EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2026 06 18
COM(2026) 298 final
2026/0161(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS
kuriuo iš dalies keičiamas 2022 m. spalio 4 d. Įgyvendinimo sprendimas dėl Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo
{SWD(2026) 161 final}
2026/0161 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS
kuriuo iš dalies keičiamas 2022 m. spalio 4 d. Įgyvendinimo sprendimas dėl Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, ypač į jo 20 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)2022 m. liepos 8 d. Nyderlandų pateiktą nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą Komisija Tarybai pasiūlė įvertinti teigiamai. Taryba teigiamą įvertinimą patvirtino 2022 m. spalio 4 d. įgyvendinimo sprendimu (toliau – 2022 m. spalio 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas). 2022 m. spalio 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas buvo iš dalies pakeistas 2023 m. spalio 17 d., 2024 m. lapkričio 5 d., 2025 m. gegužės 13 d. ir 2026 m. sausio 20 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimais;
(2)2026 m. gegužės 22 d. Nyderlandai pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnio 1 dalį Komisijai pateikė pagrįstą prašymą pasiūlyti iš dalies pakeisti 2022 m. spalio 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą, nes dėl objektyvių aplinkybių dalies ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinti nebeįmanoma. Tuo remdamiesi Nyderlandai pateikė iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą;
Daliniai pakeitimai pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnį
(3)dėl objektyvių aplinkybių Nyderlandų pateikti daliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimai yra susiję su 12 priemonių;
(4)Nyderlandai paaiškino, kad vienos priemonės iš dalies nebeįmanoma įgyvendinti dėl didelės administracinės naštos, reikalingos priemonės įgyvendinimui patikrinti. Tai susiję su C1.1 I1 priemone „Jūros vėjo energija“. Tuo remdamiesi Nyderlandai paprašė tą priemonę iš dalies pakeisti. 2022 m. spalio 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
(5)Nyderlandai paaiškino, kad vienos priemonės iš dalies nebeįmanoma įgyvendinti dėl įrangos tiekimo vėlavimo, techninių iššūkių ir problemų, kylančių dėl padidėjusios tinklo perkrovos, ypač vietovėse, kurios yra svarbios priemonės įgyvendinimui. Tai susiję su C1.1 I3 priemone „Vidaus vandenų kelių energetikos pertvarka, projektas „Visai netaršios paslaugos (ZES)“. Tuo remdamiesi Nyderlandai paprašė tą priemonę iš dalies pakeisti. 2022 m. spalio 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
(6)Nyderlandai paaiškino, kad vienos priemonės iš dalies nebeįmanoma įgyvendinti dėl vėlavimo, kurį lėmė itin gausūs krituliai, trukdantys vykdyti darbus. Tai susiję su C1.2 I1 priemone „Gamtos programa“. Tuo remdamiesi Nyderlandai paprašė tą priemonę iš dalies pakeisti. 2022 m. spalio 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
(7)Nyderlandai paaiškino, kad vienos priemonės iš dalies nebeįmanoma įgyvendinti dėl dvigubo finansavimo iš kitos Europos Sąjungos finansavimo programos, kuris darytų poveikį tiems patiems rezultatams, rizikos. Tai susiję su C2.2 I2 priemone „Saugus, išmanus ir darnus judumas“. Tuo remdamiesi Nyderlandai paprašė tą priemonę išbraukti. 2022 m. spalio 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
(8)Nyderlandai paaiškino, kad dviejų priemonių iš dalies nebeįmanoma įgyvendinti dėl nuolat didėjančių finansavimo išlaidų, darbo jėgos trūkumo statybos sektoriuje ir mažesnės, nei tikėtasi, paklausos. Tai susiję su C3.1 I1 priemone „Naujų statybos projektų pradžia“ ir C3.2 I1 priemone „Viešojo sektoriaus nekilnojamajam turtui skirta subsidijų schema“. Tuo remdamiesi Nyderlandai paprašė tą priemonę išbraukti. 2022 m. spalio 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
(9)Nyderlandai paaiškino, kad trys priemonės buvo iš dalies pakeistos siekiant įgyvendinti geresnes alternatyvas, kad būtų pasiektas pradinis tų priemonių užmojis. Tai susiję su C4.1 R2 priemone „Savarankiškai dirbančių asmenų negalios draudimas“ (pervadinta C4.1 R2 reforma „Didesnio tikrumo suteikimas pagal lanksčias darbo sutartis dirbantiems darbuotojams“ ir papildoma nauja C4.1 R5 reforma „Senatvės rezervo panaikinimas“), C4.1 R3 priemone „Antrosios pakopos pensijų sistemos reforma“ ir C4.1 R4 priemone „Kova su fiktyviu savarankišku darbu“. Tuo remdamiesi Nyderlandai paprašė tas priemones iš dalies pakeisti. 2022 m. spalio 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
(10)sumažinus priemonių įgyvendinimo lygį pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnį, Nyderlandai paprašė leisti panaudoti išteklius, kurie atsilaisvino sumažinus įgyvendinimo lygį, kad būtų galima padidinti trijų priemonių įgyvendinimo lygį. Tai susiję su C1.1 I6 priemone „AanZET“, C2.2 I1 priemone „Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)“ ir C3.2 I2 priemone „Investicijų subsidija tvariai energijai ir energijos taupymui“. Tuo remdamiesi Nyderlandai paprašė padidinti šių trijų priemonių (C1.1 I6, C2.2 I1, C3.2 I2) įgyvendinimo lygį. 2022 m. spalio 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
Korektūros klaidų ištaisymas
(11)Tarybos įgyvendinimo sprendimo tekste buvo aptikta viena korektūros klaida, turinti įtakos vieno komponento vienai tarpinei reikšmei ir vienai priemonei. Siekiant ištaisyti šią korektūros klaidą, neatitinkančią 2022 m. liepos 8 d. Komisijai pateikto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano turinio, dėl kurio susitarė Komisija ir Nyderlandai, Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti iš dalies pakeistas. Ši korektūros klaida susijusi su komponento „Skaitmeninės transformacijos spartinimas“ C2.2 I3 priemonės „Pažangios pakelės degalinės (iWKS)“ 56 siektina reikšme. Šis ištaisymas neturi įtakos minėtos priemonės įgyvendinimui;
Komisijos vertinimas
(12)Komisija įvertino iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus vertinimo kriterijus;
Indėlis į žaliąją pertvarką, įskaitant biologinę įvairovę
(13)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies e punktą ir V priedo 2.5 kriterijų, iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl jos kylančių uždavinių sprendimo. Priemonėms, kuriomis remiami klimato srities tikslai, skiriamos lėšos sudaro 56,2 proc. visų iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų ir 100 proc. visų numatytų skyriaus „REPowerEU“ priemonių išlaidų (apskaičiuota pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede nurodytą metodiką). Pagal Reglamento (ES) 2021/241 17 straipsnį, iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas dera su 2021–2030 m. nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateikta informacija;
(14)Nyderlandai paprašė sumažinti tam tikrų priemonių įgyvendinimo lygį ir panaudoti išteklius trims priemonėms, t. y. C1.1 I6 „AanZET“, C2.2 I1 „Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)“ ir C3.2 I2 „Investicijų subsidija tvariai energijai ir energijos taupymui“, išplėsti. Šie pakeitimai lemia nedidelį teigiamą iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano indėlio į žaliąją pertvarką pokytį. Iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis priemonėmis toliau svariai prisidedama prie žaliosios pertvarkos;
Indėlis į skaitmeninę pertvarką
(15)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies f punktą ir V priedo 2.6 kriterijų, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos kylančių uždavinių sprendimo. Priemonėms, kuriomis remiami skaitmeniniai tikslai, skiriama suma sudaro 28,2 proc. visos iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų sumos (apskaičiuota pagal to reglamento VII priede nurodytą metodiką);
(16)Nyderlandai paprašė sumažinti tam tikrų priemonių įgyvendinimo lygį ir panaudoti išteklius trims priemonėms, t. y. C1.1 I6 „AanZET“, C2.2 I1 „Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)“ ir C3.2 I2 „Investicijų subsidija tvariai energijai ir energijos taupymui“, išplėsti. Šie pokyčiai lemia nedidelį neigiamą iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano indėlio į skaitmeninę pertvarką pokytį. iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis priemonėmis toliau svariai prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos;
Išlaidų įvertinimas
(17)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies i punktą ir V priedo 2.9 kriterijų, iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateiktas visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų sumos pagrindimas yra vidutiniu mastu (B reitingas) pagrįstas ir patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas numatomam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;
(18)Nyderlandų pateikta iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų informacija yra detali ir gerai pagrįsta. Be to, Nyderlandai pateikė atskirus dokumentus, įskaitant išsamesnius išlaidoms apskaičiuoti taikytos metodikos aprašymus ir paaiškinimus, kaip praeities projektai yra susiję su iš dalies pakeistų priemonių išlaidų sąmatomis, taip pat, kai tinkama, dokumentus dėl ES finansavimo papildomumo. Įvertinus išlaidų sąmatas ir jas patvirtinančią informaciją matyti, kad dauguma pakeistųjų priemonių išlaidų yra tinkamai pagrįstos, tinkamos, tikėtinos ir neapima išlaidų, kurios jau finansuojamos arba kurias numatoma finansuoti ES lėšomis. Galiausiai visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų suma atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcinga tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui. Todėl iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui tikslinga suteikti B reitingą;
Kiti įvertinimo kriterijai
(19)Komisijos nuomone, Nyderlandų pasiūlyti daliniai pakeitimai nedaro poveikio 2022 m. spalio 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendime dėl Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo išdėstytam teigiamam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumo, efektyvumo, veiksmingumo ir darnos įvertinimui pagal 19 straipsnio 3 dalies a, b, c, d, da, db, g, h, j ir k punktuose nustatytus vertinimo kriterijus;
Priemonės, kuriomis remiamos investavimo operacijos, padedančios pasiekti Europos strateginių technologijų platformos (STEP) tikslus
(20)pagal Reglamento (ES) 2024/795 4 straipsnio 4 dalį Nyderlandai pirmenybę teikė projektams, kuriems pagal Reglamento (ES) 2024/795 4 straipsnio 1 dalį suteiktas suverenumo ženklas. Tačiau Nyderlandai laikėsi nuomonės, kad į iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą neturi būti įtrauktas joks projektas, kuriam suteiktas suverenumo ženklas, nes vienam projektui skiriama ribota finansavimo suma ir sudėtinga užtikrinti, kad projektą pavyks įgyvendinti per EGADP laikotarpį. Todėl Nyderlandai pirmenybę teikė esamų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių išplėtimui;
Teigiamas įvertinimas
(21)Komisijai teigiamai įvertinus iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir padarius išvadą, kad šis planas pakankamai atitinka Reglamente (ES) 2021/241 nustatytus vertinimo kriterijus, pagal to reglamento 20 straipsnio 2 dalį ir V priedą turėtų būti išdėstytos iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti būtinos reformos ir investiciniai projektai, atitinkamos tarpinės bei siektinos reikšmės ir rodikliai, taip pat iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti Sąjungos teikiama suma;
Finansinis įnašas
(22)numatomos bendros iš dalies pakeisto Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos yra yra 5 443 259 340 EUR. Kadangi iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra didesnės už atnaujintą Nyderlandams teikiamą didžiausią finansinį įnašą, iš dalies pakeistam Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1755 4a straipsnį bei Reglamento (ES) 2021/241 20 straipsnio 4 dalį ir 21a straipsnio 6 dalį nustatytas skiriamas finansinis įnašas turėtų būti lygus 5 441 423 046 EUR. Todėl Nyderlandams skirtas finansinis įnašas nesikeičia;
(23)todėl 2022 m. spalio 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Siekiant aiškumo, 2022 m. spalio 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimo priedas turėtų būti pakeistas nauju;
(24)šis sprendimas neturėtų daryti poveikio jokių procedūrų, susijusių su Sąjungos lėšų skyrimu pagal bet kurią kitą Sąjungos programą, išskyrus Priemonę, arba procedūrų, kurios susijusios su vidaus rinkos veikimo iškraipymu ir gali būti vykdomos, visų pirma pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad pagal Sutarties 108 straipsnį valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimas
Iš dalies pakeisto Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimas remiantis Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje nustatytais kriterijais patvirtinamas.
2 straipsnis
Daliniai pakeitimai
2022 m. spalio 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas dėl Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo iš dalies keičiamas taip:
priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.
3 straipsnis
Adresatas
Šis sprendimas skirtas Nyderlandų Karalystei.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2026 06 18
COM(2026) 298 final
PRIEDAS
prie
Pasiūlymo dėl TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMO
kuriuo iš dalies keičiamas 2022 m. spalio 4 d. Įgyvendinimo sprendimas dėl Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo
{SWD(2026) 161 final}
PRIEDAS
1 SKIRSNIS. REFORMOS IR INVESTICIJOS ĮGYVENDINIMO IR ATSIŽVELGIMO PLANE
1.Reformų ir investicijų aprašymas
A.1 sudedamoji dalis. P ROMOTING ŽALIOJI TRANSITIJA
Šio Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – skatinti ir spartinti žaliąją pertvarką Nyderlanduose ir spręsti problemas, kylančias dėl pernelyg didelio azoto nuosėdų kiekio Nyderlandų „Natura 2000“ teritorijose ir aplink jas. Komponentą sudaro penkios reformos ir šešios investicijos, skirtos žaliajai pertvarkai skatinti, iš kurių dviem investicijomis sprendžiamos azoto problemos.
Žaliosios pertvarkos tikslai remiami fiskalinių žalinimo reformų rinkiniu, kuriuo siekiama užtikrinti, kad tvarūs energijos ištekliai taptų finansiškai patrauklesni iškastiniam kurui, o piliečiai ir įmonės būtų skatinami riboti savo energijos vartojimą. Pavyzdžiui, visapusiška Energetikos įstatymo reforma siekiama atnaujinti, modernizuoti ir integruoti dujų ir elektros energijos sistemų reguliavimo sistemą, kad būtų remiamas elektros energijos tinklo perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio energetikos sistemos. Šias reformas papildo investicijų programos, skirtos atsinaujinančiųjų energijos išteklių (t. y. jūros vėjo energijos) ir nešiklių (t. y. žaliojo vandenilio) diegimui, taip pat investicijos į tvaraus judumo sprendimų, pavyzdžiui, netaršių vidaus vandenų laivų ir vandeniliu varomų orlaivių, kūrimą.
Azoto problemos sprendžiamos taikant išsamią gamtos atkūrimo programą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama azoto nuosėdų mažinimui pažeidžiamose „Natura 2000“ teritorijose esančiose buveinėse. Azoto problemos taip pat sprendžiamos taikant subsidijų schemą, skirtą netoli „Natura 2000“ teritorijų esančių kiaulių ūkių veiklos nutraukimui.
Komponentas padeda siekti Nyderlandų energetikos ir klimato srities tikslų, įskaitant nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEKSVP). Komponentas taip pat padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas vykdant su investicijomis susijusią ekonominę politiką daugiausia dėmesio skirti atsinaujinančiųjų išteklių energijos, energijos vartojimo efektyvumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategijoms (2019 m. šaliai skirta 3 rekomendacija), sutelkti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką (2020 m. šaliai skirta 3 rekomendacija) ir mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro spartinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą, visų pirma skatinant papildomas investicijas į tinklo infrastruktūrą ir toliau paprastinant leidimų išdavimo procedūras, didinant energijos vartojimo efektyvumą, visų pirma pastatuose, ir spartinant investicijas į darnųjį transportą ir darnųjį žemės ūkį (2022 m. šaliai skirta 4 rekomendacija).
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų, nustatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), aprašymą.
1.1.Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
R1 reforma. Energijos mokesčių reforma
Šios reformos tikslas – skatinti įmones ir namų ūkius riboti savo energijos suvartojimą, pereiti prie klimatui palankesnių energijos šaltinių ir mažinti išmetamą CO2 kiekį. Reformą sudaro tarifų pakeitimai ir struktūriniai energijos mokesčių koregavimai.
C1.1 R2 reforma. Pramonei taikomo CO2 mokesčio įvedimas ir sugriežtinimas
Šios reformos tikslas – sumažinti pramonės išmetamą CO2 kiekį pramonei taikant CO2 mokestį. Šis mokestis yra žemiausia kainos riba, nustatanti minimalią kainą už išmetamo CO2 toną: jei kaina Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS) nukrenta žemiau šios minimalios kainos, kaip mokestis imamas skirtumas tarp ATLPS kainos ir žemiausios kainos ribos.
Reformą, susijusią su CO2 mokesčiu pramonei, sudaro šie elementai:
a)įvesti CO2 mokestį pramonei; ir
b)sugriežtinti mokestį siekiant toliau mažinti pramonės išmetamą CO2 kiekį.
Reforma baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d.
R3 reforma. Oro transporto mokesčio (ATT) didinimas
Šios reformos tikslas – geriau atspindėti keleivinio oro transporto socialines sąnaudas ir atgrasyti nuo trumpų nuotolių skrydžių. Reforma padidinamas oro transporto mokestis, dėl kurio nedelsiant padidėja oro transporto bilietų kainos keleiviams, išvykstantiems iš Nyderlanduose esančio oro uosto.
Reforma baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d.
R4 reforma. Transporto priemonių apmokestinimo reforma
Šios reformos tikslas – sumažinti iškastiniu kuru varomų transporto priemonių nuvažiuotų kilometrų skaičių. Reforma apima laipsnišką atleidimo nuo variklinių transporto priemonių ir motociklų pirkimo mokesčio panaikinimą verslininkų iškastiniu kuru varomiems furgonams, mokesčio už sunkvežimius, grindžiamo rida, nustatymą ir daugiametės sunkvežimių mokesčio grąžinimo programos paskelbimą.
R5 reforma. Energetikos teisė
Šios reformos tikslas – atnaujinti, modernizuoti ir integruoti dujų ir elektros energijos sistemų reguliavimo sistemą. Reformą sudaro Energetikos įstatymo įsigaliojimas.
C1.1 I1 investicija. Jūros vėjas
Šių investicijų tikslas – padidinti vėjo energijos gamybos pajėgumus. Investicijas sudaro dotacijos, skiriamos projektams, kuriais prisidedama prie gamtos gerinimo ir (arba) atkūrimo, mokslinių tyrimų ataskaitų skelbimas, dviejų statinių stebėjimo stočių jutiklių užbaigimo sertifikatų pasirašymas, valdymo susitarimų pasirašymas, administracinių susitarimų pasirašymas, sprendimo (-ų) dėl Vatų jūros ekologinio impulso paketo priėmimas ir sprendimo (-ų) dėl žemės ūkio paskirties žemės įdruskėjimo kompensavimo ir mažinimo veiksmų priėmimas.
C1.1 I2 investicija. Žalioji vandenilio galia
Šių investicijų tikslas – paspartinti ir išplėsti žaliojo vandenilio ekosistemą Nyderlanduose. Investicijas sudaro žmogiškojo kapitalo darbotvarkės paskelbimas, demonstracinės įrangos statyba ir mokslinių tyrimų projektai.
C1.1 I3 investicija. Vidaus vandenų kelių energetikos pertvarka, projektas „Nulinės taršos paslaugos“ (ZES)
Šių investicijų tikslas – diegti visiškai elektrinį netaršų vidaus vandenų transportą. Investicijas sudaro keičiamųjų energijos talpyklų ir laivų dokų įrengimas.
C1.1 I4 investicija. Pereinamojo laikotarpio aviacija
Šių investicijų tikslas – užtikrinti Nyderlandų aviacijos sektoriaus tvarumą. Investicijas sudaro Nacionalinio augimo fondo komitetas, patvirtinantis, kad vandenilio ir optimizavimo (HOT) projektas yra parengtas antrajam etapui, Nacionalinio augimo fondo komitetas, patvirtinantis, kad vandenilio orlaivių galios pavaros ir kaupimo sistemų (HAPSS) projektas yra parengtas antrajam etapui, ir ekspertų grupė „Skraidymo vizija“, skelbianti neutralaus poveikio klimatui aviacijos veiksmų gaires.
C1.1 I5 investicija. Subsidijų elektrinėms asmeninėms transporto priemonėms schema (SEPP)
Šių investicijų tikslas – skatinti ir spartinti ekologišką judumą. Investicijas sudaro finansinė parama elektra varomų asmeninių transporto priemonių pirkimui arba išperkamajai nuomai.
C1.1 I6 investicija. AanZET
Šių investicijų tikslas – skatinti įmones ir ne pelno institucijas pirkti naujus netaršius sunkvežimius, kad būtų sumažintas išmetamas CO2 kiekis. Investicijas sudaro finansinės paramos teikimas visai netaršiems sunkvežimiams įsigyti.
C1.2 I1 investicija. Gamtos programa
Šių investicijų tikslas – sumažinti neigiamą Nyderlanduose išmetamo azoto, kuris ypač paveikė rūšis ir buveines, poveikį ir atkurti pažeidžiamą gamtą. Investicijas sudaro provincijų įgyvendinimo programų ir veiksmų, kurių imtasi, pateikimas, lėšų išmokėjimas žemės valdytojams ir ataskaitų teikimas.
C1.2 I2 investicija. Kiaulių ūkių atkūrimo pagalbos schema
Šių investicijų tikslas – trumpuoju laikotarpiu sumažinti išmetamą amoniako kiekį ir kenksmingą kvapą vietovėse, kuriose kiaulių ūkių koncentracija yra didelė, taip pat azoto nuosėdas „Natura 2000“ teritorijose. Dotacijos skiriamos siekiant remti kiaulių augintojus, kad jie savanoriškai visam laikui ir neatšaukiamai nutrauktų savo kiaulių ūkius:
a)visam laikui atsisakyti savo teisių veisti kiaules; ir
b)dotacijų gavėjų pareiga nugriauti savo gamybos pajėgumus, įskaitant arklides, mėšlo rūsius, mėšlo silosines ir pašarų silosines.
Kiaulių augintojai gauna kompensaciją už savo teisių veisti kiaules atsisakymą ir už gamybos turto vertės praradimą. Palyginti su 2019 m., sumažinus kiaulių populiaciją Nyderlanduose bent 6 proc. nacionaliniu lygmeniu, investicijomis bus sumažintas gyvulių mėšlo sukeliamas kvapas ir „Natura 2000“ teritorijose išmetamas azoto kiekis. Kompensacija skiriama už 275 kiaulių ūkių veiklos nutraukimą, dėl kurio, kaip apskaičiuota, išmetamas amoniako kiekis sumažėja maždaug 900 000 kg, palyginti su 2019 m.
Investicijos turi būti įgyvendintos ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d.
