis)		Skaičius	0	750	1 KETVIRTIS	2022	750 švietimo įstaigų gauna stipendijas, skirtas padėti studentams pereiti nuo pagrindinio prie vidurinio ugdymo, remiantis 5 rodikliais, apibrėžtais ankstyvojo perspėjimo mechanizme švietimo srityje. Visi rodikliai apskaičiuojami pagal svorį, kuriuo analizuojamas kiekis, t. y. mokinių ir mokytojų skaičius, arba kokybė, t. y. atliekant nacionalinį vertinimą gauti balai. Remiantis mokyklos nebaigimo pažeidžiamumo indeksu, MATE mokyklos buvo suskirstytos į tris kategorijas, priklausomai nuo intervencinės priemonės prioriteto: didelis, vidutinis ir mažas. Prioritetiniais švietimo padaliniais, kuriems reikia skubios intervencijos, laikomi tie, kurie iš viso gauna 3,5–5 balus ir kuriems būdingi keli pažeidžiamumo elementai, pavyzdžiui, didelis pavaduojančių mokytojų skaičius, didelis mokyklos nebaigusių asmenų skaičius, žemas dalyvavimo lygis ir prasti nacionalinio vertinimo rezultatai. Šioms mokykloms teikiama pirmenybė gauti finansavimą. Reikalavimus atitinkanti veikla apima: -pedagoginė ir pagalbinė veikla -užklasinė veikla -smulkūs darbai ir prekių pirkimas, -dotacijos pažeidžiamoms grupėms priklausantiems moksleiviams, siekiant užtikrinti perėjimą nuo pagrindinio ugdymo prie vidurinio ugdymo ir įgyti privalomą išsilavinimą, -partnerystė su NVO dėl paramos ir (arba) užklasinės veiklos. Mokyklos tampa atsakingos už mokinių rezultatus ir reguliarią naujausią informaciją apie padarytą pažangą, perkeldamos tą informaciją į MATE duomenų rinkimo sistemą.
466	4 investicija. Parama švietimo įstaigoms, kuriose kyla vidutinė ir didelė mokyklos nebaigimo rizika	Tikslas	Papildomos švietimo įstaigos, kurioms skiriamos dotacijos		Skaičius	750	2 300	3 KETVIRTIS	2026	Papildomos švietimo įstaigos, kurioms kyla vidutinė ir didelė mokyklos nebaigimo rizika, gauna stipendijas: reikalavimus atitinkanti veikla, įskaitant, pavyzdžiui: -pedagoginė ir pagalbinė veikla; -užklasinė veikla; -smulkūs darbai ir prekių, įskaitant skaitmeninę įrangą, pirkimas; -dotacijos pažeidžiamoms grupėms priklausantiems moksleiviams; arba -partnerystė su NVO dėl paramos ir (arba) užklasinės veiklos.
468	4 investicija. Parama švietimo įstaigoms, kuriose kyla vidutinė ir didelė mokyklos nebaigimo rizika	Tikslas	Mokyklų, kuriose yra vidutinė ir didelė mokyklos nebaigimo rizika, skaičiaus sumažinimas		Skaičius	2 300	1 725	3 KETVIRTIS	2026	Mokyklų, kuriose yra vidutinė ir didelė mokyklos nebaigimo rizika, skaičius sumažinamas 575. Pažeidžiamumo indeksas naudojamas siekiant patvirtinti didelio ir vidutinio prioriteto intervencijos kohortos sumažinimą 25 %, atskaitos tašką nustatant prieš pat dotacijos 1 dalies skyrimą.
469	5 investicija. Mokymai Rumunijos integruotos švietimo informacinės sistemos (SIIIR) ir ankstyvojo perspėjimo mechanizmo (MATE) IT priemonės, skirtos mokyklos nebaigusių asmenų skaičiui mažinti, naudotojams	Etapas	Rumunijos integruotos švietimo informacinės sistemos (SIIR) ir IT priemonės MATE naudotojams rengiami internetiniai mokymo kursai	Rumunijos integruotos švietimo informacinės sistemos (SIIR) ir IT priemonės MATE naudotojams rengiami internetiniai mokymo kursai				3 KETVIRTIS	2025	SIIR ir MATE IT priemonės naudotojams skirto internetinio mokymo kurso specifikacijų aprašymas. Mokymo dalyvių skaičius turi būti matomas svetainėje https://mate.edu.ro/harta-formare/. Mokymo kursų moduliai pritaikomi taip, kad: -studentų poreikiai ir įgūdžiai (įtraukusis švietimas), į studentus orientuoti mokymo metodai, tarpkultūrinė kompetencija ir ugdomasis vertinimas; -mokymo sąlygų gerinimas; -mokymas naudotis MATE kompiuterio moduliu; -moksleiviams ir mokytojams skirtas informuotumo didinimo kampanijas, kurios galėtų būti pritaikytos nepalankioje padėtyje esančių grupių moksleiviams; -remti mokinių socialinius ir emocinius įgūdžius, reikalingus privalomajam ugdymui užbaigti.
470	4 reforma. Visapusiško profesinio kelio į aukštąjį techninį išsilavinimą sukūrimas	Etapas	Vyriausybės sprendimo, kuriuo patvirtinama Viso dvejopo maršruto organizavimo metodika ir naujos kvalifikacijos, įgytos baigus visą dvejopą maršrutą, įsigaliojimas	Vyriausybės sprendimo nuostata, nurodanti Viso dvejopo maršruto organizavimo metodikos įsigaliojimą ir naujas kvalifikacijas, įgytas baigus visą dvejopą maršrutą				3 KETVIRTIS	2022	Naujojoje metodikoje: -siekti gerinti profesinio rengimo ir mokymo rezultatus; -užtikrinti, kad moksleiviai, registruoti pagal dualines vidurinio ugdymo ir aukštojo mokslo programas, turėtų visą mokymosi programą (3–7 kvalifikacija). -užtikrinti atitiktį tarp nacionalinių kvalifikacijų sandaros lygių, išduodamų švietimo ir (arba) kvalifikacijos dokumentų, profesinio rengimo ir mokymo programų Rumunijoje, kuriomis galima pasiekti kvalifikacijos lygius, rūšių, Europos kvalifikacijų sandaros orientacinių lygių, taip pat prieigos sąlygų, atitinkančių kiekvieną kvalifikacijos lygį.
471	4 reforma. Visapusiško profesinio kelio į aukštąjį techninį išsilavinimą sukūrimas	Tikslas	Profesiniame maršrute besimokančių moksleivių dalis, palyginti su vidurinių mokyklų moksleivių skaičiumi		Procentinė dalis (%)	17 %	22 %	3 KETVIRTIS	2026	Penkiais procentiniais punktais didesnė profesinėje veikloje dalyvaujančių moksleivių dalis, palyginti su bendru vidurinių mokyklų moksleivių skaičiumi, apskaičiuotu remiantis SIIR pateiktais duomenimis. Padidinimo apskaičiavimo bazinis lygis yra 2020–2021 mokslo metais besimokančių mokinių skaičius.
472	6 investicija. Profesinių miestelių statyba ir įrengimas regioniniuose konsorciumuose	Tikslas	Penki integruoti profesinio mokymo centrai, pastatyti ir įrengti penkiuose regioniniuose konsorciumuose		Skaičius	0	5	3 KETVIRTIS	2026	Penki integruoti profesiniai miesteliai įrengiami penkiuose regioniniuose konsorciumuose. Naujai pastatyti integruoti profesiniai miesteliai turi atitikti tikslą užtikrinti, kad pirminės energijos poreikis būtų bent 20 proc. mažesnis už BNEP reikalavimą pagal nacionalines gaires, ir tai turi būti patvirtinta energinio naudingumo sertifikatais. Kiekvienas pastatytas integruotas profesinio mokymo kompleksas turi būti įrengtas skaitmeninėms dirbtuvėms, kaip patvirtinta priėmimo atestatais.
477	5 reforma. Švietimo skaitmenizacijos teisinės sistemos priėmimas	Etapas	Ministro įsakymo (MO) įsigaliojimas siekiant užtikrinti standartus, pagal kuriuos mokyklos būtų aprūpintos technologine įranga ir ištekliais švietimo tikslais internete, ir užtikrinti tvarų siūlomų investicijų poveikį	Stebėsenos organizacijos nuostata, nurodanti įrangos standartų teisinės sistemos įsigaliojimą				1 KETVIRTIS	2022	Naujajame ministro įsakyme apibrėžiami minimalūs mokykloms skirtos techninės įrangos standartai, kad būtų užtikrinta virtualioje aplinkoje ir naudojant virtualias technologijas vykdomos švietimo veiklos kokybė.
478	5 reforma. Švietimo skaitmenizacijos teisinės sistemos priėmimas	Etapas	Įstatymo, kuriuo nustatomas būsimo mokytojo profilis skaitmeninės kompetencijos srityje ir kaip vertinti skaitmeninę kompetenciją mokyklų egzaminuose, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatomas būsimo mokytojo profilis, susijęs su skaitmeniniais gebėjimais ir skaitmeninių gebėjimų vertinimu, įsigaliojimą				2 KETVIRTIS	2022	Naujajame įstatyme, kuriuo nustatomas būsimo mokytojo profilis skaitmeninės kompetencijos srityje ir kaip vertinti skaitmeninę kompetenciją per mokyklų egzaminus, turi būti: -Nustatyti švietimo specialisto skaitmeninių įgūdžių profilį, taip pat mokytojų skaitmeninės kompetencijos patvirtinimo mokyklų egzaminuose mechanizmą pagal Europos pedagogų skaitmeninės kompetencijos sistemą 37 . -Į Bendrąjį švietimo planą įtraukti Psichopedagoginio ir magistrantūros mokymo programų modulius, skirtus būsimų mokytojų skaitmeniniams įgūdžiams ugdyti ir šiuolaikiniams mokymo metodams bei metodams pagal sistemą „DigCompEdu“ supažindinti ir naudoti. -Sukurti mokyklų tikrinimo sistemą (virtualios mokymo veiklos stebėsena ir vertinimas). Nustatyti interneto aplinkos, mokinių mokymosi rezultatų vertinimo metodikas, įskaitant saugaus mokinių gebėjimų vertinimo platformos sukūrimą.
479	5 reforma. Švietimo skaitmenizacijos teisinės sistemos priėmimas	Etapas	Teisės aktų, kuriais nustatoma nacionalinė skaitmeninių įgūdžių orientacinė sistema, skirta ikiuniversitetiniam švietimui, įsigaliojimas	Teisės akto nuostata, nurodanti nacionalinės skaitmeninių įgūdžių orientacinės sistemos įsigaliojimą				2 KETVIRTIS	2024	Teisės aktų, kuriais nustatoma nacionalinė orientacinė sistema, skirta ikiuniversitetinių mokinių skaitmeniniams įgūdžiams gerinti pagal programą „DigComp“, įsigaliojimas: Piliečiams skirta Europos skaitmeninės kompetencijos programa 38 .
480	8 investicija. Skaitmeninės pedagogikos mokymo programa (-os), skirta (-os) pedagoginiam personalui	Tikslas	Mokytojai, parengti skaitmeninei pedagogikai ir įgūdžiams		Skaičius	0	100 000	1 KETVIRTIS	2026	Bent 100000 mokytojų, įskaitant mokytojus iš kaimo ir nepalankioje padėtyje esančių vietovių, dalyvavimo skaitmeninės pedagogikos mokymo programoje (-ose) pažymėjimai ir įgūdžiai.
482	9 investicija. Skaitmeninė įranga ir technologiniai ištekliai mokykloms ir užklasinio ugdymo įstaigoms	Etapas	Mokyklos ir užklasinės švietimo įstaigos, turinčios technologinių išteklių	Mokyklos ir užklasinės švietimo įstaigos, turinčios technologinių išteklių				4 KETVIRTIS	2025	Priėmimo liudijimai, įrodantys įrangos pristatymą į mokyklas ir užklasinio ugdymo įstaigas ir jos perdavimą eksploatuoti: -Ne mažiau kaip 4300 IT laboratorijoms skirtų technologinių išteklių. -Ne mažiau kaip 3600 su technologine įranga ir (arba) infrastruktūra. -Įsigyta ne mažiau kaip 1100 pažangiųjų laboratorijų.
485	6 reforma. Atnaujinta reglamentavimo sistema, kuria siekiama užtikrinti aplinką tausojančius projektavimo, statybos ir aprūpinimo ištekliais standartus ikiuniversitetinio švietimo sistemoje	Etapas	Teisės aktų sistemos pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti mokymosi aplinkos kokybę, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti naujos teisės aktų sistemos, kuria siekiama pagerinti mokymosi aplinkos kokybę, įsigaliojimą				2 KETVIRTIS	2022	Atsižvelgiant į perėjimą prie žaliųjų ir išmaniųjų pastatų, reikia reformuoti mokyklų projektavimo, aprūpinimo ištekliais ir eksploatavimo reglamentavimo sistemą. Į naująjį įstatymą įtraukiama: -Mokyklų ir vidurinių mokyklų pastatų projektavimo ir eksploatavimo taisyklės (Norminis leidinys 010/1997); -Atnaujinamos ir (arba) parengiamos minimalios skiriamos lėšos atnaujinant šiuos teisėkūros procedūra priimamus aktus: Minimalus finansavimas V-VIII klasėms, patvirtintas Ministro įsakymu Nr. 3486/2006, Minimalios pradinio ugdymo finansavimo taisyklės Ministro įsakymas Nr. 3263/2006, Ikimokyklinės veiklos standartai ir nuostatai, 1 priedas Mokymo medžiagos standartai ir 0 2 priedas Minimalios įrangos standartai, patvirtinti Ministro įsakymu Nr. 3850/2010. Investicijų į perėjimą prie žaliųjų pastatų įgyvendinimo reglamentavimo sistemą papildo žaliųjų mokyklų veikimo reglamentai ir žaliųjų mokyklų veikimo ir organizavimo metodikos, įskaitant pritaikytą mokymo programą, kurioje nustatomi mokymo orientyrai, skatinantys mokinių elgesį, kuriuo tausojama gamtinė aplinka.
486	10 investicija. Žaliųjų mokyklų tinklo plėtra ir žaliųjų mikroautobusų pirkimas	Etapas	Elektrinių mikroautobusų pristatymas	Pristatyti elektriniai mikroautobusai				4 KETVIRTIS	2024	Apskrities lygmens priėmimo pažymėjimai, kuriais patvirtinama, kad studentams vežti pristatyta 1218 elektrinių mikroautobusų.
487	10 investicija. Žaliųjų mokyklų tinklo plėtra ir žaliųjų mikroautobusų pirkimas	Tikslas	Renovuota ikiuniversitetinių mokyklų zona		M 2 skaičius	0	18 289	3 KETVIRTIS	2026	Darbų užbaigimo priėmimo pažymėjimuose patvirtinama, kad renovuota ne mažiau kaip 18289 m 2 ikiuniversitetinių mokyklų teritorijų. Dėl renovuotų vietovių pirminės energijos sutaupoma 30 proc. daugiau, palyginti su būkle prieš renovaciją, ir tai įrodoma energinio naudingumo sertifikatais.
489	11 investicija. Įrangos teikimas ikiuniversitetinėms klasėms ir mokyklų mokslo laboratorijoms ir (arba) mokyklų kabinetams	Etapas	Finansavimo sutarčių dėl baldų įrengimo klasėse pasirašymas	Finansavimo sutarčių dėl baldų įrengimo klasėse pasirašymas				3 KETVIRTIS	2022	Pasirašomos finansavimo sutartys dėl ikiuniversitetinių mokyklų, apskričių išteklių centrų ir švietimo pagalbos bei užklasinio ugdymo įstaigų iš mokyklų tinklo klasių aprūpinimo įranga, remiantis minimaliais klasių, laboratorijų ir (arba) mokyklų praktinių seminarų aprūpinimo įranga standartais. Siekdama užtikrinti jų nuoseklumą, Švietimo ministerija paramos gavėjams teikia rekomendacijas dėl techninių specifikacijų, kurios turi būti įtrauktos į specifikacijas. Pirmenybė teikiama švietimo įstaigoms, kurios per pastaruosius penkerius metus nepasinaudojo tokio pobūdžio investicijomis.
490	11 investicija. Įrangos teikimas ikiuniversitetinėms klasėms ir mokyklų mokslo laboratorijoms ir (arba) mokyklų kabinetams	Etapas	Mokyklų mokslo laboratorijų ir (arba) mokyklų kabinetų įrengimo finansavimo sutarčių pasirašymas	Pasirašytos mokyklų mokslo laboratorijų ir (arba) mokyklų kabinetų įrengimo finansavimo sutartys				3 KETVIRTIS	2022	Pasirašomos finansavimo sutartys dėl ikiuniversitetinių mokyklų mokslo laboratorijų ir (arba) mokyklų kabinetų, apskričių išteklių ir švietimo pagalbos centrų ir užklasinio ugdymo įstaigų iš mokyklų tinklo aprūpinimo įranga, remiantis minimaliais klasių ir (arba) laboratorijų ir (arba) mokyklų kabinetų aprūpinimo įranga standartais. Siekdama užtikrinti jų nuoseklumą, Švietimo ministerija paramos gavėjams teikia rekomendacijas dėl techninių specifikacijų, kurios turi būti įtrauktos į specifikacijas. Visose mokyklų spintose ir mokslo laboratorijose, išskyrus ITC laboratorijas, įrengiami didaktiniam naudojimui skirti baldai, medžiagos ir įranga, remiantis pagal 6 reformą patvirtintais aprūpinimo ištekliais standartais. Pirmenybė teikiama švietimo įstaigoms, kurios per pastaruosius penkerius metus nepasinaudojo šios rūšies investicijomis ir yra įsikūrusios kaimo vietovėse.
491	11 investicija. Įrangos teikimas ikiuniversitetinėms klasėms ir mokyklų mokslo laboratorijoms ir (arba) mokyklų kabinetams	Etapas	Įrengtos ikiuniversitetinės klasės ir mokslo laboratorijos ir (arba) mokyklų kabinetai	Įrengtos ikiuniversitetinės klasės ir mokslo laboratorijos ir (arba) mokyklų kabinetai				4 KETVIRTIS	2025	Priėmimo liudijimai, kuriais įrodomas didaktiniam naudojimui skirtų baldų, medžiagų ir įrangos pristatymas ir atidavimas eksploatuoti 85000 klasių ir mokslo laboratorijų/mokyklų kabinetų švietimo įstaigose.
494	7 reforma. Ikiuniversitetinio švietimo sistemos valdymo reforma ir valdymo profesionalumo didinimas	Etapas	Techninės pagalbos sutarties, skirtos valdymo reformos veiksmų planui, įskaitant vadovams ir inspektoriams skirtą mokymo ir konsultuojamojo ugdymo programą, parengti, pasirašymas	Sutarties pasirašymas				1 KETVIRTIS	2022	Valdymo reforma grindžiama profesinio rengimo ir mokymo sistemos funkcine analize ir vykdoma dviem lygmenimis: I. Valdymo reforma; ir II. Decentralizacija Švietimo ministerija sudaro sutartis dėl išorės techninės pagalbos: -dabartinio ikiuniversitetinio švietimo sistemos valdymo analizė; -rekomendacijų ir plano, kaip pagerinti mokyklų valdymą vykdant bandomąją programą, teikimas; -mokymo ir konsultuojamojo ugdymo programos rengimo gairių teikimą. Siekiant padidinti ikiuniversitetinio švietimo valdymo sistemos pajėgumus ir mokyklų autonomiją, parengiamas priemonių planas.
495	7 reforma. Ikiuniversitetinio švietimo sistemos valdymo reforma ir valdymo profesionalumo didinimas	Etapas	Ikiuniversitetinio švietimo sistemos valdymo analizė ir paskelbtas veiksmų planas	Ikiuniversitetinio švietimo sistemos valdymo analizė ir paskelbtas veiksmų planas				3 KETVIRTIS	2026	Remiantis ikiuniversitetinio švietimo sistemos valdymo reformai skirtos išorės techninės pagalbos analize ir rekomendacijomis, skelbiamas veiksmų planas. Vėliau atliekami šie veiksmai: -Mokyklų direktorių įdarbinimo metodikos peržiūra; -Mokyklų inspektorių įdarbinimo ir vertinimo metodikos peržiūra remiantis veiklos rezultatų kriterijais; -Dotacijų schema, skirta padėti 60 mokyklų išbandyti savarankiškumo didinimo mokyklose metodą, daugiausia dėmesio skiriant mokyklų mokymo programoms, valdymui ir vadovavimui.
497	14 investicija. Praktinių seminarų rengimas profesinio rengimo ir mokymo mokyklose	Etapas	Praktiniai seminarai PRM mokyklose, kuriose įrengta įranga	Praktiniai seminarai PRM mokyklose, kuriose įrengta įranga				4 KETVIRTIS	2025	Priėmimo pažymėjimai, kuriais patvirtinamas įrangos pristatymas ir užsakymas 500 praktinių seminarų PRM mokyklose.
502	16a investicija. Universitetų skaitmeninimas ir pasirengimas ateities skaitmeninėms profesijoms	Tikslas	Remiami universitetai		Skaičius	0	60	1 KETVIRTIS	2026	Priėmimo pažymėjimais įrodoma, kad 60 universitetų sukurta skaitmeninė infrastruktūra. Dalyvavimo pažymėjimais ir centralizuotu dalyvių sąrašu įrodomas studentų ir universitetų dėstytojų skaitmeninių įgūdžių ugdymo programų įgyvendinimas.
507	18 investicija. Švietimo valdymo darbuotojų mokymas ir ugdomasis vadovavimas	Tikslas	Apmokyti švietimo vadybininkai		Skaičius	0	10 000	3 KETVIRTIS	2026	10000 švietimo valdymo darbuotojų, kuriuos suteikė akredituoti mokymo paslaugų teikėjai, dalyvavimo mokymo ir konsultuojamojo ugdymo programoje (-ose) pažymėjimai.