1.2.Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris
|
Priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė /
Tikslas
|
Vardas, pavardė
|
Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)
|
Kiekybiniai rodikliai (tikslų)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetas
|
Pradinė reikšmė
|
Tikslas
|
Q
|
Metai
|
|
|
1
|
C1.1 R1-1
Energijos mokesčių reforma
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo koreguojami energijos mokesčių tarifai, įsigaliojimas
|
Įstatymo nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2024
|
Įsigalioja teisės aktai, kuriais energijos mokesčių tarifai iš dalies keičiami taip:
a)Padidinamas pirmosios juostos tarifas, taikomas dujų naudojimui, ir sumažinamas pirmosios juostos tarifas, taikomas elektros energijos naudojimui. 2024 m. pirmojo intervalo dujų tarifo norma realiąja verte padidinama bent 2,5 cento už m³, palyginti su 2023 m., o 2026 m. ši norma realiąja verte padidinama bent iki 3,5 cento už m³. 2024 m. pirmosios juostos elektros energijos tarifas realiąja verte sumažinamas bent 2,5 cento/kWh, palyginti su 2023 m., o 2026 m. šis tarifas realiąja verte padidinamas bent iki 3,5 cento/kWh.
b)Elektros energijos naudojimo antroje ir trečioje dažnių juostose tarifai realiąja verte 2024 m. bus sumažinti, palyginti su 2023 m.
c)Energijos tarifų struktūra turi būti mažiau proporcingai mažinama didinant tarifus tiek didžiausio dujų, tiek elektros energijos suvartojimo intervaluose.
d)2023 m. elektros energijos vartotojams nustatyta metinė fiksuotoji energijos mokesčio sumažinimo suma yra ne mažesnė kaip 493,27 EUR už vieną elektros jungtį.
|
|
2
|
C1.1 R1-2
Energijos mokesčių reforma
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo koreguojami struktūriniai energijos mokesčių elementai, įsigaliojimas
|
Įstatymo nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2025
|
Įstatymo, kuriame padaryti šie pakeitimai, įsigaliojimas:
a)CO2 kainos, kurią šiltnamių sodininkystės įmonės turi mokėti už savo išmetamą CO2 kiekį, nustatymas. Ši CO2 kaina nustatoma bent 9,50 EUR už toną CO2 2025 m. ir 11,14 EUR už toną CO2 2026 m.
b)Atleidimas nuo energijos mokesčio už gamtinių dujų suvartojimą elektros energijos gamybos įrenginiuose neviršija 0,2808 Nm³ vienai pagamintos elektros energijos kWh 2025 m. ir ne daugiau kaip 0,2635 Nm³ vienai pagamintos elektros energijos kWh 2026 m. Įstatymu dar labiau apribojamas atleidimas nuo energijos mokesčio už gamtinių dujų suvartojimą 2027–2030 m. ir reikalaujama, kad 2030 m. atleidimas nuo mokesčio neviršytų 0,1896 Nm³ vienai pagamintos elektros energijos kWh.
c)Sumažintas energijos mokesčio tarifas, taikomas gamtinių dujų suvartojimui šildymui šiltnamių sodininkystėje, ribojamas taip:
-2025 m. iki 170 000 m3 intervalui taikomas tarifas turi būti bent 23 proc. įprasto to intervalo gamtinių dujų tarifo, kaip nustatyta Aplinkosaugos mokesčių įstatyme (Wet belasting milieugrondslag), o 170 000–1 000 000 m3 intervalui taikomas tarifas turi būti bent 43 proc. įprasto to intervalo gamtinių dujų tarifo;
-2026 m. iki 170 000 m3 intervalui taikomas tarifas turi būti bent 30 proc. įprasto to intervalo gamtinių dujų tarifo, kaip nustatyta Aplinkosaugos mokesčių įstatyme (Wet belasting milieugrondslag), o 170 000–1 000 000 m3 intervalui taikomas tarifas turi būti bent 48 proc. įprasto to intervalo gamtinių dujų tarifo.
Įstatymas iki 2035 m. panaikins lengvatinį tarifą.
|
|
3
|
C1.1 R2-1
Pramonei taikomo CO2 mokesčio įvedimas ir sugriežtinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo nustatomas pramoninis CO2 mokestis, įsigaliojimas
|
Įstatymo nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2021
|
Įstatymo, kuriuo nustatomas nacionalinis CO2 mokestis pramonei, įsigaliojimas. Mokestis veikia kaip žemiausia kainos riba, nustatanti minimalią kainą už išmetamo CO2 toną: jei Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) kaina nukrenta žemiau šios minimalios kainos, kaip mokestis imamas ATLPS kainos ir žemiausios kainos skirtumas.
|
|
4
|
C1.1 R2-2
Pramonei taikomo CO2 mokesčio įvedimas ir sugriežtinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo griežtinamas pramoninis CO2 mokestis, įsigaliojimas
|
Įstatymo nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2023
|
Teisės aktų, kuriais pramoninis CO2 mokestis didinamas nuo 30 EUR už toną 2021 m. iki 50,10 EUR už toną 2023 m., o vėliau palaipsniui iki 82,80 EUR už toną 2026 m., įsigaliojimas, taip pat teisės aktų, kuriais laipsniškai mažinamas išmetamo CO2 kiekis, kuriam netaikomas pramoninis CO2 mokestis, įsigaliojimas, dėl kurio 2026 m. numatomas 2,4 mln. tonų mažesnis išmetamo CO2 kiekis, kuriam netaikomas mokestis.
|
|
5
|
C1.1 R3-1
Oro transporto mokesčio (ATT) didinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo padidinamas oro transporto mokestis iš Nyderlandų oro uosto išvykstantiems oro transporto keleiviams, įsigaliojimas
|
Įstatymo nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2023
|
Įstatymo, kuriuo padidinamas iš Nyderlandų oro uosto išvykstančių keleivių kelionių oro transportu mokestis, įsigaliojimas. Mokestis turi būti bent tris kartus didesnis už 2022 m. mokestį (7,94 EUR už išvykimą vienam keleiviui 2022 m.).
|
|
6
|
C1.1 R4-1
Transporto priemonių apmokestinimo reforma
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo laipsniškai panaikinamas komercinių furgonų atleidimas nuo motorinių transporto priemonių ir motociklų pirkimo mokesčio, įsigaliojimas
|
Įstatymo nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2025
|
Įsigaliojo įstatymas, kuriuo laipsniškai panaikinamas variklinių transporto priemonių ir motociklų pirkimo mokesčio (Belasting van Personenauto’s en Motorrijwielen, BPM) netaikymas iškastiniu kuru varomiems verslininkų furgonams, kaip apibrėžta PVM įstatymo (Wet op de omzetbelasting 1968) 7 straipsnyje.
|
|
7
|
C1.1 R4-2
Transporto priemonių apmokestinimo reforma
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo nustatomas mokestis už sunkvežimius pagal ridą, įsigaliojimas
|
Karaliaus dekreto nuostata, numatanti įstatymo, nustatančio mokestį už sunkvežimius pagal ridą, įsigaliojimą
|
|
|
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Įstatymo, kuriuo nustatomas sunkvežimiams taikomas mokestis, grindžiamas rida, įsigaliojimas. Įstatyme nustatomos mokesčio rūšies specifikacijos, tarifo struktūra ir ridos registravimo tvarka.
|
|
8
|
C1.1 R4-3
Transporto priemonių apmokestinimo reforma
|
Tarpinė reikšmė
|
Daugiametės sunkvežimių mokesčių lengvatų programos paskelbimas
|
Daugiametės sunkvežimių mokesčių lengvatų programos paskelbimas
|
|
|
|
2 ketvirtis
|
2025
|
Paskelbiama daugiametė sunkvežimių mokesčio lengvatų programa, kurioje išsamiai nurodoma, kaip iš sunkvežimių mokesčio gautos pajamos turi būti naudojamos transporto sektoriaus inovacijoms ir tvarumui remti.
|
|
9
|
C1.1 R5-1
Energetikos teisė
|
Tarpinė reikšmė
|
Energetikos įstatymo įsigaliojimas
|
Įstatymo nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2025
|
Energetikos įstatymo, kuriuo dabartinis Dujų įstatymas ir dabartinis Elektros energijos įstatymas integruojami į vieną teisinę sistemą ir kuriam būdingos šios savybės, įsigaliojimas:
a)tobulinti dujų ir elektros energijos duomenų rinkimo, saugojimo ir keitimosi jais sistemą;
b)peržiūrėti provincijų ar centrinės valdžios kišimosi į energetikos infrastruktūros projektus teisinį pagrindą, siekiant optimizuoti leidimų išdavimą ir nacionalinės svarbos projektų įgyvendinimą – Energieprojecten van Nationale Belang (pagal nacionalinę koordinavimo schemą – Rijkscoördinatieregeling, RCR);
c)atnaujinti perdavimo sistemos operatorių ir skirstymo sistemos operatorių reguliavimo sistemą;
d)reguliuojamos galimybės elektros energijos vartotojams tapti aktyviais energijos rinkos dalyviais, sudarant sąlygas a) sudaryti sutartis su keliais operatoriais dėl vienos jungties, b) parduoti pasigamintą elektros energiją ir c) pinigine išraiška išreikšti galutinių vartotojų lankstumą faktinės paklausos atžvilgiu pasitelkiant telkimą; ir
e)gerinti galutinių vartotojų apsaugą.
|
|
10
|
C1.1 I5
Subsidijų elektrinėms asmeninėms transporto priemonėms schema (SEPP)
|
Tikslas
|
Parama elektrinių asmeninių transporto priemonių pirkimui arba išperkamajai nuomai
|
|
|
0
|
105 000
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Dotacijų skyrimo sprendimai, priimti po to, kai įsigyta arba išnuomota iš viso 105 000 elektrinių asmeninių transporto priemonių.
|
|
11
|
C1.1 I6
AanZET
|
Tikslas
|
Dotacijos patvirtintos įsigijus netaršius sunkvežimius
|
|
|
0
|
610
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Įsigijus netaršius sunkvežimius turi būti patvirtinta ne mažiau kaip 610 dotacijų, kaip įrodyta baigiamuoju aktu (vaškavimas).
|
|
14
|
C1.1 I1-5
Jūros vėjas
|
Tikslas
|
Šiaurės jūros ekosistema – projektai, kuriais prisidedama prie gamtos gerinimo ir (arba) atkūrimo „Natura 2000“ teritorijose ir saugomose teritorijose pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (JSPD) ir jas supančiose teritorijose
|
|
Projektų, kuriems skirta (-os) dotacija (-os), skaičius
|
0
|
4
|
4 ketvirtis
|
2025
|
Dotacija (-os) skiriama (-os) bent keturiems projektams, kuriais prisidedama prie gamtos gerinimo ir (arba) atkūrimo „Natura 2000“ teritorijose, teritorijose aplink „Natura 2000“ teritorijas ir teritorijose, saugomose pagal Direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva). Projekto plane (-uose) nurodomi veiksmai, kurių reikia imtis siekiant vieno ar kelių išsaugojimo tikslų, nurodytų šių saugomų teritorijų valdymo planuose.
|
|
15
|
C1.1 I1-6
Jūros vėjas
|
Tarpinė reikšmė
|
Šiaurės jūros ekosistema. Jūros vėjo ekologinė programa (WOZEP)
|
Paskelbtos tyrimų ataskaitos
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2026
|
Mokslinių tyrimų ataskaitos skelbiamos:
a)duomenų apie jūros vėjo jėgainių plėtros ir vėjo jėgainių poveikį paukščiams ir šikšnosparniams rinkimas ir modeliavimas;
b)jūros vėjo energetikos plėtros poveikį jūros žinduoliams;
c)jūros vėjo poveikį Šiaurės jūros ekosistemai; ir
d)bendrą planuojamų ir esamų vėjo elektrinių parkų poveikį saugomoms rūšims.
|
|
16
|
C1.1 I1–7
Jūros vėjas
|
Tikslas
|
Šiaurės jūros ekosistema. Šiaurės jūros stebėjimo stočių skaitmeninimas
|
|
Stebėsenos stočių jutiklių pildymo pažymėjimų skaičius
|
0
|
2
|
1 ketvirtis
|
2026
|
Pasirašyti dviejų statinio stebėjimo stočių jutiklių užbaigimo sertifikatai.
|
|
17
|
C1.1 I1-8
Jūros vėjas
|
Tarpinė reikšmė
|
Elektros jungtis jūroje su krante esančiomis iškrovimo vietomis. Valdymo susitarimai dėl investicijų į rajonus planų
|
Pasirašyti valdymo susitarimai
|
|
|
|
2 ketvirtis
|
2024
|
Ekonomikos reikalų ir klimato politikos ministerija ir kiekvienas regionas, turintis jūros vėjo energijos iškrovimo vietas (bent Borssele, Maasvlakte, Noordzeekanaalgebied ir Eemshaven), pasirašo valdymo susitarimus. Šiuose susitarimuose pateikiama bent ši informacija:
a)šalių ir suinteresuotųjų subjektų, dalyvaujančių investicijų valdymo sistemoje regionuose, kuriuose yra jūros vėjo energijos iškrovimo vietų, teisės ir pareigos;
b)nurodoma, kokia infrastruktūra reikalinga žaliajai energijai ir koks jos poveikis kiekvienam regionui;
c)regionui skirta suma veiksmams, kuriais siekiama sušvelninti neigiamą jūros vėjo jėgainių iškrovimo poveikį gyvenamosios aplinkos kokybei regione; ir
d)Numatomų rizikos mažinimo veiksmų rūšis.
|
|
18
|
C1.1 I1-9
Jūros vėjas
|
Tarpinė reikšmė
|
Elektros jungtis jūroje su krante esančiomis iškrovimo vietomis. Administraciniai susitarimai dėl investicijų į rajonus planų
|
Pasirašyti administraciniai susitarimai
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2026
|
Ekonomikos reikalų ir klimato politikos ministerija ir kiekvienas regionas, turintis jūros vėjo energijos iškrovimo vietas (bent Borssele, Maasvlakte, Noordzeekanaalgebied ir Eemshaven), pasirašo administracinius susitarimus. Šiuose susitarimuose pateikiami veiksmų, kurie turi būti įgyvendinami regionuose siekiant sušvelninti neigiamą jūros vėjo jėgainių iškrovimo poveikį fizinės gyvenamosios aplinkos kokybei, rinkiniai ir atitinkamas finansavimo įsipareigojimas. Administraciniai susitarimai kolektyviai apima bent šiuos veiksmus:
a)Aukštos įtampos stočių garso apsauga
b)Žaliosios ir (arba) rekreacinės erdvės, pavyzdžiui, miškai arba parkai
c)Vietos judumo infrastruktūros, pavyzdžiui, dviračių arba pėsčiųjų takų, gerinimas
d)Viešieji energetikos pertvarkos informacijos centrai.
Klimato politikos ir žaliojo augimo ministerija skiria ne mažiau kaip 200 000 000 EUR visiems veiksmams, kurių imamasi kartu.
|
|
19
|
C1.1 I1-10
Jūros vėjas
|
Tarpinė reikšmė
|
Elektros jungtis jūroje su krante esančiomis iškrovimo vietomis. Ekologinio impulso paketas, Vatų jūra
|
Priimtas (-i) sprendimas (-ai) dėl Vatų jūros ekologinio impulso dokumentų rinkinio
|
|
|
|
3 ketvirtis
|
2025
|
Sprendimą (-us) dėl Vatų jūros ekologinio impulso paketo priima Vatų jūros regiono politikos taryba, kurią sudaro nacionalinių ir regioninių vyriausybių atstovai. Vatų jūros ekologinio impulso paketas apima veiksmus, kuriais remiama:
a)Veislinių paukščių veiksmų plano II etapo įgyvendinimas;
b)Vatų jūros valdymo institucijos integruoto valdymo plano įgyvendinimas,
remiant povandeninę biologinę įvairovę, pavyzdžiui, jūros dumblių atkūrimą aplink žmogaus sukurtas kietąsias struktūras po vandeniu ir midijų krantus, stebėseną, druskingų žemapelkių stiprinimą ir priežiūrą bei vykdymo užtikrinimą;
c)gamtos atkūrimas jūros vandens ir gėlo vandens santakos zonose; ir
d)Žmonių keliamo pavojaus Vatų jūroje kaupiamojo poveikio ir klimato kaitos ekologinio poveikio moksliniai tyrimai.
Sprendime (-uose) taip pat nurodomas šiuos veiksmus atitinkantis finansavimo įsipareigojimas.
Žemės ūkio, žuvininkystės, aprūpinimo maistu ir gamtos ministerija skiria ne mažiau kaip 17 000 000 EUR visiems veiksmams, kurių imamasi kartu.
|
|
20
|
C1.1 I1–11
Jūros vėjas
|
Tarpinė reikšmė
|
Elektros jungtis jūroje su krante esančiomis iškrovimo vietomis. Kompensavimas už žemės ūkio paskirties žemės įdruskėjimą ir jo mažinimas
|
Priimtas (-i) Vatų jūros regiono politikos valdybos sprendimas (-ai)
|
|
|
|
3 ketvirtis
|
2025
|
Vatų jūros regiono politikos valdyba priima sprendimus dėl ieškinių dėl žemės ūkio paskirties žemės druskėjimo kompensavimo ir mažinimo. Klimato politikos ir žaliojo augimo ministerija skiria ne mažiau kaip 4 875 000 EUR visiems veiksmams, kurių imamasi kartu.
|
|
21
|
C1.1 I2–1
Žalioji vandenilio galia
|
Tarpinė reikšmė
|
Žmogiškojo kapitalo darbotvarkės paskelbimas siekiant padidinti įgūdžių, susijusių su žaliuoju vandeniliu, pasiūlą
|
Žmogiškojo kapitalo darbotvarkės priėmimas ir paskelbimas siekiant padidinti žaliojo vandenilio įgūdžių pasiūlą
|
|
|
|
3 ketvirtis
|
2023
|
Vyriausybė priima ir paskelbia žmogiškojo kapitalo darbotvarkę, kuria siekiama didinti įgūdžių, susijusių su žaliuoju vandeniliu, pasiūlą. Šioje darbotvarkėje nustatomas veiksmų planas, kuriuo siekiama sukurti bent 5 regionines mokymosi bendruomenes, kursų medžiagą ir renginius arba centrus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įmonių ir švietimo ar mokslinių tyrimų įstaigų mainams.
|
|
22
|
C1.1 I2-2
Žalioji vandenilio galia
|
Tikslas
|
Dotacijos ekologiško vandenilio demonstraciniams įrenginiams
|
|
Suteiktų dotacijų skaičius
|
0
|
2
|
2 ketvirtis
|
2025
|
Dotacijos, skiriamos bent dviem žaliojo vandenilio technologijų parodomiesiems įrenginiams statyti.
|
|
23
|
C1.1 I2-3
Žalioji vandenilio galia
|
Tikslas
|
Dotacijos, skiriamos žaliojo vandenilio mokslinių tyrimų projektams
|
|
Suteiktų dotacijų skaičius
|
0
|
3
|
2 ketvirtis
|
2025
|
Dotacijos skiriamos bent trims mokslinių tyrimų projektams, kuriais daugiausia dėmesio skiriama žaliojo vandenilio gamybai, saugojimui, transportavimui ar naudojimui.
|
|
24
|
C1.1 I3–1
Vidaus vandenų kelių energetikos pertvarka, projektas ZES
|
Tikslas
|
Megavatvalandės
Keičiamaisiais energijos konteineriais tiekiamos elektros energijos kiekis (MWh)
|
|
MWh
|
0
|
55
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Įrengiami ir veikia vidaus vandenų laivams tinkami keičiamieji energijos konteineriai, kurių bendra galia yra bent 55 MWh.
|
|
25
|
C1.1 I3-2
Vidaus vandenų kelių energetikos pertvarka, projektas ZES
|
Tikslas
|
Prijungimo stočių skaičius
|
|
Prijungimo stočių skaičius
|
0
|
7
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Turi būti įrengtos ir veikti 7 prijungimo stotelės. Prijungimo stotys turi gebėti įkrauti keičiamus energijos konteinerius ir tiekti elektros energiją atgal į tinklą.
|
|
27
|
C1.1 I4–1
Pereinamojo laikotarpio aviacija
|
Tarpinė reikšmė
|
Vandenilio ir optimizavimo projektas
|
Nacionalinio augimo fondo komiteto patvirtinimas
|
|
|
|
4 ketvirtis
|
2025
|
Nacionalinio augimo fondo komitetas patvirtina, kad vandenilio optimizavimo ir bandymo (HOT) projektas yra parengtas antrajam etapui po pirmojo mokslinių tyrimų ir projektavimo etapo.
|
|
28
|
C1.1 I4-2
Pereinamojo laikotarpio aviacija
|
Tarpinė reikšmė
|
Vandenilio orlaivių galios pavaros ir saugojimo sistemų projektas
|
Nacionalinio augimo fondo komiteto patvirtinimas
|
|
|
|
4 ketvirtis
|
2025
|
Nacionalinio augimo fondo komitetas patvirtina, kad vandenilio orlaivių galios pavaros ir saugojimo sistemų (HAPSS) projektas yra parengtas antrajam etapui po pirmojo mokslinių tyrimų ir projektavimo etapo.
|
|
29
|
C1.1 I4-3
Pereinamojo laikotarpio aviacija
|
Tarpinė reikšmė
|
Technologijų veiksmų gairės siekiant neutralaus poveikio klimatui aviacijos
|
Technologijų veiksmų gairių siekiant neutralaus poveikio klimatui aviacijos paskelbimas
|
|
|
|
4 ketvirtis
|
2025
|
Aviacijos ekspertų grupė „Skraidymo vizija“ paskelbia savo pirmąsias technologijų veiksmų gaires siekiant neutralaus poveikio klimatui aviacijos. Šiame veiksmų plane apibrėžiama:
a)galimus ilgalaikius problemų, susijusių su neutralaus poveikio klimatui skrydžiais, sprendimus; ir
b)visos pramonės mokslinių tyrimų ir technologijų poreikius.
|
|
30
|
C1.2 I1–1
Gamtos programa
|
Tikslas
|
Veiksmai „Natura 2000“ teritorijose arba aplink jas
|
|
Nukentėjusių hektarų skaičius
|
0
|
61 500
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Provincijų įgyvendinimo programos, kuriose aprašomi veiksmai „Natura 2000“ teritorijose arba aplink jas, pateikiamos nacionalinei vyriausybei. Nacionalinė vyriausybė tvirtina įgyvendinimo programų veiksmų finansavimą. Veiksmai apima, pavyzdžiui:
a)gamtos kokybės veiksmai;
b)hidrologiniai veiksmai;
c)gamtos teritorijų išdėstymo įsigijimas ir optimizavimas;
d)priemones pereinamojo laikotarpio zonose, įskaitant susisiekimą tarp teritorijų;
e)kompensavimo už miškus veiksmai.