O.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

I. Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra:

1a investicija. Vaikų lopšelių statyba ir įrengimas

Šių investicijų tikslas – padidinti ikimokyklinio ugdymo sistemos pajėgumus statant vaikų lopšelius.

Investicijas sudaro vaikų lopšelių statyba ir įrengimas.

Šia priemone papildoma negrąžintinos finansinės paramos skyriaus 1 investicija.

II.Profesinis rengimas ir mokymas (PRM) ir dualinis švietimas:

13 investicija. IT laboratorijų įrengimas profesinio rengimo ir mokymo mokyklose

Investicijos tikslas – remti profesinio rengimo ir mokymo tinklui priklausančių mokyklų skaitmeninę transformaciją.

Investicijas sudaro PRM mokykloms skirtos skaitmeninės įrangos pirkimas.

III.Švietimo skaitmeninimas:

16 investicija. Universitetų skaitmeninimas ir jų pasirengimas ateities skaitmeninėms profesijoms

Šių investicijų tikslas – didinti studentų ir universitetų dėstytojų skaitmeninę infrastruktūrą ir skaitmeninius gebėjimus.

Šia priemone papildoma 16a investicija į negrąžintinos finansinės paramos skyrių.

IV.Infrastruktūra:

10a investicija. Žaliųjų mokyklų tinklo kūrimas

Šių investicijų tikslas – užtikrinti ikiuniversitetinių mokyklų tvarumą pereinant prie žaliųjų mokyklų.

Investicijas sudaro žaliųjų mokyklų statyba.

Šia priemone papildoma 10 investicija į negrąžintinos finansinės paramos skyrių.

17 investicija. Universitetų infrastruktūros (apgyvendinimo, valgyklų, poilsio patalpų) užtikrinimas

Šių investicijų tikslas – universitetų miesteliuose pastatyti ir modernizuoti trijų rūšių infrastruktūrą.

Investicijas sudaro poilsio ir skaitymo vietų, valgyklų ir apgyvendinimo vietų universitetų miesteliuose statyba ir modernizavimas.

O.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybinius rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (tikslai)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
457a straipsnis	1a investicija. Vaikų lopšelių statyba ir įrengimas	Tikslas	Pastatyti ir įrengti lopšeliai-darželiai		Skaičius	0	30	2 KETVIRTIS	2026	Pastatyta ir įrengta 30 lopšelių.
488	10a investicija. Žaliųjų mokyklų tinklo kūrimas	Tikslas	Pastatyta nauja žaliųjų mokyklų zona		M 2 skaičius	0	32 764	3 KETVIRTIS	2026	Darbų užbaigimo priėmimo liudijimais patvirtinama, kad pastatytos žaliosios mokyklos, kurių bendras plotas ne mažesnis kaip 32764 m 2. Naujai pastatytos žaliosios mokyklos turi atitikti tikslą užtikrinti, kad pirminės energijos poreikis būtų bent 20 proc. mažesnis už energijos beveik nevartojančių pastatų reikalavimą pagal nacionalines gaires, ir tai įrodoma energinio naudingumo sertifikatais.
496	13 investicija. IT laboratorijų įrengimas profesinio rengimo ir mokymo mokyklose	Etapas	PRM mokyklos, kuriose įrengta skaitmeninė įranga IT laboratorijoms	PRM mokyklos, kuriose įrengta skaitmeninė įranga IT laboratorijoms				4 KETVIRTIS	2025	Priėmimo pažymėjimai, kuriais įrodoma, kad 500 IT laboratorijų PRM mokyklose buvo pristatyta ir perduota eksploatuoti skaitmeninė įranga.
500	16 investicija. Universitetų skaitmeninimas ir pasirengimas ateities skaitmeninėms profesijoms	Etapas	Sutarčių dėl dotacijų novatoriškiems technologijų centrams universitetuose pasirašymas	Sutarčių pasirašymas				2 KETVIRTIS	2022	Sutarčių dėl dotacijų 60 universitetų, skirtų integruotoms priemonėms, skirtoms skaitmeninei infrastruktūrai gerinti ir studentų bei universitetų dėstytojų kompetencijoms ugdyti, finansuoti, pasirašymas: -universitetų skaitmeninių centrų veiklos pradžia, -skaitmeninės kompetencijos mokymo programos, -skaitmeniniam sektoriui reikalingų studentų verslumo įgūdžių ugdymas, -studentams skirtas profesinio orientavimo programas, siekiant pasirinkti naujas IRT profesijas, -mokymo programos, skirtos naujiems mokymo ir (arba) vertinimo įgūdžiams mišrioje sistemoje įgyti, aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ugdymas 1000 pirmosios pakopos ir magistrantūros studentų.
503	17 investicija. Universitetų infrastruktūros (apgyvendinimo, valgyklų, poilsio patalpų) užtikrinimas	Etapas	Poilsio ir skaitymo vietų, valgyklų ir apgyvendinimo vietų statyba ir modernizavimas	Poilsio ir skaitymo vietų, valgyklų ir apgyvendinimo vietų statyba ir modernizavimas				3 KETVIRTIS	2026	3687 poilsio ir skaitymo vietų, 852 valgyklų ir 1853 apgyvendinimo vietų statyba; ir 2813 poilsio ir skaitymo vietų, 1983 valgyklų ir 11440 apgyvendinimo vietų universitetų miesteliuose modernizavimas, pademonstruotas išduodant darbų užbaigimo priėmimo pažymėjimus. Dėl renovuotos infrastruktūros pirminės energijos sutaupoma 30 proc. daugiau, palyginti su būkle prieš renovaciją, ir tai įrodoma ex ante ir ex post energinio naudingumo sertifikatais. Naujai pastatyta infrastruktūra turi atitikti tikslą pasiekti, kad pirminės energijos poreikis būtų bent 20 proc. mažesnis už energijos beveik nevartojančių pastatų reikalavimą pagal nacionalines gaires, ir tai turi būti įrodyta energinio naudingumo sertifikatuose. Ne mažiau kaip 40 proc. visų 13293 poilsio ir skaitymo vietų, valgyklų ir apgyvendinimo vietų turi būti skirta palankių sąlygų neturintiems mokiniams.

P.16 KOMPONENTAS. Planas „REPowerEU“

Skyriaus „REPowerEU“ tikslas – prisidėti prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo Rumunijoje, remiant atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą ir renovaciją energijos vartojimo efektyvumui didinti, visų pirma orientuojantis į pažeidžiamiausius vartotojus ir didinant elektros energijos perdavimo tinklo pajėgumą integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

Komponentas susijęs su Rumunijai skirtomis 2022 ir 2023 m. rekomendacijomis mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro. Visų pirma tai padeda paspartinti perėjimą prie švarios energijos, visų pirma sparčiau diegiant atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir gerinant tinklo pajėgumus, kad rinkoje galėtų veikti naujai pastatyti pajėgumai. Tai taip pat padeda didinti energinės renovacijos tempą ir užmojus siekiant padidinti pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumą, be kita ko, suteikiant geresnes galimybes gauti informaciją ir tvaraus finansavimo galimybes. Galiausiai ja prisidedama prie žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių ir kompetencijų ugdymo ir įgijimo (2022 m. ir 2023 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos Nr. 3).

Numatoma, kad jokia šio komponento priemone nedaroma reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (C(2023) 6454 final) nustatytų priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų aprašymą.

P.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1 reforma. Sukurti teisinę sistemą, pagal kurią valstybinė žemė būtų naudojama investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius paspartinti

Šios reformos tikslas – nustatyti specialius teisės aktus ir reguliavimo sistemą, skirtus paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonoms, numatant trumpus ir paprastus leidimų išdavimo procesus.

Reforma taip pat apima bendro nacionalinio valstybinės žemės registro sukūrimą.

2 reforma. Vieno langelio principu veikiančių centrų, teikiančių konsultavimo energetikos klausimais paslaugas, steigimas

Reformos tikslas – įsteigti specialius vieno langelio principu veikiančius konsultavimo energetikos klausimais paslaugų biurus, kad būtų didinamas namų savininkų informuotumas ir sudaromos palankesnės sąlygos renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams įrengti.

Reformą sudaro fizinių biurų įsteigimas ir internetinis kontaktinis punktas, siekiant supaprastinti šios renovacijos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių dokumentacijos procesą.

2 investicija. Nauji elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumai

Investicijos tikslas – įrengti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus.

Investicijas sudaro 950 MW galios atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrengimas.

4 investicija. Skirti kuponus, kad namų ūkiai sparčiau diegtų atsinaujinančiųjų išteklių energiją

Investicijomis siekiama padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą teikiant finansinę paramą namų savininkams.

Šias investicijas sudaro saulės baterijų plokščių arba elektros energijos kaupimo sistemų įrengimo čekių išmokėjimas.

5 investicija. Nacionalinio elektros energijos perdavimo tinklo skaitmeninimas ir modernizavimas

Investicijos tikslas – padidinti lankstumą ir pašalinti perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) valdomo elektros tinklo kliūtis.

Investicijas sudaro saulės baterijų plokščių ir elektros energijos kaupimo įrenginių įrengimas PSO elektros energijos pastotėse, siekiant sumažinti savo elektros energijos suvartojimą, įrangos, skirtos vidutinei intervencijų PSO tinkle trukmei sutrumpinti, pirkimas ir duomenų centro įranga.

7 investicija. Dotacijų čekiai namų ūkių energijos vartojimo efektyvumo didinimui remti

Šiomis investicijomis siekiama sumažinti namų ūkių pirminės energijos poreikį teikiant namų savininkams finansinę paramą kombinuotai energijos vartojimo efektyvumo renovacijai ir saulės baterijų plokščių įrengimui individualiuose gyvenamuosiuose pastatuose tik energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams ir pažeidžiamiems energijos vartotojams.

Investicijas sudaro kuponų, skirtų energijos vartojimo efektyvumui renovuoti jų būstuose, išmokėjimas.

9 investicija. Nauji elektros energijos kaupimo pajėgumai

Investicijų tikslas – padidinti elektros tinklų lankstumą ir stabilumą.

Investicijas sudaro elektros energijos kaupimo pajėgumų įrengimas ir prijungimas.

10 investicija. Energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimas pramonės sektoriuje

Investicijų tikslas – padidinti pramonės energijos vartojimo efektyvumą.

Investicijas sudaro ne mažiau kaip 30 energijos vartojimo efektyvumo projektų įgyvendinimas pramonėje.