Imamasi veiksmų, susijusių su 61 500 hektarų gamtos plotu. Skirtingi veiksmai toje pačioje teritorijoje gali bendrai padėti siekti tikslo, kad nukentėtų gamtos hektarai.
|
|
31
|
C1.2 I1-2
Gamtos programa
|
Tikslas
|
Žemės valdytojų atliekamas gamtos atkūrimas
|
|
Suma (EUR)
|
0
|
38 900 000
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Nacionalinė vyriausybė žemės valdytojams išmoka ne mažiau kaip 38 900 000 EUR gamtos atkūrimo veiksmams „Natura 2000“ teritorijose arba aplink jas.
|
|
32
|
C1.2 I1-3
Gamtos programa
|
Tarpinė reikšmė
|
Vandentvarkos, hidrologinių veiksmų ir infrastruktūros ribų projektai
|
|
|
|
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Ataskaitos teikiamos dėl projektų, apimančių bent trijų rūšių veiksmus:
a)vandentvarkos veiksmai, pavyzdžiui, salpose;
b)hidrologiniai veiksmai;
c)Veiksmai, susiję su infrastruktūros ribomis.
|
|
34
|
C1.2 I2–1
Kiaulių ūkių atkūrimo pagalbos schema
|
Tikslas
|
Nutrauktų kiaulių auginimo vietų skaičius
|
|
Nutrauktų kiaulių auginimo vietų skaičius
|
0
|
275
|
2 ketvirtis
|
2023
|
Kompensacija skiriama už 275 kiaulių ūkių veiklos nutraukimą, dėl kurio kiaulių populiacija nacionaliniu lygmeniu turi būti sumažinta bent 6 proc., palyginti su 2019 m. Apskaičiuota, kad uždarius 275 kiaulių veisimosi vietas išmetamas amoniako kiekis, palyginti su 2019 m., sumažės maždaug 900 000 kg.
|
B.2 sudedamoji dalis. SKAITMENINĖS TRANSFORMACIJOS ATŠAUKIMAS
Šiuo Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama paspartinti Nyderlandų ekonomikos skaitmeninę pertvarką. Komponentą sudaro devynių investicijų rinkinys ir viena reforma, kuriais siekiama i) skatinti novatoriškų technologijų ir skaitmeninių įgūdžių plėtrą, ii) užtikrinti, kad judumas būtų perspektyvus, ir iii) paspartinti Nyderlandų centrinės valdžios skaitmeninimą.
Komponentu siekiama padėti įgyvendinti Nyderlandams skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, visų pirma sutelkti investicijas į skaitmeninę pertvarką (2020 m. šaliai skirta 3 rekomendacija) ir mažinti transporto kliūtis (2019 m. šaliai skirta 3 rekomendacija).
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų, nustatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), aprašymą.
2.1.Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
C2.1 I1 investicija. Kvantinė delta NL
Šių investicijų tikslas – paspartinti kvantinių technologijų prietaikų diegimą, pritraukti ir išlaikyti talentus ir skatinti naujų kvantinių technologijų srities įmonių steigimą Nyderlanduose. Investicijas sudaro „Quantum Delta NL“ paskelbto veiksmų plano pirmojo ir antrojo etapų užbaigimas.
C2.1 I2 investicija. DI Ned ir taikomosios DI mokymosi bendruomenės
Šių investicijų tikslas – plėtoti ir išnaudoti dirbtinio intelekto (DI) potencialą Nyderlandų ekonomikai ir visuomenei. Investicijas sudaro stipendijos ir dotacijos moksliniams tyrimams dirbtinio intelekto srityje, mokslinių tyrimų laboratorijų kūrimas ir šešių taikomųjų dirbtinio intelekto mokymosi bendruomenių kūrimas.
Pagal EGADP remiama dalis mokslinių tyrimų dotacijų išlaidų. Mokslinių tyrimų dotacijoms taip pat gali būti skiriama parama pagal kitas Sąjungos programas ar priemones išlaidoms, kurios neremiamos pagal EGADP, padengti.
C2.1 I3 investicija. Skaitmeninio švietimo impulsas
Šių investicijų tikslas – toliau išnaudoti profesinio rengimo ir aukštojo mokslo skaitmeninimo galimybes ir gerinti mokinių ir mokytojų skaitmeninius įgūdžius.
Investicijas sudaro:
a)platforma, skirta dalytis skaitmenine mokymosi medžiaga; ir
b)mokymo ir mokymosi centrai, kurie gali padėti studentams, dėstytojams ir tyrėjams skaitmeninės mokymosi medžiagos klausimais.
C2.1 I4 investicija. Skaitmeninės infrastruktūros logistika
Šių investicijų tikslas – paspartinti ir palengvinti logistikos sektoriaus skaitmeninimą.
Investicijas sudaro:
a)sukurti Nyderlandams skirtą bazinę duomenų infrastruktūrą;
b)skaitmeninės parengties darbo dokumentų rinkinio sukūrimas; ir
c)bent keturių gyvų laboratorijų prijungimas prie pagrindinės duomenų infrastruktūros.
investicija. Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)
Šių investicijų tikslas – padėti pakeisti esamą analoginę traukinių apsaugos sistemą Europos skaitmeniniu traukinių apsaugos ir kontrolės standartu – Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS). Investicijas sudaro ERTMS ruožų, GSM-Rail stiebų, galinčių veikti pagal ERTMS sistemą, planavimo tyrimų parengimas, trečiosios šalies atliekama kontrolė, kuria patvirtinama, kad IT logistikos sistemos gali priimti ir apdoroti ERTMS informaciją, o centrinė saugos sistema atitinka „ProRail“ patvirtintas technines sąveikos specifikacijas.
investicija. Saugus, pažangus ir tvarus judumas
Šių investicijų tikslas – skatinti perėjimą prie saugaus, pažangaus ir tvaraus judumo optimizuojant esamų infrastruktūros tinklų naudojimą. Investicijas sudaro pažangiųjų eismo valdymo įtaisų įrengimas, nacionalinės skaitmeninės ateities atsparaus judumo infrastruktūros (DITM) sukūrimas ir nacionalinio judumo duomenų prieigos taško (NTM) platforma.
investicija. Pažangiosios pakelės stotys (iWKS)
Šių investicijų tikslas – pakeisti esamas pakelės stotis pažangiomis pakelės stotimis, turinčiomis daugiau funkcijų. Investicijas sudaro iWKS įsigijimas ir įrengimas.
C2.3 R1 reforma. Viešosios informacijos valdymas (Atviros vyriausybės aktas)
Šios reformos tikslas – peržiūrėti viešojo administravimo institucijų vykdomą informacijos valdymą. Reformą sudaro Atviros vyriausybės įstatymo įsigaliojimas; įpareigoti centrinės valdžios organizacijas ir autonomines administracines įstaigas bei agentūras pateikti veiksmų planus ir į platformą įkelti bent 330 000 dokumentų.
C2.3 I1 investicija. Gynybos ministerijos IT infrastruktūros atnaujinimas
Šių investicijų tikslas – sudaryti sąlygas Gynybos ministerijai naudoti saugias sistemas. Investicijas sudaro kibernetinio saugumo veiksmai, pavyzdžiui, saugaus nuotolinio tinklo prieinamumas Gynybos ministerijos civiliams darbuotojams, tinklo modernizavimas ir perėjimas prie naujos IT infrastruktūros.
C2.3 I2 investicija. Baudžiamosios teisenos grandinės skaitmeninimas
Šiomis investicijomis siekiama padidinti baudžiamosios teisenos grandinės veiksmingumą pakeičiant esamų procesų popierizmą skaitmeninėmis priemonėmis ir užtikrinant nuolatinę prieigą prie atitinkamos informacijos.
Investicijomis teikiama finansinė parama:
a)sukurti portalą, kuriame piliečiai galėtų atlikti veiksmus baudžiamajame procese, įskaitant ataskaitų teikimą; ir
b)tobulinti esamas baudžiamosios teisenos grandinės informacinių technologijų (IT) sistemas, kad baudžiamosios teisenos grandinės suinteresuotieji subjektai (t. y. policija, prokuratūra ir teisminės institucijos) galėtų skaitmeniniu būdu nagrinėti kategorijos „Dažni nusikaltimai“ baudžiamąsias bylas; ir suteikti suinteresuotiesiems subjektams prieigą prie vaizdo ir garso medžiagos, susijusios su kategorijos „Dažni nusikaltimai“ bylomis.
Rengiant ir įgyvendinant šią priemonę užtikrinamas teisminės institucijos dalyvavimas.
Investicijos turi būti įgyvendintos ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.
2.2.Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris
|
Priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė / tikslas
|
Vardas, pavardė
|
Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)
|
Kiekybiniai rodikliai (tikslų)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetas
|
Pradinė reikšmė
|
Tikslas
|
Q
|
Metai
|
|
|
35
|
C2.1 I1–1
Kvantinė delta NL
|
Tarpinė reikšmė
|
Quantum Delta NL sąranka
|
„Quantum Delta NL“ suteikta parama ir veiksmų plano paskelbimas
|
|
|
|
4 ketvirtis
|
2021
|
„Quantum Delta NL“ skiriama parama iš Nacionalinio augimo fondo, siekiant skatinti kvantinę kompiuteriją ir tinklų kūrimą, taip pat remti mokslinius tyrimus ir įgūdžių ugdymą kvantinėje srityje. Quantum Delta NL paskelbia išsamų veiksmų planą, sudarytą etapais.
Atitiktis reikšmingos žalos nedarymo techninėms gairėms (2021/C58/01) užtikrinama naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
|
|
36
|
C2.1 I1-2
Kvantinė delta NL
|
Tarpinė reikšmė
|
Kvantinė delta NL
|
Veiksmų plano 1 ir 2 etapai
|
|
|
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Kvantinė delta NL turi būti užbaigusi pirmuosius du savo plano (išskyrus QCINed, finansuojamą pagal Skaitmeninės Europos programą), pateikto Nacionaliniam augimo fondui, etapus. Sukuriamas startuoliams skirtas parengiamasis įrenginys, sukuriamas kvantinių NL mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros tinklas, skiriamos doktorantūros stipendijos kvantinių technologijų srityje ir užbaigiamos investicijos į „Nanolab Cleanroom“.
|
|
37
|
C2.1 I2–1
DI Ned ir taikomosios DI mokymosi bendruomenės
|
Tikslas
|
Stipendijų skyrimas
|
|
Skaičius
|
0
|
13
|
1 ketvirtis
|
2024
|
Skiriama 13 stipendijų DI srities doktorantams ir doktorantūros studijas baigusiems tyrėjams paskirti.
|
|
38
|
C2.1 I2-2
DI Ned ir taikomosios DI mokymosi bendruomenės
|
Tikslas
|
ELSA DI mokslinių tyrimų laboratorijos
|
|
Skaičius
|
0
|
4
|
4 ketvirtis
|
2025
|
Veikia bent keturios etinių, teisinių ir visuomeninių aspektų (ELSA) DI mokslinių tyrimų laboratorijos, kaip matyti iš veiklos ataskaitų.
|
|
39
|
C2.1 I2-3
DI Ned ir taikomosios DI mokymosi bendruomenės
|
Tikslas
|
Dotacijos, išmokėtos MTTP projektams
|
|
EUR
|
0
|
4 488 450
|
4 ketvirtis
|
2025
|
Bent 4 488 450 EUR išmokama projektams „Newlife“, „A-IQ Ready“, „CLEVER“ ir „EdgeAI“. Visos pagal kitas Sąjungos programas ar priemones skirtos sumos į šią sumą neįskaičiuojamos.
|
|
40
|
C2.1 I2-4
DI Ned ir taikomosios DI mokymosi bendruomenės
|
Tikslas
|
DI mokymosi bendruomenės
|
|
Skaičius
|
0
|
6
|
1 ketvirtis
|
2026
|
Bent šešios DI mokymosi bendruomenės sukuriamos kaip privačiojo ir viešojo sektorių partnerystės pagal DI Ned.
|
|
41
|
C2.1 I3–1
Skaitmeninio švietimo impulsas
|
Tarpinė reikšmė
|
Platforma, skirta prieigai prie sukurtos skaitmeninės mokymosi medžiagos ir skaitmeninės tapatybės sprendimo besimokantiems asmenims
|
Platforma sukurta ir skaitmeninės tapatybės sprendimas naudojamas studentams
|
|
|
|
4 ketvirtis
|
2025
|
Sukuriama platforma, skirta skaitmeninei mokymosi medžiagai, skirtai profesiniam rengimui (MBO), taikomųjų mokslų universitetams (HBO) ir mokslinių tyrimų universitetams (WO), rasti, ja dalytis ir pakartotinai naudotis. Platforma turi būti prieinama internetu ir suteikti prieigą prie skaitmeninės mokymosi medžiagos.
MBO, HBO ir WO studentams skirtas skaitmeninės tapatybės sprendimas turi būti naudojamas ir sudaryti sąlygas identifikuoti studentus ir keistis informacija apie studentus tarp švietimo įstaigų.
|
|
42
|
C2.1 I3-2
Skaitmeninio švietimo impulsas
|
Tikslas
|
Įsteigti mokymo ir mokymosi centrai
|
|
Skaičius
|
0
|
20
|
4 ketvirtis
|
2025
|
Pažangos ataskaitos teikiamos siekiant įrodyti, kad buvo įsteigta 20 profesinio mokymo ir mokymosi centrų (CTL), taikomųjų mokslų universitetų (HBO) arba mokslinių tyrimų universitetų (WO).
|
|
43
|
C2.1 I4–1
Skaitmeninės infrastruktūros logistika
|
Tikslas
|
Sukurta pagrindinė duomenų infrastruktūra
|
|
Procentinė dalis
|
0
|
80
|
4 ketvirtis
|
2024
|
Sukuriama pagrindinė duomenų infrastruktūra, apimanti bent 80 proc. iš šių dviejų pagrindinių įgyvendinimo priemonių (KIT): Pasitikėkite KIT ir logistikos renginių KIT.
|
|
44a
|
C2.1 I4-2
Skaitmeninės infrastruktūros logistika
|
Tarpinė reikšmė
|
Skaitmeninės parengties darbo dokumentų rinkinys ir gyvosios laboratorijos
|
Sukurtas skaitmeninės parengties darbo dokumentų rinkinys ir sujungtos gyvosios laboratorijos
|
|
|
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Sukuriamas Nyderlandų logistikos sektoriui skirtas skaitmeninės parengties darbo paketas. Prie pagrindinės duomenų infrastruktūros prijungiamos ne mažiau kaip 4 gyvosios laboratorijos.
|
|
46
|
C2.2 I1–1
Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)
|
Tarpinė reikšmė
|
Užbaigtas ERTMS planavimo tyrimas „Kijfhoek–Belgijos siena“
|
Baigtas geležinkelių eismo projektavimas
|
|
|
|
4 ketvirtis
|
2022
|
Geležinkelių eismo projektas baigiamas kaip geležinkelio kelio atkarpos tarp Kijfhoek ir Belgijos sienos planavimo tyrimo dalis. Geležinkelių eismo projekte turi būti įrodyta, kad būtini eismo valdymo pakeitimai atitinka atitinkamus teisės aktus ir reglamentus dėl geležinkelių saugos ir sąveikos.
|
|
47
|
C2.2 I1-2
Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)
|
Tarpinė reikšmė
|
Užbaigtas ERTMS planavimo tyrimas Šiaurės Nyderlanduose
|
Užbaigtas funkcinis integruotos sistemos projektavimas ir geležinkelių eismo projektavimas
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2023
|
Funkcinės integruotos sistemos projektavimas ir geležinkelių eismo projektavimas baigiami kaip Šiaurės Nyderlandų geležinkelių kelio ruožų planavimo tyrimo dalis. Geležinkelių eismo projektu įrodoma, kad būtini eismo valdymo pakeitimai atitinka atitinkamus geležinkelių saugos ir sąveikos teisės aktus ir reglamentus ir kad parengtas susijęs funkcinis integruotos sistemos projektas.
|
|
48
|
C2.2 I1-3
Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)
|
Tikslas
|
Geležinkelių GSM stiebų, kuriuos galima eksploatuoti naudojant ERTMS sistemą, skaičius
|
|
Skaičius
|
0
|
152
|
2 ketvirtis
|
2026
|
152 bazinės siųstuvų-imtuvų stotys (GSM-Geležinkelių stiebai) turi gebėti veikti pagal ERTMS sistemą.
|
|
49
|
C2.2 I1-4
Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)
|
Tarpinė reikšmė
|
ERTMS pritaikytos logistikos sistemos
|
IT logistikos sistema gali priimti ir apdoroti ERTMS ir (arba) CSS informaciją
|
|
|
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Trečiosios šalies atliekama kontrole patvirtinama, kad IT logistikos sistemos gali gauti ir apdoroti teisingą ERTMS informaciją.
|
|
50
|
C2.2 I1-5 Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)
|
Tarpinė reikšmė
|
Centrinė saugos sistema
|
Centrinė saugos sistema atitinka reikalavimus
|
|
|
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Centrinė saugos sistema (CSS) turi atitikti „ProRail“ patvirtintas technines sąveikos specifikacijas.
|
|
51
|
C2.2 I2-1
Saugus, pažangus ir tvarus judumas
|
Tikslas
|
Išmanieji eismo valdymo prietaisai
|
|
Skaičius
|
0
|
402
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Prie Nacionalinės miesto duomenų prieigos platformos turi būti prijungti ne mažiau kaip 402 išmanieji eismo valdymo įtaisai („Intelligente Verkeersregelinstallaties“).
|
|
53
|
C2.2 I2-3
Saugus, pažangus ir tvarus judumas
|
Tikslas
|
Ateities atsparaus judumo skaitmeninė infrastruktūra (DITM)
|
|
EUR
|
0
|
29 700 000
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Įsipareigojama skirti 29 700 000 EUR inovacijų subsidijų, o 90 proc. jų nacionalinė vyriausybė išmoka atrinktam įmonių konsorciumui, kad būtų sukurta būsimo atsparaus judumo skaitmeninė infrastruktūra.
|
|
54
|
C2.2 I2-4
Saugus, pažangus ir tvarus judumas
|
Tikslas
|
Nacionaliniame judumo duomenų prieigos punkte esantys duomenų rinkiniai
|
|
Skaičius
|
0
|
20
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Bent 20 duomenų rinkinių skelbiami internete Nacionalinio judumo duomenų prieigos taško platformoje.
|
|
55
|
C2.2 I3–1
Pažangiosios pakelės stotys (iWKS)
|
Tikslas
|
Įrengtų pažangiųjų pakelės stočių skaičius
|
|
Skaičius
|
0
|
152
|
4 ketvirtis
|
2023
|
Turi būti įrengta ne mažiau kaip 152 pažangiosios pakelės stotys, t. y. fiziškai išdėstytos ir veikiančios.
|
|
56
|
C2.2 I3-2
Pažangiosios pakelės stotys (iWKS)
|
Tikslas
|
Galutinis papildomų pažangių pakelės stočių skaičius
|
|
Skaičius
|
152
|
394
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Turi būti įrengtos arba veikti ne mažiau kaip 394 pažangiosios pakelės stotys, kad jas būtų galima įrengti ateityje.
|
|
58
|
C2.3 R1-1
Viešosios informacijos valdymas (Atviros vyriausybės aktas)
|
Tarpinė reikšmė
|
Atviros vyriausybės įstatymo įsigaliojimas
|
Įstatymo nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
2 ketvirtis
|
2022
|
Įsigalioja Atviros vyriausybės įstatymas. Aktu, inter alia, išplečiama skaidrumo reikalavimų taikymo sritis įtraukiant Parlamentą, Teismų tarybą, Valstybės Tarybą, Bendrąją audito tarnybą ir nacionalinį ombudsmeną, įtraukiama institucijų, kurioms taikomi šie skaidrumo reikalavimai, pareiga aktyviai atskleisti informaciją, sutrumpinamas prašymų pateikti informaciją nagrinėjimo laikotarpis ir įsteigiama patariamoji taryba skaidrumo klausimais. Šiuo aktu užtikrinama, kad piliečiai, spauda ir žiniasklaida, Parlamento nariai ir jų darbuotojai galėtų lengvai gauti viešojo sektoriaus informaciją skaitmeniniu būdu. Pareiga aktyviai atskleisti tam tikrų kategorijų informaciją (Atviros vyriausybės įstatymo 3 straipsnio 3 dalis) gali įsigalioti etapais, kurie kartais nustatomi Karališkuoju dekretu.
|
|
59
|
C2.3 R1-2
Viešosios informacijos valdymas (Atviros vyriausybės aktas)
|
Tarpinė reikšmė
|
Atnaujintų informacijos valdymo gerinimo veiksmų planų paskelbimas
|
Atnaujinto veiksmų plano paskelbimas centrinės valdžios organizacijose
|
|
|
|
4 ketvirtis
|
2022
|
Centrinės valdžios organizacijos (12 ministerijų, įskaitant jų autonomines administracines įstaigas ir agentūras) skelbia atnaujintus veiksmų planus, kuriais siekiama pagerinti jų informacinių sistemų skaitmeninį prieinamumą.
Atnaujintuose ministerijų veiksmų planuose atsižvelgiama į šiuos 8 prioritetus:
1.Sukurti atitinkamą savo valdymo sistemą ministerijų, autonominių administracinių įstaigų ir agentūrų lygmeniu.
2.Atlikti pradinį matavimą ministerijos informacinėje sistemoje.
3.Kokybės sistemos ar panašių IV sistemos funkcijų įgyvendinimas.
4.Parlamento dokumentų įgyvendinimas pagrindiniuose departamentuose.
5.Nacionalinių komponentų prisijungimas prie platformos „Open Government Information“ (PLOOI).
6.Centrinės valdžios e. pašto archyvavimo vadovo įgyvendinimas.
7.Pranešimų programėlių politikos linijos įgyvendinimas.
8.Internetinio archyvavimo įgyvendinimas pagal atitinkamą preliminariąją sutartį.
|
|
60
|
C2.3 R1-3
Viešosios informacijos valdymas (Atviros vyriausybės aktas)
|
Tarpinė reikšmė
|
Atviros vyriausybės akto platforma
|
Prieinama platforma
|
|
|
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Atviros vyriausybės akto platforma turi būti prieinama ir joje turi būti bent 330 000 dokumentų, priklausančių bent 4 iš 17 Atviros vyriausybės akto 3.3 straipsnyje išvardytų informacijos kategorijų.
|
|
61
|
C2.3 I1–1
Gynybos ministerijos IT infrastruktūros atnaujinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Įgyvendinti kibernetinio saugumo veiksmai
|
Įgyvendinti kibernetinio saugumo veiksmai
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2024
|
Gynybos ministerija įgyvendina šiuos kibernetinio saugumo veiksmus:
-Saugumo operacijų centro gynybos ir stebėsenos pajėgumų stiprinimas;
-identifikavimo ir prieigos valdymo sistemos patobulinimai siekiant sukurti saugesnę bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis aplinką;
-sprendimo dėl keitimosi mažai įslaptinta informacija (LGI) ir labai įslaptinta informacija (HGI) įgyvendinimas; ir
-Skaitmeninės prieigos prie duomenų centrų kontrolės sprendimo įgyvendinimas.
|
|
62
|
C2.3 I1-2
Gynybos ministerijos IT infrastruktūros atnaujinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Gynybos ministerijos civiliai darbuotojai, dirbantys nuotoliniu būdu per saugų tinklą
|
Gynybos ministerijos civiliai darbuotojai gali naudotis saugiu tinklu
|
|
|
|
4 ketvirtis
|
2024
|
Gynybos ministerijos civiliams darbuotojams turi būti prieinamas saugus nuotolinis tinklas, įskaitant: a) ryšio priemonės (balso, vaizdo ir pokalbių); b) tiesioginės virtualios darbo vietos; c) vienodos bendradarbiavimo erdvės; ir d) pagrindinės taikomosios programos (įskaitant apdorojimo prezentacijas, skaičiuokles, verslo internetą ir spausdinimo įrangą).
|
|
63
|
C2.3 I1-3
Gynybos ministerijos IT infrastruktūros atnaujinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Modernizuoti tinklai ir perėjimas prie naujos IT infrastruktūros
|
Tinklo modernizavimas ir perėjimas prie naujos IT infrastruktūros
|
|
|
|
3 ketvirtis
|
2025
|
Gynybos ministerijos duomenų centrui suteikiama nauja tinklo įranga. Vidinė taikomoji programa perkeliama į naują duomenų centro infrastruktūrą ir prieglobos platformas.
|
|
64
|
C2.3 I1-4
Gynybos ministerijos IT infrastruktūros atnaujinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Gynybos ministerijos civiliai darbuotojai, galintys naudotis papildomomis nuotolinio darbo patalpomis
|
Atnaujintas kontaktinis centras, kuriuo gali naudotis Gynybos ministerijos civiliai darbuotojai
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2026
|
Atnaujintas kontaktinis centras turi būti prieinamas Gynybos ministerijos civiliams darbuotojams.
|
|
65
|
C2.3 I2–1
Baudžiamosios teisenos grandinės skaitmeninimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Veikia skaitmeninis portalas, skirtas oficialiai komunikacijai baudžiamosiose bylose
|
Veikia skaitmeninis portalas
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2023
|
Skaitmeninis skaitmeninės komunikacijos portalas turi veikti ir būti prieinamas piliečiams, sudarant sąlygas oficialiam bendravimui baudžiamosiose bylose su aukomis, advokatais ir nusikaltėliais (įskaitant pranešimų teikimą) skaitmeniniu būdu.
|
|
66
|
C2.3 I2-2
Baudžiamosios teisenos grandinės skaitmeninimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Operatyvinis skaitmeninis dažnų nusikaltimų bylų tvarkymas
|
Operatyvinis skaitmeninis dažnų nusikaltimų bylų tvarkymas
|
|
|
|
4 ketvirtis
|
2023
|
Visos kategorijos „Dažnas nusikalstamumas“ („veel voorkomende criminaliteit“, VVC) baudžiamosios bylos gali būti tvarkomos skaitmeniniu būdu.
Policijos pranešimai (proces-verbaal) inicijuojami skaitmeniniu būdu, o sprendimai baudžiamosiose bylose kuriami ir tvarkomi skaitmeniniu būdu.
Įrodymai – vaizdo ir garso medžiaga apie baudžiamąsias bylas, priskiriamas kategorijai „Dažni nusikaltimai“, – turi būti skaitmeniniu būdu prieinami policijai, prokuratūrai ir teisminėms institucijoms.
|
C.3 sudedamoji dalis. Būsto rinkos tobulinimas ir realių energijos sąnaudų didinimas
Šiuo Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama padėti spręsti problemas, su kuriomis susiduria Nyderlandų būsto rinka. Ją sudaro penkios reformos ir trys investicijos, skirtos i) Nyderlandų mokesčių sistemos ypatumams, kuriais pirmenybė teikiama tam tikrų rūšių gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuosavybei, pašalinti, ii) statybos veiklos Nyderlanduose spartinimui ir atvėrimui ir iii) privačiojo ir viešojo nekilnojamojo turto energijos vartojimo efektyvumo didinimui teikiant renovacijos subsidijas. Šio komponento priemonėmis siekiama sumažinti nelygybę būsto rinkoje pašalinant mokesčių iškraipymus ir kartu didinant (įperkamo) būsto pasiūlą centralizuotai planuojant naujų būstų pasiūlą, šalinant kliūtis statybos planavimo procese ir teikiant viešąsias investicijas, kad būtų galima pradėti įgyvendinti gyvenamųjų namų statybos projektus. Juo taip pat siekiama, kad socialinė nuoma labiau priklausytų nuo pajamų, leidžiant nuomininkams, gaunantiems didesnes pajamas, didinti nuomą. Investicijomis į antrą komponento dalį siekiama didinti viešųjų ir privačių pastatų energijos vartojimo efektyvumą, įskaitant intervencines priemones, pavyzdžiui, šilumos siurblių ir saulės energijos katilų įrengimą, taip pat būstų izoliacijos gerinimą.
Komponentu siekiama prisidėti prie Nyderlandams skirtų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, visų pirma mažinti namų ūkių įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą ir būsto rinkos iškraipymus, be kita ko, remiant privačiojo nuomos sektoriaus plėtrą ir imantis veiksmų būsto pasiūlai didinti (2019 m. šaliai skirta 1 rekomendacija, 2022 m. šaliai skirta 1 rekomendacija) ir „mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro (…) didinant energijos vartojimo efektyvumą, visų pirma pastatuose“ (2022 m. šaliai skirta 4 rekomendacija) ir „su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į (…) energijos vartojimo efektyvumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategijas (…)“ (2019 m. šaliai skirta 3 rekomendacija).
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų, nustatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), aprašymą.
3.1.Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
R1 reforma. Laisvos nuosavybės vertės santykio padidėjimas
Šia reforma padidinamas laisvos disponavimo vertės santykis (leegwaarderatio) Nyderlandų mokesčių sistemoje. Dabartinis privataus turto apmokestinimas reiškia, kad nekilnojamojo turto, kuris nėra savininko užimtas, vertinimo vertė pervertina tikrąją turto vertę. Todėl išnuomoto turto vertė koreguojama laisvos nuosavybės vertės santykiu, faktiškai įvedant mokesčių nuolaidą nekilnojamojo turto savininkams. Santykio didinimo tikslas – geriau suderinti nuomojamo turto apmokestinimą su faktine ekonomine verte, kurią jis suteikia nekilnojamojo turto savininkams, taip sumažinant būsto rinkos iškraipymus.
Nuomojamo turto, kurio metinė nuoma viršija 5 proc. atitinkamos savivaldybės (t. y. Waardering Onroerende Zaken (WOZ)) nustatytos turto vertinimo vertės, ir susijusioms šalims nuomojamo turto santykis padidinamas iki 100 proc., faktiškai panaikinant mokesčių nuolaidą. Nuomojamo turto, kurio metinis nuomos mokestis yra ne didesnis kaip 5 proc. vertinimo vertės, santykis padidinamas bent 25 procentiniais punktais, palyginti su 2022 m. taikytu santykiu. Laisvos nuosavybės vertė netaikoma nuomojamam turtui, su kuriuo sudaryta laikinos nuomos sutartis, tokiu atveju faktiškai panaikinant mokesčių nuolaidą.
Reforma baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d.
C3.1 R2 reforma. Laipsniškas dovanoms, skirtoms būsto pirkimui finansuoti, taikomo atleidimo nuo mokesčių panaikinimas
Šia reforma dviem etapais bus panaikintas atleidimas nuo mokesčių už dovanas, skirtas jaunimo būsto pirkimui finansuoti. 2022 m. kiekvienas 18–40 metų amžiaus asmuo turi teisę į vienkartinį atleidimą nuo mokesčio už dovanų, kurių vertė neviršija 106 671 EUR, gavimą, jei dovanota suma naudojama pirmajam asmens (savininko užimtam) būstui įsigyti. Nuo 2023 m. sausio 1 d. atleidimas nuo mokesčio sumažinamas bent 70 proc., palyginti su 2022 m. atleidimu nuo mokesčio. Jis panaikinamas nuo 2024 m. sausio 1 d. Reforma siekiama sumažinti tiek būsto rinkos iškraipymus, tiek nelygybę.
Reforma baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2024 m. kovo 31 d.
R3 reforma. Centralizuotas būsto pasiūlos didinimo planavimas
Šios reformos tikslas – padidinti būsto pasiūlą. Reformą sudaro būstų, kurie turi būti pastatyti arba pertvarkyti pagal kitą paskirtį kiekvienoje provincijoje, skaičiaus nustatymas ir stebėsenos sistemos sukūrimas.
R4 reforma. Padidinti nuomos priklausomumą nuo pajamų
Šia reforma padidinama suma, kuria per metus gali būti didinami nuomos mokesčiai vidutines ir dideles pajamas gaunantiems socialinio būsto nuomininkams. Nuo 2022 m. sausio 1 d. naujas didžiausias mėnesinio nuomos mokesčio padidinimas yra 50 EUR vidutines pajamas gaunantiems nuomininkams ir 100 EUR dideles pajamas gaunantiems nuomininkams. Šia reforma siekiama geriau suderinti nuomos ir nuomininko pajamas ir sudaryti sąlygas tikslingiau teikti įperkamą būstą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, kartu padedant būsto bendrovėms didinti investicijas į naują nuomojamą nekilnojamąjį turtą.
Reforma turėjo būti įgyvendinta iki 2022 m. kovo 31 d.
R5 reforma. Gyvenamųjų namų statybos proceso ir procedūrų spartinimas
Šia reforma siekiama pašalinti kliūtis, trukdančias Nyderlanduose vykdyti statybos procesų planavimo ir leidimų išdavimo procedūras. Pirmiausia atitinkama ministerija parengia veiksmų planą laiško Parlamentui forma. Veiksmų plane pateikiamas veiksmų, kuriais siekiama paspartinti planavimo ir leidimų išdavimo procedūras, sąrašas ir jų įgyvendinimo tvarkaraštis. Antrame etape turi būti įgyvendintas didelis nustatytų veiksmų rinkinys. Tai apima bent i) veiksmus, kuriais gerinamos savivaldybių ir statybos bendrovių žinios apie planavimo procedūras, ii) ekspertų grupės, kuri gali padėti savivaldybėms ir būsto bendrovėms paspartinti procedūras, reikalingas naujiems būstams realizuoti, sudarymą ir iii) nacionalinės grupės, kuri gali padėti savivaldybėms šalinti planavimo procedūrų kliūtis, sukūrimą, iv) sistemos, skirtos stebėti procedūrų paspartinimo pažangą, sukūrimą.
Reforma baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2024 m. kovo 31 d.
C3.1 I1 investicija. Naujų statybos projektų atvėrimas
Šių investicijų tikslas – suteikti savivaldybėms priemonių imtis būtinų investicijų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos gyvenamųjų namų statybai. Investicijas sudaro finansinė parama savivaldybėms pagal subsidijų schemas.
C3.2 I1 investicija. Viešojo sektoriaus nekilnojamojo turto tvarumo subsidijų schema
Šių investicijų tikslas – padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti viešojo nekilnojamojo turto išmetamą CO2 kiekį. Investicijas sudaro finansinė parama renovacijai arba energijos vartojimo efektyvumo intervencinėms priemonėms.
C3.2 I2 investicija. Investicinės subsidijos tvariai energijai ir energijos taupymui
Šių investicijų tikslas – pagerinti būstų energijos vartojimo efektyvumą. Investicijas sudaro subsidijos namų ūkiams ir namų savininkų asociacijoms energijos taupymo intervencinėms priemonėms.
3.2.Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris
|
Priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė / tikslas
|
Vardas, pavardė
|
Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)
|
Kiekybiniai rodikliai (tikslų)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetas
|
Pradinė reikšmė
|
Tikslas
|
Q
|
Metai
|
|
|
67
|
C3.1 R1-1
Laisvos nuosavybės vertės santykio didinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Teisės aktų, kuriais didinamas laisvos nuosavybės vertės santykis, įsigaliojimas
|
Teisės akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2023
|
Teisės aktų, kuriais didinamas laisvos nuosavybės vertės santykis, įsigaliojimas. Nuomojamo turto, kurio metinis nuomos mokestis viršija 5 proc. atitinkamos savivaldybės (t. y. Waardering Onroerende Zaken (WOZ)) nustatytos turto vertinimo vertės, ir susijusioms šalims nuomojamo turto santykis padidinamas iki 100 proc. Nuomojamo turto, kurio metinis nuomos mokestis yra ne didesnis kaip 5 proc. vertinimo vertės, santykis padidinamas bent 25 procentiniais punktais, palyginti su 2022 m. taikytu santykiu. Laisvo turto vertė netaikoma nuomojamam turtui, su kuriuo sudaryta laikinos nuomos sutartis.
|
|
68
|
C3.1 R2-1
Laipsniškas atleidimas nuo mokesčių už dovanas, skirtas būsto pirkimui finansuoti
|
Tarpinė reikšmė
|
Teisės akto, kuriuo dviem etapais laipsniškai panaikinamas atleidimas nuo mokesčių už dovanas, skirtas būsto pirkimui finansuoti, įsigaliojimas
|
Teisės akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2024
|
Teisės aktų, kurie apima šiuos du laipsniško atleidimo nuo mokesčio už dovanas, skirtas būsto pirkimui finansuoti, panaikinimo etapus, įsigaliojimas:
(1)nuo 2023 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 70 proc. sumažinti didžiausią atleidimą nuo mokesčio už dovanas, skirtas būsto pirkimui finansuoti, palyginti su 2022 m. didžiausiu atleidimu nuo mokesčio;
(2)atleidimo nuo mokesčių panaikinimą nuo 2024 m. sausio 1 d.
|
|
69
|
C3.1 R3-1
Centralizuotas būsto pasiūlos didinimo planavimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Nacionalinės vyriausybės ir provincijų susitarimai dėl 900 000 naujų būstų realizavimo
|
Nacionalinės vyriausybės ir provincijų susitarimų pasirašymas
|
|
|
|
4 ketvirtis
|
2022
|
Nacionalinės vyriausybės ir provincijų susitarimų dėl naujų būstų, kurie turi būti pastatyti iki 2030 m., skaičiaus pasirašymas, be kita ko, pertvarkant. Susitarimuose nustatomas naujų būstų, kurie turi būti pastatyti kiekvienoje provincijoje, skaičius ir tų naujų būstų, kurie turi būti įperkami, skaičius. Bendras provincijų naujų būstų skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 900 000 būstų, iš kurių ne mažiau kaip 600 000 turi būti įperkami būstai.
Įperkamas būstas apibrėžiamas kaip a) socialinis nuomojamas būstas, b) nuomojamas būstas, kurio didžiausia nuomos kaina 2022 m. yra 1 000 EUR per mėnesį, ir c) savininkų užimtas būstas, kurio kaina yra mažesnė už didžiausią būsto, kurio hipoteka garantuojama nacionaline hipotekos garantija (NHG), pirkimo kainą arba jai lygi. Didžiausias b punkte nurodytas nuomos mokestis vėlesniais metais gali būti koreguojamas, jei tai pateisinama politikos ir ekonomikos pokyčiais, pavyzdžiui, kainų ar pajamų pokyčiais. Visi koregavimai, visų pirma susiję ne tik su indeksavimu, bet ir su kainų ir pajamų pokyčiais, turi būti tinkamai pagrįsti.
|
|
70
|
C3.1 R3-2
Centralizuotas būsto pasiūlos didinimo planavimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Provincijų ir savivaldybių susitarimai dėl 900 000 naujų būstų realizavimo
|
Provincijų ir savivaldybių susitarimų pasirašymas
|
|
|
|
2 ketvirtis
|
2023
|
Provincijų ir savivaldybių susitarimų dėl savivaldybei būdingo naujų būstų skaičiaus, kuris turi būti realizuotas siekiant iki 2030 m. nacionaliniu lygmeniu realizuoti 900 000 naujų būstų, be kita ko, pertvarkant, iš kurių bent 600 000 turi būti įperkami, pasirašymas. Šiuose susitarimuose turi būti bent šie elementai:
(1)siektinos reikšmės, susijusios su konkrečiai savivaldybei skirtu įgyvendintinų būstų skaičiumi, atskirai nurodant įperkamų būstų skaičių,
(2)nuostata, kurioje nurodomi naudotini valstybės ištekliai ir priemonės, ir
(3)naujų būstų realizavimo tvarkaraštis.
Įperkamas būstas apibrėžiamas kaip a) socialinis nuomojamas būstas, b) nuomojamas būstas, kurio didžiausia nuomos kaina 2022 m. yra 1 000 EUR per mėnesį, ir c) savininkų užimtas būstas, kurio kaina yra mažesnė už didžiausią būsto, kurio hipoteka garantuojama nacionaline hipotekos garantija (NHG), pirkimo kainą arba jai lygi. Didžiausias b punkte nurodytas nuomos mokestis vėlesniais metais gali būti koreguojamas, jei tai pateisinama politikos ir ekonomikos pokyčiais, pavyzdžiui, kainų ar pajamų pokyčiais. Visi koregavimai, visų pirma susiję ne tik su indeksavimu, bet ir su kainų ir pajamų pokyčiais, turi būti tinkamai pagrįsti.
|
|
71
|
C3.1 R3-3
Centralizuotas būsto pasiūlos didinimo planavimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Pradėjo veikti susitarimų su savivaldybėmis įgyvendinimo stebėsenos sistema
|
Stebėsenos sistemos įdiegimas
|
|
|
|
3 ketvirtis
|
2023
|
Įdiegiama stebėsenos sistema, skirta stebėti provincijų ir savivaldybių pasirašytų susitarimų įgyvendinimo pažangą, t. y. stebėti naujų būstų įrengimo pažangą.
|
|
72
|
C3.1 R3-4
Centralizuotas būsto pasiūlos didinimo planavimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo nustatomi papildomi veiksmai, kurių valstybė imasi siekdama užtikrinti susitarimų dėl naujų būstų statybos ar pertvarkymo vykdymą, įsigaliojimas
|
Įstatymo nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Įstatymo, kuriuo nacionalinei vyriausybei leidžiama imtis administracinių ar teisinių veiksmų, jei nesilaikoma įsipareigojimų pagal provincijų ar regioninius susitarimus dėl naujų būstų statybos ar pertvarkymo, įsigaliojimas. Į įstatymą įtraukiamos nuostatos, pagal kurias vyriausybei leidžiama nustatyti, pasiekti ir įgyvendinti naujų būstų statybos ir pertvarkymo tikslus.
|
|
73
|
C3.1 R4–1
Padidinti pajamų priklausomybę nuo nuomos
|
Tarpinė reikšmė
|
Teisės akto, kuriuo siekiama padidinti didžiausią metinį nuomos mokesčio padidinimą vidutines ir dideles pajamas gaunantiems nuomininkams, gyvenantiems socialiniuose būstuose, įsigaliojimas
|
Teisės akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2022
|
Teisės akto, kuriuo nuo 2022 m. sausio 1 d. galimas didžiausias leistinas mėnesinis socialinio būsto nuomos mokesčio padidinimas padidinamas iki 50 EUR vidutines pajamas gaunantiems nuomininkams ir iki 100 EUR dideles pajamas gaunantiems nuomininkams, įsigaliojimas.
Vidutinių pajamų nuomininkai apibrėžiami kaip turintys metines pajamas nuo 47 948 EUR iki 56 527 EUR (vieno asmens namų ūkiai) arba nuo 55 486 EUR iki 75 369 EUR (kelių asmenų namų ūkiai) (2022 m. kainų lygis). Didelių pajamų nuomininkai apibrėžiami kaip nuomininkai, kurių metinės pajamos viršija viršutinę šių maržų ribą.
|
|
74
|
C3.1 R5–1
Gyvenamųjų namų statybos proceso ir procedūrų spartinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Paskelbtas laiškas Parlamentui dėl planavimo proceso kliūčių, kuriame nurodomi galimi sprendimai
|
Laiško Parlamentui paskelbimas
|
|
|
|
4 ketvirtis
|
2022
|
Vidaus reikalų ir Karalystės santykių ministerijos laiško Parlamentui, kuriame nurodomi veiksmai, kaip pašalinti kliūtis, dėl kurių vilkinamas planavimo procesas, leidimų išdavimas ir teisinės procedūros, susijusios su gyvenamųjų pastatų projektais, paskelbimas, be kita ko, prireikus iš dalies keičiant teisės aktus; ir veiksmų įgyvendinimo tvarkaraštis su konkrečiais veiksmais.
|
|
75
|
C3.1 R5-2
Gyvenamųjų namų statybos proceso ir procedūrų spartinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Būsto projektų planavimo proceso paspartinimo veiksmai
|
Laiške Parlamentui nurodytų esminių veiksmų įgyvendinimas
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2024
|
Siekiant paspartinti gyvenamųjų pastatų projektų planavimo procesą, turi būti imtasi esminių veiksmų, nurodytų laiške Parlamentui pagal 74 tarpinę reikšmę. Tai apima bent i) veiksmus, kuriais gerinamos savivaldybių ir statybos bendrovių žinios apie planavimo procedūras, ii) ekspertų grupės, kuri gali padėti savivaldybėms ir būsto bendrovėms paspartinti procedūras, reikalingas naujiems būstams įrengti, sudarymą ir iii) nacionalinės grupės, kuri gali padėti savivaldybėms šalinti planavimo procedūrų kliūtis, sukūrimą, iv) procedūrų paspartinimo pažangos stebėsenos sistemos sukūrimą.
|
|
77
|
C3.1 I1-2
Naujų statybos projektų atvėrimas
|
Tikslas
|
Statybos darbai (1 skirsnis)
|
|
Skaičius
|
0
|
10 000
|
4 ketvirtis
|
2024
|
Patvirtinama finansinė parama savivaldybėms pagal subsidijų schemą. Pradedama statyti 10 000 būstų. Gyvenamųjų namų statybos projektų pradžia pagal šį tikslą apibrėžiama kaip pastatų, kuriuose yra gyvenamieji būstai, pamatų įrengimo darbų pradžia.
|
|
79
|
C3.1 I1-4
Naujų statybos projektų atvėrimas
|
Tikslas
|
Statybos darbai (2 skirsnis)
|
|
Skaičius
|
10 000
|
40 000
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Patvirtinama finansinė parama savivaldybėms pagal subsidijų schemas. Pradedama statyti dar 30 000 būstų. Gyvenamųjų namų statybos projektų pradžia pagal šį tikslą apibrėžiama kaip darbų, susijusių su 1) pastatų, kuriuose yra gyvenamieji namai, pamatais, 2) negyvenamųjų pastatų pertvarkymu į gyvenamuosius pastatus arba 3) esamų gyvenamųjų pastatų plėtra, pradžia.
|
|
80
|
C3.1 I1-5
Naujų statybos projektų atvėrimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai
|
Paskelbta prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų, atitinkančių būtiniausius standartus, nustatytus atitinkamuose paktuose pagal patvirtintas subsidijų paraiškas, ataskaita
|
|
|
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Nacionalinė vyriausybė paskelbia ataskaitą. Ataskaitoje pateikiami kokybiniai prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų, atitinkančių būtiniausius standartus, nustatytus atitinkamuose paktuose pagal patvirtintas subsidijų paraiškas, įrodymai. Sandoriai – tai provincijų, savivaldybių ir kitų gyvenamųjų ir komercinių pastatų statybos proceso suinteresuotųjų subjektų susitarimai, kuriais suinteresuotieji subjektai įsipareigoja laikytis minimalių prie klimato kaitos prisitaikančios statybos privačioje ir viešojoje žemėje standartų, susijusių su apsauga nuo karščio, sausros, pluvialinių, upių ir pakrančių potvynių, taip pat su gamtos įtraukumu.