P.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės NUM.	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybinis rodiklis (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybinis rodiklis tikslas			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
508	1 reforma. Sukurti teisinę sistemą, pagal kurią valstybinė žemė būtų naudojama investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius paspartinti	Etapas	Valstybės domenų agentūros (ADS) įranga	Pristatyta įranga				2 KETVIRTIS	2026	Išduoti šios įrangos pristatymo sertifikatai: Bent du serveriai, palaikantys naująją skaitmeninę sistemą, ir keturi nešiojamieji kompiuteriai su įdiegta programine įranga (pvz., „Self-CAD“, „TopoLT“, „DIGI I Terra“); 2. ne mažiau kaip keturi dronai su RTK perdavimo stotimis; 3. ne mažiau kaip keturios netaršios visureigės transporto priemonės.
509	1 reforma. Sukurti teisinę sistemą, pagal kurią valstybinė žemė būtų naudojama investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius paspartinti	Etapas	Teisės akto (-ų) įsigaliojimas	Nuostata dėl įsigaliojimo				2 KETVIRTIS	2026	Teisės aktų ir norminių aktų pakeitimai įsigalioja ir jais nustatoma valstybinės žemės naudojimo sistema, administruojama Valstybinės sričių agentūros (ADS), kaip investicijų į atsinaujinančiuosius energijos išteklius spartinimo zonos. Į teisinę sistemą įtraukiamos nuostatos dėl: 1.paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų nustatymas nualintoje žemėje; 2.leidimų išdavimo procesai, kuriems leidimas išduodamas per šešis mėnesius; 3.leidimų išdavimo skaitmenizacija (vieno langelio principas).
510	1 reforma. Sukurti teisinę sistemą, pagal kurią valstybinė žemė būtų naudojama investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius paspartinti	Etapas	Bendro nacionalinio valstybinės žemės registro sukūrimas	Sukurtas ir naudojamas bendras nacionalinis registras				1 KETVIRTIS	2026	Kad tarpinė reikšmė būtų pasiekta, reikia: -Bendras nacionalinis sukurtos ir eksploatuojamos valstybinės žemės registras; -Atlikti pedologiniai tyrimai dėl 84 000 hektarų ADS valdomos žemės; -32 000 hektarų žemės, kurią valdo ADS, nustatymas paspartintos atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros plotais.
516	4 investicija. Skirti kuponus, kad namų ūkiai sparčiau diegtų atsinaujinančiųjų išteklių energiją	Tikslas	Saulės baterijų plokščių ir elektros energijos kaupimo sistemų įrengimas namų ūkiuose		Čekių skaičius	0	122 000	2 KETVIRTIS	2026	Kiekvieno namų ūkio čekių išmokėjimas patvirtinamas priėmimo liudijimais, kuriais patvirtinamas saulės baterijų plokščių (kurių grynoji galia ne mažesnė kaip 3 kW) arba elektros energijos kaupimo sistemų (kurių naudingoji galia ne mažesnė kaip 5 kWh) įrengimas. Atskiros elektros energijos kaupimo sistemos atitinka paramos skyrimo reikalavimus tik tuo atveju, jei namų savininkui jau priklauso saulės fotovoltinė sistema, kurios grynoji galia yra bent 3 kW.
523	2 reforma. Vieno langelio principu veikiančių centrų, teikiančių konsultavimo energetikos klausimais paslaugas, sukūrimas	Etapas	Teisės ir norminių aktų dėl vieno langelio principu veikiančių biurų, teikiančių konsultavimo energetikos klausimais paslaugas, steigimo įsigaliojimas	Nuostata dėl įsigaliojimo				1 KETVIRTIS	2024	Įsigalioja teisės ir norminiai aktai, kuriais nustatoma fizinių vieno langelio principu veikiančių biurų, kuriems pavesta teikti konsultavimo energetikos klausimais paslaugas namų savininkams, steigimo sistema. Teisės aktais nustatyta sistema apima nuostatas, kuriomis nustatomos vieno langelio principu veikiančių tarnybų užduotys, valdymas ir finansavimo struktūra.
524	2 reforma. Vieno langelio principu veikiančių centrų, teikiančių konsultavimo energetikos klausimais paslaugas, sukūrimas	Tikslas	Vieno langelio principu veikiančių centrų darbuotojų mokymas		Skaičius	0	84	1 KETVIRTIS	2024	84 vieno langelio principu veikiančių centrų darbuotojų mokymo, skirto įvairioms funkcijoms vieno langelio principu veikiančių centrų biuruose atlikti, baigimo pažymėjimai.
525	2 reforma. Vieno langelio principu veikiančių centrų, kurie gaminantiems vartotojams teiktų konsultavimo energijos klausimais paslaugas, susijusias su renovacija energijos vartojimo efektyvumui didinti ir energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių, sukūrimas	Tikslas	Fizinių vieno langelio principu veikiančių biurų atidarymas		Skaičius	0	42	1 KETVIRTIS	2026	42 fiziniai vieno langelio principu veikiantys centrai turi būti parengti aptarnavimui ir atviri piliečiams.
124	2 investicija. Nauji elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumai	Etapas	Kvietimo dalyvauti konkurse dėl atsinaujinančiųjų išteklių (vėjo ir saulės) energijos gamybos projektų paskelbimas					1 KETVIRTIS	2022	Skelbiamas konkursas atsinaujinančiųjų išteklių (vėjo ir saulės) energijos gamybos projektams atrinkti. Atrankos kriterijais užtikrinama atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (C(2023) 6454 final). Kvietimas teikti pasiūlymus yra atviras ir MVĮ, ir stambiems investuotojams.
125	2 investicija. Nauji elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumai	Tikslas	Įrengti ir prie tinklo prijungti pajėgumai		Megavatai (MW)	0	950	2 KETVIRTIS	2026	Išduodami bent 950 MW galios atsinaujinančiųjų išteklių (vėjo ir saulės) įrenginio priėmimo liudijimai kartu su pranešimu apie įjungimą (NTP) arba prijungimo sertifikatu, patvirtinančiu įrenginio prijungimą prie elektros energijos perdavimo ar skirstomojo tinklo.
518	5 investicija. Nacionalinio elektros energijos perdavimo tinklo skaitmeninimas ir modernizavimas	Tikslas	Per metus suvartojamos elektros energijos kiekio mažinimas		GWh	18	9	2 KETVIRTIS	2026	Priėmimo sertifikatas (-ai) išduodamas (-i) įrengiant 10,76 MW fotovoltinių plokščių ir 12 MW energijos kaupimo pajėgumų (29 pastotėse) kartu su nepriklausomo eksperto ataskaita, kurioje patvirtinama, kad metinis elektros energijos suvartojimas, palyginti su 2022 m. baziniu scenarijumi, sumažės 50 proc.
520	5 investicija. Nacionalinio elektros energijos perdavimo tinklo skaitmeninimas ir modernizavimas	Tikslas	Vidutinė intervencijų PSO tinkle trukmė		Procentinė dalis (%)	100 %	50 %	2 KETVIRTIS	2026	Nepriklausomo eksperto ataskaitoje patvirtinamas vidutinės intervencijų PSO tinkle trukmės sutrumpinimas kartu su perdavimo linijų ir pastočių techninės priežiūros įrangos (kuri gali apimti, be kita ko, elektros linijų matavimo ir valdymo įtaisus, transformatorius, izoliaciją, elektrinio įžeminimo ar mobiliąsias pakeltas darbines platformas ir kranus) pristatymo ir įrengimo sertifikatais. Paprastai visos transporto priemonės turi būti netaršios. Tačiau tais atvejais, kai tam tikros kategorijos netaršios technologijos nėra, naudojama tik geriausia turima mažataršė technologija.
522	5 investicija. Nacionalinio elektros energijos perdavimo tinklo skaitmeninimas ir modernizavimas	Etapas	Naudojamas duomenų centras	Duomenų centro įkūrimas ir naudojimas				1 KETVIRTIS	2026	Nepriklausomo eksperto ataskaitoje patvirtinama, kad duomenų centras įsteigtas, ir pateikiami įrangos ir programinės įrangos (įskaitant, be kita ko, serveriai, maršruto parinktuvai, užkardos, galios talpyklos), tinklo eismo analizę (įskaitant, be kita ko, L2–7 srauto analizatorių; keturi SFP uostai; daugiamodžiai SFP ir vienmodžiai SFP siųstuvai-imtuvai) ir tinklo saugumą (įskaitant, be kita ko, užkardas, PoE jungiklius, skirstomuosius maršruto parinktuvus).
529	7 investicija. Dotacijų čekiai namų ūkių energijos vartojimo efektyvumo didinimui remti	Tikslas	Energinė būstų renovacija		Skaičius (būstai)	0	8 260	3 KETVIRTIS	2026	Bent 8260 būstų renovacijos darbų užbaigimo priėmimo sertifikatas kartu su ex ante ir ex post energinio naudingumo sertifikatais, kuriais įrodoma, kad vienas būstas sutaupo bent 30 proc. pirminės energijos, taip pat saulės baterijų plokščių, kurių grynoji galia yra bent 3 kW, įrengimo sertifikatas. Reikalavimus atitinka tik pažeidžiami ir neturtingi namų ūkiai, taip pat G, F, E arba D energijos vartojimo efektyvumo kategorijų būstai. Būstams, priskiriamiems seisminės rizikos klasėms RsI ir RsII, energijos vartojimo efektyvumo intervencinės priemonės nefinansuojamos.
139	9 investicija. Nauji elektros energijos kaupimo pajėgumai	Tikslas	Įrengti elektros energijos kaupimo pajėgumai		Megavatai (MW)	0	240	2 KETVIRTIS	2026	Priėmimo sertifikatus, įrodančius ne mažesnės kaip 240 MW elektros energijos kaupimo galios įrengimą, kartu su pranešimu apie elektros energijos tiekimą (NPT), patvirtinančiu įrenginio prijungimą prie elektros energijos perdavimo ar skirstymo tinklo, išduoda skirstymo sistemos operatorius arba perdavimo sistemos operatorius. Investicijos įgyvendinamos laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninėse gairėse (2021/C58/01) nustatytų sąlygų, visų pirma taikant išimtis atliekų tvarkymo ir žaliavų gavybos srityse.
141	10 investicija. Energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimas pramonės sektoriuje	Tikslas	Energijos vartojimo efektyvumo projektų įgyvendinimas		Skaičius	0	30	4 KETVIRTIS	2025	Ne mažiau kaip 30 energijos vartojimo efektyvumo projektų įgyvendinimas pramonės sektoriuje, kurio auditą atliko išorės šalis, siekiant bent 30 proc. sumažinti netiesiogiai ir tiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su ex ante išmetamu kiekiu, kuris turi būti stebimas per IT platformą, skirtą nacionaliniam energijos suvartojimui centralizuoti ir analizuoti.

P.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas

7a investicija. Dotacijos kuponai namų ūkių energinei renovacijai remti

Šiomis investicijomis siekiama sumažinti namų ūkių pirminės energijos poreikį teikiant namų savininkams finansinę paramą bendrai energijos vartojimo efektyvumo renovacijai ir saulės baterijų plokščių įrengimui.

Investicijas sudaro leidimas išmokėti kuponus namų ūkiams energijos vartojimo efektyvumui renovuoti.

8 investicija. Sutartys dėl kainų skirtumo paskirstymo

Šių investicijų tikslas – remti sausumos vėjo energijos pajėgumų diegimą pagal sandorių dėl kainų skirtumo paskirstymo etapą.

Šias investicijas sudaro SDS pasirašymas su sėkmingais projektų plėtotojais.

P.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Sekos namai	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybinis rodiklis (tarpinėms reikšmėms)	Kiekybinis rodiklis tikslas			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos scenarijus	Tikslas	Ketvirčio	Metų
529a straipsnis	7a investicija. Dotacijos kuponai namų ūkių energinei renovacijai remti	Tikslas	Leidimas atlikti mokėjimus už būstų energinę renovaciją		EUR	0	96 698 120	3 KETVIRTIS	2026	ES fondų ir investicijų ministerijos priimti sprendimai leisti išmokėti dotacijų kuponus, kurių bendra suma – 96 698 120 EUR.
535	8 investicija. Sutartys dėl kainų skirtumo paskirstymo	Etapas	Susitarimų dėl skirtumų, susijusių su atsinaujinančiosios elektros energijos gamybos projektais, pasirašymas	SDS pasirašymas				1 KETVIRTIS	2026	Pasirašytos SDS sutartys dėl 315 MW vertės atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų, susijusių su sausumos vėjo energijos įrenginiais.

1.2 Visos numatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos

Visos numatytos peržiūrėto Rumunijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos yra 20 106 860 700 EUR.

2. 2 SKIRSNIS. FINANSINĖ PARAMA

2.1 Finansinis įnašas

2 straipsnio 2 dalyje nurodytos dalinės įmokos organizuojamos taip:

2.1.1 Pirmoji paramos dalis (negrąžintina parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (Reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

146	C7.R2 Perėjimas prie ES 2025 m. junglumo tikslų ir privačių investicijų į itin didelio pralaidumo tinklų diegimą skatinimas	M	Tinklo saugumo įstatymo įsigaliojimas
69	C4.R1. Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo saugumas/ Geležinkelių infrastruktūros plėtra ir geležinkelių eismo valdymas	M	2021–2025 m. geležinkelių infrastruktūros plėtros strategijos priėmimas ir veiksmų plano taikymas
113	C6.R1 Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisės aktų ir reguliavimo sistemai	T	Anglimis kūrenamų elektrinių eksploatavimo nutraukimas
142	C7.R1. Vieningos sistemos, skirtos valdžios sektoriaus debesijos sistemos struktūrai apibrėžti, sukūrimas	M	Sukurta ir veikianti darbo grupė skaitmeninės transformacijos reformoms ir investicijoms įgyvendinti ir stebėti
150	C7.R3. Viešųjų ir privačiųjų subjektų, kuriems priklauso ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, kibernetinio saugumo užtikrinimas	M	2021–2026 m. nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos priėmimas
211	C8.R6 Valstybinės pensijų sistemos reforma	M	Pagal sutartį teikiama techninė pagalba, kurią teikia subjektas, atrinktas pagal nacionalinius viešųjų pirkimų teisės aktus
212	C8.R6 Valstybinės pensijų sistemos reforma	M	Ministro įsakymo, kuriuo įsteigiamas stebėsenos komitetas, atsakingas už pensijų sistemos ir politinių intervencijų į pensijų sistemą peržiūrą, padedant techninės pagalbos teikėjui, įsigaliojimas
220	C8.I2 PASTABA. Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas	T	Kasos aparatų, prijungtų prie Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros IT sistemos, skaičius
366	C12.I1 Iki hospitalizavimo naudojama medicinos infrastruktūra	M	Investavimo į integruotus bendruomenės centrus prioritetų nustatymo kriterijų priėmimas
426	C14.R6 Kovos su korupcija stiprinimas	M	Vyriausybės sprendimo, kuriuo patvirtinama nauja nacionalinė kovos su korupcija strategija, įsigaliojimas
450	C14.I5 Plano stebėsena ir įgyvendinimas	M	Auditas ir kontrolė: ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo stebėsenos informacija
451	C14.I5 Plano stebėsena ir įgyvendinimas	M	Vyriausybės potvarkio, kuriuo įgyvendinami Investicijų ir Europos projekto ministerijos (MIPE), Finansų ministerijos (MoF) ir audito institucijos (AA) teisiniai įgaliojimai, įsigaliojimas
462	C15.R3 Privalomojo švietimo sistemos reforma siekiant užkirsti kelią mokyklos nebaigimui ir jį sumažinti	M	Vyriausybės sprendimo, kuriuo nustatoma, kad įgyvendinama nacionalinė mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo programa, įsigaliojimas
464	C15.I4 Švietimo įstaigų, kurioms kyla didelė mokyklos nebaigimo rizika, rėmimas	M	Atviras kvietimas teikti projektus, kuriais siekiama remti studentus pereinant nuo pagrindinio prie vidurinio ugdymo, remiantis 5 rodikliais, apibrėžtais ankstyvojo perspėjimo mechanizme švietimo srityje
		Įmontuota suma	2037146414 EURŲ

2.1.2 Antroji paramos dalis (negrąžintina parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (Reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

124	C6.I1 Nauji elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumai	M	Kvietimo dalyvauti konkurse dėl atsinaujinančiųjų išteklių (vėjo ir saulės) energijos gamybos projektų paskelbimas
143	C7.R1. Vieningos sistemos, skirtos valdžios sektoriaus debesijos sistemos struktūrai apibrėžti, sukūrimas	M	Užbaigta valdžios sektoriaus debesijos architektūros galimybių analizė
191	C8.R1 Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros (ANAF) reforma pasitelkiant skaitmeninimą	M	Teisinės sistemos, pagal kurią juridiniai asmenys mokesčių mokėtojai privalo registruotis SPĮ (virtualioje privačioje erdvėje), įsigaliojimas
195	C8.R1 Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros (ANAF) reforma pasitelkiant skaitmeninimą	M	Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros ir darbo inspekcijos bendro veiksmų plano, kuriuo siekiama užkirsti kelią pilkojo ir (arba) juodojo darbo vengimui ir jį apriboti, įgyvendinimas ir (arba) patvirtinimas
213	C8.R6 Valstybinės pensijų sistemos reforma	M	Reguliavimo sistemos pakeitimų, kuriais siekiama užtikrinti 2 ramsčio pensijų tvarumą, įsigaliojimas
387	C13.R4 Darbo kortelių įvedimas ir darbo namų ūkyje įforminimas	M	Teisės aktų ir jų įgyvendinimo taisyklių, susijusių su namų ūkio darbuotojų čekių sistema, įsigaliojimas
401	C14.R1 Didinti sprendimų priėmimo procesų nuspėjamumą ir veiksmingumą stiprinant politikos koordinavimo ir poveikio analizės gebėjimus vyriausybės ir koordinuojančių ministerijų lygmeniu, taip pat stiprinant priemones, kuriomis siekiama gerinti viešųjų konsultacijų kokybę visais administravimo lygmenimis	M	Metodikų ir procedūrų, skirtų viešosios politikos pagrindimui ir planavimui bei administraciniam supaprastinimui gerinti, įsigaliojimas
404	C14.R1 Didinti sprendimų priėmimo procesų nuspėjamumą ir veiksmingumą stiprinant politikos koordinavimo ir poveikio analizės gebėjimus vyriausybės ir koordinuojančių ministerijų lygmeniu, taip pat stiprinant priemones, kuriomis siekiama gerinti viešųjų konsultacijų kokybę visais administravimo lygmenimis	M	Teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatoma struktūra, kuria užtikrinamas veiksmingo reguliuojamosios kokybės kontrolės mechanizmo įgyvendinimas, įsigaliojimas
421	C14.R5. Teismų nepriklausomumo užtikrinimas, jų kokybės ir veiksmingumo gerinimas	M	Vyriausybės sprendimo, kuriuo patvirtinama 2022–2025 m. teisminių institucijų plėtros strategija, įsigaliojimas
430	C14.R6 Kovos su korupcija stiprinimas	M	Įstatymo, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva dėl pranešėjų apsaugos, įsigaliojimas
433	C14.R8. Nacionalinės viešųjų pirkimų sistemos modernizavimas ir racionalizavimas	M	Nacionalinės teisės aktų dėl teisių gynimo priemonių pakeitimo įsigaliojimas (Įstatymas Nr. 101/2016)
465	C15.I4 Švietimo įstaigų, kurioms kyla didelė mokyklos nebaigimo rizika, rėmimas	T	Švietimo įstaigos, kurioms suteikta stipendijų schema (1 dalis)
477	C15.R5. Švietimo skaitmenizacijos teisės aktų sistemos priėmimas	M	Ministro įsakymo (MO) įsigaliojimas siekiant užtikrinti standartus, pagal kuriuos mokyklos būtų aprūpintos technologine įranga ir ištekliais švietimo tikslais internete, ir užtikrinti tvarų siūlomų investicijų poveikį
494	C15.R7 Ikiuniversitetinio švietimo sistemos valdymo reforma ir valdymo profesionalumo didinimas	M	Techninės pagalbos sutarties, skirtos valdymo reformos veiksmų planui, įskaitant vadovams ir inspektoriams skirtą mokymo ir konsultuojamojo ugdymo programą, parengti, pasirašymas
65	C4.R1. Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo saugumas/kelių eismo saugumas	M	Nacionalinės kelių eismo saugumo strategijos priėmimas
114	C6.R1 Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisės aktų ir reguliavimo sistemai	M	Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įstatymo, kuriuo nustatomas laipsniško anglių ir (arba) lignito atsisakymo tvarkaraštis, įsigaliojimas
144	C7.R1. Vieningos sistemos, skirtos valdžios sektoriaus debesijos sistemos struktūrai apibrėžti, sukūrimas	M	Įstatymo dėl debesijos paslaugų valdymo valdžios srityje įsigaliojimas
145	C7.R1. Vieningos sistemos, skirtos valdžios sektoriaus debesijos sistemos struktūrai apibrėžti, sukūrimas	M	Sąveikumo įstatymo įsigaliojimas
153	C7.I1 Vyriausybės debesijos infrastruktūros diegimas	M	Investicijų įgyvendinimo sutarties pasirašymas remiantis kvietimo dalyvauti konkurse dėl investicijų įgyvendinimo procedūra
147	C7.R2 Perėjimas prie 2025 m. ES junglumo tikslų ir privačių investicijų į itin didelio pralaidumo tinklų diegimą skatinimas	M	Konkurso dėl leidimo telekomunikacijų operatoriams suteikti 5G licencijas paskelbimas
200	C8.R3 Biudžeto programavimo mechanizmo stiprinimas	M	Vyriausybės sprendimo dėl biudžeto programų rengimo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo metodikos patvirtinimo įsigaliojimas
355	C12.R2 Didesni pajėgumai investuoti į sveikatos infrastruktūrą	M	Teisės aktų sistemos, kuria įsteigiama Nacionalinė sveikatos infrastruktūros plėtros agentūra (ANDIS), įsigaliojimas
356	C12.R3 Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje	M	Teisės aktų sistemos dėl didesnių sveikatos valdymo ir žmogiškųjų išteklių sveikatos srityje įsigaliojimas
357	C12.R3 Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje	M	Teisės aktų dėl žmogiškųjų išteklių plėtros sveikatos srityje strateginės programos įsigaliojimas
413	C14.R2 Strateginio valdymo klimato ir darnaus vystymosi bei aplinkos politikos srityse stiprinimas	M	Tarpinstitucinio klimato komiteto veiklos pradžia
422	C14.R5. Teismų nepriklausomumo užtikrinimas, jų kokybės ir veiksmingumo gerinimas	M	Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiami Nacionalinės areštuoto turto valdymo agentūros įgaliojimai, įsigaliojimas
456	C15-I1 Vaikų lopšelių statyba ir įrengimas	M	Sutarčių su viešaisiais operatoriais (savivaldybėmis) dėl 110 lopšelių statybos, įrangos ir veiklos pasirašymas
478	C15.R5. Švietimo skaitmenizacijos teisės aktų sistemos priėmimas	M	Įstatymo, kuriuo nustatomas būsimo mokytojo profilis skaitmeninės kompetencijos srityje ir kaip vertinti skaitmeninę kompetenciją mokyklų egzaminuose, įsigaliojimas
485	C15.R6 Atnaujinta reglamentavimo sistema, kuria siekiama užtikrinti aplinką tausojančius projektavimo, statybos ir aprūpinimo ištekliais standartus ikiuniversitetinio švietimo sistemoje	M	Teisės aktų sistemos pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti mokymosi aplinkos kokybę, įsigaliojimas
		Dalinė dalis Suma	2147491242 EURŲ

2.1.3 Trečioji paramos dalis (negrąžintina parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (Reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

22	C2.R1. Miškotvarkos ir valdymo sistemų reforma rengiant naują nacionalinę miškų strategiją ir vėlesnius teisės aktus	M	2020–2030 m. nacionalinės miškų strategijos priėmimas
23	C2.R1. Miškotvarkos ir valdymo sistemų reforma rengiant naują nacionalinę miškų strategiją ir vėlesnius teisės aktus	M	Iš dalies pakeistų ministrų potvarkių, kuriais nustatomos 2020–2030 m. nacionalinėje miškų strategijoje numatytos privalomos miško įveisimo ir atkūrimo taisyklės, įsigaliojimas
148	C7.R2 Perėjimas prie ES 2025 m. junglumo tikslų ir privačių investicijų į itin didelio pralaidumo tinklų diegimą skatinimas	M	Įgyvendinamos ES junglumo priemonių rinkinio rekomendacijos
149	C7.R2 Perėjimas prie 2025 m. ES junglumo tikslų ir privačių investicijų į itin didelio pralaidumo tinklų diegimą skatinimas	M	Radijo spektro naudojimo teisių suteikimas
152	C7.R4 Skaitmeninių gebėjimų, susijusių su viešosiomis paslaugomis ir piliečių skaitmeniniu švietimu visą gyvenimą, didinimas	M	Darbo ministro ir Nacionalinio statistikos instituto pirmininko įsakymo dėl naujų skaitmeninių profesijų apibrėžties profesijų klasifikatoriuje (COR) įsigaliojimas
384	C13.R3 Minimalių įtraukties pajamų (VMI) užtikrinimas	M	Teisės akto, kuriuo patvirtinamos VMI taikymo įgyvendinimo taisyklės, įsigaliojimas
410	C14.R1 Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas	M	Gairių dėl tinkamo bendro interesų registro (RUTI) naudojimo ir vykdymo užtikrinimo įsigaliojimas
411	C14.R1 Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas	M	Nepaprastųjų potvarkių taikymo metodikos įsigaliojimas
412	C14.R1 Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas	M	Teisės aktų pakeitimų įsigaliojimas siekiant užtikrinti viso teisės aktų teksto paskelbimą po pakeitimų
470	C15.R4 Visapusiško profesinio kelio į aukštąjį techninį išsilavinimą sukūrimas	M	Vyriausybės sprendimo, kuriuo patvirtinama Viso dvejopo maršruto organizavimo metodika ir naujos kvalifikacijos, įgytos baigus visą dvejopą maršrutą, įsigaliojimas
489	C15.I11 Patalpų ikiuniversitetinėms klasėms ir mokyklų laboratorijoms ir (arba) mokyklų kabinetams parūpinimas	M	Finansavimo sutarčių dėl baldų įrengimo klasėse pasirašymas
490	C15.I11 Patalpų ikiuniversitetinėms klasėms ir mokyklų laboratorijoms ir (arba) mokyklų kabinetams parūpinimas	M	Įrengtos ikiuniversitetinės klasės ir mokslo laboratorijos ir (arba) mokyklų kabinetai
66	C4.R1. Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo saugumas/kelių eismo saugumas	M	Kelių eismo saugumo teisės aktų įsigaliojimas. Teisės aktai dėl kelių eismo saugumo pažeidimų stebėsenos, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų už juos
115	C6.R1 Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisės aktų ir reguliavimo sistemai	T	Akmens anglimis ir (arba) lignitu kūrenamų elektrinių pajėgumų eksploatavimo nutraukimas
121	C6.R2 Valstybės valdomų energetikos sektoriaus įmonių bendrojo valdymo reforma	M	Valstybės valdomų energetikos sektoriaus įmonių bendrojo valdymo gerinimas
151	C7.R3. Viešųjų ir privačiųjų subjektų, kuriems priklauso ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, kibernetinio saugumo užtikrinimas	M	Rumunijos gynybos ir kibernetinio saugumo įstatymo įsigaliojimas
192	C8.R1 Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros (ANAF) reforma pasitelkiant skaitmeninimą	T	Papildomi juridiniai asmenys mokesčių mokėtojai, įtraukti į SPĮ
193	C8.R1 Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros (ANAF) reforma pasitelkiant skaitmeninimą	M	Įsigalioja taikytina teisinė sistema, kuria apibrėžiami mokesčių mokėtojų klasifikavimo rizikos kriterijai. Teisinis pagrindas tvirtinamas ANAF pirmininko įsakymu.
194	C8.R1 Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros (ANAF) reforma pasitelkiant skaitmeninimą	M	Iš dalies pakeistos mokesčių kontrolės įstaigų veiklos srities teisinės sistemos įsigaliojimas
199	C8.R3 Biudžeto programavimo mechanizmo stiprinimas	M	Iš dalies pakeistos reguliavimo sistemos, kuria siekiama užtikrinti daugiametį svarbių viešųjų investicinių projektų biudžeto planavimą ir Fiskalinės tarybos atliekamą išlaidų peržiūrų ex post vertinimą, įsigaliojimas
205	C8.R4 Mokesčių sistemos peržiūra	M	Rumunijos mokesčių sistemos analizė siekiant parengti rekomendacijas, kuriomis būtų užtikrinta, kad mokesčių sistema padėtų skatinti ir išsaugoti tvarų ekonomikos augimą
206	C8.R4 Mokesčių sistemos peržiūra	M	Mokesčių kodekso pakeitimų, kuriais laipsniškai mažinama specialios labai mažoms įmonėms taikomos mokesčių tvarkos taikymo sritis, įsigaliojimas
215	C8.R6 Valstybinės pensijų sistemos reforma	M	Teisės aktų sistemos, kuria siekiama sumažinti išlaidas specialioms pensijoms, įsigaliojimas
221	C8.I2 PASTABA. Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas	T	Kasos aparatų, prijungtų prie Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros IT sistemos, skaičius
222	C8.I2 PASTABA. Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas	T	Dokumentų auditų, apie kuriuos pranešta, dalis, palyginti su visais mokesčių administratoriaus atliktais auditais – 30 proc.
230	C8.I4 Elektroninės muitinės sukūrimas	T	Atnaujinta aparatinės ir programinės įrangos infrastruktūra
288	C10.R1 Tvaraus judumo mieste sistemos kūrimas	M	Tvaraus judumo mieste srities teisės aktų įsigaliojimas
289	C10.R1 Tvaraus judumo mieste sistemos kūrimas	M	Ministro įsakymo, kuriuo nustatoma sukurtos ir veikiančios tvaraus judumo mieste planų rengimo techninės pagalbos teikimo struktūra, įsigaliojimas
294	C10.I1 Tvarus miestų judumas	M	Viešojo transporto parkų atnaujinimo sutarčių pasirašymas (netaršių transporto priemonių pirkimas)
298	C10.I1 Tvarus miestų judumas	M	ITS ir (arba) kitos IRT infrastruktūros teikimo sutarčių pasirašymas
301	C10.I1 Tvarus miestų judumas	M	Elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigų statybos sutarčių pasirašymas
351	C12.R1 Didesni visuomenės sveikatos fondų valdymo pajėgumai	M	Ministro įsakymo dėl veiklos rezultatų ir kokybės rodiklių, kurie turi būti naudojami atrenkant medicinos padalinius, gaunančius paramą iš Sveikatos kokybės fondo, įsigaliojimas
358	C12.R3 Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje	M	Žmogiškųjų išteklių plėtra sveikatos srityje
378	C13. R1 Naujos teisinės sistemos sukūrimas siekiant užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo šeimų	M	Teisėkūros procedūra priimamo akto, būtino siekiant užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo šeimos ir paramai pažeidžiamoms šeimoms, įsigaliojimas
380	C13. R2 Neįgalių suaugusiųjų apsaugos sistemos reforma	M	Teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Deinstitucionalizavimo proceso spartinimo vadovo įgyvendinimo ir praktinio taikymo įsigaliojimas
381	C13. R2 Neįgalių suaugusiųjų apsaugos sistemos reforma	M	Teisės aktų, kuriais remiamas priimtos nacionalinės institucionalizavimo prevencijos strategijos įgyvendinimas, įsigaliojimas
424	C14.R5. Teismų nepriklausomumo užtikrinimas, jų kokybės ir veiksmingumo gerinimas	M	Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso dalinis pakeitimas
439	C14.R9 Tobulinti valstybės valdomų įmonių valdymo principų įgyvendinimo procedūrinę sistemą	M	Atnaujintų teisės aktų dėl valstybės valdomų įmonių įsigaliojimas
440	C14.R9 Tobulinti valstybės valdomų įmonių valdymo principų įgyvendinimo procedūrinę sistemą	M	Vyriausybės Įmonių valdymo politikos koordinavimo ir stebėsenos centro darbo grupės veiklos pradžia
449	C14.I4 PASTABA. Didinti pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimus skatinti aktyvų pilietiškumą, profesionaliai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant viešąją socialinių teisių politiką, numatytą nacionaliniame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, ir stebėti susijusias reformas	M	Įsigalioja socialinio dialogo teisės aktai, kuriais sudaromos sąlygos prasmingam ir savalaikiam socialiniam dialogui ir kolektyvinėms deryboms, laikantis TDO rekomendacijų.
453	C15.R2 Vientisa, įtrauki ir kokybiška ikimokyklinio ugdymo sistema	M	– Ministro įsakymo, kuriuo patvirtinama Tarpsektorinė bendroji programa, įsigaliojimas – MO, kuriuo reglamentuojamas papildomų ikimokyklinio ugdymo paslaugų kūrimas, organizavimas ir veikimas, įsigaliojimas
463	C15.R3 Privalomojo švietimo sistemos reforma siekiant užkirsti kelią mokyklos nebaigimui ir jį sumažinti	M	Ministro įsakymo (MO) dėl MATE priemonės naudojimo nacionaliniu lygmeniu įsigaliojimas
		Dalinė dalis Suma	1833810414 EURŲ