|
|
81
|
C3.2 I1–1
Viešojo sektoriaus nekilnojamojo turto tvarumo subsidijų schema
|
Tarpinė reikšmė
|
Reglamento, kuriuo nustatoma renovacijos subsidijų schema, įsigaliojimas
|
Reglamento nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
2 ketvirtis
|
2022
|
Reglamento, kuriuo nustatoma renovacijos subsidijų schema, įsigaliojimas. Pagal subsidijų schemą teikiamos subsidijos viešojo nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, vietos administracijų pastatų arba švietimo ir sveikatos įstaigų pastatų, savininkams, siekiant pagerinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą.
|
|
82
|
C3.2 I1-2
Viešojo sektoriaus nekilnojamojo turto tvarumo subsidijų schema
|
Tikslas
|
Pagal sistemą subsidijuojamų patvirtintų renovacijos ir energijos vartojimo efektyvumo intervencinių priemonių metinio išmetamo CO2 kiekio sumažinimo suma (kilogramais)
|
|
Išmetamo CO2 kiekio sumažinimo kilotonomis per metus
|
0
|
89.2
|
1 ketvirtis
|
2025
|
Taikant patvirtintas energijos vartojimo efektyvumo intervencines priemones pagal subsidijų schemą, išmetamas CO2 kiekis sumažinamas 89,2 kilotonos per metus, kaip apskaičiuota ex ante.
|
|
83
|
C3.2 I2–1
Investicinės subsidijos tvariai energijai ir energijos taupymui
|
Tikslas
|
Investicinė subsidija tvariai energijai ir energijos taupymui namų ūkiuose (ISDE)
|
|
Subsidijuojamų intervencinių priemonių skaičius
|
605 320
|
820 634
|
1 ketvirtis
|
2026
|
Kaip matyti iš sprendimo dėl išmokėjimo, pagal investicijų subsidiją tvariai energijai ir energijos taupymui (pavyzdžiui, saulės energijos katilams, izoliacijai, šilumos siurbliams) baigiama taikyti bent 215 314 papildomų intervencinių priemonių. Intervencinėmis priemonėmis pirminės energijos poreikis vidutiniškai sumažinamas bent 30 proc., kaip matyti iš Nyderlandų įmonių agentūros (RVO) parengtos ataskaitos, kurioje, remiantis nustatyta ir objektyvia metodika, modeliuojamas sutaupytos energijos kiekis. Reikalavimas vidutiniškai bent 30 proc. sumažinti pirminės energijos poreikį konkrečiai taikomas visoms intervencinėms priemonėms, subsidijuojamoms pagal 83 ir 128 siektinas reikšmes.
|
|
83a
|
C3.2 I2-2
Investicinės subsidijos tvariai energijai ir energijos taupymui
|
Tikslas
|
Investicinė subsidija tvariai energijai ir energijos taupymui namų savininkų asociacijoms (SVVE)
|
|
EUR
|
0
|
40 000 000
|
4 ketvirtis
|
2025
|
Bent 40 000 000 EUR išmokama namų savininkų asociacijoms pagal investicijų subsidiją tvariai energijai ir energijos taupymui namų savininkų asociacijoms (SVVE).
|
D.4 sudedamoji dalis. DARBO RINKOS, PENSIJŲ IR ATEITIES IŠSILAVINIMAS
Šio Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento, kurį sudaro keturios reformos ir šešios investicijos, tikslas – i) parengti darbo rinką ir pensijų sistemą dabartiniams ir būsimiems iššūkiams ir ii) kovoti su mokymosi praradimu dėl pandemijos, kartu skatinant skaitmenines inovacijas švietimo srityje. Į šį komponentą įtrauktomis priemonėmis siekiama sumažinti darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų skirtumus ir kovoti su fiktyviu savarankišku darbu, taip pat investuoti į tvarias darbo jėgos įsidarbinimo galimybes pasitelkiant kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes. Be to, planuojama reformuoti antrąją pensijų sistemos pakopą, kad ji būtų geriau pritaikyta prie kintančios darbo rinkos, kartu didinant kartų tarpusavio teisingumą, skaidrumą ir atsparumą sukrėtimams. Švietimo srityje planuojamos priemonės, skirtos kovoti su švietimo praradimu dėl mokyklų uždarymo COVID-19 pandemijos metu. Komponentas taip pat apima investicijas, kuriomis skatinamos skaitmeninės inovacijos švietimo srityje.
Komponentu siekiama prisidėti prie Nyderlandams skirtų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, visų pirma užtikrinti, kad antroji pensijų sistemos pakopa būtų skaidresnė, kartų atžvilgiu teisingesnė ir atsparesnė sukrėtimams (2019 m. šaliai skirta 1 rekomendacija ir 2022 m. šaliai skirta 1 rekomendacija), sumažinti paskatas savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie neturi darbuotojų, kartu skatinant tinkamą savarankiškai dirbančių asmenų socialinę apsaugą ir kovojant su fiktyviu savarankišku darbu, taip pat sušvelninti COVID-19 krizės poveikį užimtumui (ir socialinį poveikį) ir stiprinti įgūdžius, visų pirma darbo rinkos paribyje esančių asmenų ir neaktyvių asmenų (2019 m. šaliai skirta 2 rekomendacija, 2020 m. šaliai skirta 2 rekomendacija ir 2022 m. šaliai skirta 3 rekomendacija).
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų, nustatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), aprašymą.
4.1.Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
R1 reforma. Savarankiškai dirbančių asmenų atskaitymo sumažinimas
Reformos tikslas – sumažinti skirtingą darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimo tvarką. Didžiausia suma, kurią savarankiškai dirbantis asmuo gali atskaityti iš savo mokesčių, palaipsniui mažinama nuo 6 310 EUR 2022 m. iki 3 710 EUR arba mažiau 2026 m. Didžiausia atskaitoma suma 2030 m. turi pasiekti struktūrinį 1 200 EUR ar mažesnį lygį.
Reforma užbaigiama ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d.
C4.1 R2 reforma. Didesnis tikrumas lanksčios darbo rinkos darbuotojams
Reformos tikslas – suteikti daugiau tikrumo lanksčiai dirbantiems darbuotojams. Reformą sudaro 1) įstatymo dėl didesnio lankstumo darbuotojų tikrumo paskelbimas ir 2) karališkasis dekretas, kuriame numatyta, kad įsigalioja įstatymo elementas, pagal kurį laikiniesiems darbuotojams turi būti taikomos lygiavertės darbo sąlygos, palyginti su įdarbinančiais darbuotojais.
R3 reforma. Pensijų sistemos antrosios pakopos reforma
Šios reformos tikslas – užtikrinti, kad Nyderlandų pensijų sistemos antroji pakopa būtų skaidresnė, teisingesnė, atsparesnė sukrėtimams ir geriau pritaikyta kintančiai darbo rinkai. Reformą sudaro įstatymo, kuriuo reformuojama antroji pensijų sistemos pakopa, įsigaliojimas ir priežiūros institucijos patvirtinimas dėl ne mažiau kaip 66 proc. antrosios pakopos pensijų sistemos draudėjų pensijų turto perkėlimo į naująją pensijų sistemą.
R4 reforma. Kova su fiktyviu savarankišku darbu
Reformos tikslas – sumažinti fiktyvų savarankišką darbą. Reformą sudaro:
a)laišką parlamentui, kuriame aprašomi planuojami fiktyvaus savarankiško darbo mažinimo veiksmai;
b)panaikinti įstatymo, kuriuo panaikinamas darbo santykių vertinimas, vykdymo moratoriumą;
c)įstatymo, kuriuo nustatoma darbo sutarties teisinė prezumpcija, ir Karaliaus dekreto, kuriame numatytas jo įsigaliojimas, paskelbimas; ir
d)darbo santykių apibrėžties vykdymo užtikrinimo sistemos paskelbimas.
R5 reforma. Senatvės rezervo panaikinimas
Reformos tikslas – sumažinti skirtingą samdomųjų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimo tvarką. Reformą sudaro senatvės pensijos rezervo panaikinimas.
C4.1 I1 investicija. Nyderlandai ir toliau mokosi
Investicijų tikslas – remti asmenų padėtį darbo rinkoje ir įsidarbinimo galimybes Nyderlandų darbo rinkoje. Šias investicijas sudaro konsultacijos asmenims profesinio tobulėjimo klausimais, veikla, kuria remiamas asmenų įgūdžių ugdymas, konkretiems sektoriams pritaikytų trajektorijų kūrimas ir subsidijų schemų socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas.
C4.1 I3 investicija. Bedarbių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo biudžetas
Šių investicijų tikslas – padidinti asmenų, kurie gauna laikinas bedarbio pašalpas ir kurių padėtis darbo rinkoje yra silpna, pakartotinį įdarbinimą. Investicijas sudaro finansinė parama mokymo programoms, skirtoms tikslinės grupės asmenų kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui.
C4.2 I1 investicija. Nacionalinė švietimo laboratorija AI
Šių investicijų tikslas – suteikti galimybę naudotis keičiamo masto dirbtinio intelekto (DI) sprendimais, skirtais pradinio ir (arba) vidurinio ugdymo mokymosi procesui. Investicijas sudaro skaitmeninių inovacijų projektai, skirti pradiniam ir (arba) viduriniam ugdymui.
C4.2 I2 investicija. Parama naujokams, kad būtų išvengta mokymosi nuostolių
Šių investicijų tikslas – užkirsti kelią naujų darbuotojų mokymosi nuostoliams dėl COVID-19 pandemijos, pavyzdžiui, dėl mokyklų uždarymo. Pradinės ir vidurinės mokyklos gauna finansavimą, kad galėtų teikti paramą migrantų kilmės vidurinės mokyklos moksleiviams, kurie Nyderlanduose gyvena trumpiau nei dvejus metus, arba migrantų kilmės pradinės mokyklos moksleiviams, kurie Nyderlanduose gyvena trumpiau nei ketverius metus.
Investicijos turi būti įgyvendintos ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.
C4.2 I3 investicija. Parama mokiniams paskutiniais vidurinės mokyklos metais
Šių investicijų tikslas – teikti papildomą paramą moksleiviams paskutiniais vidurinės mokyklos metais, kad būtų sumažinti mokymosi nuostoliai dėl COVID-19 pandemijos, pavyzdžiui, dėl mokyklų uždarymo. Investicijas sudaro Švietimo, kultūros ir mokslo ministerijos sukurta internetinė platforma, kurioje pateikiama mokymosi medžiaga, skirta padėti moksleiviams išlaikyti baigiamąjį egzaminą vidurinėje mokykloje, ir papildomas finansavimas vidurinių mokyklų valdyboms, kad mokyklos galėtų teikti papildomą paramą moksleiviams paskutiniais vidurinės mokyklos metais. Mokyklų, kuriose mokosi palankių sąlygų neturintys mokiniai, valdybos gauna papildomą finansinę paramą.
Investicijos turi būti įgyvendintos ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.
C4.2 I4 investicija. Nešiojamieji kompiuteriai ir planšetiniai kompiuteriai, skirti internetiniam ir hibridiniam švietimui, siekiant kovoti su mokymosi nuostoliais ir juos sumažinti
Investicijomis siekiama padėti mokykloms organizuoti mišrųjį ir internetinį švietimą, kad būtų kovojama su mokymosi nuostoliais, patiriamais dėl COVID-19 pandemijos, pavyzdžiui, dėl mokyklų uždarymo, ir jie būtų mažinami. Investicijas sudaro 75 000 prietaisų (nešiojamųjų kompiuterių ir planšetinių kompiuterių) tiekimas atrinktoms mokykloms, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pradinio ugdymo, vidurinio ugdymo ir profesinio vidurinio ugdymo įstaigų moksleivių internetiniam ir mišriajam švietimui.
Investicijos turėjo būti įgyvendintos iki 2021 m. gruodžio 31 d.
4.2.Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris
|
Priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė / tikslas
|
Vardas, pavardė
|
Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)
|
Kiekybiniai rodikliai (tikslų)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetas
|
Pradinė reikšmė
|
Tikslas
|
Q
|
Metai
|
|
|
84
|
C4.1 R1-1
Savarankiškai dirbančių asmenų atskaitymo sumažinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo sumažinama mokesčių atskaita savarankiškai dirbantiems asmenims, įsigaliojimas
|
Įstatymo nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2023
|
Įstatymo dėl savarankiškai dirbančių asmenų metinės mokesčių atskaitos sumažinimo nuo 6 310 EUR 2022 m. iki 5 660 EUR ar mažiau 2023 m., 5 010 EUR ar mažiau 2024 m., 4 360 EUR ar mažiau 2025 m. ir 3 710 EUR ar mažiau 2026 m. įsigaliojimas. Įstatymu sumažinamas darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimo tvarkos skirtumas.
|
|
85
|
C4.1 R2-1
Didesnis tikrumas lankstiems darbuotojams
|
Tarpinė reikšmė
|
Lyginamųjų įdarbinimo sąlygų įsigaliojimas laikiniesiems darbuotojams, palyginti su samdančioje įmonėje įdarbintais darbuotojais
|
Paskelbimas Oficialiajame leidinyje ir Karaliaus dekreto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Įstatymo dėl didesnio lankstumo darbuotojams tikrumo paskelbimas Oficialiajame leidinyje. Karališkajame dekrete numatoma, kad įstatymo elementas, pagal kurį laikiniesiems darbuotojams turi būti taikomos lygiavertės darbo sąlygos, palyginti su įdarbinančiais darbuotojais, įsigalioja ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d.
|
|
87
|
C4.1 R3–1
Pensijų sistemos antrosios pakopos reforma
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo reformuojama antroji pensijų sistemos pakopa, įsigaliojimas
|
Įstatymo nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2023
|
Įsigaliojo įstatymas, kuriuo reformuojama antroji pensijų sistemos pakopa. Įstatymu panaikinamas sisteminis perskirstymas tarp skirtingų amžiaus grupių (doorsneesystematiek), nustatomas nuo amžiaus nepriklausomas pensijų įmokų tarifas, pagal kurį sukauptos teisės į pensiją atitiktų įmokas, ir nustatomos naujų pensijų sutarčių, grindžiamų pensijų kaupimu kapitalo požiūriu, taisyklės.
Įstatymas nedelsiant taikomas pensijų sutartims, pasirašytoms po įstatymo įsigaliojimo. Įstatyme gali būti numatytas pagrįstas pereinamasis laikotarpis esamoms pensijų sutartims, per kurį esamos pensijų sutartys iš dalies keičiamos, o pensijų turtas pagal esamas pensijų sutartis perkeliamas į naują sistemą. Pensijų sutartims su progresiniu įmokų tarifu naujasis įstatymas gali būti netaikomas.
|
|
88
|
C4.1 R3-2
Pensijų sistemos antrosios pakopos reforma
|
Tarpinė reikšmė
|
Baigti rengti ir paskelbti perėjimo prie naujos pensijų sistemos planai
|
Pereinamojo laikotarpio planų skelbimas pensijų fondų interneto svetainėse
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2025
|
Pensijų fondai savo interneto svetainėse skelbia užbaigtus savo valdomų pensijų sutarčių pereinamojo laikotarpio planus. Šiuose planuose nurodomas darbdavių ir darbuotojų atstovų (t. y. socialinių partnerių) susitarimas dėl naujų pensijų sutarčių sąlygų ir pensijų turto perkėlimo į naują pensijų sistemą.
|
|
89a
|
C4.1 R3-3
Pensijų sistemos antrosios pakopos reforma
|
Tikslas
|
Priežiūros institucijos ataskaitos apie draudėjų pensijų turto perkėlimą į naują pensijų sistemą
|
|
Draudėjų procentinė dalis
|
0
|
66%
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Priežiūros institucijos ataskaita, kuria patvirtinamas bent 66 proc. antrosios pakopos pensijų sistemos draudėjų pensijų turto perkėlimas ne vėliau kaip 2027 m. sausio 1 d.
|
|
90
|
C4.1 R4-1
Kova su fiktyviu savarankišku darbu
|
Tarpinė reikšmė
|
Parlamentui pristatytas fiktyvaus savarankiško darbo mažinimo veiksmų planas
|
Laiškas Parlamentui, kuriame išsamiai aprašomas veiksmų planas
|
|
|
|
4 ketvirtis
|
2022
|
Nyderlandų vyriausybė nusiunčia parlamentui laišką, kuriame išsamiai išdėstomi planuojami fiktyvaus savarankiško darbo mažinimo veiksmai. Joje aprašomi a) veiksmai, kurių reikia imtis siekiant panaikinti įstatymo, kuriuo panaikinamas darbo santykių vertinimas, vykdymo moratoriumą, b) veiksmai, kuriais siekiama sustiprinti viešąjį to įstatymo vykdymą ir padidinti atitinkamų vykdančiųjų agentūrų pajėgumus, ir c) prevenciniai veiksmai prieš fiktyvų savarankišką darbą.
|
|
91
|
C4.1 R4-2
Kova su fiktyviu savarankišku darbu
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo nustatoma darbo sutarties teisinė prezumpcija, įsigaliojimas
|
Įstatymo paskelbimas Oficialiajame leidinyje ir karališkojo laipsnio nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Teisės akto, kuriuo nustatoma teisinė darbo sutarties iki valandinio įkainio prezumpcija, paskelbimas Oficialiajame leidinyje. Karaliaus dekrete numatoma, kad įstatymas įsigalioja ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d.
|
|
91a
|
C4.1 R4-3
Kova su fiktyviu savarankišku darbu
|
Tarpinė reikšmė
|
Darbo santykių apibrėžties vykdymo užtikrinimo sistemos paskelbimas
|
Mokesčių administratoriaus skelbiama vykdymo užtikrinimo sistema
|
|
|
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Mokesčių institucijų vykdymo užtikrinimo sistemos paskelbimas siekiant paaiškinti šios apibrėžties įgyvendinimą. Socialinių reikalų ir užimtumo ministro laiškas parlamentui, kuriame išsamiai aprašoma mokesčių administratorių vykdymo užtikrinimo pažanga, susijusi su šia apibrėžtimi.
|
|
92
|
C4.1 R4-3
Kova su fiktyviu savarankišku darbu
|
Tarpinė reikšmė
|
Panaikintas įstatymo, kuriuo panaikinamas darbo santykių vertinimo reglamentavimas, vykdymo moratoriumas
|
Laiškas Parlamentui, kuriuo panaikinamas vykdymo moratoriumas
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2025
|
Panaikinamas įstatymo, kuriuo panaikinamas darbo santykių vertinimas (Wet deregulering beoordeling arbeidsrelaties), vykdymo moratoriumas.
|
|
92a
|
C4.1 R5-1
Senatvės rezervo panaikinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo dėl senatvės pensijos rezervo panaikinimo įsigaliojimas.
|
Įstatymo nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Įstatymo dėl senatvės pensijos rezervo panaikinimo įsigaliojimas.
|
|
93
|
C4.1 I1–1
Nyderlandai ir toliau mokosi
|
Tikslas
|
Karjeros patarimai, kaip padėti asmenims
|
|
Asmenų, gaunančių karjeros konsultacijas, skaičius
|
0
|
68 705
|
3 ketvirtis
|
2020
|
68 705 asmenys gauna kvalifikuotų karjeros konsultantų teikiamas profesinio tobulėjimo konsultacijas, kad perorientuotų savo karjerą.
|
|
94
|
C4.1 I1-2
Nyderlandai ir toliau mokosi
|
Tikslas
|
Įgūdžių mokymas asmenims remti
|
|
Asmenų, dalyvaujančių įgūdžių mokymuose, skaičius
|
0
|
119 000
|
4 ketvirtis
|
2022
|
119 000 asmenų dalyvauja nemokamoje mokymo ir mokymosi veikloje, kuria remiamas įgūdžių ugdymas.
|
|
95
|
C4.1 I1-3
Nyderlandai ir toliau mokosi
|
Tikslas
|
Specialiai pritaikyti sektorių būdai, kuriais remiamas perėjimas prie užimtumo
|
|
Sukurtų specialiai pritaikytų kelių skaičius
|
0
|
21
|
2 ketvirtis
|
2023
|
Sukuriama 21 specialiai pritaikyta sektorių trajektorija. Šiuose keliuose turi būti bent vienas iš šių elementų: konsultacijos karjeros klausimais (t. y. daugiausia dėmesio skiriant dabartiniam darbui, įgūdžiams ir karjeros raidai), profesinis orientavimas (t. y. daugiausia dėmesio skiriant karjeros pokyčiams ir (arba) naujiems įgūdžiams ir darbo vietoms), įgūdžių mokymas ir įgytų kompetencijų pripažinimas.
|
|
96
|
C4.1 I1-4
Nyderlandai ir toliau mokosi
|
Tarpinė reikšmė
|
Nepriklausomas subsidijų schemų socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas pagal „Nyderlandai toliau mokosi“
|
Atliktas nepriklausomas vertinimas ir paskelbta ataskaita
|
|
|
|
4 ketvirtis
|
2024
|
Pagal punktą „Nyderlandai toliau mokosi“ atliekamas nepriklausomas subsidijų schemų socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas. Vertinimo ataskaitoje pateikiama informacija apie galimus būdus, kaip pagerinti politikos procesus, kuriais grindžiamas schemų rengimas ir įgyvendinimas. Vertinimo ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas subsidijų schemų poveikiui pažeidžiamoms grupėms, įskaitant tas, kurių išsilavinimo lygis yra profesinis ar žemesnis. Ataskaitoje pateikiama politikos informacija apie subsidijų schemų socialinį, ekonominį ir ilgalaikį poveikį. Vertinimo ataskaita skelbiama internete.
|
|
97a
|
C4.1 I3–1
Bedarbių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo biudžetas
|
Tarpinė reikšmė
|
Biudžeto įstatymo įsigaliojimas
|
Įstatymo nuostata, numatanti finansinę programą
|
|
|
|
4 ketvirtis
|
2023
|
Įsigalioja biudžeto įstatymas, kuriuo numatoma finansinė programa, pagal kurią sudaromas struktūrinis biudžetas asmenų, kurie gauna laikinas bedarbio išmokas ir kurių padėtis darbo rinkoje yra silpna, kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui.
|
|
98a
|
C4.1 I3-2
Bedarbių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo biudžetas
|
Tarpinė reikšmė
|
Bedarbių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo mokymo programos
|
Paskelbtos metinės ataskaitos, kuriose parodytos mokymo programos
|
|
|
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Nyderlandų darbuotojų draudimo agentūros (UWV) skelbiamos metinės ataskaitos, iš kurių matyti, kad pagal šią priemonę buvo suteikta ne mažiau kaip 8 000 mokymo programų (toegekende).
|
|
101
|
C4.2 I1–1
Nacionalinė švietimo laboratorija AI
|
Tikslas
|
Atrinkti projektai skaitmeniniams švietimo sprendimams skatinti
|
|
Projektų skaičius
|
0
|
20
|
2 ketvirtis
|
2024
|
Nacionalinės dirbtinio intelekto švietimo laboratorijos valdančioji taryba atrenka bent 20 pradinio ir (arba) vidurinio ugdymo skaitmeninių inovacijų projektų.