2.1.4 Ketvirtoji paramos dalis (negrąžintina parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

RO-C[C2]-R[R1.0]-M[24]	Miškotvarkos ir valdymo sistemų reforma įgyvendinant naują nacionalinę miškų strategiją ir vėlesnius teisės aktus	M	Teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais iš dalies keičiami ir papildomi galiojantys miškų teisės aktai, įsigaliojimas
RO-C[C2]-I[I5.0]-M[41]	Integruotos potvynių rizikos mažinimo sistemos miško upių baseinuose	M	Projekto koncepcijos patvirtinimas
RO-C[C4]-R[R1.0]-M[59]	Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo saugumas/kelių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir oro taršos mažinimas	M	Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) įgyvendinama nauja atstumu grindžiama sunkiųjų transporto priemonių (sunkvežimių) apmokestinimo sistema, susijusi su oro tarša, ir didesni nuosavybės mokesčiai taršiausioms keleivinėms transporto priemonėms (automobiliams, autobusams, tolimojo susisiekimo autobusams), įsigaliojimas
RO-C[C4]-R[R1.0]-M[60]	Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo saugumas/kelių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir oro taršos mažinimas	M	Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) skatinama naudoti netaršias transporto priemones ir vykdyti transporto priemonių parko atnaujinimo programas, įsigaliojimas
RO-C[C6]-R[R1.0]-T[119]	Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisės aktų ir reguliavimo sistemai	T	Akmens anglimis ir (arba) lignitu kūrenamų elektrinių elektros energijos gamybos pajėgumų eksploatavimo nutraukimas
RO-C[C6]-R[R2.0]-M[122]	Valstybės valdomų energetikos sektoriaus įmonių bendrojo valdymo reforma	M	Ne mažiau kaip 15 % įmonės „Hidroelectrica“ akcijų įtraukimas į biržos sąrašus
RO-C[C6]-R[R3.0]-M[123]	Žaliojo biudžeto sudarymas	M	Žaliojo biudžeto planavimo metodikos nustatymas ir naudojimas
RO-C[C7]-I[I1.0]-T[154]	Vyriausybės debesijos infrastruktūros diegimas	T	Viešosios institucijos, prisijungusios per valdžios debesiją
RO-C[C7]-I[I4.0]-M[163]	Teisminių institucijų skaitmeninimas	M	Taikomųjų programų centralizavimas
RO-C[C7]-I[I6.0]-M[169]	Skaitmeninimas užimtumo ir socialinės apsaugos srityse	M	Funkcinė internetinė sistema REGES
RO-C[C7]-I[I7.0]-M[172]	Elektroninių formų (e. formų) diegimas viešųjų pirkimų srityje	M	Standartinių elektroninių formų naudojimo viešųjų pirkimų procedūrose pradžia
RO-C[C7]-I[I14.0]-T[182]	Rumunijos valdžios institucijoms teikiamų interneto paslaugų teikėjų infrastruktūros paslaugų atsparumo ir kibernetinio saugumo didinimas	T	Centrai, kuriuose viešojo intereso institucijoms ir subjektams suteikiama prieiga prie interneto paslaugų teikėjo (IPT) paslaugų
RO-C[C8]-I[I2.0]-T[219]	Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas	T	Darbuotojų mokymas apie rizikos valdymo sistemą
RO-C[C8]-I[I2.0]-T[223]	Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas	T	Dokumentų auditų, apie kuriuos pranešta, dalis, palyginti su visais mokesčių administratoriaus atliktais auditais – 60 proc.
RO-C[C8]-I[I2.0]-T[224]	Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas	T	10 proc. padidinti auditų skaičių
RO-C[C8]-I[I3.0]-M[228]	Užtikrinti gebėjimą reaguoti į dabartinius ir būsimus informacijos iššūkius, be kita ko, pandemijos kontekste, vykdant Finansų ministerijos ir (arba) Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros skaitmeninę transformaciją	M	Didesnis Finansų ministerijos ir ANAF kompiuterinės sistemos kibernetinis saugumas
RO-C[C8]-I[I6.0]-M[235]	Ekonominio modeliavimo priemonė (pensijų reformos galimybių modeliavimo priemonių rinkinys), skirta instituciniams gebėjimams prognozuoti pensijų išlaidas gerinti	M	Atnaujinta ekonominio modeliavimo priemonė
RO-C[C8]-I[I8.0]-M[238]	Veikia Nacionalinis plėtros bankas	M	Programinės įrangos (licencijų) ir aparatinės įrangos (nešiojamųjų kompiuterių) pirkimas, IT paslaugos darbuotojams, Nacionalinio plėtros banko ir Finansų ministerijos darbuotojų mokymas
RO-C[C8]-R[R3.0]-M[201]	Biudžeto programavimo mechanizmo tobulinimas	M	Atlikta sveikatos ir švietimo sektorių išlaidų peržiūra
RO-C[C8]-R[R3.0]-M[202]	Biudžeto programavimo mechanizmo tobulinimas	M	Daugiametės visų sektorių sistemingos išlaidų peržiūros strategijos ir tvarkaraščio priėmimas
RO-C[C8]-R[R4.0]-M[207]	Mokesčių sistemos peržiūra	M	Teisės aktas (-ai), kuriuo (-iais) mažinamos ir (arba) panaikinamos kitos mokesčių paskatos, siekiant supaprastinti mokesčių sistemą ir padaryti ją veiksmingesnę –Teisės aktai, kuriais išplečiami ekologiniai mokesčiai
RO-C[C8]-R[R5.0]-M[209]	Nacionalinio plėtros banko įsteigimas	M	Nacionalinio plėtros banko įsteigimas
RO-C[C8]-R[R6.0]-M[214]	Valstybinės pensijų sistemos reforma	M	Teisės aktas (-ai) dėl pensijų sistemos
RO-C[C8]-I[I9.0]-M[239]	Parama pensijų bylų vertinimo procesui	M	Visos pensijų bylos perskaičiuotos
RO-C[C9]-R[R2.a]-M[273]	Supaprastinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valdymą	M	Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) įsteigiamas vienas organas, apimantis esamas tarybas, užtikrinantis ministerijų veiklos koordinavimą ir palaikantis ryšius su privačiuoju sektoriumi, įsigaliojimas
RO-C[C9]-R[R3.0]-M[274]	Mokslinių tyrimų srities karjeros reforma	M	Teisės akto (-ų) dėl mokslo darbuotojo karjeros ir statuso įsigaliojimas
RO-C[C9]-R[R3.0]-T[275]	Mokslinių tyrimų srities karjeros reforma	T	Institucijos, kurios laikosi Europos mokslininkų chartijos ir Mokslininkų priėmimo į darbą kodekso, inicijavo veiksmų planų rengimo, taikymo ir vertinimo procesą
RO-C[C9]-I[I2.a]-T[252]	Privačiojo sektoriaus finansinės priemonės. Klimato politikos portfelio garantija	T	Finansavimo ar investavimo operacijoms, sudarančioms 100 % visos priemonei skirtų išteklių sumos, kurią patvirtino „InvestEU“ investicijų komitetas.
RO-C[C9]-I[I3.a]-T[263]	Pagalbos privačiajam sektoriui schemos. Pagalbos MVĮ skaitmeninimui schema	T	Pasirašytų finansavimo sutarčių skaičius
RO-C[C9]-I[I8.0]-T[284]	Žmogiškųjų išteklių pritraukimo iš užsienio į mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklą programa	T	Tarptautinių tyrėjų vadovaujami projektai
RO-C[C9]-I[I9.0]-T[285]	Parama asmenims, gavusiems „Marie Skłodowskos-Curie“ individualios stipendijos apdovanojimą	T	Programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ pažangumo ženklo gavėjai
RO-C[C9]-I[I10.0]-T[287]	Aštuonių regioninių profesinio orientavimo centrų nacionalinio tinklo sukūrimas ir finansinė parama	T	Įsteigti regioniniai mokslinių tyrimų srities karjeros orientavimo centrai
RO-C[C11]-R[R3.a.0]-M[345]	Kultūros sektoriaus finansavimo sistemos reforma	M	Teisės aktų dėl kultūros darbuotojams taikomos teisinės sistemos įsigaliojimas
RO-C[C11]-I[I6.0]-M[348]	Kultūros finansavimo procesams skirtos skaitmeninės sistemos sukūrimas	M	Kultūros finansavimo procesų skaitmeninė sistema
RO-C[C11]-I[I7.0]-T[350]	Filmų gamybos ir platinimo skaitmeninimo spartinimas	T	Kino prodiuseriai ir platintojai, dalyvaujantys skaitmeninių įgūdžių ugdymo mokymuose
RO-C[C12]-R[R1.0]-M[352]	Didesni visuomenės sveikatos fondų valdymo pajėgumai	M	Teisės akto dėl naujos pavyzdinės preliminariosios sutarties dėl sveikatos draudimo sistemos įsigaliojimas
RO-C[C12]-R[R3.0]-M[365]	Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje	M	Skaidria.ms.ro portalo, skirto viešųjų išteklių naudojimui, veikimas
RO-C[C12]-I[I1.0]-T[367]	Iki hospitalizavimo naudojama medicinos infrastruktūra	T	Šeimos gydytojų arba pirminės sveikatos priežiūros praktikos asociacijų, turinčių įrangą arba renovuotų, praktika, pirmenybę teikiant praktikai marginalizuotuose regionuose ir savivaldybėse
RO-C[C12]-I[I1.0]-T[369]	Iki hospitalizavimo naudojama medicinos infrastruktūra	T	Naujai pastatyti arba renovuoti ir įrengti ambulatorinės priežiūros padaliniai
RO-C[C12]-I[I2.0]-T[375]	Valstybinių ligoninių infrastruktūra	T	Valstybinės ligoninės gauna įrangą ir medžiagas infekcijų rizikai mažinti
RO-C[C13]-R[R5.0]-M[392]	Užtikrinti minimaliojo darbo užmokesčio nustatymą	M	Teisės aktų, kuriais reglamentuojama naujoji minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo sistema, įsigaliojimas
RO-C[C13]-I[I2.0]-T[395]	Neįgaliųjų socialinės infrastruktūros rekonstrukcija, renovacija ir plėtra	T	Modernizuotos bendruomeninės paslaugos neįgaliesiems
RO-C[C13]-R[R3.0]-T[386]	Minimalių įtraukties pajamų (VMI) užtikrinimas	T	Gautos aktyvavimo priemonės
RO-C[C13]-I[I3.0]-M[397]	Darbo kuponų sistemos, skirtos vietos paslaugų teikėjams ir paslaugų gavėjams, sukūrimas	M	Skaitmeninė platforma, skirta vietos paslaugų teikėjams ir paslaugų gavėjams naudoti darbo kuponus
RO-C[C14]-R[R1.0]-M[402]	Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas	M	Visose ministerijose naudojama nauja strateginio valdymo ir planavimo sistema
RO-C[C14]-R[R1.0]-T[403]	Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas	T	Trys ministerijos suplanavo ir panaudojo kiekvienos programos biudžetus
RO-C[C14]-R[R1.0]-M[406]	Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas	M	Pilietinės visuomenės organizacijų darbuotojai, apmokyti stiprinti administracinius gebėjimus
RO-C[C14]-R[R2.0]-M[415]	Strateginio valdymo klimato ir darnaus vystymosi bei aplinkos politikos srityse stiprinimas	M	Nustatytas darnaus vystymosi ekspertų vaidmuo ir parengta mokymo programa
RO-C[C14]-R[R5.0]-M[423]	Teismų nepriklausomumo užtikrinimas, jų kokybės ir veiksmingumo gerinimas	M	„Teisingumo įstatymų“ (įstatymų dėl magistratų statuso, teismų organizavimo, Aukščiausiosios magistratų tarybos) įsigaliojimas
RO-C[C14]-R[R6.0]-T[427]	Kovos su korupcija stiprinimas	T	Nacionalinės areštuoto turto valdymo agentūros valdomo areštuoto turto vertės padidėjimas
RO-C[C14]-R[R6.0]-T[429]	Kovos su korupcija stiprinimas	T	Pasiektas 85 proc. Nacionalinio kovos su korupcija direktorato prokurorų pareigybių užimtumo lygis
RO-C[C14]-R[R7.0]-M[432]	Valstybės tarnybos sąžiningumo teisinės sistemos atnaujinimas	M	Patvirtino peržiūrėtus Vyriausybės etikos ir elgesio teisės aktus
RO-C[C14]-R[R8.0]-T[435]	Nacionalinės viešųjų pirkimų sistemos modernizavimas ir racionalizavimas	T	Vietos valdžios institucijos naudojasi veikiančiomis centralizuotomis viešųjų pirkimų įstaigomis (CPO)
RO-C[C14]-R[R8.0]-M[437]	Nacionalinės viešųjų pirkimų sistemos modernizavimas ir racionalizavimas	M	Viešųjų pirkimų elektroninė sistema (SEAP) yra sujungta ir sąveiki su kitomis duomenų bazėmis.
RO-C[C14]-R[R9.0]-M[441]	Tobulinti valstybės valdomų įmonių valdymo principų įgyvendinimo procedūrinę sistemą	M	Stebėsenos suvestinės, kurioje išvardyti visų valstybės valdomų įmonių finansiniai ir nefinansiniai pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai (PVRR), paskelbimas
RO-C[C14]-R[R9.0]-M[441a]	Tobulinti valstybės valdomų įmonių valdymo principų įgyvendinimo procedūrinę sistemą	M	Visų valstybės valdomų įmonių vertinimo, grindžiamo pažanga, padaryta siekiant finansinių ir nefinansinių PVRR, apie kuriuos pranešta suvestinėje, paskelbimas
RO-C[C15]-R[R1.0]-M[452]	Teisės aktų rinkinio, skirto projekto „Švietimas Rumunijoje“ taikymui, parengimas ir priėmimas	M	Teisės aktų rinkinio dėl projekto „Švietimas Rumunijoje“ taikymo įsigaliojimas
RO-C[C15]-R[R5.0]-M[479]	Švietimo skaitmenizacijos teisinės sistemos priėmimas	M	Teisės aktų, kuriais nustatoma nacionalinė skaitmeninių įgūdžių orientacinė sistema, skirta ikiuniversitetiniam švietimui, įsigaliojimas
RO-C[C15]-I[I5.0]-T[469]	Mokymai Rumunijos integruotos švietimo informacinės sistemos (SIIIR) ir ankstyvojo perspėjimo mechanizmo (MATE) IT priemonės naudotojams ir sisteminės intervencinės priemonės mokyklos nebaigusių asmenų skaičiui mažinti	M	Rumunijos integruotos švietimo informacinės sistemos (SIIR) ir IT priemonės MATE naudotojams rengiami internetiniai mokymo kursai
RO-C[C16]-R[R2.0]-M[523]	Vieno langelio principu veikiančių centrų, teikiančių konsultavimo energetikos klausimais paslaugas, sukūrimas	M	Teisės ir norminių aktų dėl vieno langelio principu veikiančių biurų, teikiančių konsultavimo energetikos klausimais paslaugas, steigimo įsigaliojimas
RO-C[C16]-R[R2.0]-T[524]	Vieno langelio principu veikiančių centrų, teikiančių konsultavimo energetikos klausimais paslaugas, sukūrimas	T	Vieno langelio principu veikiančių centrų darbuotojų mokymas
RO-C[C16]-R[R2.0]-T[525]	Vieno langelio principu veikiančių centrų, teikiančių konsultavimo energetikos klausimais paslaugas, sukūrimas	T	Fizinių vieno langelio principu veikiančių biurų atidarymas
		Dalinė dalis Suma	2620279973 EURŲ

Penkta paramos dalis (negrąžintina parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (Reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

RO-C[C1]-I[I6.0]-M[19]	Vandens kadastro pristatymas	M	Pateiktas vandens kadastras
RO-C[C2]-I[I1.0]-T[26]	Nacionalinė miško įveisimo ir atkūrimo kampanija, įskaitant miesto miškus	T	Nauji mišku apželdintos arba atkurtos žemės plotai
RO-C[C2]-I[I1.0]-T[28]	Nacionalinė miško įveisimo ir atkūrimo kampanija, įskaitant miesto miškus	T	Sukurtos naujos miesto miškų teritorijos
RO-C[C2]-I[I2.0]-T[29]	Šiuolaikiniai miško dauginamosios medžiagos gamybos pajėgumai	T	Nauji arba rekultivuoti medžių daigynai
RO-C[C2]-I[I3.0]-M[34]	Galimų teritorijų, kuriose būtų griežtai saugomos natūralios sausumos ir jūrų buveinės pagal 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, nustatymas	M	Teisės akto (-ų) dėl griežtai saugomų teritorijų nustatymo įsigaliojimas
RO-C[C2]-I[I4]-M[39]	Laukinių eršketų stebėsenos palei Žemutinį Dunojų sistema	M	Laukinių eršketų duomenų stebėsenos įrangos ir transporto priemonių pristatymas
RO-C[C2]-I[I5.0]-M[42]	Integruotos potvynių rizikos mažinimo sistemos miško upių baseinuose	M	Apsaugos nuo potvynių modernizavimo darbai
RO-C[C3]-I[I1a.0]-T[49]	Savanoriškų atliekų surinkimo centrų statyba	T	Pastatyti savanoriško surinkimo centrai
RO-C[C3]-I[I3a.0]-M[56]	Viešoji stebėsena, kontrolė ir instituciniai gebėjimai	M	Skaitmeninės įrangos pirkimas
RO-C[C3]-I[I3a.0]-T[57]	Viešoji stebėsena, kontrolė ir instituciniai gebėjimai	T	400 kontrolės misijų įvykdymas naudojant skaitmeninę įrangą
RO-C[C4]-R[R1.0]-T[61]	Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo saugumas	T	Perkančiųjų organizacijų ir (arba) subjektų perkamos naujos netaršios transporto priemonės
RO-C[C4]-R[R1.0]-M[62]	Darnusis transportas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir kelių eismo saugumas	M	Į metalo laužą atiduotos transporto priemonės (EURO 3 arba mažiau) ir netaršių transporto priemonių atsargos
RO-C[C6]-R[R1.0]-M[118]	Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisės aktų ir reguliavimo sistemai	M	Sutarčių dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos kainų skirtumo pasirašymas po aukciono etapų
RO-C[C6]-R[R1.0]-T[120]	Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisės aktų ir reguliavimo sistemai	T	Įrengti ir prie tinklo prijungti papildomi atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumai
RO-C[C16]-I[I9.0]-T[139]	Nauji elektros energijos kaupimo pajėgumai	T	Įrengti elektros energijos kaupimo pajėgumai
RO-C[C16]-I[I10.0]-T[141]	Energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimas pramonės sektoriuje	T	Energijos vartojimo efektyvumo projektų įgyvendinimas
RO-C[C7]-I[I1.0]-T[155]	Vyriausybės debesijos infrastruktūros diegimas	T	III ir IV lygių duomenų centrai veikia
RO-C[C7]-I[I2.0]-T[157]	Debesijos plėtra ir migracija	T	Valdžios sektoriaus debesijos arba debesijai parengtos skaitmeninių paslaugų taikomosios programos, sukurtos arba perkeltos į paslauginę platformą (PaaS) arba paslauginę infrastruktūrą (IaaS).
RO-C[C7]-I[I5.0]-M[167]	Skaitmeninimas aplinkos srityje	M	Funkcinė Rumunijos miškų stebėsenos sistema ir kovos su neteisėta medienos ruoša priemonės
RO-C[C7]-I[I6.0]-M[171]	Skaitmeninimas užimtumo ir socialinės apsaugos srityse	M	Darbuotojų skaitmeninių įgūdžių mokymai
RO-C[C7]-I[I9.0]-T[175]	Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus skaitmeninimas	T	Finansavimo susitarimų dėl skaitmeninimo projektų sudarymas su NVO
RO-C[C7]-I[I10.0]-M[177]	Skaitmeninė transformacija valstybės tarnybos valdymo srityje	M	Veikia sąveikios standartizuoto žmogiškųjų išteklių valdymo platformos centriniame viešajame administravime
RO-C[C7]-I[I11.0]-M[178]	Parama naudojimuisi ryšių paslaugomis baltosiose zonose	M	Baltųjų zonų kaimai, prijungti prie labai spartaus interneto
RO-C[C7]-I[I12.0]-M[180]	Nacionaliniam saugumui svarbios viešosios ir privačiosios IRT infrastruktūros kibernetinio saugumo apsaugos užtikrinimas	M	Padidinti „Cyberint“ nacionalinių centrų pajėgumai
RO-C[C7]-I[I13.0]-M[181]	Valdžios sektoriaus spektro apsaugai skirtų saugumo sistemų kūrimas	M	Priėmimo centrų įrengimas nacionaliniu lygmeniu
RO-C[C7]-I[I15.0]-M[184]	Nustatytų subjektų kibernetinio saugumo įgūdžiai	M	Nustatytų subjektų kibernetinio saugumo įgūdžiai
RO-C[C7]-I[I16.0]-M[185]	Valstybės tarnautojų skaitmeninių įgūdžių mokymo programa	M	Valstybės tarnautojams rengiami mokymai
RO-C[C7]-I[I17.0]-M[186]	Bibliotekų skaitmeninimas	M	Bibliotekų skaitmeninimas
RO-C[C7]-I[I17.0]-T[187]	Bibliotekų skaitmeninimas	T	Piliečiai, baigę pagrindinių skaitmeninių įgūdžių mokymus
RO-C[C7]-I[I19a.0]-M[190]	Įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir (arba) perkvalifikavimas	M	MVĮ darbuotojų skaitmeninių įgūdžių ugdymas
RO-C[C8]-R[R1.0]-T[196]	Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros (ANAF) reforma pasitelkiant skaitmeninimą	T	Padidinti mokesčių administratoriaus surenkamų pajamų dalį
RO-C[C8]-R[R5.0]-M[210]	Nacionalinio plėtros banko įsteigimas	M	Nacionalinis plėtros bankas yra įvertinęs ramstį
RO-C[C8]-I[I1.0]-M[216]	Palankesnių sąlygų mokesčių mokėtojams laikytis reikalavimų sudarymas suteikiant prieigą prie skaitmeninių paslaugų	M	Skaitmeninės paslaugos ir ypatingos svarbos elektroninės sistemos veikia
RO-C[C8]-I[I1.0]-T[217]	Palankesnių sąlygų mokesčių mokėtojams laikytis reikalavimų sudarymas suteikiant prieigą prie skaitmeninių paslaugų	T	Internetu teikiamos paslaugos įmonėms mokesčių mokėtojoms
RO-C[C8]-I[I1.0]-M[218]	Palankesnių sąlygų mokesčių mokėtojams laikytis reikalavimų sudarymas suteikiant prieigą prie skaitmeninių paslaugų	M	Veikia interneto platforma, skirta didelės vertės nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto aukcionams
RO-C[C8]-I[I3.0]-M[227]	Užtikrinti gebėjimą reaguoti į dabartinius ir būsimus informacijos iššūkius, be kita ko, pandemijos kontekste, vykdant Finansų ministerijos ir (arba) Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros skaitmeninę transformaciją	M	Aparatinės ir programinės įrangos infrastruktūros ir pagalbinės infrastruktūros, skirtos elektroninėms paslaugoms mokesčių mokėtojams teikti, modernizavimas
RO-C[C8]-I[I3.0]-T[229]	Užtikrinti gebėjimą reaguoti į dabartinius ir būsimus informacijos iššūkius, be kita ko, pandemijos kontekste, vykdant Finansų ministerijos ir (arba) Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros skaitmeninę transformaciją	T	Įsigyta 80 proc. IT aparatinės ir programinės įrangos infrastruktūros duomenų centruose
RO-C[C8]-I[I4.0]-T[232]	Elektroninės muitinės sukūrimas	T	Intervencinės priemonės, susijusios su IT sistemomis
RO-C[C9]-I[I5.a]-T[281]	Kompetencijos centrų steigimas	T	Įmonės, gaunančios finansavimą mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklai
RO-C[C10]-R[R1.0]-T[293]	Tvaraus judumo mieste sistemos kūrimas	T	Bendro metinio keleivių, besinaudojančių vietos viešuoju transportu, skaičiaus padidėjimas 20 proc. 2025 m., palyginti su 2019 m.
RO-C[C10]-I[I1.0]-T[300]	Tvarus miestų judumas	T	Administraciniai teritoriniai vienetai, kuriuose įdiegtos arba išplėstos pažangiosios transporto sistemos ir e. bilietai arba kita IRT infrastruktūra
RO-C[C12]-R[R3.0]-M[361]	Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje	M	Sveikatos priežiūros darbuotojų mokymas
RO-C[C13]-R[R1.0]-T[379]	Naujos teisinės sistemos sukūrimas siekiant užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo šeimų	T	Vaikų, patenkančių į socialinės apsaugos sistemą, skaičiaus mažinimas
RO-C[C14]-R[R1.0]-M[407]	Vyriausybės sprendimų priėmimo kokybės gerinimas	M	2026–2030 m. geresnio reglamentavimo planas
RO-C[C14]-R[R3.0]-M[416]	Viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo modernizavimas	M	Pilotų konkursas ir nacionalinio valstybės tarnautojų įdarbinimo konkurso organizavimas
RO-C[C15]-I[I3.0]-T[460]	Ikimokyklinio ugdymo paslaugų specialistų tęstinio mokymo bendroji programa	T	Apmokyti dalyviai
RO-C[C15]-I[I8.0]-T[480]	Skaitmeninės pedagogikos mokymo programa (-os), skirta (-os) pedagoginiam personalui	T	Mokytojai, parengti skaitmeninei pedagogikai ir įgūdžiams
RO-C[C15]-I[I9.0]-M[482]	Skaitmeninė įranga ir technologiniai ištekliai mokykloms ir užklasinio ugdymo įstaigoms	M	Mokyklos ir užklasinės švietimo įstaigos, turinčios technologinių išteklių
RO-C[C15]-I[I11.0]-M[491]	Įrangos teikimas ikiuniversitetinėms klasėms ir mokyklų mokslo laboratorijoms ir (arba) mokyklų kabinetams	M	Įrengtos ikiuniversitetinės klasės ir mokslo laboratorijos ir (arba) mokyklų kabinetai
RO-C[C15]-I[I14.0]-M[497]	Praktinių seminarų rengimas profesinio rengimo ir mokymo mokyklose	M	Praktiniai seminarai PRM mokyklose, kuriose įrengta įranga
RO-C[C15]-I[I16a.0]-T[502]	Universitetų skaitmeninimas ir pasirengimas ateities skaitmeninėms profesijoms	T	Remiami universitetai
RO-C[C16]-R[R1.0]-M[508]	Sukurti teisinę sistemą, pagal kurią valstybinė žemė būtų naudojama investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius paspartinti	M	Valstybės domenų agentūros (ADS) įranga
RO-C[C16]-R[R1.0]-M[509]	Sukurti teisinę sistemą, pagal kurią valstybinė žemė būtų naudojama investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius paspartinti	M	Teisės akto (-ų) įsigaliojimas
RO-C[C16]-R[R1.0]-M[510]	Sukurti teisinę sistemą, pagal kurią valstybinė žemė būtų naudojama investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius paspartinti	M	Bendro nacionalinio valstybinės žemės registro sukūrimas
RO-C[C16]-I[I2.0]-T[125]	Nauji elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumai	T	Įrengti ir prie tinklo prijungti pajėgumai
RO-C[C16]-I[I5.0]-T[520]	Nacionalinio elektros energijos perdavimo tinklo skaitmeninimas ir modernizavimas	T	Vidutinė intervencijų PSO tinkle trukmė
RO-C[C16]-I[I5.]-M[522]	Nacionalinio elektros energijos perdavimo tinklo skaitmeninimas ir modernizavimas	M	Naudojamas duomenų centras
		Dalinė dalis Suma	1921906723 EURŲ

2.1.6 Šeštoji paramos dalis (negrąžintina parama):

Eilės numeris		Susijusi priemonė (Reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė		Pavadinimas

RO-C[C4]-I[I1.0]-M[75b]		Geležinkelių infrastruktūros modernizavimas ir (arba) modernizavimas	M		Sukurta modernizuota ir (arba) modernizuota geležinkelių infrastruktūra
RO-C[C4]-I[I3a.0]-M[530]		Kelių infrastruktūros TEN-T tinkle tvarumo didinimas, kelių apmokestinimas, eismo valdymas ir kelių eismo saugumas	M		Naujų kelių tiesimas
RO-C[C5]-I[I1.a]-T[103a]		Renovacijos bangos fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas	T		Daugiabučių gyvenamųjų pastatų energinė renovacija
RO-C[C5]-I[I1.a]-T[106a]		Renovacijos bangos fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas	T		Energinė viešųjų pastatų renovacija
RO-C[C5]-I[I4.0]-M[110]		Žiedinė ekonomika ir didesnis istorinių pastatų energijos vartojimo efektyvumas	M		Pastatai, skirti istorinių pastatų renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti
RO-C[C5]-I[I4.0]-T[112]		Žiedinė ekonomika ir didesnis istorinių pastatų energijos vartojimo efektyvumas	T		Ne mažiau kaip 200 specialistų, apmokytų atlikti istorinių pastatų renovaciją energijos vartojimo efektyvumui didinti
RO-C[C6]-R[R1.0]-M[116]		Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisės aktų ir reguliavimo sistemai	M		Teisės ir norminių aktų įsigaliojimas
RO-C[C6]-R[R1.0]-T[119a]		Elektros energijos rinkos reforma, anglių pakeitimas energijos rūšių derinyje ir parama privačių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą teisės aktų ir reguliavimo sistemai	T		Akmens anglimis ir (arba) lignitu kūrenamų elektrinių elektros energijos gamybos pajėgumų eksploatavimo nutraukimas
RO-C[C6]-I[I2.0]-T[131]		Žaliojo vandenilio gamybos pajėgumai, skirti elektros energijai kaupti ir (arba) pramonės priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti	T		Elektrolizerių įrengimas
RO-C[C7]-I[I3.0]-M[158]		E. sveikatos sistemos sukūrimas	M		Visuomenės sveikatos institucijos gavo finansavimą skaitmeninimui
RO-C[C7]-I[I3.0]-M[160]		E. sveikatos sistemos sukūrimas	M		Veikia nauja PIA (sveikatos draudimo IT platforma)
RO-C[C7]-I[I3.0]-M[161]		E. sveikatos sistemos sukūrimas	M		Pakeista arba atnaujinta Rumunijos valstybinių ligoninių IT infrastruktūra
RO-C[C7]-I[I4.0]-M[164]		Teisminių institucijų skaitmeninimas	M		Elektroninė bylų registravimo ir informacinė sistema ECRIS V ir teismų sistemos skaitmeninė transformacija
RO-C[C7]-I[I4.0]-M[166]		Teisminių institucijų skaitmeninimas	M		Įsteigtas duomenų centras
RO-C[C7]-I[I5.0]-T[168]		Skaitmeninimas aplinkos srityje	T		Internetu teikiamos viešosios aplinkosaugos paslaugos
RO-C[C7]-I[I6.0]-T[170]		Skaitmeninimas užimtumo ir socialinės apsaugos srityse	T		Funkcinės skaitmeninės paslaugos užimtumo ir socialinės apsaugos srityje
RO-C[C7]-I[I8.0]-M[173]		Elektroninė tapatybės kortelė ir skaitmeninis parašas	M		Elektroninių tapatybės kortelių išdavimas
RO-C[C7]-I[I8.0]-M[174]		Elektroninė tapatybės kortelė ir skaitmeninis parašas	M		Elektroninės tapatybės kortelės naudojimo paramos priemonės
RO-C[C7]-I[I12.0]-T[179]		Nacionaliniam saugumui svarbios viešosios ir privačiosios IRT infrastruktūros kibernetinio saugumo apsaugos užtikrinimas	T		Parama subjektų infrastruktūros saugumui
RO-C[C8]-R[R1.0]-M[197]		Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros (ANAF) reforma pasitelkiant skaitmeninimą	M		ANAF struktūrinė reforma ir teisės aktai, kuriais siekiama pagerinti mokestinių prievolių vykdymą
RO-C[C8]-R[R2.0]-M[198]		Muitinės sistemos modernizavimas ir elektroninės muitinės sukūrimas	M		Gerinti muitinės administracijos veikimą
RO-C[C8]-I[I2.0]-M[225]		Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas	M		Veikiantis elektroninis rizikos registras
RO-C[C8]-I[I2.0]-M[226]		Mokesčių ir mokesčių administravimo procesų tobulinimas	M		Mokesčių administravimo sistemos, įskaitant didžiuosius duomenis, veikia
RO-C[C8]-I[I4.0]-T[233]		Elektroninės muitinės sukūrimas	T		Elektroniniu būdu vykdomos muitinės veiklos procentinė dalis
RO-C[C8]-I[I5.0]-M[234]	Biudžeto programavimo mechanizmo stiprinimas		M	IT sistemos BUGET_NG atnaujinimas
RO-C[C8]-I[I10.0]-M[240]		Pažangios e. paslaugos skaitmeninant pensijų sistemą	M		Nacionalinės valstybinių pensijų agentūros funkcinė IT sistema
RO-C[C9]-R[R2.a]-M[272]		Supaprastinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valdymą	M		Nuolatinės sistemos, kuria užtikrinamas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politikos rengimas, įgyvendinimas, stebėsena ir vertinimas, sukūrimas ir Rumunijos politikos rėmimo priemonės šalies ataskaitoje išdėstytų rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ataskaitos patvirtinimas.
RO-C[C10]-I[I1.0]-T[296]		Tvarus miestų judumas	T		Pristatytos papildomos netaršios transporto priemonės
RO-C[C10]-I[I1.0]-T[299]		Tvarus miestų judumas	T		Nutiestos dviračių juostos
RO-C[C10]-I[I1.0]-T[303]		Tvarus miestų judumas	T		Elektromobilių įkrovimo prieigų, prijungtų prie elektros tinklo, skaičius
RO-C[C10]-I[I3.0]-T[322a]		Viešųjų pastatų renovacija siekiant padėti administraciniams teritoriniams vienetams geriau teikti viešąsias paslaugas	T		Energinė viešųjų pastatų renovacija
RO-C[C11]-I[I5.0]-M[347]		Kultūros prieinamumo didinimas kultūros nepriteklių patiriančiose vietovėse	M		Mažos vietovės, kuriose galima pažinti kultūrą
RO-C[C12]-R[R3.0]-T[360]		Didesni sveikatos valdymo pajėgumai ir žmogiškieji ištekliai sveikatos srityje	T		Dviejų įgūdžių ugdymo centrų, skirtų visuomenės sveikatos priežiūros darbuotojams mokyti, statyba ir įranga
RO-C[C12]-I[I1.0]-T[370]		Iki hospitalizavimo naudojama medicinos infrastruktūra	T		Pastatyti arba renovuoti integruoti bendruomenės centrai
RO-C[C12]-I[I2.0]-T[376]		Valstybinių ligoninių infrastruktūra	T		Investicijos į naujagimių intensyviosios terapijos skyrius
RO-C[C12]-I[I2.0]-T[377]		Valstybinių ligoninių infrastruktūra	T		Naujų visuomenės sveikatos įstaigų ir (arba) ligoninių statyba ir (arba) įrengimas
RO-C[C12]-I[I4.0]-T[534]		Skubios sveikatos priežiūros modernizavimas	T		Naujų greitosios pagalbos automobilių pirkimas
RO-C[C13]-R[R2.0]-T[383]		Neįgalių suaugusiųjų apsaugos sistemos reforma	T		Deinstitucionalizuoti neįgalieji
RO-C[C13]-I[I1.0]-T[394]		Vaikų, kuriems gresia atskirtis, dienos centrų tinklo sukūrimas	T		Dienos centrai, skirti užkirsti kelią vaikų atskyrimui nuo šeimos
RO-C[C13]-I[I2.0]-T[396]		Neįgaliųjų socialinės infrastruktūros licencijavimas ir modernizavimas	T		Naujos bendruomeninės paslaugos neįgaliesiems
RO-C[C13]-I[I4.0]-T[400]		Pagyvenusių žmonių dienos priežiūros ir reabilitacijos centrų tinklo sukūrimas	T		Licencijuoti pagyvenusių žmonių dienos priežiūros ir reabilitacijos centrai
RO-C[C14]-R[R3.0]-M[418]		Viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo modernizavimas	M		Teisės aktų dėl nuopelnais grindžiamo žmogiškųjų išteklių valdymo ir kompetencijos sistemų priėmimo centrinėje viešojo administravimo sistemoje įsigaliojimas
RO-C[C14]-R[R4.0]-M[420]		Teisingos vienodo darbo užmokesčio sistemos viešajame sektoriuje kūrimas	M		Teisės aktų dėl viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio paskelbimas Oficialiajame leidinyje
RO-C[C14]-R[R7.0]-M[431]		Valstybės tarnybos sąžiningumo teisinės sistemos atnaujinimas	M		Teisės akto dėl tarnybinės etikos teisės aktų sistemos atnaujinimo įsigaliojimas
RO-C[C14]-R[R9.0]-T[442]		Tobulinti valstybės valdomų įmonių valdymo principų įgyvendinimo procedūrinę sistemą	T		Valdymo ir (arba) priežiūros valdybų valstybės valdomų įmonių, priklausančių centrinio lygmens valdžios institucijų kompetencijai, laikinų įgaliojimų skaičiaus sumažinimas. Valstybės valdomų įmonių valdymo ir (arba) priežiūros valdybų nuolatinių įgaliojimų, priklausančių valdžios institucijų kompetencijai, dalies didinimas
RO-C[C14]-R[R9.0]-T[443]		Tobulinti valstybės valdomų įmonių valdymo principų įgyvendinimo procedūrinę sistemą	T		Centrinės valstybės valdomos įmonės, įtrauktos į sąrašą arba restruktūrizuotos pagal Energetikos ministerijos arba Transporto ministerijos kompetenciją
RO-C[C15]-R[R2.0]-T[454]		Vientisa, įtrauki ir kokybiška ikimokyklinio ugdymo sistema	T		0–3 metų amžiaus asmenų, užsiregistravusių naudotis ikimokyklinio ugdymo paslaugomis, skaičius
RO-C[C15]-I[I1.0]-T[457]		Vaikų lopšelių statyba ir įrengimas	T		Pastatyti ir įrengti lopšeliai-darželiai
RO-C[C15]-I[I2.0]-T[459]		Papildomų paslaugų kūrimas, įrengimas ir tvirtinimas	T		Apskričių mokyklų inspekcijų sukurtos, įrengtos ir patvirtintos papildomos paslaugos
RO-C[C15]-I[I4.0]-T[466]		Parama švietimo įstaigoms, kuriose kyla vidutinė ir didelė mokyklos nebaigimo rizika	T		Papildomos švietimo įstaigos, kurioms skiriamos dotacijos
RO-C[C15]-I[I4.0]-T[468]		Parama švietimo įstaigoms, kuriose kyla vidutinė ir didelė mokyklos nebaigimo rizika	T		Mokyklų, kuriose yra vidutinė ir didelė mokyklos nebaigimo rizika, skaičiaus sumažinimas
RO-C[C15]-R[R4.0]-T[471]		Visapusiško profesinio kelio į aukštąjį techninį išsilavinimą sukūrimas	T		Profesiniame maršrute besimokančių moksleivių dalis, palyginti su vidurinių mokyklų moksleivių skaičiumi
RO-C[C15]-I[I6.0]-T[472]		Profesinių miestelių statyba ir įrengimas regioniniuose konsorciumuose	T		Penki integruoti profesinio mokymo centrai, pastatyti ir įrengti penkiuose regioniniuose konsorciumuose
RO-C[C15]-I[I10.0]-M[486]		Žaliųjų mokyklų tinklo plėtra ir žaliųjų mikroautobusų pirkimas	M		Elektrinių mikroautobusų pristatymas
RO-C[C15]-I[I10.0]-T[487]		Žaliųjų mokyklų tinklo plėtra ir žaliųjų mikroautobusų pirkimas	T		Renovuota ikiuniversitetinių mokyklų zona
RO-C[C15]-R[R7.0]-M[495]		Ikiuniversitetinio švietimo sistemos valdymo reforma ir valdymo profesionalumo didinimas	M		Ikiuniversitetinio švietimo sistemos valdymo analizė ir paskelbtas veiksmų planas
RO-C[C15]-I[I18.0]-T[507]		Švietimo valdymo darbuotojų mokymas ir ugdomasis vadovavimas	T		Apmokyti švietimo vadybininkai
RO-C[C16]-I[I4.0]-T[516]		Skirti kuponus, kad namų ūkiai sparčiau diegtų atsinaujinančiųjų išteklių energiją	T		Saulės baterijų plokščių ir elektros energijos kaupimo sistemų įrengimas namų ūkiuose
RO-C[C16]-I[I5.0]-T[518]		Nacionalinio elektros energijos perdavimo tinklo skaitmeninimas ir modernizavimas	T		Per metus suvartojamos elektros energijos kiekio mažinimas
RO-C[C16]-I[I7]-T[529]		Dotacijų čekiai namų ūkių energijos vartojimo efektyvumo didinimui remti	T		Energinė būstų renovacija
			Dalinė dalis Suma		3005420748 EURŲ