|
|
102
|
C4.2 I1-2
Nacionalinė švietimo laboratorija AI
|
Tikslas
|
Produktai, pasiekę technologinės parengties lygį
|
|
Produktų skaičius
|
0
|
12
|
4 ketvirtis
|
2025
|
Atrinktų projektų rezultatas – du produktai, kurie pasiekė 6 technologinės parengties lygį (TPL), ir 10 produktų, kurie pasiekė bent 4 TPL, kaip matyti iš techninių ataskaitų.
|
|
104
|
C4.2 I2–1
Parama naujokams, kad būtų išvengta mokymosi nuostolių
|
Tikslas
|
Parama pradinių ir vidurinių mokyklų mokykloms, siekiant suteikti papildomą paramą naujokams
|
|
Pradinių ir vidurinių mokyklų, gaunančių finansavimą iš savo mokyklų lentų, skaičius
|
0
|
2 198
|
4 ketvirtis
|
2023
|
Ne mažiau kaip 1 800 pradinių mokyklų ir 398 vidurinių mokyklų mokykloms skiriamas finansavimas, kad jos galėtų teikti paramą naujiems dalyviams, siekiant užkirsti kelią mokymosi praradimui dėl COVID-19 pandemijos.
|
|
105
|
C4.2 I3–1
Parama mokiniams paskutiniais vidurinės mokyklos metais
|
Tarpinė reikšmė
|
Internetinės platformos, skirtos padėti moksleiviams paskutiniais vidurinės mokyklos metais, sukūrimas
|
Internetinės platformos sukūrimas
|
|
|
|
4 ketvirtis
|
2021
|
Švietimo, kultūros ir mokslo ministerija sukuria internetinę platformą, skirtą padėti paskutinių vidurinės mokyklos metų moksleiviams išlaikyti baigiamąjį egzaminą. Platformoje rengiami internetiniai seminarai, užduotys ir mokomieji vaizdo įrašai egzaminų temomis.
|
|
106
|
C4.2 I3-2
Parama mokiniams paskutiniais vidurinės mokyklos metais
|
Tikslas
|
Parama mokyklų valdyboms, siekiant suteikti papildomą paramą mokiniams paskutiniais vidurinės mokyklos metais
|
|
Finansavimą gaunančių mokyklų tarybų skaičius
|
0
|
300
|
4 ketvirtis
|
2022
|
Bent 300 mokyklų tarybų gauna finansavimą, kad galėtų remti moksleivius paskutiniais vidurinės mokyklos metais, siekiant sumažinti mokymosi nuostolius dėl COVID-19 pandemijos. Mokyklų, kuriose mokosi palankių sąlygų neturintys mokiniai, valdybos gauna papildomą finansinę paramą.
|
|
107
|
C4.2 I4–1
Nešiojamieji kompiuteriai ir planšetiniai kompiuteriai, skirti internetiniam ir hibridiniam švietimui, siekiant kovoti su mokymosi nuostoliais ir juos sumažinti
|
Tikslas
|
Suteiktų skaitmeninių prietaisų skaičius
|
|
Skaitmeninių prietaisų skaičius
|
0
|
75 000
|
4 ketvirtis
|
2021
|
mokykloms turi būti suteikta 75 000 skaitmeninių prietaisų, kad būtų remiamas pradinio ugdymo, vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų moksleivių internetinis ir mišrusis švietimas.
|
E.5 sudedamoji dalis. PREKYBOS VIEŠOJE SVEIKATOJE IR PANDEMIJOS PARUOŠIMAS
Šiuo Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu daugiausia dėmesio skiriama visuomenės sveikatos sektoriaus stiprinimui ir Nyderlandų sveikatos priežiūros sistemos pasirengimui pandemijoms. Ji apima keturias investicijas, kuriomis siekiama sumažinti žmogiškųjų išteklių trūkumą sveikatos priežiūros sektoriuje sveikatos krizės metu ir padidinti intensyviosios terapijos pajėgumus. Be to, į komponentą įtrauktomis priemonėmis siekiama sudaryti sąlygas nuotolinei sveikatos priežiūrai naudojantis e. paslaugomis ir stiprinti sveikatos priežiūros įstaigų keitimąsi duomenimis.
Komponentu siekiama prisidėti prie Nyderlandams skirtų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, visų pirma imtis visų būtinų priemonių sveikatos priežiūros sistemos atsparumui didinti, be kita ko, sprendžiant sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo sveikatos krizės metu problemą ir sparčiau diegiant atitinkamas e. sveikatos priemones (2020 m. šaliai skirta 1 rekomendacija).
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų, nustatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), aprašymą.
5.1.Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
investicija. Laikini papildomi žmogiškųjų išteklių pajėgumai priežiūrai krizės metu
Šių investicijų tikslas – užtikrinti žmogiškųjų išteklių pajėgumus teikti priežiūros paslaugas krizės metu. Investicijas sudaro švietimas ir mokymas darbo vietoje, taip pat nacionalinio buvusių sveikatos priežiūros specialistų sveikatos priežiūros rezervo sukūrimas.
investicija. Intensyvios priežiūros pratęsimas
Šių investicijų tikslas – padidinti ligoninių pajėgumą rūpintis pacientais, visų pirma sergančiais COVID-19. Investicijomis siekiama pagerinti tiek žmogiškuosius išteklius, tiek infrastruktūrą ligoninėse, kad jos galėtų pasirūpinti COVID-19 pacientais COVID-19 krizės metu ir po jos. Ligoninės gali išlaikyti arba pašalinti patalpas (daugiausia ligoninių renovacijas, kuriomis siekiama išplėsti intensyviosios terapijos skyrius), dėl kurių COVID-19 pandemijos metu, pasibaigus subsidijų schemos galiojimui, padidėjo intensyviosios terapijos skyrių pajėgumai. Siekiant padėti sumažinti darbo jėgos trūkumą šiame sektoriuje, apmokyti darbuotojai gali būti reguliariai siunčiami į ligonines arba jose nuolat įdarbinami.
Investicijomis teikiama finansinė parama:
a)51 ligoninė turi pritaikyti infrastruktūrą, kad būtų padidintas stacionarių ir lanksčių intensyviosios terapijos lovų skaičius; ir
b)67 ligoninės turi mokyti ir šviesti savo darbuotojus, kad būtų padidinti intensyviosios ir klinikinės priežiūros padalinių pajėgumai.
Investicijos turi būti įgyvendintos ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.
investicija. SET COVID-19
Šios investicijos (e. sveikatos skatinimas namuose – e. sveikatos skatinimas Thuis, SET) tikslas – remti namuose gyvenančių asmenų, visų pirma vyresnio amžiaus žmonių ir pažeidžiamų sveikatos sutrikimų turinčių asmenų, priežiūrą. COVID-19 pandemijos metu šioms dviem pažeidžiamų asmenų kategorijoms reikalinga papildoma priežiūra ir parama teikiama e. sveikatos sprendimais.
Investicijomis teikiama finansinė parama dotacijomis, kad bendrosios medicininės priežiūros, rajono slaugos, psichikos sveikatos priežiūros ir socialinės paramos paslaugų teikėjai galėtų naudotis įvairiomis e. sveikatos taikomosiomis programomis (internetine sveikatos priežiūra per vaizdo ryšį, diagnostika per taikomąją programą ir vaistų išdavimo aparatais).
Investicijos turi būti įgyvendintos ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.
C5.1 I4 investicija. Sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūra (HRI)
Šių investicijų tikslas – skatinti inovacijas gyvosios gamtos mokslų ir sveikatos priežiūros sektoriuje standartizuojant ir susiejant sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo duomenis. Investicijomis siekiama sukurti integruotą nacionalinę sveikatos duomenų infrastruktūrą, pašalinti socialines ir organizacines kliūtis viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotiesiems subjektams susitarus ir sukurti centrinį duomenų teikimo punktą.
Investicijomis teikiama finansinė parama:
a)paramos tyrėjams sistemos, kurią sudaro regioninio lygmens pagalbos centras ir nacionalinio lygmens centrinis pagalbos centras, kūrimas ir įgyvendinimas;
b)priimti antrinio sveikatos duomenų naudojimo veiksmų planą, kuriame būtų nurodyti veiksmai, kurių turi imtis universitetiniai medicinos centrai, siekdami užtikrinti, kad jų sveikatos duomenys galėtų būti surasti, prieinami, jais būtų keičiamasi ir jie būtų pakartotinai naudojami; ir
c)pirmosios duomenų portalo versijos, skirtos sveikatos duomenų vietai nustatyti ir prieigai prie jų gauti, įdiegimas.
Investicijos turi būti įgyvendintos ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.
5.2.Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris
|
Priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė / tikslas
|
Vardas, pavardė
|
Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)
|
Kiekybiniai rodikliai (tikslų)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetas
|
Pradinė reikšmė
|
Tikslas
|
Q
|
Metai
|
|
|
108a
|
C5.1 I1–1
Laikini papildomi žmogiškųjų išteklių pajėgumai priežiūrai krizės metu
|
Tarpinė reikšmė
|
Subsidijų schemos, apimančios mokymą sveikatos priežiūros sektoriuje
|
Subsidijų schemų, apimančių mokymą sveikatos priežiūros sektoriuje, įsigaliojimas
|
|
|
|
4 ketvirtis
|
2024
|
Įsigalioja subsidijų schemos, pagal kurias mokymas integruojamas į sveikatos priežiūros sektorių.
|
|
109a
|
C5.1 I1-2
Laikini papildomi žmogiškųjų išteklių pajėgumai priežiūrai krizės metu
|
Tikslas
|
Asmenų, dalyvaujančių profesinio rengimo ir mokymo darbo vietoje programoje, skaičius
|
|
Asmenų skaičius
|
0
|
8 325
|
4 ketvirtis
|
2025
|
Bent 8 325 asmenys turi būti dalyvavę profesinio mokymo ir profesinio mokymo sveikatos priežiūros srityje programose.
|
|
110
|
C5.1 I1-3
Laikini papildomi žmogiškųjų išteklių pajėgumai priežiūrai krizės metu
|
Tikslas
|
Sukurtas Nacionalinis sveikatos priežiūros rezervas
|
|
Rezervo buvusiems sveikatos priežiūros specialistams skaičius
|
0
|
2 500
|
4 ketvirtis
|
2024
|
Vykdant komunikacijos kampanijas, rengiant mokymus ir derinant buvusius sveikatos priežiūros specialistus su sveikatos priežiūros organizacijomis, sukuriamas ne mažiau kaip 2 500 buvusių sveikatos priežiūros specialistų rezervas.
|
|
111
|
C5.1 I2–1
Intensyvios priežiūros pratęsimas
|
Tikslas
|
Ligoninių, baigusių esamų stacionariųjų lovų ir lanksčiųjų lovų infrastruktūros pritaikymą, skaičius
|
|
Ligoninių skaičius
|
0
|
51
|
4 ketvirtis
|
2023
|
Ne mažiau kaip 51 ligoninė turi pritaikyti savo infrastruktūrą, kad padidintų stacionarių ir lanksčių intensyviosios terapijos lovų skaičių.
|
|
112
|
C5.1 I2-2
Intensyvios priežiūros pratęsimas
|
Tikslas
|
Ligoninių darbuotojų mokymas
|
|
Ligoninių skaičius
|
0
|
67
|
4 ketvirtis
|
2023
|
Bent 67 ligoninės turi mokyti ir šviesti savo darbuotojus, kad padidintų intensyviosios ir klinikinės priežiūros padalinių pajėgumus.
|
|
113
|
C5.1 I3–1
SET COVID-19
|
Tikslas
|
Suteiktų dotacijų skaičius
|
|
Skaičius
|
0
|
1 000
|
4 ketvirtis
|
2022
|
Bent 1 000 dotacijų skiriama priežiūros paslaugų teikėjams už naudojimąsi įvairiomis e. sveikatos taikomosiomis programomis (pvz., internetine sveikatos priežiūra naudojant vaizdo ryšį, diagnostika naudojant taikomąją programą ir vaistų išdavimo aparatais) bendrosios medicininės priežiūros, rajono slaugos, bendruomenės priežiūros, psichikos sveikatos priežiūros ir socialinės paramos srityse.
|
|
114
|
C5.1 I4–1
Sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūra (HRI)
|
Tarpinė reikšmė
|
Veikianti paramos tyrėjams sistema. Paslaugų centrai
|
Veikia regioniniai ir nacionaliniai pagalbos centrai
|
|
|
|
4 ketvirtis
|
2022
|
Sukuriama ir veikia tyrėjams skirta paramos sistema, kurią sudaro regioninio lygmens pagalbos centras ir nacionalinio lygmens centrinis pagalbos centras.
|
|
115
|
C5.1 I4-2
Sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūra (HRI)
|
Tarpinė reikšmė
|
Priimtos veiksmų gairės dėl FAIR duomenų (užtikrinant, kad duomenys būtų randami, prieinami, sąveikūs ir pakartotinai panaudojami).
|
Priimtos FAIR duomenų kūrimo veiksmų gairės.
|
|
|
|
4 ketvirtis
|
2023
|
Sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas parengia surandamo, prieinamo, sąveikaus ir pakartotinai naudojamo (FAIR) antrinio sveikatos duomenų naudojimo veiksmų planą, kurį patvirtina universitetiniai medicinos centrai (UMC). Veiksmų plane nurodomi veiksmai, kurių turi imtis UMC, kad užtikrintų jų sveikatos duomenų buvimo vietą, prieigą prie jų, keitimąsi jais ir pakartotinį naudojimą.
|
|
116
|
C5.1 I4-3
Sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūra (HRI)
|
Tarpinė reikšmė
|
Veiklos duomenų portalas
|
Veikia duomenų portalas, kuriame galima rasti mokslinių tyrimų duomenis ir prie jų prieiti
|
|
|
|
4 ketvirtis
|
2023
|
Veikia pirmoji duomenų portalo versija, skirta sveikatos duomenų vietai nustatyti ir prieigai prie jų užtikrinti, o tai reiškia, kad universitetų medicinos centrai (UMC) yra prijungti prie nacionalinės duomenų infrastruktūros.
|
F.6 sudedamoji dalis. T ACKLING AGGRESSIVE mokesčių planavimas ir pinigų planavimas
Šio Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – veiksmingiau kovoti su agresyviu mokesčių planavimu ir pinigų plovimu Nyderlanduose. Komponentą sudaro penkios reformos, kuriomis sprendžiama agresyvaus mokesčių planavimo problema, ir viena reforma, kuria sprendžiama pinigų plovimo problema.
Komponentas padeda kovoti su mokesčių vengimu: i) nustatant sąlyginį išskaičiuojamąjį mokestį dividendams, išmokamiems mažų mokesčių jurisdikcijoms, ir tais atvejais, kurie laikomi piktnaudžiavimu mokesčiais pagal Nyderlandų kovos su piktnaudžiavimu reglamentus, ii) priimant įstatymą dėl kovos su neatitikimais taikant įprastų rinkos sąlygų principą, iii) užkertant kelią atleidimui nuo mokesčio taikant specialų palūkanų atskaitymo apribojimą, iv) apribojant likvidavimo ir veiklos nutraukimo tvarką ir v) apribojant nuostolių atskaitymą. Nyderlandai taip pat planuoja stebėti pokyčius kovos su mokesčių vengimu srityje.
Pinigų plovimo problemos sprendžiamos strategija, kuria siekiama i) 20 visos darbo dienos ekvivalentų padidinti finansinės žvalgybos padalinio (FŽP) darbuotojų pajėgumus ir ii) nustatyti mokėjimų grynaisiais pinigais ribą. Tokiu būdu komponentu siekiama didinti kliūtis nusikaltėliams plauti pinigus ir stiprinti tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo pajėgumus.
Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl agresyvaus mokesčių planavimo (2019 m. šaliai skirta 1 rekomendacija, o 2020 m. – 4 rekomendacija) ir dėl pinigų plovimo (2020 m. šaliai skirta 4 rekomendacija).
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų, nustatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), aprašymą.
6.1.Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
R1 reforma. Nyderlandų mokesčių politika
Reformos tikslas – apriboti agresyvaus mokesčių planavimo galimybes ir sumažinti lėšų srautą iš Nyderlandų į mažų mokesčių jurisdikcijas. Reformą sudaro išskaičiuojamojo mokesčio įvedimas dividendams, mokamiems mažų mokesčių jurisdikcijoms, ir tais atvejais, kurie pagal Nyderlandų kovos su piktnaudžiavimu taisykles laikomi piktnaudžiavimu mokesčiais.
R2 reforma. Nesutapimų taikant ištiestosios rankos principą šalinimas
Šios reformos tikslas – spręsti neatitikimų, atsirandančių dėl kitokio ištiestosios rankos principo taikymo ar aiškinimo pelno apmokestinimo srityje, problemą. Visų pirma tarptautinėse situacijose dėl tokių neatitikimų dalis tarptautinės bendrovės pelno gali būti neįtraukiama į pelno mokestį. Reformos tikslas – neutralizuoti sandorių kainodarą arba vertės padidėjimą ir sumažėjimą, kad būtų išvengta dvigubo neapmokestinimo atvejų ir Nyderlandų mokesčių sistema taptų skaidresnė tarptautiniu mastu.
Reformą sudaro įstatymo, kuriuo kovojama su neatitikimais taikant ištiestosios rankos principą, įsigaliojimas.
Reforma turėjo būti įgyvendinta iki 2022 m. kovo 31 d.
R3 reforma. Konkretaus palūkanų atskaitymo apribojimo pakeitimas siekiant užkirsti kelią mokesčių lengvatoms neigiamoms palūkanoms ir teigiamiems valiutos rezultatams
Reformos tikslas – užtikrinti, kad dėl Pelno mokesčio įstatyme (10a straipsnyje) nustatyto kovos su piktnaudžiavimu palūkanų atskaitymu apribojimo nebūtų nepagrįstai atleidžiama nuo mokesčių.
Reformą sudaro Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų įsigaliojimas, siekiant išvengti konkretaus palūkanų atskaitymo apribojimo taikymo, kai dėl to atleidžiama nuo mokesčių už neigiamas palūkanas ir teigiamus valiutos rezultatus.
Reforma turėjo būti įgyvendinta iki 2021 m. kovo 31 d.
R4 reforma. Likvidavimo ir veiklos nutraukimo nuostolių atskaitymo apribojimas
Reformos tikslas – apriboti subjekto galutinių nuostolių (likvidavimo nuostolių) ir nuolatinės buveinės galutinių nuostolių (perleidimo nuostolių) atskaitymą pelno mokesčiu.
Šia reforma iš dalies keičiamas Pelno mokesčio įstatymas, siekiant apriboti likvidavimo ir veiklos nutraukimo nuostolių atskaitymą, nustatant tris būtinas sąlygas, kad šie nuostoliai būtų atskaitomi iš mokesčių:
a)laiko sąlyga: likvidavimo arba veiklos nutraukimo nuostoliai atskaitomi tik tuo atveju, jei likvidavimas arba veiklos nutraukimas užbaigiamas per trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais nutraukta verslo veikla, arba kalendorinių metų, kuriais buvo priimtas sprendimas dėl likvidavimo arba veiklos nutraukimo;
b)teritorinė sąlyga: į likvidavimo arba veiklos nutraukimo nuostolius mokesčių atskaitymo tikslais atsižvelgiama tik tuo atveju, jei likviduojamas subjektas arba nuolatinė buveinė buvo įsteigti Nyderlanduose, Europos Sąjungoje, Europos ekonominėje erdvėje arba trečiosiose šalyse, su kuriomis Europos Sąjunga yra sudariusi reikalavimus atitinkantį asociacijos susitarimą; ir
c)kiekybinė sąlyga: likvidavimo nuostolius galima atskaityti tik tuo atveju, jei daroma lemiama įtaka (kontrolinė dalis), o tai reiškia, kad mokesčių mokėtojas turi įgaliojimus nustatyti likviduojamo subjekto veiklą.
Teritorinės ir kiekybinės sąlygos taikomos tik tiems nuostoliams, kurie viršija 5 000 000 EUR. Reforma turėjo būti įgyvendinta iki 2021 m. kovo 31 d.
R5 reforma. Nuostolių padengimo apribojimas
Reformos tikslas – apriboti galimybę kompensuoti pelną kitų metų nuostoliais. Reforma siekiama užkirsti kelią pelningą veiklą Nyderlanduose vykdančioms įmonėms išvengti pelno mokesčio mokėjimo.
Šia reforma iš dalies keičiamas Pelno mokesčio įstatymas, kuriuo ribojamas pelno mokesčio nuostolių atskaitymas. Nuostolių lengvata gali būti taikoma tik iki 50 % apmokestinamojo pelno, viršijančio 1 000 000 EUR sumą, kartu su neribotu nuostolių perkėlimo laikotarpiu (anksčiau – iki šešerių metų). Jei apmokestinamasis pelnas yra mažesnis arba neviršija 1 000 000 EUR, nuostoliai visiškai atskaitomi.
Reforma turėjo būti įgyvendinta iki 2022 m. kovo 31 d.
R6 reforma. Kovos su pinigų plovimu politika
Reformos tikslas – stiprinti Nyderlandų kovos su pinigų plovimu sistemą ir kovoti su nusikaltėlių piktnaudžiavimu Nyderlandų finansų sistema. Reformą sudaro finansinės žvalgybos padalinio (FŽP) darbuotojų skaičiaus didinimas; ir įstatymo, kuriuo nustatoma mokėjimų grynaisiais pinigais už prekes riba, įsigaliojimas.
6.2.Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris
|
Priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė /
Tikslas
|
Vardas, pavardė
|
Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)
|
Kiekybiniai rodikliai (tikslų)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetas
|
Pradinė reikšmė
|
Tikslas
|
Q
|
Metai
|
|
|
117
|
C6.1 R1–1
Nyderlandų mokesčių politika
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo nustatomas išskaičiuojamasis mokestis, įsigaliojimas
|
Įstatymo nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2024
|
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja įstatymas dėl išskaičiuojamojo mokesčio už dividendus, mokamus mažų mokesčių jurisdikcijoms, ir tais atvejais, kurie pagal Nyderlandų kovos su piktnaudžiavimu reglamentus laikomi piktnaudžiavimu mokesčiais.
|
|
118
|
C6.1 R1-2
Nyderlandų mokesčių politika
|
Tarpinė reikšmė
|
Parlamentui siunčiamas raštas, kuriame stebimas mokesčių politikos pakeitimų poveikis
|
Ministrų kabineto Parlamentui siunčiamas stebėsenos raštas
|
|
|
|
4 ketvirtis
|
2025
|
Ministrų kabinetas siunčia Parlamentui raštą, kuriame stebimas kovos su mokesčių vengimu politikos poveikis, ir jis viešai skelbiamas internete. Laiške nurodoma ankstyva finansinių srautų (dividendų, palūkanų ir autorinių atlyginimų) iš Nyderlandų ir į Nyderlandus stebėsena, remiantis nepriklausomais Nyderlandų centrinio banko (De Nederlandsche Bank) pateiktais duomenimis.
|
|
119
|
C6.1 R2-1
Nesutapimų taikant ištiestosios rankos principą šalinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo kovojama su neatitikimais taikant ištiestosios rankos principą, įsigaliojimas
|
Įstatymo nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2022
|
Įstatymo, kuriuo kovojama su neatitikimais taikant ištiestosios rankos principą, įsigaliojimas. Įstatymu pašalinami neatitikimai, susiję su sandorių kainodaros arba įsigyto turto vertinimo skirtumais, dėl kurių atsiranda dvigubas neapmokestinimas.
|
|
120
|
C6.1 R3–1
Konkretaus palūkanų atskaitymo apribojimo pakeitimas siekiant užkirsti kelią mokesčių lengvatoms neigiamoms palūkanoms ir teigiamiems valiutos rezultatams
|
Tarpinė reikšmė
|
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama panaikinti mokesčių lengvatas neigiamoms palūkanoms ir teigiamiems valiutos rezultatams, įsigaliojimas
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Pelno mokesčio įstatymas, nuostata, kuria numatomas jo įsigaliojimas
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2021
|
Įsigalioję Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai (10a straipsnis), kuriais iš dalies keičiamas konkretus Pelno mokesčio įstatyme nustatytas palūkanų atskaitymo apribojimas, kad taikant šią kovos su piktnaudžiavimu taisyklę nebūtų nepagrįstai atleidžiama nuo mokesčių už neigiamas palūkanas ir teigiamus valiutos rezultatus.
|
|
121
|
C6.1 R4–1
Mokesčių atskaitymų apribojimas dėl likvidavimo ir veiklos nutraukimo nuostolių
|
Tarpinė reikšmė
|
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama apriboti atleidimą nuo mokesčių dėl likvidavimo ir veiklos nutraukimo nuostolių, įsigaliojimas
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Pelno mokesčio įstatymas, nuostata, kuria numatomas jo įsigaliojimas
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2021
|
Įsigaliojo Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais ribojama galimybė atskaityti likvidavimo ir veiklos nutraukimo nuostolius. Pakeitimais nustatomos trys būtinos sąlygos, kad likvidavimo ir veiklos nutraukimo nuostoliai būtų atskaitomi iš mokesčių:
a)Laiko sąlyga: likvidavimo ir veiklos nutraukimo nuostoliai atskaitomi tik tuo atveju, jei likvidavimas arba veiklos nutraukimas užbaigiamas per trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais nutraukta verslo veikla, arba kalendorinių metų, kuriais priimtas sprendimas dėl tos veiklos.
b)Teritorinė sąlyga: likvidavimo ir veiklos nutraukimo nuostoliai atskaitomi iš mokesčių tik tuo atveju, jei subjektas arba nuolatinė buveinė buvo įsteigti Nyderlanduose, Europos Sąjungoje, Europos ekonominėje erdvėje arba trečiojoje šalyje, su kuria Europos Sąjunga yra sudariusi reikalavimus atitinkantį asociacijos susitarimą.
c)Kiekybinė sąlyga: likvidavimo nuostolių mokesčių atskaitymas galimas tik tuo atveju, jei daroma lemiama įtaka (kontrolinė dalis), o tai reiškia, kad mokesčių mokėtojas turi įgaliojimus nustatyti likviduojamo subjekto veiklą.
Teritorinės ir kiekybinės sąlygos taikomos tik tada, kai nuostoliai viršija 5 000 000 EUR.
|
|
122
|
C6.1 R5–1
Nuostolių padengimo apribojimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama apriboti nuostolių atskaitymą, įsigaliojimas
|
Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Pelno mokesčio įstatymas, nuostata, kuria numatomas jo įsigaliojimas
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2022
|
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama sumažinti pelno mokesčio nuostolių lengvatą, įsigaliojimas: nuostolis gali būti atskaitomas tik iki 50 % apmokestinamojo pelno, viršijančio 1 000 000 EUR sumą, kartu su neribotu nuostolių perkėlimo laikotarpiu (anksčiau – iki šešerių metų). Jeigu apmokestinamojo pelno suma yra mažesnė arba neviršija 1 000 000 EUR, nuostoliai visiškai atskaitomi.
|
|
123
|
C6.2 R6-1
Kovos su pinigų plovimu politika
|
Tikslas
|
Finansinės žvalgybos padalinio etato ekvivalentų skaičiaus padidėjimas
|
|
Skaičius
|
82
|
102
|
4 ketvirtis
|
2024
|
Finansinės žvalgybos padalinio (FŽP) darbuotojų skaičius padidinamas 20 etato ekvivalentų, palyginti su 2022 m. sausio mėn., kurių pagrindinė užduotis yra nustatyti pinigų plovimo atvejus, kovoti su sukčiavimu ir atsekti nusikaltimų finansavimą.
|
|
124
|
C6.2 R6-2
Kovos su pinigų plovimu politika
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo nustatoma mokėjimų grynaisiais pinigais už prekes riba, įsigaliojimas
|
Įstatymo nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2025
|
Įstatymo, kuriuo nustatomas mokėjimų grynaisiais pinigais už prekes apribojimas, įsigaliojimas.
|
G.UDIT IR C ONTROL
7.1.Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
Siekiant veiksmingai apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą įdiegiama ir veikia centrinė duomenų saugyklos sistema, kurioje registruojami ir saugomi visi atitinkami duomenys, susiję su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu, apimantys bent tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimą, duomenis apie galutinius gavėjus, rangovus, subrangovus ir tikruosius savininkus. Prieš pirmąjį mokėjimo prašymą Nyderlandai pateikia specialią audito ataskaitą, kuria patvirtinama, kad saugyklos sistema turi funkcijų.
Be to, atitinkami teisiniai įgaliojimai ir pavedimai institucijoms, susijusioms su Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo koordinavimu, stebėsena, kontrole ir auditu, priimami pagal nacionalinės teisės aktus prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą.
7.2.Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris
|
Priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė / tikslas
|
Vardas, pavardė
|
Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)
|
Kiekybiniai rodikliai (tikslų)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetas
|
Pradinė reikšmė
|
Tikslas
|
Q
|
Metai
|
|
|
125
|
C7-1
Auditas ir kontrolė, įgyvendinimas ir papildomumas
|
Tarpinė reikšmė
|
Audito ir kontrolės saugyklos sistema: EGADP įgyvendinimo stebėsenos informacija
|
Audito ataskaita, kuria patvirtinamos saugyklos sistemos funkcijos
|
|
|
|
1 ketvirtis
|
2023
|
Įdiegiama ir veikia centrinė EGADP įgyvendinimo stebėsenos saugyklos sistema.
Sistemą sudaro bent šios funkcijos:
(a)duomenų rinkimas ir tarpinių bei siektinų reikšmių pasiekimo stebėsena;
(b)rinkti, saugoti duomenis, kurių reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2021/241 (EGADP reglamento) 22 straipsnio 2 dalies d punkto i–iii papunkčius, ir užtikrinti prieigą prie jų.
|
|
126
|
C7-2
Auditas ir kontrolė, įgyvendinimas ir papildomumas
|
Tarpinė reikšmė
|
Ministro dekreto, kuriuo iš dalies keičiamas audito įstaigos („Auditdienst Rijk“) statutas, įsigaliojimas
|
Ministro dekreto nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
4 ketvirtis
|
2022
|
Ministro dekrete, kuriuo iš dalies keičiamas audito įstaigos („Auditdienst Rijk“) statutas, nurodomi įgaliojimai nustatyti ir atlikti sistemų auditus ir pagrindinius testus, susijusius su Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu.
Finansų ministerija suteikia Nyderlandų audito įstaigai („Auditdienst Rijk“) atitinkamą užduotį parengti ir atlikti sistemų auditus ir pagrindinius testus, susijusius su Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu.
|
|
127
|
C7-3
Auditas ir kontrolė, įgyvendinimas ir papildomumas
|
Tarpinė reikšmė
|
Ministro dekreto, kuriuo iš dalies keičiamas organizacinis sprendimas (organisatiebesluit), kuriuo apibrėžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano programos direktorato įgaliojimai, įsigaliojimas
|
Ministro dekreto nuostata, nurodanti įsigaliojimą
|
|
|
|
4 ketvirtis
|
2022
|
Finansų ministerijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės programos direktoratas oficialiai įgaliojamas įsigaliojus ministro dekretui, kuriuo iš dalies keičiamas Finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija organizacinis sprendimas), kaip Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo koordinavimo įstaigos, organizacinis sprendimas.
|
H.„REPowerEU“
„REPowerEU“ komponentas padeda spręsti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo uždavinį. Komponento tikslai – didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į elektros tinklą, padėti spręsti tinklo perkrovos problemą ir paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų teisines procedūras. Visais šiais tikslais siekiama prisidėti prie platesnio tikslo padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį Nyderlandų energijos rūšių derinyje. Šio komponento priemonės yra tarpvalstybinio arba daugiašalio pobūdžio, nes jomis prisidedama prie energijos tiekimo užtikrinimo visoje Sąjungoje.
„REPowerEU“ komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas vykdant su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti dėmesį į atsinaujinančiųjų išteklių energijos, energijos vartojimo efektyvumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategijas (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), sutelkti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro spartinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą, visų pirma skatinant papildomas investicijas į tinklo infrastruktūrą ir toliau paprastinant leidimų išdavimo procedūras bei didinant energijos vartojimo efektyvumą, visų pirma pastatuose (2022 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).
Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonių ir rizikos mažinimo veiksmų, nustatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01), aprašymą.
8.1.Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas
C8 I1 investicija (padidinimo priemonė): Investicinė subsidija tvariai energijai ir energijos taupymui
Šių investicijų tikslas – padidinti 3 komponento (Būsto rinkos gerinimas ir nekilnojamojo turto energinio efektyvumo didinimas) C3.2 I2 „Investicijų subsidija tvariai energijai ir energijos taupymui“. Investicijas sudaro subsidijos namų ūkiams energijos taupymo intervencinėms priemonėms.
C8 R1 reforma. Energijos rinkos reformos dokumentų rinkinys
Šios reformos tikslas – spręsti keletą su energijos rinkomis susijusių uždavinių, su kuriais susiduria Nyderlandai. Reformą sudaro veiksmai, kuriais siekiama sumažinti Nyderlandų elektros energijos tinklo perkrovą.
8.2.Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris
|
Priemonė (reforma arba investicija)
|
Tarpinė reikšmė /
Tikslas
|
Vardas, pavardė
|
Kokybiniai rodikliai (tarpinėms reikšmėms)
|
Kiekybiniai rodikliai (tikslų)
|
Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis
|
Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas ir aiški apibrėžtis
|
|
|
|
|
|
|
Matavimo vienetas
|
Pradinė reikšmė
|
Tikslas
|
Q
|
Metai
|
|
|
128
|
C8-I1
Investicinė subsidija tvariai energijai ir energijos taupymui
|
Tikslas
|
Subsidijuojamos tvarios energijos ir energijos taupymo intervencinės priemonės
|
|
Subsidijuojamų intervencinių priemonių skaičius
|
0
|
605 320
|
4 ketvirtis
|
2025
|
Kaip matyti iš sprendimo dėl išmokėjimo, užbaigiamos bent 605 320 intervencinių priemonių pagal investicijų subsidiją tvariai energijai ir energijos taupymui (pavyzdžiui, saulės energijos katilams, izoliacijai ir šilumos siurbliams). Intervencinėmis priemonėmis pirminės energijos poreikis vidutiniškai sumažinamas bent 30 proc., kaip matyti iš Nyderlandų įmonių agentūros (RVO) parengtos ataskaitos, kurioje, remiantis nustatyta ir objektyvia metodika, modeliuojamas sutaupytos energijos kiekis. Reikalavimas vidutiniškai bent 30 proc. sumažinti pirminės energijos poreikį taikomas visoms intervencinėms priemonėms, subsidijuojamoms pagal šį tikslą.
|
|
131
|
C8-R1
Energijos rinkos reformos dokumentų rinkinys
|
Tarpinė reikšmė
|
Vartotojų ir rinkų institucijos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas elektros energijos tinklo kodeksas, įsigaliojimas
|
Vartotojų ir rinkų institucijos sprendimo nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
4 ketvirtis
|
2022
|
Vartotojų ir rinkų institucijos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas elektros energijos tinklo kodeksas, įsigaliojimas. Sprendimu tinklo operatoriams suteikiamos papildomos priemonės lanksčiam tinklo naudojimui, kai tinklas yra perpildytas. Ji taip pat skatina mažinti paklausą ir perskirstyti tinklo pajėgumus tinklo naudotojams.
|
|
132
|
C8-R1
Energijos rinkos reformos dokumentų rinkinys
|
Tarpinė reikšmė
|
Ministro dekreto, kuriuo nustatoma investicijų į elektros tinklą prioritetų sistema, įsigaliojimas
|
Ministro dekreto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą
|
|
|
|
2 ketvirtis
|
2023
|
Ministro dekreto, kuriuo nustatoma perdavimo ir skirstymo sistemų operatorių investicijų į elektros tinklą prioritetų sistema, įsigaliojimas. Sistema užtikrinama, kad pirmenybė būtų teikiama investicijoms, kurios yra nacionalinių ir provincijų daugiamečių energetikos ir klimato infrastruktūros programų (MIEK) dalis.
|
|
133
|
C8-R1
Energijos rinkos reformos dokumentų rinkinys
|
Tikslas
|
12 provincijų daugiamečių energetikos ir klimato infrastruktūros programų 2.0 priėmimas
|
|
Patvirtintų programų skaičius
|
0
|
12
|
2 ketvirtis
|
2025
|
Iš viso priimama 12 „Provincijų daugiamečių energetikos ir klimato infrastruktūros programų (pMIEK) 2.0“ (po vieną kiekvienai provincijai). Į šias programas įtraukiami tinklo operatorių energetikos infrastruktūros projektai, susiję su elektros tinklo plėtra.
|
|
134
|
C8-R1
Energijos rinkos reformos dokumentų rinkinys
|
Tarpinė reikšmė
|
Akto, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas dėl aplinkos (Omgevingsbesluit), įsigaliojimas
|
Akto, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas dėl aplinkos apsaugos (Omgevingsbesluit), nuostata, kuria numatomas jo įsigaliojimas
|
|
|
|
2 ketvirtis
|
2026
|
Vyriausybės dekreto, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas dėl aplinkos (Omgevingsbesluit), įsigaliojimas. Iš dalies keičiančiu Vyriausybės dekretu daromi šie 21 kilovolto arba didesnės galios elektros tinklų projektų leidimų išdavimo procedūrų pakeitimai:
a)Apskundimo procedūras dėl statybos leidimų (omgevingsvergunningen) vykdo Valstybės Taryba;
b)Valstybės Taryba priima sprendimą dėl apeliacinių skundų per šešis mėnesius nuo skundo gavimo dienos;
c)Pasibaigus apskundimo laikotarpiui negali būti keliami ir pridedami jokie apeliacijos pagrindai.
|
2. Visos numatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos
Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 5 443 259 340 EUR.
Visos numatytos skyriaus „REPowerEU“ išlaidos yra 1 417 054 120 EUR.
2 SKIRSNIS. Finansinė parama
1.Finansinis įnašas
2 straipsnio 2 dalyje nurodytos dalys paskirstomos taip:
1.1.Pirmoji paramos dalis (negrąžintina parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė
(Reforma arba investicijos)
|
Tarpinė reikšmė /
Tikslas
|
Vardas, pavardė
|
|
3
|
C1.1 R2-1
Pramonei taikomo CO2 mokesčio įvedimas ir sugriežtinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo nustatomas pramoninis CO2 mokestis, įsigaliojimas
|
|
4
|
C1.1 R2-2
Pramonei taikomo CO2 mokesčio įvedimas ir sugriežtinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo griežtinamas pramoninis CO2 mokestis, įsigaliojimas
|
|
5
|
C1.1 R3-1
Oro transporto mokesčio (ATT) didinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo padidinamas oro transporto mokestis iš Nyderlandų oro uosto išvykstantiems oro transporto keleiviams, įsigaliojimas
|
|
35
|
C2.1 I1–1
Kvantinė delta NL
|
Tarpinė reikšmė
|
Quantum Delta NL sąranka
|
|
46
|
C2.2 I1–1
Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)
|
Tarpinė reikšmė
|
Baigtas ERTMS planavimo tyrimas „Kijfhoek–Belgijos siena“
|
|
58
|
C2.3 R1-1
Viešosios informacijos valdymas (Atviros vyriausybės aktas)
|
Tarpinė reikšmė
|
Atviros vyriausybės įstatymo įsigaliojimas
|
|
59
|
C2.3 R1-2
Viešosios informacijos valdymas (Atviros vyriausybės aktas)
|
Tarpinė reikšmė
|
Atnaujintų informacijos valdymo gerinimo veiksmų planų paskelbimas
|
|
67
|
C3.1 R1-1
Laisvos nuosavybės vertės santykio didinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Teisės aktų, kuriais didinamas laisvos nuosavybės vertės santykis, įsigaliojimas
|
|
69
|
C3.1 R3-1
Centralizuotas būsto pasiūlos didinimo planavimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Nacionalinės vyriausybės ir provincijų susitarimai dėl 900 000 naujų būstų realizavimo
|
|
73
|
C3.1 R4–1
Padidinti nuomos priklausomumą nuo pajamų
|
Tarpinė reikšmė
|
Teisės akto, kuriuo siekiama padidinti didžiausią metinį nuomos mokesčio padidinimą vidutines ir dideles pajamas gaunantiems nuomininkams, gyvenantiems socialiniuose būstuose, įsigaliojimas
|
|
74
|
C3.1 R5–1
Gyvenamųjų namų statybos proceso ir procedūrų spartinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Paskelbtas laiškas Parlamentui dėl planavimo proceso kliūčių, kuriame nurodomi galimi sprendimai
|
|
81
|
C3.2 I1–1
Viešojo sektoriaus nekilnojamojo turto tvarumo subsidijų schema
|
Tarpinė reikšmė
|
Reglamento, kuriuo nustatoma renovacijos subsidijų schema, įsigaliojimas
|
|
84
|
C4.1 R1-1
Savarankiškai dirbančių asmenų atskaitymo sumažinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo sumažinama mokesčių atskaita savarankiškai dirbantiems asmenims, įsigaliojimas
|
|
87
|
C4.1 R3–1
Pensijų sistemos antrosios pakopos reforma
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo reformuojama antroji pensijų sistemos pakopa, įsigaliojimas
|
|
90
|
C4.1 R4-1
Kova su fiktyviu savarankišku darbu
|
Tarpinė reikšmė
|
Parlamentui pristatytas fiktyvaus savarankiško darbo mažinimo veiksmų planas
|
|
93
|
C4.1 I1–1
Nyderlandai ir toliau mokosi
|
Tikslas
|
Karjeros patarimai, kaip padėti asmenims
|
|
94
|
C4.1 I1-2
Nyderlandai ir toliau mokosi
|
Tikslas
|
Įgūdžių mokymas asmenims remti
|
|
105
|
C4.2 I3–1
Parama mokiniams paskutiniais vidurinės mokyklos metais
|
Tarpinė reikšmė
|
Internetinės platformos, skirtos padėti moksleiviams paskutiniais vidurinės mokyklos metais, sukūrimas
|
|
106
|
C4.2 I3-2
Parama mokiniams paskutiniais vidurinės mokyklos metais
|
Tikslas
|
Parama mokyklų valdyboms, siekiant suteikti papildomą paramą mokiniams paskutiniais vidurinės mokyklos metais
|
|
107
|
C4.2 I4–1
Nešiojamieji kompiuteriai ir planšetiniai kompiuteriai, skirti internetiniam ir hibridiniam švietimui, siekiant kovoti su mokymosi nuostoliais ir juos sumažinti
|
Tikslas
|
Suteiktų skaitmeninių prietaisų skaičius
|
|
113
|
C5.1 I3–1
SET COVID-19
|
Tikslas
|
Suteiktų dotacijų skaičius
|
|
114
|
C5.1 I4–1
Sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūra (HRI)
|
Tarpinė reikšmė
|
Veikianti paramos tyrėjams sistema. Paslaugų centrai
|
|
119
|
C6.1 R2-1
Nesutapimų taikant ištiestosios rankos principą šalinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo kovojama su neatitikimais taikant ištiestosios rankos principą, įsigaliojimas
|
|
120
|
C6.1 R3–1
Konkretaus palūkanų atskaitymo apribojimo pakeitimas siekiant užkirsti kelią mokesčių lengvatoms neigiamoms palūkanoms ir teigiamiems valiutos rezultatams
|
Tarpinė reikšmė
|
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama panaikinti mokesčių lengvatas neigiamoms palūkanoms ir teigiamiems valiutos rezultatams, įsigaliojimas
|
|
121
|
C6.1 R4–1
Mokesčių atskaitymų apribojimas dėl likvidavimo ir veiklos nutraukimo nuostolių
|
Tarpinė reikšmė
|
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama apriboti atleidimą nuo mokesčių dėl likvidavimo ir veiklos nutraukimo nuostolių, įsigaliojimas
|
|
122
|
C6.1 R5–1
Nuostolių padengimo apribojimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama apriboti nuostolių atskaitymą, įsigaliojimas
|
|
125
|
C7-1
Auditas ir kontrolė, įgyvendinimas ir papildomumas
|
Tarpinė reikšmė
|
Audito ir kontrolės saugyklos sistema: EGADP įgyvendinimo stebėsenos informacija
|
|
126
|
C7-2
Auditas ir kontrolė, įgyvendinimas ir papildomumas
|
Tarpinė reikšmė
|
Ministro dekreto, kuriuo iš dalies keičiamas audito įstaigos („Auditdienst Rijk“) statutas, įsigaliojimas
|
|
127
|
C7-3
Auditas ir kontrolė, įgyvendinimas ir papildomumas
|
Tarpinė reikšmė
|
Ministro dekreto, kuriuo iš dalies keičiamas organizacinis sprendimas (organisatiebesluit), kuriuo apibrėžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano programos direktorato įgaliojimai, įsigaliojimas
|
|
131
|
C8-R1
Energijos rinkos reformos dokumentų rinkinys
|
Tarpinė reikšmė
|
Vartotojų ir rinkų institucijos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas elektros energijos tinklo kodeksas, įsigaliojimas
|
|
|
|
Įmokos suma
|
1 332 776 071 EUR
|
1.2.Antroji paramos dalis (negrąžintina parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė
(Reforma arba investicijos)
|
Tarpinė reikšmė /
Tikslas
|
Vardas, pavardė
|
|
1
|
C1.1 R1-1
Energijos mokesčių reforma
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo koreguojami energijos mokesčių tarifai, įsigaliojimas
|
|
6
|
C1.1 R4-1
Transporto priemonių apmokestinimo reforma
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo laipsniškai panaikinamas komercinių furgonų atleidimas nuo motorinių transporto priemonių ir motociklų pirkimo mokesčio, įsigaliojimas
|
|
21
|
C1.1 I2–1
Žalioji vandenilio galia
|
Tarpinė reikšmė
|
Žmogiškojo kapitalo darbotvarkės paskelbimas siekiant padidinti įgūdžių, susijusių su žaliuoju vandeniliu, pasiūlą
|
|
34
|
C1.2 I2–1
Kiaulių ūkių atkūrimo pagalbos schema
|
Tikslas
|
Nutrauktų kiaulių auginimo vietų skaičius
|
|
47
|
C2.2 I1-2
Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)
|
Tarpinė reikšmė
|
Užbaigtas ERTMS planavimo tyrimas Šiaurės Nyderlanduose
|
|
55
|
C2.2 I3–1
Pažangiosios pakelės stotys (iWKS)
|
Tikslas
|
Įrengtų pažangiųjų pakelės stočių skaičius
|
|
65
|
C2.3 I2–1
Baudžiamosios teisenos grandinės skaitmeninimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Veikia skaitmeninis portalas, skirtas oficialiai komunikacijai baudžiamosiose bylose
|
|
66
|
C2.3 I2-2
Baudžiamosios teisenos grandinės skaitmeninimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Operatyvinis skaitmeninis dažnų nusikaltimų bylų tvarkymas
|
|
68
|
C3.1 R2-1
Laipsniškas atleidimas nuo mokesčių už dovanas, skirtas būsto pirkimui finansuoti
|
Tarpinė reikšmė
|
Teisės akto, kuriuo dviem etapais laipsniškai panaikinamas atleidimas nuo mokesčių už dovanas, skirtas būsto pirkimui finansuoti, įsigaliojimas
|
|
70
|
C3.1 R3-2
Centralizuotas būsto pasiūlos didinimo planavimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Provincijų ir savivaldybių susitarimai dėl 900 000 naujų būstų realizavimo
|
|
71
|
C3.1 R3-3
Centralizuotas būsto pasiūlos didinimo planavimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Pradėjo veikti susitarimų su savivaldybėmis įgyvendinimo stebėsenos sistema
|
|
75
|
C3.1 R5-2
Gyvenamųjų namų statybos proceso ir procedūrų spartinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Būsto projektų planavimo proceso paspartinimo veiksmai
|
|
95
|
C4.1 I1-3
Nyderlandai ir toliau mokosi
|
Tikslas
|
Specialiai pritaikyti sektorių būdai, kuriais remiamas perėjimas prie užimtumo
|
|
97a
|
C4.1 I3–1
Bedarbių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo biudžetas
|
Tarpinė reikšmė
|
Biudžeto įstatymo įsigaliojimas
|
|
104
|
C4.2 I2–1
Parama naujokams, kad būtų išvengta mokymosi nuostolių
|
Tikslas
|
Parama pradinių ir vidurinių mokyklų mokykloms, siekiant suteikti papildomą paramą naujokams
|
|
111
|
C5.1 I2–1
Intensyvios priežiūros pratęsimas
|
Tikslas
|
Ligoninių, baigusių esamų stacionariųjų lovų ir lanksčiųjų lovų infrastruktūros pritaikymą, skaičius
|
|
112
|
C5.1 I2-2
Intensyvios priežiūros pratęsimas
|
Tikslas
|
Ligoninių darbuotojų mokymas
|
|
115
|
C5.1 I4-2
Sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūra (HRI)
|
Tarpinė reikšmė
|
Priimtos veiksmų gairės dėl FAIR duomenų (užtikrinant, kad duomenys būtų randami, prieinami, sąveikūs ir pakartotinai panaudojami).