2.2 Paskola

3 straipsnio 2 dalyje nurodytų paramos dalių struktūra turi būti tokia:

2.2.1 Pirmoji paramos dalis (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (Reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

78	C4.R2 DALIS. Veiklos rezultatais grindžiamas transporto kokybės valdymas. Institucinių gebėjimų ir įmonių valdymo gerinimas	M	Įstatymo Nr. 50/2021 dėl Nepaprastojo potvarkio Nr. 55/2016 dėl Nacionalinės greitkelių ir nacionalinių kelių bendrovės Rumunijoje reorganizavimo (C.N.A.I.R.) ir Nacionalinės kelių investicijų bendrovės įsteigimo (C.N.I.R.) patvirtinimo įsigaliojimas
1	C1.R1 Tvaraus vandens ir nuotekų sektoriaus valdymo reguliavimo sistemos stiprinimas ir galimybių visuomenei naudotis kokybiškomis paslaugomis pagal Europos direktyvas spartinimas	M	Vandens tiekimo ir kanalizacijos įstatymo Nr. 241/2006 pakeitimų įsigaliojimas
247	C9.I2.1 Privačiojo sektoriaus finansinės priemonės. Portfelio garantija atsparumui didinti	M	Europos Komisijos ir Rumunijos vyriausybės susitarimo dėl įnašo pasirašymas
250	C9.I2.2 Privačiojo sektoriaus finansinės priemonės. Klimato politikos portfelio garantija	M	Europos Komisijos ir Rumunijos vyriausybės susitarimo dėl įnašo pasirašymas
253	C9.I2.3 Privačiojo sektoriaus finansinės priemonės – Ekonomikos gaivinimo rizikos kapitalo fondas	M	Europos investicijų fondo ir Rumunijos Vyriausybės finansavimo susitarimo dėl Ekonomikos gaivinimo rizikos kapitalo fondo (toliau – Fondas) įsteigimo ir Fondo investicijų politikos patvirtinimo pasirašymas
259	C9.I2.5. Privačiojo sektoriaus finansinės priemonės. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą gyvenamųjų namų ir pastatų sektoriuje	M	Europos Komisijos ir Rumunijos vyriausybės susitarimo dėl įnašo pasirašymas
270	C9.R2 Supaprastinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valdymą	M	Įsteigtas ir veikiantis politikos rėmimo priemonės (PSF) reformų įgyvendinimo skyrius
		Dalinė dalis Suma	907669494 EURŲ

2.2.2 Antroji įmoka (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (Reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

2	C1.R1 Stiprinti tvaraus vandens ir nuotekų sektoriaus valdymo reguliavimo sistemą ir didinti piliečių galimybes naudotis kokybiškomis paslaugomis pagal Europos direktyvas	M	Įstatymo, kuriuo patvirtinama nacionalinė pirmojo prijungimo prie vandens ir sanitarijos paslaugų programa, įsigaliojimas
95	C5.I1 Renovacijos bangos fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas	M	Kuriuo nustatoma nacionalinė paramos schema, skirta daugiabučių gyvenamųjų pastatų renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti ir integruotai renovacijai (seisminiam konsolidavimui ir energijos vartojimo efektyvumui didinti)
96	C5.I1 Renovacijos bangos fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas	M	Kuriuo nustatoma nacionalinė paramos schema, skirta viešųjų pastatų renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti ir integruotai renovacijai (seisminiam konsolidavimui ir energijos vartojimo efektyvumui)
189	C7.I19 STRAIPSNIS Įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir (arba) perkvalifikavimo programos	M	Kvietimo teikti paraiškas „Dotacijos skaitmeniniams įgūdžiams remti“ paskelbimas
256	C9.I2.4 Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės. Skaitmeninimo, klimato politikos ir kitų interesų sričių fondas	M	Finansinės priemonės (toliau – Fondas) sukūrimas ir Fondo investicijų politikos patvirtinimas
262	C9.I3.1 Pagalbos privačiajam sektoriui schemos. Pagalbos MVĮ skaitmeninimui schema	M	Schemos administratoriaus atranka
326	C11.R1. Paskirties vietos valdymo organizacijų (VVO) veiklos pradžia	M	Nustatytos visos Rumunijos regioninėms paskirties vietos valdymo organizacijoms (VVO) tinkamiausios paskirties vietos.
327	C11.R1. Paskirties vietos valdymo organizacijų (VVO) veiklos pradžia	M	Kultūros paveldo naudojimo Rumunijos turizmo sektoriaus konkurencingumui didinti veiksmų planas
331	C11.I1 12 turistinių ir (arba) kultūrinių maršrutų populiarinimas	T	Vietovės, kurios turi būti įtrauktos į kultūros maršrutus
338	C11.R2 Dviračių takų praktinio įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu sistema	M	Dviračių turizmo reglamentavimo sistemos įsigaliojimas
30	C2.R2 Saugomų gamtinių teritorijų valdymo sistemos reforma pagal Europos biologinės įvairovės strategiją	M	Teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo įsteigiamas tarpinstitucinis komitetas teisinei sistemai, taikomai poveikį biologinei įvairovei turintiems sektoriams, analizuoti, įsigaliojimas
97	C5.I1 Renovacijos bangos fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas	M	Kvietimai teikti pasiūlymus dėl gyvenamųjų pastatų renovacijos energijos vartojimo efektyvumui didinti ir integruotos renovacijos (seisminio konsolidavimo ir energijos vartojimo efektyvumo)
98	C5.I1 Renovacijos bangos fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas	M	Kvietimas teikti pasiūlymus dėl energijos vartojimo efektyvumo renovacijos ir integruotos renovacijos (seisminio konsolidavimo ir energijos vartojimo efektyvumo) (viešieji pastatai)
129	C6.I2 PASTABA. Žaliojo vandenilio gamybos pajėgumai, skirti naudoti elektros energijai kaupti ir (arba) pramonės priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti	M	Sutarčių dėl ne mažesnės kaip 60 MW H2 galios naujų elektrolizerių statybos pasirašymas
133	C6.I3 Lanksčios ir didelio naudingumo dujomis kūrenamos bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) statyba centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje	M	Sutarčių dėl didelio naudingumo dujų kogeneracijos ir centralizuoto šilumos tiekimo projektų pasirašymas
140	C6.I5 Energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimas pramonės sektoriuje	M	Kvietimas dalyvauti konkurse dėl investicijų į energijos vartojimo efektyvumą pramonėje
266	C9.I4 Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai. Mažos galios procesoriai ir puslaidininkių lustai	M	Vyriausybės sprendimo, kuriuo skiriamas būtinas 500 mln. EUR finansavimas siekiant remti nacionalinių pajėgumų didinimą iki pirmosios pramonės plėtros ir dalyvavimo daugiašaliame projekte, įsigaliojimas
307	C10.R2 Tvarios miestų pertvarkos politikos sistemos kūrimas. Rumunijos miestų politika	M	Metropolinių zonų įstatymo įsigaliojimas
312	C10.R4 Būsto kokybės gerinimas	M	Teisės akto dėl nacionalinės būsto strategijos ir veiksmų plano, kuriais siekiama sumažinti didelį būsto nepriteklių, įgyvendinimo įsigaliojimas
339	C11.R2 Dviračių takų praktinio įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu sistema	M	Įsteigtas ir veikiantis nacionalinis koordinavimo centras „Velo maršrutai“
398	C13.R6 Socialinės ekonomikos teisės aktų tobulinimas	M	Įstatymo Nr. 219/2015 dėl socialinės ekonomikos ir jo įgyvendinimo taisyklių pakeitimo įsigaliojimas
500	C15.I16. Universitetų skaitmeninimas ir pasirengimas ateities skaitmeninėms profesijoms	M	Sutarčių dėl dotacijų novatoriškiems technologijų centrams universitetuose pasirašymas
		Dalinė dalis Suma	1080198230 EURŲ

2.2.3 Trečioji paramos dalis (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (Reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

43	C3.R1. Atliekų tvarkymo valdymo gerinimas siekiant paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos	M	Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos priėmimas
46	C3.R1. Atliekų tvarkymo valdymo gerinimas siekiant paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos	M	Teisės aktų, būtinų bendram atliekų tvarkymui pagal Nacionalinį atliekų tvarkymo planą įgyvendinti, įsigaliojimas
127	C6.R5. Mažinti ekonomikos energijos vartojimo intensyvumą sukuriant tvarų mechanizmą energijos vartojimo efektyvumui pramonėje didinti	M	Teisės aktų sistemos, kuria nustatomos priemonės investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą pramonėje palengvinti, įsigaliojimas
241	C9.R1. Teisėkūros skaidrumas, biurokratizmo mažinimas ir procedūrų supaprastinimas įmonėms	M	Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama racionalizuoti, supaprastinti ir visiškai suskaitmeninti su verslu susijusias procedūras, įsigaliojimas
242	C9.R1. Teisėkūros skaidrumas, biurokratizmo mažinimas ir procedūrų supaprastinimas įmonėms	M	Teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama supaprastinti poveikio MVĮ tyrimą ir padaryti jį skaidrų ir taikytiną, įsigaliojimas
328	C11.R1. Paskirties vietos valdymo organizacijų (VVO) veiklos pradžia	M	Teisės aktų sistemos įsigaliojimas Vyriausybės sprendimu, kuriame pateikiamas aiškus finansavimo mechanizmo, skirto TVVO tinklo plėtrai remti, aprašymas ir aiškus valdymo modelis
332	C11.I1 12 turistinių ir (arba) kultūrinių maršrutų populiarinimas	M	Sutarčių dėl 12 maršrutų reklamos pasirašymas
340	C11.R2 Dviračių takų praktinio įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu sistema	M	Išsamus nacionalinių dviračių takų teritorinio pasiskirstymo tyrimas
341	C11.I3 Velo nacionalinio koordinavimo centro įsteigimas ir veiklos pradžia	M	Integruota nacionalinė „eVelo“ platforma ir išmaniųjų telefonų programėlė
344	C11.R3 Kultūros sektoriaus finansavimo sistemos reforma	M	Įstatymo dėl kultūros sektoriaus finansavimo sistemos įsigaliojimas
3	C1.R1 Stiprinti tvaraus vandens ir nuotekų sektoriaus valdymo reguliavimo sistemą ir didinti piliečių galimybes naudotis kokybiškomis paslaugomis pagal Europos direktyvas	M	Su vietos valdžios institucijomis, dalyvaujančiomis pirmojoje prijungimo prie vandens ir sanitarijos paslaugų programoje, pasirašyti įgyvendinimo susitarimai
79	C4.R2 DALIS. Veiklos rezultatais grindžiamas transporto kokybės valdymas. Institucinių gebėjimų ir įmonių valdymo gerinimas	M	C.N.A.I.R., C.N.I.R., C.F.R., Metrorex, C.F.R. Călători direktorių valdybos narių atranka ir skyrimas.
90	C5.R1. Supaprastinta ir atnaujinta teisinė ir reguliavimo sistema, kuria remiama pastatų renovacija energijos vartojimo efektyvumui didinti	M	Galiojančios teisės aktų sistemos pakeitimų, susijusių su daugiamete nacionaline gyvenamųjų pastatų energinio naudingumo didinimo programa, įsigaliojimas (Vyriausybės nepaprastasis potvarkis Nr. 18/2009)
91	C5.R1. Supaprastinta ir atnaujinta teisinė ir reguliavimo sistema, kuria remiama pastatų renovacija energijos vartojimo efektyvumui didinti	M	Veikia investicijų į perėjimą prie žaliųjų ir skaitmeninių pastatų techninė reguliavimo sistema
93	C5.R2 Strateginė, teisėkūros ir procedūrinė sistema pastatų ūkio seisminiam atsparumui remti	M	Nacionalinės seisminės rizikos mažinimo strategijos, skirtos esamo pastatų ūkio seisminiam modernizavimui, priėmimas ir įgyvendinimas
94	C5.R2 Strateginė, teisėkūros ir procedūrinė sistema pastatų ūkio seisminiam atsparumui remti	M	Naujo įstatymo dėl pastatų seisminės rizikos mažinimo įsigaliojimas
99	C5.I1 Renovacijos bangos fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas	M	Gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo renovacijos ir integruotos renovacijos (seisminio konsolidavimo ir energijos vartojimo efektyvumo) sutarčių pasirašymas
100	C5.I1 Renovacijos bangos fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas	M	Viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo renovacijos ir integruotos renovacijos (seisminio konsolidavimo ir energijos vartojimo efektyvumo) sutarčių pasirašymas
243	C9.R1. Teisėkūros skaidrumas, biurokratizmo mažinimas ir procedūrų supaprastinimas įmonėms	M	Įstatymo dėl bendrosios pramonės licencijos įsigaliojimas
264	C9.I3.2. Pagalbos privačiajam sektoriui schemos. De minimis schema, skirta padėti Rumunijos įmonėms kotiruotis vertybinių popierių biržoje	M	Schemos administratoriaus atranka
268	C9.I4 Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai. Mažos galios procesoriai ir puslaidininkių lustai	T	Konsorciumų subjektai, dalyvaujantys Esminių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės (BST BĮ) kvietimuose teikti projektus
278	C9.R5. Parama Rumunijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijoms integruoti į Europos mokslinių tyrimų erdvę	M	Įstatymo, kuriuo skatinama, palengvinama ir reglamentuojama savanoriška ir funkcinė mokslinių tyrimų įstaigų integracija ir susijungimas Rumunijoje, įsigaliojimas
280	C9.I5 Kompetencijos centrų steigimas ir veiklos pradžia	M	5 kompetencijos centrų įsteigimas
308	C10.R2 Tvarios miestų pertvarkos politikos sistemos kūrimas	M	Vyriausybės sprendimo, kuriuo nustatoma Rumunijos miestų politikos sistema, įsigaliojimas
310	C10.R3 Tvarios kaimo pertvarkos politikos sistemos kūrimas. administracinių konsorciumų funkcinių kaimo vietovių klausimais steigimas	M	Teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Administracinis kodeksas ir steigiami administraciniai konsorciumai kaimyniniuose kaimo arba daugiausia kaimo administraciniuose teritoriniuose vienetuose, veikiančiuose kaip funkcinės kaimo vietovės, įsigaliojimas
317	C10.I2 PASTABA. Būsto jaunimui ir sveikatos bei švietimo specialistams statyba	M	Visų viešųjų sutarčių dėl būsto jaunimui iš pažeidžiamų bendruomenių ir grupių, skubaus būsto ir sveikatos priežiūros bei švietimo specialistams miesto ar kaimo vietovėse statybos pasirašymas
320	C10.I3 Nuosaikus viešųjų pastatų atnaujinimas siekiant pagerinti administracinių teritorinių vienetų viešųjų paslaugų teikimą	M	Sutarčių pasirašymas nuosaikiai renovuoti viešuosius pastatus
323	C10.I4 Teritorijų planavimo ir miestų planavimo dokumentų rengimas ir (arba) atnaujinimas GIS formatu	M	Sutarčių dėl teritorijų planavimo, miestų planavimo ir darnaus judumo mieste planų dokumentų rengimo ir (arba) atnaujinimo pasirašymas
342	C11.I4 PASTABA. 236,05 km dviračių takų tiesimas	M	Sutarčių dėl dviračių takų pasirašymas
399	C13.R7 Ilgalaikės priežiūros paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms reforma	M	Įstatymo dėl nacionalinės ilgalaikės priežiūros strategijos priėmimo ir įgyvendinimo įsigaliojimas
		Dalinė dalis Suma	775449927 EURŲ

2.2.4 Ketvirtoji paramos dalis (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (Reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

RO-C[C1]-R[R2.0]-M[4]	Dabartinio ANAR ekonominio mechanizmo pertvarkymas siekiant užtikrinti nacionalinės vandentvarkos sistemos modernizavimą ir priežiūrą	M	Įstatymo, kuriuo nustatomi pakeitimai, kuriais reglamentuojamas naujas vandens išteklių ekonominis mechanizmas Rumunijoje, įsigaliojimas
RO-C[C1]-I[I5.0]-T[18]	Tinkamas upių baseinų administracijų aprūpinimas ištekliais potvynių stebėsenai, prevencijai ir reagavimui į ekstremaliąsias situacijas	T	Upių baseinų administracijos aprūpintos įranga
RO-C[C2]-R[R2.0]-M[31]	Saugomų gamtinių teritorijų valdymo sistemos reforma pagal Europos biologinės įvairovės strategiją	M	Poveikį biologinei įvairovei darantiems sektoriams taikomo (-ų) teisės akto (-ų) įsigaliojimas
RO-C[C3]-R[R1.0]-M[45]	Parama atliekų tvarkymo valdymui siekiant paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos	M	Nacionalinės žiedinės ekonomikos strategijos veiksmų plano patvirtinimas ir į jį įtrauktų konkrečių veiksmų vykdymas.
RO-C[C3]-I[I1b.0]-T[51]	Suskaitmenintų ekologinių salų, skirtų rūšiuojamajam atliekų surinkimui, pristatymas	T	Suskaitmenintų ekologinių salų pristatymo priėmimo liudijimai
RO-C[C3]-I[I1c.0]-T[53]	Integruotų rūšiuojamojo surinkimo centrų statyba	T	Pastatyti integruoti atliekų surinkimo centrai
RO-C[C6]-R[R4.0]-M[126]	Palankios vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių teisinės ir reguliavimo sistemos sukūrimas	M	Teisės aktų sistemos pakeitimų įsigaliojimas
RO-C[C7]-I[I18.0]-T[188]	Skaitmeninė transformacija ir robotikos procesų automatizavimas viešojo administravimo srityje	T	Robotų procesų automatizavimas (RPA) ir dirbtinio intelekto (DI) skatinimas viešojo administravimo srityje
RO-C[C9]-R[R1.0]-T[244]	Teisėkūros skaidrumas, biurokratizmo mažinimas ir procedūrų supaprastinimas įmonėms	T	Laiko, per kurį galima pradėti verslą, sutrumpinimas
RO-C[C9]-R[R1.0]-T[245]	Teisėkūros skaidrumas, biurokratizmo mažinimas ir procedūrų supaprastinimas įmonėms	T	Teisės aktai ir (arba) pakeitimai, susiję su MVĮ, kurioms taikytas testas
RO-C[C9]-I[I2.3]-T[255]	Privačiojo sektoriaus finansinės priemonės – Ekonomikos gaivinimo rizikos kapitalo fondas	T	Finansavimo ar investavimo operacijos, sudarančios 100 % visos Investicijų komiteto patvirtintos tikslinės finansavimo ar investicijų sumos
RO-C[C9]-I[I2.4]-T[258]	Privačiajam sektoriui skirtos finansinės priemonės. Skaitmeninimo, klimato politikos ir kitų interesų sričių fondas	T	100 % remiamų tikslinių paramos gavėjų
RO-C[C9]-I[I2.5]-T[261]	Privačiojo sektoriaus finansinės priemonės. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą gyvenamųjų namų ir pastatų sektoriuje	T	„InvestEU“ investicijų komiteto patvirtintoms finansavimo ar investavimo operacijoms, sudarančioms 100 % visos tikslinės finansavimo ar investicijų sumos.
RO-C[C9]-I[I4.0]-T[267]	Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai. Mažos galios procesoriai ir puslaidininkių lustai	T	Subjektai, atrinkti dalyvauti projekte arba prisijungti prie jo
RO-C[C9]-R[R4.0]-M[276]	Glaudesnis verslo ir mokslinių tyrimų bendradarbiavimas	M	Teisės akto (-ų), kuriuo (-iais) sudaromos palankios sąlygos viešosioms ir privačiosioms investicijoms į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, įsigaliojimas
RO-C[C9]-R[R4.0]-T[277]	Glaudesnis verslo ir mokslinių tyrimų bendradarbiavimas	T	27 proc. viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų bent vienas verslo subjektas dalyvauja kaip partneris
RO-C[C10]-R[R5.0]-M[316]	Planavimo sistemos kūrimas. Teritorijų planavimo, urbanizmo ir statybos kodeksas	M	Skaitmeninių duomenų platforma (kaip teritorinio stebėjimo dalis)
RO-C[C16]-I[I8.0]-T[535]	Sutartys dėl diferencijuoto paskirstymo	M	Susitarimų dėl skirtumų, susijusių su elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių projektais, pasirašymas
		Dalinė dalis Suma	744457542 EURŲ

2.2.5 Penktoji paramos dalis (paskolos parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (Reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas

RO-C[C1]-I[I1.0]-T[6]	Vandens paskirstymo ir kanalizacijos tinklų statyba	T	Pastatyti vandens paskirstymo tinklai
RO-C[C1]-I[I1.0]-T[8]	Vandens paskirstymo ir kanalizacijos tinklų statyba	T	Pastatyti kanalizacijos tinklai
RO-C[C1]-I[I2.0]-T[10]	Nuotekų surinkimas	T	Sukonstruotos individualios arba kitokios sistemos
RO-C[C1]-I[I2.0]-T[12]	Nuotekų surinkimas	T	Pastatyti kanalizacijos tinklai
RO-C[C1]-I[I4.0]-T[17]	Esamų sankaupų, dėl kurių reikia imtis skubių veiksmų saugiam eksploatavimui užtikrinti, atkūrimas	T	Atkurtos esamos užtvankos ir polderiai
RO-C[C3]-I[I1d.0]-T[54]	Atliekų perdirbimo įrenginių statyba arba pristatymas	T	Pastatyti arba pristatyti atliekų perdirbimo įrenginiai
RO-C[C3]-I[I2.0]-T[55]	Mėšlo ir kitų kompostuojamų žemės ūkio atliekų tvarkymo infrastruktūros statyba arba pristatymas	T	Kompostuojamų žemės ūkio atliekų surinkimo integruotų sistemų kūrimas
RO-C[C4]-I[I1.0]-M[75a]	Geležinkelių infrastruktūros modernizavimas ir (arba) atnaujinimas	M	Sukurta modernizuota ir (arba) atnaujinta geležinkelių infrastruktūra
RO-C[C4]-I[I1.0]-M[76]	Geležinkelių infrastruktūros modernizavimas ir (arba) modernizavimas	M	Greitų laimėjimų projektų bėgiai
RO-C[C4]-I[I2.0]-M[77]	Geležinkelio riedmenys.	M	Modernizuoti riedmenys
RO-C[C4]-R[R2.0]-T[81]	Veiklos rezultatais grindžiamas transporto kokybės valdymas. Institucinių gebėjimų ir įmonių valdymo gerinimas	T	Vėluojančių keleivinių traukinių procentinės dalies sumažinimas
RO-C[C4]-I[I3.0]-T[84a]	Kelių infrastruktūros TEN-T tinkle tvarumo didinimas, kelių apmokestinimas, eismo valdymas	T	Naujo kelio tiesimas greitkelyje A7, ruožas Bacau – Pascani, 1 dalis
RO-C[C4]-I[I3.0]-T[84b]	Kelių infrastruktūros TEN-T tinkle tvarumo didinimas, kelių apmokestinimas, eismo valdymas	T	Naujo kelio tiesimas greitkelyje A7, ruožas Bacau – Pascani, pirkimo dalis Nr. 2
RO-C[C4]-I[I3.0]-T[84c]	Kelių infrastruktūros TEN-T tinkle tvarumo didinimas, kelių apmokestinimas, eismo valdymas	T	Naujo kelio tiesimas greitkelyje A7, ruožas Bacau – Pascani, pirkimo dalis Nr. 3
RO-C[C4]-I[I3.0]-T[84d]	Kelių infrastruktūros TEN-T tinkle tvarumo didinimas, kelių apmokestinimas, eismo valdymas	T	Naujo kelio tiesimas greitkelyje A1 Margina-Holdea
RO-C[C4]-I[I5.0]-T[85a]	Kelių eismo saugumo didinimas	T	Pašalinti kelių eismo saugos juodi ir (arba) karšti taškai
RO-C[C4]-I[I5.0]-T[85b]	Kelių eismo saugumo didinimas	T	Pašalinti kelių eismo saugos juodi ir (arba) karšti taškai
RO-C[C5]-R[R1.0]-T[92]	Supaprastinta ir atnaujinta teisinė ir reguliavimo sistema, kuria remiama pastatų renovacija energijos vartojimo efektyvumui didinti	T	Statybos leidimų išdavimui reikalingo laiko sutrumpinimas
RO-C[C5]-I[I1.0]-T[103]	Renovacijos renovavimo fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas	T	Daugiabučių gyvenamųjų pastatų energinė renovacija
RO-C[C5]-I[I1.0]-T[106]	Renovacijos bangos fondo, skirto esamo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbams finansuoti, įsteigimas	T	Energinė viešųjų pastatų renovacija
RO-C[C5]-I[I2.0]-M[107]	Nacionalinio skaitmeninių pastatų registro paskelbimas	M	Paskelbtas nacionalinis skaitmeninių pastatų registras
RO-C[C6]-R[R6.0]-M[128]	Šildymo ir vėsinimo sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas	M	Teisės aktų, kuriais nustatomos šildymo ir vėsinimo sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonės, įsigaliojimas
RO-C[C6]-I[I3.0]-T[134]	Lanksčios ir labai efektyvios dujomis kūrenamos bendros šilumos ir elektros energijos gamybos centralizuotam šilumos tiekimui statyba	T	Kogeneracinės jėgainės ir centralizuotas šilumos tiekimas
RO-C[C8]-I[I11.0]-M[240a]	Kapitalo injekcija į Nacionalinį plėtros banką	M	Investicijų politika
RO-C[C8]-I[I11.0]-M[240b]	Kapitalo injekcija į Nacionalinį plėtros banką	M	Nuosavo kapitalo injekcija
RO-C[C9]-I[I1.0]-M[246]	Skaitmeninės platformos, susijusios su teisėkūros skaidrumu, biurokratizmo mažinimu ir procedūrų supaprastinimu įmonėms	M	Skaitmeninės platformos, sujungtos su valdžios sektoriaus debesija ir prieinamos
RO-C[C9]-I[I2.1]-M[248]	Privačiojo sektoriaus finansinės priemonės. Portfelio garantija atsparumui didinti	M	Vyriausybės priimtas pasirašytas susitarimas dėl įnašo
RO-C[C9]-I[I2.1]-T[249]	Privačiojo sektoriaus finansinės priemonės. Portfelio garantija atsparumui didinti	T	Finansavimo arba investavimo operacijos, sudarančios 100 % „InvestEU“ investicijų komiteto patvirtintai priemonei skirtų išteklių
RO-C[C9]-I[I3.2]-T[265]	Parama Rumunijos įmonėms, įtrauktoms į vertybinių popierių biržos sąrašus	T	Pasirašytų finansavimo sutarčių skaičius
RO-C[C9]-R[R5.0]-T[279]	Parama Rumunijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų organizacijoms integruoti į Europos mokslinių tyrimų erdvę	T	Mokslinių tyrimų organizacijų, kurios dalijasi mokslinių tyrimų infrastruktūra ir (arba) priemonėmis, procentinė dalis
RO-C[C10]-R[R5.0]-M[315]	Planavimo sistemos kūrimas – Teritorijų planavimo, urbanizmo ir statybos kodeksas	M	Teritorijų planavimo, miestų planavimo ir statybos kodekso paskelbimas Oficialiajame leidinyje
RO-C[C10]-I[I2.0]-T[318]	Būsto jaunimui ir sveikatos bei švietimo specialistams statyba	T	Gyvenamieji būstai, pastatyti jaunimui iš marginalizuotų bendruomenių ar pažeidžiamų grupių, taip pat sveikatos priežiūros ir švietimo specialistams
RO-C[C10]-I[I3.0]-T[322]	Viešųjų pastatų renovacija siekiant padėti administraciniams teritoriniams vienetams geriau teikti viešąsias paslaugas	T	Energinė viešųjų pastatų renovacija
RO-C[C10]-I[I4.0]-T[325]	GIS formato teritorijų planavimo ir miestų planavimo dokumentų rengimas ir (arba) atnaujinimas	T	Teritorijų planavimo dokumentai, miestų planavimo dokumentai ir tvaraus judumo mieste planai, paskelbti Teritorinės observatorijos platformoje
RO-C[C11]-I[I1.0]-M[335]	12 turistinių ir (arba) kultūrinių maršrutų populiarinimas	M	Lankytojams atviros turistinės vietos
RO-C[C11]-I[I2.0]-T[337]	Muziejų ir memorialų modernizavimas ir (arba) kūrimas	T	Visuomenei atviri muziejai arba memorialai
RO-C[C11]-I[I4.0]-M[343]	Ne mažiau kaip 236 km dviračių takų tiesimas	M	Nutiesti ir dviračiams pritaikyti dviračių takai
RO-C[C12]-I[I3.0]-M[531]	Valstybinės ligoninės	M	Bukarešto Zerlendi tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo centro statyba ir įrengimas
RO-C[C12]-I[I3.0]-M[532]	Valstybinės ligoninės	M	Širdies ir kraujagyslių ligų ir transplantacijos instituto „Târgu Mures“ statyba ir įrengimas
RO-C[C15]-I[I1a.0]-T[457a]	Vaikų lopšelių statyba ir įrengimas	T	Pastatyti ir įrengti lopšeliai-darželiai
RO-C[C15]-I[I10a.0]-T[488]	Žaliųjų mokyklų tinklo kūrimas	T	Pastatyta nauja žaliųjų mokyklų zona
RO-C[C15]-I[I13.0]-M[496]	IT laboratorijų įrengimas profesinio rengimo ir mokymo mokyklose	M	PRM mokyklos, kuriose įrengta skaitmeninė įranga IT laboratorijoms
RO-C[C15]-I[I17.0]-M[503]	Universitetų infrastruktūros (apgyvendinimo, valgyklų, poilsio patalpų) užtikrinimas	M	Poilsio ir skaitymo vietų, valgyklų ir apgyvendinimo vietų statyba ir modernizavimas
RO-C[C16]-I[I7a.0]-T[529a]	Dotacijos kuponai namų ūkių energinei renovacijai remti	T	Leidimas atlikti mokėjimus už būstų energinę renovaciją
		Dalinė dalis Suma	3033029993 EURŲ

3.3 SKIRSNIS. PAPILDOMI SUSITARIMAI

3.1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka

Rumunijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas vykdomi laikantis šios tvarkos:

·Centriniu lygmeniu koordinavimą užtikrina Plano koordinavimo tarpžinybinis komitetas, atsakingas už Plano įgyvendinimo pažangos nagrinėjimą, glaudžiai bendradarbiaudamas su Investicijų ir Europos projektų ministerija (MIPE). MIPE buvo paskirta plano rengimo, derybų dėl jo ir jo tvirtinimo nacionaline koordinatore, kuriai padėjo Finansų ministerija (užduotims, susijusioms su paskolos susitarimo ir finansavimo susitarimo pasirašymu), įsteigiant specializuotą struktūrą.

·MIPE taip pat yra atsakinga už plano kontrolę ir stebėseną, įskaitant tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimo stebėseną, taip pat didelių pažeidimų prevencijos, nustatymo ir ištaisymo užtikrinimą. Galiausiai ta pati ministerija taip pat yra atsakinga už mokėjimo prašymų ir valdymo deklaracijų parengimą ir pasirašymą.

·Plano įgyvendinimą užtikrina šakinės ministerijos ir joms pavaldžios struktūros, sudarydamos finansavimo susitarimus su MIPE.