|
|
116
|
C5.1 I4-3
Sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūra (HRI)
|
Tarpinė reikšmė
|
Veiklos duomenų portalas
|
|
117
|
C6.1 R1–1
Nyderlandų mokesčių politika
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo nustatomas išskaičiuojamasis mokestis, įsigaliojimas
|
|
132
|
C8-R1
Energijos rinkos reformos dokumentų rinkinys
|
Tarpinė reikšmė
|
Ministro dekreto, kuriuo nustatoma investicijų į elektros tinklą prioritetų sistema, įsigaliojimas
|
|
|
|
Įmokos suma
|
1 185 101 166 EUR
|
1.3.Trečioji paramos dalis (negrąžintina parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė
(Reforma arba investicijos)
|
Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė
|
Vardas, pavardė
|
|
2
|
C1.1 R1-2
Energijos mokesčių reforma
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo koreguojami struktūriniai energijos mokesčių elementai, įsigaliojimas
|
|
8
|
C1.1 R4-3
Transporto priemonių apmokestinimo reforma
|
Tarpinė reikšmė
|
Daugiametės sunkvežimių mokesčių lengvatų programos paskelbimas
|
|
9
|
C1.1 R5-1
Energetikos teisė
|
Tarpinė reikšmė
|
Energetikos įstatymo įsigaliojimas
|
|
15
|
C1.1 I1-6
Jūros vėjas
|
Tikslas
|
Šiaurės jūros ekosistema. Jūros vėjo ekologinė programa (WOZEP)
|
|
17
|
C1.1 I1-8
Jūros vėjas
|
Tarpinė reikšmė
|
Elektros jungtis jūroje su krante esančiomis iškrovimo vietomis. Valdymo susitarimai dėl investicijų į rajonus planų
|
|
28
|
C1.1 I4-2
Pereinamojo laikotarpio aviacija
|
Tarpinė reikšmė
|
Vandenilio orlaivių galios pavaros ir saugojimo sistemų projektas
|
|
36
|
C2.1 I1-2
Kvantinė delta NL
|
Tarpinė reikšmė
|
Kvantinė delta NL
|
|
37
|
C2.1 I2–1
DI Ned ir taikomosios DI mokymosi bendruomenės
|
Tikslas
|
Stipendijų skyrimas
|
|
43
|
C2.1 I4–1
Skaitmeninės infrastruktūros logistika
|
Tikslas
|
Sukurta pagrindinė duomenų infrastruktūra
|
|
54
|
C2.2 I2-4
Saugus, pažangus ir tvarus judumas
|
Tikslas
|
Nacionaliniame judumo duomenų prieigos punkte esantys duomenų rinkiniai
|
|
61
|
C2.3 I1–1
Gynybos ministerijos IT infrastruktūros atnaujinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Įgyvendinti kibernetinio saugumo gerinimo veiksmai
|
|
62
|
C2.3 I1-2
Gynybos ministerijos IT infrastruktūros atnaujinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Gynybos ministerijos civiliai darbuotojai, dirbantys nuotoliniu būdu per saugų tinklą
|
|
64
|
C2.3 I1-4
Gynybos ministerijos IT infrastruktūros atnaujinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Gynybos ministerijos civiliai darbuotojai, galintys naudotis papildomomis nuotolinio darbo patalpomis
|
|
77
|
C3.1 I1-2
Naujų statybos projektų atvėrimas
|
Tikslas
|
Statybos darbai (1 skirsnis)
|
|
88
|
C4.1 R3-2
Pensijų sistemos antrosios pakopos reforma
|
Tarpinė reikšmė
|
Baigti rengti ir paskelbti perėjimo prie naujos pensijų sistemos planai
|
|
92
|
C4.1 R4-3
Kova su fiktyviu savarankišku darbu
|
Tarpinė reikšmė
|
Panaikintas įstatymo, kuriuo panaikinamas darbo santykių vertinimo reglamentavimas, vykdymo moratoriumas
|
|
96
|
C4.1 I1-4
Nyderlandai ir toliau mokosi
|
Tarpinė reikšmė
|
Nepriklausomas subsidijų schemų socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas pagal „Nyderlandai toliau mokosi“
|
|
101
|
C4.2 I1–1
Nacionalinė švietimo laboratorija AI
|
Tikslas
|
Atrinkti projektai skaitmeniniams švietimo sprendimams skatinti
|
|
108a
|
C5.1 I1–1
Laikini papildomi žmogiškųjų išteklių pajėgumai priežiūrai krizės metu
|
Tikslas
|
Subsidijų schemos, apimančios mokymą sveikatos priežiūros sektoriuje
|
|
110
|
C5.1 I1-3
Laikini papildomi žmogiškųjų išteklių pajėgumai priežiūrai krizės metu
|
Tikslas
|
Sukurtas Nacionalinis sveikatos priežiūros rezervas
|
|
123
|
C6.2 R6-1
Kovos su pinigų plovimu politika
|
Tikslas
|
Finansinės žvalgybos padalinio etato ekvivalentų skaičiaus padidėjimas
|
|
124
|
C6.2 R6-2
Kovos su pinigų plovimu politika
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo nustatoma mokėjimų grynaisiais pinigais už prekes riba, įsigaliojimas
|
|
128
|
C8-I1
Investicinė subsidija tvariai energijai ir energijos taupymui
|
Tikslas
|
Subsidijuojamos tvarios energijos ir energijos taupymo intervencinės priemonės
|
|
133
|
C8-R1
Energijos rinkos reformos dokumentų rinkinys
|
Tikslas
|
12 provincijų daugiamečių energetikos ir klimato infrastruktūros programų 2.0 priėmimas
|
|
|
|
Įmokos suma
|
550 968 407 EUR
|
1.4.Ketvirtoji paramos dalis (negrąžintina parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė
(Reforma arba investicijos)
|
Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė
|
Vardas, pavardė
|
|
14
|
C1.1 I1-5
Jūros vėjas
|
Tikslas
|
Šiaurės jūros ekosistema – projektai, kuriais prisidedama prie gamtos gerinimo ir (arba) atkūrimo „Natura 2000“ teritorijose ir saugomose teritorijose pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (JSPD) ir jas supančiose teritorijose
|
|
16
|
C1.1 I1–7
Jūros vėjas
|
Tikslas
|
Šiaurės jūros ekosistema. Šiaurės jūros stebėjimo stočių skaitmeninimas
|
|
18
|
C1.1 I1-9
Jūros vėjas
|
Tarpinė reikšmė
|
Elektros jungtis jūroje su krante esančiomis iškrovimo vietomis. Administraciniai susitarimai dėl investicijų į rajonus planų
|
|
19
|
C1.1 I1-10
Jūros vėjas
|
Tarpinė reikšmė
|
Elektros jungtis jūroje su krante esančiomis iškrovimo vietomis. Ekologinio impulso paketas, Vatų jūra
|
|
20
|
C1.1 I1–11
Jūros vėjas
|
Tarpinė reikšmė
|
Elektros jungtis jūroje su krante esančiomis iškrovimo vietomis. Kompensavimas už žemės ūkio paskirties žemės įdruskėjimą ir jo mažinimas
|
|
22
|
C1.1 I2-2
Žalioji vandenilio galia
|
Tikslas
|
Dotacijos ekologiško vandenilio demonstraciniams įrenginiams
|
|
23
|
C1.1 I2-3
Žalioji vandenilio galia
|
Tikslas
|
Dotacijos, skiriamos žaliojo vandenilio mokslinių tyrimų projektams
|
|
27
|
C1.1 I4–1
Pereinamojo laikotarpio aviacija
|
Tarpinė reikšmė
|
Vandenilio ir optimizavimo projektas
|
|
29
|
C1.1 I4-3
Pereinamojo laikotarpio aviacija
|
Tarpinė reikšmė
|
Technologijų veiksmų gairės siekiant neutralaus poveikio klimatui aviacijos
|
|
38
|
C2.1 I2-2
DI Ned ir taikomosios DI mokymosi bendruomenės
|
Tikslas
|
ELSA DI mokslinių tyrimų laboratorijos
|
|
39
|
C2.1 I2-3
DI Ned ir taikomosios DI mokymosi bendruomenės
|
Tikslas
|
Dotacijos, išmokėtos MTTP projektams
|
|
40
|
C2.1 I2-4
DI Ned ir taikomosios DI mokymosi bendruomenės
|
Tikslas
|
DI mokymosi bendruomenės
|
|
41
|
C2.1 I3–1
Skaitmeninio švietimo impulsas
|
Tarpinė reikšmė
|
Platforma, skirta prieigai prie sukurtos skaitmeninės mokymosi medžiagos ir skaitmeninės tapatybės sprendimo besimokantiems asmenims
|
|
42
|
C2.1 I3-2
Skaitmeninio švietimo impulsas
|
Tikslas
|
Įsteigti mokymo ir mokymosi centrai
|
|
44a
|
C2.1 I4-2
Skaitmeninės infrastruktūros logistika
|
Tikslas
|
Skaitmeninės parengties darbo dokumentų rinkinys ir gyvosios laboratorijos
|
|
48
|
C2.2 I1-3
Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)
|
Tikslas
|
Geležinkelių GSM stiebų, kuriuos galima eksploatuoti naudojant ERTMS sistemą, skaičius
|
|
63
|
C2.3 I1-3
Gynybos ministerijos IT infrastruktūros atnaujinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Modernizuoti tinklai ir perėjimas prie naujos IT infrastruktūros
|
|
82
|
C3.2 I1-2
Viešojo sektoriaus nekilnojamojo turto tvarumo subsidijų schema
|
Tikslas
|
Pagal sistemą subsidijuojamų patvirtintų renovacijos ir energijos vartojimo efektyvumo intervencinių priemonių metinio išmetamo CO2 kiekio sumažinimo suma (kilogramais)
|
|
83
|
C3.2 I2–1
Investicinės subsidijos tvariai energijai ir energijos taupymui
|
Tikslas
|
Investicinė subsidija tvariai energijai ir energijos taupymui namų ūkiuose (ISDE)
|
|
89a
|
C4.1 R3-3
Pensijų sistemos antrosios pakopos reforma
|
Tikslas
|
Priežiūros institucijos ataskaitos apie draudėjų pensijų turto perkėlimą į naują pensijų sistemą
|
|
98a
|
C4.1 I3-2
Bedarbių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo biudžetas
|
Tarpinė reikšmė
|
Mokymo programos, skirtos bedarbių kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui
|
|
102
|
C4.2 I1-2
Nacionalinė švietimo laboratorija AI
|
Tikslas
|
Produktai, pasiekę technologinės parengties lygį
|
|
109a
|
C5.1 I1-2
Laikini papildomi žmogiškųjų išteklių pajėgumai priežiūrai
Krizės laikai
|
Tikslas
|
Asmenų, dalyvaujančių profesinio rengimo ir mokymo darbo vietoje programoje, skaičius
|
|
118
|
C6.1 R1-2
Nyderlandų mokesčių politika
|
Tarpinė reikšmė
|
Parlamentui išsiųstas raštas dėl stebėsenos, kuriame vertinamas mokesčių politikos pakeitimų poveikis
|
|
|
|
Įmokos suma
|
661 162 089 EUR
|
1.5.Penktoji paramos dalis (negrąžintina parama):
|
Eilės numeris
|
Susijusi priemonė
(Reforma arba investicijos)
|
Tarpinė reikšmė / siektina reikšmė
|
Vardas, pavardė
|
|
7
|
C1.1 R4-2
Transporto priemonių apmokestinimo reforma
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo nustatomas mokestis už sunkvežimius pagal ridą, įsigaliojimas
|
|
10
|
C1.1 I5
Subsidijų elektra varomoms asmeninėms transporto priemonėms schema (SEPP)
|
Tikslas
|
Parama elektrinių asmeninių transporto priemonių pirkimui arba išperkamajai nuomai
|
|
11
|
C1.1 I6
AanZET
|
Tikslas
|
Dotacijos patvirtintos įsigijus netaršius sunkvežimius
|
|
24
|
C1.1 I3–1
Vidaus vandenų kelių energetikos pertvarka, projektas ZES
|
Tikslas
|
Keičiamaisiais energijos konteineriais tiekiamos elektros energijos megavatvalandės (MWh)
|
|
25
|
C1.1 I3-2
Vidaus vandenų kelių energetikos pertvarka, projektas ZES
|
Tikslas
|
Prijungimo stočių skaičius
|
|
30
|
C1.2 I1–1
Gamtos programa
|
Tikslas
|
Veiksmai „Natura 2000“ teritorijose arba aplink jas
|
|
31
|
C1.2 I1-2
Gamtos programa
|
Tikslas
|
Žemės valdytojų atliekamas gamtos atkūrimas
|
|
32
|
C1.2 I1-3
Gamtos programa
|
Tarpinė reikšmė
|
Vandentvarkos, hidrologinių veiksmų ir infrastruktūros ribų projektai
|
|
49
|
C2.2 I1-4
Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)
|
Tarpinė reikšmė
|
ERTMS pritaikytos logistikos sistemos
|
|
50
|
C2.2 I1-5
Europos geležinkelių eismo valdymo sistema
(ERTMS)
|
Tarpinė reikšmė
|
Centrinė saugos sistema
|
|
51
|
C2.2 I2-1
Saugus, pažangus ir tvarus judumas
|
Tikslas
|
Išmanieji eismo valdymo prietaisai
|
|
53
|
C2.2 I2-3
Saugus, pažangus ir tvarus judumas
|
Tikslas
|
Ateities atsparaus judumo skaitmeninė infrastruktūra (DITM)
|
|
56
|
C2.2 I3-2
Pažangiosios pakelės stotys (iWKS)
|
Tikslas
|
Galutinis papildomų pažangių pakelės stočių skaičius
|
|
60
|
C2.3 R1-3
Viešosios informacijos valdymas (Atviros vyriausybės aktas)
|
Tarpinė reikšmė
|
Atviros vyriausybės akto platforma
|
|
72
|
C3.1 R3-4
Centralizuotas būsto pasiūlos didinimo planavimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo nustatomi papildomi veiksmai, kurių valstybė imasi siekdama užtikrinti susitarimų dėl naujų būstų statybos ar pertvarkymo vykdymą, įsigaliojimas
|
|
79
|
C3.1 I1-4
Naujų statybos projektų atvėrimas
|
Tikslas
|
Statybos darbai (2 skirsnis)
|
|
80
|
C3.1 I1-5
Naujų statybos projektų atvėrimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai
|
|
83a
|
C3.2 I2-2
Investicinės subsidijos tvariai energijai ir energijos taupymui
|
Tikslas
|
Investicinė subsidija tvariai energijai ir energijos taupymui namų savininkų asociacijoms (SVVE)
|
|
85
|
C4.1 R2-1
Didesnis tikrumas lankstiems darbuotojams
|
Tarpinė reikšmė
|
Lyginamųjų įdarbinimo sąlygų įsigaliojimas laikiniesiems darbuotojams, palyginti su samdančioje įmonėje įdarbintais darbuotojais
|
|
91
|
C4.1 R4-2
Kova su fiktyviu savarankišku darbu
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo, kuriuo nustatoma darbo sutarties teisinė prezumpcija, įsigaliojimas
|
|
91a
|
C4.1 R4-2
Kova su fiktyviu savarankišku darbu
|
Tarpinė reikšmė
|
Darbo santykių apibrėžties vykdymo užtikrinimo sistemos paskelbimas
|
|
92a
|
C4.1 R5-1
Senatvės rezervo panaikinimas
|
Tarpinė reikšmė
|
Įstatymo dėl senatvės pensijos rezervo panaikinimo įsigaliojimas.
|
|
134
|
C8-R1
Energijos rinkos reformos dokumentų rinkinys
|
Tarpinė reikšmė
|
Akto, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas dėl aplinkos (Omgevingsbesluit), įsigaliojimas
|
|
|
|
Įmokos suma
|
1 711 415 313 EUR
|
3 SKIRSNIS. PAPILDOMI SUSITARIMAI
1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka
Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas vykdomi laikantis šios tvarkos:
·Finansų ministerijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) programos direktoratui tenka bendra atsakomybė (systeemverantwoordelijk) už plano stebėseną bei įgyvendinimą ir Sąjungos finansinių interesų apsaugą.
·Atitinkamų ministerijų, agentūrų ir konsorciumų politikos direktoratai užtikrina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių ataskaitų teikimą ir įgyvendinimą, o atitinkamų ministerijų (LEZ) finansų ekonomikos reikalų direktoratai prižiūri ir stebi politikos direktoratus ir visų pirma prižiūri pažangą, padarytą siekiant tarpinių ir siektinų reikšmių.
·Finansų ministerijos EGADP programos direktoratas parengia bendrąsias gaires, kuriose nustatoma, kaip turi būti pranešama apie tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, ir prie jų pridedami papildomi įrodymai. Šios gairės įtraukiamos į valstybės biudžeto reglamentą, kuris kasmet atnaujinamas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas įtraukiamas į įvairių ministerijų, dalyvaujančių įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, vidaus planavimo ir kontrolės ciklą ir įtraukiamas į jų metines ataskaitas. Įgyvendinančiosios institucijos tarpinėmis deklaracijomis (t. y. valdymo deklaracijomis įgyvendinančiųjų institucijų lygmeniu) patvirtina Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir pateiktų duomenų apie tarpines ir siektinas reikšmes pagrįstumą. Šias tarpines deklaracijas tikrina ir pasirašo su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusių ministerijų Finansų ekonomikos reikalų direktoratai (LEZ direktoratai).
·Nepriklausoma Finansų ministerijos tarnyba „Auditdienst Rijk“ reguliariai atlieka valdymo ir kontrolės sistemų auditą, įskaitant pagrindinius testus. Ji taip pat parengia atliktų auditų santrauką, kuri įtraukiama į mokėjimo prašymus. Atliekant valdymo ir kontrolės sistemų auditus vertinama, ar stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka suteikia išsamių ir patikimų duomenų apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus rodiklius ir ar įgyvendinimo sistema užtikrina, kad lėšos būtų valdomos pagal taisykles, ir ar ja galima užkirsti kelią sukčiavimui, interesų konfliktams, korupcijai ir dvigubam finansavimui, juos nustatyti ir ištaisyti.
2.Komisijos visapusiškos prieigos prie pagrindinių duomenų suteikimo tvarka
Kad Komisijai būtų suteikta visapusiška prieiga prie pagrindinių atitinkamų duomenų, Nyderlandai taiko šią tvarką:
·Koordinavimo įstaigos funkcijas atlieka Finansų ministerijos EGADP programos direktoratas. Ji taip pat yra atsakinga už mokėjimo prašymų pateikimą ir valdymo deklaracijų parengimą. Visa su plano įgyvendinimu ir stebėsena susijusi informacija saugoma centrinėje saugyklos sistemoje, kuri parengiama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti. Įgyvendinančiosios institucijos renka ir saugo visus duomenis, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnio 2 dalies d punkte. Informacija saugoma įvairių ministerijų departamentų IT sistemose ir ja dalijamasi su koordinavimo įstaiga. Sukuriamoje centrinėje saugyklos sistemoje saugoma su tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis susijusi informacija ir renkami, saugomi duomenys ir užtikrinama prieiga prie jų pagal Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnio 2 dalies d punktą.
·Pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 2 dalį, užbaigę šio priedo 2.1 skirsnyje nurodytas atitinkamas sutartas tarpines ir siektinas reikšmes, Nyderlandai pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą. Nyderlandai užtikrina, kad gavusi prašymą Komisija turėtų visapusišką prieigą prie pagrindinių atitinkamų duomenų, kuriais grindžiamas tinkamas mokėjimo prašymo pagrindimas, tiek vertinant mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 3 dalį, tiek audito ir kontrolės tikslais.